Byla 1-1969-1049/2018

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam M. P., nukentėjusiajai A. Š., jos įgaliotajam atstovui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., gimęs ( - ), Vilkaviškyje, asmens kodas ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis vairuotoju pagal individualią veiklą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Kaune, ( - ), teistas: 1) 2011 m. vasario 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2012 m. birželio 14 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ( 2 epizodai) – 20 MGL dydžio bauda; 3) 2013 m. kovo 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 30 MGL dydžio bauda; 2016-03-29 nutartimi bauda pakeista 6 mėnesių trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui; 4) 2017 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant: neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pradėti dirbti; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 70 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 5 mėnesius išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; 5) 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės – terminuoto laisvės atėmimo vykdymas atidėtas 3 (trims) metams įpareigojant M. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 (tris) mėnesius išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymu.

3Teismas

Nustatė

4I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

5M. P. 2017 m. lapkričio 15 d., apie 19.30 val., Kaune, ( - ) gatvėje, vairuodamas automobilį „Alfa Romeo“, valstybiniais numeriais ( - ) ir važiuodamas nuo ( - ) link ( - ) ties namu Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės, pagal jo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusios pėsčiosios A. Š., ją parbloškė ir padarė kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

6II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

7Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 15 d., apie 19.30 val., automobiliu „Alfa Romeo“, kuris priklauso jo užsienyje esančiam draugui, važiavo ( - ) gatve. Lijo, buvo tamsu, ir nors greitis nebuvo didelis, tačiau važiuodamas kelio antrąja juosta nepastebėjo, kaip jam iš dešinės pusės į pėsčiųjų perėjos zoną įžengė pėsčioji, dėl to nespėjo laiku sustabdyti ir ją parbloškė. Mergina neturėjo jokių šviesą atspindinčių priemonių, vilkėjo tamsiais rūbais. Išlipęs iš automobilio pamatė kelio važiuojamojoje dalyje gulinčią merginą, kurios galva buvo praskelta, ji taip pat skundėsi kojų skausmais. Pats M. P. buvo šoke, todėl paprašė šalia esančios moters iškviesti pareigūnus bei greitąją pagalbą. Smūgis, anot kaltinamojo, nebuvo stiprus, tačiau krisdama pėsčioji galva trenkėsi į automobilio priekinį stiklą, kuris sudužo. Atvykę medikai nukentėjusiąją išgabeno į ligoninę, o jį apklausė policijos pareigūnai. Įvykio metu buvo blaivus, dėl to, kas įvyko gailisi. Turi vairavimo stažą nuo 1996 metų. Automobilis, kurį vairavo priklauso jo draugus, kuris tiek įvykio metu, tiek ir dabar yra užsienyje, apie įvykį žino, sutarė, kad automobilį M. P. sutaisys, tačiau iki šiol to nepadarė. Nukentėjusiajai žalos neatlygino, su ja susitarti nepavyko. Patikino, kad žalą atlyginti ir civilinį ieškinį padengti sutiktų iš dalies per tam tikrą laiką iš savo gaunamo atlyginimo.

8Nukentėjusioji A. Š. baudžiamosios bylos teisinio nagrinėjimo metu apklausta dėl civilinio ieškinio parodė, kad patikslintame ieškinyje nurodytą neturtinės žalos reikalavimą mažina nuo 10000 eurų iki 7000 eurų, nes 3000 tūkstančių eurų atlyginimą jau yra gavusi iš draudimo, taip pat prašo priteisti turtinę žalą visoje ieškinyje nurodytoje sumoje ir iš jos jau išskaičiuota tai, ką dėl to yra gavusi iš draudimo kompanijos. Turtinę žalą anot nukentėjusiosios, be vaistų pirkimo, dėl ko ji pateikė atitinkamus kvitus, sudaro žala kurią patyrė dėl to, kad reikėjo nutraukti studijas, pabaigė du semestrus, tačiau nepavyko pabaigti trečiojo, nes kaltininko buvo sužalota, nors sumokėjo pilną sumą už visus tris semestrus, kurią ir prašo priteisti. Dalyje dėl neturtinės žalos konkretizavo, kad ją nuolatos kankina košmarai, negrįžtamai sužalotos kojos, sutrenkta galva, tai lėmė jos sprendimą nutraukti mokslus, kaip ir tai, kad šiuo metu universitetą paliko ir tie dėstytojai, pas kuriuos jis galėjo apsiginti magistro darbą. Studijas iš karto po įvykio susistabdė, tačiau sumokėtų pinigų nesusigražino, studijas nutraukė ir bent artimiausiu metu neketina grįžti, tokiu būdu neteko galimybės dirbti mėgiamą darbą, įgyti diplomą.

9Išvada dėl M. P. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

10Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji A. Š. parodė, kad 2017 m. lapkričio mėn. 15 d., trečiadienį, apie 19.00 val. ,išėjo iš namų ( - ). Buvo tamsoka, galimai, dulksna. Dėvėjo juodą striukę, pilkas šviesiai kelnes, su savimi turėjo didelę spalvotą rankinę su dviem medžiaginiais atšvaitais – pritvirtinti prie užsegimų rankinės apačioje. Ėjo viena, šaligatviu ( - ). link ( - ). Kiek prisimena, ant galvos buvo užsidėjusi kapišoną. Priėjusi ( - ) pasuko dešinėn ir ėjo toliau šaligatviu link ( - ). Priėjo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią netoli picerijos, o kitoje pusėje – prekybos centras „IKI“. Priėjusi sustojo, pažvelgė į kairę, į dešinę. Iš kairės pusės nematė atvažiuojančių automobilių, o iš dešinės – buvo toli. Šalia daugiau pėsčiųjų nebuvo. Ar buvo kitoje gatvės pusėje pėsčiųjų, laukiančių pereiti gatvę, pasakyti negali. Pradėjo eiti perėja. Daugiau nieko nepamena, sąmonę atgavo gulėdama gydymo įstaigoje – reanimacijoje. Pačio smūgio, kai automobilis ją partrenkė, nepamena. Prisimena, kad įžengusi į kelio važiuojamąją dalį spėjo pereiti vieną eismo juostą. Kai ėjo važiuojamąja dalimi, t. y., pirma eismo juosta, dar pažvelgė į kairę – atvažiuojančio automobilio nematė (b. l. 57–58).

11Liudytoja B. D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 15 d. buvo dukters gimtadienis. Kartu su dviem vaikais ir vyru atvyko į piceriją, esančią ( - ) gatvėje. Vyras vairavo automobilį „BMW“, valstybiniais numeriais ( - ) Prisimena, kad pravažiavo ( - ) esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir pasuko į pravažiavimą link turgavietės. Tada vyras apsuko vairuojamą transporto priemonę ir pastatė ją priekine dalimi link ( - ). Priekyje automobilio nestovėjo jokia kita transporto priemonė, iki ( - ) buvo apie 3 (trys) metrai, todėl puikiai matė visą ( - ) ir šalimais, jai iš kairės, esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Vyras išlipo iš automobilio ir nuėjo atsiimti užsakytos picos. Jau buvo tamsus paros metas, lijo, matomumas prastas, kelio važiuojamoji dalis šlapia. Laikas buvo apie 19.20 val. Sėdėjo ant priekinės automobilio keleivio sėdynės ir žvelgė pro priekinį stiklą į ( - ) gatvę, o būtent - į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Vaikai sėdėjo ant galinės automobilio salono sėdynės. Aiškiai matė, kaip jai iš kairės pusės, nuo ( - ) pusės, atėjo labai tamsiai apsirengusi moteris ar mergina, ant galvos buvo užsidėjusi gobtuvą. Vos ji priėjo perėją, nesulėtinusi greičio, pasisuko kairėn ir įžengė į pėsčiųjų perėją. Pėsčioji net nepaspaudė ant stulpo esančio įrengto mygtuko, kuris įjungia šviesinius signalus ant kelio važiuojamosios dalies ir ant pačių kelio ženklų, kad įspėtų vairuotojus apie į gatvę įžengiančius pėsčiuosius. Pėsčioji net neapsidairiusi įžengė į pėsčiųjų perėją ir jai įžengus į antrą eismo juostą, kuri leidžia transporto priemonėms judėti link ( - ) buvo partrenkta automobilio, atvažiavusio nuo ( - ) pusės. Matė, kaip partrenkta pėsčioji nukrito ant važiuojamosios dalies. Tuo metu pamatė, kaip iš po gobtuvo pasimatė pusilgiai plaukai, kurie buvo ryškios spalvos - galimai, raudonos. Su liudytojos mobiliuoju telefonu tuo metu žaidė vienas iš vaikų. Pagriebė tuo metu automobilyje buvusį vyro mobilų telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“. Išlipo iš automobilio, kad suteikti daugiau informacijos apie įvykyje dalyvavusį automobilį, tačiau teko sugrįžti į automobilį, nes vyro telefonas susietas buvo su Bluetooth sistema, ir viskas, ką sakė atsiliepęs operatorius, girdėjosi automobilio salone. Matė, kaip iš karto po įvykio, prieš pėsčiųjų perėją, sustojo automobilis, atvažiavęs nuo ( - ). pusės. Matė, kaip iš to automobilio vairuotojo vietos išlipo moteris ir pasiėmusi telefoną kažkam skambino. Mano, kad ji irgi norėjo apie įvykį pranešti policijai. Moters vairuojamas automobilis buvo sidabrinės spalvos, o automobilis, kuris partrenkė pėsčiąją, juodos spalvos. Pati prie partrenktos pėsčiosios priėjusi nebuvo, visą laiką stovėjo prie savo automobilio, kuriame sėdėjo du mažamečiai vaikai. Įvykio vietoje jau buvo prisirinkę daug žmonių. Matė, kaip kažkoks vyras pakėlė pėsčiajai galvą. Sugrįžus vyrui išvažiavo. Partrenkta pėsčioji neturėjo jokio su savimi daikto, kuris būtų atspindėjęs šviesą, nematė ir atšvaito. Pati turi vairuotojo pažymėjimą, vairuoja automobilį, todėl drąsiai gali teigti, kad pėsčioji tikrai buvo sunkiai pastebima gatvėje, nes vilkėjo visus tamsius drabužius ir dar buvo su gobtuvu. Į kelią įžengė neapsidairiusi, nesustojusi prieš įžengiant į gatvę (b. l. 51–52).

12Liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 15 d., apie 19.30 val. vairavo nuosavą automobilį „VW Golf“, valstybiniais numeriais ( - ) važiavo ( - ) gatve nuo ( - )link ( - ). Buvo tamsus paros metas, lynojo, kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia, matomumas buvo apsunkintas. Jos vairuojamas automobilis važiavo antra eismo juosta, važiavimo greitis buvo iki 50 km/h. Niekur neskubėjo, automobilyje važiavo kartu mama, kuri yra senyvo amžiaus. Matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios šalia parduotuvės „IKI“. Transporto priemonių intensyvaus judėjimo srauto nebuvo. Nei priekyje jos, nei gretima eismo juosta ta pačia kryptimi kitos transporto priemonės nevažiavo. Aiškiai matė pėsčiųjų perėją, prie kurios artėjo. Pastebėjo, kaip kairėje kelio pusėje, žvelgiant liudytojos judėjimo kryptimi, labai staiga į kelio važiuojamąją dalį įžengė pėsčiasis. Pėsčiasis pasirodė kaip iš niekur, nes einančio jo šaligatviu nesimatė, buvo labai tamsu toje vietoje. Aiškiai matė, kaip tamsiai apsirengęs pėsčiasis, kuris ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą, paskubomis įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir sparčiu žingsniu ėjo tolyn. Pėsčiasis į kelią įžengė visiškai nesidairęs. Liudytoja pradėjo palengva stabdyti savo vairuojamą automobilį artėdama prie perėjos. Matė, kaip nuo ( - ) antra eismo juosta atvažiavęs automobilis tamsios spalvos vos priartėjęs prie perėjos stabdė, tačiau partrenkė ėjusį pėsčiąjį. Matė, kaip žmogus pakilo į orą ir nukrito ant kelio važiuojamosios dalies, link kurios ji artėjo. Tuo metu pilnai sustabdė savo vairuojamą automobilį, paskubomis išlipo iš jo ir mobiliuoju telefonu skambino bendruoju pagalbos numeriu „112“. Kitame ragelio gale atsiliepusi operatorė klausinėjo įvairios informacijos, paskui pasakė, kad apie įvykį jau pranešta. Priėjo prie žmogaus, gulinčio ant kelio važiuojamosios dalies. Matė, kad tai yra jauna mergina. Išlipinėjant iš savo automobilio pamatė ant važiuojamosios dalies, šalia jos automobilio kairės pusės priekinių durelių, gulintį telefoną. Pakėlė jį ir įdėjo į partrenktos pėsčiosios rankinę. Kai priėjo prie partrenktos merginos, matė, kad ji yra sąmoninga, bandė kelti galvą, tačiau jai pasakė, kad to nedarytų. Automobilis, kuris partrenkė pėsčiąją, prie perėjos artėjo normaliu greičiu, nes kai pradėjo stabdyti, vos pėsčioji įžengė į jo važiavimo krypties eismo juostą, automobilis sustojo labai greitai, nors ir partrenkė pėsčiąją. Automobilį, kuris partrenkė merginą, vairavo vyriškis, kuris išlipęs iš transporto priemonės iš karto pribėgo prie gulinčios merginos. Į įvykio vietą prisirinko daugiau žmonių. Atvykus medikams mergina buvo įkelta į Greitosios medicinos pagalbos automobilį. Atvykusiems policijos pareigūnams paliko savo kontaktinius duomenis. Liudytoja pabrėžė, kad vos pamačiusi tamsų šešėlį pėsčiųjų perėjoje, pradėjo stabdyti palengva savo vairuojamą automobilį. Sutriko pamačiusi, kad pėsčiasis per gatvę eina nesidairydamas, paskubomis. Mano, kad pėsčiąją partrenkusio automobilio vairuotojui taip pat buvo sunku pastebėti iš anksto tamsiai apsirengusią pėsčiąją. Kai liudytoja pastebėjo tamsų šešėlį, įžengusį į kelio važiuojamąją dalį iš kairės pusės pagal jos vairuojamo automobilio judėjimo kryptį, iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos buvo likę apie 12-15 metrų (b. l. 54–55).

132017-11-15 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės Jurgitos Samsonaitės tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodytos aplinkybės, kad 2017 m. lapkričio 15 d., apie 19.32 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune, ( - ) ties namu Nr. ( - ) įvykęs įskaitinis eismo įvykis. Nuvykus nurodytu adresu rastas automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. ( - ) ir pėsčioji, kurią apžiūrinėjo Greitosios medicinos pagalbos medikai. Transporto priemonės vairuotojas M. P. nurodė įvykio aplinkybes. Vairuotojui alkotesteriu patikrintas blaivumas (b. l. 14).

142017 m. lapkričio 24 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – ( - ) ties pravažiavimu į ( - ) sudaryta fotolentelė. 2017-11-15 nubraižytas eismo įvykio vietos planas. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 9–13, 16).

15Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3861/2017(02), matyti, kad, kad A. Š. nustatyta kraujosruva kaktoje, nosies kaulų lūžis, apatinės lūpos žaizda, blauzdikaulių artimesnės dalies lūžiai, kairio šeivikaulio artimesnės dalies lūžis, dešinio kelio sąnario užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas, vidinio šalutinio raiščio plyšimas, kurie laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34–35).

16Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. P. dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pasitvirtino.

17Kaltinamasis M. P. vairuodamas automobilį „Alfa Romeo“, ( - ) važiuodamas ( - ), nuo ( - ) prospekto link ( - ) gatvės, ties namu Nr. ( - ), dėl neatsargumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės, pagal jo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusios pėsčiosios A. Š., ją parbloškė ir padarė kūno sužalojimus, sukėlusius pastarajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų A. D. bei B. D. G. parodymai, nukentėjusiosios A. Š. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. P. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

18III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

19Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

20Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis padarė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimo pažeidimus, ko pasėkoje vairuodamas automobilį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė A. Š., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal 281 straipsnio 1 dalį, kaip neatsargus nusikaltimas.

21IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

22BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

23Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

24Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių nenustatyta.

25M. P. padarė vieną nesunkų neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 92–95), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 87–91), Respublikinio priklausomybės centro, taip pat VšĮ Kauno miesto poliklinikos Psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b. l. 82, 84), dirba.

26Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, M. P. parinktina skirtinos bausmės rūšis – bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis dirbančiam asmeniu, kuris teisiamas už neatsargų nusikaltimą, yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks M. P., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam – t. y. 21 MGL (790,86 eurų) dydžio bauda. Baudos dydis nustatomas ir už nusikalstamas veikas skaičiuojamas atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo metu (2017 m. lapkričio 15 d.) galiojusį MGL dydį (37,66 eurų) ir baudų dydį (BK 47 straipsnio 3 dalis).

27Pagal BK 641 straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudos.

28Atsižvelgiant į neatsargaus nusikaltimo padarymo laiką – 2017 m. lapkričio 15 d., šiuo nuosprendžiu paskyrus bausmę, ji vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi bendrintina, su 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta galutine 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 (trims) metams įpareigojant M. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 (tris) mėnesius išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 300 straipsnio 2 dalis), tyčinis baudžiamasis nusižengimas (BK 259 straipsnio 2 dalis), ir neatsargus nesunkus nusikaltimas (BK 281 straipsnio 1 dalis)), griežtesne 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę – baudą. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato draudimo apėmimo būdu bendrinti skirtingų rūšių bausmes, pavyzdžiui baudą su laisvės atėmimo bausme. Tokia teismų praktika suformuota ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302/2014 kasacinis teismas konstatavo, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės (2016 m. balandžio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis; Baudžiamoji byla Nr. 1A-380-307/2016). Toks bausmių bendrinimo būdas taikytinas ir šioje baudžiamojoje byloje.

29Esamomis aplinkybėmis baudžiamojoje byloje yra pagrindas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėti M. P. paskirtos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi šiuo nuosprendžiu skiriant bausmę dėl neatsargaus nusikaltimo bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę. Atsižvelgtina į tai, kad šioje byloje M. P., savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, turi pastovią gyvenamąją dirba, jo padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga (neatsargus nesunkus nusikaltimas), taigi, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o tam daugiau pakenktų, turėtų neigiamos. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Visgi siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, M. P. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai, kurie buvo numatyti ir 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 (tris) mėnesius išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

30Dėl civilinio ieškinio.

31Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

32Nukentėjusioji A. Š. baudžiamojoje byloje pateiktu patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti 3877,17 eurų turtinę žalą ir 10 000 eurų neturtinę žalą (b. l. 160–176). Ieškinyje nurodė, jog iš karto po eismo įvykio patirtos traumos buvo paguldyta į Lietuvos Sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos skyrių, kur buvo gydoma stacionare iki 2017 m. gruodžio 7 d., buvo atliktos kelios operacijos. Nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 23 d. A. Š. buvo gydoma Ortopedijos techniko stacionare. Tiek gydantis LSMUL Kauno klinikose stacionare, tiek ir Ortopedijos technikos stacionare buvo teikiamos psichiatro ir psichologo konsultacijos. Iš Ortopedijos technikos psichologės J. B. pranešimo matyti, kad A. Š. dėl patirtos traumos eismo įvykio metu, išsivystė psichosomatiniai sutrikimai įtakojantys A. Š. psichoemocinę būklę bei adaptaciją. Atsižvelgiant į A. Š. psichoemocinę būklę, A. Š. baigiantis reabilitacijos laikotarpiui buvo rekomenduota tęsti psichoterapiją. UAB „Romuvos klinika“ pranešime nurodyta, kad A. Š. šiuo metu teikiamos konsultacijos dėl judėjimo apribojimų po įvykusios traumos. A. Š. tikslingos ir tolimesnės psichologo-psichoterapeuto konsultacijos. Iš AB „Ortopedijos Technika“ išrašo iš ligos istorijos Nr. 2018/00231/00 matyti, kad A. Š. reikalingos reabilitacijos priemonės: l. Režimas-II, Dieta PI; 2.Medikamentai: Tab.Lyrica 75 mg lk/d, tab. Tiapridali 25 mg 2k/d., tab.Paroxetin 20 mg k/d, NVNU, perrišimai, ligatūrų pašalinimas; 3.Kineziterapija pagal individualų planą 2k/d; 4.Ergoterapija lk/d; 5.Fizioterapija: ES kojoms N10; 6.Masažas kojoms N8; 7. Ortopedijos techninės priemonės (OTP- neįgaliojo vežimėlis, vaikšytnė); 8. Psichologo k-ja; 9.

33Socialinio darbuotojo k-ja; 10. Pacientės mokymas. Reabilitacijos tikslai: maksimaliai sugrąžinti ar kompensuoti ir palaikyti sutrikusias biosocialines funkcijas, judėjimą, apsitarnavimą, tenkinti fiziologinius poreikius, išlaikyti savarankiškumą. Reabilitacijos uždaviniai: skausmo mažinimas, sąnarių kontraktūrų profilaktika, tromboembolinių komplikacijų, infekcijų profilaktika, fizinės ištvermės didinimas, maksimalios operuotų kojų funkcijos siekimas, apsitarnavimo, savarankiškumo lavinimas, psichoemocinės būklės gerinimas, socialinių problemų sprendimas, pacientės mokymas. Be to, iš minimo išrašo matyti, kad A. Š. judėjimas galimas tik su alkūniniais ramentais. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. Š. mokėsi Vytauto Didžiojo Universitete, studijavo socialinę ir politinę kritiką. Studijų pabaiga 2018 m. Ieškinyje nurodoma, kad dėl patirtos traumos eismo įvykio metu A. Š. negalėjo tęsti pradėtų mokslų ir prarado sumokėtus 3448,40 eurų už studijas VDU. Ieškinyje nurodoma, kad jo surašymo dienai A. Š. išlaidos vaistams dėl patirtos traumos sudaro 240,54 Eurų. A. Š. pervežimas iš Lietuvos Sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų greitosios med. pagalbos automobiliu į namus kainavo 25 Eurų. A. Š. dėl patirtos traumos eismo įvykio metu šiai dienai patyrė 3877,17 eurų turtinę žalą. Nusikaltimu padaryta ir neturtinė žala. Eismo įvykis įvyko 2017 m. lapkričio 15 d., tuo laikotarpiu studijavo VDU, deja dėl patirtos traumos studijų tęsti nebegalės, tuo pačiu ir negalės įsigyti politikos magistro laipsnio. Dėl patirtos traumos eismo įvykio metu, pastoviai jaučiamas galvos skausmas, svaigimas, riboti kūno judesiai, sunku susikaupti, negali atlikti paprasčiausių namų ruošos darbų, nesugebėjimas pasigaminti maisto, išsimaudyti, savarankiškai naudotis tualetu, pastovios negatyvios mintys, neturi galimybės išeiti pasivaikščioti po parką, šiai dienai gali tik sunkiai judėti alkūninių ramentų pagalba bute. Pakrikusi psichologinė būklė (depresija, nerimas, nuotaikų kaita). Sutriko atmintis ir mąstymas, nuolatinis verkimas, nuolatinis galvos, dantų, nosies ir kojų skausmas, klibantys dantys, panikos (negrįžtamai nutrūkę galiniai kryžminiai dešinės kojos raiščiai, nuskilusi blauzdikaulio dalis, kurios negalima operuoti, pykčio priepuoliai), dėl dantų skausmo A. Š. maitinasi tik trintu maistu. Šiuo atveju padaryta neturtinė žala yra patirti neigiami išgyvenimai, tiek psichologinės, tiek fizinės pasekmės, neaiškios pasveikimo galimybės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes neturtinę žalą vertina 10 000 eurų. Teigiama, kad tiek turtinė, tiek neturtinė žala jai buvo padaryta dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl darytina išvada, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos: žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos, todėl iš atsakovo – kaltinamojo M. P. jos naudai priteistina neturtinė 10 000 eurų., turtinė 3877,17 eurų žala. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 1000 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas civilinis ieškinys su priedais patvirtinančiais išlaidas kurias patyrė gydymosi laikotarpiu, medicininiai dokumentai. Kadangi, dėl patirtos traumos vis dar lankosi pas medikus, perka vaistus, su šiuo patikslintu ieškiniu papildomai pateikia tai patvirtinančius medicininius dokumentus.

34Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu A. Š. patikslino savo civilinį ieškinį, nurodydama, kad dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė jai išmokėjo 3000 eurų, savo reikalavimą mažina iki 7000 eurų.

35Civilinis atsakovas – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, nes draudikas pilnai įvykdė savo prievolę, nukentėjusiajai sumokėjo 3000 eurų neturtinę žalą ir 221,00 eurų turtinę žalą. Civilinio atsakovo nuomone, 3000 eurų neturtinė žala yra pagrįsta ir pakankama, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo sunkumą, ryškių liekamųjų potrauminių reiškinių nebuvimą, objektyvi, nepažeidžianti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Turtinė žala sumažinta iki 221,00 eurų, nes draudimo bendrovė neturi pagrindo mokėti kompensaciją už studijas bei už „Lyrica“ vaistų įsigijimą (vaistai paskirti iki eismo įvykio) (b. l. 159).

36Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

37Nukentėjusioji A. Š. prašo atlyginti 3448,40 eurų turtinę žalą už tai, kad buvo priversta nutraukti studijas Vytauto Didžiojo universitete ir ateityje negalės įgyti magistro diplomo.

38Byloje yra 2018 m. kovo 7 d. pažyma Nr. 2018-18 (b. l. 67), iš kurios matyti, kad A. Š. studijavo Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete, nuolatinių Magistro studijų I kurse ir sumokėjo: 1121,00 eurų studijų mokestį ir 62,40 eurų už išlyginamąjį papildomą dalyką 2015/2016 mokslo metų rudens semestrą, iš viso 2015 metais sumokėjo 1183,40 eurų. Nurodoma, kad A. Š. studijuoja II kurse ir sumokėjo 1132,50 eurų studijų mokestį, už 2016/2017 mokslo metų pavasario semestrą, bei 1132,50 eurų studijų mokestį, už 2018/2018 mokslo metų rudens semestrą. Iš viso 2018 metais sumokėjo 2265,00 eurų.

39A. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl 3448,40 eurų turtinės žalos, susijusios su atlyginimu jai už nutrauktas studijas Vytauto Didžiojo universitete yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

40Kaltinamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai sprendžiant civilinio ieškinio klausimą vertinami taip pat ir pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, todėl įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje procedūrose paprastai yra skirtingi. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai nurodyti faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,, Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013; kt.). Taigi, būtent civilinis ieškovas turi pagrįsti savo reikalavimo pagrindą ir pateikti tai liudijančius įrodymus.

41Šiuo atveju civilinis ieškovas – A. Š. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji nebėra Vytauto Didžiojo universiteto studentė, netgi priešingai, iš byloje esančios 2018 m. kovo 7 d. pažymos (b. l. 67), matyti, kad joje nurodoma, jog A. Š. studijuoja Vytauto Didžiojo universitete Politikos ir diplomatijos fakultete, nuolatinių Magistro studijų II kurse. Teisiamojo posėdžio metu A. Š. patikino, kad mokslus universitete nutraukė dėl sveikatos būklės, kuri suprastėjo tuojau pat po eismo įvykio ir ateityje mokslų tęsti negalės. Nurodė ir tą aplinkybę, kad mokslų tęsti toliau nenori, kadangi iš universiteto išėjo visi dėstytojai, pas kuriuos galėtų apsiginti savo magistro darbą (b. l. 181).

42A. Š. sumokėjo studijų mokestį už 2015/2016 mokslo metų rudens semestrą, taip pat už papildomą išlyginamąjį dalyką, taip pat sumokėjo ir už 2016/2017 mokslo metų pavasario semestrą ir šias paslaugas gavo. Eismo įvykio data – 2017 m. lapkričio 15 d., t. y. įpusėjus rudens semestrą ir būtent šio semestro nukentėjusioji teigia negalėjusi baigti dėl jos sveikatos sužalojimo ir to nulemtų pasekmių.

43Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Todėl šiame kontekste konstatuotina, kad A. Š. universitete studijuodama pirmuosius du semestrus gavo paslaugą, už kurią sumokėjo, išklausė konkrečius studijų dalykus, už kuriuos surinko atitinkamą kreditų skaičių, kurie net ir asmeniui nutraukus studijas nėra eliminuojami ir esant reikalui galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl išklausytų dalykų įskaitymo, tuo atveju, jei būtų perstojama į studijas, ar į jas sugrįžus. Kita vertus, ir dėl trečiojo semestro A. Š. apklausoje nurodė, kad tuojau pat po eismo įvykio į universitetą nuvyko jos mama, kurios iniciatyva studijos buvo sustabdytos, tačiau vėliau A. Š. jas metė, manydama, kad dėl eismo įvykio nulemtos sveikatos būklės negalės jų pabaigti, be to, jos netenkino likęs akademinis personalas.

44Tai nėra pagrįsti motyvai konstatuoti žalą CK 6.249 straipsnio prasme, kadangi byloje be Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3861/2017(02), iš kurios matyti, kad, kad A. Š. nustatyta kraujosruva kaktoje, nosies kaulų lūžis, apatinės lūpos žaizda, blauzdikaulių artimesnės dalies lūžiai, kairio šeivikaulio artimesnės dalies lūžis, dešinio kelio sąnario užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas, vidinio šalutinio raiščio plyšimas, kurie laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kad būtent dėl 2017 m. lapkričio 15 d. eismo įvykio A. Š. negalėjo (negali) tęsti studijų. Atkreiptinas dėmesys ir į nustatytų sužalojimų pobūdį, be to, depresinio pobūdžio sveikatos problemų, dėl kurių ir iki aptariamojo eismo įvykio lankėsi pas psichologą, A. Š. patvirtino turėjusi ir anksčiau, tą patvirtina ir bylos duomenys (b. l. 71). Po reabilitacijos judėjimo galimybės A. Š. nėra kaip nors ženkliai apribotos. Be to, liudytoja nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kodėl metė (iš jos žodžių) studijas, kas lėmė, kad jų nepaliko sustabdytų, kokios galimybės tęsti studijas nuotoliniu būdu, studijuoti pagal specialių tvarkaraštį ir pan. Patvirtino, kad studijas galėtų baigti eksternu, tačiau to nesugebės padaryti. Akademinio personalo pasikeitimas taip pat nėra joks pagrįstas argumentas šiame kontekste. Civilinis atsakovas – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ šioje dalyje nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti nukentėjusiosios A. Š. 3448,40 eurų dydžio reikalavimą, dėl kompensavimo sumokėtos sumos už studijas, kurių negalėjo tęsti dėl patirtos traumos, nukentėjusiosios pateikti medicininiai dokumentai ir paaiškinimai nepatvirtina aplinkybių, kad A. Š. ateityje negalės tęsti mokslų, visi universitetai suteikia galimybę studentams mokslus stabdyti ir pratęsti vėliau, ką galėjo ir turėjo padaryti ir nukentėjusioji, ir tai pačios nukentėjusiosios privalomų ir būtinų veiksmų neatlikimas. Taigi, iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad išsibraukimas iš studentų sąrašų (jei tai padaryta) buvo įtakotas subjektyvių A. Š. sprendimų, kurie civilinės atsakomybės prasme negali būti laikomi tiesioginiu nusikalstamos veikos – 2017 m. lapkričio 15 d. eismo įvykio padariniu, žala, kaip tai apibrėžiama CK 6.249 straipsnyje, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys dėl 3448,40 eurų turtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

45Kitoje patikslinto civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos A. Š. nurodo, kad šiai dienai jos išlaidos vaistams dėl patirtos traumos sudaro 240,54 eurų. A. Š. pervežimas iš Lietuvos Sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų greitosios medicinos pagalbos automobiliu į namus kainavo 25 eurus.

46Civilinis atsakovas – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ šioje dalyje nurodė, jog A. Š. išmokėta 221,00 eurų turtinės žalos atlyginimas. Išmokos sumą sudaro kompensacija už vaistų pirkimą ir transportavimo paslaugas pagal pateiktus kvitus. Civilinis atsakovas nukentėjusiajai yra nurodęs, kad atsisako kompensuoti 43,74 eurų sumą už „Lyrica“ vaistų įsigijimą, kadangi A. Š. pateiktame rašte Nr. 2018/00231/00, nurodyta, kad ji kelis metus serga depresija ir ambulatoriškai vartoja vaistus „Lyrica“, taigi, minėti vaistai paskirti iki eismo įvykio. Kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu A. Š. pateikė vaistų pirkimo bei medicininių paslaugų apmokėjimo kvitų originalus, iš kurių matyti, kad nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. birželio 13 d. buvo įsigyta atitinkamų prekių ir paslaugų dar už 163,23 eurus, taip pat pateikė medicinos dokumentų išrašą.

47Pagal kartu su civiliniu ieškiniu pateiktus vaistų pirkimo bei medicininių paslaugų apmokėjimo kvitus matyti, kad buvo sumokėta 240,54 eurai už vaistinių preparatų įsigijimą ir 25 eurai už ligonio transportavimo paslaugas, t. y. iš viso 265,54 eurai. Iš šios sumos civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ A. Š. išmokėjo 221,00 eurų turtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad atsisako kompensuoti 43,74 eurų sumą už „Lyrica“ vaistų įsigijimą. Visgi, tokia suma yra netiksli, kadangi skaičiuojant faktiškai už „Lyrica“ vaistų įsigijimą sumokėtas sumas (kvito Nr. 72205/4, bei kvito Nr. 106781/58), gaunama ne 43,74 eurų, o 39,49 eurų suma, kai tuo tarpu civilinio ieškovo atstovas šią sumą nepagrįstai padidino kvite Nr. 72205/4, nurodytos ir suteiktos nuolaidos sąskaita (ją skaičiavo be nuolaidos, nors faktiškai nuolaida buvo pritaikyta), taigi, iš 265,54 eurų bendros civiliniu ieškiniu nurodomos turtinės žalos sumos atėmus faktiškai už Lyrica“ vaistų įsigijimą sumokėtus 39,49 eurus, atlygintinos turtinės žalos suma pagal pateiktus dokumentus gaunama 226,05 eurai, kai tuo tarpu civilinis atsakovas nukentėjusiajai paskaičiavo ir pervedė 221,00 eurus, nors šioje dalyje turtinę žalą pripažino, taigi, iki šiol nėra įvykdęs 5,05 eurų mokėjimo.

48Pagal kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu pateiktus vaistų bei medicininių paslaugų pirkimo kvitus matyti, kad papildomai buvo sumokėta iš viso 163,23 eurai (3877,17-3448,4-265,54). Šios turtinės žalos civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nepadengė ir jos atlyginimo klausimo nesvarstė. Sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti šioje dalyje pagrįstumo atkreiptinas dėmesys, kad iš 2018 m. vasario 25 d. Išrašo iš ligos istorijos Nr. 2018/00231/00 (b. l. 71), matyti, kad pateiktoje A. Š. gyvenimo anamnezėje nurodyta, jog ji keli metai serga depresija, tą A. Š. patvirtino ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, nurodyta, kad ambulatoriškai vartoja Lyrica, Tiapridalį, Paroxetiną.

49Iš kartu su civiliniu ieškiniu, o taip pat patikslintu civiliniu ieškiniu pateiktų vaistų pirkimo bei medicininių paslaugų apmokėjimo kvitų matyti, kad 2017 m. gruodžio 12 d. pirkta vaistai Lyrica už 20,26 eurus (kvito Nr. 72205/4), 2018 m. sausio 8 d. pirkta vaistai Lyrica už 19,23 eurus (kvito Nr. 106781/58), 2018 m. kovo 27 d. pirkta vaistai Paroxetin, iš viso už 7,84 eurus, taip pat šiuo kvitu įsigyta B grupės vitaminai „Vivavit CA PS N40 už 4,49 eurus, bei žuvų taukai „Omex Premium Omega 3“ Caps. N6, už 7,74 eurus (kvito Nr. 82220/8), 2018 m. balandžio 28 d. pirkta vaistai Lyrica, bei Paroxetin, iš viso už 22,16 eurus (kvito Nr. 126616/54), 2018 m. birželio 9 d. pirkta vaistai Lyrica už 14,88 eurus (kvito Nr. 87662/38). Taigi, esamomis aplinkybėmis konstatuotina, jog dar iki eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota, A. Š. sirgo depresija ir vartojo vaistus Lyrica, Tiapridal, Paroxetin, taigi, šių vaistinių preparatų – Lyrica ir Paroxetin, kurie nurodyti nukentėjusiosios pateiktuose kvituose, pirkimas negali būti pateisinamas kaip 2017 m. lapkričio 15 d. eismo įvykio pasekmė, todėl civilinis ieškinys (tiek pagrindinis, tiek papildomas) dėl turtinės žalos už tokių vaistų įsigijimą atmestinas. Taip pat nėra pagrindo tenkinti civilinį ieškinį ir dalyje dėl išlaidų, kurios susijusios su maisto papildų bei vitaminų įsigijimu (kvito Nr. 82220/8), kaip ir nėra duomenų, kad jie buvo skirti pačiai nukentėjusiajai.

50Esamomis aplinkybėmis pagal patikslintą civilinį ieškinį iš jame papildomai nurodytos 163,23 eurų sumos atimamos papildomai nurodytos sumos, skirtos vaistinių preparatų – Lyrica ir Paroxetin įsigijimui, taip pat maisto papildams – B grupės vitaminai „Vivavit CA PS N40 bei žuvų taukai „Omex Premium Omega 3“ Caps. N6, įsigijimui ir laikytina, kad šioje dalyje pagrįstas ir nukentėjusiajai atlygintinas turtinės žalos dydis yra 106,12 eurų. Ši suma sudedama su iki šiol civilinio atsakovo neatlygintais ir aukščiau aptartais 5,05 eurais pagal pagrindiniame civiliniame ieškinyje nurodytos turtinės žalos sumą, ir gaunama 111,17 eurų turtinės žalos suma, kuri nėra atlyginta. Pagal patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta bendrą 3877,17 eurų turtinės žalos sumą matyti, kad iš jos nėra išskaičiuota 221,00 eurų, kuriuos nukentėjusiajai jau išmokėjo civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, ir kuriuos ji teismo posėdžio metu patvirtino gavusi, šią aplinkybę pagrindžia ir civilinio atsakovo pateiktas mokėjimo nurodymas (b. l. 147).

51Taigi, civilinio ieškinio dalyje dėl 3877,17 eurų turtinės žalos atlyginimo atėmus nepriteistiną nukentėjusiosios A. Š. 3448,40 eurų dydžio reikalavimą, dėl kompensavimo sumokėtos sumos už studijas, reikalavimą, taip pat jau civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ A. Š. išmokėtus 221,00 eurų turtinės žalos, atmetus sumas, kurias teismas pripažįsta nepagrįstomis už vaistinių preparatų – Lyrica ir Paroxetin įsigijimą, taip pat maisto papildų – B grupės vitaminai „Vivavit CA PS N40 bei žuvų taukai „Omex Premium Omega 3“ Caps. N6, įsigijimą, iš civilinio atsakovo, kuris yra materialai atsakingas už kaltinamojo veiksmus priteistina 117,17 eurų turtinės žalos suma nukentėjusiosios A. Š. naudai, civilinį ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies.

52Nukentėjusioji A. Š. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kuriuo prašo priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo priteisti jos patirtas 1000 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad draudimo bendrovė išmokėjo 3000 eurų neturtinės žalos, todėl civiliniu ieškiniu reikalaujamą neturtinės žalos dydį nurodė sumažinanti iki 7000 eurų. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo yra neigiami išgyvenimai, tiek psichologinės, tiek fizinės pasekmės, neaiškios pasveikimo galimybės.

53Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo statymo normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas.

54Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

55Civilinis atsakovas draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ šioje dalyje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo 3000 eurų išmoką neturtinei žalai atlyginti (b. l. 141-142).

56Kaltinamojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės, yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Maksimali suma, kurią gali išmokėti draudikas eismo įvykio metu nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtai neturtinei žalai atlyginti yra ribojama 5000 eurų suma.

57Nukentėjusiajai A. Š. dėl įvykusio eismo įvykio buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Draudimo bendrovė nurodė, kad jos išmokėta 3000 eurų draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus bei teismų praktiką, todėl likusioje dalyje ieškovės reikalavimą prašo atmesti.

58Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Nekelia abejonių ir tai, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų, pvz., kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas arba kad ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014).

59Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaip nurodė liudytojos B. D. G. bei A. D., o taip pat ir pats kaltinamasis M. P., nukentėjusioji tamsiu paros metu, esant blogoms metrologinėms sąlygoms, lyjant, į nereguliuojamą perėją išėjo labai staiga, nė nesidairė į šalis, ant galvos buvo užsidėjusi gobtuvą, buvo apsirengusi juodai ir su savimi neturėjo jokio šviesą atspindinčio atšvaito. Nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas įvertina tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruva kaktoje, nosies kaulų lūžis, apatinės lūpos žaizda, blauzdikaulių artimesnės dalies lūžiai, kairio šeivikaulio artimesnės dalies lūžis, dešinio kelio sąnario užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas, vidinio šalutinio raiščio plyšimas, kurie laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34–35). Nukentėjusioji nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017m. gruodžio 7 d. buvo gydoma stacionare, o nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 23 d., gydėsi Ortopedijos techniko stacionare, buvo apribotas judėjimas, išsivystė psichosomatiniai sutrikimai, vartojo medikamentus. Išrašant į namus, nukentėjusiajai buvo rekomenduojama tęsti medikamentų vartojimą. Eismo įvykio aplinkybės, padaryti sužalojimai neabejotinai leidžia teigti, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus negalint vaikščioti ir pačiai save apsitarnauti. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai pavojaus jos gyvybei nesukėlė, konkrečių ryškių ir ilgalaikių liekamųjų potrauminių reiškinių nenustatyta. Iš epikrizės matyti, kad išrašant į namus, jos būklė pagerėjo. Teismas įvertina ir nukentėjusiosios amžių, jos sveikatos būklę iki įvykio, ji jauno amžiaus, iki įvykio gydėsi dėl depresijos ir tai galėjo turėti įtakos jos psichoemocinei būklei. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra išmokėjusi 3000 eurų dydžio išmoką, į tai, kad nukentėjusiajai gydymas dar tęsiamas, kitus civiliniame ieškinyje pareikštus nusiskundimus, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės papildomai 500 eurų, taigi, civilinį ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies. Toks neturtinės žalos dydis (3500 eurų) bus adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.

60Dėl proceso išlaidų

61Nukentėjusioji prašo priteisti 1000 eurų jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

62Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

63Pažymėtina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu asmuo yra apdraustas dėl žalos, atsiradusios kilus eismo įvykiui, o proceso išlaidos baudžiamojoje byloje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį teismo sprendimu išieškomos iš nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis M. P. sutiko su priteistinu proceso išlaidų dydžiu ir nagrinėjamu atveju, nėra pakankamo pagrindo mažinti nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti, kadangi kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba, todėl prašoma priteisti 1000 eurų atstovavimo išlaidų suma nelaikytina nuteistajam per didele ar nepakeliama našta. Atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta ir įrodyta, nukentėjusioji kartu su ieškiniu pateikė mokėjimo nurodymą (b. l. 175) iš bylos medžiagos matyti, kad tas pats advokatas A. Š. atstovavo ir ikiteisminio tyrimo metu.

64BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – neatsargus nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis dirba, tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nėra ją sunkinančių, tai, kad M. P. teismo posėdžio metu pripažinęs kaltą žadėjo atlyginti padarytą žalą. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), skirti netikslinga, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė apėmimo būdu bendrinama su 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta galutine 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymą atidėjus M. P. buvo paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 (tris) mėnesius išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, todėl sprendžia, kad ir šiuo nuosprendžiu M. P. turėtų būti paskirta aukščiau nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė.

65Kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintina (139 straipsnio 3 dalis).

66Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

67Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Nutarė

68M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 21 MGL (790,86 eurų) dydžio baudą.

69Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudą.

70Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta galutine 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, taikant bausmių apėmimą, griežtesne 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę bausmę – 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudą, ir skirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

71Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant M. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

72Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 (tris) mėnesius išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

73Nukentėjusiosios A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (kodas 300665654, Viršuliškių skg. 34, Vilnius) nukentėjusiajai A. Š. 117,17 (vieną šimtą septyniolika eurų ir septyniolika centų) turtinės ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

74Priteisti iš kaltinamojo M. P. nukentėjusiajai A. Š. 1000 (vieną tūkstantį) eurų atstovavimo išlaidų.

75Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

76Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I. Nusikalstamos veikos aplinkybės... 5. M. P. 2017 m. lapkričio 15 d., apie 19.30 val., Kaune, ( - ) gatvėje,... 6. II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai... 7. Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 15 d.,... 8. Nukentėjusioji A. Š. baudžiamosios bylos teisinio nagrinėjimo metu... 9. Išvada dėl M. P. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos... 10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji A. Š. parodė,... 11. Liudytoja B. D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 15... 12. Liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 15 d.,... 13. 2017-11-15 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių... 14. 2017 m. lapkričio 24 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole... 15. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados... 16. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos... 17. Kaltinamasis M. P. vairuodamas automobilį „Alfa Romeo“, ( - ) važiuodamas... 18. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai... 19. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto... 20. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis padarė... 21. IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai... 22. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto arba... 23. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje... 24. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad... 25. M. P. padarė vieną nesunkų neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika yra... 26. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir... 27. Pagal BK 641 straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto... 28. Atsižvelgiant į neatsargaus nusikaltimo padarymo laiką – 2017 m.... 29. Esamomis aplinkybėmis baudžiamojoje byloje yra pagrindas vadovaujantis BK 75... 30. Dėl civilinio ieškinio.... 31. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis,... 32. Nukentėjusioji A. Š. baudžiamojoje byloje pateiktu patikslintu civiliniu... 33. Socialinio darbuotojo k-ja; 10. Pacientės mokymas. Reabilitacijos tikslai:... 34. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu A. Š. patikslino savo... 35. Civilinis atsakovas – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo ieškinį... 36. Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos Civilinio... 37. Nukentėjusioji A. Š. prašo atlyginti 3448,40 eurų turtinę žalą už tai,... 38. Byloje yra 2018 m. kovo 7 d. pažyma Nr. 2018-18 (b. l. 67), iš kurios matyti,... 39. A. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl 3448,40 eurų turtinės žalos,... 40. Kaltinamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo... 41. Šiuo atveju civilinis ieškovas – A. Š. nepateikė jokių įrodymų,... 42. A. Š. sumokėjo studijų mokestį už 2015/2016 mokslo metų rudens semestrą,... 43. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas... 44. Tai nėra pagrįsti motyvai konstatuoti žalą CK 6.249 straipsnio prasme,... 45. Kitoje patikslinto civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos A. Š.... 46. Civilinis atsakovas – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ šioje dalyje... 47. Pagal kartu su civiliniu ieškiniu pateiktus vaistų pirkimo bei medicininių... 48. Pagal kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu pateiktus vaistų bei... 49. Iš kartu su civiliniu ieškiniu, o taip pat patikslintu civiliniu ieškiniu... 50. Esamomis aplinkybėmis pagal patikslintą civilinį ieškinį iš jame... 51. Taigi, civilinio ieškinio dalyje dėl 3877,17 eurų turtinės žalos... 52. Nukentėjusioji A. Š. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje,... 53. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų... 54. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo... 55. Civilinis atsakovas draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“... 56. Kaltinamojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje AAS... 57. Nukentėjusiajai A. Š. dėl įvykusio eismo įvykio buvo padarytas kūno... 58. Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius... 59. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaip nurodė liudytojos B. D. G.... 60. Dėl proceso išlaidų... 61. Nukentėjusioji prašo priteisti 1000 eurų jos turėtų išlaidų advokato... 62. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 63. Pažymėtina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 64. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi... 65. Kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 66. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.... 67. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 68. M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 69. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 70. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi šiuo nuosprendžiu... 71. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 72. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu paskirti... 73. Nukentėjusiosios A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš... 74. Priteisti iš kaltinamojo M. P. nukentėjusiajai A. Š. 1000 (vieną... 75. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –... 76. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...