Byla B2-973-730/2019
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Entransa“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

2sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,

3dalyvaujant ieškovui A. S.,

4atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ringesta“ atstovui M. Ž.,

5teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ringesta“ direktoriaus A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ringesta“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Entransa“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

6Teismas

Nustatė

71.

8Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Pajūrio administratoriai“, patvirtinti atlyginimą paskirtam restruktūrizavimo administratoriui plano rengimo laikotarpiu 500 EUR, nustatyti, kad bendrovė turi teisę naudoti 29 840 EUR be PVM per kalendorinį mėnesį didžiausią lėšų sumą bendrovės einamosioms įmokoms mokėti iš įmonės sąskaitų Nr. ( - ), esančios AB Šiaulių banke, ir atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke.

92.

10Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog yra visos sąlygos, numatytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje, kurioms esant atsakovui gali būti keliama restruktūrizavimo byla. Atsakovė įregistruota Juridinių asmenų registre 2001 m. vasario 22 d. Pagrindinė bendrovės vykdoma veikla -statyba, transporto paslaugos, mažmeninė ir didmeninė prekyba, tarpininkavimas. Atsakovė šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų ir yra nepajėgi įvykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų. Trūkstant apyvartinių lėšų, susiklostė trumpalaikė įmonės finansinė būklė, kai ji negali įvykdyti prievolių kreditoriams, o pradėti priverstiniai skolų išieškojimo procesai blogina įmonės rezultatus. Šie finansinio pobūdžio sunkumai nėra pastovaus pobūdžio ir nepaisant šių sunkumų, bendrovė yra nenutraukusi ūkinės komercinės veiklos, t.y. per 2019 metų du pirmuosius mėnesius, sugeneravo 259 tūkst. EUR pajamų bei tęsia statybos sutartis su užsakovais. Pagal 2019 m. vasario 28 d. balanso duomenis |įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 624 217 EUR, iš kurių pradelsti įsipareigojimai - 593 336 EUR. Iš pateiktų duomenų matosi, kad gautini pirkėjų įsiskolinimai atsakovei sudaro 220 832 EUR, o prekių sukurtų perparduoti balansinė vertė yra 339 624 EUR. Akivaizdu, kad sėkmingai išieškojus apie 200 000 EUR debitorinių skolų ir sėkmingai realizavus butus rinkos verte (planuojama visų butų pardavimo kaina - 567 721 EUR), kuri yra ženkliai didesnė už turto balansinę vertę, atsakovei pilnai pakaktų lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovė realiai yra moki, tik šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. Atsakovė turi sudariusi sutartis su užsakovais bei planuoja sudaryti naujas, todėl restruktūrizavimo laikotarpiu turi galimybę uždirbti apie 9,71 mln. EUR pajamų. Restruktūrizavimo plano metmenys, pajamų bei sąnaudų ir piniginių srautų prognozės bei veiklos perspektyvos sudarytos, atsižvelgiant į įmonės realias galimybes vykdyti statybos veiklą, parduoti turimą turtą bei atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto. Įmonė restruktūrizavimo proceso metu numato peržiūrėti ir atlikti reikalingus pakeitimus veiklos organizavime, parduoti dalį ilgalaikio turto, kuris nėra būtinas veiklai vykdyti, vykdyti statybos rangos sutartis bei sudaryti naujas, optimizuoti veiklos administravimo išlaidas. Tokios priemonės padės pasiekti geresnių rezultatų vykdant veiklą. Ruošiant ir tvirtinant kreditorių reikalavimų grąžinimo grafiką, įmonė sieks peržiūrėti ir rasti bendrą kompromisą su visais kreditoriais. 2019 m. kovo 1 d. atsakovės akcininkų susirinkimas nutarė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei bei pritarė pateiktiems restruktūrizavimo plano metmenims ir administratoriaus kandidatūrai.

113.

12Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

134.

14Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, atsakovės atstovas su ieškovo ieškiniu sutiko. Atstovai iš esmės paaiškino aplinkybes, nurodytas savo procesiniuose dokumentuose.

15Ieškinys netenkintinas, atsisakytina iškelti restruktūrizavimo bylą.

165.

17Restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ĮRĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalimi, įmonės restruktūrizavimas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.

186.

19ĮRĮ 4–7 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, – teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).

207.

21Teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, pirmiausia patikrina, ar egzistuoja atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai, todėl nagrinėjamos bylos atveju būtina nustatyti, ar atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Ringesta“ iš esmės pajėgi toliau savarankiškai funkcionuoti, ar bendrovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio ir ar nėra kitų ĮRĮ įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Ringesta“ restruktūrizavimo bylą.

22Dėl atsakovės mokumo (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas)

238.

24ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau –ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

259.

26Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų – įmonės nemokumas – yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas, spręsdamas ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, nes tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, todėl teismas, spręsdamas klausimą, ar nereikia atsisakyti tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCEDŪRŲ PRADŽIĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOJE APŽVALGA Nr. AC-41-1. Teismų praktika. 2015, 41, p. 644–692).

2710.

28Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, mokumo pagrindimo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei ir jos direktoriui, teigiantiems, kad bendrovė yra moki bei prašantiems iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1299-553/2018). Viešo intereso egzistavimas restruktūrizavimo bylose nors ir suponuoja teismo aktyvumo pareigą, tačiau ji negali būti suprantama ir vertinama kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui ir, šiuo pagrindu, pateisinamas šalių pasyvus elgesys procese. Šios kategorijos bylose vyrauja bendrieji civiliniame procese galiojantys principai, kartu ir rungimosi principas, o šalims išlieka pareiga įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 12 straipsnis, 176–179 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-370/2018).

2911.

30Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius atsakovės finansinę padėtį, teismas sprendžia, jog šiuo metu atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovė yra nemoki. Ieškinyje ieškovas, pagrįsdamas savo reikalavimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nurodė, kad pagal 2019 m. vasario 28 d. duomenis atsakovės pradelsti įsipareigojimai siekia 593 336 EUR, o į balansą įrašyto turto vertė sudaro 723 424 EUR. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė patikslintą kreditoriams pradelstų įsipareigojimų sąrašą, kuriame nurodyta pradelstų įsipareigojimų suma yra 443 447, 40 EUR (b. l. 67-69, 2 tomas). Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė duomenis, kad atsakovės įsiskolinimas trečiajam asmeniui 2019 m. balandžio 25 d. duomenimis sudaro 5850, 75 EUR (b. l. 21, 2 tomas). Be to, bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateikė duomenis, jog atsakovės įsiskolinimas 2019 m. balandžio 15 d. trečiajam asmeniui sudaro 94 076, 97 EUR (b. l. 198, 1 tomas). Be to, yra pradelstas įsiskolinimas darbuotojams 50 329,33 EUR (b. l. 28, 1 tomas) ir atskaitingiems asmenims 6573 EUR (b. l. 28, 1 tomas). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma pagal šiuo metu byloje esančius duomenis sudaro 600 277 EUR (443 447, 40 EUR, 5850, 75 EUR, 94 076, 97 EUR, 50 329,33 EUR, 6573 EUR).

3112.

32Iš byloje esančių įrodymų (b. l. 163-184, 1 tomas) matyti, jog atsakovė 2016 m. balandžio 1 d. yra sudariusi su trečiuoju asmeniu akcine bendrove „Šiaulių bankas“ Kredito linijos sutartį Nr. KLS-2016-024-05 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurios pagrindu trečiasis asmuo suteikė atsakovei 500 000 EUR kredito liniją, negrąžintas likutis šiuo metu yra 30 880, 51 EUR, grąžinimo terminas 2019 m. gegužės 31 d. Iš byloje esančio atsakovės balanso 2019 m. vasario 28 d. matyti, jog atsakovė grynųjų pinigų turi 67 EUR. 2019 m. gegužės 10 d. posėdyje ieškovas paaiškino, kad atsakovė grynųjų pinigų neturi, tačiau yra atlikusi dalį darbų, už kuriuos turėtų gauti apie 20 000 EUR (2019 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašas, 10:11:26). Byloje nėra šias nurodytas aplinkybes, jog atsakovė turi realią galimybę gauti 20 000 EUR, jog trečiasis asmuo ketina pratęsti nurodytą kredito sutartį, pagrindžiančių įrodymų, todėl galimai 2019 m. gegužės 31 d. atsakovės pradelsti įsipareigojimai padidėtų dar 30 880, 51 EUR.

3313.

34Atsakovės nurodyta į balansą įrašyto turto vertė sudaro 723 424 EUR, todėl atsižvelgiant į 11 punkte nustatytą pradelstų įsipareigojimų sumą (600 277 EUR) darytina išvada, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai šiuo metu viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Ieškinyje ieškovas nurodė, Restruktūrizavimo plano metmenyse (b. l. 42-45, 1 tomas) nurodyta, kad atsakovės į balansą įrašytą turtą sudaro: ilgalaikis turtas – 144 149 EUR (pastatai (dirbtuvės ir sandėlis), transporto priemonės su technika). Į trumpalaikio turto sudėtį įeina: atsargos 344 725 EUR, kurias sudaro prekės skirtos perparduoti sumoje 339 624 EUR (10 butų ( - )) ir žaliavos bei komplektavimo gaminiai 5101 EUR, taip pat į trumpalaikį turtą įeina pirkėjų įsiskolinimas 220 832 EUR sumai.

3514.

36Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ginčo teisenos tvarka sprendžiant dėl įmonės nemokumo, teisinę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turto balansinė vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto reali vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-401-117/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2014 ). Į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, o kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią jo vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė.

3715.

38Ieškovas 2019 m. gegužės 7 d. (2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 14:29:55), 2019 m. gegužės 10 d. teismo posėdžiuose (2019 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 10:20:36) paaiškino, kad balanse yra nurodyta 10 butų ( - ), savikaina - 339 624 EUR, tai yra turtas skirtas perparduoti, tačiau planuojama gauti suma yra apie 500 000 EUR, be to yra, sandėliukai, parkavimo vietos, planuojama gauti 80 000 EUR. Tačiau byloje nėra šias aplinkybes, tai yra, jog butų reali rinkos vertė yra 500 000 EUR, tai yra, 160 376 EUR daugiau nei įrašyta į balansą šio turto vertė pagrindžiančių įrodymų. Taip pat byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė turi įrengusi sandėliukus, parkavimo vietas, kurių reali rinkos vertė yra 80 000 EUR. (pvz., panašių turto objektų rinkos kainą patvirtinantys įrodymai, turto vertintojų išvados). Teismo vertinimu, ieškovo pateiktos su ieškiniu dvi PVM sąskaitos – faktūros 2018 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. balandžio 24 d. nesudaro pagrindo objektyviai nustatyti atsakovės nurodyto turto šiuo metu esančią rinkos vertę.

3916.

40Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debetinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę.

4117.

42Kaip matyti iš atsakovės debitorių sąrašo (b. l. 44-45, 1 tomas), jog yra bankrutuojantys kreditoriai: uždaroji akcinė bendrovė „Santeka“, įsiskolinimas 16578, 27 EUR, uždaroji akcinė bendrovė „Metalo gamybos inžinierija“, skola 1195, 96 EUR, uždaroji akcinė bendrovė „Stromila“, skola 1215, 87 EUR. Labiau tikėtina, jog iš bankrutuojančių įmonių atgauti įsiskolinimą iš viso 18 990 EUR realių galimybių yra mažai, įrodymų, kad yra reali galimybė šiuo metu atgauti esamus įsiskolinimus byloje nėra. Su šia aplinkybe sutiko ir ieškovas, teismo posėdyje paaiškindamas, kad iš bankrutuojančių įmonių tikriausiai neatgaus skolos (2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 14:42:45).

4318.

44Kaip matyti iš atsakovės debitorių sąrašo (b. l. 44-45, 1 tomas), jog didžiausia debitorinė skola yra uždarosios akcinės bendrovės „SBTF“ 190 186, 83 EUR, tai yra, sudaro 86 procentus visų debitorinių atsakovės skolų (visos debitorinės skolos yra 220 832 EUR). Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovė yra pateikusi ieškinį Šiaulių apygardos teismui dėl 183 188,48 EUR sumos priteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės „SBTF“. Uždaroji akcinė bendrovė „SBTF“ yra pateikusi atsiliepimą į šį ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškinio nepripažįsta, tai yra, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl iš esmės didžiausią dalį sudarančio atsakovės debitorinio įsiskolinimo. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimo suma ar jos dalis savaime negali būti laikoma bendrovės debitorine skola, kadangi nėra aiškus teisme nagrinėjamos bylos rezultatas, todėl nebūtų pagrindo šį debitorinį reikalavimą pripažinti atsakovės turtu.

4519.

46Be to, net jeigu visos debitorių skolos būtų pripažintos realiai egzistuojančiomis, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės atliktus konkrečius veiksmus, siekiant atgauti debitorinius įsiskolinimus. Kaip paaiškino ieškovas, siekiant atgauti debitorinius įsiskolinimus buvo skambinta, tačiau kitų veiksmų nesiėmė (2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 14:42:45).

4720.

48Todėl vertinant nustatytas aplinkybes, pagrindžiančias atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydį (11 punktas), tai yra, jog pradelsti atsakovės įsipareigojimai šiuo metu sudaro 600 277 EUR, ir aplinkybes, pagrindžiančias atsakovės faktinę įmonės turto rinkos vertę, tai yra, jog faktinė įmonės turto vertė šiuo metu yra, 502 592 EUR (723 424 EUR - 220 832 EUR), tai yra pradelsti atsakovės įsipareigojimai žymiai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Net ir tuo atveju, jei numatyti, jog parduodamų butų rinkos vertė sudarytų 500 000 EUR, būtų įrengti sandėliukai ir parkavimo vietos, kurių rinkos vertė būtų 80 000 EUR, vis tik atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršytų pusę į balansą įrašyto turto vertės, tai yra, pradelsti įsipareigojimai būtų 600 277 EUR, turtas būtų 729 248 EUR (ilgalaikis turtas 144 147 EUR + žaliavos ir komplektavimo gaminiai 5101 EUR + 500 000 EUR butai + 80 000 EUR sandėliukai). Ieškovas 2019 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka, jog atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

4921.

50Be to, atsakovės įsiskolinimai darbuotojams sudaro 50 329, 33 EUR (b. l. 30, 2 tomas), o tai yra savarankiškas pagrindas, kai galima spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

51Dėl ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

5222.

53Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė atitinka šias sąlygas: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius tris mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (t. y. visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas patvirtina jų atsisakymus, restruktūrizuojama įmonė anksčiau negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane patenkino visų kreditorių reikalavimus ir restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai.

5423.

55Juridinių asmenų registro duomenys patvirtinta, jog atsakovė įsteigta 2001 m. vasario 22 d., tai yra ne anksčiau kaip prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos (ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog atsakovė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, atsakovei taip nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai).

5624.

57ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė nėra nutraukusi veiklos. Sprendžiant klausimą, ar įmonė nėra nutraukusi veiklos, turi būti vertinami ne duomenys apie įmonės vykdytą veiklą praeityje, bet įrodymai apie įmonės būseną esamuoju metu (ar įmonė neveikli) ir jos siekių įvykdytinumą, t. y. ar įmonės pastangos sudaro realias galimybes jai išlikti rinkoje aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCEDŪRŲ PRADŽIĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOJE APŽVALGA Nr. AC-41-1. Teismų praktika. 2015, 41, p. 644–692).

5825.

59Kaip paaiškino ieškovas 2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu (2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 14:52:05), jog atsakovė nuo pareiškimo dėl restruktūrizavimo pateikimo dienos, tai yra, 2019 m. kovo 8 d. veiklos nevykdo. Akivaizdu, jog atsakovei neturint apyvartinių lėšų (pagal 2019 m. vasario 28 d. sudarytą balansą atsakovės piniginės lėšos sudaro 67 EUR), turint, remiantis ieškovo pateiktais paaiškinimais (2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašas, 14:51:18), nedidelį, skaičių darbuotojų (direktorius, buhalterė, darbų vadovas, tiekėjas – mechanikas, suvirintojas), kai įmonės pagrindinė veikla – statybų darbai, atsakovė objektyviai neturi galimybės vykdyti tokią veiklą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės galimybę šiuo metu gauti lėšų, reikalingų veiklai atnaujinti. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovė faktiškai nebevykdo jokios veiklos ir neturės galimybių vykdyti jos restruktūrizavimo metu.

6026.

61Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punktą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi finansinių sunkumų. Įstatymų leidėjas nenustato termino, kuriam suėjus laikoma, kad įmonė turi finansinių sunkumų, ir net nurodo, kad tokie sunkumai gali atsirasti ateityje, per artimiausius 3 mėnesius. Dėl šios materialaus pobūdžio sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti egzistavimo turėtų būti vertinami įmonės pateikti finansiniai dokumentai, jos veiksmai rinkoje, kiti su vykdoma veikla susiję duomenys. 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko reikalavimo, kad įmonės finansiniai sunkumai būtų laikini. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi seniai ilgesnį laiką savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva.

6227.

63Kaip nustatyta (20 punktas), teismo vertinimu, pagal šiuo metu esančius duomenis, atsakovė yra nemoki. Atsakovės vykdoma veikla – statybos darbai nuo 2017 metų yra neefektyvi ir nuostolinga, tai patvirtina byloje esantys atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017, 2018 metus, 2017 metais atsakovė patyrė 289 981 EUR nuostolį, 2018 metais atsakovė patyrė 208 569 EUR nuostolį (b. l. 17-23, 1 tomas). Šią aplinkybę, jog atsakovė nuo 2017 metų veikia nuostolingai, teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovas (2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašas, 14:39:43). Kaip matyti iš atsakovės kreditorių sąrašo, atsakovė turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų nuo 2012 metų, nuo 2013 metų, nuo 2017 metų, kurių sumos yra pakankami nedidelės (b. l. 67-69, 2 tomas). Atsakovė nemoka einamųjų įmokų: valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo 2018 metų rugsėjo 21 d. (b. l. 10-11, 2 tomas), skola 5850, 75 EUR, valstybės biudžetui nuo 2018 metų birželio 25 d., skola 94 076, 97 EUR (b. l. 198, 1 tomas). Teismo vertinimu, šios aplinkybės, jog atsakovė šiuo metu yra nemoki, pakankamai ilgą laiką neturi galimybės mokėti einamųjų įmokų, vykdo nuostolingą veiklą, metmenyse keisti įmonės veiklos neplanuoja, sudaro pagrindą pagrįstai manyti, jog užsitęsusių finansinių sunkumų įveikimas restruktūrizavimo procese neturi perspektyvų.

64Dėl ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytų reikalavimų (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas), kreditorių nuomonės. 28.

65ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas – ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pažeidimas. Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalį įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose nurodoma: 1) esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas (veiklos pobūdis, turimas turtas ir darbuotojų skaičius); 2) priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; 3) kreditorių sąrašas, kuriame nurodoma: kai kreditorius fizinis asmuo, – kreditoriaus vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; kai kreditorius juridinis asmuo, – kreditoriaus pavadinimas, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresas; reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; 4) laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims (nurodomi tretieji asmenys ir asmenys, suteikę kreditus tretiesiems asmenims: fizinio asmens – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, juridinio asmens – pavadinimas, kodas, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresas; kreditų, suteiktų tretiesiems asmenims, sumos ir laidavimų, garantijų ir kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sumos); 5) informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; 6) savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą (toliau – restruktūrizavimo planas) įsiteisėjimo dienos; 7) preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės; 8) administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Metmenyse taip pat gali būti nurodoma kita informacija, galinti būti svarbi keliant įmonės restruktūrizavimo bylą, susijusi su esama įmonės būkle ir priežastimis, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų (ĮRĮ 5 straipsnio 2 dalis). 29.

66ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardytos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015). 30.

67ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, tai yra nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos, įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai, įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas, turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos, numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės, numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos, numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai, kitos priemonės. 31.

68Iš restruktūrizavimo metmenyse nurodyto veiklos plano matyti, jog atsakovė restruktūrizavimo tikslus pasiekti planuoja gaunant pelną iš einamosios įmonės veiklos, gaunant pinigines lėšas iš debitorių, gaunant pajamas už parduotą turtą (butus, sandėliukus, įmonės statybinę įrangą bei transporto priemones), tai yra, vykdant iš esmės iki tol atsakovės buvusią veiklą, parduodant gamybos priemones. Kaip matyti, atsakovė nėra numačiusi jokių papildomų nuostolingos veiklos finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, įmonės veiklos įvairinimo ar naujų produktų (paslaugų) teikimo, kreditų, paskolų ir/ar investicijų gavimas, įstatinio kapitalo didinimas ir kita. 32.

69Metmenyse atsakovė nurodė, jog yra sudariusi rangos sutartis su SĮ „Plungės būstas“, darbų pabaiga 2019 m. gegužės 15 d.; su uždarąja akcine bendrove „Kretingos vaistinė“, darbų pabaiga 2019 m. birželio 1 d., tai yra, iš esmės sudarytų sutarčių vykdymas yra pasibaigęs, įrodymų apie kitas konkrečias numatomas sudaryti sutartis, iš kurių būtų gaunamos pajamos, byloje nėra. 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi teismas buvo pasiūlęs pateikti papildomai nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, papildomai įrodymai pateikti nebuvo. Be to, metmenyse atsakovė nurodė, jog bus parduodama statybinė įranga, transporto priemonės, kas teismo vertinimu, atsižvelgiant, jog atsakovės veikla yra statybos darbai sudarytų sąlygas ne vykdyti veiklą, o sąlygas mažėti atsakovės veiklai, kadangi būtų parduodamos darbo priemonės. Kaip nurodyta 15 punkte, byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai padaryti, jog reali parduodamų butų, numatomų įrengti sandėliukų, parkavimo aikštelių kaina galėtų būti tokia kaip metmenyse nurodo atsakovė. 33.

70Be to, įvertinus ieškovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, spręstina, kad jie neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto, kuriame nustatyta, jog restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomi savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, jog rengiant įmonės restruktūrizavimo metmenis, privalu laikytis ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų reikalavimų. Todėl minėto straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta pareiga, o ne teisė, metmenyse nurodyti savanoriškus įmonės įsipareigojimus kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Ši įmonės pareiga kildinama iš to, kad nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą dienos iki restruktūrizavimo plano įsigaliojimo dienos yra sustabdomas visų prievolių vykdymas bei netesybų ir palūkanų skaičiavimas ir įmonė gali neatlygintinai naudotis kreditorių turtu (ĮRĮ 8 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai siekiant užtikrinti restruktūrizuojamos įmonės bei jos kreditorių teisių ir pareigų balansą, ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta restruktūrizuojamai įmonei pareiga savanoriškai įsipareigoti mokėti kreditoriams palūkanas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje 2-2711/2011). Kaip matyti iš ieškovo pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų, atsakovė neįsipareigojo mokėti palūkanų kreditoriams, numatyta pareiga mokėti palūkanas kredito įstaigai. Tokia atsakovės pozicija prieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl laikytina, jog yra pažeistas ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytas reikalavimas. 34.

71Ne viename savo sprendime kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad restruktūrizavimo proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant restruktūrizavimo procedūras, nepaisant operatyvumo reikalavimų. Priešingas įstatymo nuostatų aiškinimas reikštų galimybę įmonei piktnaudžiauti įstatymo suteikiamomis teisėmis, ir, nesant realios galimybės išsaugoti įmonės veiklą, imituoti restruktūrizavimo procesą tam, kad savo kreditorių sąskaita kuo ilgesnį laiką galėtų naudotis ĮRĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis lengvatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-458/2013). 35.

72Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei įvertinus atsakovės metmenyse nurodytą verslo planą bei priemones restruktūrizavimo tikslams pasiekti, darytina išvada, kad atsakovė iš esmės planuoja tęsti dabartinę savo veiklą, siekia įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymo terminų nukėlimo, pasinaudodama ĮRĮ 8 straipsnio lengvatomis, todėl nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti objektyviai pagrįstu ir uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio administratoriai“ atsakovės metmenų preliminarų vertinimą, tai yra, jog pagal esamus parengtus metmenis yra galimybė pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti įmonės mokumą ir veiklą. 36.

73Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad egzistuoja ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas – atsakovės restruktūrizavimo metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų. 37.

74Taip pat pažymėtina, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga kreditorių nuomonė, nes pagal ją galima spręsti apie įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Įmonės restruktūrizavimas grindžiamas idėja, kad tiek iškeliant restruktūrizavimo bylą, tiek ir restruktūrizavimo proceso metu būtų visų suinteresuotų asmenų – įmonės dalyvių ir kreditorių – sutarimas dėl įmonės veiklos perspektyvų, nes priešingu atveju būtų sudėtinga pasiekti restruktūrizavimui keliamus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Kreditorių daugumos pritarimo reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-821/2012), akcentuojant Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnyje ir 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, jog be didžiųjų kreditorių pritarimo restruktūrizavimo proceso pradėjimas būtų tik formalus ir neperspektyvus. Tačiau, teismo vertinimu, nustačius atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindus, kreditorių pritarimas negali iš esmės paneigti restruktūrizavimo proceso negalimumo šiuo atveju. 38.

75Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir byloje nustačius, kad atsakovės užsitęsusių finansinių sunkumų įveikimas restruktūrizavimo procese neturi perspektyvų, vykdoma veikla – nuostolinga, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ringesta“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 2 punktas, 3 punktas).

76Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 290–291 straipsniais, teismas

Nutarė

77atmesti ieškovo A. S. ieškinį iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ringesta“ restruktūrizavimo bylą.

78Panaikinti 2019 m. kovo 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

79Išsiųsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo nutarties patvirtintą kopiją atsakovei, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto akto registrui, AB Šiaulių bankui, AB SEB bankui, antstoliams Jonui Petrikui, Aleksandrui Selezniovui, Linai Pužienei, Vidai Daugirdienei, Redai Vizgaudienei.

80Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija... 2. sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,... 3. dalyvaujant ieškovui A. S.,... 4. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ringesta“ atstovui M. Ž.,... 5. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios... 6. Teismas... 7. 1.... 8. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovei... 9. 2.... 10. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog yra visos sąlygos, numatytos... 11. 3.... 12. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, teismo... 13. 4.... 14. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, atsakovės atstovas su ieškovo ieškiniu... 15. Ieškinys netenkintinas, atsisakytina iškelti restruktūrizavimo bylą.... 16. 5.... 17. Restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri... 18. 6.... 19. ĮRĮ 4–7 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio... 20. 7.... 21. Teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei... 22. Dėl atsakovės mokumo (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas)... 23. 8.... 24. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas priima nutartį... 25. 9.... 26. Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų – įmonės... 27. 10.... 28. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, mokumo pagrindimo... 29. 11.... 30. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius atsakovės finansinę... 31. 12.... 32. Iš byloje esančių įrodymų (b. l. 163-184, 1 tomas) matyti, jog atsakovė... 33. 13.... 34. Atsakovės nurodyta į balansą įrašyto turto vertė sudaro 723 424 EUR,... 35. 14.... 36. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ginčo... 37. 15.... 38. Ieškovas 2019 m. gegužės 7 d. (2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio... 39. 16.... 40. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad... 41. 17.... 42. Kaip matyti iš atsakovės debitorių sąrašo (b. l. 44-45, 1 tomas), jog yra... 43. 18.... 44. Kaip matyti iš atsakovės debitorių sąrašo (b. l. 44-45, 1 tomas), jog... 45. 19.... 46. Be to, net jeigu visos debitorių skolos būtų pripažintos realiai... 47. 20.... 48. Todėl vertinant nustatytas aplinkybes, pagrindžiančias atsakovės pradelstų... 49. 21.... 50. Be to, atsakovės įsiskolinimai darbuotojams sudaro 50 329, 33 EUR (b. l. 30,... 51. Dėl ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1... 52. 22.... 53. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė atitinka šias... 54. 23.... 55. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtinta, jog atsakovė įsteigta 2001... 56. 24.... 57. ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad restruktūrizavimas gali būti... 58. 25.... 59. Kaip paaiškino ieškovas 2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu (2019... 60. 26.... 61. Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punktą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama... 62. 27.... 63. Kaip nustatyta (20 punktas), teismo vertinimu, pagal šiuo metu esančius... 64. Dėl ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytų reikalavimų (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2... 65. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas atsisakymo iškelti... 66. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardytos priemonės, kurias... 67. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, tai yra nuostolingos veiklos... 68. Iš restruktūrizavimo metmenyse nurodyto veiklos plano matyti, jog atsakovė... 69. Metmenyse atsakovė nurodė, jog yra sudariusi rangos sutartis su SĮ... 70. Be to, įvertinus ieškovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis,... 71. Ne viename savo sprendime kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad... 72. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei įvertinus atsakovės... 73. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad egzistuoja ĮRĮ... 74. Taip pat pažymėtina, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra... 75. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir byloje nustačius, kad atsakovės... 76. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 290–291 straipsniais, teismas... 77. atmesti ieškovo A. S. ieškinį iškelti atsakovei uždarajai akcinei... 78. Panaikinti 2019 m. kovo 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos... 79. Išsiųsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo... 80. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali...