Byla 2K-221-693/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 24 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Vytauto Masioko (pranešėjas), sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. M., teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Taškūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 24 d. nuosprendžio.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu E. M. (E. M.) buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 34 MGL dydžio (1280,44 Eur) bauda.

3Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. (dvi dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikoma, kad E. M. neatliko 30 MGL dydžio (1129,80 Eur) baudos. Nustatytas trijų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas baudai sumokėti.

4Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš E. M. konfiskuoti 300 Eur, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasoje.

5E. M. baudžiamoji byla pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nutraukta.

6Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria E. M. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, ir E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atleistas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai I. M., nustatant dvejų metų laidavimo terminą.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M., prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

81. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. M. buvo nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. balandžio 29 d., nuo 08.47 iki 10.30 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 8, tarnybiniame policijos automobilyje „Skoda Yeti“ (valst. Nr. ( - )), sėdėdamas ant galinės sėdynės, tiesiogiai žodžiu pasiūlė savo pareigas atliekantiems policijos pareigūnams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. A. ir patruliui M. L. susitarti, kad jie nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl to, kad E. M. 2015 m. balandžio 29 d. Vilniuje, Kalvarijų g. 8, vairavo transporto priemonę – automobilį BMW (valst. Nr. ( - )), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Po to, būdamas įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už bandymą papirkti policijos pareigūnus, vykstant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą, esantį Vilniuje, Žirmūnų g. 139A, tiesiogiai žodine forma pasiūlė minėtiems pareigūnams 300 Eur, atkišo praskleistą piniginę prie automobilio pertvaros, prašydamas susitarti, nevesti jo į policijos tarnybines patalpas ir nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, tokiais savo veiksmais pasiūlė 300 Eur kyšį policijos pareigūnams už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

92. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad E. M. asmenybės pavojingumas yra didesnis ir kad laiduotojas (asmuo, pateikęs prašymą atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės) – nuteistojo motina – neatitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų, ir BK 40 straipsnio pagrindu atleido E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai I. M., bei baudžiamąją bylą jam nutraukė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 235 straipsnio 1 dalis).

103. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Taškūnas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendį be pakeitimų.

113.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė bylos faktinių duomenų, juos netinkamai išanalizavo bei įvertino ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK bendrosios dalies normas, nustatančias asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atleido E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Toks sprendimas gali būti priimamas tik nustačius visas įstatymo numatytas sąlygas, įvertinus surinktą medžiagą, kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes, kitas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai patikrinęs ir įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai pasisakė, kad nagrinėjamu atveju yra objektyviai nustatytas didesnis E. M. pavojingumas ir nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl to nėra sąlygos, įtvirtintos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

123.2. Kasatoriaus manymu, E. M. prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu. Pagal teismų praktiką prisipažinimas nėra laikomas nuoširdžiu, kai asmuo prisipažįsta, būdamas prispaustas įrodymų, vengdamas atsakomybės ir pan.; šios aplinkybės nustatomos atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Nors E. M., apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau, pasak kasatoriaus, iš jo parodymų darytina išvada, jog jis visiškai kaltės nepripažino, vengė prisiimti atsakomybę už savo veiksmus; vėliau ėmė teigti, kad nevisiškai prisimena veikos aplinkybes; tokios pozicijos E. M. iš esmės laikėsi ir teisme, akivaizdžiai vengdamas duoti aiškius parodymus apie daugelį aplinkybių. Tai, kasatoriaus manymu, parodo, kaip asmuo suvokia savo veiksmų pavojingumą ir juos vertina, taip pat leidžia vertinti gailėjimosi nuoširdumą. Visgi pirmosios instancijos teismas laikė E. M. prisipažinimą ir gailėjimąsi nuoširdžiu. Tai yra vertinimo klausimas, tačiau, kasatoriaus manymu, į aplinkybes reikia atsižvelgti vertinant situaciją laidavimo taikymo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, priešingai – pabrėžė šių abejotinai vertintinų aplinkybių dėl prisipažinimo ir gailėjimosi nuoširdumo svarbą priimant sprendimą dėl laidavimo.

133.3. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išimtinai rėmėsi formalaus pobūdžio aplinkybėmis, palankiomis nuteistajam, t. y. jog jis neteistas, padaręs veiką, už kurią laidavimo institutas gali būti taikomas, prisipažino kaltu. Tačiau šis teismas, pasisakydamas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos (yra pagrindas manyti, kad asmuo ateityje nedarys nusikalstamų veikų) buvimo, nepagrįstai atmetė aplinkybių, nepalankių nuteistajam, svarbą. Nors BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti laidavimo instituto administracine tvarka baustam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad tokie duomenys nėra svarbūs apibūdinant asmenį, vertinant jo asmenybės pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai interpretavo, kad pirmosios instancijos teismas taip baudžia E. M. antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas vertino E. M. pažeidimų pobūdį, šiurkštumą ir juos susiejo su vėliau padaryta nusikalstama veika. Asmuo, pažeidinėjantis teisės normas, yra vertintinas kaip pavojingesnis nei to nedarantys asmenys. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga, tai pagrindė vėl pakartodamas jau nustatytus ir išvardytus pagrindus, atitinkančius kitas įstatymo sąlygas, t. y. teistumo nebuvimą, veikos pavojingumą, prisipažinimą, turtinės žalos nebuvimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino E. M. pavojingumą, nepasisakė dėl visų skundžiamame nuosprendyje nurodytų aspektų, kuriais motyvuotas sprendimas netaikyti laidavimo instituto, nepateikė argumentų, konkrečiai sietinų su minėtu įstatymo punktu. Taip apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą, nepakankamai argumentuotą sprendimą, suteikdamas išskirtinę reikšmę nuteistajam palankioms sąlygoms (dirba, teigiamai apibūdinamas). Teisėjų kolegijos teiginys, kad vien tik teismo procesas turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį kaltininkui, leido jam kritiškai įvertinti veiksmus ir paskatins ateityje laikytis įstatymų, pasak kasatoriaus, negali būti vertinamas kaip argumentas naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

143.4. Kasatorius nurodo, kad nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas pripažinti E. M. motiną I. M. tinkama laiduotoja. Teismas išimtinai vadovavosi bendro pobūdžio aplinkybėmis: E. M. su motina praleidžia daug laiko, jų santykiai šilti, ir tuo, kad įstatymas nedraudžia laiduotoju skirti administracine tvarka bausto asmens. Nors teismas pateisino aplinkybę, kad I. M., praėjus pusantrų metų po įvykio, neprisimena jo aplinkybių, tačiau, pasak kasatoriaus, ji pirmosios instancijos teisme ne neprisiminė aplinkybių, bet apie jas parodė, o jai žinomos aplinkybės nesutapo su nustatytomis. Todėl pirmosios instancijos teismas ir padarė išvadą, kad laiduotoja nežino įvykio aplinkybių, E. M. jų jai teisingai nenurodė. Kasatoriui kyla klausimas, kaip ji darys teigiamą poveikį E. M., koks yra jos autoritetas asmeniui, už kurį laiduoja, jei ji nesidomėjo įvykiu, o sūnus, už kurį laiduoja, neteikia jai teisingos informacijos. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas teigia, kad I. M. asmeninės savybės (kurios nenurodytos), tarpusavio santykiai su sūnumi leis daryti jam teigiamą įtaką, tačiau to niekaip nepagrindžia. Byloje nustatytos šios aplinkybės: I. M. bausta administracinėmis nuobaudomis, ji prisiėmė kaltę ir dėl sutuoktinio padaryto pažeidimo (o tai parodo, kaip ji suvokia ir vertina teisės normų laikymąsi), leido naudotis automobiliu, nekreipdama dėmesio į sūnaus daromus pažeidimus, nežinojo, kokie daiktai ir kodėl laikomi automobilyje ir pan., todėl, kasatoriaus manymu, nėra pagrindo vertinti, kad ji atitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

154. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Taškūno kasacinis skundas tenkintinas.

16Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

175. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir atleido E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasatoriaus argumentai pagrįsti.

186. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų, būtinų atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visumos, nes: pripažino didesnį E. M. asmenybės pavojingumą; motina I. M. neatitinka BK 40 straipsnio 3 dalies sąlygų, keliamų laiduotojui.

197. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, dvejiems metams perduodant jį motinos I. M. atsakomybei. Šis teismas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos – yra pagrindas manyti, jog kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, – buvimą motyvavo tuo, kad E. M. teisiamas pirmą kartą už apysunkio nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, jo veiksmais turtinė žala nepadaryta, ir nors jis baustas administracine tvarka, tačiau nuo 2016 m. birželio 13 d. dirba, apibūdinamas teigiamai. Anot šio teismo, vien tik baudžiamasis procesas turėjo E. M. pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų bei nedaryti naujų nusikaltimų.

207.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, taip pat pažymėjo, kad I. M. (nuteistojo motina), pateikusi prašymą atleisti E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteista, dirba, apibūdinama teigiamai; šiuo metu E. M. gyvena kartu su motina, dirba vienoje darbovietėje, jų santykiai šilti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad I. M. yra bausta administracinėmis nuobaudomis, nesudaro pagrindo apskritai nesvarstyti klausimo dėl laidavimo instituto taikymo galimybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia skirti laiduotoju administracine tvarka bausto asmens. Be to, I. M. buvo apklausta teisme praėjus pusantrų metų po įvykio, ji tiksliai neprisiminė visų aplinkybių, dėl to apylinkės teismo išvada, jog ji neatitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, nes tiksliai nežino veikos aplinkybių, yra nepagrįsta.

218. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013).

229. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

2310. Kasatorius pagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad yra pagrindas manyti, jog E. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, šiuo klausimu nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, o vien pakartojo jau nustatytus ir išvardytus pagrindus, atitinkančius kitas įstatymo sąlygas, t. y. neteistas, prisipažino kaltu, nepadaryta turtinė žala, padarytas apysunkis nusikaltimas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar E. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, neįvertino E. M. padarytų administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos jis buvo nubaustas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo nustatytas aplinkybes, kad apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, E. M. padarė, siekdamas išvengti atsakomybės už administracinį teisės pažeidimą – 2015 m. balandžio 29 d. vairavimą esant neblaiviam, kai atimta teisė vairuoti. 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu E. M. jau buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo automobilį, įtariama, neblaivus, atsisakė būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą, įvykio metu apgadino automobilį ir stulpą; už tai jam paskirta 1332 Eur bauda, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 51 mėn. (nuo 2014 m. sausio 29 d. iki 2018 m. balandžio 28 d.) (1 t., b. l. 122–123). Be to, vykstant ikiteisminiam tyrimui, E. M. 2016 m. vasario 9 d. buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą (1 t., b. l. 123–124). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes – siekdamas išvengti atsakomybės už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 1,99 promilės girtumas), kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones, E. M. bandė pabėgti nuo atvykusių pareigūnų, išmetė automobilio raktelius. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. M. sistemingai pažeidinėja įstatymus – ATPK, o tai lėmė šio teismo išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas anksčiau minėtais formaliais pagrindais konstatavo esant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą, kad yra pagrindas manyti, jog E. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau visiškai nevertino jo padarytų ATPK numatytų šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairuojant apsvaigus nuo alkoholio. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant E. M. asmenybę ir darant išvadą, ar yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2411. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K- 160/2010).

2512. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog I. M. neatitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, keliamų laiduotojui. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad I. M., pateikusi prašymą atleisti jos sūnų E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiksliai nežinojo veikos aplinkybių (kada sūnus pasiėmė jai priklausantį automobilį, jį vairavo, būdamas neblaivus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą bei nusikalstamą veiką), ji pati yra bausta administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, kaip ji pati nurodė, prisiėmė ir kito asmens padarytą pažeidimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad pagal asmenines ir kitas savybes I. M. turi galimybę daryti realią teigiamą įtaką savo sūnui, taigi yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja E. M.. Apeliacinės instancijos teismo apsisprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvo visapusiškai pagrįstas ir liko iš esmės formalus.

2613. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir atleido E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2714. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, todėl paskiriant bausmę BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytos.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

29Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendį be pakeitimų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu E. M. (E.... 3. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytas taikyto... 4. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš E. M. konfiskuoti 300 Eur, saugomi... 5. E. M. baudžiamoji byla pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nutraukta.... 6. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,... 8. 1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. M. buvo nuteistas pagal BK 227... 9. 2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo... 10. 3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo... 11. 3.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai... 12. 3.2. Kasatoriaus manymu, E. M. prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu. Pagal... 13. 3.3. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 14. 3.4. Kasatorius nurodo, kad nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teismo... 15. 4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo... 16. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo... 17. 5. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino... 18. 6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir... 19. 7. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos... 20. 7.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 40... 21. 8. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 22. 9. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti,... 23. 10. Kasatorius pagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas,... 24. 11. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik... 25. 12. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 26. 13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas... 27. 14. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, todėl paskiriant... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...