Byla 2K-117/2013
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

2sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

3dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

4nuteistajam V. L.,

5nuteistojo gynėjui advokatui Vyteniui G,

6nukentėjusiajai S. G.,

7nukentėjusiosios atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. gynėjo advokato V. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio.

8Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu V. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Nukentėjusiosios S. G. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

9Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo patenkinus Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir iš dalies nukentėjusiosios S. G. apeliacinius skundus, Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis - V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta, visiškai sudedant su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (bauda sumokėta) ir iš dalies sudedant su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams ir 21 MGL (2730 Lt) bauda. Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. baudžiamąjį įsakymą (bauda sumokėta), ir bausmė pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendį. Iš nuteistojo V. L. priteista S. G. 85 000 Lt turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios S. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo paliktas nenagrinėtas. Prienų rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. gegužės 10 d nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. L. turtui: krovininiam automobiliui „Nissan Double Cab“ (valst. Nr. ( - ) žemės sklypui, esančiam Kazlų Rūdos sav., ( - ), butui, esančiam Kazlų Rūdos m., ( - ), paliktas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Greičiaus pranešimą, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

11V. L. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. kovo 9 d. automobilyje „BMW 730“ (valst. Nr. ( - ) stovinčiame Prienuose, Laisvės aikštėje prie pastato Nr. 4 - AB DnB NORD banko Prienų poskyrio, apgaule iš S. G. įgijo 85 000 Lt, prieš tai įtikinęs ją, kad iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. vietoje 85 000 Lt grąžins 100 000 Lt, tai turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui paskolinti pinigus, ir taip ją suklaidino, nors iš tikrųjų pinigų grąžinti neketino ir toliau klaidino nukentėjusiąją: tų pačių metų kovo 21-22 d. viešbutyje „Klaipėda“ (dabar „Amberton“), esančiame Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus g. 1, jis savo ranka surašė ir pasirašė paskolos raštelį, pavadinimu vekselis, kuriame patvirtino gavęs iš S. G. 85 000 Lt, kuriuos pažadėjo grąžinti iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., taip pat nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją - kad nenumatytu atveju S. G. atitenkantis automobilis „BMW 730“ (valst. Nr. ( - ) nuosavybės teise priklauso jam ir yra pagamintas 2007 m., nors žinojo, kad šis automobilis yra pagamintas 2002 m. ir nuosavybės teise raštelio surašymo metu priklausė S. D.; taip apgaule savo naudai įgijo svetimą S. G. didelės vertės turtą – 85 000 Lt ir išvengė turtinės prievolės.

12Kasaciniu skundu nuteistojo V. L. gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pakeičiant šio nuosprendžio išteisinimo motyvus ir pagrindus toje dalyje, kurioje konstatuota, kad S. G. 2009 m. kovo 9 d. paskolino V. L. 85 000 Lt, nurodant, kad šių aplinkybių tyrimas V. L. išteisinimui nėra reikšmingas.

13Kasatorius nurodo, kad dalis apeliacinės instancijos teismo nurodytų kaltinimų, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nebuvo nurodyti kaltinamajame akte. Kaltinimas dėl 85 000 Lt įgijimo apgaule, piktnaudžiavimo nukentėjusiosios pasitikėjimu forma, pasireiškusia klaidingu nuteistojo, kaip pasiturinčio žmogaus, įspūdžio sudarymu nukentėjusiajai, jam rengiantis brangiais drabužiais, važinėjant prabangiu automobiliu, nešiojant daug aukso, kalbant apie statomą namą, žemes, naudojantis gera motinos turtine padėtimi ir jos autoritetu, klaidinančiu nukentėjusiosios pasitikėjimą užsitarnavimu gražiu elgesiu, dėmesio rodymu, laisvalaikio leidimu ir intymiais santykiais, taip pat kaltinimas dėl 85 000 Lt turtinės prievolės išvengimo apgaule, nuteistajam 2009 m. birželio 17 d. dovanojimo sutartimi perleidus savo motinai 85 200 Lt vertės žemės sklypą ir savo vardu nepasilikus jokio didesnę vertę turinčio turto - kaltinamajame akte nebuvo nurodyti, todėl nuteistasis neturėjo pagrindo nuo šių kaltinimų gintis. Apeliacinės instancijos teismas, šiais kaltinimais grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 293 straipsnio 4 dalyje, 320 straipsnio 6 dalyje įtvirtinus procesinius reikalavimus ir tai lėmė BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuteistojo teisių į gynybą pažeidimą.

14Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pinigų įgijimo apgaule, piktnaudžiaujant nukentėjusiosios pasitikėjimu, nenurodė, kada ir kurioje vietoje pasireiškė nuteistojo piktnaudžiavimo nukentėjusiosios pasitikėjimu veiksmai; nenustatė, kad tokie nuteistojo veiksmai buvo nulemti tikslo apgaule įgyti nukentėjusiosios turtą ir kad nuteistasis būtų įtikinėjęs nukentėjusiąją paskolinti pinigus; t.y. teismas nuteistojo veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikavo prieš tai nenustatęs šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymių.

15Kasatoriaus nuomone, teismas, pagrįsdamas nuosprendį turtinės prievolės išvengimu apgaule dėl to, kad nuteistasis 2009 m. birželio 17 d. dovanojimo sutartimi perleido motinai žemės sklypą, nevertino žemės sklypo vertės ir nuteistojo turėtų skolinių įsipareigojimų bankui santykio; nepagrįstai nuteistojo turtinę padėtį po žemės sklypo perleidimo vertino tik pagal jo turimą nekilnojamąjį turtą; nepagrįstai nekilnojamojo turto vertę nustatė 1995 ir 2007 m. registro išrašais, nenustatė šiame žemės sklype esančio miško vertės; nevertino, kad šiam turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nukentėjusiosios pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

16Kasatorius teigia, kad pirmasis kaltinamajame akte nurodytas kaltinimas buvo grindžiamas tuo, kad prieš įgydamas 85 000 Lt nuteistasis nukentėjusiąją įtikino, jog vietoje 85 000 Lt grąžins 100 000 Lt, tai turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui paskolinti pinigus, ir taip ją suklaidino, nors iš tikrųjų nuteistasis pinigų grąžinti neketino. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybę dėl nuteistojo pažado vietoje 85 000 Lt grąžinti nukentėjusiajai 100 000 Lt laikė įrodyta remdamasis nukentėjusiosios ir jos tėvų parodymais, kurie nepatvirtino, kad jiems apie tokias aplinkybes tiesiogiai būtų žinoma. Teismas nevertino, kad nukentėjusioji pirminiame 2009 m. spalio 27 d. pareiškime nurodė, jog nuteistasis iš jos pasiskolino 85 000 Lt ir šią sumą (ne 100 000 Lt) įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. rugpjūčio 1 d.; nukentėjusioji pareiškė 85 000 Lt (ne 100 000 Lt) civilinį ieškinį; Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-1176-480/2012 patikslintu ieškiniu nukentėjusioji prašė priteisti iš nuteistojo 86 250 Lt skolą (tai atitinka paskolos raštelyje nurodytus 25 000 eurų, o ne 100 000 Lt); paskolos raštelyje nieko neužsimenama apie 100 000 Lt grąžinimą; nukentėjusioji nėra nurodžiusi, kad nuteistajam kada nors būtų reiškusi pretenzijas dėl paskolos raštelyje įrašytų sumų teisingumo. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, visiškai nevertino ir nenurodė jokių motyvų, kodėl atmetė šiuos įrodymus, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

17Pasak kasatoriaus, antrasis kaltinamajame akte nurodytas kaltinimas buvo grindžiamas tuo, kad 2009 m. kovo 21/22 d. nuteistasis surašė ir pasirašė paskolos raštelį, kuriame patvirtino gavęs iš nukentėjusiosios 85 000 Lt, kuriuos pažadėjo grąžinti iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., ir nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad negrąžinus skolos nukentėjusiajai atiteks jam priklausantis automobilis, pagamintas 2007 m., nors žinojo, kad automobilis yra pagamintas 2002 m. ir nuosavybės teise priklauso S. D.. Apeliacinės instancijos teismas, nuteistojo veiką kvalifikavęs pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nenurodė jokių motyvų, kodėl atmetė liudytojos S. D. parodymus (kad tikrasis automobilio savininkas yra nuteistasis), automobilio pirkimo-pardavimo sutartis (kad nuteistasis automobilį įsigijo už 64 300 Lt, o po septynių mėn. pardavė S. D. už 1000 Lt, kurių liudytoja nurodė negavusi), nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų D. D., K. G. parodymus (kad nuteistasis šiuo automobiliu važinėjo), nuteistojo parodymus (kad automobilio pagaminimo metai buvo ištaisyti pačios nukentėjusiosios prašymu), nukentėjusiosios ir liudytojo K. G. parodymus (kad paskolos raštelis iš nuteistojo buvo paimtas, nes to prašė nukentėjusiosios tėvas), todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Kasatoriaus teigimu, nenurodydamas, kodėl atmetė šių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad nuteistasis subjektyviai suvokė turįs teisę disponuoti šiuo automobiliu, teismas pažeidė ir BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atnaujinęs įrodymų tyrimą ir neapklausęs kaip liudytojų paskolos raštelio surašyme dalyvavusio A. B. ir M. B., kuriuos nuteistojo gynėjas prašė apklausti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas pažeidė nuteistojo teisę į gynybą.

18Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ne automobilio kaip paskolos garanto nurodymas paskolos raštelyje turėjo esminės įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui paskolinti pinigus nuteistajam, nes paskolos raštelis buvo surašytas praėjus dviem savaitėms po pinigų perdavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl atmetė pirmosios instancijos teismo išvadas ir tai patvirtinančius įrodymus, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 331 straipsnio 2 dalies normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino nukentėjusiosios parodymų, kad skolindama pinigus nuteistajam ji garantijos neprašė, nuteistasis tuo metu nežadėjo užtikrinti paskolos grąžinimo, nevertino nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentų, kad automobilio, kaip paskolos garanto, nurodymas paskolos raštelyje negalėjo turėti jokios įtakos jos apsisprendimui paskolinti nuteistajam pinigus, nes paskolos raštelis buvo surašytas po 2-3 savaičių nuo faktinio pinigų perdavimo, t.y. nuo jos apsisprendimo. Tuo tarpu BK 182 straipsnis numato atsakomybę už svetimo turto įgijimą apgaule, t.y. apgaulė įgyjant turtą turi būti panaudota iki turto įgijimo ar jo įgijimo metu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nuteistojo veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

19Teismai, anot kasatoriaus, nevertino aplinkybės, kad paskolos raštelyje buvo nurodyta, jog pinigus nuteistasis pasiskolino 2009 m. kovo 1 d., t. y. kad paskolos raštelyje kalbama visiškai apie kitą paskolą, nei nukentėjusioji nurodo suteikusi nuteistajam 2009 m. kovo 9 d., todėl išvada, kad paskolos rašteliu buvo įsipareigota grąžinti ir garantuota už 2009 m. kovo 9 d. gautą paskolą, prieita iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

20Teismas, pasak kasatoriaus, turėjo įvertinti, kad faktas, jog nukentėjusioji 2009 m. kovo 9 d. iš banko paėmė 85 000 Lt, nepatvirtina, kad jie buvo paskolinti nuteistajam; nukentėjusiosios tėvai - liudytojai K. ir J. G. - nematė pinigų perdavimo nuteistajam fakto, o telefono pokalbių išklotinės nepatvirtina apie kokią paskolą kalbama; nuteistasis paaiškino, kad tokie pokalbiai vyko nukentėjusiosios prašymu, kad ji galėtų pasiteisinti tėvams neva paskolinusi pinigus nuteistajam, nors realiai juos buvo iššvaisčiusi. Kasatorius teigia, kad 2009 m. kovo 21/22 d. paskolos raštelis iš nuteistojo buvo paimtas nukentėjusiajai nesiekiant įforminti 2009 m. kovo 9 d. paskolinių santykių, nes paskolos raštelyje nurodyta, kad pinigai paskolinti 2009 m. kovo 1 d., o nukentėjusiosios ir liudytojo K. G. parodymai patvirtina, kad paskolos raštelis iš nuteistojo buvo paimtas tik nukentėjusiosios tėvams prašant.

21Dėl BK 63 ir 76 straipsnių pažeidimų kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrino visiškai sudedant su Kauno m. apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir iš dalies sudedant su Marijampolės r. apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 19 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą dėl 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuris pagal BPK 336 straipsnio 2 dalį 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio paskelbimo metu negalėjo būti laikomas įsiteisėjusiu, todėl juo paskirta bausmė negalėjo būti subendrinta pagal BK 63 straipsnio taisykles.

22Kasatorius taip pat nurodo, kad teismas, nuteistajam paskyręs laisvės atėmimo bausmę, netyrė nuteistojo sveikatos būklės dokumentų ir nesiaiškino, ar nėra pagrindo atleisti nuteistąjį nuo bausmės (BK 76 straipsnio 1 dalis), nes nuteistasis serga II tipo cukriniu diabetu, jam nuolat taikomos insulino terapijos ir nustatytas 60 proc. nedarbingumas, dėl to jam gali būti per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat nevertino nuteistojo psichikos sveikatos sutrikimus patvirtinančių medicininių dokumentų ir nepasisakė, ar nėra pagrindo taikyti BK 76 straipsnio 3 dalį ir atleisti nuteistąjį nuo paskirtos bausmės atlikimo.

23Kasaciniu skundu nuteistojo V. L. gynėjas siūlo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui bylai nagrinėti sudaryti mišrią Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegiją.

24Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

25Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

26Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą kaltininkui. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

27V. L. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už apgaule didelės vertės svetimo turto – S. G. priklausančių 85 000 Lt – įgijimą savo naudai. Teismas nustatė, kad V. L. apgaulė pasireiškė piktnaudžiavimu nukentėjusiosios pasitikėjimu. Nuteistasis, siekdamas, kad S. G. perduotų jam 85 000 Lt, prieš tai įtikino ją, kad vietoje 85 000 Lt grąžins 100 000 Lt, be to, vėliau savo ranka surašė ir pasirašė paskolos raštelį, kuriame patvirtino gavęs iš S. G. 85 000 Lt, kuriuos pažadėjo grąžinti ir taip pat nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad nenumatytu atveju S. G. atitenkantis jam nuosavybės teise priklausantis 2007 m. pagamintas automobilis BMW, nors žinojo, kad minėtas automobilis yra pagamintas 2002 m. ir jam nuosavybės teise nepriklausė. Tai, kad V. L. žadėjo S. G. atiduoti didesnę pinigų sumą, nei ji jam paskolintų, turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui paskolinti pinigus. Todėl ši apgaulė laikytina esmine, nes ji susijusi su pačiomis svarbiausiomis aplinkybėmis, kurios lėmė nukentėjusiosios apsisprendimą sudaryti sandorį su nuteistuoju. Šiuo atveju apgaulė buvo naudojama įtraukiant nukentėjusiąją į jai nenaudingą sandorį, neturint ketinimų jo vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paskolos raštelio pasirašymas ir jo turinys kitų byloje esančių duomenų visumos kontekste leidžia daryti išvadą, jog V. L. veikė apgaulės tikslu.

28Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad V. L. suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti - veikė tiesiogine tyčia, nes, V. L. apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkę – S. G., neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo svetimą turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji S. G. patirs turtinę žalą, ir to norėjo.

29Bylos duomenys patvirtina, kad V. L. vengdamas prievolės perleido savo turtą - žemės sklypą - savo motinai T. L., todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. L. neketino grąžinti nukentėjusiajai S. G. pinigų. Darytina bendra išvada, kad nuteistasis V. L. užvaldė S. G. pinigus ne tik esmingai suklaidindamas nukentėjusiąją, bet ir pasunkindamas jos galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka.

30Apeliaciniame ir kasaciniame skunduose teigiama, kad V. L. iš S. G. pinigų nesiskolino. Tačiau tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai šią aplinkybę pripažino įrodyta, nes tai patvirtina baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjo ir atmetė visas V. L. iškeltas versijas apie tai, kur S. G. galėjo išleisti iš banko paimtus pinigus, ir vertino jas kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. V. L. veika apeliacinės instancijos teismo teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

31Dėl nuorodų į BPK reikalavimų pažeidimus

32Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl V. L. išteisinimo teisingumą, atlikęs įrodymų tyrimą, iš naujo įvertinęs bylos įrodymus ir padaręs kitokias išvadas, nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis apeliacine tvarka panaikintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisykle, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, jų tarpusavio ryšį ir kaip visumą. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, išsamiai išanalizavo bylos duomenis ir BPK 20 straipsnio bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė.

33Nuteistojo V. L. gynėjo kasaciniame skunde išsakyti teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl atmetė pirmosios instancijos teismo išvadas, nėra pagrįsti. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas minėtų įstatymo reikalavimų nepažeidė, nuosprendyje yra išdėstyti visi įrodymai, jie išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, taip pat nurodyti motyvai, kodėl padarytos priešingos, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, išvados. Reikšmingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ir abejonių, ir tai leido apeliacinės instancijos teismui teisingai išspręsti V. L. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį klausimą.

34Kasatorius nurodo, kad dalis apeliacinės instancijos teismo nurodytų kaltinimų, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nebuvo nurodyti kaltinamajame akte.

35Apeliacinės instancijos teismas neišplėtė kaltinimo ribų. Baudžiamojoje byloje aprašant nusikalstamą veiką kaltinamajame akte nurodytos visos BPK 182 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės – tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu – inkriminuotos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Nusikalstamos veikos aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo turinį, atspindi veikos sudėties būtinus elementus ir visa, kas reikšminga kvalifikavimui (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados motyvuotos nurodant, kokiais įrodymais remiantis ir kodėl konstatuojamos aplinkybės, kurių pagrindu V. L. pripažįstamas kaltu. Nuosprendyje nurodytos aplinkybės (pasiturinčio žmogaus įspūdžio sudarymas prieš nukentėjusiąją, nuteistajam rengiantis brangiais drabužiais, važinėjant prabangiu automobiliu, nešiojant daug aukso, kalbant apie statomą namą, žemes, naudojantis gera motinos turtine padėtimi ir jos autoritetu, klaidinančiu nukentėjusiosios pasitikėjimo užsitarnavimu gražiu elgesiu, dėmesio rodymu, laisvalaikio leidimu ir t. t.) yra detalės neturinčios didesnės reikšmės veikos kvalifikavimui. V. L. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pakankamai išsamiai ir konkrečiai atskleidžia BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties turinį, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 331 straipsnio reikalavimų, o V. L. teisė gintis nuo aiškaus ir suprantamo kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis) nebuvo pažeista.

36Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą ir neapklausęs liudytojais paskolos raštelio surašyme dalyvavusio A. B. ir M. B., pažeidė nuteistojo teisę į gynybą.

37Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. posėdžio protokolo, kolegijos pirmininkui paklausus proceso dalyvių nuomonės, ar reikia atlikti įrodymų tyrimą, išteisintasis V. L. ir jo gynėjas advokatas V. G. nepageidavo, kad būtų atliekamas įrodymų tyrimas, tačiau teisėjų kolegija nutarė atlikti įrodymų tyrimą, kurio metu išsamiai apklausė nukentėjusiąją S. G. ir išteisintąjį V. L.. Įrodymų tyrimo metu nei nuteistasis, nei jo gynėjas jokių prašymų papildyti įrodymų tyrimą nepareiškė.

38Dėl BK 76 straipsnio taikymo

39Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, nuteistajam V. L. paskyręs laisvės atėmimo bausmę, netyrė nuteistojo sveikatos būklės dokumentų ir nesiaiškino, ar nėra pagrindo atleisti nuteistąjį nuo bausmės, nes jis serga II tipo cukriniu diabetu, jam nuolat taikomos insulino terapijos ir nustatytas 60 proc. nedarbingumas, dėl to gali būti per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę.

40BK 76 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti atvejai, kada nuo bausmės atleidžiami asmenys, susirgę sunkia nepagydoma liga, trukdančia atlikti bausmę. Sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pakankamai medicininių duomenų leidžiančių daryti išvadą apie V. L. ligos sunkų ir nepagydomą pobūdį. Iš apeliacinės instancijos teismo tirtų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad V. L. dėl savo ligos pobūdžio negali atlikti paskirtos bausmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens, patekusio į laisvės atėmimo įstaigą, sveikata yra tikrinama, todėl apeliacinio teismo nutartimi nebuvo užkirstas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimo sprendimui, jeigu toks klausimas iškiltų nuosprendžio vykdymo metu (BPK 359, 362 straipsniai). Pagal Nuteistųjų, sergančių sunkia nepagydoma liga, sveikatos patikrinimo ir jų pristatymo teismui dėl atleidimo nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikinąsias taisykles specialioji gydytojų komisija nustačiusi, kad asmuo (pacientas) atitinka Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašo kriterijus, vadovaudamasi Baudžiamojo ir Bausmių vykdymo kodeksų reikalavimais, pasiūlo teismui spręsti atleidimo nuo bausmės klausimą.

41Kasatorius taip pat teigia, kad teismas nevertino nuteistojo psichikos sveikatos sutrikimus patvirtinančių medicininių dokumentų ir nepasisakė, ar nėra pagrindo taikyti BK 76 straipsnio 3 dalį ir atleisti nuteistąjį nuo paskirtos bausmės atlikimo.

42Kaip vienas iš atleidimo nuo bausmės pagal BK 76 straipsnį pagrindų nurodomas psichinės asmens veiklos sutrikimas. Ne kiekvienas psichikos sutrikimas yra pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo, o tik toks, dėl kurio jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Teismas negali tokio klausimo spręsti savo nuožiūra, jeigu nėra pateiktos atitinkamos gydytojų komisijos išvados. Iš Kauno apygardos teismo posėdžio 2012 m. gegužės 22 d. protokolo matyti, kad pirmininkaujančiam paskelbus UAB „N“ pažymą, jog V. L. dėl priklausomybės nuo alkoholio ir depresijos gydytas UAB „N“ nuo 2002 m. kovo 26 d. iki 2008 m. kovo 18 d., o 2012 m. kovo 27 d. ir gegužės 7 d. V. L. paskirtas gydymas depresinei simptomatikai, prokurorė D. Augustauskienė prašė teismo skirti V. L. teismo psichiatrinę konsultaciją siekiant išsiaiškinti, ar veikos metu ir šiuo metu V. L. galėjo ir gali valdyti savo veiksmus ir ar reikalinga skirti gydymą. Tačiau išteisintojo gynėjas advokatas V. G. nurodė, kad dėl tokio pobūdžio susirgimų kaip depresija negalima teigti, kad asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės, todėl nereikia papildomai aiškintis V. L. gebėjimo suprasti savo veiksmus, ir prašė tęsti bylos nagrinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą skirti tyrimą dėl išteisintojo sveikatos būklės.

43Dėl BK 63 straipsnio taikymo

44Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistajam V. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrino visiškai sudedant su Kauno m. apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir iš dalies sudedant su Marijampolės r. apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 19 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą dėl 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuris, remiantis su BPK 336 straipsnio 2 dalimi, 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio paskelbimo metu negalėjo būti laikomas įsiteisėjusiu, todėl juo paskirta bausmė negalėjo būti subendrinta pagal BK 63 straipsnio taisykles.

45Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskyrusi V. L. bausmę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir šią bausmę teisingai subendrinusi su įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prieš bendrindama bausmę su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme turėjo atkreipti dėmesį, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis, kuria atmestas nukentėjusiojo A. Simonaičio apeliacinis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžio, buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartimi ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga BK 63 straipsnio nuostatų taikymui, nes Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio priėmimo metu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, dėl jo toliau vyko apeliacinis procesas pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą.

46Bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme metu apeliacinis procesas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžio pasibaigė. Iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties matyti, kad bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Simonaitis savo apeliacinį skundą atšaukė, todėl jis paliktas nenagrinėtas, o apeliacinis procesas buvo nutrauktas ir byla grąžinta Marijampolės rajono apylinkės teismui. Tai reiškia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendis šiuo metu yra įsiteisėjęs be jokių pakeitimų.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

48Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendį.

49Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

50Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį V. L. paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę V. L. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams ir 21 MGL (2730 Lt) baudą. Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. baudžiamąjį įsakymą (bauda sumokėta), ir bausmę pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendį. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Ritai Bartulienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,... 4. nuteistajam V. L.,... 5. nuteistojo gynėjui advokatui Vyteniui G,... 6. nukentėjusiajai S. G.,... 7. nukentėjusiosios atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, teismo posėdyje... 8. Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu V. L.... 9. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 10. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Greičiaus pranešimą,... 11. V. L. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. kovo 9 d. automobilyje „BMW 730“... 12. Kasaciniu skundu nuteistojo V. L. gynėjas prašo panaikinti apeliacinės... 13. Kasatorius nurodo, kad dalis apeliacinės instancijos teismo nurodytų... 14. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,... 15. Kasatoriaus nuomone, teismas, pagrįsdamas nuosprendį turtinės prievolės... 16. Kasatorius teigia, kad pirmasis kaltinamajame akte nurodytas kaltinimas buvo... 17. Pasak kasatoriaus, antrasis kaltinamajame akte nurodytas kaltinimas buvo... 18. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ne... 19. Teismai, anot kasatoriaus, nevertino aplinkybės, kad paskolos raštelyje buvo... 20. Teismas, pasak kasatoriaus, turėjo įvertinti, kad faktas, jog nukentėjusioji... 21. Dėl BK 63 ir 76 straipsnių pažeidimų kasatorius nurodo, kad apeliacinės... 22. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismas, nuteistajam paskyręs laisvės... 23. Kasaciniu skundu nuteistojo V. L. gynėjas siūlo Lietuvos Aukščiausiojo... 24. Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 25. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį... 26. Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų... 27. V. L. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad V. L.... 29. Bylos duomenys patvirtina, kad V. L. vengdamas prievolės perleido savo turtą... 30. Apeliaciniame ir kasaciniame skunduose teigiama, kad V. L. iš S. G. pinigų... 31. Dėl nuorodų į BPK reikalavimų pažeidimus... 32. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas,... 33. Nuteistojo V. L. gynėjo kasaciniame skunde išsakyti teiginiai, kad... 34. Kasatorius nurodo, kad dalis apeliacinės instancijos teismo nurodytų... 35. Apeliacinės instancijos teismas neišplėtė kaltinimo ribų. Baudžiamojoje... 36. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atnaujinęs įrodymų... 37. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. posėdžio... 38. Dėl BK 76 straipsnio taikymo... 39. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, nuteistajam V. L. paskyręs laisvės... 40. BK 76 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti atvejai, kada nuo bausmės atleidžiami... 41. Kasatorius taip pat teigia, kad teismas nevertino nuteistojo psichikos... 42. Kaip vienas iš atleidimo nuo bausmės pagal BK 76 straipsnį pagrindų... 43. Dėl BK 63 straipsnio taikymo... 44. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistajam V. L.... 45. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2012... 46. Bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme metu apeliacinis procesas dėl... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 48. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendį.... 49. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį,... 50. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2012 m....