Byla 2A-2039-603/2014
Dėl pažeistų teisių gynimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl pažeistų teisių gynimo,

Nustatė

2Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7 900 eurų (27277,12 Lt) nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodo, kad 2013 m. pradžioje ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu padėti įsigyti sunkvežimį su priekaba Vokietijoje ir parvaryti jį į Lietuvą. Dėl konkrečios sunkvežimio kainos susitarta nebuvo, nes galutinis atsiskaitymas turėjo įvykti atsakovui pateikus dokumentus apie visas patirtas išlaidas. Ieškovas perdavė atsakovui 29 700 eurų, kas sudaro 102 548,16 Lt sunkvežimio su priekaba pirkimui, kelių mokesčiams, tranzitinių numerių įsigijimui, kurui ir kitoms galimoms išlaidoms padengti. Atsakovas, nupirkęs sunkvežimį su priekaba pasakė ieškovui, kad visos išlaidos su mokesčiais ir transporto priemonės kaina sudaro 30 740 eurų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovas atsakovui perdavė ir šiuos papildomus 1 040 eurų. Tik gavęs iš atsakovo paskaičiavimus bei transporto priemonės su priekaba pirkimo dokumentus ieškovas suprato, kad nurodytos sumos už transporto priemonę ir priekabą buvo mažesnės. Mano, kad nepagrįstos atsakovo nurodytos išlaidos, pavyzdžiui, dvejų tranzitinių numerių keitimas, kuro sąnaudos per didelės. Atsakovas nurodytų piniginių sumų (skirtumo tarp transporto priemonės ir priekabos kainos bei kitų, ieškovo nuomone, nepagrįstų išlaidų) negrąžino, todėl ieškovas prašo apginti jo pažeistas teises, manydamas, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo.

4Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti.

5Nurodo, kad atsakovas siuntė ieškovui informaciją apie jo kriterijus atitinkančias transporto priemones. Skelbime, kuris ieškovui tiko, nurodyta, kad transporto priemonės kaina buvo 24 900 eurų, priekabos – 3 000 eurų. Ieškovas paaiškino, kad jo įmonė nėra registruota PVM mokėtoja, todėl pirkti automobilį nenaudinga ir žinodamas, kad atsakovas bendradarbiauja su V. G. įmone paprašė transporto priemonę nupirkti šios įmonės vardu. Planavo įsteigti įmonę, kuri bus PVM mokėtoja ir šiai naujai įsteigtai įmonei bus perleista transporto priemonė. Ieškovui atsakovas pateikė paskaičiavimus, kiek kainuos transporto priemonės įsigijimas, pargabenimas ir visi mokesčiai. Ieškovas jokių prieštaravimų nepateikė ir perduodamas 29 700 eurų sumą pareikalavo išduoti pinigų perdavimą patvirtinantį dokumentą. Kadangi ieškovas yra atsakovo giminaitis, atsakovas juo pasitikėjo. Ieškovo prašymu pirkimo dokumentuose nurodyta mažesnė transporto priemonės įsigijimo suma. Įsteigus naują įmonę jai buvo perleista transporto priemonė su priekaba. Pažymėjo, kad ieškovas pasinaudojo atsakovo paslaugomis, jokių pretenzijų jam neturėjo, jam buvo pateikti visi dokumentai, todėl atsakovui buvo atiduotas paskolos raštelio originalas, įrodantis tinkamą prievolės įvykdymą.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatė, kad tarp šalių susiklostė pavedimo santykiai, t. y. šalys žodžiu buvo sutarę dėl pavedimo: atsakovas įsipareigojo nupirkti transporto priemonę su priekaba Vokietijoje ir pastarąjį pargabenti į Lietuvą. Teismas pažymėjo, kad paprastai civilinių santykių subjektai savo santykius įformina rašytiniais susitarimais t.y. sutartimis, kad būtų išvengta ginčų ateityje, o nesant rašytinės sutarties, šalys veikia savo rizika ir turi įrodyti susitarimo buvimo faktą kitais objektyviais įrodymais. Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, kad labiau tikėtina, jog teisus yra atsakovas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad atsakovas turi paskolos raštelio originalą, ieškovas, perduodamas grynuosius pinigus atsakovui, skirtus transporto priemonės įsigijimui, pareikalavo, kad atsakovas pateiktų rašytinį įrodymą, kad pinigus gavo, o įvykdžius pavedimą (pargabenus transporto priemonę su priekaba į Lietuvą), paskolos raštelio originalas (buvęs pas ieškovą) buvo grąžintas atsakovui. Tai yra vienas iš įrodymų, kad ieškovas pavedimo įvykdymo metu pretenzijų neturėjo. Ieškovas ieškinyje neatskleidė, kodėl V. G. įmonė transporto priemonės ir priekabos dokumentuose nurodyta įgijėju (b. l. 10-13), tačiau visos šios aplinkybės (kurių teismo posėdžio metu ieškovas nenuginčijo) buvo išsamiai aptartos ir paaiškintos atsakovo atsiliepime bei jo paaiškinimuose teismo posėdžio metu. Ieškovas pridėjo rašytines išklotines apie pokalbius (b. l. 14-35), kas įrodo, kad atsakovas, vykdymas ieškovo pavedimą, glaudžiai bendradarbiavo. Atsakovo glaudų bendradarbiavimą įrodo ir pateiktas elektroninis susirašinėjimas su ieškovu (b. l. 62-68). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti atsakovo pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis, t.y. kad ieškovo sutikimu transporto priemonės įsigijimo dokumentuose buvo nurodyta mažesnė jų pirkimo – pardavimo kaina, siekiant mažesnių mokestinių prievolių. Atsakovas visuose rašytiniuose dokumentuose ir savo pasisakymuose visuomet laikėsi vieningos pozicijos, nenustatyta jokių neatitikimų ar prieštaravimų, todėl ši aplinkybė (kitų kontekste) laikytina teisinga. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimą taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos taikyti nepagrįsto praturtėjimo normos negali būti taikomos, kadangi piniginę sumą atsakovas gavo iš ieškovo už pavedimo sutarties (žodinės) įvykdymą ir įvertinęs suformuluotą ieškinio reikalavimą, ieškinio pagrindą bei dalyką, aplinkybes, kurias įrodinėjo ieškovas ir į kurias atsikirto atsakovas, ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

8Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

9Nurodo, kad apeliantas sutinka su pirmos instancijos teismo išaiškinimu, jog tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, apeliantas niekada neneigė, kad davė atsakovui pavedimą. Tačiau dėl konkretaus sunkvežimio ir priekabos nebuvo susitarta, jos nebuvo išrinktos iš anksto ir dėl konkrečios kainos taip pat galutinai susitarta nebuvo. Atsakovas nuvykęs į vietą apžiūrėjo kelias priekabas, mokėjo už vertimo į vokiečių kalbą paslaugas. Taigi ir galutinis šalių atsiskaitymas turėjo įvykti atsakovui pateikus visus susijusius su pirkimo dokumentus, pagrindžiančius išlaidas. Atsakovas, nupirkęs sunkvežimį ir priekabą, juos parvežė į Lietuvą, nurodė, kokias išlaidas patyrė, todėl apeliantas būdamas patenkintas pirkiniu ir neturėdamas pagrindo abejoti atsakovu, atsiskaitė su atsakovu pagal atsakovo žodžiu nurodytas kainas. Tuo metu, kai apeliantas atsakovui perdavė likusią sumą atsakovas nepateikė apeliantui jokių dokumentų. Po to apeliantas sužinojo, kad atsakovas už sunkvežimį su priekaba mokėjo mažiau nei buvo pasakęs, t.y. 20 000 eurų vietoje 27 900 eurų. Apelianto nuomone, ginčas byloje kyla ne dėl pavedimo tinkamo įvykdymo, o dėl santykių, kurie susiklostė jau įvykdžius pavedimą. Apeliantui sumokėjus atsakovui daugiau nei buvo patirta realių išlaidų, atsakovas neteisėtai praturtėjo. Apelianto nuomone, teismas nesiaiškino pavedimo sutarties turtinio, jos apimties. Apeliantas teigia, kad pavedimo sutartis buvo įvykdyta tinkamai ir prievoliniai santykiai tarp šalių pasibaigė, todėl apelianto reikalavimas grąžinti 7 900 eurų kyla ne iš sutartinių santykių, nors yra susijęs su pavedimo sutartimi. Apelianto nuomone, egzistuoja visos sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Apeliantas taip pat nurodė, kad didesnės sumos sumokėjimas buvo nulemtas nesąžiningo atsakovo elgesio. Aplinkybė, kad transporto priemonės buvo įgytos V. G. įmonės vardu bėra teisiškai reikšminga. Apeliantas teigia, kad teismo išvada, jog jam buvo naudingiau nurodyti mažesnę transporto priemonės, kainą, kadangi pridėtinės vertės mokestis gali būti atskaitomas. Apelianto nuomone, atsakovas nebuvo nuoseklus nurodydamas faktines aplinkybes.

10Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodė, kad atvykęs į Vokietiją, atsakovas pamatė, kad jo kartu su ieškovu Interneto tinklalapyje išrinktos priekabos ratai yra mažesni už tos priekabos su kuria laikomi vairuotojų egzaminai VĮ „Regitra“. Apeliantui susitarimo metu buvo žinomi pirkimo objektų duomenis: markė, modelis, rida ir be abejo kaina, nes Interneto tinklalapiuose visada nurodomos transporto priemonių kainos. Apeliantas savo reikalavimui pagrįsti vadovaujasi tik vienu iš byloje esančių įrodymu - 2013-03-14 sutartimis tarp Aleks Automobile ir V. G. įmonės ir ignoruoja kitus įrodymus. Sudarydama šj sandorį, V. G. įmonė įgijo prievolę sumokėti 14 637 Lt (4 425,68 EUR) į valstybės biudžetą, taigi tuo atveju, jeigu 2013-03-14 sutartyse būtų nurodyta didesnė transporto priemonių pirkimo kaina, PVM į valstybės biudžetą būtų didesnis. Būtent todėl apeliantui buvo naudinga prašyti mažinti 2013-03-14 sutartyse nurodytas pirkimo kainas. Atsakovas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamojoje byloje nepagrįsto praturtėjimo normos netaikytinos, nes piniginę sumą atsakovas gavo už pavedimo įvykdymą.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

14Kilusio ginčo esmė – CK 6.237 str. nuostatų, reglamentuojančio nepagrįstą praturėjimą, taikymas, įrodymų tyrimo ir vertinimo, aiškinimo ir taikymo.

15Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

16Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.

17Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nenukrypo nuo aptartos kasacinio teismo praktikos ir padarė pagrįstą išvadą, jog šalys tarpusavyje yra atsiskaičiusios tinkamai ir ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą atsakovui. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su nurodytomis pirmos instancijos teismo išvadomis, kad faktas, jog būtent atsakovas turi paskolos raštelio originalą įrodo, kad sumos, kurias sumokėjo ieškovas atsakovui buvo pagrįstos ir teisingos. Ieškovas jokių pretenzijų nereiškė grąžindamas paskolos raštelio originalą. Ši aplinkybė visų įrodymų kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, turi stipriausią įrodomąją reikšmę, kadangi abi šalys nurodė, jog paskolos raštelis buvo pasirašytas ieškovo iniciatyva ieškovui siekiant apsaugoti savo interesus, nepaisant to, kad ieškovui paslaugą teikė giminaitis, kuriuo jis, kaip teigia ieškovas, neturėjo pagrindo nepasitikėti.

18Ieškovas aplinkybę, kodėl mokėjo atsakovui pagal šio nurodytas sumas, aiškina remdamasis tuo, kad jis atsakovu pasitikėjo, kadangi šalys yra giminės. Tačiau tuo pačiu aiškina, jog galutinis atsiskaitymas su atsakovu turėjo įvykti atsakovui pateikus visus nupirkto sunkvežimio su priekaba prikimo-pardavimo dokumentu ir dokumentus, pagrindžiančius atsakovo patirtas išlaidas. Tokia ieškovo pozicija pagrįstai laikytina nenuoseklia ir net nesuprantama, kadangi laikydamasis pozicijos vykdyti atsiskaitymus pagal faktą, t.y. pateiktus dokumentus, įrodančius išlaidas, jis visai to neprivalėdamas, kadangi anot jo jam nebuvo pateikti dokumentai, dar papildomai po transporto priemonės pargabenimo sumokėjo atsakovui papildomus 1 040 eurų vien atsakovui nurodžius tokią sumą.

19Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai netaikė nepagrįsto praturtėjimo instituto ir priėmė teisingą sprendimą, kuriuo atmetė ieškinį.

20Pagal bendrąją pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą taisyklę, įtvirtintą CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. CK 6.241 straipsnyje nustatytos CK 6.237 straipsnio išimtys, t. y. atvejai, kada gauto turto negalima išreikalauti kaip įgyto be pagrindo.

21Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto aiškinimu, jog nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą pagrįstai kildina iš turto įgijimo be pagrindo instituto, kadangi ginčas kyla ne iš pavedimo sutarties, tačiau yra su ja susijęs. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-81/2008, kurios faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos nei nagrinėjamu atveju, dėl ko remtis ieškovo pateikiamu kasacinio teismo išaiškinimu šiuo atveju negalima.

22Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

23Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7 900 eurų (27277,12 Lt) nuostolių, 5... 3. Nurodo, kad 2013 m. pradžioje ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu... 4. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti.... 5. Nurodo, kad atsakovas siuntė ieškovui informaciją apie jo kriterijus... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį... 7. Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais... 8. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 9. Nurodo, kad apeliantas sutinka su pirmos instancijos teismo išaiškinimu, jog... 10. Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi... 11. Nurodė, kad atvykęs į Vokietiją, atsakovas pamatė, kad jo kartu su... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 14. Kilusio ginčo esmė – CK 6.237 str. nuostatų, reglamentuojančio... 15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese... 16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo... 17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sprendžia, kad pirmos... 18. Ieškovas aplinkybę, kodėl mokėjo atsakovui pagal šio nurodytas sumas,... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai... 20. Pagal bendrąją pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą taisyklę,... 21. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto aiškinimu, jog nagrinėjamu atveju... 22. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 kovo 5 d. sprendimą palikti...