Byla e2-387-907/2017
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, atsakovo UAB „Eurolinkas“ atstovams advokatui Evaldui Onaičiui ir Karinai Gutkauskėnei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Refta“ ieškinį atsakovams UAB „Eurolinkas“ ir R. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ieškovas UAB „Refta“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovei UAB „Refta“ iš atsakovų pagrindinės skolininkės UAB „Eurolinkas“ ir subsidiaraus skolininko R. G. 5352,19 Eur skolą, 3635,26 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-5 b. l.), vėliau palūkanų sumą patikslino ir prašė priteisti 3562,65 Eur palūkanų (2 t., 46 b. l.).
  1. Ieškovės atstovė advokatė Kristina Pugačienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovę UAB „Refta” ir atsakovę UAB „Eurolinkas” siejo ilgalaikiai verslo santykiai: ieškovė pardavė atsakovei UAB „Eurolinkas” prekes bei teikė krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė UAB „Eurolinkas” ieškovei teikė komercinio tarpininkavimo paslaugas. Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atsakovės UAB „Eurolinkas” atsiskaitymo su ieškove už parduotas prekes ir dėl atsakovei UAB „Eurolinkas” ieškovės sumokėto avanso grąžinimo. Dėl šių sumų priteisimo ieškovė kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą. Šiaulių apylinkės teismas 2016-03-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-566-776/2016 ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino šalių atliktus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymus niekiniais bei nustatė tarpusavio sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką pagal LR CK 6.55 str. – jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs, o kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai yra suėję, ir nė viena jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Tokiu būdu po Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-23 sprendimo priėmimo susidarė tokia situacija, kad ieškovė atsakovei UAB „Eurolinkas” liko skolinga 3314,00 Eur (11 442,59 Lt) pagal 2010-04-30 PVM sąskaitą faktūrą AAT 030, o atsakovė UAB „Eurolinkas” liko ieškovei skolinga 8666,39 Eur (29 923,32 Lt) pagal 2006-10-02 PVM sąskaitą - faktūrą REF0007636 (416,96 Lt), 2006-10-27 PVM sąskaitas - faktūras REF0007852 (2 416,96 Lt) ir REF0007853 (2 416,96 Lt), 2006-11-10 PVM sąskaitas - faktūras REF0007987 (2 416,96 Lt) ir REF0007988 (2 416,96 Lt), 2006-11-22 PVM sąskaitą - faktūrą REF0008103 (2 416,96 Lt), 2006-11-24 PVM sąskaitą - faktūrą REF0008115 (2 416,96 Lt), 2007-11-23 PVM sąskaitą - faktūrą REF0011658 (826,00 Lt), 2008-02-26 PVM sąskaitą - faktūrą REF0012639 (2 807,50 Lt), 2008-12-17 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. REF0015680 (1 916,10 Lt), 2009-05-12 PVM sąskaitą - faktūrą REF0016667 (7 640,00 Lt), 2009-11-16 PVM sąskaitas - faktūras REF018629 (605,00 Lt) ir REF00018630 (605,00 Lt), 2009-12-21 PVM sąskaitą - faktūrą REF0018978 (605,00 Lt). Ieškovė 2016-09-30 pranešimu apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą įskaitė šiuos ieškovės ir UAB „Eurolinkas” vienarūšius priešpriešinius reikalavimus: ieškovės atsakovei UAB „Eurolinkas” mokėtiną 3314,21 Eur (11 442,59 Lt) sumą pagal 2010-04-30 IĮ Eurolinkas PVM sąskaitą faktūrą ( - ) įskaitė į atsakovės UAB „Eurolinkas” mokėtinas ieškovei sumas pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 120,76 Eur (416,96 Lt) sumą pagal 2006-10-02 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007636, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-10-27 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007852, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-10-27 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007853, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-11-10 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007987, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-11-10 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007988, 393,45 Eur (1 358,50 Lt) sumą pagal 2006-11-22 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0008103. Po 2016-09-30 įskaitymo atsakovė UAB „Eurolinkas” liko skolinga ieškovei 5352,19 Eur: 306,55 Eur sumą pagal 2006-11-22 PVM sąskaitą - faktūrą REF0008103 už transporto paslaugas, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateikiama 2006 11 21 d. paraiška krovinio pervežimui; 700,00 Eur sumą pagal 2006-11-24 d. PVM sąskaitą faktūrą REF0008115 už transporto paslaugas, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateikiama 2006 11 22 d. paraiška krovinio pervežimui; 239,23 Eur sumą pagal 2007-11-23 PVM sąskaitą - faktūrą REF0011658 už prekes; 813,11 Eur sumą pagal 2008-02-26 PVM sąskaitą - faktūrą REF0012639 už produkciją; 554,94 Eur sumą pagal 2008-12-07 PVM sąskaitą - faktūrą REF0015680 už vilkiką; 2212,70 Eur sumą pagal 2009-05-12 PVM sąskaitą - faktūrą REF001667 už prekes; 175,22 Eur sumą pagal 2009-11-16 PVM sąskaitą - faktūrą REF0018629 už transporto paslaugas, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateikiamas krovinio važtaraštis Nr. 12/11/09-01; 175,22 Eur sumą pagal 2009-11-16 PVM sąskaitą - faktūrą REF0018630 už transporto paslaugas, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateikiamas krovinio važtaraštis Nr. 12/11/09-02; 175,22 Eur sumą pagal 2009-12-21 PVM sąskaitą - faktūrą REF0018978 už transporto paslaugas, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateikiamas krovinio važtaraštis Nr. 16/12/09-01. Taip pat prašo priteisti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes sužinojo, kad atsakovė nesutinka su skola, tik 2016-01-16, be to, 2011-12-31 buvo šalių pasirašytas suderinimo aktas, kuris sustabdė senaties termino eigą. 2006 m. važtaraščių neturi, pateikti negali. Pateikė paraiškas, kurios buvo pradėtos pildyti atsakovės, persiųstos faksu, jas pildyti baigė UAB „Refta“, tokia praktika tarp šalių buvo susiformavusi. Originalų neturi, kiekvieną kartą nebuvo apsikeičiama dokumentais. Atsakovė skolas pripažino, tačiau kai nutrūko bendradarbiavimas, jau nepripažįsta.
  1. Atsakovės UAB „Eurolinkas“ atstovas advokatas Evaldas Onaitis su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, prašė taikyti ieškinio senatį, palaikė atsiliepime, atsikirtimuose į ieškinį ir prašyme išdėstytus argumentus (1 t., 63-66 b. l., 2 t., 16-19, 41-42 b. l.). Paaiškino, kad iš civilinės bylos medžiagos Nr.e2-566-776/2016 II bylos tome esančių atsakovės UAB „Eurolinkas“ pateiktų dokumentų, matyti, kad atsakovė nesutiko ir dabar nesutinka su ieškovės UAB „Refta“ išrašytomis šiomis PVM sąskaitomis – faktūromis: REF0007636, REF0007852, REF0007853, REF0007987, REF0007988, REF0008103, REF0008115, REF018629, REF018018630, REF0018978, kadangi jokios ūkinės operacijos pagal šias 10 PVM sąskaitas – faktūras nėra įvykusios, o ieškovė UAB „Refta“ nepateikė įrodymų - krovinio gabenimo važtaraščių, kad transporto paslaugos realiai buvo suteiktos atsakovės naudai, kad ji turi atsiskaityti. Vien PVM sąskaitų – faktūrų, kuriose nėra atsakovės atstovo parašo, pateikimas, nepatvirtina skolos fakto. Kadangi nėra įrodymų, kad skola įskaitymo atlikimo metu yra galiojanti ir vykdytina, mano, kad ieškovės 2016-09-30 atliktas įskaitymas yra neteisėtas ir negaliojantis, tokiu jį teismo ir prašo pripažinti. Mano, jog tam nebūtina pareikšti priešieškinį, nes Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog tokį prašymą galima pareikšti ir pateikiant atsikirtimus ir teismas turi vertinti. Ieškovė nepateikė nei atsakovės paraiškos krovinio pervežimui, nei krovinio gabenimo važtaraščių (CMR), nes kroviniai buvo vežami maršrutu Rusija – Lietuva. Ieškovės pateiktos 2006-11-21 ir 2006-11-22 paraiškos nesant krovinio gabenimo važtaraščio, kuris patvirtintų, kad krovinys nurodytu laiku buvo vežamas maršrutu Rusija – Lietuva, nepatvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis ir krovinys buvo gautas. Prie 2009-11-16 PVM sąskaitos - faktūros REF018629 – 605,00 Lt (175,22 EUR) ieškovės pateiktas krovinio važtaraštis Nr. 12/11/09-01 nepatvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta kovinio vežimo sutartis, nes jame nėra jokių duomenų, kad atsakovė UAB „Eurolinkas“ krovinį būtų gavusi ar kad ji yra krovinio siuntėjas, kuriam atsirastų pareiga mokėti už pervežimą, jame taip pat nėra ir krovinį priėmusio vairuotojo A. M. parašo. Krovinio važtaraščiai Nr. 12/11/09-02 ir Nr. 16/12/09-01 nepatvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta kovinio vežimo sutartis, nes juose nėra jokių duomenų, kad atsakovė UAB „Eurolinkas“ krovinį būtų gavusi ar kad ji yra krovinio siuntėjas, kuriam atsirastų pareiga mokėti už pervežimą (CK 6.808 str. 1 d.). Mano, kad ieškovės reikalavimas sumokėti už krovinių pervežimus yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovė sutinka su tuo, jog pirko prekes ir produkciją pagal 4 PVM sąskaitas – faktūras, tačiau ieškovės reikalavimas apmokėti pagal 2007-11-23 PVM sąskaitą - faktūrą REF0011658- 239,23 Eur, 2008-02-26 PVM sąskaitą - faktūrą REF0012639 – 813,11 Eur, 2008-12-17 PVM sąskaitą - faktūrą REF0015680 – 554,9 Eur, 2009-05-12 PVM sąskaitą - faktūrą REF0016667- 2212,70 Eur yra nepagrįstas, nes atsakovė UAB „Eurolinkas“ pagal šias PVM sąskaitas – faktūras yra atsiskaičiusi su ieškove visiškai, tai patvirtinantys dokumentai yra pateikti į civilinę bylą Nr.e2-566-776/2016, II bylos tome. Mano, kad ieškovė atsakovei yra skolinga, o ne atvirkščiai, nes iš ieškinio matyti, jog ieškovė pripažįsta, jog yra atsakovei skolinga 3314,21 Eur sumą, kas yra konstatuota ir Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-23 sprendimu. Ieškovė neteisėtai atliko įskaitymą, nes nėra duomenų, jog atsakovės skola yra apibrėžta, galiojanti ir vykdytina, nėra duomenų, jog paslaugos atsakovei ieškovės buvo suteiktos, ant PVM sąskaitų – faktūrų nėra atsakovės atstovo parašų, jos išrašytos ir pasirašytos vienasmeniškai ieškovės atstovo, atsakovė tokių PVM sąskaitų – faktūrų niekada nėra gavusi ir priėmusi, nepateikti atsakovės užsakymai ieškovei. Ieškovė prašo priteisti skolą praėjus 9 metams, todėl prašo taikyti ieškinio senatį tarptautiniams vežimams pagal CMR konvencijos 32 straipsnį, kuris numato, kad teisė pareikšti ieškinį dėl vežimų dėl senaties prarandama po 1 metų, vietiniams vežimams – pagal LR Kelių transporto kodekso 56 str. 2 d., kuri nustato, jog ieškiniui, kylančiam iš vežimo sutarties, pareikšti nustatomas 2 metų ieškinio senaties terminas.
  1. Atsakovės UAB „Eurolinkas“ atstovė Karina Gutkauskėnė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį, palaikė atsiliepime, atsikirtimuose į ieškinį ir prašyme išdėstytus argumentus (1 t., 63-66 b. l., 2 t., 16-19, 41-42 b. l.).
  1. Atsakovas R. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų negauta. 2017-04-10 teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, atsiliepimo nepateikė. Paaiškino, kad yra UAB „Eurolinkas“ direktorius, prieš metus buvo IĮ „Eurolinkas“ savininkas. Su ieškove 2007-05-16 buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, bendradarbiavimas truko ilgai, gal 4-5 metus. Prieš pradedant bendradarbiavimą buvo 0 skolų, mėnesiui pasibaigus apskaičiuodavo skolas, viena kitai už suteiktas paslaugas pateikdavo apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras, prieš nutraukiant bendradarbiavimą viskas buvo raštu bei žodžiu uždengta, atsiskaityta, nunulinta, o dabar ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Apyvarta buvo milijoninė, jis Rusijoje gamindavo, kraudavo, ieškodavo klientų, o ieškovė veždavo, vežė medieną, be to, iš ieškovės yra pirkęs stakles, vilkiką, padangas. Yra kreipęsis į UAB „Refta“ su užsakymu vežti maršrutu Boroviči - Šiauliai, tačiau už viską atsiskaityta. UAB „Refta“ yra skolinga atsakovei, nes ne visos PVM sąskaitos – faktūros už tarpininkavimą buvo laiku išrašytos.
Ieškinys tenkintinas iš dalies
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovę UAB „Refta“ ir atsakovę UAB „Eurolinkas” siejo ilgalaikiai verslo santykiai: ieškovė pardavė atsakovei prekes bei teikė krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė ieškovei teikė komercinio tarpininkavimo paslaugas, tarp šalių 2007-05-16 buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis Nr. 08 (2 t., 50-51 b. l.). Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atsakovės UAB „Eurolinkas” atsiskaitymo su ieškove UAB „Refta“ už parduotas prekes ir dėl atsakovei UAB „Eurolinkas” ieškovės sumokėto avanso grąžinimo. Dėl šių sumų priteisimo ieškovė kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą. Šiaulių apylinkės teismas 2016-03-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-566-776/2016 ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino šalių atliktus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymus niekiniais bei nustatė tarpusavio sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką pagal LR CK 6.55 str. – jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs, o kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai yra suėję, ir nė viena jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola (civilinė byla Nr. e2-566-776/2016, 2 t., 72-78 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2016-06-29 nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. e2-566-776/2016, 2 t., 116-119 b. l.). Kasacinis skundas nebuvo paduotas.
  1. Šiaulių apylinkės teismui 2016-03-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-566-776/2016 pripažinus šalių atliktus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymus niekiniais bei nustačius tarpusavio sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką, ieškovė mano, jog atsakovė jai vėl yra skolinga, todėl ieškovė 2016-09-30 pranešimu apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (1 t., 13-19 b. l.) įskaitė šiuos ieškovės UAB „Refta“ ir atsakovės UAB „Eurolinkas” vienarūšius priešpriešinius reikalavimus: ieškovės atsakovei UAB „Eurolinkas” mokėtiną 3314,21 Eur (11 442,59 Lt) sumą pagal 2010-04-30 IĮ Eurolinkas PVM sąskaitą - faktūrą AAT 030, įskaitė į atsakovės UAB „Eurolinkas” mokėtinas ieškovei sumas pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 120,76 Eur (416,96 Lt) sumą pagal 2006-10-02 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007636, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-10-27 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007852, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-10-27 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007853, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-11-10 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007987, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-11-10 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007988, 393,45 Eur (1 358,50 Lt) sumą pagal 2006-11-22 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0008103. Po 2016-09-30 įskaitymo ieškovė mano, jog atsakovė UAB „Eurolinkas” jai liko skolinga 5352,19 Eur: 306,55 Eur sumą pagal 2006-11-22 PVM sąskaitą - faktūrą REF0008103 už transporto paslaugas, 700,00 Eur sumą pagal 2006-11-24 PVM sąskaitą - faktūrą REF0008115 už transporto paslaugas, 239,23 Eur sumą pagal 2007-11-23 PVM sąskaitą - faktūrą REF0011658 už prekes, 813,11 Eur sumą pagal 2008-02-26 PVM sąskaitą - faktūrą REF0012639 už produkciją, 554,94 Eur sumą pagal 2008-12-07 PVM sąskaitą - faktūrą REF0015680 už vilkiką, 2 212,70 Eur sumą pagal 2009-05-12 PVM sąskaitą - faktūrą REF001667 už prekes, 175,22 Eur sumą pagal 2009-11-16 PVM sąskaitą - faktūrą REF0018629 už transporto paslaugas, 175,22 Eur sumą pagal 2009-11-16 PVM sąskaitą - faktūrą REF0018630 už transporto paslaugas, 175,22 Eur sumą pagal 2009-12-21 PVM sąskaitą - faktūrą REF0018978 už transporto paslaugas (1 t., 20-27 b. l., civilinė byla Nr. e2-566-776/2016, 1 t., 177 b. l.). Atsakovė teigia, jog ieškovei nėra skolinga, kad tai konstatavo Šiaulių apylinkės teismas 2016-03-23 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-566-776/2016, prašo taikyti ieškinio senatį (2 t., 41-42 b. l.), ginčija ieškovės atliktą įskaitymą (2 t., 16-19 b. l.).

5Dėl įskaitymo

  1. Atsakovės atstovas tiek atsikirtimuose (2 t., 16-19 b. l.), tiek teisme nurodė, jog atsakovė tiek šioje byloje, tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-566-776/2016 nesutiko ir nesutinka, jog pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras yra skolinga, nurodė, jog jokios ūkinės operacijos pagal ieškovo nurodytas 10 PVM sąskaitų - faktūrų nėra įvykusios, o ieškovė UAB „Refta“ nepateikė įrodymų - krovinio gabenimo važtaraščių, kad vežimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir kad vežimo paslaugos realiai buvo suteiktos atsakovei UAB „Eurolinkas“, ieškovės pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, kurias išrašė ir pasirašė tik ieškovas, nepatvirtina skolos fakto, nesukuria pareigos atsakovei jas apmokėti ir neįrodo, jog vežimo paslaugos ieškovės atsakovei buvo suteiktos, todėl UAB „Eurolinkas“ neturi pareigos už jas atsiskaityti. Kadangi nėra pateikta įrodymų, jog minėtą sumą turi sumokėti būtent atsakovė, kad skola atsakovės UAB „Eurolinkas“ atžvilgiu 2016-09-30 įskaitymo atlikimo metu yra galiojanti ir vykdytina, todėl ieškovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas ir negaliojantis.
  1. Ieškovės atstovė nurodė, jog atsakovė nepateikė teismui priešieškinio, kuriame prašytų įskaitymą pripažinti negaliojančiu, todėl tai nėra nagrinėjimo dalykas. Teismas atmeta ieškovės atstovės minėtą argumentą, kad atsakovė byloje nepareiškė priešpriešinio reikalavimo dėl ieškovės atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, dėl to šio įskaitymo teisėtumas nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovas, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, teigė, jog dar nagrinėjant teisme civilinę bylą Nr. e2-566-776/2016 atsakovė nesutiko ir dabar nesutinka su ieškovės UAB „Refta“ išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis ir su jos paskaičiuota skola, tai aiškiai išreiškė tiek civilinėje byloje Nr. e2-566-776/2016, tiek šioje civilinėje byloje, ieškovės reikalavimas nebuvo pagrįstas, apibrėžtas, galiojantis ir vykdytinas, todėl Šiaulių apylinkės teismas 2016-03-23 galutiniu sprendimu įskaitymą pripažino niekiniu ir negaliojančiu (civilinė byla Nr. e2-566-776/2016, 2 t., 72-78 b. l.), dėl ko akivaizdu, jog dėl minėtų sumų jau prieš tai nagrinėtoje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas, reikalavimas buvo ginčijamas, ieškovė 2016-09-30 negalėjo įskaityti savo priešpriešinių reikalavimų atsakovei, t. y. savo poziciją grindė tuo, kad ieškovės atliktas įskaitymas neteisėtas ir negaliojantis, todėl pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką teismas, net ir nesant priešpriešinio kitos šalies reikalavimo, turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą ir spręsti, ar ieškovės atliktas įskaitymas teisėtas.
  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme reiškia nesutikimą su įskaitymu, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y., ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio nereikia reikšti priešieškinio dėl ieškovo atlikto įskaitymo. Teismas, net ir nesant priešpriešinio atsakovo reikalavimo, turi pareigą patikrinti tokio atsakovo atsikirtimo pagrįstumą ir spręsti, ar ieškovo atliktas įskaitymas teisėtas.

6Tai, kad, atsakovui nuo byloje pareikšto ieškinio ginantis ginčijant įskaitymą, nereikalaujama ir kad atsakovas reikštų priešieškinio reikalavimą ir prašytų tą įskaitymą pripažinti negaliojančiu, patvirtina teismų praktika, iš kurios matyti, jog vežėjų ieškiniai yra tenkinami visiškai arba iš dalies (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2013; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013; kt.). Teismui nustačius atlikto įskaitymo nepagrįstumą ar jo neatlikimą, jis pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu, nors savarankiškas ieškinio (priešieškinio) reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu (niekiniu) net nebuvo reiškiamas. Ieškovės atstovės teiginys, jog ieškovės atliktą įskaitymą atsakovė privalėjo ginčyti byloje pareikštu priešieškiniu ir tik tokiu atveju teismas galėtų pasisakyti dėl jo pagrįstumo, teismo nuomone, prieštarautų teisminei praktikai ir šalių lygiateisiškumo principui. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog toks formalus proceso teisės normų aiškinimas būtų nesuderinamas su teisingumo nagrinėjamoje byloje įvykdymu. Toks aptartos proceso teisės normos aiškinimas papildo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016; 2009 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; kt.). Todėl teismas, net ir nesant priešpriešinio atsakovės reikalavimo, turi pareigą patikrinti tokio atsakovės atsikirtimo pagrįstumą ir spręsti, ar ieškovės 2016-09-30 atliktas įskaitymas teisėtas.

  1. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad įskaitymui, kaip prievolės pabaigos pagrindui, taikyti įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnio matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013; kt.).
  1. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė 2016-09-30 pranešimu apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (1 t., 13-19 b. l.) įskaitė šiuos ieškovės UAB „Refta“ ir atsakovės UAB “Eurolinkas” vienarūšius priešpriešinius reikalavimus: ieškovės atsakovei UAB „Eurolinkas” mokėtiną 3314,21 Eur (11 442,59 Lt) sumą pagal 2010-04-30 IĮ Eurolinkas PVM sąskaitą - faktūrą AAT 030, įskaitė į atsakovės UAB „Eurolinkas” mokėtinas ieškovei sumas pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 120,76 Eur (416,96 Lt) sumą pagal 2006-10-02 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007636, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-10-27 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007852, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-10-27 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007853, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-11-10 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007987, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-11-10 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007988, 393,45 Eur (1 358,50 Lt) sumą pagal 2006-11-22 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0008103. Atsakovė mano, jog ieškovė negalėjo atlikti įskaitymo, nes ji nesuteikė atsakovei pagal minėtas PVM sąskaitas – faktūras paslaugų, atsakovė tai ginčija tiek šioje civilinėje byloje, tiek prieš tai kito teisėjo nagrinėtoje civilinėje byloje, ieškovė jau kartą buvo atlikusi įskaitymą, tačiau teismas jį pripažino negaliojančiu, nes sumos yra ginčijamos, todėl dar kartą tų pačių sumų ji įskaityti negalėjo. Iš civilinėje byloje Nr. e2-566-776/2016 esančių PVM sąskaitų – faktūrų, pagal kurias 2016-09-30 buvo atliktas ieškovės vienašališkas įskaitymas: 2006-10-02 PVM sąskaitos - faktūros REF 0007636, 2006-10-27 PVM sąskaitos - faktūros REF 0007852, 2006-10-27 PVM sąskaitos - faktūros REF 0007853, 2006-11-10 PVM sąskaitos - faktūros REF 0007987, 2006-11-10 PVM sąskaitos - faktūros REF 0007988, 2006-11-22 PVM sąskaitos - faktūros REF 0008103 (civilinė byla Nr. e2-566-776/2016; 1 t., 169-174 b. l.),- matyti, kad pardavėju įvardinta ieškovė UAB „Refta“, pirkėju – atsakovė IĮ „Eurolinkas“, nurodytos sumos už suteiktas transporto paslaugas, maršrutas Rusija – Lietuva, t. y., prašo skolos už suteiktas vežimo paslaugas. PVM sąskaitos – faktūros yra išrašytos ir pasirašytos tik ieškovės, duomenų, jog jos buvo išsiųstos/įteiktos atsakovei, jog pagal jas paslaugos atsakovei buvo suteiktos, byloje nėra, jų nepateikė ir ieškovės atstovė, nors teismas 2017-04-10 teismo posėdyje siūlė tai padaryti (2 t., 67-68 b. l.). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad sudaryta vežimo sutartis, vežimo sutarties sąlygų įrodymas ir patvirtinimas, kad vežėjas priėmė krovinį pervežimui. PVM sąskaita – faktūra nėra tas dokumentas, kuris patvirtina, jog vežimo paslaugos buvo suteiktos. Ieškovė nei važtaraščių, nei kitų dokumentų, patvirtinančių, jog minėtos vežimo paslaugos atsakovei buvo suteiktos, nepateikė, neįrodė ir suteiktų paslaugų dydžio (neaišku, nei pagal ką, nei kaip skola buvo paskaičiuota), ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog 2006 m. važtaraščių neturi.
  1. Kasacinis teismas konstatavo, jog pareiga įrodyti realiai egzistuojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, taip pat CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas įskaitymo būtinąsias sąlygas tenka įskaitymą atlikusiai šaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2014; 2015 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-562-695/2015; kt.). Jei reikalavimas yra piniginis, tai reikalavimų įskaitymui atlikti ar sprendžiant dėl atlikto įskaitymo pagrįstumo turi būti įrodytas kitos pusės piniginis konkretaus dydžio reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs šalių reikalavimų įskaitymo klausimas. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, tokiu atveju byloje turi būti nustatytas šalių reikalavimų atsiradimo pagrindas, nustatomos visos įskaitymui atlikti būtinos sąlygos, taigi – atsakovės UAB „Eurolinkas“ įsiskolinimo ieškovei UAB „Refta“ faktas, įsiskolinimo dydis ir kt., tačiau tai byloje ieškovė neįrodė.
  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, apibendrindama įskaitymo sąlygų nuostatas ir vertindama jas sistemiškai, pažymėjo, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šiuo aiškinimu kasacinis teismas nesukūrė naujos savarankiškos įskaitymo sąlygos, bet pabrėžė būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas.
  1. Atsakovė skolos nepripažįsta, ginčijo ir ginčija, nesutinka, jog minėtos paslaugos jai buvo suteiktos ir ji už jas turi mokėti. Skolos faktą ir dydį pagrindžiančių dokumentų į bylą pateikta nėra. Todėl manytina, jog ieškovės įskaityti priešpriešiniai šalių reikalavimai yra neapibrėžti ir nelygiaverčiai vykdytinumo bei akivaizdumo požiūriu vien dėl to, jog ieškovė įskaitė reikalavimus vienašališkai, nesuderinusi su atsakove, perskaičiavusi jos vienašališkai išrašytas ir jau kartą įskaitytas sumas, kurios buvo ginčijamos teisme kitoje civilinėje byloje ir įskaitymas buvo pripažintas neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu, kurias ginčija atsakovė ir kurios nėra pagrįstos, t. y., ieškovė neįrodė, jog įskaito apibrėžtus, galiojančius ir vykdytinus vienarūšius priešpriešinius reikalavimus.
  1. Be to, kadangi PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas krovinių gabenimo maršrutas Rusija – Lietuva, atsakovė prašo taikyti CMR konvencijos nuostatas, o konkrečiai – 32 straipsnį, kuris numato, jog teisė pareikšti ieškinį dėl vežimų, taikant šią konvenciją, dėl senaties prarandama po 1 metų, prašo taikyti ieškinio senatį ir dar tuo pagrindu pripažinti negaliojančiu atliktą įskaitymą, nes ieškovė pareikė ieškinį ir atliko vienašališkai įskaitymą praleidusi ieškinio senaties terminą (2 t., 41-42 b. l.). Teismas ex officio turi patikrinti, ar konkrečiam iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui yra taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Nustatant tai, būtinas šių sąlygų visetas, t.y. ar buvo vežama kelių transporto priemone, ar buvo vežama už užmokestį, ar krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos, ar krovinio išsiuntimo vietos ir/arba krovinio gavimo vietos valstybė yra Konvencijos narė (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju pagal pateiktus šalių paaiškinimus ir dokumentus matyti, kad yra nustatytos visos sąlygos, todėl turėtų būti taikomos CMR konvencijos nuostatos.
  1. Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes atsakovo poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės bei įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė reikalavimą taikyti ieškinio senatį pateikė ne atsiliepime, bet vėlesniuose rašytiniuose atsikirtimuose, tačiau iki baigiamųjų kalbų, todėl teismas turi pasisakyti dėl pareikšto reikalavimo.
  1. Ieškinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta įstatyme, šis reguliavimas yra imperatyvus – šalims savo susitarimu ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką pakeisti draudžiama (CK 1.125 straipsnio 12 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams nustatyti CK bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti ir tarptautinėse sutartyse, tokiu atveju tarptautinės sutarties nuostatos taikomos prioritetiškai nacionalinių įstatymų atžvilgiu (CK 1.13 straipsnis).
  1. Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme, jeigu jų sutartis atitinka Konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus požymius. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas kaip vežėjas, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).
  1. CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtinti specialūs ieškinio senaties terminai ir jų taikymo nuostatos. Šios teisės normos turi būti taikomos, kai ginčas kyla dėl CMR konvencijos reglamentuojamų santykių. Teisė pateikti ieškinį dėl vežimo taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų; tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda: a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos; b) visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį; c) visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo; diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 punkto nuostatų, pristabdyti senaties terminą, kaip ir jį nutraukti, turi teisę teismas, nagrinėjantis bylą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, pretenzijos negali būti pateiktos ieškinio, priešieškinio arba prieštaravimo forma.
  1. Ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis, atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, inter alia, kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma.
  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovės vienašalis įskaitymas atliktas dėl reikalavimų, kilusių iš vežimo teisinių santykių, atitinkančių CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: užsakovo (atsakovė) IĮ „Eurolinkas“ užsakymu vežėjas UAB „Refta“ (ieškovė) 2006 m. (2006-10-02 PVM sąskaita - faktūra REF 0007636, 2006-10-27 PVM sąskaita - faktūra REF 0007852, 2006-10-27 PVM sąskaita - faktūra REF 0007853, 2006-11-10 PVM sąskaita - faktūra REF 0007987, 2006-11-10 PVM sąskaita - faktūra REF 0007988, 2006-11-22 PVM sąskaita - faktūra REF 0008103) suteikė vežimo paslaugas maršrutu Rusija - Lietuva iki 2006-11-22, o atsakovė už šias paslaugas turėjo sumokėti ieškovei PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas sumas vėliausiai iki 2006-12-27. Ieškovės reikalavimui dėl atsiskaitymo už krovinių vežimą taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris prasidėjo praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktas). Kadangi ieškovė nei vežimo sutarties, nei CMR važtaraščio teismui nepateikė, teismas negali tiksliai nustatyti, kada 1 metų ieškinio senaties terminas baigėsi, tačiau vėliausiai tai turėtų būti – 2007-02-22. Duomenų, jog ieškovė atsakovei per tą laiką pareiškė pretenziją, byloje nėra, šalių skolos suderinimo aktas, kuriuo remiasi ieškovės atstovė, surašytas tik 2011-12-31 (civilinė byla Nr. e2-566-446/2016, 1 t., 216 b. l.), ieškinio senaties terminui įtakos neturėjo, negalėjo nutraukti ar sustabdyti jau pasibaigusio termino, todėl ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustojusi, ieškovės vienašališkas įskaitymas buvo atliktas 2016-09-30, į teismą kreiptasi 2016-10-28, t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, byloje nenustatyta pagrindo ieškinio senaties termino netaikyti, jo atnaujinti ieškovės atstovė neprašė, nes nurodė, jog apie tai, kad atsakovė nesutinka su skola, ieškovė sužinojo tik 2016-01-16, t. y., ji termino nepraleido. Atkreiptinas ieškovės atstovės dėmesys, jog CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo, o ne nuo sužinojimo. Dėl šių aplinkybių, atsakovei pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, ieškinys šioje dalyje turėtų būti atmestas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), t. y., skola iš atsakovės ieškovės naudai negalėtų būti išieškota, tačiau ieškovė 2016-09-30 atliko įskaitymą.
  1. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, kitai šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, šių aplinkybių vertinimas lemia praleisto ieškinio senaties termino apskaičiavimą arba konstatavimą, kad jis nepraleistas, atitinkamai – kreditoriaus teisės į skolą apimtį. Dėl to, kol nurodytos aplinkybės teismo neįvertintos, ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti skolą už 2006 m. suteiktas vežimo paslaugas, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą (1 metų ieškinio senaties terminą, numatytą CMR konvencijoje), negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; kt.). Netgi suėjus ieškinio senaties terminui kreditoriaus teisė apginti pažeistą teisę teisme neišnyksta, nes ieškinio senatį teismas taiko tik reikalaujant šaliai, o nustatęs, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama – atnaujina praleistą terminą (CK 1.126, 1.131 straipsniai) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; kt.). Atsakovė skolai už atliktus vežimus prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovės atstovė nurodė, jog terminas nėra praleistas, termino atnaujinti neprašė, taigi ieškovė pripažįsta, kad jos teisė į įskaitytą skolos sumą nėra nekviestionuotina, bet priklauso nuo aplinkybių, lemiančių ieškinio senaties termino skaičiavimą. Kitai šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, šių aplinkybių vertinimas lemia praleisto ieškinio senaties termino apskaičiavimą arba konstatavimą, kad jis nepraleistas, atitinkamai – kreditoriaus teisės į skolą apimtį. Dėl to kol nurodytos aplinkybės teismo neįvertintos, ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti skolą už vežimą pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras (2006-10-02 PVM sąskaita - faktūra REF 0007636, 2006-10-27 PVM sąskaita - faktūra REF 0007852, 2006-10-27 PVM sąskaita - faktūra REF 0007853, 2006-11-10 PVM sąskaita - faktūra REF 0007987, 2006-11-10 PVM sąskaita - faktūra REF 0007988, 2006-11-22 PVM sąskaita - faktūra REF 0008103), apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu, o ginčijant ir skolos dydį, negali būti laikomas apibrėžtu.
  1. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Kasacinis teismas kartu pažymėjo, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas įstatymo draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; kt.). Byloje nustatyta, jog atsakovė ginčija skolą pagal minėtas PVM sąskaitas – faktūras visa apimtimi, tiek šioje civilinėje byloje, tiek ginčijo ir prieš tai teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-566-446/2016, todėl akivaizdu, jog atsakovė apskritai ginčija prievolę kreditoriui, todėl šiuo atveju turi būti taikomas įskaitymo draudimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad 2016-09-30 ieškovės atliktas įskaitymas neatitinka jam keliamų sąlygų, prieštarauja CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio (CK 1.81 str. 1 d.).

7Dėl skolos pagal PVM sąskaitas - faktūras Nr. REF0008103 ir Nr. REF0008115

  1. Ieškovės atstovė nurodė, jog po 2016-09-30 įskaitymo atsakovė UAB „Eurolinkas” liko skolinga ieškovei 306,55 Eur sumą pagal 2006-11-22 PVM sąskaitą - faktūrą REF0008103 už transporto paslaugas, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateikiama 2006-11-21 paraiška krovinio pervežimui bei 700,00 Eur sumą pagal 2006-11-24 d. PVM sąskaitą - faktūrą REF0008115 už transporto paslaugas, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateikiama 2006-11-22 paraiška krovinio pervežimui (1 t., 20, 21, 28, 29 b. l., 2 t., 36, 37 b. l.). Atsakovės atstovas su tuo nesutiko, nurodydamas, jog pateiktos 2006-11-21 ir 2006-11-22 paraiškos neįrodo, kad vežimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta, krovinys buvo gautas ir vežamas maršrutu Rusija – Lietuva, nes nėra nei sutarties, nei krovinio važtaraščio, be to, paraiškos yra taisytos, taisymai neaptarti šalių. Minėtam reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį ir šioje dalyje ieškinį atmesti. R. G. teismo posėdyje patvirtino, jog pagal atsakovės UAB „Eurolinkas“ užsakymą kroviniai maršrutu Lietuva – Rusija ir atgal buvo ieškovės vežami nuolat, tačiau skolos senai sumokėtos arba sudengtos, ar pagal 2006-11-21 ir 2006-11-22 paraiškas buvo vežami kroviniai maršrutu Boroviči (Rusija) – Šiauliai (Lietuva), pasakyti negalėjo. Atsakovė ginčija minėtą skolą ir pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, pasirašytas tik ieškovės, bei paraiškas, kurios akivaizdžiai yra taisytos. Kadangi buvo vežama maršrutu Rusija – Lietuva, taikomos CMR konvencijos nuostatos, CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtinti specialūs ieškinio senaties terminai. Kaip buvo nurodyta aukščiau, kad buvo sudaryta vežimo sutartis ir krovinys buvo paimtas gabenimui, įrodo CMR važtaraštis, o ne paraiška, ieškovė CMR važtaraščių nepateikė, pateiktos paraiškos vežimo fakto neįrodo, jas atsakovas ginčija, be to, jos dar ir taisytos, taisymai abiejų šalių nėra aptarti, todėl negali būti laikomos tinkamu įrodymu byloje. Be to, atsakovė prašo taikyti 1 metų ieškinio senatį ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Ieškovės reikalavimui dėl atsiskaitymo už krovinių vežimą taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris prasidėjo praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktas). Kadangi ieškovė nei vežimo sutarties, nei CMR važtaraščio teismui nepateikė, teismas negali tiksliai nustatyti, kada 1 metų ieškinio senaties terminas baigėsi, tačiau vėliausiai tai turėtų būti – 2007-02-24. Duomenų, jog ieškovė atsakovei per tą laiką pareiškė pretenziją, byloje nėra, šalių skolos suderinimo aktas, kuriuo remiasi ieškovės atstovė, surašytas tik 2011-12-31 (civilinė byla Nr. e2-566-446/2016, 1 t., 216 b. l.), ieškinio senaties terminui įtakos neturėjo, minėtas aktas negalėjo nutraukti ar sustabdyti jau pasibaigusio termino, todėl ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustojusi, į teismą kreiptasi 2016-10-28, t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, ieškovo sužinojimo apie tai, kad atsakovė skolos nepripažįsta, faktas, ieškinio senaties termino skaičiavimui įtakos neturi, byloje nenustatyta pagrindo ieškinio senaties termino netaikyti, jo atnaujinti ieškovės atstovė neprašė. Dėl šių aplinkybių, atsakovei pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, ieškinys šioje dalyje atmestas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

8Dėl skolos pagal PVM sąskaitas - faktūras Nr. REF0011658, Nr. REF0012639, Nr. REF0015680 ir Nr. REF0016667

  1. Ieškovės atstovė nurodė, jog po 2016-09-30 įskaitymo atsakovė UAB „Eurolinkas” liko skolinga ieškovei 239,23 Eur sumą pagal 2007-11-23 PVM sąskaitą - faktūrą REF0011658 už prekes, 813,11 Eur sumą pagal 2008-02-26 PVM sąskaitą - faktūrą REF0012639 už produkciją, 554,94 Eur sumą pagal 2008-12-17 PVM sąskaitą - faktūrą REF0015680 už vilkiką ir 2212,70 Eur sumą pagal 2009-05-12 PVM sąskaitą - faktūrą REF0016667 už prekes (1 t., 22, 23, 24 b. l., civilinė byla Nr. e2-566-776/2016, 177 b. l.). Atsakovės atstovas ir R. G. nurodė, jog žino, kad minėtos PVM sąskaitos - faktūros buvo išrašytos, nes iš ieškovės UAB „Refta“ pirko prekes ir produkciją: padangą, medieną, vilkiką ir stakles,- tačiau pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras atsakovė su ieškove jau yra atsiskaičiusi, nes mokant skolą kasos pajamų orderio kvite buvo aiškiai nurodyta, pagal kurią PVM sąskaitą – faktūrą skola mokama, todėl negalėjo būti atlikti jokie kiti įskaitymai, pateikia tai patvirtinančius dokumentus (1 t., 68-78 b. l.), nurodo, jog kiti dokumentai yra civilinės bylos Nr. e2-566-776/2016 II tome, mano, kad ieškinys šioje dalyje turi būti atmestas, nes ieškovė skolą prašo priteisti nepagrįstai.
  1. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad 2008-03-07 kasos pajamų orderio kvite Nr. 0004424 nurodoma, kad mokama už PVM sąskaitą – faktūrą REF0012639 – 10340 Lt (1 t., 68 b. l.), 2008-12-15 kasos pajamų orderio kvite Nr. 0005061 nurodoma, kad mokama už PVM sąskaitą – faktūrą REF0015680 – 43000 Lt (1 t., 70 b. l.), 2008-12-22 kasos pajamų orderio kvite Nr. 0005067 nurodoma, kad mokama už PVM sąskaitą – faktūrą REF0015680 – 39867,20 Lt (civilinė byla Nr. e2-566-776/2016, 1 t., 212 b. l.), 2009-03-19 mokėjimo pavedime Nr. 03191125 nurodoma, kad mokama už PVM sąskaitą – faktūrą REF0015680 – 13000 Lt (1 t., 69 b. l.), 2009-06-16 kasos pajamų orderio kvite Nr. 0005357 nurodoma, kad mokama už PVM sąskaitą – faktūrą REF0016667 – 34000 Lt (1 t., 71 b. l.), 2009-06-19 kasos pajamų orderio kvite Nr. 0005375 nurodoma, kad mokama už PVM sąskaitą – faktūrą REF0016667 – 42000 Lt (1 t., 72 b. l.). Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentu, jog mokant skolą kasos pajamų orderio kvite buvo aiškiai nurodyta, pagal kurią PVM sąskaitą – faktūrą skola mokama, tai matyti iš atsakovės pateiktų kasos pajamų orderių kvitų. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė teigdama, jog su ieškove pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas – faktūras atsiskaitė, pateikė teismui ne tik kasos pajamų orderio kvitus, kuriais apmokama skola pagal minėtas PVM sąskaitas – faktūras, bet ir pagal visai kitas PVM sąskaitas – faktūras, kurios nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jos nevertintinos ir nėra tinkamas įrodymas fakto, jog su ieškove atsiskaityta už aukščiau nurodytas parduotas prekes ir produkciją. Iš atsakovės pateiktų, nagrinėjamoje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-566-776/2016 esančių dokumentų matyti, kad atsakovė pagal aukščiau minėtas PVM sąskaitas – faktūras nėra pilnai atsiskaičiusi su ieškove, nors teisme teigė priešingai, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, kaip to įrodymas nevertintini ir atsakovės atlikti ir į bylą pateikti suvestiniai duomenys (2 t., 54-62 b. l.), kuriuos ginčija ieškovė ir kurie nėra patvirtinti jokiais buhalteriniais dokumentais, tuo labiau, kad ten įtrauktos atsakovės neseniai išrašytos ir ieškovės ginčijamos PVM sąskaitos – faktūros, kai šalių verslo santykiai jau nesieja, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės UAB „Eurolinkas“ ir subsidiaraus atsakovo R. G., kaip buvusio IĮ „Eurolinkas“, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, savininko ir pertvarkomo juridinio asmens dalyvio, atsakingo trejus metus už juridinio asmens prievoles (CK 2.50 str. 4 d., 2.104 str. 2 d.), priteistina skola: 239,23 Eur suma pagal 2007-11-23 PVM sąskaitą - faktūrą REF0011658 už prekes, 813,11 Eur suma pagal 2008-02-26 PVM sąskaitą - faktūrą REF0012639 už produkciją, 554,94 Eur suma pagal 2008-12-17 PVM sąskaitą - faktūrą REF0015680 už vilkiką ir 2212,70 Eur suma pagal 2009-05-12 PVM sąskaitą - faktūrą REF0016667 už prekes, viso – 3819,98 Eur.

9Dėl skolos pagal PVM sąskaitas - faktūras Nr. REF0018629, Nr. REF0018630 ir Nr. REF0018978

  1. Ieškovės atstovė nurodė, jog po 2016-09-30 įskaitymo atsakovė UAB „Eurolinkas” liko skolinga ieškovei 175,22 Eur sumą pagal 2009-11-16 PVM sąskaitą - faktūrą REF0018629 už transporto paslaugas, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateikiamas krovinio važtaraštis Nr. 12/11/09-01, 175,22 Eur sumą pagal 2009-11-16 PVM sąskaitą - faktūrą REF0018630 už transporto paslaugas, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateikiamas krovinio važtaraštis Nr. 12/11/09-02 ir 175,22 Eur sumą pagal 2009-12-21 PVM sąskaitą - faktūrą REF0018978 už transporto paslaugas, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateikiamas krovinio važtaraštis Nr. 16/12/09-01 (1 t., 25-27, 30-32 b. l.). Atsakovės atstovas su tuo nesutiko, nurodydamas, jog prie PVM sąskaitų – faktūrų ieškovės pateikti krovinio važtaraščiai nepatvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta kovinio vežimo sutartis, nes juose nėra jokių duomenų, kad atsakovė UAB „Eurolinkas“ krovinį būtų gavusi ar kad ji yra krovinio siuntėjas, kuriam atsirastų pareiga mokėti už pervežimą (CK 6.808 str. 1d.), be to, krovinio važtaraštyje Nr. 12/11/09-01 nėra ir krovinį priėmusio vairuotojo A. M. parašo. Taip pat atsakovės atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, numatytą Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 56 str. 2 d. ir ieškinį šioje dalyje atmesti. R. G. teismo posėdyje patvirtino, jog pagal atsakovės UAB „Eurolinkas“ užsakymą kroviniai maršrutu Lietuva – Lietuva buvo vežami, tačiau skolos senai sumokėtos arba sudengtos. Atsakovė ginčija minėtą skolą ir pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, pasirašytas tik ieškovės, mano, kad krovinio važtaraščiai neįrodo, jog buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis ir kad atsakovė krovinį yra gavusi.
  1. Vadinasi, ieškovės pretenzijos kilo iš šalių vežimo santykių, kurie CMR konvencijoje nėra reglamentuojami ir todėl jiems taikytini nacionaliniai įstatymai. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 27 straipsnis numato, kad krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas (LR Kelių transporto kodekso 29 str. 1 d.). LR Kelių transporto kodekso 29 straipsnis numato reikalavimus, keliamus važtaraščio formai ir turiniui. Pagal LR Kelių transporto kodekso 30 str. 1 d. siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį. Krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje (LR Kelių transporto kodekso 31 str. 4 d.). Pagal LR Kelių transporto kodekso 35 str. 1 d., 2 d., atvežęs krovinį į paskirties vietą, vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi, krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento. Iš ieškovės pateiktų važtaraščių (1 t., 30-32 b. l.) matyti, jog krovinio važtaraščiuose krovinio siuntėju nurodytas UAB „Oslo Wood“, krovinio gavėjas – UAB „Eurolinkas“ ir krovinio vežėjas – UAB „Refta“. Nei viename krovinio važtaraštyje nėra krovinio gavėjo UAB „Eurolinkas“ atstovo parašo, o krovinio važtaraštyje Nr. 12/11/09-01 net nėra ir krovinio vežėjo atstovo (vairuotojo A. M.) parašo. Vadinasi, pateikti krovinio važtaraščiai neįrodo, jog vežimo sutartis buvo sudaryta ir kad atsakovei buvo suteiktos transporto paslaugos, kad ji turėjo pareigą už minėtas paslaugas apmokėti ieškovei. Nagrinėjamoje byloje pateiktos ieškovės vienašališkai 2009-11-16 ir 2009-12-21 išrašytos ir pasirašytos PVM sąskaitos – faktūros už transporto paslaugas (1 t., 25-27 b. l.), neįrodo, jog jos apmokėjimui buvo laiku pateiktos atsakovei, jog ji žinojo apie minėtas PVM sąskaitas – faktūras, kad paslaugas gavo ir atsisakė už jas sumokėti.
  1. Nagrinėjamu atveju atsakovė, gindamasi nuo pareikšto reikalavimo, teismo prašė taikyti ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsiradusiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. Pagal LR Kelių transporto kodekso 56 straipsnio 2 dalį ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.
  1. Iš krovinio važtaraščių nėra aišku, per kiek laiko atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. PVM sąskaitose – faktūrose jų apmokėjimo laikotarpis taip pat nenurodytas, todėl PVM sąskaita – faktūra turėjo būti apmokama ją pateikus atsakovei. Byloje nėra duomenų, kada atsakovei buvo pateiktos apmokėti PVM sąskaitos – faktūros. Nors PVM sąskaitose – faktūrose nenurodyta, per kokį laikotarpį jos turi būti apmokėtos, 2007-05-16 tarpininkavimo sutarties Nr. 082.2.3 punkte numatyta, jog PVM sąskaita – faktūra turi būti apmokėta per 5 darbo dienas nuo tarpininko įsipareigojimų įvykdymo ir PVM sąskaitos – faktūros pateikimo. Teismas mano, jog minėta sutarties nuostata turėtų galioti abiem šalims, nes duomenų, kad šalys būtų buvusios susitarusios dėl kitokio apmokėjimo termino, byloje nėra.
  1. CK 6.53 str. 2 dalis numato, kad jeigu prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Iš PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad paslaugos atlikimo data yra 2009-11-12 ir 2009-12-16, PVM sąskaitos – faktūros išrašytos atitinkamai 2009-11-16 ir 2009-12-21. Teismas sprendžia, jog jos turėjo būti apmokėtos nedelsiant jas gavus, atsakovei sąskaitų neapmokėjus, ieškovė vėliausiai, nustatant protingą 30 dienų terminą, nuo 2010-01-25 įgijo teisę kreiptis į teismą dėl šios sumos priteisimo, nes tokį apmokėjimo terminą nurodo pati ieškovė palūkanų paskaičiavime (2 t., 46 b. l.), todėl nuo šios dienos skaičiuojamas įstatyme numatytas dvejų metų ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2012 m. sausio 25 d. Per minėtą dvejų metų ieškinio senaties terminą ieškovas nepareiškė ieškinio teisme, į teismą kreipėsi 2016-10-28, prieš tai kreipėsi į teismą su ieškiniu 2015-10-15 (civilinė byla Nr. e2-566-776/2016), tačiau ne dėl skolos pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas – faktūras, nors manė, kad skola egzistuoja, tačiau užvedė kitą bylą, taip didindamas abiejų šalių bylinėjimosi išlaidas. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Duomenų, jog ieškovė atsakovei per tą laiką pareiškė pretenziją, byloje nėra, šalių skolos suderinimo aktas, kuriuo remiasi ieškovės atstovė, surašytas tik 2011-12-31 (civilinė byla Nr. e2-566-446/2016, 1 t., 216 b. l.), jis nėra tinkamai pasirašytas, atsakovė jį ginčija, jį įvertinęs teismas kitoje byloje, nurodė, jog atsakovė ieškovei neskolinga, o yra atvirkščiai, tai konstatuota įsiteisėjusiu sprendimu, be to, jeigu dėl to ir buvo sustojusi ieškinio senaties termino eiga, tačiau ne iki to laiko, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl minėtų sumų priteisimo. Kadangi reikalavimas teisme pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui, atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį bei nėra nustatyti ieškinio senaties sustabdymo ar nutraukimo pagrindai, byloje nenustatyta pagrindo ieškinio senaties termino netaikyti, jo atnaujinti ieškovės atstovė neprašė, ieškovės ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

10Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

  1. Teismas nagrinėjamoje byloje 2016-09-30 ieškovės atliktą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kaip neatitinkantį jam keliamų sąlygų ir prieštaraujantį CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, pripažino niekiniu ir negaliojančiu ab initio (CK 1.81 str. 1 d.). Atsakovės skolai už krovinio vežimą pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras (2006-10-02 PVM sąskaita - faktūra REF 0007636, 2006-10-27 PVM sąskaita - faktūra REF 0007852, 2006-10-27 PVM sąskaita - faktūra REF 0007853, 2006-11-10 PVM sąskaita - faktūra REF 0007987, 2006-11-10 PVM sąskaita - faktūra REF 0007988, 2006-11-22 PVM sąskaita - faktūra REF 0008103) taikytina ieškinio senatis ir skola neturėtų būti išieškoma, o likusi po įskaitymo pripažinimo negaliojančiu atsakovės nurodoma ir ieškovės pripažįstama 3314,21 Eur skola atsakovei už tarpininkavimo paslaugas turėtų būti įskaityta į šiuo teismo sprendimu iš atsakovės ieškovei priteistiną sumą - 3819,98 Eur.
  1. Kai byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, o kita šalis (atsakovas) pareiškia priešieškinį, kurį patenkinus būtų visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti ieškinio, tai reiškia siekį įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, tapatų pareiškimui apie įskaitymą materialiosios teisės prasme. Šiuo atveju kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu nebūtina reikšti priešieškinio, pripažinus įskaitymą negaliojančiu, galima visiškai ar iš dalies patenkinti ieškinį. Atsakovė byloje priešieškinio nepareiškė, tačiau atsikirtimuose prašė 2016-09-30 ieškovės vienašališkai atliktą įskaitymą pripažinti negaliojančiu. Teismas tai pripažino. Šiuo atveju šalių ginčas yra dėl vienos iš jų (ar abiejų) reikalavimo teisės (atsakovė nesutinka su ieškiniu, ieškovė nesutinka su atsakovės atsikirtimais), tai jų reikalavimai yra ginčijami teisme. CK normų draudžiama įskaityti ginčijamus teisme reikalavimus (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.).
  1. Tačiau teismui (bet kurios instancijos) išsprendus ginčą ir sprendimu konstatavus kiekvienos iš šalių reikalavimo dydį, reikalavimas tampa galutinai išspręstas ir nebeginčytinas. Teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą. Įskaitytų reikalavimų dalyje šalių prievolė pasibaigia teismo sprendimo paskelbimo momentu (CK 6.130 str. 1 d.).
  1. Atsižvelgiant į tai, kad šalys skolingos viena kitai atitinkamai 3314,21 Eur ir 3819,98 Eur sumas, atliekamas patenkintų dalies ieškinio bei priešpriešinio reikalavimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu reikalavimų tarpusavio įskaitymas, todėl ieškovei iš atsakovės UAB „Eurolinkas“ ir subsidiaraus atsakovo R. G., kaip IĮ „Eurolinkas“ buvusio savininko ir pertvarkomo juridinio asmens dalyvio, atsakingo trejus metus už juridinio asmens prievoles (CK 2.50 str. 4 d., 2.104 str. 2 d.), priteistina 505,77 Eur suma.

11Dėl palūkanų

  1. Ieškinį patenkinus, ieškovė prašė priteisti 3635,26 Eur palūkanų pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą (1 t., 1-5 b. l.). Vėliau pateikė palūkanų paskaičiavimą (2 t., 46 b. l.) ir patikslino, jog prašo iš atsakovės UAB „Eurolinkas“ ir subsidiaraus atsakovo R. G. priteisti 3562,65 Eur palūkanų. Atsakovės atstovas su tuo nesutiko, nes PVM sąskaitos – faktūros, pagal kurias buvo pirktos prekės ir produkcija, jau apmokėtos.
  1. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, patenkinta ieškinio dalis – 3819,98 Eur, už minėtą sumą ieškovė prašo priteisti 2777,04 Eur palūkanų pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą nuo neatsiskaitymo už parduotas prekes, produkciją iki bylos iškėlimo, bet ne daugiau, kaip už 5 metus, taip pat 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  1. CK 6.261 str. numato, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ir įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.37 str. 2 d. atsakovas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovas praleido terminą atsiskaityti su ieškovu, todėl ieškovas turi teisę į palūkanas už pavėluotus mokėjimus, numatytas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme. Pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d., jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. numatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.
  1. Pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. (akto redakcija, galiojusi nuo 2004-07-27 iki 2013-03-01) palūkanos yra lygios Lietuvos banko nustatytai vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų normai, padidintai 8 procentiniais punktais. Pagal minėto įstatymo 3 str. 2 d. palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.
  1. Teismas pagal pareikštą ieškinį iš atsakovės ieškovei priteisė 3819,98 Eur, už minėtą sumą ieškovė prašo priteisti 2777,04 Eur palūkanų pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą nuo neatsiskaitymo už parduotas prekes, produkciją iki bylos iškėlimo, bet ne daugiau, kaip už 5 metus. Atsakovė mano, jog ji neskolinga, nes yra atsiskaičiusi, todėl nemokėjo skolos ir nesutinka mokėti palūkanų. Prašoma priteisti palūkanų suma sudaro 73 procentus priteistos ieškovei iš atsakovės sumos, t. y., jos akivaizdžiai per didelės ir neprotingos. Be to, teismas ieškovės 2016-09-30 atliktą įskaitymą pripažino negaliojančiu, taigi, ieškovė, kaip ir pati pripažįsta, ką teismas konstatavo civilinėje byloje Nr. e2-566-776/2016 įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šiai dienai atsakovei yra skolinga 3314,21 Eur, t. y., faktiškai beveik vienodas sumas, tačiau atsakovė palūkanų priteisti neprašė. Be to, ieškovė anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-566-776/2016 šių reikalavimų nekėlė, priteisti skolos neprašė, o po metų pradėjo kitą bylą.
  1. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti palūkanos per didelės ir aiškiai neatitinka nei proporcingumo, nei teisingumo, nei protingumo principų, į tai, kad panašią sumą pati ieškovė yra skolinga atsakovei, į tai, kad tarp šalių dėl atsiskaitymo nuolat vyksta ginčai ir iki šiol nėra nei vienos iš jų galutinai atsiskaityta, į tai, kad teismui įskaičius šalių priešpriešinius tarpusavio reikalavimus, atsakovė ieškovei yra skolinga tik 505,77 Eur, kuri apskaičiuota sprendimo priėmimo dienai, atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas nuo neatsiskaitymo už prekes, produkciją iki bylos iškėlimo ir tenkintinas reikalavimas dėl 8 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės UAB „Eurolinkas“ ir subsidiaraus skolininko R. G. už priteistą sumą 505,77 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-11-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 d., CK 6.37 str. 2 d.)

12Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (43 procentai), iš atsakovės UAB „Eurolinkas“ ir subsidiaraus atsakovo R. G. ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 87,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnis).
  1. Ieškovės interesams byloje atstovavo advokatė (1 t., 49 b. l.), kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 735,00 Eur išlaidų, susijusių su ieškinio, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose (2 t., 20-24 b. l.), priteisimu. Atsakovės interesams byloje atstovavo advokatas (1 t., 67 b. l.), kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 484,00 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį parengimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose (2 t., 14-15 b. l.), priteisimu. Šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįsti rašytiniais įrodymais, advokatų atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinį patenkinus iš dalies (43 procentus), iš atsakovės ieškovei priteistina 316,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovės atsakovei priteistina 276,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlikus priešpriešinį reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės UAB „Eurolinkas“ ir subsidiaraus atsakovo R. G. ieškovei priteistina 40,00 Eur bylinėjimosi išlaidų - išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
  1. Atsakovas R. G. duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
  1. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš šalių valstybei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi 4,30 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.), jas padalijus tarp šalių yra mažesnės už LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš šalių nepriteisiamos, manant, jog vykdymo išlaidos gali būti ženkliai didesnės už išieškotiną pašto išlaidų sumą.
  1. Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-02 nutartimi (1 t., 50-52 b.) byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų pagrindinio skolininko UAB „Eurolinkas“ ir subsidiaraus skolininko R. G. turto ir piniginių lėšų areštas 8987,45 Eur sumai,- paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos, nes priteista 505,77 Eur suma nelaikytina didele ir keliančia grėsmę, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 150 str. 2 d.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

14Ieškinį tenkinti iš dalies.

15Įskaityti į ieškovei UAB „Refta“ priteistą 3819,98 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų devyniolikos eurų, 98 ct) skolą už prekes ir produkciją atsakovės UAB „Eurolinkas“ negautą 3314,21 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų keturiolikos eurų, 21 ct) atsiskaitymą už suteiktas komercinio tarpininkavimo paslaugas pagal 2010-04-30 PVM sąskaitą – faktūrą AAT 030.

16Priteisti ieškovei UAB „Refta“, juridinio asmens kodas 145161856, iš atsakovės UAB „Eurolinkas“, juridinio asmens kodas 300065549, o atsakovei UAB „Eurolinkas“ neturint turto ir pajamų, pakankamų prievolėms įvykdyti, subsidiariai iš atsakovo R. G., asmens kodas ( - ), 505,77 Eur (penkių šimtų penkių eurų, 77 ct) skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 505,77 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 2 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 127,00 Eur (vieno šimto dvidešimt septynių eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

17Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

18Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-02 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų pagrindinio skolininko UAB „Eurolinkas“, juridinio asmens kodas 300065549, ir subsidiaraus skolininko R. G., asmens kodas ( - ), turto ir piniginių lėšų areštą 8987,45 Eur sumai,- palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus, taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

19Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai