Byla e2-726-213/2016
Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš patalpų

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,

2sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei,

3dalyvaujant ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovui advokatui A. L.,

4atsakovei L. D.,

5atsakovų A. G.,G. G., R. D., A. D., A. D., L. D. advokatams Algimantui Šindeikiui ir Zigmui Pečiuliui,

6trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui Tadui Paslavičiui,

7viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos patikslintą ieškinį atsakovams A. G., G. G., R. D., A. D., A. D., L. D., tretiesiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš patalpų, ir

Nustatė

8ieškovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija(toliau tekste – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo nutraukti tarp ieškovo ir A. G. (toliau tekste – atsakovė) 1995 m. spalio 3 d. sudarytą Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pagal kurią A. G. ir jos šeimos nariams neterminuotai buvo išnuomotos 91,59 m2 bendrojo ploto patalpos pastate, esančiame Užtrakio g. 10, Trakų m., Trakų r. sav. Taip pat prašo iškeldinti atsakovus A. G., G. G., R. D., A. D., A. D., L. D. iš pastato – keltininko namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), su jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškovas ieškiniuose nurodė, kad pagal LR Vyriausybės 1995-07-27 nutarimą Nr. 1052 „Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo“ nuo 1995-10-02 Užutrakio dvaro ansamblis ir kiti šio dvaro pastatai, inžineriniai tinklai yra perduoti ieškovei patikėjimo teise.

101995-10-03 šalys sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pagal kurią Ieškovė neterminuotai išnuomojo Atsakovei ir jos šeimos nariams 91,59 m2 bendro naudingojo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias adresu ( - ) (dabar ( - )), ( - ). Ieškovė taip pat nurodė, kad minėtas pastatas niekada nebuvo įregistruotas, kaip gyvenamosios paskirties. 2015-10-28 ieškovė informavo atsakovę A. G., kad ketina nutraukti nuomos sutartį, ir pasiūlė atsakovei ir jos šeimos nariams išsikelti iš patalpų gera valia. Nurodė, kad pastato paskirtis yra administracinė, t.y. nėra gyvenamoji, todėl jose gyventi draudžiama. Ieškovė remiasi Statybos įstatymo 40 str. 1 dalies 1 punktu, pagal kurį statinių naudotojai privalo naudoti statinį pagal paskirtį. Taip pat ieškovė remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, kad pastatą pripažinti gyvenamosios paskirties pastatu nėra jokio pagrindo. Pastate nėra įrengti jokie butai ar atskiros patalpos. CK 6.480 straipsnio pagrindu, jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį, įspėjusios apie tai vieną kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, - prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Atsakovė A. G. buvo įspėta apie nuomos sutarties nutraukimą, tačiau gera valia pastato neatlaisvino. Nuo 1999-01-15 pastatas yra įrašytas Kultūros vertybių apsaugos registre, todėl konstatuotinas viešasis interesas. 1995-07-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1052 buvo priimtas sprendimas likviduoti Trakų valstybinę turizmo įmonę ir Užutrakio buvusio dvaro sodybos teritoriją su visais joje esančiais pastatais, inžinieriniais tinklais bei valymo įrenginiais perduoti ieškovei patikėjimo teise.

11Nurodė, kad atsakovė A. G. ir jos sutuoktinis G. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi daug kito nekilnojamojo turto ir uzurfrukto teise gyvena gyvenamajame name, esančiame ( - ), o sklypas, kuriame yra minėtas gyvenamasis namas, G. G. buvo skirtas dar 1989-08-18 individualaus namo statybai. Taip pat individualaus gyvenamojo namo statybai žemės sklypas ( - ). buvo skirtas atsakovei L. D. (A. G. ir G. G. dukrai).

12Nurodė, kad 2015-10-28 ieškovė informavo atsakovę, kad ketina nutraukti nuomos sutartį, tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė. Ieškovė nurodė, kad atsakovė faktiškai negyvena nuomojamose patalpose, nes jos netinkamos gyventi. Nurodė, kad pastato paskirtis yra paslaugų, t.y. nėra gyvenamoji, todėl jose gyventi draudžiama. Ieškovė remiasi Statybos įstatymo 40 str. 1 dalies 1 punktu, pagal kurį statinių naudotojai privalo naudoti statinį pagal paskirtį. Taip pat ieškovė remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, kad pastatą pripažinti gyvenamosios paskirties pastatu nėra jokio pagrindo. Pastate nėra įrengti jokie butai ar atskiros patalpos. CK 6.480 straipsnio pagrindu, jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį, įspėjusios apie tai vieną kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, - prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Atsakovė A. G. buvo įspėta apie nuomos sutarties nutraukimą, tačiau gera valia pastato neatlaisvino. Nuo 1999-01-15 pastatas yra įrašytas Kultūros vertybių apsaugos registre, todėl konstatuotinas viešasis interesas. 1995-07-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1052 buvo priimtas sprendimas likviduoti Trakų valstybinę turizmo įmonę ir Užutrakio buvusio dvaro sodybos teritoriją su visais joje esančiais pastatais, inžinieriniais tinklais bei valymo įrenginiais perduoti ieškovei patikėjimo teise. 2015-03-18 Užutrakio dvaro sodyba įtraukta į prioritetinį kultūros paveldo objektų sąrašą.

13Nurodė, kad 1989-08-18 atsakovui G. G. buvo skirtas žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai ( - ). 1991-11-06 atsakovei L. D. irgi buvo skirtas žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai ( - ).

14Teismo posėdžio metu Ieškovės atstovas pilnai palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus motyvus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kokiu pagrindu jie apsigyveno ginčo name. Minėtos patalpos niekada nebuvo įtrauktos į butų fondą, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo patalpos yra gyvenamosios paskirties. Laiko, kad atsakovai visada žinojo, jog negalės gyventi tose patalpose ir jomis naudotis dėl tolimesnės jų paskirties. Nurodė, kad teikiant reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš užimamų patalpų, ieškovui nekyla pareiga suteikti atsakovams kitas gyvenamąsias patalpas, nes ji nėra valstybės ar savivaldybės vykdomos socialinės politikos dėl asmenų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis subjektas. Nurodė, kad atsakovai faktiškai negyvena nuomojamose patalpose, nes jos netinkamos gyventi.

15Ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius G. A., posėdžio, įvykusio 2016 m. rugpjūčio 18 d., metu, nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Taip pat nurodė, kad nuo 1997 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos eina Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriaus pareigas. Nurodė, kad tuomet, kai perėmė Užutrakio dvaro sodybą patikėjimo teise, jokių dokumentų dėl pastatų teisinės registracijos ir patalpų suteikimo įvairiose patalpose gyvenantiems asmenims Užutrakio dvaro sodyboje nebuvo. Gyvenamųjų patalpų nuomos su ten gyvenančiais asmenimis buvo sudarytos dar tuomet, kai ginčo patalpos nebuvo inventorizuotos. Nurodė, kad šiuo metu ten gyvenantys asmenys patalpas naudoja ne pagal jų tikrąją paskirtį, o Užutrakio dvaro sodyba yra įtraukta į kultūros vertybių sąrašą. Nurodė, kad jokio butų fondo šioje sodyboje nebuvo. Paaiškino, kad sudarant patalpų sutartį šiuo atveju su A. G., buvo panaudota tipinė gyvenamųjų patalpų sutartis, kuris ir buvo pasirašyta tarp šalių. Laiko, kad šios sutarties projekto neruošė pats ieškovas, be to, tokių sutarčių pasirašymas dvaro sodyboje buvo inicijuotas Trakų rajono savivaldybės, nes ieškovei nėra suteikta funkcija teikti asmenims būstus. Laiko, kad A. G. turi būti iškeldinta su savo kitais šeimos nariais iš keltininko namelio, nes šis pastatas niekada nebuvo gyvenamoji patalpa, o grafo Tiškevičiaus laikais buvo naudojama kaip patalpa, kurioje ištisą parą budėdavo keltininkas tam, kad galėtų perkelti į dvaro teritoriją atvykusį grafą su karieta. Todėl laiko, kad šios patalpos niekada nebuvo pritaikytas gyvenimui. Taip pat nurodė, kad tuomet, kai pradėjo vadovauti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, domėjosi, kokiu pagrindu surašant priregistruotus asmenis ( - ), buvo nurodyta, kad jie šiose registruoti nuo 1974 metų, nors tuo metu grafo Tiškevičiaus sodyboje nebuvo Užtrakio gatvės bei 10 numeriu pažymėto namo, tačiau taip ir nepavyko to išsiaiškinti.

16Atsakovų atstovas advokatas Algimantas Šindeikis su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad Atsakovai A. G. ir G. G. patalpoje gyvena kartu su savo dukra L. D., žentu R. D. ir vaikaičiais A. D. ir A. D.. Tokiu būdu atsakovės šeimos nariai ir turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkė (1983 m. Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 329, 330 straipsniai, 1992 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-2749 redakcija). Pagal CK 6.590 straipsnio 3 d. nustatyta, kad apgyvendintas šeimos narys įgyja lygias su kitais nuomininko šeimos nariais ir buvusiais šeimos nariais teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą ir pareigas, jei apsigyvendamas nebuvo susitaręs kitaip. Nurodo, kad Kasacinis Teismas yra konstatavęs 2012-03-19 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2012, kad tokiu atveju nuomininko šeimos nariai įgyja teisę naudotis gyvenamąja patalpa kaip nuomininko šeimos nariai. Taigi valstybei priklausančios, ieškovės panaudos teise valdomos gyvenamosios patalpos nuomos santykiai su atsakove ir jos šeimos nariais tęsėsi ir niekada nebuvo nutrūkę. Nutraukus nuomos sutartį su Ieškove jiems nesuteikiant kito gyvenamojo būsto, kurį būtų leista privatizuoti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip savo gyvenamuosius būstus privatizavo kiti LR piliečiai turėję tokią teisę, būtų pažeista Ieškovų teisė į nuosavybę, įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos I protokolo 1 straipsnyje. Nurodo, kad kiekvienas iš atsakovų įgijo teisę privatizuoti patalpas. Patalpa A. G. šeimai buvo suteikta LR Trakų rajono savivaldybės valdybos 1995-06-02 sprendimu Nr. 50, tai patvirtinta ir ieškovės 1998-11-04 rašte Nr. 01- 482 Lietuvos kultūros ministrui S. Š. “Aktuali informacija apie gyventojus Užtrakio buvusio dvaro teritorijoje”. Taigi ieškovo valdomos, valstybei priklausančios, gyvenamosios patalpos nuomos sutartiniai santykiai tarp šalių atsirado dar 1996 metais, nors faktiškai atsirado nuo pat atsakovės gyvenimo nuomojamoje patalpoje pradžios, tęsėsi ilgą laiką, niekada nebuvo nutrūkę. Nutraukus nuomos sutartį ir iškeldinus atsakovus būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir paneigta atsakovės ir jos šeimos narių teisė į gyvenamąjį būstą. Atsakovų iškeldinimas iš ginčo patalpų kaip neva pažeidusios gyvenamosios patalpos valdytojo nustatytą gyvenamųjų patalpų paskirtį, nesuteikus atsakovei ir jos šeimos nariams kitos gyvenamosios patalpos, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad A. G. ir jos šeimos nariai siekė įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, elgėsi sąžiningai, kaip apdairūs ir rūpestingi žmonės kreipėsi dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą. Atsakovė A. G. 1995-06-28 pateikė nustatytos formos prašymą. Atsakovė prašė leisti jai paduoti pareiškimą ir įforminti gyvenamosios patalpos, Užtrakio g. 10, Trakų m. privatizavimo dokumentus. Atsakovė prašyme nurodė, kad ji negalėjo ankščiau paduoti pareiškimo privatizuoti gyvenamojo namo, nes nedavė sutikimo būstą valdanti turizmo įmonės administracija. 1991-05-21 priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta LR gyventojų teisė įsigyti privatine nuosavybe jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus. Bylose, dėl šio įstatymo normų taikymo pasibaigus įstatymo galiojimui suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią šio įstatymo taikymas turi būti ne formalus, o atsižvelgiant į privatizavimo įstatymo tikslą – suteikti galimybę lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. LAT byloje Nr. 3K-3-588/2009 Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad sprendžiant, ar asmuo turi teisę privatizuoti butą būtina atsižvelgti ar butas gali būti privatizuotas ir ar asmuo savo teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo santykiai dėl buto privatizavimo. Tam, kad teisė privatizuoti valstybinio ar visuomeninio fondo butą butų realizuota, asmuo turėjo būti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, gyvenamoji patalpa galėjo būti privatizavimo objektu ir nuomininkas turėjo išreikšti ketinimą įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas iki 1992-12-01 arba Seimo 1997-04-09 nutarimo Nr. VIII-206 numatyta tvarka buvo priimtas spendimas leisti paduoti pareiškimą dėl buto privatizavimo iki 1997-12-31. Butų privatizavimo įstatymui netekus galios, šio įstatymu pagrindu visas pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras buvo galima užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Atsakovė buvo įgijusi teisę privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, nes įvykdė visas Butų privatizavimo įstatyme numatytas būtinas privatizavimo sąlygas. Per visą gyvenimo patalpoje laikotarpį buvo priimta daug teisės aktų, kurie atsakovei ir jos šeimos nariams leido pagrįstai tikėtis, kad jai kaip ir kitiems LR piliečiams bus leista pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis gyvenamąjį būstą, į kurį jie bus iškeldinti iš nuomojamų patalpų. Atsakovei ir jos šeimos nariams atėmus teisę privatizuoti jų nuomojamą gyvenamąjį būstą, paimant šį būstą valstybės reprezentaciniams, visuomenės paveldosaugos, kultūriniams, rekreaciniams poreikiams, numatant juos iškeldinti iš šių patalpų suteikiant kitą gyvenamąjį būstą. Atsakovams neleidus privatizuoti gyvenamosios patalpos pagal Butų privatizavimo įstatymą, LR Vyriausybei priėmus nutarimus, draudžiančius privatizuoti Pastatą ir numačius iš šio gyvenamojo būsto iškelti nuomininkus jiems suteikiant kitą gyvenamąjį būstą atsakovei ir jos šeimos nariams buvo suformuoti teisės į nuosavybę teisėti lūkesčiai, kad atsakovai galės gyvenamąjį būstą naudoti tol, kol jiems bus suteiktas kitas gyvenamasis būstas, o suteiktą kitą gyvenamąjį būstą jie galės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Nurodo, kad Lietuvos valstybė atsakovams įtvirtino teisę į gyvenamąjį būstą, kuris bus suteiktas juos iškeldinus iš patalpos, t.y. įtvirtino ieškovų teisę į nuosavybę, kuri bus suteikta įvykus konkrečiam juridiniam faktui - suteikus kitą gyvenamąjį būstą, kurį ieškovai galės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. TINP direkcijos sprendimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę ir jos šeimos narius nesuteikiant ieškovams kito gyvenamojo būsto, kurį jie galėtų privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, yra neteisėtas, nes pažeidžia atsakovės ir jos šeimos narių teisės į nuosavybę teisėtus lūkesčius, įtvirtintus LR įstatymuose ir LR Vyriausybės nutarimuose. TINP direkcija, nutraukdama neterminuotą nuomos sutartį su atsakove, jai nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kurią atsakovai galėtų privatizuoti veikia neteisėtai. Ieškovė ieškinyje tvirtina, kad pakankamas pagrindas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę ir jos šeimos narius iš patalpos yra tai, kad patalpos paskirtis yra pakeista iš “gyvenamoji” į “administracinė”. Tokia ieškovės pozicija neatitinka faktinių nuomos sutarties su Ieškovais sudarymo aplinkybių, nes nuomos sutarties 1, 2.1, 2.3, 3.1, 7 punktuose yra nurodoma, kad atsakovei yra nuomojama gyvenamoji patalpa. Atsakovės gyvenamoji patalpa niekada nebuvo naudojama kaip administracinė, t.y. ieškovė su atsakove yra sudariusi gyvenamosios, o ne negyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Tai, kad ieškovė, remdamasi LR Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 patvirtinus Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešai infrastruktūrai (visuomenės kultūros ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepciją, pakeitė gyvenamosios patalpos paskirtį į “administracinę” negali atsakovei ir jos šeimos nariams sukelti jokių teisinių pasekmių tol, kol Valstybė nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimo, t.y. aukščiau minimo Vyriausybės nutarimo 10.2 p., kuriame numatyta, kad Trakų rajono savivaldybė iškeldins gyventojus iš dvaro sodybos, aprūpins juos kitu gyvenamuoju plotu. Atsakovai atitiko visas iki 1998 liepos 1 d. galiojusio Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, yra atlikę visas privatizavimo procese būtinas procedūras, jų nuomojamas būstas atitiko visas privatizuojamų būstų teisės aktuose numatytas sąlygas ir ne nuo jų priklausančių aplinkybių jie negalėjo šio būsto privatizuoti ir šis valstybės prisiimtas įsipareigojimas, dėl kurio yra kilę teisėti lūkesčiai, nėra įgyvendintas. Kol nėra įvykdyta LR Vyriausybės 2005-10-19 nutarimo Nr. 1109 patvirtinant Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešai infrastruktūrai (visuomenės kultūros ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepciją, 10.2 p. numatyta sąlyga, kad Trakų rajono savivaldybė iškeldins gyventojus iš dvaro sodybos, aprūpindama juos kitu gyvenamuoju plotu, su jais sudaryta nuomos sutartis negali būti nutraukta. Sutartis negali būti nutraukta dėl gyvenamosios patalpos paskirties pakeitimo procedūros pirmalaikio įgyvendinimo, neįvykdžius LR Vyriausybės nutarime visų numatytų sąlygų. Nesuteikus asmenims, iš kurių LR Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimais buvo atimta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas. Tai, kad Valstybė (Jos institucijos LR Vyriausybė, LR Kultūros ministerija, ieškovė) pakeitė gyvenamosios patalpos pobūdį iš „Gyvenamosios“ į „Administracinė“, neįvykdžiusi savo pareigos iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos jiems suteikiant kitą gyvenamąją patalpą yra nuo atsakovės valios nepriklausantis juridinis faktas. Tokį patalpos paskirties pakeitimą kiti, esantys tokioje pačioje teisinėje padėtyje ginčijo kiti Užtrakio g. gyventojai administracinėje byloje pateikę teismui skundą panaikinti ginčijamą administracinį aktą. LVAT administracinėje byloje Nr. AS(552)-671/2013 patvirtino kaip juridinį faktą, kad atsakovei negali sukelti teisinių pasekmių patalpos paskirties pakeitimas. T.y. ne atsakovams, o ieškovei tenka atsakomybė už tai, kad ji pati sukūrė teisinę situaciją, kurioje atsidūrė atsakovė Nekilnojamo Turto registre įrašius, kad gyvenamoji patalpa yra priskiriama „Paslaugų“. Su atsakove dėl šios priežasties negali būti nutraukta nuomos sutartis kol valstybė neįgyvendino savo pareigos atsakovę ir jos šeimos narius aprūpinki kitu gyvenamuoju plotu, kuris galėtų būti lengvatinėmis sąlygomis privatizuotas. Vėlesnis nei nuomos sutarties sudarymas juridinis faktas negali būti panaudojamas prieš atsakovę su ja nutraukiant nuomos sutartį ir ją iškeldinant iš gyvenamosios patalpos, nes remiantis teisės principu Lex retro nonagit patalpos paskirties pakeitimas iš „gyvenamosios“ į „administracinę“ negali pakeisti tarp Ieškovės ir atsakovės sudarytos nuomos sutarties turinio. Juolab negali sutartis būti nutraukta dėl gyvenamosios patalpos paskirties pakeitimo procedūros pirmalaikio įgyvendinimo, neįvykdžius LR Vyriausybės nutarime visų numatytų sąlygų, interalia nesuteikus asmenims, iš kurių LR Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimais buvo atimta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimui yra teisiškai reikšmingas faktas tai, kad Atsakovei L. D.-11-06, o atsakovui G. G. 1989-08-18 buvo skirtas žemės sklypas individualiai statybai, kad atsakovai nėra socialiai remtini asmenys. Pagal nuomos sutarties sudarymo metu galiojusį LR Butų privatizacijos įstatymą privatizavimo, t.y. pirkimo-pardavimo objektais buvo laikomi 2 straipsnį valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose (toliau – gyvenamieji namai, butai). Gyvenamieji namai, butai, esantys istorinės, kultūrinės, architektūrinės reikšmės statiniuose, parduodami tik su Kultūros paveldo inspekcija sudarius atskirą sutartį, kuria pirkėjas įsipareigoja vykdyti šios inspekcijos reikalavimus siekiant išsaugoti bei atstatyti tų pastatų istorinę, kultūrinę ir architektūrinę vertę. Tokiu būdu, Atsakovai turėjo teisę, kaip ir visi kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Vadovaujantis LR Butų privatizacijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį negalėjo būti privatizuoti butai, jei butai, nuomojami asmenų, kuriems suteiktas žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti arba kurie priimti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, jeigu šiems asmenims gyvenamojo namo ar buto statybai suteiktas lengvatinis kreditas arba jeigu sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti jiems suteiktas kvartaluose, kuriuose valstybės lėšomis yra nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai. Atsakovams nebuvo suteiktas gyvenamojo namo ar buto statybai lengvatinis kreditas, žemės sklypas, kurį įsigijo Atsakovė nebuvo valstybės lėšomis nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai. Todėl, vadovaujantis LR butų privatizavimo įstatymu Atsakovai neprarado teisės privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, ar teisę į gyvenamąją patalpą į kurią jie turi būti iškelti nutraukiant su jais nuomos sutartį. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad žemės sklypo pirkimo ar asmens vėlesnis nekilnojamo turto įsigijimo faktai yra reikšmingi sprendžiat atsakovų teisės į gyvenamą patalpą klausimą, t.y. iškeldinant iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

17Atsakovų atstovas advokatas Zigmas Pečiulis teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į ieškinį ir į patikslintą ieškinį nurodytus argumentus. Nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti, nes ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir pažeidžiantis atsakovės ir jos šeimos narių teises. Atsakovei A. G. ir jos šeimos nariams turi būti suteikta kita gyvenamoji patalpa, nes jie gali būti iškeldinti tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Nurodė, kad ginčo patalpų teisinė registracija sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą neturi reikšmės. Nurodė, kad ieškovas neprašo šios sutarties pripažinti negaliojančia, o kol atsakovams nesuteiktos kitos gyvenamosios patalpos, minėta sutartis negali būti nutraukta.

18Teismo posėdžio, įvykusio 2016 m. rugpjūčio 18 d. metu kaip tretysis asmuo (dabar procesinė padėtis – atsakovė) apklausta L. D. nurodė, kad ginčo patalpose gyvena nuo gimimo. Nurodė, kad moka už elektrą, moka ieškovui už nuomą. Nurodė, kad gyvena kartu su vyru R. D., ir vaikais Audriumi ir A. D., taip pat ir su savo tėvais A. G. ir G. G.. Nurodė, kad jos senelis Venzlauskas ginčo patalpose gyveno nuo 1945 m. Ji gimė, augo ir gyvena ( - ). Vasaros metu gyvena ( - ). Teigia, kad patalpose nėra vandentiekio ir kitų patogumų, tačiau tai nėra problema. Namas, kuriame jie visi gyvena, yra gerai tvarkomas, nors ji turi savo vardu nuosavybę, tačiau nei jos vyras nei vaikai nuosavybės savo vardu neturi. Nurodė, kad jos tėvai gyvena tai šiuo adresu, tai būna name, esančiame ( - ).

19Teismo posėdžio, įvykusio 2016 m. rugpjūčio 18 d. metu kaip tretysis asmuo (dabar procesinė padėtis – atsakovas) apklaustas A. D., parodė, kad gyvena ten pat kaip ir pasakė L. D., o jo seneliai taip pat gyvena ten, kur nurodė mama.

20Trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas sutiko su pareikštu patikslintu ieškiniu ir prašė jį tenkinti. Laiko, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija turi teisę nutraukti nuomos sutartį, o šio ieškinio tenkinimas yra susijęs su viešuoju interesu. Nurodė, kad teisiškai ši situacija, susijusi su Užutrakio dvaro sodyboje gyvenančių asmenų iškeldinimu nėra sureguliuota, tačiau ieškovui nėra suteikta teisė suteikti iškeldinamiesiems gyventojams kitas gyvenamąsias patalpas. O Trakų rajono savivaldybė suteikti gyvenamųjų patalpų atsakovei ir jos šeimos nariams negali, nes priešingu atveju bus pažeistos kitų asmenų laukiančių socialinių būstų teisės, nes pagal šiuo metu galiojančias teisines normas savivaldybėms suteikia teisės suteikti asmenims tik socialinius būstus. Be to, ginčo patalpos yra priskirtos prie negyvenamųjų patalpų, todėl atsakovai negali jose gyventi.

21Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

22Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

23Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas tarp šalių dėl neterminuotos patalpų nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu ir nuomininko iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

24Byloje nustatyta, kad 1995-10-03 ieškovė ir atsakovė sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį (1 t., b.l. 8-9). Šia sutartimi ieškovė atsakovei išnuomojo 91,59 kv.m. patalpą, esančią ( - ), (dabar ( - )). ( - ).

25Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, minėtos patalpos iki nuomos sutarties sudarymo nebuvo įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka, josm nebuvo atlikta inventorizacija. Tik 2004-03-04 šios patalpos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip negyvenamosios paskirties - paslaugų (1 t., b.l. 11-12). Ginčo patalpos nuo 1996-08-16 priklauso Lietuvos Respublikai, o jas patikėjimo teise valdo ieškovas – Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Ieškovas 2015-10-28 pranešimu įspėjo atsakovę, kad ieškovas ketina nutraukti nuomos sutartį ir pasiūlė iš jų išsikelti gera valia (1 t., b.l. 19). 2015-11-17 atsakovės atstovas advokatas Algimantas Šindeikis informavo ieškovą, kad atsakovė nesutinka nutraukti nuomos sutarties ir išsikelti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų (1 t., b.l. 25).

26Ieškovas savo reikalavimą iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovo patikėjimo teise valdomu ginčo patalpų grindžia tuo, kad pagal CK 6.480 str., ieškovas turi teisę nutraukti neterminuotą nuomos sutartį, taip pat nurodė, kad ginčo pastatas yra paslaugų paskirties ir nėra jokio pagrindo laikyti jo gyvenamosios paskirties. Pastatas taip pat yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir yra Užutrakio dvaro sodybos kompleksą sudarantis valstybinis objektas, kuriam suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo bei paminklo statusas. Tai kartu reiškia, kad byloje konstatuotinas valstybės viešasis interesas.

27Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad ginčo patalpose gyveno ir iki nuomos sutarties sudarymo su ieškovu. LR Vyriausybei 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 patvirtinus Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešai infrastuktūrai koncepciją jos 10.2. punkte numatyta, kad Trakų rajono savivaldybė iškeldins gyventojus iš dvaro sodybos su sąlygą, kad gyventojus aprūpins kitu gyvenamuoju plotu. Atsakovai neprieštarauja išsikelti iš užimamų patalpų, tačiau teigia, kad valstybė turi suteikti tiek A. G., tiek jos vyrui G. G., tiek dukrai L. D. su šeima (vyru ir dviem vaikais) kitas gyvenamąsias patalpas, nes priešingu atveju bus pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir paneigta A. G. ir jos šeimos narių teisė į gyvenamąjį būstą. Atsakovė A. G. ir jos šeimos nariai siekė nustatyta tvarka įgyvendinti teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, elgėsi sąžiningai. 1995-06-28 pateikė Butų privatizavimo komisijai prašymą leisti privatizuoti ginčo patalpas (1 t., b.l. 159), tačiau 1995-08-28 Valstybinė komisija protokolu Nr. 110 nutarė laikyti tikslingu Trakų istorinio nacionalinio parkui priklausančių Užutrakio dvaro sodybos gyvenamųjų patalpų privatizavimo klausimą spręsti po to, kada bus nustatytas šio dvaro sodybos tolimesnis naudojimas.

28Byloje nustatyta, kad 1989-08-18 Trakų apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 51 kuriuo nusprendė „patvirtinti kolūkio ‚Akmenos“ kolūkiečių visuotinio susirinkimo, įvykusio 1989-08-01, sprendimą dėl sklypo Nr. 134, kurio dydis 2500/du tūkstančiai penki šimtai/ kvadratinių metrų, individualaus namo su ūkiniais pastatais statybai Bražuolės kaime, Trakų apylinkės taryba, Trakų rajonas, Lietuvos TSR, paskyrimo G. G., dirbančiam kolūkio „Akmena“ pirmininko pavaduotoju ūkio reikalams, nuolat gyvenančiam ( - )“ ( 2 t. b.l. 6-8). 1992-08-07 G. G. kreipėsi į Trakų rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybą prašydamas parduoti jam 0,25 ha žemės sklypą ( - ) (2 t. b.l. 9). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t. b.l. 15-17) duomenimis 0,25 ha žemės sklypą adresu ( - ) G. G. iš valstybės įsigijo 1997-09-18, pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. P79/97-0582. Šį žemės sklypą, kuris pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, su statiniais G. G. ir A. G. dovanojimo sutartimi perleido V. P., L. D. ir Svetlanai L. P.. L. D., A. G. ir G. G., 2010-09-20 susitarė kad A. G. ir G. G. iki mirties gyvens gyvenamajame name, esančiame Beržų g. 32, Bražuolės k. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 1991-02-06 Trakų miesto meras potvarkiu Nr. 86 L. D. buvo skirtas 0,15 ha žemės sklypą ( - )kvartale gyvenamojo namo statybai (sklypo Nr. 400) (2 t., b. l. 23), kurį ji išsipirko lengvatinėmis sąlygomis 2000-07-13 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (3t, b.l. 98, 100-110), kurį vėliau, t.y. 2004-09-14 pardavė G. R. (3t., b.l. 62-65).

29Aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai patvirtina tą aplinkybę, jog ne tik G. G. pasinaudojo galimybe vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti, kadangi žemės sklypas G. G. buvo skirtas šešiais metais anksčiau, nei buvo sudaryta Ginčo patalpos Nuomos sutartis, bet ir L. D., kuriai žemės sklypas individualiai gyvenamojo namo statybai taip pat buvo skirtas iki ginčo nuomos sutarties pasirašymo su A. G.. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos atsakovų teisės į gyvenamąją patalpą ir nutraukus Nuomos sutartį, atsakovams neturi būti suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos.

30Dėl ginčo patalpų naudojimo paskirties.

31Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčo patalpos priklauso Lietuvos Respublikai, kurias patikėjimo teise valdo ieškovas nuo 1996-08-16. Patalpos 1995-10-03 buvo neterminuotai išnuomotos atsakovei pagal Trakų rajono savivaldybės valdybos 1995-06-21 sprendimą Nr. 50, kuriame nurodyta, kad jos šeimą sudaro šeši asmenys, sudarant Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį (1 t., b.l. 8-9), t.y. sutartis buvo sudaryta, dar iki ieškovei pradedant valdyti patalpas pagal patikėjimo teisę.

32Nuomos sutarties pasirašymo laiku galiojo senasis 1964 m. priimtas LR Civilinis kodeksas, todėl teismas remiasi tuo metu galiojusio CK 329 str. nuostatomis, iš kurių matyti, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (įtėviai). Vaikų sutuoktiniai ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.; Globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu gali būti pripažinti šeimos nariu teismine tvarka.; Giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismine tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.; Tėvai ir pilnamečiai vaikai, apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka.

33Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. I. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012).

34Sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str., pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 str. 1 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl asmens teisės į būsto neliečiamybę yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 str. prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstiniu ryšių su konkrečia vieta buvimą (Buckley v. theUnitedKingdom, judgmentof 25 September 1996, ReportsofJudgmentsandDecisions 1996-IV, §§ 52-54, andCommission'sreportof 11 January 1995, § 63; Gillow v. theUnitedKingdom, judgmentof 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; JViggins v. theUnitedKingdom, no. 7456/76, Commissiondecisionof 8 February 1978, DecisionsandReports (DR) 13, p. 40). Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., LAT 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014; 2010-02 09 nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-51/2010; 2008 04 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2008).

35Pagal Teismo jurisprudenciją „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta ir užimta patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Taigi, patalpų atitiktį ,,būsto“ sąvokai lemia EŽTT praktikoje nustatyti kriterijai, o ne nacionalinėje teisėje nustatyta klasifikacija (LAT 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014).

36Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl patalpų, kuriose gyvena atsakovai ir dėl kurių kilęs ginčas, atitikties ,,būsto“ sąvokai, neturi reikšmės nacionalinėje teisėje pateikiamas patalpų klasifikavimas į gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpas – patalpos pripažinimą būstu lemia nustatytas asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nacionalinėje teisėje pateikiamas pastatų klasifikavimas pagal paskirtį taip pat negalėtų būti pripažįstamas varžančiu asmens teisę į būstą, nes pastatų paskirties keitimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta supaprastinta tvarka pastato paskirčiai užbaigtuose statyti statiniuose, kuriuose neatliekami statybos darbai, pakeisti, t.y. paskirčiai iš negyvenamosios į gyvenamąją pakeisti rengiamas pastato paskirties keitimo projektas ir, gavus įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą raštu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama deklaracija, kuri yra įregistruojama ir jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruojami duomenys apie paskirties pakeitimą (aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto STR 1.12.08:2010 ,,Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo“ (2012 m. lapkričio 28 d. red.) 16–19 punktai). (LAT 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014).

37Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvaro sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ nusprendė patvirtinti neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų sąrašą (Nutarimo 2.1. punktas), neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų teritorijų sąrašą (Nutarimo 2.2. punktas) ir privatizuotinų su paminklosaugos sąlygų dokumentacija buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų sąrašą (Nutarimo 2.3. punktas). Minėto nutarimo priede „Neprivatizuotinos buvusių dvarų sodybos - istorijos ir kultūros paminklai“ yra įtraukta Užtrakio dvaro sodyba. Pažymėtina, kad minėtu nutarimu patvirtintame „Privatizuotinų su paminklosaugos sąlygų dokumentacija buvusių dvarų sodybos - istorijos ir kultūros paminklų“ sąraše Užtrakio dvaro sodyba nėra minima. Taip pat pažymėtina, kad minėto nutarimo preambulėje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė „Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybos - istorijos ir kultūros paminklų“ sąrašą patvirtina siekdama išsaugoti buvusių dvarų sodybas - istorijos ir kultūros paminklus kaip istorijos, architektūros, parkų meno ir statybos vertybes, istorinės žemėvaldos ir žemėnaudos bei kaimo kraštovaizdžio reliktus, taip pat sudaryti palankias tokių kultūros paveldo objektų funkcionavimo sąlygas. Be to, minėto nutarimo 3.2. punktu rajonų, miestų valdybos buvo įpareigotos neprivatizuotinas buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūrospaminklų teritorijas (nagrinėjamu atveju Užtrakio dvaro sodybą) priskirti vienam naudotojui, tuo metu valdžiusiam pagrindines tokių sodybų dalis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ (Žin., 1992, Nr. 17-491)

38Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą. Schemos 2.3. punkte nurodoma, kad „Užutrakio parko kraštovaizdžio architektūros draustinis apima 79,36 ha Užutrakio buvusio dvaro sodybos – G208KP teritoriją; tikslas – saugoti, tvarkyti ir prižiūrėti Užutrakio buvusio dvaro sodybą – G208KP, vykdyti mokslinius tyrimus; naudojimas: pažintinei rekreacijai, poilsiautojų apgyvendinimui, reprezentaciniams Lietuvos valstybės ir atviro visuomenei kultūros centro tikslams“. Taigi, ir minėtoje schemoje valstybė 1993 metais dar kartą išreiškė savo poziciją, kad neprivatizuotina Užutrakio buvusio dvaro sodyba bus naudojama pažintinei rekreacijai, poilsiautojų apgyvendinimui, reprezentaciniams Lietuvos valstybės ir atviro visuomenei kultūros centro tikslams (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 68-1287)

39Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 1052 „Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo“ buvo papildytas 1996 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 69 „Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties“, kuriuo nutarta dalį Užutrakio buvusio dvaro ansamblio pastatų, taip pat ir pastatą, esantį Užtrakio g. 10, Trakuose, pritaikyti valstybės reprezentacinėms reikmėms, o Trakų rajono savivaldybei buvo pavesta iki 1996 m. birželio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei skaičiavimus, kiek reikės lėšų Užutrakio buvusio dvaro ansamblio ir Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje esančiuose kituose pastatuose įsikūrusiems gyventojams iškeldinti, ir jų iškeldinimo grafiką (Nutarimo 3 p.) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 1996 m. sausio 11 d. Nr. 69 „Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties“ (Žin. 1996, Nr. 5-123).

40Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 755 „Dėl Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio panaudojimo (paskirties) programos metmenų patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais, patvirtintos „Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio panaudojimo (paskirties) programos metmenys“ (toliau – Metmenys). Metmenų 2 p. nustatyta, kad programos metmenų objektas – Užutrakio buvusio dvaro sodyba, nekilnojamoji kultūros vertybė, esanti Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Metmenų 3 p. nustato, kad programos metmenų tikslas – sukurti Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio funkcionavimo modelį, kad ši kompleksiškai sutvarkyta nekilnojamoji kultūros vertybė įkūnytų valstybės reprezentacinio ir atviro visuomenei kultūros centro idėją, bei pasiūlyti būdus, kaip tokį modelį realizuoti. Metmenų 7 p. nurodyta, kad Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio funkcionavimo idėjos esmę sudaro trijų pagrindinių funkciškai skirtingų šios sodybos dalių suformavimas. Šias dalis sudaro tiksliai apibrėžtos teritorijos su pagrindiniais šių dalių administraciniais centrais. Kiekvienos dalies vertė, apsaugos režimas bei tvarkymo darbai, naudojimo pobūdis bei naudojimo intensyvumas skiriasi. Metmenų 8 p. įtvirtinta, jog pagrindinės funkcinės sodybos dalys yra: reprezentacinė-muziejinė, visuomeninė-kultūrinė ir aktyvaus poilsio. Metmenų 14 p. įtvirtinta, kad konkreti kiekvienos dalies, kiekvieno pastato ir teritorijos paskirtis nustatyta pagal Užutrakio dvaro sodybos perspektyvinio pritaikymo koncepciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 755 „Dėl Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio panaudojimo (paskirties) programos metmenų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 52-1690)).

41Trakų rajono savivaldybės tarybai 2001-03-14 sprendimu Nr. 33 patvirtinus Užutrakio buvusio dvaro sodybos G208KP detalųjį planą bei Lietuvos Respublikos kultūros ministrui 2002-12-02 įsakymu Nr. 451 patvirtinus Užutrakio dvaro sodybos – kultūros paminklo G208KP muziejinės-reprezentacinės ir memorialinės dalių detaliajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimo ilgalaikę programą (Programa), kaip vienas iš būtiniausių darbų buvo numatytas gyventojų iškeldinimas: „Realizuojant šią programą būtina iškeldinti gyventojus iš viso Užutrakio dvaro sodybos komplekso, kad būtų galima vykdyti muziejinės–reprezentacinės dalies atkūrimo darbus ir kartu atlikti kitų komplekso dalių restruktūrizaciją, parengiant jas privataus kapitalo investicijoms ir siekiant baigti nuolatinį socialinį konfliktą“ (Programos 13 p.) (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 451 „Dėl Užutrakio dvaro sodybos - kultūros paminklo G208KP muziejinės-reprezentacinės ir memorialinės dalių detaliajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimo ilgalaikės programos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 117-5283))

42Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 „Dėl Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcijos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimas, patvirtinta Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcija (Koncepcija). Koncepcijos 2 p. nustato, kad Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcijos tikslas - nustatyti Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai modelį, kuris galėtų būti įgyvendinamas naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą, taip pat numatyta, jog turi būti atlikti tokie darbai, kaip gyventojų iškeldinimas iš Užutrakio dvaro sodybos. Tą padaryti įpareigota Trakų rajono savivaldybė (Koncepcijos 10.2. p.) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 1109 „Dėl Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 126-4496))

43Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sprendžiant gyventojų iškeldinimo klausimą iš Užutrakio dvaro sodybos, Trakuose adresu Veterinarijos g. 2A buvo pradėta gyvenamojo namo, kuriame turėtų apsigyventi iškeldinami asmenys, statyba, tačiau dėl piniginių lėšų stygiaus šios statybos yra nebaigtos. Tačiau teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl nuomos sutarties nutraukimo, nesprendžia klausimo dėl statomo gyvenamojo namo paskirties (ar pastačius gyvenamąjį namą jame bus apgyvendinti šiuo atveju A. G., G. G. ir jų dukra L. D. su vyru ir sūnumis). Atsakovų nuomone, jie gali būti iškeldinti tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, nes priešingu atveju bus pažeistos jų teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gautą būstą, kaip tuo pasinaudojo daugelis Lietuvos Respublikos gyventojų. Tačiau teismas nesutinka su tokia atsakovų pozicija. Kaip jau ir buvo nustatyta A. G. ir jos šeimos nariai ginčo patalpose iki 1995 metų gyveno nesudarius jokios nuomos sutarties. Byloje nėra duomenų, kad Ginčo patalpos būtų buvę įtrauktos į valstybinį ir visuomeninį butų fondą ar tarnybinių patalpų sąrašą. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys, kad Ginčo patalpa yra 91,59 kv. m bendrojo ploto pastato – keltininko namo patalpose, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų (1 t., b. l. 11-12). CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Todėl, atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Ginčo patalpa nėra ir niekada nebuvo gyvenamosios paskirties patalpa. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neįrodė, kad gyvena ginčo patalpose (nors gyvenamoji vieta visų atsakovų yra deklaruota Užtrakio g. 10, Trakuose, tačiau kaip ir nurodė atsakovų atstovas, gyvenamosios vietos deklaravimas nepatvirtina to fakto, kad asmuo ar asmenys ir gyvena tuo pačiu adresu) ir į tai, kad ginčo patalpos nėra naudojamos kaip gyvenamosios, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jose įrengti buitinių nuotekų ir geriamojo vandens tinklai, kas jos yra tinkamos gyventi, išskyrus elektros srovės tiekimas, teismas preziumuoja, kad ginčo patalpos nėra skirtos gyventi žmonėms ir jos negali būti laikomos „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad į butų fondą įeina gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose priklausančiuose kolūkiams ir kitoms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams, profsąjungų ir kitokioms visuomeninėms organizacijoms (visuomeninis butų fondas) (Butų kodekso 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 1982 m. gruodžio 2 d. redakcija, galiojusi iki 1998 m. birželio 30 d.). Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis (1991 m. vasario 28 d. redakcija, galiojusi iki 1997 m. spalio 30 d.) nustatė, kad žemės ir kitų gamtos išteklių, žemės ūkio, miškų ūkio, ryšių įmonių ar jų turto, valstybinio ir visuomeninio butų fondo butų. privatizavimo tvarką ir sąlygas nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, anot kasatoriaus, įstatymų leidėjas įtvirtino bendrąją nuostatą, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondas yra privatizavimo objektas, tačiau gyvenamųjų namų, butų ir kitų objektų priklausančio tokiam fondui perleidimo tvarką nustato kiti įstatymai. Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustatė, kad pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose (1991 m. gegužės 28 d. redakcija, galiojusi iki 1993 m. liepos 27 d.).

44Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas kėlė klausimą, dėl ginčo patalpų vietos apžiūros, tam kad teismas ir bylos šalys įsitikintų ar atsakovai tikrai gyvena ( - ), tačiau atsakovų atstovai nesutiko su šiuo ieškovo prašymu, motyvuodami, kad tai pažeis atsakovų teisę į privatų gyvenimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovų galimą gyvenimo faktą ginčo patalpose patvirtina tik gyvenamosios vietos deklaravimas adresu ( - ). Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovai neįrodė, kokiu pagrindu buvo deklaruota jų gyvenamoji vieta nurodytu adresu, nes patalpų nuomos sutartis su A. G. buvo pasirašyta tik 1995 m. spalio 3d. Be to, kaip jau buvo nurodyta, kas patvirtinama byloje esančiais rašytinais įrodymais, G. G., gyvendamas santuokoje su A. G., neatlygintinai (teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad žemės sklypas G. G. buvo skirtais kitais pagrindais) žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, kurį vėliau išsipirko lengvatinėmis sąlygomis, po ko, įregistravus nuosavybės teises į tame pačiame žemės sklype pastatytą gyvenamąjį namą kartu su A. G. padovanojo turimą nekilnojamąjį turtą adresu ( - ), V. P. (anūkui), L. D. (dukrai), Svetlanai L. P. (dukrai) su uzurfrukto teise į gyvenamąją patalpą.

45Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

46Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (LAT 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (LAT 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462, 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

47Todėl teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos, daro išvadą, kad atsakovai neįrodė visomis leistinomis priemonėmis tos aplinkybės, jog jie faktiškai gyvena ginčo patalpose ir kad tiek nuomos sutarties nutraukimas, tiek jų iškeldinimas iš patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, yra neleistinas ir nepagrįstas, nors yra ginamas viešasis interesas ir šios patalpos turi būti palaisvintos tikslu paruošti ir rekonstruoti jas tam, kad taptu lankytinu objektu Užutrakio dvaro sodybos teritorijoje.

48Dėl Nuomos sutarties kvalifikavimo

49Atsakovai tvirtina, kad Nuomos sutartis, sudaryta su A. G. yra gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, todėl jos nutraukimui turėtų būti taikomos CK normos, reglamentuojančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą. Tuo tarpu ieškovas tvirtina, kad Ginčo patalpa niekada nebuvo gyvenamosios paskirties, todėl jos nutraukimui turėtų būti taikomos CK XXVIII skyriaus „Nuoma“ teisės normos.

50Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

51Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

52Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.).

53Pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.).

54Byloje nustatyta, kad Nuomos sutartį atsakovė A. G. ir ieškovas sudarė 1995 m. spalio 3 d. Taip pat nustatyta, kad viešai buvo deklaruojama, jog Užutrakio parką jau nuo 1981 metų buvo siekiama pritaikyti turizmo ir ekskursijų plėtojimui; valstybė dar 1992 metais nustatė, kad Užutrakio dvaro sodyba yra neprivatizuotina ir bus siekiama ją išsaugoti kaip istorijos ir kultūros paminklą, sudarant palankias šio kultūros paveldo objekto funkcionavimo sąlygas valstybės ir visuomenės poreikiams, ką dar kartą pabrėžė ir 1993 metais patvirtinusi Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą. Minėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvaro sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ nusprendė patvirtinti neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, į kurį įtraukė ir Užtrakio dvaro sodybą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą. Tuo tarpu Trakų rajono savivaldybės valdyba tik 1995 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 50 „Dėl gyvenamojo ploto“ nusprendė suteikti Užtrakio gatvės, Trakuose, namams eilės numerius ir įregistruoti juose esančias patalpas Trakų valstybinės turizmo įmonės gyvenamuoju plotu, kurio 5 punktu Trakų valstybinės turizmo įmonės administracija buvo įpareigota su sprendimo priedėlyje minimomis šeimomis (tame tarpe ir atsakovės) sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Taigi, apie Ginčo patalpos neskyrimą žmonėms apgyvendinti nuolatinai, jau buvo skelbiama trejais metais anksčiau, nei buvo sudaryta Nuomos sutartis. Taigi, įvertinus faktines aplinkybes, susijusias su Nuomos sutarties sudarymu, ir teismui konstatavus, kad Ginčo patalpa nebuvo gyvenamosios paskirties patalpa ir apie tai buvo skelbiama jau nuo 1992 metų, nėra pagrindo pripažinti, kad Nuomos sutartimi ieškovams buvo suteikta teisė naudotis neterminuotai būtent gyvenamosios paskirties patalpomis. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad sudaryta sutartis pagal tipinę rašytinę formą buvo pavadinta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis, neleidžia daryti išvados, kad nuomojamos buvo valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose patalpos. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad Nuomos sutartimi atsakovei A. G. buvo perduotos negyvenamosios paskirties patalpos, todėl Nuomos sutarties nutraukimui taikytinos CK XXVIII skyriaus „Nuoma“ teisės normos.

55Dėl būsto privatizavimo.

56Turto privatizavimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Valstybės teisinėje sistemoje įtvirtinus privačios nuosavybės teisės konstitucinį institutą, buvo priimti įstatymai dėl valstybinio ir visuomeninio turto privatizavimo. 1991 m. gegužės 21 d. Butų privatizavimo įstatyme (redakcija, galiojusi iki 1992 m. spalio 11 d.) įtvirtinta teisė Lietuvos gyventojams įsigyti privatinėn nuosavybėn nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).Šiame įstatyme nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo objektų pirkimo–pardavimo tvarka nuomininkams, pareiškusiems norą įgyti nuosavybėn nuomojamas patalpas (Įstatymo 1 straipsnis), apibrėžta nuomininko sąvoka ir nustatyta, kad tai asmuo, kuris BPĮ įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkas ar jo šeimos narys arba kuriam po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Pagal įstatymo turinio sisteminę analizę darytina išvada, kad pirkimo–pardavimo objektas, remiantis BPĮ, galėjo būti valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui priklausančios patalpos (gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose), kurios įstatymo įsigaliojimo dieną buvo nuomojamos asmens, pageidaujančio jas privatizuoti, ar jo šeimos narių, arba patalpos, kurios suteiktos asmeniui nustatyta tvarka po įstatymo įsigaliojimo.

57Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (aktuali redakcija, toliau – Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantija įsipareigojama, jog nuomininkams bus Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos, neviršijančios valstybės garantijoje nurodytos rinkos vertės, arba bus suteiktos kitos didesnės vertės gyvenamosios patalpos, kurių dalis atitinkanti nuomojamų patalpų vertę, nurodytą valstybės garantijoje, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį jie privalės išsipirkti rinkos kaina, arba bus neatlygintinai perduotos nuosavybėn kitos mažesnės vertės gyvenamosios patalpos, o gyvenamųjų patalpų vertės skirtumas kompensuojamas, arba bus perduotas nuosavybėn žemės sklypas gyvenamajam namui statyti. Jeigu jo vertė didesnė už valstybės garantijoje nurodytą nuomojamų patalpų vertę, dalis, atitinkanti patalpų vertę, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį valstybės garantijos turėtojai privalės išsipirkti rinkos kaina, jeigu žemės sklypo rinkos vertė mažesnė, likusi dalis kompensuojama, arba bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Šiame įstatyme reglamentuota, kad valstybės garantijoms įvykdyti turi būti atliktas nuomojamų (nuomotų) gyvenamųjų patalpų rinkos vertės patikslinimas pagal valstybės garantijos išdavimo metu užfiksuotą patalpų būklę, nustatant vertės pokyčius rinkoje jos vykdymo metu (Įstatymo 14 straipsnis). Taigi, nuomininkams, gyvenantiems piliečiams, religinei bendruomenei ar bendrijai grąžintame name, jo dalyje ar bute, valstybės garantija įsipareigota kompensuoti gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, neviršijančias nuomojamų patalpų rinkos vertės, arba perduoti nuosavybėn rinkos verte lygiavertes gyvenamąsias patalpas ar žemės sklypą, jeigu gyvenamosios patalpos ar žemės sklypo rinkos vertė yra didesnė, garantijos turėtojui šis turtas perduodamas nuosavybėn sumokant skirtumą rinkos verte (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies l–4 punktai). Tokiu būdu įstatyme nustatytomis valstybės garantijomis jų turėtojui suteikiama galimybė kitas gyvenamąsias patalpas ar žemės sklypą gyvenamajam namui statyti įsigyti nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis. Kompensacijų įstatyme taip pat nustatyta valstybės garantija lengvatinėmis sąlygomis išnuomoti garantijos turėtojui kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tačiau, pasinaudojus šia garantija, nuosavybės teisės į kitas nuomojamas gyvenamąsias patalpas garantijos turėtojas neįgyja.

58Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad Nuomos sutartimi atsakovei A. G. buvo perduotos negyvenamosios paskirties patalpos; taip pat konstatuota, kad Ginčo patalpa nebuvo įtraukta į valstybinį ir visuomeninį butų fondą, todėl teismas konstatuoja, kad Ginčo patalpa negalėjo būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 str.).

59Be to, Butų privatizavimo įstatymo 3 str. 4 p. prie neprivatizuojamų butų buvo priskiriami butai, nuomojami asmenų, kuriems suteiktas žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti arba kurie priimti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, jeigu šiems asmenims gyvenamojo namo ar buto statybai suteiktas lengvatinis kreditas arba jeigu sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti jiems suteiktas kvartaluose, kuriuose valstybės lėšomis yra nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai.

60Bylos duomenimis nustatyta, kaip jau yra aukščiau pažymėta, tiek G. G., gyvendamas santuokoje su A. G., tiek jų duktė L. D. kartu su savo vyru ir dviem sūnumis, kurie dabar yra pilnamečiai, gavo iš valstybės neatlygintinai žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai, kuriuos išsipirko iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis. Atsakovai, gi priešingai, neįrodė tos aplinkybės, jog tiek viena šeima (G. G. ir A. G.) bei kita šeima (L. D., jos vyras R. D. bei jų vaikai Andrius ir A. D.) , turi teisę į gyvenamąjį būstą lengvatinėmis sąlygomis, nes tokia teisė jiems nebuvo suteikta.

61Civiliniame procese įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant byloje aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus tenka tokių aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas byloje neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio (CPK 178 str.).

62Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Nuomos sutartyje gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai (CK 6.480 str.).

63Nuomos sutarties 7 p. nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti.

64Nagrinėjamu atveju, atsakovas 2015 m. spalio 28 d. pranešimu dėl nuomos sutarties nutraukimo (1 t., b. l. 19) informavo nuomininką A. G., kad Nuomos sutartis su ja yra nutraukiama bei prašė nuomininkės ir jos šeimos narius išsikelti iš Ginčo patalpos. Taigi, apie Nuomos sutarties nutraukimą atsakovė A. G. buvo įspėta prieš tris mėnesius iki kreipimosi į teismą.

65Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

66Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra įvykdytos visos įstatymo numatytos sąlygos ieškovui įgyvendinti savo teisę į Nuomos sutarties nutraukimą, todėl patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, Nuomos sutartis nutraukiama teismo sprendimu (Nuomos sutarties 7 p.).

67Konstatavus, kad nutraukiama yra negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo konstatuoti pažeistos atsakovų teisės į gyvenamąją patalpą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, nutraukus Nuomos sutartį, atsakovai iškeldintini iš Ginčo patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos su visu jiems priklausančiu turtu.

68Dėl bylinėjimosi išlaidų.

69Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistinos jo turėtos 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 58-61), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 211,75Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

70Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl patenkinus priešieškinį, o ieškinį atmetus, iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 7,17 Eur, priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 43Eur (57,00 Eur x 75 proc./5) žyminis mokestis ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių (nuomos sutarties nutraukimo) (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 7 d.). Reikalavimas dėl iškeldinimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo, todėl papildomai už šį reikalavimą, kaip atskirą, žyminis mokestis nepriteistinas. Iš atsakovų taip pat lygiomis dalimis priteisiamos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. po 16,71 Eur 2,79Eur (CPK 96 str. 1 d.)

71Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

72patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

73Nutraukti 1995-10-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pasirašytą tarp A. G., a.k. ( - ) ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, i.k. 191835395, dėl A. G. ir jos šeimos nariams išnuomotų 91,59 kv. m ploto patalpų, esančių adresu ( - ).

74Iškeldinti A. G., a.k. ( - ) G. G., a.k. ( - ) L. D., a.k. ( - ) R. D., a.k. ( - ) A. D., a.k. ( - ) A. D., a.k. ( - ) iš pastato-keltininko namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos.

75Priteisti iš atsakovų A. G., a.k. ( - ) G. G., a.k. ( - ) L. D., a.k. ( - ) R. D., a.k. ( - ) A. D., a.k. ( - ) A. D., a.k. ( - ) valstybei po 2,79Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu ir po 8,60Eur žyminio mokesčio iš kiekvieno. Bylinėjimosi išlaidos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

76Priteisti iš A. G., a.k. ( - ) G. G., a.k. ( - ) L. D., a.k. ( - ) R. D., a.k. ( - ) A. D., a.k. ( - ) A. D., a.k. ( - ) iš kiekvieno po 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidų Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai.

77Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,... 2. sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei,... 3. dalyvaujant ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovui... 4. atsakovei L. D.,... 5. atsakovų A. G.,G. G., R. D., A. D., A. D., L. D. advokatams Algimantui... 6. trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui Tadui... 7. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Trakų... 8. ieškovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija(toliau tekste –... 9. Ieškovas ieškiniuose nurodė, kad pagal LR Vyriausybės 1995-07-27 nutarimą... 10. 1995-10-03 šalys sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio... 11. Nurodė, kad atsakovė A. G. ir jos sutuoktinis G. G. bendrosios jungtinės... 12. Nurodė, kad 2015-10-28 ieškovė informavo atsakovę, kad ketina nutraukti... 13. Nurodė, kad 1989-08-18 atsakovui G. G. buvo skirtas žemės sklypas... 14. Teismo posėdžio metu Ieškovės atstovas pilnai palaikė patikslintame... 15. Ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius G. A.,... 16. Atsakovų atstovas advokatas Algimantas Šindeikis su patikslintu ieškiniu... 17. Atsakovų atstovas advokatas Zigmas Pečiulis teismo posėdžio metu palaikė... 18. Teismo posėdžio, įvykusio 2016 m. rugpjūčio 18 d. metu kaip tretysis asmuo... 19. Teismo posėdžio, įvykusio 2016 m. rugpjūčio 18 d. metu kaip tretysis asmuo... 20. Trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas sutiko su... 21. Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos į... 22. Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.... 23. Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas tarp šalių dėl neterminuotos... 24. Byloje nustatyta, kad 1995-10-03 ieškovė ir atsakovė sudarė Gyvenamosios... 25. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, minėtos patalpos iki nuomos... 26. Ieškovas savo reikalavimą iškeldinti atsakovus su visais jiems... 27. Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad ginčo patalpose... 28. Byloje nustatyta, kad 1989-08-18 Trakų apylinkės Liaudies deputatų tarybos... 29. Aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai patvirtina tą aplinkybę, jog ne... 30. Dėl ginčo patalpų naudojimo paskirties.... 31. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčo patalpos priklauso Lietuvos... 32. Nuomos sutarties pasirašymo laiku galiojo senasis 1964 m. priimtas LR... 33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos... 34. Sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto,... 35. Pagal Teismo jurisprudenciją „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių... 36. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl patalpų, kuriose gyvena atsakovai ir dėl... 37. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256... 38. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912... 39. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d.... 40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 755 „Dėl... 41. Trakų rajono savivaldybės tarybai 2001-03-14 sprendimu Nr. 33 patvirtinus... 42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 „Dėl... 43. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sprendžiant gyventojų iškeldinimo... 44. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas kėlė klausimą, dėl ginčo patalpų... 45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 47. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą... 48. Dėl Nuomos sutarties kvalifikavimo... 49. Atsakovai tvirtina, kad Nuomos sutartis, sudaryta su A. G. yra gyvenamosios... 50. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl... 51. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų,... 52. Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų... 53. Pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas,... 54. Byloje nustatyta, kad Nuomos sutartį atsakovė A. G. ir ieškovas sudarė 1995... 55. Dėl būsto privatizavimo.... 56. Turto privatizavimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų.... 57. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 58. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad Nuomos sutartimi atsakovei A. G. buvo... 59. Be to, Butų privatizavimo įstatymo 3 str. 4 p. prie neprivatizuojamų butų... 60. Bylos duomenimis nustatyta, kaip jau yra aukščiau pažymėta, tiek G. G.,... 61. Civiliniame procese įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant... 62. Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada... 63. Nuomos sutarties 7 p. nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojui... 64. Nagrinėjamu atveju, atsakovas 2015 m. spalio 28 d. pranešimu dėl nuomos... 65. Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių... 66. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra įvykdytos visos... 67. Konstatavus, kad nutraukiama yra negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, taip... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 69. Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis... 70. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 5... 71. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 176-178,... 72. patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.... 73. Nutraukti 1995-10-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų... 74. Iškeldinti A. G., a.k. ( - ) G. G., a.k. ( - ) L. D., a.k. ( - ) R. D., a.k. (... 75. Priteisti iš atsakovų A. G., a.k. ( - ) G. G., a.k. ( - ) L. D., a.k. ( - )... 76. Priteisti iš A. G., a.k. ( - ) G. G., a.k. ( - ) L. D., a.k. ( - ) R. D., a.k.... 77. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...