Byla 1-2150-1009/2020
Dėl prašo automobilio nekonfiskuoti

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Brigitai Vaitkutei Unikienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, kaltinamajam R. V. ir jo gynėjui advokatui G. G.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarkas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas ( - ) gimęs 1970 m. birželio 25 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,,( - )“ gręžimo operatoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs ( - ), neteistas,

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

4Teismas

Nustatė

5R. V. 2020 m. birželio 27 d. apie 23.04 val. ( - ), ties pastatu Nr. 67, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,VW Touareg“, valstybinis numeris ( - ) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu nustatytas 2,13 promilių neblaivumas.

6Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino pilnai. Jo parodymai tokie patys kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai jis paaiškino, jog darbe jam būtina turėti vairuotojo pažymėjimą, nes kitaip praras darbą, kad automobilį ,,VW Touareg“, valstybinis numeris ( - ) naudoja jo sutuoktinė, jis turi kitą automobilį.

7Pretendentė į laiduotojus G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kritiškai vertina draugo elgesį. Abu bendrauja, tariasi.

8Automobilio bendraturtė T. M. parodė, kad ,,VW Touareg“, valstybinis numeris ( - ) naudoja ji. Ji pranešė policijai apie įvykį, todėl prašo automobilio nekonfiskuoti.

9Kaltinamajam R. V. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant, dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

10Kaip ir minėta tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. V. davė nuoseklius parodymus, kad 2020 m. birželio 27 d. savo sode šventė jubiliejų. Vakare svečiai išsiskirstė, o jis išvažiavo namo, nors buvo neblaivus. Bevažiuojant namo, buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

11Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – ( - ) (b. l. 9–17).

12Iš įvykių suvestinės matyti, kad apie neblaivų vairuotoją pranešė R. N. (b. l. 6).

13Alkoholio matuokliu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0396, R. V. vienu pūtimu nustatyta 2,13 prom. girtumas, kitu – 2,19 prom. girtumas (b. l. 30).

14Iš neblaivumo nustatymo akto matyti analogiški duomenys bei tai, kad R. V. iš burnos sklinda alkoholio kvapas, jo neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 31).

15Iš patikros sertifikato matyti, kad R. V. blaivumo tikrinimo metu alkotesterio ,,Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0396, metrologinė patikra galiojo (b. l. 32).

16VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio ,,VW Touareg“, valstybinis numeris ( - ) savininkas yra R. V. (b. l. 23–24).

17VšĮ „Emprekis“ pažyma apie automobilio ,,VW Touareg“, gamybos periodas 2002–2004, pasirinkti metai 2003, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje – 4 900 Eur su PVM (b. l. 59).

18Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilį R. V. automobilį ,,VW Touareg“, nusipirko už 3 000 Eur.

19Iš savanoriško daiktų, dokumento protokolo matyti, kad R. V. savanoriškai pateikė vairuotojo pažymėjimą 2020 m. birželio 28 d. (b. l. 33).

20Veikos kvalifikavimas, įrodymai

21BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

22Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

23Kaltinamasis R. V. kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos prisipažino. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu jis davė tokius pačius parodymus, jog po jubiliejaus šventimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį ,,VW Touareg“. Iš neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio šaknelių matyti, kad alkoholio matuokliu R. V. nustatyta mažiausia 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija. Iš patikros sertifikato matyti, kad patikros metu galiojo alkoholio matuoklio metrologinė patikra. Iš įvykių žiūryklės duomenų matyti, kad apie neblaivų vairuotoją pranešė kaimynė R. N..

24Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra.

25R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

26Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinamasis R. V. suprato, jog vairuoja automobilį, būdamas neblaivus, suprato savo veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė, todėl teismas laiko, kad jis padarė nusikaltimą tiesiogine tyčia.

27Iš kaltinimo pašalintinos aplinkybės dėl Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimo.

28BK 2811 straipsnio 1 dalies teisės norma nėra blanketinė, sankcija joje numatyta tik už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad teisės teorijoje blanketinėmis teisės normomis vadinamos tos normos, kurių esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Gi BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė ir norint atskleisti šios normos turinį bei kvalifikuoti kaltininko veiksmus nereikia (nėra būtina) vadovautis kitų teisės aktų nuostatomis ir nurodyti, kokius norminius aktus kaltininkas pažeidė (Šiaulių apygardos teismo nutartys bylose Nr.1S-180-332/2017, 1S-190-744/2017).

29Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam R. V. neblaivumas buvo tikrintas du kartus. Mažiausia etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore kaltinamajam nustatyta 2,13 promilės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju mažiausia etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,13 promilės (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-646-658/2019).

30Dėl bausmės

31Kaltinamasis R. V. padarė nesunkų baigtą nusikaltimą. Jis neteistas, tačiau duomenys perkelti į archyvą teistumui išnykus (b. l. 49), administracine tvarka baustas, dalies baudų nesumokėjęs (b. l. 50-52), dirba, nėra duomenų, kad būtų registruotas priklausomybės ligų centre, psichiatrijos ligų centre (b. l. 53). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

32Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis skaičiuotinas nuo bausmės vidurkio iki minimumo.

33Nustatant baudos dydį, pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007, Nr. 2K-64/2011 ir kt.). Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ (MGL) yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (BBND). Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad MGL yra ekonominis rodiklis, jo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jis nėra priskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-2-693/2019). Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta 2019 m. gegužės 31 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

34Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

35Kaltinamasis R. V. dirba, gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, todėl nustatytinas 6 mėnesių terminas baudai sumokėti.

36Dėl laidavimo

37Kaltinamasis R. V., jo gynėjas, prtendentas į laiduotojus G. Š. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

38Toks prašymas netenkintinas, nes nėra nustatytos visos BK 40 straipsnyje išdėstytos būtinos sąlygos, kuriomis asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, pažymėtina, kad visų BK 40 straipsnio sąlygų egzistavimas iš tiesų sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

39Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

40Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs ir ne kartą yra pasisakęs, kad ,,Baudžiamajame kodekse esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys Nr. 2K-632/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010)“ (kasacinė nutartis Nr.2K-340/2012). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. V. laikomas neteistu, kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, todėl laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

41Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, šia nusikalstama veika žala nepadaryta. Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Būtent ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamasis davė nuoseklius parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Byloje nustatyta, kad kaltinamais kremtamasi dėl padarytų veiksmų, juos vertina kritiškai. Dėl išdėstyto teismas laiko, kad kaltinamasis R. V. ne tik pripažino savo kaltę, bet ir nuoširdžiai gailisi, todėl atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte nustatytas sąlygas.

42Kaltinamasis R. V. neteistas, ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu pradėti ar nutraukti nebuvo, tačiau jis ne vieną kartą baustas administracine, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dalies paskirtų baudų nesumokėjęs, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis ateityje laikysis įstatymų, o tai reiškia, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos.

43Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalies). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

44Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

45Byloje yra pateiktas rašytinis pretendento į laiduotojus G. Š. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį R. V. pagal laidavimą. Jis yra neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baustas ir už KET pažeidimus, pateikė teigiamą charakteristiką, tačiau nei G. Š., nei kaltinamasis R. V. nepaaiškino, kaip ir kokią teigiamą įtaką gali daryti kaltinamajam, deklaratyviai teigdami, kad abu išklauso vienas kito nuomonės, kartu leidžia laisvalaikį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad G. Š. neatitinka visų įstatyme numatytų sąlygų, todėl netinkamas būti laiduotoju bei nevertas teismo pasitikėjimo turint autoritetą, galint daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

46Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, prašymas dėl laidavimo netenkintinas.

47Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

48BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

49Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį – R. V. padarytas nusikaltimas susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, kelia pavojų ne tik pačiam kaltinamajam bet ir aplinkiniams, kaltinamajam įstatymo nuostatos buvo žinomos, ji rizikavo ne tik savo ir/ar aplinkinių sveikata ir/ar gyvybe, tuo pačiu buvo abejingas bet kokioms gręsiančioms pasekmėms, tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo žmonės, taip pat į pažeidėjos asmenybę, jog jis baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą dėl to, jog važiavo viršydamas leistiną greitį, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones mažesniam nei vidutiniam įstatyme nustatytinam terminui – vieneriems metams. Vien tai, jog kaltinamojo teigimu jis neteks darbo, jei bus uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemonę, nesudaro pagrindo neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės arba skirti trumpesnį nei įstatyme numatytas minimalus šios teisės terminas. Be to, pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis teismui nustatyta teisė esant visom įstatyme nustatytoms sąlygoms paskirti švelnesnę bausmę, bet ne baudžiamojo poveikio priemonę.

50Uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo faktinio šios teisės sustabdymo – 2020 m. birželio 26 d.

51Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

52Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant automobilį, todėl minėta transporto atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog padaryti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. V. nusikaltimą padarė vairuojant automobilį, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir jam, todėl ši transporto priemonė konfiskuotina.

53Kaltinamasis R. V. jo sutuoktinė T. M. teigė, kad kaltinamasis naudoja kitą jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Šiuos duomenis patvirtina LITEKO duomenys, jog kaltinamojo vardu yra registruotas ir kitas automobilis ,,Opel Astra“, valstybinis numeris ( - ) T. M. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ji pranešė apie nusikaltimą, tačiau tokius pastarosios parodymus teismas vertina kritiškai, nes iš įvykių žiūryklės matyti, kad apie įvykį policijai pranešė R. N..

54Baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą.

55Be to, kaip ir minėta, iš išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones nustatyta, kad kaltinamajam nuosavybes teise priklauso ir kita transporto priemonė – automobilis ,,Opel Astra“, valstybinis numeris ( - ) kuris galės būti naudojamas šeimos interesais. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas laiko, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas užtikrina šios baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį ir nepažeidžia proporcingumo principo.

56R. V. savo kaltais veiksmais padarė teisės pažeidimą, dėl ko konfiskuotina nusikaltimo priemonė, todėl privalo kompensuoti bendrosios nuosavybės sumažėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.115 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nėra pagrindas netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskavimo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad santuoka įregistruota 2018 m. gruodžio 21, o automobilis pirktas neužilgo po santuokos sudarymo 2019 m. gegužės 21 d., net nepraėjus 6 mėnesiams.

57Procesinės prievartos priemonės

58Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir teisės vairuoti sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

59Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, pratęstina iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

60Daiktai ir dokumentai

61Automobilis ,,VW Touareg“, valstybinis numeris ( - ) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Minėto automobilio registracijos liudijimas, saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai.

62Kaltinamojo R. V. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke byloje, persiųstinas VĮ „Regitra“.

63Vadovaudamasis BPK 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297–299 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Nutarė

64R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (BBND – bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio) (2550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct)) dydžio baudą.

65Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. V. galutinę bausmę – 34 MGL (BBND – bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio) (1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct)) dydžio baudą.

66Išaiškinti R. V., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą patvirtinantį baudos sumokėjimą, jis privalo pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai antstolio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

67Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 5 punktu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 28 d.

68Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti R. V. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ,,VW Touareg“, valstybinis numeris ( - )

69Automobilio ,,VW Touareg“, valstybinis numeris ( - ) registracijos liudijimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

70Kaltinamajam R. V. išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti VĮ ,,Regitra“.

71Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

72Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą 2020 m. liepos 8 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės nutarimu, nuosprendžiui įsiteisėjus, pratęsti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

73Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarkas išnagrinėjo... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Teismas... 5. R. V. 2020 m. birželio 27 d. apie 23.04 val. ( - ), ties pastatu Nr. 67,... 6. Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino pilnai. Jo parodymai tokie patys kaip ir... 7. Pretendentė į laiduotojus G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad... 8. Automobilio bendraturtė T. M. parodė, kad ,,VW Touareg“, valstybinis... 9. Kaltinamajam R. V. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko,... 10. Kaip ir minėta tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. V.... 11. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – ( - ) (b.... 12. Iš įvykių suvestinės matyti, kad apie neblaivų vairuotoją pranešė R. N.... 13. Alkoholio matuokliu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0396, R. V. vienu pūtimu... 14. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti analogiški duomenys bei tai, kad R. V.... 15. Iš patikros sertifikato matyti, kad R. V. blaivumo tikrinimo metu alkotesterio... 16. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio ,,VW Touareg“, valstybinis numeris... 17. VšĮ „Emprekis“ pažyma apie automobilio ,,VW Touareg“, gamybos periodas... 18. Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilį R. V. automobilį ,,VW... 19. Iš savanoriško daiktų, dokumento protokolo matyti, kad R. V. savanoriškai... 20. Veikos kvalifikavimas, įrodymai... 21. BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju,... 22. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto... 23. Kaltinamasis R. V. kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos prisipažino. Teisme... 24. Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra... 25. R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.... 26. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinamasis R. V. suprato, jog vairuoja... 27. Iš kaltinimo pašalintinos aplinkybės dėl Kelių eismo taisyklių 14 punkto... 28. BK 2811 straipsnio 1 dalies teisės norma nėra blanketinė, sankcija joje... 29. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam R. V. neblaivumas buvo tikrintas... 30. Dėl bausmės... 31. Kaltinamasis R. V. padarė nesunkų baigtą nusikaltimą. Jis neteistas,... 32. Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina... 33. Nustatant baudos dydį, pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos... 34. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl... 35. Kaltinamasis R. V. dirba, gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, todėl... 36. Dėl laidavimo... 37. Kaltinamasis R. V., jo gynėjas, prtendentas į laiduotojus G. Š. prašė... 38. Toks prašymas netenkintinas, nes nėra nustatytos visos BK 40 straipsnyje... 39. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 40. Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą... 41. Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visiškai pripažino savo... 42. Kaltinamasis R. V. neteistas, ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu pradėti ar... 43. Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos... 44. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti... 45. Byloje yra pateiktas rašytinis pretendento į laiduotojus G. Š. prašymas... 46. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, prašymas dėl laidavimo... 47. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo... 48. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui... 49. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį – R.... 50. Uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas... 51. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio... 52. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas... 53. Kaltinamasis R. V. jo sutuoktinė T. M. teigė, kad kaltinamasis naudoja kitą... 54. Baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai sukels tam tikrų suvaržymų ir... 55. Be to, kaip ir minėta, iš išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių... 56. R. V. savo kaltais veiksmais padarė teisės pažeidimą, dėl ko konfiskuotina... 57. Procesinės prievartos priemonės... 58. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas... 59. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas,... 60. Daiktai ir dokumentai... 61. Automobilis ,,VW Touareg“, valstybinis numeris ( - ) nuosprendžiui... 62. Kaltinamojo R. V. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke... 63. Vadovaudamasis BPK 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291... 64. R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 65. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo... 66. Išaiškinti R. V., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6... 67. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 68. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3... 69. Automobilio ,,VW Touareg“, valstybinis numeris ( - ) registracijos liudijimą... 70. Kaltinamajam R. V. išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje,... 71. Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą... 72. Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą,... 73. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti...