Byla e2-1353-798/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurolinkas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „CONLEX“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „CONLEX“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurolinkas“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „CONLEX“ ieškiniu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Eurolinkas“.
  2. Nurodė, kad UAB „Vaidas ir kompanija“ (pardavėja) su IĮ „Eurolinkas“ (pirkėja) sudarė 2015 m. liepos 22 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 2015/07/01, pagal kurią pardavėja įsipareigojo perduoti sutartyje nurodytą prekę pirkėjai, o pirkėja įsipareigojo priimti prekę ir atsiskaityti su ja nustatyta tvarka. Atsakovė savo įsipareigojimo atsiskaityti neįvykdė ir liko skolinga 6 737,00 Eur. 2018 m. vasario 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedu Nr. 1A prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2018/02/12-1 UAB „Vaidas ir kompanija“ visas reikalavimo teises į atsakovę perleido pareiškėjai UAB „Conlex“. Apie perleistą reikalavimo teisę atsakovė buvo informuota 2018 m. vasario 14 d. pranešimu. Pareiškėjos teigimu, atsakovė yra nemoki, kadangi: a) turi 227,67 Eur mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), b) įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) sudaro 6 838,73 Eur, c) atsakovei yra iškeltos bylos teismuose bei taikyti turto areštai, d) bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, e) registruoto nekilnojamojo turto bendrovė neturi.
  3. Atsakovė UAB „Eurolinkas“ atsiliepimu prašė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo.
  4. Paaiškino, kad pagal 2015 m. liepos 22 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį UAB „Vaidas ir kompanija“ turėjo parduoti atsakovei ir iki 2015 m. liepos 28 d. pristatyti medžio apdirbimo staklyną už 12 100,00 Eur kainą, o atsakovė turėjo sumokėti kainą pagal sutarties 2.3. punkte numatytą grafiką. Medžio apdirbimo staklynas atsakovei buvo pristatytas, tačiau nebuvo pateiktas prekių priėmimo–perdavimo aktas ar kitoks pirkimo dokumentas bei sąskaitos faktūros. UAB „Vaidas ir kompanija“ pusskelčių apipjovimo stakles vėlavo pateikti ir pristatė nesukomplektuotą, dėl šios priežasties atsakovė neturėjo pareigos už šias stakles sumokėti likusią 6 737,00 Eur sutarties kainą. Atsakovės nuomone, neišsprendus ginčo, kilusio tarp UAB „Eurolinkas“ ir UAB „Vaidas ir kompanija“ dėl netinkamos komplektacijos pusskelčių apipjovimo staklių, UAB „Vaidas ir kompanija“ neturėjo teisės perleisti tokį reikalavimą UAB „CONLEX“.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą atsakovei UAB „Eurolinkas“.
  2. Teismas įvertino 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. (balanse nurodyta data 2017 m. gruodžio 31 d.) balansų duomenis bei 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, UAB „Eurolinkas“ pradelstų įsiskolinimų kreditoriams 16 868,23 Eur sumą, debitorinių įsipareigojimų 128 223,77 Eur sumą. Taip pat nustatė aplinkybes, jog tarp teisme vyksta ginčas, dėl 35 263,92 Eur skolos priteisimo iš skolininkės UAB „Refta“ kreditorės UAB „Eurolinkas“ naudai; byla dar neišnagrinėta. Teismuose nėra iškeltų bylų dėl išieškojimo iš UAB „Eurolinkas“. Bendrovė yra veikianti, joje dirba vienas darbuotojas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė vėluoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba negali arba negalės vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka jokių abejonių dėl įmonės nemokumo, konstatavo, jog negali daryti kategoriškos išvados, jog UAB „Eurolinkas“ yra nemoki, todėl kelti atsakovei UAB „Eurolinkas“ bankroto bylą atsisakė.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „CONLEX“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Eurolinkas“ arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Nurodo, kad atsakovė pateikė du balansus, kuriais siekia suklaidinti teismą. Balansuose yra pateikti skirtingi duomenys apie bendrovės turtą bei įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino 2018 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis. Pateiktas debitorių sąrašas kelia abejonių. Mano jog atsakovės turtas buvo pervestas į ofšorines užsienio įmones. Pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybės, kad ir UAB „Refta“ yra padavusi atsakovę į teismą, taip pat neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, jog balanse yra įtraukti 8 917,00 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Taigi, teismas nepagrįstai prioritetą suteikė reabilitaciniam tikslui.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Eurolinkas“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
  4. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir pagrįstai sprendė dėl bedrovės mokumo. Atsakovė turi kreditorių ir debitorių, veiklą vykdo bei gauna pajamas. Dėl apeliantės nurodytų debitorių OOO Vektor Trans Baltika, Trans Holding LTD 44 COOK SUITE 100 paaiškino, jog šios bendrovės yra ilgametės UAB „Eurolinkas“ verslo partnerės, jos nėra visiškai atsiskaičiusios su atsakove už joms parduotas transporto priemones. Atsakovė su savo verslo partnerėmis bendrauja ir neabejoja dėl atsiskaitymo galimybės. Dėl apeliantės teiginio, dėl į balansą įtrauktos sumos, susijusios su darbo santykiais, nurodo, kad ši suma yra direktoriui (akcininkui) neišmokėtas darbo užmokestis, dėl kurio pretenzijų bendrovei jis nereiškia. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė pateikė du balansus, kuriais siekia suklaidinti teismą. Paaiškina, jog pirmosios instancijos teismui pateikė du balansus: 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. (nurodant šio balanso datą 2017 m. gruodžio 31 d. buvo suklysta). Pažymi ir tai, kad atsakovė laikosi pozicijos, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartimi apeliantei galėjo būti perleistas tik pagrįstas ir galiojantis reikalavimas, kurio UAB „Vaidas ir kompanija“ neturėjo.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos ribų

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva.) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Dėl bankroto bylos iškėlimo

  1. Bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: a) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; b) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 str. 7 d.). Bendrovės nemokumas – tai būsena, kai bendrovė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti bendrovės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
  2. Pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
  3. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai skelbiamais duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) UAB „Eurolinkas (individuali įmonė nuo 2004 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. gegužės 6 d.); veiklą vykdo, bendrovės vadovas ir akcininkas yra R. G.. Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateiktas 2016 m. ataskaitinių finansinių metų UAB „Eurolinkas“ balansas. Atsakovė į bylą pateikė du balansus: 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. Atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, kad 2018 m. gegužės 31 d. balanso data „2017 m. gruodžio 31 d.“ yra nurodyta klaidingai.
  4. Pirmosios instancijos teismas iš 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų nustatė, jog bendrovės turto vertė buvo iš viso 221 862,00 Eur: 49 422,00 Eur ilgalaikio turto ir 172 440,00 Eur trumpalaikio turto. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 232 362,00 Eur: 194 339,00 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai bei 38 023,00 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai. Tam, jog išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas bendrovės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010). Iš 2018 m. gegužės 31 d. balanso duomenų nustatyta, jog atsakovės turto vertė iš viso sudaro 134 081,00 Eur: 5 979,00 Eur ilgalaikio turto ir 128 102,00,00 Eur trumpalaikio turto. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 150 591,00 Eur: 114 131,00 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai bei 36 460,00 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai. Palyginus 2017 m. ir 2018 m. (dalies) atskaitinių laikotarpių duomenis matyti, jog bendrovės turto vertė sumažėjo nuo 221 862,00 Eur iki 134 081,00 Eur (ilgalaikis turtas sumažėjo nuo 49 422,00 Eur iki 5 979,00 Eur, o trumpalaikis nuo 172 440,00 Eur iki 128 102,00,00 Eur), taip pat per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sumažėjo nuo 38 023,00 Eur iki 36 460,00 Eur. Taigi, formaliai vertinant UAB „Eurolinkas“ balansų duomenis, spręstina, kad 2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu atsakovė buvo moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (38 023,00 Eur) neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (221 862,00 Eur). Taip pat bendrovė 2018 m. dalies ataskaitiniu laikotarpiu buvo moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (36 460,00 Eur) neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (134 081,00 Eur).
  5. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo / nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).
  6. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nuosavybės teisėmis nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė teigia, kad veiklą vykdo, tačiau UAB „Eurolinkas“ dirba vienas darbuotojas (apdraustasis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2018 m. birželio 4 d. duomenimis UAB „Eurolinkas“ kreditorinių pradelstų įsiskolinimų suma siekia 16 868,23 Eur. Ši suma yra nurodyta 2015 m. gegužės 31 d. balanse „skolos teikėjams“. Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. liepos 25 d. atsakovė turėjo 6 838,73 Eur socialinio draudimo skolą kreditorei VSDFV. Todėl atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 23 706,96 Eur (16 868,23 Eur + 6 838,73 Eur).
  7. Apeliantės argumentas, kad aplinkybė, jog UAB „Eurolinkas“ turi skolų (8 917,00 Eur), susijusių su darbo teisiniais santykiais reiškia, jog atsakovė nemoki, yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog kreditorius turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, kai bendrovė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų (ĮBĮ 4 str. 1 p., 5 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju kreditoriai (UAB „Eurolinkas“ darbuotojai) nebuvo pasikreipę į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė paaiškino, kad į balansą yra įtraukta 8 917,00 Eur suma, susijusi su direktoriui (akcininkui) neišmokėtu darbo užmokesčiu, tačiau dėl šios sumos sumokėjimo kreditorius reikalavimo UAB „Eurolinkas“ nereiškia.
  8. Apeliantė pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo reiškia atsakovei 6 737,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį kildina iš 2015 m. liepos 22 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties bei 2018 m. vasario 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedu Nr. 1A prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2018/02/12-1. Atsakovė laikosi pozicijos, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartimi apeliantei galėjo būti perleistas tik pagrįstas ir galiojantis reikalavimas, kurio UAB „Vaidas ir kompanija“ neturėjo, t. y. UAB „Vaidas ir kompanija“ netinkami vykdė 2015 m. liepos 22 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, dėl kurios vykdymo tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris galimai bus sprendžiamas teisme. Taigi, tarp šalių yra ginčas dėl kreditorės UAB „CONLEX“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, kuris bankroto bylos iškėlimo bendrovei stadijoje nėra sprendžiamas. Apeliantės kreipimasis į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą laikytinas dispozityvumo principo išraiška, reiškiančia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl kreditorius savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir inicijuodamas bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2012). Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog teismuose nebuvo / nėra sprendžiamas ginčas tarp UAB „Vaidas ir kompanija“ (teisių perėmėjos UAB „CONLEX“) ir UAB „Eurolinkas“ dėl skolos priteisimo pagal 2015 m. liepos 22 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį. Taigi, apeliantės kreipimasis į teismą su prašymu iškelti atsakovei bankroto bylą nelaikytinas ultima ratio gynybos priemone. Akcentuotina ir tai, kad bankroto bylos iškėlimas įmonei, atsižvelgiant į ĮBĮ reglamentuojamas bankroto procedūras, negarantuotų UAB „CONLEX“ labai greito skolos atgavimo, nes po bankroto bylos iškėlimo kreditorių pareikštus reikalavimus patikrina bankroto administratorius, o atveju, kai tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios bendrovės kyla ginčas, klausimą dėl pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo sprendžia teismas.
  9. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 31 d. balanse nurodyta atsakovės turto vertė (134 081,00 Eur), kurią sudaro ir 128 224,00 Eur dydžio pirkėjų skolos, t. y. debitorių skolos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).
  10. Iš į bylą pateiktos 2018 m. birželio 4 d. atsakovės klientų įsipareigojimų nevykdymo lentelės nustatyta, jog UAB „Eurolinkas“ turi septynis debitorius: 1) OOO Verktor Trans Baltika 81 966,15 Eur, 2) UAB „Refta“ 32 712,37 Eur, 3) Trans Holding LTD 44 COOK SUITE, 100, 9 750,00 Eur, 4) UAB „Agnapolio dvaras“ 2 515,59 Eur, 5) UAB „Tefas“ 1 264,30 Eur, 6) UAB „Valkesta“ 14,78 Eur ir 7) UAB „Ecokuras“ 0,58 Eur. Apeliantė abejoja dėl atsakovės galimybės atgauti skolas iš Rusijos bendrovių OOO Verktor Trans Baltika ir Trans Holding LTD 44 COOK SUITE, 100 (81 966,15 Eur + 9 750,00 Eur = 91 716,15 Eur). Viešai skelbimais duomenimis, OOO Verktor Trans Baltika yra Rusijos bendrovė, veikianti Kaliningrado mieste. Apie Trans Holding LTD 44 COOK SUITE, 100 duomenų nėra. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė teigia, kad šios bendrovės yra ilgametės jos verslo partnerės, su kuriomis bendravimas nėra nutrauktas, todėl neabejoja dėl atsiskaitymo galimybių. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog bendrovės turtas buvo pervestas į ofšorines užsienio įmones (CPK 178 str.). Tačiau įvertinus tai, kad apie Trans Holding LTD 44 COOK SUITE, 100 jokie duomenys nėra skelbiami viešai, į balansą įtrauktos debitorės Trans Holding LTD 44 COOK SUITE, 100, 9 750,00 Eur skola vertintina kaip abejotina (neįrodyta). Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybės, kad ir UAB „Refta“ buvo padavusi atsakovę į teismą (Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-387-907/2017 ieškovės UAB „Refila“ ieškinys tenkintas iš dalies: įskaityta į ieškovei priteistą 3 819,98 Eur skolą už prekes ir produkciją atsakovės UAB „Eurolinkas“ negautas 3 314,21 Eur atsiskaitymas už suteiktas komercinio tarpininkavimo paslaugas pagal 2010 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą–faktūrą; priteista ieškovei iš atsakovės, o atsakovei neturint turto ir pajamų, pakankamų prievolėms įvykdyti, subsidiariai iš atsakovo R. G. 505,77 Eur skola, 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidos; kitoje dalyje ieškinys atmestas. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą) nagrinėjamai bylai nėra reikšmingas, nes sprendžiamas klausimas dėl skolų atgavimo iš debitorių ir jų grąžinimo bendrovei. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6216-1003/2018 pagal ieškovės UAB „Eurolinkas“ ieškinį atsakovei UAB „Refta“ dėl skolos (35 263,92 Eur) priteisimo. Taigi, atsakovė ėmėsi realių veiksmų dėl skolos iš debitorės UAB „Refta“ priteisimo. Viešai skelbimais duomenimis debitorės UAB „Agnapolio dvaras“, UAB „Tefas, UAB „Valkesta“ yra ūkinę-komercinę veiklą vykdančios bendrovės, todėl atsakovė turi realias galimybes skolas atgauti iš minėtų debitorių. UAB „Ecokuras“ yra bankrutavusi ir likviduota, todėl galimybės atgauti iš jos skolą, nors ir labai mažą, vertintinos kaip abejotinos. Iš nustatytų faktinių aplinkybių visumos spręstina iš 128 224,00 Eur pirkėjų skolų sumos minusuoti debitorės BUAB „Ecokuras“ 0,58 Eur skolą bei abejotiną (neįrodytą) Trans Holding LTD 44 COOK SUITE, 100, 9 750,00 Eur skolą (128 224,00 Eur - 0,58 Eur - 9 750,00 Eur = 118 473,42 Eur). Iš veikiančių ir pajamas gaunančių debitorių atsakovė turi realias galimybes atgauti 118 473,42 Eur dydžio skolas. Priešingų įrodymų į bylą nepateikta (CPK 178 str.).
  11. Apibendrinus nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetą darytina išvada, kad UAB „Eurolinkas“ yra mokus verslo subjektas, nes 2018 m. dalies ataskaitiniu laikotarpiu jos pradelsti įsipareigojimai (11 021,00 Eur gautas avansas + 1 686,00 Eur skolos tiekėjams + 8 571,00 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai + 6 838,73 Eur, socialinio draudimo skola kreditorei VSDFV + 6 737,00 Eur skola UAB „CONLEX“ = 50 035,73 Eur) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (5 979,00 Eur ilgalaikis turtas + 118 473,42 Eur trumpalaikis turtas = 124 452,42 Eur). Akcentuotina ir tai, jeigu vertinti, jog atsakovė faktiškai nedisponuoja iš debitorių (užsienio juridinių asmenų) OOO Verktor Trans Baltika bei Trans Holding LTD 44 COOK SUITE, 100 gautinomis sumomis (81 966,15 Eur, + 9 750,00 Eur = 91 716,15 Eur), taip pat ir bankrutavusios UAB „Ecokuras“ skola ir šias skolas minusuoti iš visos atsakovės turto vertės (134 081,00 Eur – 91 716,15 Eur - 0,58 Eur), likusios turto vertės (42 364,27 Eur) pakanka visiems atsakovės pradelstiems įsipareigojimams kreditoriams (23 706,96 Eur) įvykdyti. Taigi, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos pagrįstos išvados, jog nagrinėjamu atveju negalima daryti kategoriškos išvados dėl atsakovės nemokumo. Dabartiniu atveju pagal balanso duomenis atsakovė yra iš esmės moki ir apeliantė neįrodė, kad išnaudojo visus savo pažeistų teisių gynimo būdus, kurie nedavė jokio teigiamo efekto. Dar akcentuotina, jog prioritetas teikiamas reabilitaciniam tikslui ir „antro šanso“ („second chanse“) suteikimui pagal ES nemokumo doktrinoje vyraujančią tendenciją (European Insolvensy Law: Reform and Harmonization 303-326 psl.https://books.google.lt/books?id=u6rfDQAAQBAJ&printsec=frontcover&source=gbs_ge_summary_r&cad=0#v=onepage&q=second%20chance&f=false).

13Dėl procesinės bylos baigties

  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
  2. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai