Byla e2A-504-826/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. L., trečiųjų asmenų V. L. bei O. L. ir atsakovo S. Š. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (buvęs pavadinimas – Skuodo rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovams S. Š. ir A. Š. dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo bei atsakovų S. Š. ir A. Š. priešieškinį ieškovei I. L. dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties neįvykdymo I. L. pripažinimo kalta, dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje V. L. ir O. L..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 38 230,00 Eur avansą, 28 097,54 Eur nuostolius, 6 656,46 Eur gyvenamojo namo remonto išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
    1. Nurodė, kad 2014 m. vasario 19 d. šalys sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau tekste – Preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovai įsipareigojo iki 2014 m. birželio 1 d. parduoti ieškovei žemės sklypą, plotas 0,2201 kv. m, gyvenamąjį namą su visais pagalbiniais pastatais, adresu ( - ), Skuodas, o ieškovė įsipareigojo sumokėti 280 000,00 Lt (81 094,00 Eur). Prieš šios sutarties pasirašymą ji sumokėjo pardavėjams lygiomis dalimis 120 000,00 Lt (34 754,00 Eur) avansą, kuris turėjo būti įskaičiuotas į turto kainą. Pagal šią sutartį pardavėjai suteikė jai teisę naudotis nekilnojamuoju turtu nuo sutarties pasirašymo dienos, jai įsipareigojant apmokėti visas išlaidas, susijusias su gyvenamojo namo eksploatavimu. Be to, šalys susitarė, jeigu nuo šios sutarties sudarymo momento iki turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento pirkėjai tampa žinoma, kad perkamas turtas perleistas kietiems asmenims arba kitokiu netinkamu būdu sutvarkyti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, arba pardavėjai atsisakys arba vengs sutartyje aptartomis sąlygomis parduoti minėtą turtą, tai pirkėja turi teisę sutartį vienašališkai nutraukti ir atsiimti avansu sumokėtą sumą, o pardavėjai tuo atveju privalo grąžinti visą gautą avanso sumą ir įsipareigoja sumokėti pirkėjai tokios pačios sumos baudą už prievolės nevykdymą bei visas kitas turėtas išlaidas.
    2. Nurodė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Pagal vykdomųjų bylų duomenis, S. Š. buvo skolingas 72 137,67 Eur. Preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovo įsipareigojimai kartu su vykdymo išlaidomis sudarė 44 070,19 Eur. Ieškovei sumokėjus 38 230,00 Eur (132 000,00 Lt) atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tačiau to nepadarė. Atsakovas nuslėpė faktą, jog jam priklausantis turtas jau nuo 2012 m. vasario 13 d. yra areštuotas, jis pasielgė nesąžiningai.
    3. Preliminariosios sutarties pagrindu nekilnojamasis turtas buvo perduotas jai naudotis, todėl pagrįstai tikėjosi, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Gyvenamajame name atliko kai kuriuos remonto darbus: sujungė vonios ir tualeto patalpas ir įrengė grindinį šildymą, sienas ir grindis išklijavo naujomis plytelėmis, pakeitė vamzdyną, klozetą, įrengė dušą, iš viso vonios kambariui panaudota 1 644,17 Eur (plytelėms – 609,07 Eur, dušo įrangai ir vamzdynui – 637,16 Eur, klozetui, cementui, plytelių klijams – 397,94 Eur), pakeitė ketverias vidaus duris (724,05 Eur), įrengė naują įėjimą į katilinę ir įstatė naujas duris (170,00 Eur), pastatė naują šildymo katilą (2 606,58 Eur), pirmo aukšto remontui išleido 1 510,78 Eur (dažai ir tapetai kainavo 552,37 Eur, plytelės koridoriui – 149,15 Eur, grindų stiklo pakeitimas – 151,00 Eur, radiatoriai – 325,53 Eur, parketo šlifavimas ir lakas – 202,73 Eur), tvoros tinklas – 130,00 Eur. Iš viso medžiagos, įrenginiai ir remonto darbai kainavo 6 656,46 Eur. Nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties ji turi teisę reikalauti grąžinti tai, ką yra sumokėjusi, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius. Prašė solidariai iš atsakovų priteisti jai išlaidas už atliktus pagerinimo darbus.
  2. Atsakovai priešieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad ieškovės ir atsakovų sudaryta Preliminarioji sutartis neįvykdyta, t. y. nesudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, dėl ieškovės kaltės ir nesąžiningumo; 2) iškeldinti ieškovę ir visus kitus asmenis, kurie nėra gyvenamojo namo, adresu ( - ), Skuodas, savininkai pagal VĮ Registrų centro duomenis, iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( - ), Skuode; 3) priteisti iš ieškovės 300,00 Eur nuostolių iki 2017 m. kovo 31 d. ir po 50,00 Eur nuo 2017 m. kovo 31 d. už kiekvieną mėnesį, iki kol bus priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas šioje byloje.
    1. Nurodė, kad ieškovė žinojo, jog perkamas turtas yra įkeistas. Ji, jos sutuoktinis ir jie kartu buvo nuvykę pas notarę V. Ž.. Čia buvo jai išaiškintos visos galimos teisinės pasekmės perkant įkeistą turtą, patarta pabendrauti su antstole E. M., kurios kontoroje užvestos vykdomosios bylos dėl atsakovo skolinių įsipareigojimų. Taip pat informavo ieškovę, jog jis yra skolingas pagal 2011 m. vasario 9 d. notariškai sudarytą paskolos sutartį kreditorei L. S., paskolos įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, todėl VĮ Registrų centro duomenų bazėje tai buvo nurodyta. Šiai kreditorei turėjo grąžinti 112 000,00 Lt (32 438,44 Eur) iki 2011 m. kovo 9 d. Buvo informavęs ieškovę, kad jam ieškovės sumokėtą avansą grąžins kreditorei L. S. kaip skolą, o kitą ieškovės mokėtiną dalį už nekilnojamąjį turtą ieškovė perves antstolei E. M. iki 2014 m. birželio 1 d., o pastaroji perves kreditoriams, kurių prašymu yra užvestos vykdomosios bylos. Jie gavę avansą 112 000,00 Lt (32 438,44 Eur) skolą gražino kreditorei D. S.. Ieškovė likusių Preliminariosios sutarties įsipareigojimų neįvykdė, todėl nebuvo padengtas įsiskolinimas kitiems kreditoriams, nenuimtas areštas ir nesudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis.
    2. Nurodė, kad dėl ieškovės kaltės nesudarius pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties ieškovė ir kiti asmenys nuo 2014 m. birželio 1 d. neturi jokio teisinio pagrindo gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Laikė, jog tarp šalių sudaryta gyvenamosios patalpos terminuotoji nuomos sutartis, kuri apibrėžta įvykiu, t. y. pagrindinės sutarties sudarymo momentu. Ieškovė ir jos artimi giminaičiai, gyvendami atsakovams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, pažeidžia jų teisę į nuosavybę, todėl jie privalo išsikelti iš jiems priklausančio gyvenamojo namo, nes gyvena be teisėto pagrindo.
    3. Nurodė, kad nuo 2013 m. gruodžio 23 d. nuomojasi butą ir mokėjo nuomos mokestį. Rašytinę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pasirašė tik 2016 m. spalio 23 d. Iki šios dienos sumokėjo 300,00 Eur (50,00 Eur per mėnesį). Negalėdami gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame name dėl ieškovės kaltės jie patyrė 300,00 Eur nuostolių ir atitinkamai dar po 50,00 Eur per mėnesį nuostolių, todėl šias išlaidas turi atlyginti ieškovė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė I. L. solidariai iš S. Š. ir A. Š. 38 230,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis 656,00 Eur žyminio mokesčio, tai yra iš kiekvieno po 328,00 Eur, lygiomis dalimis 680,94 Eur atstovavimo išlaidų, tai yra po 340,47 Eur iš kiekvieno; iškeldino I. L. ir visus kitus asmenis, kurie nėra gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), Skuodas, savininkai pagal VĮ Registrų centro duomenis, iš S. Š. ir A. Š. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( - ), Skuode, unikalus Nr. ( - ); priteisė S. Š. ir A. Š. 330,00 Eur, tai yra kiekvienam po 165,00 Eur, atstovavimo išlaidų iš I. L.. Likusių ieškinio ir priešieškinio dalių netenkino. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovė sumokėjo atsakovams 34 754,00 Eur (120 000,00 Lt) avansą, vėliau dar 3 476,00 Eur (12 000,00 Lt), iš viso 38 230,00 Eur. Šalys pagrindinės sutarties nesudarė, o minėta pinigų suma buvo perduota būtent tokiu tikslu, todėl laikė, jog pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovų solidariai priteisti 38 230,00 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
    2. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimą pripažinti, jog ieškovės ir atsakovų sudaryta Preliminarioji sutartis neįvykdyta, t. y. nesudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, dėl ieškovės kaltės ir nesąžiningumo. Byloje nustatyta, jog ieškovė apie atsakovų skolinius įsipareigojimus ir taikomą areštą parduodamam turtui buvo informuota tinkamai. Atsakovų teiginys, kad pagrindinės sutarties nesudarė, nes ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimo sumokėti visą kainą, iš kurios būtų padengti įsiskolinimai ir panaikintas areštas, paneigtas preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatomis. Atsakovai pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui pretenzijų ieškovei nereiškė. Todėl konstatavo, jog abi šalys kaltos, nes turėdamos tikslą ir būdamos suinteresuotos sudaryti pagrindinę sutartį, nepakankamai bendradarbiavo ir derėjosi dėl to, kaip pašalinti priežastis, kad būtų galima ją sudaryti.
    3. Nurodė, kad nustačius, jog nė viena iš šalių nėra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nėra pagrindo tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovų 28 097,54 Eur nuostolius, 6 656,46 Eur gyvenamojo namo remonto išlaidas.
    4. Nurodė, kad nustačius, jog tarp šalių buvo neterminuota panaudos sutartis, atsakovai pagal įstatymą turi teisę bet kada, įspėję kitą šalį prieš tris mėnesius, nutraukti šią sutartį. Reikalavimas dėl iškeldinimo teismui pateiktas 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 6 d. ieškovės atstovei, 2017 m. balandžio 21 d. buvo gautas ieškovės atsiliepimas į minėtą reikalavimą, todėl laikė, kad ieškovė vėliausiai balandžio mėnesį buvo įspėta apie atsakovų valią nutraukti susiklosčiusius panaudos teisinius santykius. Panaudos santykiai yra susiklostę būtent tarp šalių, tai yra ieškovės ir atsakovų, o ieškovė, esant atsakovų sutikimui, buvo perdavusi namą naudotis tretiesiems asmenims, tai yra savo sūnui ir jo šeimai, todėl atsakovų reikalavimo formuluotė dėl iškeldinimo laikytina tinkama ir šis reikalavimas tenkintinas.
      1. Dar iki Preliminariosios sutarties pasirašymo ieškovės sūnus atsakovų leidimu įsikėlė gyventi į gyvenamąjį namą, esantį ( - ), Skuode. Joks mokestis, kuris turėtų būti mokamas atsakovams, aptartas nebuvo. Tarp šalių dėl to ginčo nėra. Todėl tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė panaudos teisiniai santykiai, kurie rašytine forma buvo įtvirtinti 2014 m. vasario 19 d. Preliminariojoje sutartyje.
      2. Iki 2014 m. birželio 1 d. nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties panaudotos teisiniai santykiai automatiškai nenutrūko, tačiau sutartis tapo neterminuota.
      3. Ieškovės sūnus su šeima gyveno ginčo name ne savavališkai, o su atsakovų sutikimu, t. y. iki preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo leido gyventi; ieškovės sūnus V. L. ir jo sutuoktinė O. L. savo gyvenamąją vietą su atsakovų sutikimu ginčo name deklaravo 2014 m. gruodžio 19 d., jų vaikų gyvenamosios vietos deklaruotos 2015 m. vasario 2 d. (G., gim. 2015 m.) ir 2017 m. sausio 17 d. (D., gim. 2017 m.)
    5. Nurodė, kad atmetus atsakovų argumentą dėl ieškovės ir jos šeimos narių gyvenimo be teisėto pagrindo ir pripažinus, jog šalis siejo panaudos teisiniai santykiai, netenkintinas atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių (300,00 Eur ir po 50,00 Eur už kiekvieną mėnesį) priteisimo iš ieškovės.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovas S. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo netenkinta priešieškinio dalis, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pripažinti, kad tarp ieškovės I. L. ir atsakovų S. Š. ir A. Š. 2014 m. vasario 19 d. sudaryta preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis neįvykdyta dėl ieškovės kaltės; priteisti iš ieškovės atsakovų naudai 300,00 Eur nuostolių iki 2017 m. kovo 31 d. ir nuo 2017 m. kovo 31 d. po 50,00 Eur už kiekvieną mėnesį, iki kol bus priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo sprendimas. Paskirstyti iš naujo bylinėjimosi išlaidas. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo pripažinti, jog tarp šalių 2014 m. vasario 19 d. sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis neįvykdyta dėl ieškovės kaltės ir nesąžiningumo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, jų pačių paaiškinimai, liudytojų – notarės V. Ž., E. G., D. S., parodymai patvirtina, kad ieškovė apie esamus skolinius įsipareigojimus buvo tinkamai informuota, jie elgėsi sąžiningai, nekilnojamąjį turtą perdavė iš karto ieškovei naudotis. Ieškovė vengė sudaryti sutartį, į raginimus nereagavo, likusios sumos nesumokėjo.
    2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo priteisti jų turėtus nuostolius. Nors Preliminariojoje sutartyje nebuvo aptartas mokestis dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, tačiau pasibaigus prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, kuri nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, buvo pakankamas pagrindas naudojimosi gyvenamuoju namu santykius pripažinti nuomos teisiniais santykiais. Ieškovė ir jos giminaičiai be teisėto pagrindo gyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame name. Būtent dėl tokio elgesio jie privalėjo nuomotis būstą ir patyrė nuostolius.
    3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Neteisingai apskaičiuotas ieškovės patenkintų reikalavimų procentas, t. y. ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl 79 640,46 Eur (38 230,00 Eur avansas, 28 097,54 Eur nuostoliai, 6 656,46 Eur gyvenamojo namo remonto išlaidos), todėl jos patenkinti reikalavimai sudaro 48,00 proc., o ne 52,38 proc. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jų reikalavimų buvo patenkinta 33,00 proc., tačiau tenkinta 33,33 proc., tad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė I. L. pateikė atsiliepimą į atsakovo S. Š. apeliacinį skundą, kuriuo prašė jo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Sprendžiant klausimą dėl šalių sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose ir nustatinėjant, dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, būtina vertinti įrodymų visumą, atspindinčią šalių elgesį sudarius Preliminariąją sutartį, dėtas pastangas siekiant sudaryti pagrindinę sutartį ir pan. Ji neatsisakė sudaryti sutarties, sumokėjo avansą – 120 000,00 Lt (34 754,30 Eur) ir turėjo finansines galimybes sudaryti pagrindinę sutartį. Vis dar tikėdamasi sudaryti sutartį, ginčo objekte atliko remontą. Atsakovai teismui nepateikė duomenų, kad jie buvo pasirengę sudaryti pagrindinę sutartį, kas nepatvirtina jų sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose. Jei būtų žinojusi apie turto įkeitimą L. S., į Preliminariąją sutartį būtų buvusi įtraukta sąlyga dėl atsakovo įsipareigojimo gauti L. S. sutikimą parduoti namų valdos žemės sklypą, pastatus ir atsisakyti hipotekos sąlygų. Šios kreditorės sutikimo parduoti jai įkeistą turtą nėra. Jie iš gauto avanso nesumokėjo šiai kreditorei visos skolos sumos (sumokėta tik 100 000,00 Eur, o 9 268,00 Eur panaudojo savo reikmėms). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų siekę sudaryti notarinę sutartį ar kreipęsi į antstolę dėl arešto panaikinimo. Iš visų šių duomenų matyti, jog notarinė sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovų kaltės.
    2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš jos atsakovų prašytų nuostolių. Atsakovai perdavė naudotis gyvenamąsias patalpas neatlygintinai. Nors nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį buvo numatyta sudaryti iki 2014 m. birželio 1 d., jis nebuvo sudarytas dėl pačių atsakovų kaltės.
    3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporciją (38 230,00 Eur : 72 984,00 Eur x 100%), teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Taigi apelianto argumentai dėl šių klausimų yra nepagrįsti.
  1. Ieškovė I. L. ir tretieji asmenys V. L., O. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovų S. Š. ir A. Š. priešieškinis dėl iškeldinimo, ir jį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Sutinka su teismo išvada, kad po Preliminariosios sutarties sudarymo tarp trečiųjų asmenų, ieškovės ir atsakovų susiklostė panaudos teisiniai santykiai, kurie rašytine forma buvo įtvirtinti 2014 m. vasario 19 d. Preliminariojoje sutartyje, kuri pasibaigė 2014 m. birželio 1 d., nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Byloje nustatyta, kad po 2014 m. birželio 1 d. gyvenamajame name, priklausančiame atsakovams, liko gyventi tretieji asmenys V. L. ir O. L. su mažamečiais vaikais, buvo vykdomi remonto darbai neprieštaraujant atsakovams. 2014 m. gruodžio 19 d. atsakovams sutikus ginčo namo adresu buvo deklaruota vaikų gyvenamoji vieta. Po 2014 m. birželio 1 d. tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų buvo sudaryta neterminuota žodinė panaudos sutartis ir tarp jų susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Panaudos teisiniai santykiai gali atsirasti ne tik rašytinės panaudos sutarties pagrindu, tačiau ir žodinio susitarimo ar faktinių teisinių santykių pagrindu, todėl įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas nepaneigia panaudos sutartinių santykių. Paaiškino, kad įstatymas nenumato įspėjimo dėl panaudotos sutarties nutraukimo formos, nėra detalizuota reikalavimų įspėjimo turiniui, svarbu, jog viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Šiuo atveju tretieji asmenys apie panaudos sutarties nutraukimą informuoti tinkamai nebuvo. Į bylą trečiaisiais asmenimis jie buvo įtraukti 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi.
    2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo, neatsižvelgė į aplinkybę, jog jie nėra nurodyti kaip atsakovai byloje. Kol asmuo nėra atsakovas, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo. Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio ( - ), Skuodo m., priimtas dėl ieškovės I. L. ir visų kitų asmenų, kurie nėra gyvenamojo namo savininkai, nors panaudos gavėjai V. L. ir O. L. į bylą įtraukti ne atsakovais, o trečiaisiais asmenimis ieškovės pusėje.
    3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog ieškovė šiame bute niekada negyveno. Todėl neapribojo atsakovų nuosavybės teisės ir teismo sprendimas dėl ieškovės iškeldinimo yra nepagrįstas.
  2. Atsakovas S. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovės I. L. ir trečiųjų asmenų V. L., O. L. apeliacinį skundą, kuriuo prašė sprendimo dalį dėl iškeldinimo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad ieškovė ir jos artimi giminaičiai, šeimos nariai, buvę šeimos nariai bei visi kiti asmenys, vienokiais ar kitokiais giminystės ryšiais susiję su ieškove, nuo 2014 m. birželio 1 d. pasibaigus Preliminariajai sutarčiai iki dabar gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name nesant nuomos sutarties, t. y. savavališkai, pasibaigus terminuotos sutarties terminui, todėl neteisėtai. Tretieji asmenys nepagrįstai nurodė, jog apie panaudos sutarties nutraukimą jie nebuvo tinkamai informuoti. Jų ir trečiųjų asmenų jokie sutartiniai santykiai nesiejo, todėl jie procese nurodyti kaip tretieji asmenys. Ieškovė, esant jų sutikimui, buvo perdavusi naudotis tretiesiems asmenims, tai yra savo sūnui ir jo šeimai, jiems nuosavybės teise priklausantį namą, todėl teismas priešieškinio reikalavimo formuluotę dėl iškeldinimo pripažino tinkama ir šį reikalavimą tenkino. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. L. patvirtino, kad jam buvo žinoma apie pareikštą reikalavimą dėl iškeldinimo, todėl turėjo laiko pakankamai pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Atsakovo S. Š. apeliacinis skundas netenkintinas. Ieškovės I. L. ir trečiųjų asmenų V. L., O. L. apeliacinis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Faktinės bylos aplinkybės

  1. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, kad S. Š. vardu adresu ( - ), Skuodas, registruotas 0,2201 ha žemės sklypas bei gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais. Šis turtas nuo 2012 m. sausio 13 d. yra areštuotas, apribota disponavimo šiuo turtu teisė, 2011 m. vasario 11 d. turtui registruota hipoteka. Iš 2014 m. vasario 19 d. sudarytos Preliminariosios sutarties matyti, kad atsakovai įsipareigojo iki 2014 m. birželio 1 d. parduoti ieškovei už 280 000,00 Lt (81 093,61 Eur) 0,2201 ha žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, adresu ( - ), Skuodas, o ieškovė minėtą turtą įsipareigojo nupirkti Preliminariosios sutarties pagrindu sudarant turto pirkimo–pardavimo sutartį.
  2. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 38 230,00 Eur avansą, 28 097,54 Eur nuostolius, 6 656,46 Eur gyvenamojo namo remonto išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovės ir atsakovų sudaryta Preliminarioji sutartis neįvykdyta, t. y. nesudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, dėl ieškovės kaltės ir nesąžiningumo; iškeldinti ieškovę ir visus kitus asmenis, kurie nėra gyvenamojo namo, adresu ( - ), Skuodas, savininkai pagal VĮ Registrų centro duomenis, iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( - ), Skuode; priteisti iš ieškovės 300,00 Eur nuostolių iki 2017 m. kovo 31 d. ir po 50,00 Eur nuo 2017 m. kovo 31 d. už kiekvieną mėnesį, iki kol bus priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas šioje byloje.
  3. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Apeliantai apeliaciniais skundais skundžia sprendimo dalį, kuria buvo spręsta dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, t. y. ieškovė prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas atsakovų reikalavimas ją ir kitus jos šeimos narius iškeldinti iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto, o atsakovai prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo netenkinti reikalavimai pripažinti, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės ir nesąžiningumo, ir nepriteisti jiems nuostoliai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų reikalavimus, pasisako tik dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalies, kuria buvo pasisakyta dėl priešieškinio tenkintų ar atmestų reikalavimų.

14Dėl reikalavimo pripažinti, kad ieškovės ir atsakovų sudaryta Preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl ieškovės kaltės ir nesąžiningumo

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimą pripažinti, jog ieškovės ir atsakovų sudaryta Preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl ieškovės kaltės ir nesąžiningumo. Apeliantas S. Š. nesutikdamas apeliaciniame skunde nurodė, jog nebuvo atsižvelgta į faktines aplinkybes, iš kurių matyti, jog notarinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovės kaltės ir nesąžiningų veiksmų.
  2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo S. Š. apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamo sprendimo dalimi argumentus, procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, dėl to ši priimto procesinio sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
  3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis numato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
  4. Byloje ginčo nėra, jog pagrindinė sutartis iki šalių aptarto termino, t. y. 2014 m. birželio 1 d., sudaryta nebuvo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo atveju buvo keliamas klausimas, dėl kurios iš proceso šalių kaltės (nesąžiningumo) pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė įrodinėjo, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, t. y. pasirašant preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį parduodamas turtas nuo 2012 m. vasario 13 d. buvo areštuotas, todėl jau tuo metu jie žinojo, jog negalės sudaryti pagrindinės sutarties. Atsakovai įrodinėjo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, t. y. ji prieš pasirašant preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį buvo informuota apie taikomą areštą šiam turtui, pati nevykdė įsipareigojimų sumokėti visą perkamo turto kainą, iš kurios būtų buvęs padengtas įsiskolinimas ir panaikintas areštas.
  5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių ikisutartinius santykius, aiškinimo ir taikymo praktiką, nors nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Pareiga elgtis sąžiningai vykstant deryboms taip pat apima šalių pareigą suteikti viena kitai žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Kai derybų metu šalis elgiasi nesąžiningai, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007).
  6. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (CPK 176, 185 straipsniai). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu – išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo.
  7. Aplinkybę, kad atsakovai ikisutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai, t. y. informavo ieškovę apie taikomus disponavimo apribojimus parduodamam nekilnojamajam turtui, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų paaiškinimai. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, jog Skuodo rajono notarų biuras 2014 m. vasario 5 d. 13.40.33 val. buvo užklausęs VĮ Registrų centrą ir gavo registro išrašą apie gyvenamąjį namą, kurio registro Nr. 97/40262, t. y. apie atsakovų gyvenamąjį namą. Antstolės E. M. kontora 2014 m. sausio 20 d. 15.03.53 val. ir 2014 m. sausio 20 d. 15.03.55 val. tikrino atsakovų nekilnojamojo turto objektus, gavo registro išrašus apie nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. 97/40262 (gyv. namo) ir Nr. 75/8572 (žemės sklypo) (2017 m. kovo 7 d. raštas Nr. (1.1.67.)s-1959). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino notarė V. Ž., E. G. (tuo metu dirbęs antstolės E. M. kontoroje), ieškovės sutuoktinis A. L.. Duomenų, kad šie duomenys ar teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai neteisingi, subjektyvūs ar neatitinka tikrovės, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovai pasielgė nesąžiningai ar nuslėpė esminę informaciją nuo ieškovės.
  8. Atsakovai nurodė, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes jai nesumokėjus likusios dalies už perkamą turtą, jie negalėjo padengti visų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, buvusių iki 2014 m. birželio 1 d. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių sudarytoje rašytinėje preliminariojoje sutartyje nėra apskaičiuoti visų atsakovų finansinių įsipareigojimų dydžiai, nėra detalizuota, kaip jie turėjo būti padengti, todėl pagrindo tvirtinti apie ieškovės įsipareigojimus pervesti atitinkamas sumas, kuriomis bus padengti atsakovų vieni ar kiti kreditiniai įsipareigojimai, nėra. Apeliantas šias nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat apeliantas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į ieškovę su raginimu sumokėti likusią kainą, kad galėtų sumokėti kreditoriui ir panaikinti areštą. Pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutarties 2.2 punktą ieškovė turėjo sumokėti atsakovams 34 754,00 Eur (120 000,00 Lt) avansą. Ginčo byloje nėra, kad ieškovė šiuos įsipareigojimus įvykdė ir dar vėliau jiems sumokėjo 3 476,00 Eur. Nors atsakovai nurodė, kad gavę avansą 112 000,00 Lt (32 438,44 Eur) skolą gražino kreditorei D. S., tačiau šie paaiškinimai paneigti šios liudytojos patvirtinimu, kad ji gavo tik 100 000,00 Lt. Vadinasi, pats atsakovas nepakankamai sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus. Atsižvelgus į šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra pagrindo ieškovę pripažinta kalta ar nesąžininga dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.
  9. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo atsakovai nereiškė jokių pretenzijų, nereikalavo, kad ieškovė atlaisvintų gyvenamąjį namą. Byloje nustatyta ir tai, kad po termino sudaryti pagrindinę sutartį pabaigos ieškovė ir tretieji asmenys remontavo ginčo namą, investavo į jį savo pinigines lėšas. Vadinasi, nė viena iš šalių nemanė, kad kita šalis nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Abi šalys turėjo tikslą ir buvo suinteresuotos sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau nepakankamai bendradarbiavo ir derėjosi dėl to, kaip pašalinti priežastis, kad būtų galima ją sudaryti. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio atsakovų priešieškinio reikalavimo, pagrįstai vertino, kad pagrindinė notarinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl abiejų šalių kaltės. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindo keisti šią skundžiamo sprendimo dalį nėra.

15Dėl iškeldinimo

  1. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovų priešieškinio reikalavimą ir iškeldino I. L. ir visus kitus asmenis, kurie nėra gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), Skuodas, savininkai pagal VĮ Registrų centro duomenis, iš S. Š. ir A. Š. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( - ), Skuode, unikalus Nr. ( - ). Apeliantai ieškovė I. L., tretieji asmenys V. L., O. L. apeliaciniu skundu prašė panaikinti šią sprendimo dalį, nes pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl materialiųjų teisių ir pareigų asmenų, kurie nebuvo įtraukti į procesą arba kurių procesinė padėtis buvo netinkama.
  2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino proceso teisės normas, neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tai yra iš dalies neatskleidė bylos esmės, o dėl to galėjo būti priimta nepagrįsta teismo sprendimo dalis. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
  3. Iškeldinimas iš patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei ginčo šalis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar panaudos sutartis, reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK XXI ar XXXII skyriaus normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko ar panaudos gavėjo teisės naudotis gyvenamąja patalpa pabaigą (2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
  4. Byloje ginčo nėra, kad šalys įgyvendino Preliminariosios sutarties 3.1 punktą, t. y. parduodamą nekilnojamąjį turtą perdavė pirkėjai, tai yra ieškovei, naudotis nuo šios sutarties pasirašymo dienos (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Tiksliau, dar iki Preliminariosios sutarties pasirašymo ieškovės sūnus atsakovų leidimu įsikėlė gyventi į gyvenamąjį namą, esantį ( - ), Skuode. Vadinasi, tarp šalių atsirado panaudos teisiniai santykiai, kurie įtvirtinti 2014 m. vasario 19 d. Preliminariojoje sutartyje. Šioje sutartyje šalys nusimatė, jog pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2014 m. birželio 1 d., t. y. šalys susitarė dėl panaudos teisinių santykių pabaigos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šio termino pabaiga neturėtų būti suprantama kaip panaudos teisinių santykių nutraukimas. Iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovės sūnus po 2014 m. birželio 1 d. liko name gyventi, vykdė remonto darbus, su atsakovų sutikimu čia buvo deklaruota trečiųjų asmenų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta (dar 2017 m. sausio 17 d.). Vadinasi, pasibaigus terminui sudaryti pagrindinę sutartį ir toliau naudojantis turtu, panaudos sutartis tapo neterminuota.
  5. Nustatęs, kad tarp šalių buvo sudaryta neterminuota panaudos sutartis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai turėjo teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėję apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis).
  6. Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, šalis privalo išreikšti savo valią apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje V. R. v. E. S., L. S. civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004 išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį.
  7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad panaudos santykiai yra susiklostę būtent tarp šalių, t. y. ieškovės ir atsakovų, o ieškovė, esant atsakovų sutikimui, buvo perdavusi naudotis tretiesiems asmenims, tai yra savo sūnui ir jo šeimai, todėl atsakovų reikalavimo formuluotė dėl iškeldinimo laikytina tinkama. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
  8. Tenkinti ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo galima tik nustačius, kad egzistuoja savavališkas patalpos užėmimo faktas ir asmuo neturi teisėto pagrindo gyventi šiose patalpose. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas iškeldinti ieškovę iš atsakovams priklausančio gyvenamojo namo. Teisėjų kolegijos nuomone, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, ar ieškovė šiame name faktiškai gyvena. Iš Skuodo rajono savivaldybės administracijos Mosėdžio seniūnijos 2016 m. gruodžio 6 d. pažymos Nr. (2016-429-PD)-220 „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“ nustatyta, jog ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2013 m. gruodžio 16 d. yra ( - ), Mosėdis. Šiuo adresu deklaruota ir jos nepilnamečio vaiko Ž. L., gim. ( - ), gyvenamoji vieta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kvalifikuodamas gyvenamosios vietos deklaravimo reikšmę sprendžiant dėl asmens gyvenamosios vietos, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, nustatant asmens gyvenamąją vietą, svarbu atsižvelgti ne tik į formalų deklaruotos gyvenamosios vietos faktą. Vertintini ir kiti kriterijai, tokie kaip faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. I. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino.
  9. Sprendimo rezoliucinė dalis, kuri pažodžiui perrašoma į vykdomąjį raštą, turi būti išdėstyta aiškiai, t. y. kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl teismo galutinių išvadų išnagrinėjus ginčą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, reiškiamas materialusis reikalavimas turi būti suformuluotas taip aiškiai, kad būtų realiai vykdytinas galutiniu teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodydamas „iškeldinti ir visus kitus asmenis, kurie nėra gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), Skuode, savininkai pagal VĮ Registrų centro duomenis“ šio reikalavimo nesilaikė, atsakovo neįpareigojo patikslinti priešieškinio reikalavimus. Nenurodant asmenų ir jų duomenų, kuriuos iškeldinama, nėra aiški sprendimo vykdymo tvarka. Be to, negalima nustatyti, ar nutraukiant neterminuotą panaudos sutartį iškeldinamų asmenų atžvilgiu buvo laikytasi 3 mėnesių įspėjimo termino.
  10. Iš skundžiamo sprendimo turinio galima suprasti, jog iškeldinama ne tik ieškovė, tretieji asmenys, bet ir jų nepilnamečiai vaikai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyse, kuriose aiškinamos procesinės teisės normos, reglamentuojančios dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, yra išaiškinta, kad tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį tam asmeniui teisines pasekmes. Kol asmuo nėra atsakovas, o tik trečiasis asmuo, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007, 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2008). Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas reikalavimą dėl kitų asmenų iškeldinimo, netinkamai aiškino civilinio proceso teisės normas ir tinkamų atsakovų neįtraukimas į bylą lėmė tai, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar į tai, kad iškeldinant nepilnamečius vaikus būtina užtikrinti šių asmenų interesus ir įtraukti į procesą Vaikų teisių apsaugos tarnybą.
  11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-375/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. personalinė įmonė „RBPĮ“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2005; ir kt.), kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.
  12. Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes ši bylos dalis būtų nagrinėjama beveik visa apimti naujais aspektais, t. y. reikia nustatyti, kokie subjektai faktiškai gyvena atsakovams nuosavybės teise priklausančiame name, adresu ( - ), Skuodas; sutikslinti šių asmenų procesinę padėtį ir priešieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo; nustačius, kad iškeldinami ir nepilnamečiai vaikai, įtraukti į procesą Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl iškeldinimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16Dėl reikalavimo priteisti nuostolius

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nenustačius nė vienos iš sutarties šalių kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, pripažinus, jog šalis siejo panaudos teisiniai santykiai, nėra pagrindo tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo.
  2. Apeliantas S. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo priteisti jų turėtus nuostolius. Nors Preliminariojoje sutartyje nebuvo aptartas mokestis už naudojimąsi gyvenamuoju namu, tačiau pasibaigus prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, kuri nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, buvo pakankamas pagrindas naudojimosi gyvenamuoju namu santykius pripažinti nuomos teisiniais santykiais. Ieškovė ir jos giminaičiai be teisėto pagrindo gyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame name. Būtent dėl tokio elgesio jie privalėjo nuomotis būstą ir patyrė nuostolius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  3. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.
  4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų sutarties šalių kaltės. Atsakovai dar iki Preliminariosios sutarties sudarymo perleido tretiesiems asmenims naudotis jiems priklausantį namą. Po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti atsakovai savo konkliudentiniais veiksmais (neprieštaravo, kad toliau turtu būtų naudojamasi, leido deklaruoti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą) išreiškė sutikimą santykius tęsti ir atsirado neterminuotos panaudotos teisiniai santykiai. Tai yra tretieji asmenys ir galbūt ieškovė jiems priklausančiame name gyveno teisėtu pagrindu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai jiems priklausantį namą perdavė naudotis iki 2014 m. vasario 19 d., tačiau patys tik 2016 m. spalio 23 d. sudarė nuomos sutartį, kuri patvirtina jų turėtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie argumentai labiau tikėti kaip gynybinė atsakovų pozicija.
  5. Atsižvelgusi į šias nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, įskaitant ir būtinus elementus, požymius civilinei atsakomybei kilti, ir padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą nurodydamas, jog šiuo atveju nėra pagrindo kilti sutartinei civilinei atsakomybei pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį. Todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose

  1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, kadangi bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19atsakovo S. Š. apeliacinį skundą netenkinti.

20Ieškovės I. L., trečiųjų asmenų V. L., O. L. apeliacinį skundą tenkinti.

21Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (buvęs pavadinimas – Skuodo rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl iškeldinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Ryšiai