Byla 3K-3-509-248/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (buvusi – akcinė bendrovė) „Specializuotas transportas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo peržiūrėjimo sujungtose: civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ ieškinį atsakovėms Šiaulių rajono savivaldybės tarybai, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, uždarosioms akcinėms bendrovėms Kuršėnų komunaliniam ūkiui ir „Švarinta“ dėl sprendimų pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo, viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo ir sutarčių panaikinimo; tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba; teikianti išvadą byloje institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, ir administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ skundą atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo; tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė Kuršėnų komunalinis ūkis, viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įvykdytų viešojo pirkimo sutarčių dėl paslaugų teikimo pripažinimą negaliojančiomis ir nustatančių alternatyviąsias sankcijas, aiškinimo bei taikymo.
  2. Ieškovė UAB „Specializuotas transportas“ (toliau – ieškovė, kasatorė) prašė teismo:
    1. pripažinti neteisėtu ir panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. T-236 „Dėl pavedimo Kuršėnų komunalinio ūkio UAB teikti Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas ir įpareigojimo sudaryti sutartį“ (toliau – ir Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas);
    2. pripažinti neteisėtu ir panaikinti Tarybos 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. T-121 dėl Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo papildymo;
    3. pripažinti neteisėtu ir panaikinti Tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. T-247 dėl Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo pakeitimo;
    4. pripažinti neteisėtu ir panaikinti Tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. T-279, kuriuo pakeistas Tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. T-247;
    5. pripažinti neteisėta ir negaliojančia VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2012 m. birželio 1 d. sudarytą Šiaulių rajono komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartį Nr. S-12-89/SRZ-608 (toliau – ir Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartis);
    6. pripažinti neteisėtu ir panaikinti Tarybos 2013 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. T-3 dėl papildomo susitarimo prie Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties;
    7. pripažinti neteisėtu ir panaikinti Tarybos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. T-291 dėl Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties pakeitimo;
    8. pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2013 m. kovo 1 d. sudarytą papildomą susitarimą Nr. S-13-27 (SRZ-317/3.54) prie Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties;
    9. pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2013 m. lapkričio 15 d. sudarytą papildomą susitarimą Nr. SRZ-964 (3.54)/S-13-155 prie Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties;
    10. pripažinti apsimestine ir panaikinti UAB Kuršėnų komunalinio ūkio ir UAB „Švarinta“ 2010 m. rugsėjo 30 d. sudarytą Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutartį Nr. 8/K-96 (toliau – ir Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutartis);
    11. pripažinti neteisėta VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2010 m. rugsėjo 30 d. sudarytą Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. S-10-640;
    12. pripažinti neteisėta VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2010 m. spalio 29 d. sudarytą Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. S-10-657;
    13. pripažinti neteisėta ir panaikinti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2010 m. gruodžio 1 d. sudarytą Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartį Nr. S-10-664A;
    14. pripažinti neteisėta ir negaliojančia VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2014 m. sausio 1 d. sudarytą Šiaulių rajono komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartį Nr. S-14-22/SRZ-130 (3.54) (toliau – 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartis);
    15. pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2015 m. sausio 1 d. sudarytą papildomą susitarimą Nr. S-15-2/ SRZ-59 (3.54) prie 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties;
    16. pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2015 m. kovo 30 d. sudarytą 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties papildymą Nr. SRZ-310 (3.54)/ S-15-72;
    17. pripažinti neteisėtu ir panaikinti Tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. T-60 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės atliekų priėmimo punktų tvarkymo“;
    18. įpareigoti Tarybą nedelsiant organizuoti Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugos viešojo pirkimo konkurso procedūras.
  3. Byloje nustatyta, kad Taryba 2010 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą Nr. T-236, kuriuo nusprendė:
    1. pavesti UAB Kuršėnų komunaliniam ūkiui nuo 2010 m. lapkričio 1 d. teikti Šiaulių rajono komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas;
    2. įpareigoti UAB Kuršėnų komunalinį ūkį iki 2010 m. spalio 15 d. pasirašyti su VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru sutartį dėl komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas;
    3. nustatyti nuo 2010 m. lapkričio 1 d. vienos tonos atliekų surinkimo ir transportavimo kainą: komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) atliekų – 95,04 Lt (27,53 Eur) (be PVM), žaliųjų atliekų – 82,64 Lt (23,93 Eur) (be PVM).
  4. Šis Tarybos sprendimas buvo papildytas ir pakeistas Tarybos 2012 m. gegužės 17 d., 2013 m. spalio 31 d. ir 2014 m. spalio 30 d. sprendimais.
  5. Teismui 2010 m. rugsėjo 24 d. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo galiojimą ir uždraudus Tarybai pasirašyti sutartį su UAB Kuršėnų komunaliniu ūkiu dėl atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimo, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, dėl nurodytų paslaugų teikimo įvykdęs vieno tiekėjo apklausą, 2010 m. rugsėjo 30 d., 2010 spalio 29 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. sudarė laikinas sutartis su UAB Kuršėnų komunaliniu ūkiu.
  6. UAB Kuršėnų komunalinis ūkis ir UAB „Švarinta“ 2010 m. rugsėjo 30 d. sudarė Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutartį.
  7. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir UAB Kuršėnų komunalinis ūkis 2012 m. birželio 1 d. sudarė Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartį, ši buvo pakeista ir papildyta Tarybos 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimais.
  8. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir UAB Kuršėnų komunalinis ūkis 2014 m. sausio 1 d. sudarė 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartį, ši buvo pakeista ir papildyta 2015 m. sausio 1 d. ir 2015 m. kovo 30 d. susitarimais.
  9. Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtu Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, jo pakeitimus ir papildymus bei šio sprendimo pagrindu sudarytus sandorius (šios nutarties 2.5, 2.8–2.16 punktai). Jos vertinimu, sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, juo sukuriamas vienos įmonės monopolis komunalinių paslaugų teikimo rinkoje ir apribojama kitų įmonių teisė teikti šias paslaugas, pažeidžiami ieškovės lūkesčiai, kad investuotos lėšos atsipirks ilgesnį laikotarpį dirbant šiame regione.
  10. UAB Kuršėnų komunalinis ūkis, kuriai Tarybos sprendimu pavesta teikti paslaugas, neturi visų tam reikalingų techninių priemonių – transporto priemonių (šiukšliavežių), konteinerių ir nėra įdarbinusi pakankamo skaičiaus darbuotojų. Pradėjusi teikti paslaugas, ji tą pačią dieną sudarė Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutartį, kuria pasitelkė privačią įmonę UAB „Švarinta“, jai sudarydama išskirtines sąlygas dirbti šioje rinkoje. Nors formaliai pagal teisės aktus Tarybos sprendimas pavesti savivaldybės valdomai įmonei be viešojo pirkimo procedūrų teikti komunalinių atliekų surinkimo paslaugas yra įmanomas, tačiau šiuo atveju Taryba, vienintelė UAB Kuršėnų komunalinio ūkio akcininkė, žinojo, kad bendrovė neturi pakankamų pajėgumų paslaugoms teikti, tam ketino be viešojo pirkimo procedūrų pasitelkti kitą privatų asmenį, kuris neatitinka nė vieno iš VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų.
  11. UAB Kuršėnų komunalinio ūkio viešųjų pirkimų komisija, spręsdama dėl Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutarties sudarymo su UAB „Švarinta“, protokole nenurodė, kokiu pagrindu ir kokia viešojo pirkimo procedūra buvo vykdoma, fiktyviai kvietė pateikti pasiūlymus UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ ir UAB „Pakruojo komunalininkas“, kurios negalėjo ir neketino teikti paslaugų.
  12. Ieškovės teigimu, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras su UAB Kuršėnų komunaliniu ūkiu 2010 m. rugsėjo 30 d., 2010 spalio 29 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. sudarė laikinas sutartis dėl atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimo, įvykdžiusi vieno tiekėjo apklausą, nors atliekų surinkimo paslaugas Šiaulių rajone teikė net trys įmonės. Siekdama vykdyti paprastesnes pirkimo procedūras, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras nepagrįstai išskaidė pirkimą į mažesnes dalis, nevertino apklausiamo tiekėjo pajėgumų, netaikė sutarties sudarymo atidėjimo termino, neatsižvelgė į tai, kad UAB Kuršėnų komunalinis ūkis neatitiko sudaromos sutarties sąlygų (neturėjo konteinerių nuosavybės teise).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas sprendė, kad Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį ir VPĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės, nutarusios įvesti vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo viešojo pirkimo konkursą. Šis reikalavimas galėjo būti nevykdomas tik dėl objektyvių priežasčių, kurias galėtų atitikti situacija, kai atitinkamoje rinkoje nėra kitų ūkio subjektų, galinčių teikti komunalinių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo paslaugas, atitinkančias nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo kriterijus.
  3. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarime išdėstytomis savivaldybių teisės pavesti atliekų tvarkymo paslaugas teikti savo įsteigtam ūkio subjektui įgyvendinimo sąlygomis, konstatavo, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba ir administracija nepagrindė savo sprendimo pavesti savivaldybės įsteigtai bendrovei vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą kaip būtinybės savo įsteigtam ūkio subjektui be konkurencingų procedūrų pavesti teikti aptariamas viešąsias paslaugas.
  4. Teismas pripažino, kad Šiaulių rajono savivaldos institucijos suteikė UAB Kuršėnų komunaliniam ūkiui monopoliją ūkio srityje, nors ji neturėjo pakankamai resursų be UAB „Švarinta“ pagalbos teikti paslaugas. Dėl to tiek UAB Kuršėnų komunaliniam ūkiui, tiek UAB „Švarinta“ buvo sukurtos geresnės sąlygos, negu ieškovei.
  5. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti atsakovų priimti sprendimai ir sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl juos pripažino negaliojančiais. Priėmus Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, buvo priimti sprendimai ir sudaryti sandoriai, pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį ir VPĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas.
  6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal Šiaulių rajono savivaldybės tarybos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, uždarųjų akcinių bendrovių Kuršėnų komunalinio ūkio ir „Švarinta“ apeliacinius skundus, 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2012 m. birželio 1 d. sudaryta Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartis, Tarybos 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimai, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2013 m. kovo 1 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. sudaryti papildomi susitarimai prie Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties, UAB Kuršėnų komunalinio ūkio ir UAB „Švarinta“ 2010 m. rugsėjo 30 d. sudaryta Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutartis, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2010 m. rugsėjo 30 d., 2010 m. spalio 29 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. sudarytos Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartys, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; pripažintą negaliojančia 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimo sutartį paliko galioti iki 2016 m. lapkričio 3 d.; perskirstė pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; kitą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  7. Kolegija, remdamasi Konstitucinio Teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 pateiktais išaiškinimais, sprendė, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog sprendimas pavesti teikti atliekų tvarkymo viešąsias paslaugas būtent UAB Kuršėnų komunaliniam ūkiui buvo objektyviai būtinas; Šiaulių rajono savivaldybės administracija nepateikė duomenų, kad, prieš pavesdama UAB Kuršėnų komunaliniam ūkiui teikti viešąsias paslaugas, vertino kitų atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų galimybes užtikrinti šių paslaugų prieinamumą, kokybę ir nepertraukiamumą.
  8. Kolegija padarė išvadą, kad, neužtikrinus vienodų konkurencijos sąlygų varžytis dėl teisės teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, konkurencija komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkoje Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje buvo panaikinta, nes monopolinės teisės teikti paslaugas buvo suteiktos UAB Kuršėnų komunaliniam ūkiui, nors Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymu iki sutarties sudarymo užsiėmė ir kiti rinkos dalyviai.
  9. Šiaulių rajono savivaldybė, norėdama pasiremti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, privalo įrodyti, kad ji vykdė konkrečiame Lietuvos Respublikos įstatyme pakankamai aiškiai įtvirtintą reikalavimą (įpareigojimą) pavesti savo įsteigtai bendrovei, įmonei ar organizacijai teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas atitinkamoje teritorijoje. Kolegijos vertinimu, VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybė esant tam tikroms sąlygoms sudaryti vidaus sandorius nereiškia, kad neturi būti paisoma Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų konkurencijos apsaugos reikalavimų; VPĮ negali būti aiškinamas atsietai nuo Vietos savivaldos įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Konkurencijos įstatymo nuostatų, taip pat Konstitucinio Teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarime pateiktų išaiškinimų.
  10. Kolegija sprendė, kad egzistavo teorinė galimybė sudaryti vidaus sandorį, tačiau tai padaryti Šiaulių rajono savivaldybė galėjo tik tokiu atveju, jeigu teisės aktuose nustatyta tvarka atlikusi viešą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiančių atliekų tvarkytojų (savivaldybės įsteigtų paslaugų teikėjų, kitų asmenų) atranką būtų nustačiusi, kad nėra kitų asmenų, galinčių teikti šias paslaugas, arba kitiems asmenims jas teikiant nebūtų užtikrinamas nuolatinis paslaugų teikimas, gera kokybė, prieinamumas. Šiaulių rajono savivaldybė tokių aplinkybių neįrodė.
  11. Remdamasi nurodytais argumentais kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pažeidžiančiais teisės aktų nuostatas ir panaikino šios nutarties 2.1–2.4, 2.17 punktuose nurodytus Tarybos sprendimus ir 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartį bei papildomus susitarimus prie jos. Kadangi gali praeiti nemažai laiko, kol įstatyme nustatyta tvarka bus sudaryta nauja sutartis su komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėju, ir tuo metu būtina užtikrinti šių paslaugų nepertraukiamumą ir kokybę, tai kolegija 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartį paliko galioti 6 mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo paskelbimo dienos.
  12. Kolegija sutiko su Šiaulių rajono savivaldybės tarybos ir administracijos pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu įpareigojo Tarybą nedelsiant vykdyti Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų viešojo pirkimo konkurso procedūras, tokį teismo įpareigojimą vertino kaip perteklinį, todėl jį pašalino iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, atkreipdama dėmesį į tai, kad, pripažinus negaliojančiais šios nutarties 23 punkte nurodytus Tarybos sprendimus ir sutartis, viešojo pirkimo procedūros turi būti vykdomos įstatyme nustatyta tvarka.
  13. Kolegija nustatė, kad VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2012 m. birželio 1 d. sudaryta Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartis su Tarybos 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimais patvirtintais pakeitimais, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2013 m. kovo 1 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. sudaryti papildomi susitarimai prie Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties, taip pat VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2010 m. rugsėjo 30 d., 2010 m. spalio 29 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. sudarytos Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartys yra visiškai įvykdytos. Kadangi nurodytas sutartis ir jų pakeitimus pripažinus negaliojančiais, atsižvelgiant į jų specifiką (atliekų tvarkymo paslaugos jau yra suteiktos ir už jas yra atsiskaityta), būtų neįmanoma taikyti privalomų sandorio negaliojimo pasekmių (restitucijos), t. y. grąžinti šalis į anksčiau buvusią padėtį, taigi jau įvykdytų sutarčių pripažinimas negaliojančiomis nesukeltų jokių realių teisinių pasekmių ieškovei, tai kolegija konstatavo, kad jų pripažinimas negaliojančiomis būtų nepagrįstas.
  14. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad UAB Kuršėnų komunalinio ūkio vykdyto buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nevertino argumentų, kad jas vykdant nepagrįstai buvo kreiptasi tik į vieną tiekėją.
  15. Kolegijos vertinimu, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad UAB Kuršėnų komunalinis ūkis transporto priemones ir buitinių atliekų konteinerius iš UAB „Švarinta“ nuomojo būtent siekdama teikti paslaugas Šiaulių rajone; UAB Kuršėnų komunalinio ūkio sudaromi sandoriai, kuriais užtikrinama įmonės veikla ir gebėjimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nėra tiesiogiai susiję su ginčijamais Tarybos sprendimais. Be to, Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia neturėtų jokios įtakos ieškovės teisėms ir interesams šioje byloje. Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo konkrečiu atveju prieštarautų sandorių negaliojimo institutu siekiamam stabilumo tikslui ir sutarties laisvės principui.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis įpareigoti Tarybą nedelsiant vykdyti Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų viešojo pirkimo konkurso procedūras yra perteklinė ir ją panaikindamas, apeliacinės instancijos teismas tokios savo išvados neargumentavo, dėl šio reikalavimo nepasisakė skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 5 dalį, 302 straipsnį, 331 straipsnio 4, 5 dalis. Sprendime būtina nurodyti, kad pirkimo procedūros turi būti vykdomos nedelsiant, tam, kad Taryba nepiktnaudžiautų ir nevilkintų šios jai teisės aktuose nustatytos pareigos vykdymo, taip darydama žalos kasatorei.
    2. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikinti Tarybos 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimai, nenurodydamas jokių tokio sprendimo motyvų; skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažintos negaliojančiomis sutartys ir papildomi susitarimai, tačiau panaikino ir administracinius aktus – Tarybos sprendimus, taip pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalį.
    3. Teismams dėl prieštaravimo imperatyviosioms Konkurencijos įstatymo nuostatoms pripažinus negaliojančiu ir panaikinus Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, turi būti panaikintos ir visos jo pagrindu sudarytos sutartys bei papildomi susitarimai, kurie negalėjo būti sudaryti – 2012 m. birželio 1 d. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartis su pakeitimais, 2013 m. kovo 1 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. papildomi susitarimai prie jos, taip pat VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2010 m. rugsėjo 30 d., 2010 m. spalio 29 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. sudarytos Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartys. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad, nurodytus sandorius pripažinus negaliojančiais, negalima restitucija. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai negalima grąžinti to, ką šalis yra gavusi, natūra, atlyginama to vertė pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Aplinkybė, ar ieškinio patenkinimas sukeltų padarinių kasatorei, nėra svarbi, nes pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas).
    4. Kasatorė, remdamasi šios nutarties 28.3 punkte nurodytais argumentais, laikosi pozicijos, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutartį. Kasatorė pažymi, kad ji nepiktnaudžiauja sandorių negaliojimo institutu, tačiau siekia, kad būtų užtikrintas Konkurencijos įstatymo nuostatų vykdymas ir užkirstas kelias atsakovėms piktnaudžiauti teise, pažeisti teisės aktų reikalavimus ir kasatorės teisę dalyvauti viešajame pirkime. Šios sutarties galiojimo klausimą teismas galėjo išspręsti kaip ir 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties – palikdamas ją galioti iki konkrečios nustatytos datos.
  2. Atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės taryba ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į kasacinį skundą prašo palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis įpareigoti Tarybą nedelsiant vykdyti Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų viešojo pirkimo konkurso procedūras yra perteklinė ir ją panaikindamas, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
    2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinti negaliojančiais kasaciniame skunde nurodyti sandoriai, prie jų sudaryti papildomi susitarimai ir Tarybos sprendimai, nes jų pripažinimas negaliojančiais nesukeltų jokių teisinių padarinių kasatorei. Atsiliepime pažymima, kad laikinos 2010 m. rugsėjo 30 d. ir 2010 m. spalio 29 d. Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartys sudarytos skubos tvarka įvykdžius apklausą, nes, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Tarybai buvo uždrausta sudaryti su UAB Kuršėnų komunaliniu ūkiu atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį.
    3. UAB Kuršėnų komunalinio ūkio sudaromi sandoriai, kuriais užtikrinama įmonės veikla ir gebėjimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nėra tiesiogiai susiję su ginčijamais Tarybos sprendimais. Dėl Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutarties sudarymo organizuoto viešojo pirkimo procedūrų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
  3. Atsakovė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir VPĮ 4 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės taryba nėra perkančioji organizacija, todėl įpareigojimas Tarybai nedelsiant organizuoti viešojo pirkimo procedūras negali būti įgyvendintas. Apeliacinės instancijos teismui sutrumpinus 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties galiojimą, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, savivaldybės vykdomoji institucija, teisės aktų nustatyta tvarka vykdydama viešojo pirkimo procedūras, turės išrinkti atliekų tvarkymo paslaugų teikėją.
    2. Kasatorės prašomos pripažinti negaliojančiomis sutartys ir susitarimai prie jų (šios nutarties 28.3 punktas) yra pasibaigę dar iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo pripažinti Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą neteisėtu priėmimo. Kadangi sandorių negaliojimo institutas nėra savitikslis, tai jis gali būti taikomas tik galiojančioms sutartims. Atsižvelgiant į sandorių objekto specifiškumą (atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos), sandorių vykdymo (paslaugų teikimo nepertraukiamumo) būtinumą, sandorių pasekmes, vien aplinkybė, kad Tarybos sprendimas pripažintas neteisėtu, nesudaro pagrindo kasatorės nurodomus sandorius pripažinti neteisėtais CK 1.80 straipsnio pagrindu.
  4. Atsakovė UAB Kuršėnų komunalinis ūkis atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismų sprendimas Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą pripažinti negaliojančiu nesudarė pagrindo įpareigoti Tarybą nedelsiant vykdyti viešąjį pirkimą, neapibrėžiant sąvokos „nedelsiant“ ir taip pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalį, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pagrįstai buvo panaikinta. Tokiu sprendimu apeliacinės instancijos teismas sukūrė tinkamas ir realias sąlygas įgyvendinti Tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu teisines pasekmes.
    2. Atsakovė sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad įvykdytų sutarčių, taip pat UAB Kuršėnų komunalinio ūkio ir UAB „Švarinta“ sudarytos Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutarties pripažinimas negaliojančiomis bei restitucijos taikymas nesukels kasatorei realių pasekmių, taigi ji šiuo aspektu neturi teisinio suinteresuotumo. Kadangi pritaikius alternatyviąją sankciją (VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir sutrumpinus 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties galiojimą kasatorės deklaruojamas teisinis suinteresuotumas (siekis dalyvauti viešajame pirkime) buvo įgyvendintas, tai reikalavimų pripažinti negaliojančiomis kitas skunde nurodytas sutartis ir dėl jų sudarytus papildomus susitarimus patenkinimas nesukeltų kasatorei jokių teisinių pasekmių, todėl jie apeliacinės instancijos teismo pagrįstai buvo atmesti.
    3. Restitucijos taikymas šioje byloje pažeistų viešąjį interesą, kurio egzistavimą patvirtina alternatyviosios sankcijos taikymas, būtinumas užtikrinti Šiaulių rajono savivaldybės gyventojų teisę į saugią aplinką ir sveikatą, komunalinių atliekų surinkimo paslaugų teikimo nepertraukiamumą ir kokybę. Pagal kasacinio teismo praktiką, restitucija gali būti netaikoma, jei šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).
  5. Atsakovė UAB „Švarinta“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Įpareigojimas Tarybai nedelsiant vykdyti viešojo pirkimo procedūras ne tik būtų nesuderinamas su jos diskrecijos teise, bet taip pat prieštarautų viešųjų pirkimų tikslui (greitis nėra viešųjų pirkimų tikslas) (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis), o dėl sąvokos „nedelsiant“ neapibrėžtumo būtų neaišku, kaip tokį sprendimą vykdyti. Taryba nėra perkančioji organizacija, todėl ji negalėtų įvykdyti teismo sprendimo organizuoti viešąjį pirkimą.
    2. Šios nutarties 28.3 punkte išdėstyta kasatorės pozicija nepagrįsta jokiomis teisės aktų nuostatomis ar teismų praktika, todėl laikytina subjektyvia nuomone, neturinčia įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui. Kasatorė neįrodinėja, kad jei ji būtų grąžinta į iki tariamo pažeidimo buvusią padėtį, ji turėtų galimybę būti pripažinta pirkimo laimėtoja, nors tokia ieškovo pareiga nustatyta naujausioje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015). Kasatorė, reikšdama ieškinį ir prašydama sandorius pripažinti negaliojančiais, neprašė taikyti restitucijos, nenurodė ir neįrodinėjo patirtų nuostolių, t. y. nesiekė jokių teisinių padarinių, o tai įrodo, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo dėl nutarties 28.3 punkte nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais (CPK 178 straipsnis).
    3. Net ir pripažinus kasatorės suinteresuotumą ginčyti sandorių galiojimą, nebūtų pagrindo juos pripažinti negaliojančiais, nes prievolės, kylančios iš sutarčių, yra pasibaigusios ir, atsižvelgiant į sutarčių specifiką, restitucija yra negalima – nesuderinama su CPK 2 straipsnyje nurodytais civilinio proceso tikslais. Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutarties dalykas yra paslaugų teikimas, restitucija paprastai netaikoma, nes šalių grąžinimas į iki sutarties vykdymo buvusią padėtį paprastai neįmanomas arba susijęs su neprotingomis išlaidomis; iki teismo sprendimo, kuriuo konstatuojamas sutarties neteisėtumas, atsiradę sutarties vykdymo padariniai bei jos šalių tarpusavio teisės ir pareigos išsaugomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).
    4. Atsakovė nurodo, kad kasacinis teismas ex officio turėtų įvertinti, ar Taryba galėjo sudaryti vidaus sandorį (VPĮ 10 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėję teismai neanalizavo VPĮ 10 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų ir jų santykio su Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, taip pažeisdami CPK 185, 263, 265 straipsnių, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis laikytinas bendrąja norma VPĮ normų, nustatančių paslaugų įsigijimo iš privačių subjektų tvarką, atžvilgiu. VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis, kuri taikoma nustačius visas šioje normoje nurodytas sąlygas; tokiu atveju laikoma, kad vidaus sandorio sudarymas nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio, VPĮ 3 straipsnio, 25 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir nediskriminuoti rinkos dalyvių.
  6. Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12

  1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo ir jį pakeitusių ar jo pagrindu priimtų kitų šios nutarties 2 punkte nurodytų Tarybos sprendimų bei jų pagrindu sudarytų sandorių teisėtumo. Bylą sprendę teismai konstatavo, kad Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas yra neteisėtas, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, tačiau skirtingai taikė jo negaliojimo padarinius.
  2. Pirmosios instancijos teismas visus ieškinyje nurodytus Tarybos sprendimus ir sandorius pripažino negaliojančiais, o apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl dalies Tarybos sprendimų ir įvykdytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimo sutartį pripažino negaliojančia, tačiau paliko galioti iki sprendime nurodytos datos, o ieškinio dalį dėl Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Pirmiau nurodyto neteisėtai priimto Tarybos sprendimo padarinių klausimas – kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
  3. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus, materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pasisakys dėl: a) įvykdytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; b) perkančiosios organizacijos įpareigojimo nedelsiant organizuoti viešojo pirkimo procedūras teisėtumo; c) Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutarties teisėtumo.

13Dėl įvykdytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

  1. Nagrinėjamoje byloje kasatorė kelia klausimą dėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta pripažinti negaliojančiais VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2012 m. birželio 1 d. sudarytą Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartį, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2013 m. kovo 1 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. sudarytus papildomus susitarimus prie Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties, taip pat VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2010 m. rugsėjo 30 d., 2010 m. spalio 29 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. sudarytas Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartis, teisėtumo.
  2. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad pirmiau nurodyti sandoriai sudaryti Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, kuris ginčą sprendusių teismų pripažintas neteisėtu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl dalies Tarybos sprendimų bei 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties negaliojimo, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sprendimo pagrindu priimti aktai ir sudaryti sandoriai taip pat yra neteisėti (dėl 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties negaliojimo teisėjų kolegija pasisakys toliau šioje nutartyje). Tačiau apeliacinės instancijos teismas laikėsi priešingos pozicijos dėl jau įvykdytų sandorių ir juos pakeisti įpareigojančių Tarybos sprendimų, nurodydamas, kad šias sutartis ir jų pakeitimus pripažinus negaliojančiais būtų neįmanoma taikyti privalomų sandorio negaliojimo pasekmių (restitucijos), o sandorių pripažinimas negaliojančiais nesukeltų jokių realių teisinių pasekmių kasatorei. Toks teismo argumentas pripažintinas nepagrįstu.
  3. Imperatyviosioms normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal bendrąją taisyklę niekiniai sandoriai negalioja ab initio (nuo jų sudarymo momento). Sandorio pripažinimas niekiniu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure (teisiškai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  4. Teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus. Taip, be kita ko, pasiekiamas vienas iš sandorių negaliojimo instituto tikslų – kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Be to, sandorio pripažinimo negaliojančiu aplinkybė gali būti reikšminga ir sprendžiant kitus ginčus, pavyzdžiui, dėl atsiskaitymo už vykdant tokį sandorį suteiktas paslaugas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016).
  5. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodyta jurisprudencija, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė dėl niekinių ir dėl to negaliojančių sandorių, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2012 m. birželio 1 d. sudaryta Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartis, Tarybos 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimai, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2013 m. kovo 1 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. sudaryti papildomi susitarimai prie Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2010 m. rugsėjo 30 d., 2010 m. spalio 29 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. sudarytos Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartys pripažinti negaliojančiais.
  6. Kasatorės nurodomais Tarybos 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimais (šios nutarties 28.2 punktas) buvo nustatytos su Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties vykdymu susijusios sąlygos ir atitinkami subjektai įpareigoti parengti šios sutarties pakeitimo (papildomo susitarimo prie jos) projektą, todėl, teisėjų kolegijai nusprendus, kad imperatyviosioms normoms prieštaraujanti Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartis yra niekinė ir negaliojanti, tuo pačiu pagrindu pripažintini negaliojančiais ir Tarybos 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimai. Kadangi nurodytų Tarybos sprendimų negaliojimo klausimą yra išsprendęs pirmosios instancijos teismas, tai dėl jų paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta nurodytus sprendimus palikti galioti, – naikintina.
  7. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija plačiau nepasisakys dėl kasatorės argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria minėti Tarybos sprendimai pripažinti negaliojančiais, nenurodydamas jokių tokio sprendimo motyvų.

14Dėl teismo įpareigojimo nedelsiant organizuoti viešojo pirkimo procedūras ir alternatyvių sankcijų taikymo

  1. Bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė dėl kasatorės reikalavimo įpareigoti Tarybą nedelsiant organizuoti Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugos viešojo pirkimo konkurso procedūras. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino visiškai, o apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip perteklinį ir pašalino iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, pažymėdamas, kad, 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartį pripažinus negaliojančia, tačiau ją paliekant galioti 6 mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, viešojo pirkimo procedūros turės būti vykdomos įstatyme nustatyta tvarka.
  2. Kasatorė, nesutikdama su tokia teismo išvada, laikosi pozicijos, kad, siekiant, jog Taryba nepiktnaudžiautų ir nevilkintų jai teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo, teismo procesiniame sprendime būtina nurodyti, kad viešojo pirkimo procedūros turi būti vykdomos nedelsiant. Kasacinis teismas su tokia kasatorės pozicija iš dalies nesutinka.
  3. Teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų kasatorės argumentų sprendžia, kad jos nurodomo tikslo – kad atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės taryba ir administracija laikytųsi teisės aktų reikalavimų – įgyvendinimą užtikrina teismų sprendimas 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartį pripažinti negaliojančia. Kadangi Taryba atsakinga už atliekų tvarkymą Šiaulių rajono savivaldybėje, tai, siekdama tinkamai vykdyti savo funkcijas, ji, laikydamasi teisės aktų nuostatų, bet kokiu atveju privalės spręsti atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas teikiančio subjekto parinkimo klausimą.
  4. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodęs, jog reikalavimas įpareigoti Tarybą nedelsiant vykdyti viešojo pirkimo procedūras yra perteklinis, dėl to nepasisakė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas šio kasatorės reikalavimo tikslą – panaikinti jos teisių pažeidimą ir užtikrinti, kad civilinėje apyvartoje neliktų neteisėtų sandorių, o atliekų tvarkymo paslaugos būtų įsigyjamos pagal sutartis, sudarytas laikantis teisės aktų reikalavimų, – pasiekė ir dėl jo sprendė rezoliucinėje dalyje kitomis priemonėmis nei ieškinyje nurodytas reikalavimas.
  5. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus teismo sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl vykdant jį privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jo dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010). Atsižvelgiant į tai, pripažintinas nepagrįstu kasatorės argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendė dėl jos reikalavimo įpareigoti vykdyti viešojo pirkimo procedūras.
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami negaliojančia 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartį, vienodai sprendė dėl ieškovės interesų gynybos, tačiau jų pozicija išsiskyrė dėl ieškovės, kaip atliekų tvarkymo srityje veikiančios tiekėjos, teisių į naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymą realaus įgyvendinimo. Kasacinis teismas sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovės teisėti interesai nepažeisti, be to, tinkamai užtikrintas viešasis interesas.
  7. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažintas negaliojančiu sandoris paliktas galioti 6 mėnesius nuo sprendimo paskelbimo dienos. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, ginčijamos 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties nepripažino negaliojančia nuo teismo sprendimo dienos, nes taip siekė suteikti laiko perkančiajai organizacijai įvykdyti naujo viešojo pirkimo procedūras ir užtikrinti paslaugų teikimo nepertraukiamumą.
  8. Kita vertus, pirmiau nurodyta apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis negali būti palikta galioti dėl savo prieštaringumo – nors sprendimu siekta teisėto tikslo ir imperatyviosioms normoms prieštaraujantis sandoris pripažintas negaliojančiu, tačiau, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, buvo pritaikyti nei CK 1.80, 1.95 straipsnių, nei specialiųjų teisės aktų nuostatų neatitinkantys sandorio negaliojimo padariniai, dėl kurių sukurta sandorių negaliojimo instituto esmės neatitinkanti situacija – sandoris kartu ir pripažintas negaliojančiu, ir paliktas galioti. Nors tai iš dalies atitinka ankstesnę kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011), tačiau VPĮ nuo 2010 m. kovo 2 d. papildžius 952 straipsniu, nustatančiu alternatyviąsias sankcijas ir jų taikymo tvarką (2010 m. vasario 11 d. įstatymo Nr. XI-678 redakcija), dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nesivadovautina iki šio pakeitimo suformuota kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014).
  9. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad dėl būtinumo užtikrinti komunalinių atliekų surinkimo paslaugų teikimo nepertraukiamumą ir kokybę, asmenų teisę į saugią aplinką ir sveikatą, kol laikantis VPĮ nustatytų procedūrų bus nustatytas paslaugų teikėjas, būtina kuriam laikui išsaugoti imperatyviosioms normoms prieštaraujančios 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties galiojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų tikslų įgyvendinimą galėtų užtikrinti VPĮ 952 straipsnyje įtvirtintos alternatyvios sankcijos. Nors apeliacinės instancijos teismo taikytos priemonės (sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos palikimas galioti) panašios į vieną iš alternatyviųjų sankcijų, tačiau šios neatitinka. Šiame kontekste svarbu pažymėti alternatyvių sankcijų taikymo tvarką.
  10. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai sprendžiama dėl sandorio, kurio sudarymo tvarka nustatyta atskiruose teisės aktuose, negaliojimo teisinių padarinių, turi būti taikomos ne tik bendrosios CK nuostatos, bet ir specialiojo įstatymo normos (pagal analogiją žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016).
  11. Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas VPĮ 952 straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyviąsias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį.
  12. Viena iš alternatyviųjų sankcijų – pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas (VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, kad pagrindas sutrumpinti pirkimo sutarties trukmę egzistuoja, kai užtikrinant maitinimo nepertraukiamumą būtina apsaugoti socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę – bendrojo lavinimo mokyklų mokinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013), ligoninės pacientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014), taip pat viešąjį interesą, susijusį su Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybos renginiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013), valstybės institucijų tinkamu funkcijų įgyvendinimu bei jo tęstinumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-969/2015), nekilnojamojo turto draudimo apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015).
  13. Atliekų surinkimas ir išvežimas, kuris užtikrina asmenų teisę į sveikatą, saugią ir švarią aplinką, priskirtinas viešajam interesui, dėl kurio pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad neteisėtai sudaryta 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartis galėjo būti išsaugota, o perkančiajai organizacijai skiriama alternatyvioji sankcija – sutarties trukmės sutrumpinimas (VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
  14. Remiantis pirmiau nurodytais argumentais tikslintina apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręsti 2014 m. Atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties negaliojimo padariniai, šios sutarties galiojimo terminą sutrumpinant apeliacinės instancijos teismo nurodytu 6 mėnesių laikotarpiu – iki 2016 m. lapkričio 3 d.

15Dėl Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutarties ir jos teisėtumo

  1. Kasatorė taip pat skundžia apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis bei priimtas naujas sprendimas, kuriuo Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutartis palikta galioti, nurodant, kad jai sudaryti organizuoto viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas ir teisėtumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat, jog negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pagal šią sutartį išnuomotos transporto priemonės ir buitinių atliekų konteineriai naudoti būtent siekiant teikti paslaugas, kurių teikimas ginčijamais Tarybos sprendimais pavestas UAB Kuršėnų komunalinis ūkis. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinės instancijos teismo motyvus vertintina kaip teisiškai nepagrįstus.
  2. Viena vertus, bylos duomenys patvirtina, kad kasatorė, patikslinusi savo ieškinio reikalavimus, be kitų, prašė pripažinti negaliojančia Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutartį. Šios sutarties neteisėtumas įrodinėtas dviem aspektais.
  3. Pirma, tiek patikslintame ieškinyje, tiek pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose kasatorė teikė argumentus dėl siekiant sudaryti Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutartį organizuoto viešojo pirkimo procedūrų neteisėtumo – netinkamo pirkimo vertės apskaičiavimo, pasirinkto pirkimo būdo (apklausa), jo ypatumų (apklaustas tik vienas tiekėjas, nors rinkoje buvo daugiau potencialių pirkimo dalyvių), atitikties minimaliems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams nepatikrinimo ir kitų pažeidimų vykdant viešąjį pirkimą.
  4. Antra, kasatorė laikėsi pozicijos, kad tai apsimestinis sandoris, kurio pagrindu atliekų tvarkymo paslaugas Šiaulių rajono savivaldybėje iš tikrųjų teikė ne UAB Kuršėnų komunalinis ūkis, o UAB „Švarinta“.
  5. Kita vertus, sprendžiant reikalavimą pripažinti negaliojančiais savivaldos institucijos sprendimus (jų pakeitimus), taip pat tokių sprendimų pagrindu sudarytus sandorius (papildomus susitarimus prie jų), teismams kyla pareiga ne tik ištirti šalių teikiamus argumentus ir jų pagrindu įvertinti sprendimų ir (arba) sandorių teisėtumą, bet ir, konstatavus, kad skundžiami sprendimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-469/2016 47–48 punktus), ex officio įvertinti su skundžiamais sprendimais susijusius sandorius, net jeigu būtų pripažinta, kad tokio sandorio teisėtumą kvestionuojantis subjektas neturi teisinio suinteresuotumo dėl jo pripažinimo negaliojančiu.
  6. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kurioje pripažinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismai turi teisę savo iniciatyva šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (be kita ko, peržengti skundo ribas), kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos. Toks vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016).
  7. Nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo ir jo apimties, teismai pagal savo kompetenciją turėtų spręsti dėl visų galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015 ir joje nurodytą praktiką). Dėl to teismas, nustatęs, kad Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, turėtų ją pripažinti niekine ir negaliojančia, arba dėl viešojo intereso apsaugos ją išsaugojęs, taikyti vieną iš VPĮ 952 straipsnyje įtvirtintų alternatyviųjų sankcijų (šiame kontekste žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).
  8. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 59–61 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutarties teisėtumas, taip pat dėl jos sudarymo organizuotų procedūrų skaidrumas ir teisėtumas sudarė nagrinėjamos bylos dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Kasatorei tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į UAB Kuršėnų komunalinio ūkio ir UAB „Švarinta“ apeliacinius skundus pateikus pirmiau nurodytus argumentus, kuriais kvestionuojamas Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutarties teisėtumas, apeliacinės instancijos teismas privalėjo juos įvertinti ir dėl jų pasisakyti skundžiamame procesiniame sprendime.
  9. Kadangi šie kasatorės argumentai apeliacine tvarka nebuvo išnagrinėti, tai kasacinis teismas dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutarties teisėtumo naikintina ir ši bylos dalis perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 dalis).
  10. Papildomai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistavo teorinė galimybė sudaryti vidaus sandorį (VPĮ 10 straipsnio 5 dalis; 2010 m. vasario 11 d. įstatymo Nr. XI-678 redakcija) (šios nutarties 22 punktas), taigi iš esmės pripažino, kad UAB Kuršėnų komunalinis ūkis atitinka VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus kontroliuojamo subjekto kriterijus (tačiau sprendė, kad atsakovės neįrodė, jog egzistuoja kitos sąlygos, dėl kurių konkurencijos ribojimas būtų pateisinamas). Ši teismo išvada reiškia, kad, be kitų sąlygų, UAB Kuršėnų komunalinis ūkis ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.
  11. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, teismo argumentas, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog pagal Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutartį išnuomotos transporto priemonės ir buitinių atliekų konteineriai naudoti būtent siekiant teikti paslaugas, kurių teikimas ginčijamais Tarybos sprendimais pavestas UAB Kuršėnų komunaliniam ūkiui, laikytinas neturinčiu teisinio ir faktinio pagrindo.
  12. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisinių argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė, pateikdama kasacinį skundą, sumokėjo 280 Eur žyminio mokesčio; atsakovė UAB Kuršėnų komunalinis ūkis, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 2286,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 22,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
  2. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasaciniame teisme patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
  3. Ieškovė, atsakovės UAB „Švarinta“ ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos (2016 m. lapkričio 9 d.) duomenų apie savo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikė.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 362 straipsniu,

Nutarė

18Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis dėl VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2012 m. birželio 1 d. sudarytos Šiaulių rajono komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties Nr. S-12-89/SRZ-608, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. T-3 ir 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. T-291, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2013 m. kovo 1 d. papildomo susitarimo Nr. S-13-27 (SRZ-317/3.54) ir 2013 m. lapkričio 15 d. papildomo susitarimo Nr. SRZ-964 (3.54)/S-13-155 prie VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2012 m. birželio 1 d. sudarytos Šiaulių rajono komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties Nr. S-12-89/SRZ-608, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2010 m. rugsėjo 30 d., 2010 m. spalio 29 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. sudarytų Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais ir priimtas naujas sprendimas ieškinį atmesti, ir dėl šios dalies palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą nurodytus sandorius ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimus pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti.

19Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria išspręsta dėl VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2014 m. sausio 1 d. sudarytos Šiaulių rajono komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties Nr. S-14-22/SRZ-130 (3.54) negaliojimo ir šią dalį išdėstyti taip:

20„Taikyti alternatyviąją sankciją – sutrumpinti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2014 m. sausio 1 d. sudarytos Šiaulių rajono komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties Nr. S-14-22/SRZ-130 (3.54) terminą iki 2016 m. lapkričio 3 d.“

21Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis dėl UAB Kuršėnų komunalinio ūkio ir UAB „Švarinta“ 2010 m. rugsėjo 30 d. sudarytos Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutarties Nr. 8/K-96 pripažinimo negaliojančia, perskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, ir šią bylos dalį perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

23Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 7.
    1. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 12.
        1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarybos... 13. Dėl įvykdytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis
            14. Dėl teismo įpareigojimo nedelsiant organizuoti viešojo pirkimo procedūras... 15. Dėl Konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutarties ir jos... 16. Dėl bylinėjimosi išlaidų
            1. Byloje esantys... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 19. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 20. „Taikyti alternatyviąją sankciją – sutrumpinti VšĮ Šiaulių regiono... 21. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 22. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 23. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...