Byla e2A-650-881/2019
Dėl remonto būsimų išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje V. G

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Č. ir G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. Č. ir G. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Larstata“ dėl remonto būsimų išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje V. G..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai R. Č. ir G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Larstata“ 45 344,27 Eur vasarnamio remonto (darbų defektų šalinimo) būsimų išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovai nurodė, kad namą Kunigiškių g. 20, Palangoje, lygiomis dalimis statė V. Č. bei trečiasis asmuo V. G.. Trečiasis asmuo V. G. 2014 m. vasario 7 d. pirkimo - pardavimo sutartimi jam priklausančią pastato dalį pardavė V. Č. ir A. Č., kurie 2016 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutartimi įgytą pastato dalį padovanojo ieškovams.

103.

112008 m. rugpjūčio 24 d. trečiasis asmuo V. G. su atsakove UAB „Larstata“ sudarė namo, adresu Kunigiškių g. 20, Palangoje, rekonstrukcijos darbų sutartį (toliau – Rangos sutartis). Atsakovė įsipareigojo atlikti grindų ardymo, atstatymo, elektros montavimo, grindų sutvirtinimo projektavimo bei klojimo darbus, atraminių kolonų gaminimo bei montavimo, terasos įrengimo darbus. Trečiasis asmuo V. G. 2008 m. kreipėsi į atsakovę dėl to, kad žymiai nusileido jam priklausiusios pastato dalies grindys, sutrūkinėjo namo sienos, grindyse atsivėrė apie 1,5 m. skersmens dydžio skylė. Atsakovė atliko remonto darbus ir 2008 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktu perdavė trečiajam asmeniui atliktus darbus, išrašė 2008 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LDSTA08037 40 387,86 Lt (11 697,13 Eur) sumai. Trečiasis asmuo atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą priėmė, už atliktus darbus sumokėjo.

124.

13Eksploatuodami namo dalį, 2016 m. balandžio mėnesį ieškovai pastebėjo, kad pastato dalies, priklausančios ieškovams, grindys vėl nusileido, sienos sutrūkinėjo. Kadangi nėra pasibaigęs atsakovės atliktų darbų garantinis terminas, 2016 m. birželio 8 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija. Atsakovė UAB „Larstata“ į pateiktą pretenziją neatsakė. Atsižvelgiant į tai, kad per atsakovės atliktų darbų garantinį terminą paaiškėjo darbų defektai, atsakovė privalo juos neatlygintinai pašalinti. Ieškovai nustatė, kad remonto darbų išlaidos pagal UAB „Lausta“ pateiktą sąmatą sudarys 45 344,27 Eur.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

176.

18Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

197.

20Teismas sprendė, kad atsakovės atlikti darbai priskiriami prie paslėptų darbų, todėl ieškovai turi teisę vadovautis ne rangos sutartimi, bet įstatyme nustatytu garantiniu terminu dėl paslėptų statybos darbų atlikimo ir jiems nustatytų garantinių terminų. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovai ieškinį pareiškė per atsakovės atliktiems darbams taikomą 10 metų garantinį terminą.

218.

22Atsakovė neginčijo aplinkybių, jog po jos atliktų statybos darbų, 2016 metais ieškovams priklausančios pastato dalies grindys nusileido, įtrūko pastato sienos, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovai įrodė namo dalies defektus ir aplinkybes, trukdančias ieškovams naudotis pastato dalimi pagal paskirtį.

239.

24Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje buvo paskirta statybos darbų ekspertizė; atsakovė atliko statinio kapitalinio remonto darbus; tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės atliktais darbais buvo įvykdytas statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas, statinio matmenys nepasikeitė, padarė išvadą, kad atsakovė atliko kapitalinio remonto darbus ir šių darbų atlikimas atitinka STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 straipsnio nuostatas.

2510.

26Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovai privalėjo atlikti statinio avarijos tyrimą, nes teismo ekspertizės išvadose yra nurodyta apie statinio esminius defektus, bet ne apie avariją ieškovams priklausančioje namo dalyje. Taigi ieškovai neprivalėjo atlikti avarijos aplinkybių tyrimo (Statybos įstatymo 29 straipsnis).

2711.

28Atsakovė statybos darbus pradėjo teisėtai, nes byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė, prieš pradėdama darbus, buvo susipažinusi su leidimu namui statyti bei namo projektu.

2912.

30Teismas nesutiko, kad atsakovė neturėjo teisės atlikti statybos remonto darbų, nesant namo techniniame projekte duomenų apie sprendinius dėl namo grindų įrengimo. Namas turėjo būti pastatytas įrengiant surenkamus, juostinius pamatus, o 2004 m. kovo 24 d. išduotame statybos leidime yra nurodyta, jog namas turi būti statomas įrengiant gręžtinius pamatus. Sprendimas įrengti gręžtinius pamatus buvo priimtas dėl to, kad namo statybos metu paaiškėjo aplinkybės dėl netvirto žemės viršutinio sluoksnio, be to, gręžtinių pamatų gylis siekė iki 6 metrų, kol buvo pasiektas kietas pagrindas namą laikančioms konstrukcijoms atsiremti.

3113.

32Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal pateiktą techninį projektą buvo pastatyta ir kita namo dalis, kuri priklauso V. Č., A. Č., sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog namas yra perduotas valstybinei priėmimo komisijai ir yra pripažintas tinkamu naudoti pagal paskirtį. Atsakovė pagrįstai vadovavosi jai pateiktu namo techniniu projektu ir norminių aktų reikalavimų atsakovė nepažeidė.

3314.

34Teismas vadovavosi teismo ekspertizės išvadomis, kad atsakovė neprivalėjo organizuoti bei užsakyti statybinius tyrinėjimus defektų atsiradimo priežastims nustatyti. Paaiškėjus grindų defektams, trečiasis asmuo V. G. bei atsakovė įvertino susidariusią faktinę situaciją, konstatavo aplinkybę dėl netinkamo grunto sutankinimo ir priėmė sprendimą dėl pakartotinio grindų įrengimo pagal tokiems darbams nustatytus reikalavimus.

3515.

36Tarp šalių kilo ginčas, dėl kokios priežasties nusileido pastato dalies grindys, įskilo namo sienos bei paaiškėjo kiti defektai dėl grindų nusileidimo. Teismas nenustatė atsakovės kaltės dėl atsiradusių grindų ir kitų namo dalių defektų.

3716.

38Pasak teismo, teismo ekspertizės išvados patvirtina, jog atsakovė atliko remonto darbus tuo metu, kai namas jau buvo pastatytas, taigi atsakovė negalėjo pakeisti jau priimtų techninių sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo V. G. nesiekė atlikti ekspertizės grindų defektams nustatyti, atsakovė pagrįstai įvykdė abiem rangos sutarties šalims priimtiną sprendimą pakartotinai įrengti grindis, sutankinant žemės paviršių po grindimis pagal tokiems darbams keliamus reikalavimus.

3917.

40Teismo ekspertizės išvadose nurodyta, jog įrengiant grindų konstrukcijas neįvertinos hidrogeologinės sąlygos, nenumatyta namo drenažo sistema. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta atsakovės nuostata, kad vandens surinkimo kanalas yra apie 30 metrų atstumu nuo ginčo pastato ir gruntinio vandens nuvedimas nuo ginčo pastato į kanalą nevykdomas.

4118.

42Teismas, įvertinęs ekspertizės išvadas apie tai, kokios priemonės, kokie sprendimai užtikrintų grindų defektų pašalinimą ir jų tinkamą eksploatavimą, kad pakartotinai turi būti atliktas 41 m³ grunto po grindimis iškasimas, tokio pat kiekio žvyro pasluoksnio įrengimas ir sutankinimas, todėl remonto procese turi būti atliekami tokie pat darbai, kuriuos atliko atsakovė, sprendė, jog drenažo sistemos įrengimas apie pastatą nėra susijęs su grindų remontu, o sprendiniai dėl drenažo sistemos įrengimo nebuvo teismo eksperto detalizuoti ir nebuvo nurodyta jų vertė.

4319.

44Teismo ekspertizės išvados patvirtina namo projektinių sprendimų pakeitimą namo statybos metu, t. y. vietoje juostinių pamatų buvo įrengti gręžtiniai namo pamatai, neapsaugantys po grindimis esančio žemės sluoksnio nuo aukšto lygio gruntinių vandenų neigiamo poveikio – žemės sluoksnio drėkinimo ir išplovimo. Be to, teismo ekspertizės išvadose nurodoma, jog neigiamą vandens poveikį gali pašalinti namo drenažo sistema. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė, atlikdama grindų remonto darbus, negalėjo išspręsti klausimo dėl pamatų konstrukcijos pakeitimo, t. y. juostinių pamatų įrengimo, atsakovė neprivalėjo įrengti namo drenažo sistemos, nes tokie darbai nenumatyti rangos sutartyje. Dėl neigiamo vandens poveikio po grindimis esančiam žemės sluoksniui nėra atsakovės kaltės, taigi atsakovė tinkamai atliko darbus pagal sudarytą rangos sutartį. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog dėl grindų defektų atsiradimo jos kaltės nėra.

45III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4620.

47Ieškovai R. Č. ir G. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius skundo motyvus:

4820.1.

49Atsakovė įrodinėjo, kad grindis įrengė pagal užsakovo pateiktą projektą, todėl atsakomybė, kaip rangovei dėl grindų pakartotinio nusėdimo, jai negali kilti. Atsakovė projekto prieš pradedant vykdyti darbus net neturėjo, be to, projekte grindų įrengimo sprendinio nebuvo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė grindis galėjo įrengti įvairiausiais būdais, o pasirinko ankstesniajam identišką grindų įrengimo būdą. Atsakovė turėjo išsiaiškinti, ar toks grindų įrengimo būdas yra tinkamas, ar yra visos įmanomos galimybės pasirinktu būdu įrengti grindis, įvertinant, kad name nebuvo numatyta įrengti drenažo sistemos, taip pat esamą gruntą bei aplinkybę, kad tokiu būdu įrengtos grindys kartą jau nusėdo.

5020.2.

51Atsakovei, įrenginėjant grindis tokiu pačiu būdu, kaip buvo įrengtos pirmų rangovų, ji turėjo atlikti tyrimus, siekdama nustatyti, kokios buvo pirminių grindų nusėdimo priežastys. Nagrinėjamu atveju atsakovė prisiėmė riziką suremontuoti grindis, bet neatlikusi tyrimo, netinkamai atliko darbą, todėl grindys susmego antrą kartą.

5220.3.

53Pirmosios instancijos teismas nevertino teismo ekspertizės išvados, kurioje nurodyta, kad betoninių grindų kokybė neatitinka reikalavimų ir būtinas grindų konstrukcijos kapitalinis remontas.

5420.4.

55Atsakovė pažeidė Statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 nuostatas, kuriose nurodyta, kad durpes, dirvožemį, sudurpėjusį ar organinėmis medžiagomis užteršta gruntą naudoti kaip pagrindą neleidžiama. Išardžius pirmines įgriuvusias grindis, ant esamų gruntų buvo pilamas žvyras. Tai, kad senas užterštas gruntas nebuvo pašalintas galėjo būti priežastimi grindų susmegimui.

5620.5.

57Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl netinkamai atsakovės įrengtos grindų hidroizoliacijos. Apeliantė teigia, kad jei izoliacinė medžiaga pasirenkama plėvelė, tuomet ji turi būti dviguba, tačiau nagrinėjamu atveju buvo įrengtas tik vienas plėvelės sluoksnis.

5820.6.

59Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą kviesti į bylą ekspertą, atlikusį byloje teismo ekspertizę. Ieškovai teigė, kad dalis ekspertizės atsakymų į klausimus yra atsakyti neišsamiai, dalis atsakyti vadovaujantis teisės aktais, kurie rangos darbų atlikimo metu nebuvo priimti. Teismo ekspertas neįvertino ar sienų, lubų įtrūkimus galėjo lemti vandens pratekėjimas per grindis. Ieškovų manymu, įkritus namo grindims, suplyšo hidroizoliacinė plėvelė, jungusi grindis su sienomis, todėl drėgmė galėjo prasiskverbti per grindis ir tai galėjo turėti įtakos lubų ir sienų skilimui. Ginčo name suskilinėjo ne visos sienos, bet pertvarinės sienos, kurios laikėsi ant namo grindų, o įgriuvus namo grindims, susmego ir sienos, todėl atsirado sienų ir lubų įtrūkimai.

6021.

61Atsakovė UAB „Larstata“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuo argumentus:

6221.1.

63Grindų įrengimo sprendinių projekte nebuvimas savaime nedaro tokio pobūdžio defekto taisymo negalimu. Išardžius ankstesnio statytojo įrengtas grindis buvo pastebėta, kad žvyringas gruntas yra nusėdęs, yra susidariusi ertmė, į kurią ir susmego namo grindys. Atsakovė buvo pakviesta iš naujo įrengti grindis. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad pagrindinė namo grindų nusėdimo priežastis yra ne atsakovės atliktų darbų (ne)kokybė, o pakeitus juostinių surenkamų pamatų konstrukciją į gręžtinių pamatų su rostverkų konstrukciją neįvertintos statybos sklypo hidrogeologinės sąlygos. Taigi įrengiant grindų ant grunto konstrukcijas, buvo nenumatytos techninės priemonės gruntinio vandens neigiamam poveikiui pašalinti (įrengiant drenažo sistemą).

6421.2.

65Siekdami paneigti ekspertizės išvadas, apeliantai galėjo pateikti ekspertizės išvadas paneigiančius įrodymus, paremtus aktualia technine įrodomąją galią turinčia dokumentacija. Apeliantams, pastebėjus nusėdusias namo grindis, jie turėjo savo iniciatyva pasamdyti atestuotus specialistus, siekiant nustatyti nusėdimo priežastis, nes tokią pareigą jiems numato Statybos įstatymo 25 straipsnis bei statybos techninis reglamentas STR 1.10.01:2016 (Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas).

6621.3.

67Atsakovė neturi pareigos savo iniciatyva atlikti svetimame objekte kokių nors tyrinėjimų, jei to nepageidauja ir neapmoka užsakovas. Tuo atveju, jei nustatant būsimų darbų apimtis ir preliminarią jų kainą kyla abejonių dėl jų pakankamumo ar atlikimo būdo, bendru sutarimu su užsakovu yra tariamasi dėl papildomų tyrimų atlikimo ir jų apmokėjimo sąlygų arba atsisakoma atlikti darbus. Atsakovei nebuvo būtinybės atlikti tyrimus. Požymių, nurodančių, jog gruntas turi durpių, dirvožemio ar yra užterštas sudurpėjusiomis ar kokiomis nors organinėmis medžiagomis, nebuvo pastebėta. Atsakovė, atlikdama darbus, vadovavosi galiojančiais statybos techniniais reglamentais ir tai patvirtina teismo eksperto išvados, nesiejančios pakartotinio namo grindų nusėdimo su atsakovės atliktų darbų kokybe.

6821.4.

69Atsakovė nesutinka su apeliantais, kad senas gruntas turėjo būti iškastas. Tokie kasimo veiksmai yra atliekami, jei pradedant statybos darbus nustatoma, kad aptikto grunto sudėtis ar jo techninės charakteristikos neleidžia tikėtis teigiamo rezultato bei prieštarauja galiojantiems statybos techniniams reglamentams. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ankstesnis rangovas, atvežęs tinkamą gruntą jo nesutankino, dėl ko gruntas nusėdo, buvo priimtas sprendimas atvežti trūkstamą gruntą ir sutankinti jį iki nustatytų statybos standartų, leidžiančių atstatyti į pradinę padėtį namo grindis. Atsakovė nesupranta, kokiu būdu apeliantai, neatlikdami statybinių tyrimų, nustatė, kad pirminis namo statytojas atvežė užterštą gruntą, kuris galimai buvo susmegusių grindų atsiradimo priežastimi. Byloje nustatyta, kad apeliantai, 2018 m. vykdydami namo rekonstrukcijos darbus, yra atlikę namo pamatų stiprinimo darbus ir yra iškasę aplink namą gruntą, kurio negalima panaudoti pagrindui, ant kurio būtų vėliau liejamos grindys.

7021.5.

71Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad ankstesnis namo statytojas vietoj atvežtinio žvirgždo naudojo vietinį gruntą yra neesminė, nes tokie teiginiai apie galimai po namu esantį netinkamą gruntą nėra patvirtinti įrodymais ir grindžiami tik prielaida.

7221.6.

73Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantai turėjo galimybę pasiūlyti savo statybos eksperto kandidatūrą, galėjo teikti savo klausimus ir formuluoti užduotis. Eksperto kandidatūros apeliantai nesiūlė. Atlikus ekspertizę apeliantai turėjo pakankamai laiko prašyti teismo kvieti teismo ekspertą į teismo posėdį tam, kad jie galėtų užduoti jiems rūpimus klausimus. Teismo ekspertas yra nepriklausomas specialistas, kuris nėra susijęs nei su ieškovais, nei su atsakove, todėl jo objektyvumu ir kvalifikacija abejoti nėra pagrindo. Apeliantams teigiant, kad teismo ekspertas yra galimai šališkas jų atžvilgiu, jie turėjo visas procesines galimybes pasiūlyti savo eksperto kandidatūrą, tačiau to nepadarė. Vien tai, kad ekspertizės išvados nėra palankios apeliantams, nereiškia, kad teismo ekspertas buvo šališkas ir neobjektyvus.

74Teisėjų kolegija

konstatuoja:

75IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7622.

77Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

78Dėl faktinių aplinkybių

7923.

80Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 24 d. trečiasis asmuo V. G. ir atsakovė UAB „Larstata“ sudarė namo, adresu Kunigiškių g. 20, Palangoje, rekonstrukcijos darbų sutartį. Atsakovė įsipareigojo atlikti grindų ardymo, atstatymo, elektros montavimo, grindų sutvirtinimo projektavimo bei klojimo darbus, atraminių kolonų gaminimo bei montavimo, terasos įrengimo darbus. 2008 m. spalio 31 d. buvo pasirašytas atliktų darbų aktas, kuriuo atsakovė perdavė trečiajam asmeniui V. G. atliktus darbus. 2008 m. spalio 31 d. atsakovė pateikė V. G. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LDSTA08037 40 387,86 Lt (11 697,13 Eur) sumai. Trečiasis asmuo V. G. atliktus darbus priėmė ir atsiskaitė su atsakove. Trečiasis asmuo V. G. 2014 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi jam priklausančią pastato dalį pardavė V. Č. ir A. Č.. 2016 m. lapkričio 16 d. V. Č. ir A. Č. sudarė dovanojimo sutartį, kuria įgytą pastato dalį padovanojo ieškovams. 2016 m. balandžio mėnesį ieškovai pastebėjo, kad pastato dalies, priklausančios ieškovams, grindys vėl nusileido, sienos sutrūkinėjo, todėl 2016 m. birželio 8 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija Nr. 1, nes nebuvo pasibaigęs atsakovės atliktų darbų garantinis terminas. Atsakovė į pretenziją neatsakė.

8124.

82Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimus atmetė. Remdamasis statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis CK nuostatomis, 2008 m. rugpjūčio 24 d. rekonstrukcijos darbų sutarties nuostatomis, 2018 m. birželio 11 d. Teismo ekspertizės aktu Nr. 18-06/01, kitais byloje surinktais įrodymais, teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog dėl grindų defektų atsiradimo jos kaltės nėra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, atlikdama grindų remonto darbus, negalėjo išspręsti klausimo dėl pamatų konstrukcijos pakeitimo, t. y. juostinių pamatų įrengimo, atsakovė neprivalėjo įrengti namo drenažo sistemos, nes tokie darbai nebuvo numatyti rangos sutartyje. Be to, teismas padarė išvadą, kad dėl neigiamo vandens poveikio po grindimis esančiam žemės sluoksniui nėra atsakovės kaltės, atsakovė tinkamai atliko darbus pagal sudarytą rangos sutartį. Apeliantai nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir skunde teigia, kad atsakovė turėjo išsiaiškinti, ar pasirinktas grindų įrengimo būdas yra tinkamas, ar yra visos įmanomos galimybės pasirinktu būdu įrengti grindis, įvertinti aplinkybę, kad name nebuvo numatyta įrengti drenažo sistemos bei aplinkybę, kad tokiu būdu įrengtos grindys kartą jau nusėdo. Be to, pasak apeliantų, atsakovė turėjo atlikti tyrimus, siekdama nustatyti, kokios buvo pirminių grindų nusėdimo priežastys. Skunde taip pat nurodoma, kad išardžius pirmines įgriuvusias grindis, atsakovė neiškasė seno grunto, kas galėjo būti grindų susmegimo priežastimi.

8325.

84Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą (CK 6.664 straipsnio 1 dalis). Kokybės garantija taikoma visoms darbų rezultato sudėtinėms dalims, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.664 straipsnio 2 dalis). Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.) (CK 6.695 straipsnio 1 dalis). Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi teisę įstatymų nustatytą garantinį terminą savo susitarimu pratęsti (CK 6.697 straipsnio 2 dalis). Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).

8526.

86Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014; 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

8727.

88Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011).

8928.

90Nagrinėjamu atveju, 2018 m. birželio 11 d. teismo ekspertizės akte Nr. 18-06/01 konstatuota, kad atsakovė prieš pradėdama statybos darbus pagal 2008 m. rugpjūčio 24 d. Rangos sutartį neprivalėjo atlikti statinių tyrimus grindų nusėdimo priežastims nustatyti. Teismo ekspertas nustatė, kad ginčo pastate buvo įrengti ne juostiniai surenkami pamatai iš gelžbetoninių blokų, kaip numatyta Techniniame projekto brėžinyje SK-1, tačiau gręžtiniai pamatai su rostverku (2004 m. kovo 24 d. Statybos leidimas Nr. 32). Grindų nusėdimą, patalpų sienų, lubų įtrūkimus iki 2008 m. rugpjūčio 24 d. Rangos sutarties sudarymo ir 2016 m. balandžio mėnesį, pasak eksperto, lėmė netinkamai įrengtos gręžtinių pamatų ir rostverkų konstrukcijos; po grindimis antrojo tipo deformacijos, įvykusios kintant gruntą veikiančioms aplinkos sąlygoms, kurių metu gruntinio vandens drėkinami pagrindai, keičiant gruntinio vandens horizontui išmirko ir išbrinko, o po to džiūdami susitraukė, sukeldami grindų ant grunto konstrukcijos nusėdimą. Be to, teismo ekspertizės išvadose nurodyta, kad esminė priežastis nulėmusi grindų nusėdimą, patalpų sienų, lubų įtrūkimus buvo tai, kad pakeitus juostinių surenkamų pamatų konstrukciją į gręžtinių pamatų su rostverku konstrukciją, nebuvo įvertintos statybos sklypo hidrogeologinės sąlygos. Ekspertizės akte nurodyta, kad įrengiant grindų ant grunto konstrukcijas, nebuvo numatytos techninės priemonės gruntinio vandens neigiamam poveikiui pašalinti – įrengiant drenažo sistemą.

9129.

92Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, konstatuodamas, jog dėl grindų defektų atsiradimo nėra atsakovės kaltės, nes atsakovė, atlikdama grindų remonto darbus, negalėjo išspręsti klausimo dėl pamatų konstrukcijos pakeitimo, nes tokie darbai nebuvo numatyti 2008 m. rugpjūčio 24 d. Rangos sutartyje. Atsakovė yra profesionali statytoja, jos pareiga yra tinkamai įvykdyti savo pareigas, prisiimtas rekonstrukcijos darbų sutartimi, sutvarkyti namo grindis, kuriomis užsakovas galėtų tinkamai naudotis. Kaip minėta, atsakovė įsipareigojo trečiajam asmeniui V. G. atlikti grindų ardymo, atstatymo, elektros montavimo, grindų sutvirtinimo projektavimo bei klojimo darbus, atraminių kolonų gaminimo bei montavimo, terasos įrengimo darbus. Atsakovė savo įsipareigojimus atliko tinkamai ir tai patvirtina 2008 m. spalio 31 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas ir apmokėta PVM sąskaita faktūra. 2016 m. balandžio mėnesį, t. y. nesuėjus įstatyme numatytam garantiniam terminui (CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakovės sutvirtintos grindys vėl susmego. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad esminė priežastis lėmusi grindų susmegimą tiek iki 2008 m. rugpjūčio 24 d. rangos sutarties sudarymo, tiek ir 2016 m. balandžio mėnesį – pastato (namo) statybų pradžioje, vietoje juostinių surenkamų pamatų konstrukcijos buvo pastatyti gręžtinių pamatų su rostverku konstrukcija. Teismo ekspertas pažymėjo, kad priimant sprendimus dėl pamatų konstrukcijos keitimo, turėjo būti įvertintos statybos sklypo hidrogeologinės sąlygos, o ir įrengiant gręžtinių pamatų su rostverku konstrukciją, turėjo būti įrengta drenažo sistema, kuri apsaugotų žemės sluoksnio, esančio po pastatu, drėkinimą ir išplovimą. Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, atsakovė pagal sutartį privalėjo sutvarkyti grindis, kurios būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį, o pastato pamatų sutvarkymas ir drenažo sistemos įrengimas neįėjo į 2008 m. rugpjūčio 24 d. Rangos sutarties apimtį. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai atliko jai Rangos sutartimi pavestus darbus. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad teismo ekspertizės išvadose nurodyta, jog betoninių grindų kokybė neatitinka reikalavimų ir būtinas grindų konstrukcijos kapitalinis remontas, nėra susijusi su netinkamai atsakovės atliktais darbais. Teismo ekspertizės akte yra konkrečiai įvardinta, kad grindų defektai atsirado dėl pagrindų (pamatų) nusėdimo. Teismo ekspertas nenustatė, kad grindys nėra tinkamos naudoti pagal paskirtį ar būtų avarijos grėsmė. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantų argumentą, jog grindys galimai susmego, nes atsakovei išardžius pirmines įgriuvusias grindis turėjo būti iškąstas senas gruntas, kadangi teismo ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog grindų nusėdimą lėmė netinkamai įrengtos gręžtinių pamatų ir rostrverkų konstrukcijos, o ne neiškastas senas gruntas.

9330.

94Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai taip pat neįrodė skundo argumentų, kad atsakovė nesiaiškino ar pasirinktas grindų įrengimo būdas yra tinkamas, nevertino aplinkybės, jog pastate nebuvo numatyta įrengti drenažo sistemos, taip pat aplinkybės, kad atsakovė turėjo atlikti tyrimus, siekdama nustatyti, kokios buvo pirminių grindų nusėdimo priežastys (CPK 178 straipsnis). Šiuos apeliantų argumentus paneigia teismo ekspertizės akte pateiktos išvados, kad 2008 m. rugpjūčio 24 d. Rangos sutartimi numatyti atlikti darbai galėjo būti pradėti neatliktus specialiųjų tyrimų. Kaip minėta, atsakovė pagal rangos sutartį įsipareigojo atlikti grindų ardymo, atstatymo, elektros montavimo, grindų sutvirtinimo projektavimo bei klojimo darbus, atraminių kolonų gaminimo bei montavimo, terasos įrengimo darbus. Taigi, sutarties šalys nebuvo sutarusios, jog į darbų apimtį įeina ir statinio tyrimo darbai, už kuriuos užsakovas būtų įsipareigojęs atsiskaityti. Aiškinant priešingai 2008 m. rugpjūčio 24 d. Rangos sutartį būtų pažeistas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis).

9531.

96Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jų prašymo kviesti į bylą apklausti teismo ekspertą, nes dalis ekspertizės atsakymų į klausimus yra neišsamūs.

9732.

98CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Taigi, eksperto išvadas teismai vertina ir kitų bylos įrodymų, nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. kompleksiškai, kartu su byloje esančiai įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011). Teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu; eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti pateikiami klausimai (CPK 217 straipsnio 2 ir 3 dalis). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis).

9933.

100Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi atsisakė tenkinti ieškovų prašymą kviesti į bylą apklausai teismo ekspertą, nes teismas nenustatė aplinkybių, kurios teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje padarytų būtinu. Pateiktos teismo ekspertizės išvados yra aiškios ir išsamios. Be to, teismo ekspertizės išvados buvo gautos 2018 m. birželio mėnesį, o ieškovai prašymą apklausti teismo ekspertą pateikė tik 2018 m. lapkričio mėnesį.

10134.

102Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų (ieškovų) prašymą dėl eksperto apklausos, nes ekspertizės aktas yra aiškus ir išsamus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog eksperto paaiškinimus ir ekspertizės aktą pirmosios instancijos vertino kitaip, nei pageidauja apeliantai, nesudaro pagrindo teigti, jog ekspertizės akte yra neaiškumų, ir kuriuos reikėtų pašalinti apklausiant ekspertą žodžiu, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl eksperto apklausos atmestini kaip nepagrįsti.

10335.

104Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10536.

106Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994). Teisėjų kolegija pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės tarp šalių kilusiam ginčui teisingai išspręsti. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

107Dėl bylinėjimosi išlaidų

10837.

109Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinis skundas netenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliantams nepriteisiamos.

11038.

111Atsakovė UAB „Larstata“ prašė priteisti 90,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teismui pateikti dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo) įrodo, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje patyrė 90,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, todėl lygiomis dalimis (po 45,38 Eur) priteistinos iš apeliantų (ieškovų) R. Č. ir G. G..

112Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

113Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

114Priteisti iš ieškovų R. Č. ir G. G. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Larstata“ naudai po 45,38 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir trisdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai R. Č. ir G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami... 8. 2.... 9. Ieškovai nurodė, kad namą Kunigiškių g. 20, Palangoje, lygiomis dalimis... 10. 3.... 11. 2008 m. rugpjūčio 24 d. trečiasis asmuo V. G. su atsakove UAB „Larstata“... 12. 4.... 13. Eksploatuodami namo dalį, 2016 m. balandžio mėnesį ieškovai pastebėjo,... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį... 17. 6.... 18. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad ieškinys pareikštas netinkamam... 19. 7.... 20. Teismas sprendė, kad atsakovės atlikti darbai priskiriami prie paslėptų... 21. 8.... 22. Atsakovė neginčijo aplinkybių, jog po jos atliktų statybos darbų, 2016... 23. 9.... 24. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje buvo paskirta statybos darbų... 25. 10.... 26. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovai privalėjo atlikti... 27. 11.... 28. Atsakovė statybos darbus pradėjo teisėtai, nes byloje nėra ginčo dėl to,... 29. 12.... 30. Teismas nesutiko, kad atsakovė neturėjo teisės atlikti statybos remonto... 31. 13.... 32. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal pateiktą techninį projektą buvo... 33. 14.... 34. Teismas vadovavosi teismo ekspertizės išvadomis, kad atsakovė neprivalėjo... 35. 15.... 36. Tarp šalių kilo ginčas, dėl kokios priežasties nusileido pastato dalies... 37. 16.... 38. Pasak teismo, teismo ekspertizės išvados patvirtina, jog atsakovė atliko... 39. 17.... 40. Teismo ekspertizės išvadose nurodyta, jog įrengiant grindų konstrukcijas... 41. 18.... 42. Teismas, įvertinęs ekspertizės išvadas apie tai, kokios priemonės, kokie... 43. 19.... 44. Teismo ekspertizės išvados patvirtina namo projektinių sprendimų pakeitimą... 45. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 46. 20.... 47. Ieškovai R. Č. ir G. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 48. 20.1.... 49. Atsakovė įrodinėjo, kad grindis įrengė pagal užsakovo pateiktą... 50. 20.2.... 51. Atsakovei, įrenginėjant grindis tokiu pačiu būdu, kaip buvo įrengtos... 52. 20.3.... 53. Pirmosios instancijos teismas nevertino teismo ekspertizės išvados, kurioje... 54. 20.4.... 55. Atsakovė pažeidė Statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 nuostatas,... 56. 20.5.... 57. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl netinkamai atsakovės... 58. 20.6.... 59. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą kviesti... 60. 21.... 61. Atsakovė UAB „Larstata“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį... 62. 21.1.... 63. Grindų įrengimo sprendinių projekte nebuvimas savaime nedaro tokio... 64. 21.2.... 65. Siekdami paneigti ekspertizės išvadas, apeliantai galėjo pateikti... 66. 21.3.... 67. Atsakovė neturi pareigos savo iniciatyva atlikti svetimame objekte kokių nors... 68. 21.4.... 69. Atsakovė nesutinka su apeliantais, kad senas gruntas turėjo būti iškastas.... 70. 21.5.... 71. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad ankstesnis namo statytojas vietoj... 72. 21.6.... 73. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantai turėjo galimybę... 74. Teisėjų kolegija... 75. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 76. 22.... 77. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320... 78. Dėl faktinių aplinkybių... 79. 23.... 80. Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 24 d. trečiasis asmuo V. G. ir... 81. 24.... 82. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimus... 83. 25.... 84. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą... 85. 26.... 86. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu statybos... 87. 27.... 88. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų... 89. 28.... 90. Nagrinėjamu atveju, 2018 m. birželio 11 d. teismo ekspertizės akte Nr.... 91. 29.... 92. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes,... 93. 30.... 94. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai taip pat neįrodė skundo argumentų,... 95. 31.... 96. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jų... 97. 32.... 98. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi,... 99. 33.... 100. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu... 101. 34.... 102. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 103. 35.... 104. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes,... 105. 36.... 106. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo... 107. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 108. 37.... 109. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 110. 38.... 111. Atsakovė UAB „Larstata“ prašė priteisti 90,75 Eur bylinėjimosi... 112. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 113. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti... 114. Priteisti iš ieškovų R. Č. ir G. G. atsakovės uždarosios akcinės...