Byla 2K-312/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Jūratei Neniškienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai, asmeniui, kuriam byla nutraukta, A. U., gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vladimiro Kakoškino kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. U., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas S. U. pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, baudžiamoji byla nutraukta.

2A. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 6 d. nutartis, kuria Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą, prokurorės, asmens, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjo paaiškinimų,

Nustatė

5A. U. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pripažinta įrodyta, kad A. U., būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyryje tyrėju, atlikdamas tarnybines pareigas, t. y. budėdamas operatyvinėje grupėje, 2010 m. sausio 31 d., apie 19.25 val., sužinojęs, kad į Jonavos rajono PK Operatyvaus valdymo skyrių paskambinęs asmuo pranešė apie jam asmeniškai pažįstamo G. Č., gyvenančio ( - ), vykdomą nusikalstamą veiką – neteisėtą prekybą namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, tą pačią dieną 19.28 val., šiurkščiai pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5, 9 punktuose įtvirtintas nuostatas laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba bei nesinaudoti tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, ir Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio l dalies 5 punkto reikalavimą laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, šią informaciją savo iniciatyva telefonu perdavė G. Č., taip sudarydamas sąlygas, tikėtina, teisės pažeidimą padariusiam asmeniui išvengti atsakomybės; taip A. U. piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo bei lojalumo principai ir diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

6Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 6 d. nutartį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad A. U. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat nuosprendžio dalį, kuria A. U., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji byla nutraukta ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė; A. U. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą penkeriems metams; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

7Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes šioje byloje nenustatyta visų būtinų BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8Kasatorius pažymi, kad pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių prasmę laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kuris vertas teismo pasitikėjimo. Sprendžiant, ar asmuo gali būti laiduotojas, turi būti atsižvelgta į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008), kad pagal BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatas laiduotoju skirtinas tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi. Kasatoriaus įsitikinimu, šiuo atveju S. U., kaip laiduotoja, formaliai atitinka BK 40 straipsnio 3 dalies reikalavimus (neteista, administracine tvarka nebausta, apibūdinama teigiamai), tačiau kyla abejonių, ar ji gali daryti teigiamą įtaką A. U. Kasatorius pažymi, kad S. U. gyvena ne Jonavoje kaip A. U., o Šiauliuose, be to, S. U. nuomonės svarba A. U. šiuo atveju niekaip nesusijusi su galimybe daryti teigiamą įtaką, nes A. U., kaip policijos pareigūnas, padarė korupcinio pobūdžio nusikaltimą valstybės tarnybai ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Laiduotoja nepaaiškino, kokiu būdu ji gali teigiamai paveikti A. U., kad šis nepažeidinėtų įstatymų. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad S. U. darys teigiamą įtaką A. U., apsiribojo tik jų pačių tvirtinimu apie tai. Taigi teismo sprendimas A. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatavus BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų buvimą, yra formalus, visapusiškai nepagrįstas.

9Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad nėra ir kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, t. y. visiško savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką bei aplinkybių, suteikiančių pagrindą manyti, kad A. U. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai). Pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismai nepagrįstai pripažino A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. U. savo kaltę pripažino tik formaliai, t. y. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, tačiau nurodė, kad tarnybos metu sužinotą informaciją perdavė savo draugui G. Č. prevenciniais tikslais, siekdamas, kad šis nebeprekiautų alkoholio skiediniais, ir norėdamas padėti draugui. Kasatorius pažymi, kad A. U. parodymuose teigė įkalbinėjęs G. Č. nutraukti savo veiklą, tuo tarpu iš telefoninio pokalbio turinio matyti, kad apie tai A. U. visiškai neužsiminė, pokalbio metu labiausiai akcentavo, koks asmuo pranešė (įskundė) apie daromą pažeidimą, nurodė šio asmens vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą bei įspėjo apie galimą vizitą. Prokuroro manymu, teismas nepagrįstai iš A. U. parodymų sprendė, kad jis kritiškai vertina savo poelgį ir gailisi, priešingai – iš A. U. parodymų matyti, kad savo veiką jis vertina kaip reikšmingą ir naudingą prevencine prasme, netgi laiko dalimi savo pareiginių funkcijų užkardant nusikaltimus ir administracinės teisės pažeidimus. Kita vertus, įvardytas noras tokiais veiksmais padėti draugui rodo aiškius prieštaravimus dėl A. U. pozicijos padaryto nusikaltimo atžvilgiu, nes iš esmės jo nevertina neigiamai. Taigi iš A. U. parodymų akivaizdu, kad jo gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra deklaratyvus.

10Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai netinkamai įvertino A. U. asmenybę. Iš Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato charakteristikos matyti, kad šis pareigūnas ne tarnybos metu bendrauja su teistais asmenimis, o darbo metu nevengia vartoti alkoholinius gėrimus. Be to, šiuo konkrečiu atveju A. U. pats savo iniciatyva perdavė tarnybos metu gautą informaciją asmeniui, apie kurio, tikėtina, daromą nusikalstamą veiką buvo gautas pranešimas. Tai, kasatoriaus nuomone, rodo, kad padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir kaltininkas A. U. nėra vertas pasitikėjimo dėl šiurkštaus tarnybos pareigų pažeidimo. Kasatoriaus įsitikinimu, A. U. asmenybė, nusikalstamos veikos pobūdis (nusikaltimas valstybės tarnybai), pavojingumo laipsnis (nusikaltimas apysunkis), kaltės forma (tyčia), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas nesuteikia pagrindo manyti, kad A. U., padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Dėl išvardytų aplinkybių nebus pasiekti laidavimo tikslai, o A. U., toliau dirbdamas valstybės tarnyboje – Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, turi galimybę naudotis tarnybos metu gaunama informacija ne tarnybos tikslais.

11Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

12Dėl kasaciniame skunde suformuluoto prašymo ir kasacinio nagrinėjimo ribų

13Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti skundžiamus teismų nuosprendį ir nutartį, panaikinti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti A. U. bausmę. Pažymėtina, kad asmens pripažinimas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir bausmės paskyrimas galimas tik apkaltinamuoju nuosprendžiu (BPK 303 straipsnio 2 dalis). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai apkaltinamojo nuosprendžio A. U. nepriėmė, jis teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jam nutraukta. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas išeina už kasacinio teismo įgaliojimų nagrinėjant bylą ribų (BPK 376, 382 straipsniai), todėl klausimas dėl bausmės skyrimo A. U. kasacinio bylos nagrinėjimo stadijoje nesvarstomas.

14Dėl BK 40 straipsnio taikymo sąlygų ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi

15Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir nustatęs BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumą, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukė. Prokuroro apeliacinis skundas, kuriame buvo ginčijamas tokio sprendimo pagrįstumas, atmestas.

16Pagal BK 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Būtinas ir asmens, kuris vertas pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Remdamasis šiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nustatęs, kad yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas baudžiamąją bylą nutraukia priimdamas nuosprendį, kuriame nurodo tokio sprendimo pagrindus ir motyvus (BPK 305 straipsnio 4 dalis).

17Būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas šią išvadą motyvavo tuo, kad A. U. nusikaltimą padarė pirmą kartą, Jonavos policijos komisariato vadovo apibūdinamas patenkinamai. Pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad A. U. turi pakankamai teisinių žinių ir sugeba jas taikyti, tačiau kartais trūksta stropumo ir atidumo, todėl ne visada laiku ir kokybiškai vykdo jam pavestas funkcijas; per aštuoniolika tarnybos metų (nuo 1992 m. spalio 29 d.) 10 kartų baustas tarnybinėmis nuobaudomis ir 22 kartus skatintas. Kita vertus, charakteristikoje nurodytos ir labai negatyvios A. U. savybės: kad pavestą darbą jis atlieka atmestinai, netinkamai įformina procesinius dokumentus, į nurodytus trūkumus reaguoja, tačiau išvadų nedaro, darbo vietoje, nepaisydamas drausminės nuobaudos, būna neblaivus (dėl to perkeltas į viena pakopa žemesnes pareigas), ne tarnybos metu nevengia asmeninių santykių ir bendravimo su teistais asmenimis. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, prokuroras apeliaciniame skunde teigė, kad padaryta veika nėra atsitiktinė, o bylos aplinkybių visetas nesudaro pagrindo manyti, jog A. U., padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos logiškus ir svarius apeliacinio skundo argumentus, įtikinamų motyvų nepateikė.

18BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus motyvavimas ir konstatavimas. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas laiduotojos S. U. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, nurodė, kad ji yra A. U. brolio žmona, TŪB savininkė; kito bendrasavininkio apibūdinama kaip kruopšti, atsakinga, pareiginga, komunikabili, patikima; praeityje neteista, administracine tvarka nebausta; iš jos parodymų matyti, kad A. U. yra svarbi jos nuomonė. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad S. U. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką. Prokuroras, nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodė, kad neaišku, ar S. U. galės daryti teigiamą poveikį A. U., nes ji gyvena ne Jonavoje kaip A. U., o Šiauliuose, be to, korupcinio pobūdžio nusikaltimas padarytas valstybės tarnybai, taip diskredituojant valstybės tarnautojo vardą, todėl laiduotojos nuomonės svarba kaltinamajam nesusijusi su galimybe daryti teigiamą poveikį. Pasak prokuroro, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi. Tačiau šių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiai nenagrinėjo, apsiribojo BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatų citavimu, laiduotojui keliamų reikalavimų formaliu išdėstymu bei skundžiamo nuosprendžio motyvų šiuo klausimu pažodiniu perrašymu.

19Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą ir neatsakė į esminius į jo argumentus; išvados dėl BK 40 straipsnio taikymo nemotyvuotos, nepagrįstos bylos duomenimis bei padarytos neišnagrinėjus visų reikšmingų šio įstatymo taikymui aplinkybių (BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimai). Šie BPK pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

20Iš naujo nagrinėjant bylą būtina patikrinti nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, išnagrinėti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus esminius argumentus ir pateikti išsamiai motyvuotas išvadas. Būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu (pvz., 2010 m. kovo 18 d. kasacinę nutartį Nr. 2K-P-82/2010). Atkreiptinas dėmesys ir į 2011 m. sausio 11 d. kasacinę nutartį Nr. 2K-71/2011, kurioje buvo svarstoma galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą policijos pareigūną, piktnaudžiavusį tarnybine padėtimi. Šioje nutartyje pasisakyta, kad Policijos įstaigos statutiniam valstybės tarnautojui iškelti ne tik bendrieji reikalavimai būti nepriekaištingos reputacijos, tačiau numatyti ir specialūs apribojimai priimant į tarnybą – toks asmuo neturi būti praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, netgi nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-15386, 6, 11, 12 straipsniai). Esant tokiam teisiniam statutinio valstybės tarnautojo statuso reglamentavimui, asmenys, einantys pareigas policijos įstaigose, be jokio papildomo auklėjamojo poveikio privalo laikytis įstatymų ir nedaryti nusikalstamų veikų. Į tai atsižvelgtina sprendžiant ir dėl A. U., dirbusio tyrėju ir piktnaudžiavusio savo tarnybine padėtimi, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumo.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

22Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. A. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio... 3. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą,... 5. A. U. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl... 6. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro... 7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai... 8. Kasatorius pažymi, kad pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių prasmę laiduotoju... 9. Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad nėra ir kitų atleidimo nuo... 10. Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai netinkamai įvertino A. U.... 11. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo... 12. Dėl kasaciniame skunde suformuluoto prašymo ir kasacinio nagrinėjimo ribų ... 13. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro... 14. Dėl BK 40 straipsnio taikymo sąlygų ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332... 15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad A. U.... 16. Pagal BK 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo... 17. Būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas... 18. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios... 19. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 20. Iš naujo nagrinėjant bylą būtina patikrinti nuosprendžio pagrįstumą ir... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 22. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...