Byla 2A-671-585/2019
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė S. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis jos su atsakove bankrutavusia AB banku Snoras (toliau – atsakovė, bankas), 2011 m. rugsėjo 24 d. ir 2011 m. spalio 20 d. sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis Nr.FO20110924P990004 ir Nr.FO20111020P990002 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės sumokėtas pagal šias sutartis sumas ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje banke.

82.

9Ieškovė nurodė, kad ji laikė santaupas banke, buvo sudariusi terminuoto indėlio sutartį. Indėlio terminui pasibaigus, atvyko į banką, norėdama terminą pratęsti, tačiau banko darbuotoja primygtinai siūlė sudaryti obligacijų įsigijimo sutartis. Apie šio bankinio produkto investavimo riziką banko darbuotoja neinformavo, pateikė pasirašyti dokumentą, kuriame nurodyta, jog siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, todėl ji pagrįstai manė, kad draudimo apsauga obligacijoms galioja ir nėra rizikos, kad pinigai, sumokėti už obligacijas, bus prarasti. Atsakovė informaciją apie finansinių priemonių riziką pateikė klaidinančiu būdu, obligacijų sutartyse nenurodė, kad šis produktas nėra draudžiamas indėlių ir investicijų draudimu, kartu pateikė pasirašyti priedą, kuriame nurodyta, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ieškovė žinių apie finansinius produktus neturi, niekada nėra investavusi, pasitikėjo banko darbuotoja ir jos pateikta informacija bei pasiūlymais. Banko darbuotojos paaiškinimai ir kartu pateikti pasirašyti dokumentai sudarė ieškovei klaidingą įspūdį, kad obligacijos yra apdraustos. Jokių kitų dokumentų ar taisyklių tuo metu susipažinti nebuvo pateikta. Sutartys sudarytos esant esminiam suklydimui, kadangi žinodama, jog obligacijos nėra draustos įstatymų nustatyta tvarka, ieškovė sutarčių niekuomet nebūtų sudariusi. Todėl sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis pagal CK 1.90 straipsnį kaip sudarytos dėl suklydimo ir turi būti prilyginamos banko sąskaitoje laikomoms lėšoms.

103.

11Atsakovė BAB bankas Snoras su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje esantys dokumentai akivaizdžiai liudija, jog tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamiesi gauti didesnę piniginę grąžą. Su ieškove ir jos sutuoktiniu buvo sudarytos tipinės aptarnavimo sutartys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkos įstatymo nuostatomis bei Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr.1K-22 patvirtintomis Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklėmis. Ieškovė ir jos sutuoktinis pasirašytinai patvirtino, kad gavo ir susipažino su finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka, įskaitant santraukos formą, pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, aprašymu. Ieškovė ir jos sutuoktinis galėjo atskirti, jog pasirašo ne terminuoto indėlio sutartis, tačiau vertybinių popierių įsigijimo sutartis. Visa reikiama informacija prieš sudarant sutartis buvo pateikta, ieškovė ir jos sutuoktinis patvirtino, kad ją gavo. Be to, ši informacija buvo prieinama ir internetiniu adresu www.snoras.com. Ieškovė ir jos sutuoktinis, pasirašydami neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, raštiškai atsisakė pateikti duomenis apie savo investavimo patirtį, taip patvirtindami, kad supranta, jog atsakovė, neturėdama žinių apie ieškovės ir jos sutuoktinio finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės jiems yra tinkamos. Atsakovė ieškovei ir jos sutuoktiniui suteikė visą ginčijamų sandorių sudarymui būtiną informaciją ir atskleidė visą galimą riziką, todėl jų nesuklaidino ir neapgavo, o ginčijami sandoriai buvo sudaryti ieškovės ir jos sutuoktinio rizika. Atsakovės pareiga informuoti apie draudimo įmonę arba užsienio draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir (arba) įsipareigojimai investuotojams, yra įtvirtinta Indėlių draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, todėl atsakovė minėtos nuostatos negalėjo neįtraukti į neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties tekstą. Ieškovė ir jos sutuoktinis patvirtino, kad jie yra gavę Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą. Minėtas dokumentas buvo ne tik pateiktas ieškovei ir jos sutuoktiniui, bet ir viešai prieinamas atsakovės interneto tinklapyje. Prospektai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos ir buvo viešai prieinami tinklapiuose www.snoras.lt ir www.crib.lt, ir tai atitinka Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 8 ir 9 straipsnių reikalavimus prospektų tvirtinimui ir paskelbimui. Ieškovė patyrė nuostolius ne dėl to, kad jos ir sutuoktinio įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, bet nuostoliai atsirado dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo bei dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė ir jos sutuoktinis neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atsakovė bus pajėgi atsiskaityti pagal ginčijamus sandorius, todėl indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms atsakovės obligacijoms taikymas arba netaikymas negali būti pripažintas esminiu ginčijamų sandorių elementu. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, ieškovė ir jos sutuoktinis su atsakove buvo sudarę terminuotojų indėlių sutartis. Taigi, atsižvelgiant į jų patirtį sudarant panašaus tipo sandorius, darytina išvada, kad jie turėjo suvokti sudaromų ginčijamų sandorių esmę ir skirtumus nuo terminuotojo indėlio. Sutarties sąlygos buvo tinkamai atskleistos, ieškovė ir jos sutuoktinis savo valia ir noru perdavė atsakovės nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas atsakovės obligacijas, todėl atsakovė kaip lėšų savininkė po bankroto nėra atsakinga už obligacijų negrąžinimą.

124.

13Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė negali būti pripažinta indėlininke Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo prasme. Ieškovė buvo įsigijusi obligacijas, kurios nėra ir negali būti pripažintos indėlių draudimo objektu, tai išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-602-684/2015. Obligacijų atžvilgiu negali būti taikomas ne tik indėlių draudimas, bet ir įsipareigojimų investuotojams draudimas, nes šio draudimo taikymui nėra sąlygų. Įgydama obligacijas, ieškovė savo valia ir noru perdavė banko nuosavybėn jau priklausančias pinigines lėšas mainais už banko obligacijas, taigi, bankas yra jam perduotų piniginių lėšų savininkas, o ne saugotojas ir ši situacija nepatenka į 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – Investuotojų direktyva) reguliavimo sferą. Ieškovės reikalavimas pripažinti sutartis negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas. Tai, kad ginčo sutartimis įsigyjama finansinė priemonė nėra draudžiama indėlių draudimu, numatyta įstatyme, todėl ieškovė negali teigti buvusi suklaidinta (obligacijų sutartyse taip pat nėra nurodyta, kad obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu), o įstatymo nežinojimas negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti asmens suklydimą esminiu. Sudarydama sutartis ieškovė nebuvo suklaidinta, nes bankas atskleidė ieškovei su sutarčių sudarymu susijusią riziką. Ieškovė buvo pilnametė, veiksni, niekas nevertė jos skubėti sudaryti sandorius, kiekvienas protingas, atidus asmuo, priimdamas sprendimą dėl investavimo negali teisintis nesupratęs ar neturėjęs pakankamai žinių įvertinti jam pasiūlytų sutarties sąlygų ar nesuvokęs sandorio esmės, kadangi turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, o padariniams atsiradus – prisiimti atsakomybę. Atsakovės veiksmuose nebuvo apgaulės. Atsakovė tinkamai atskleidė su sutarčių sudarymu susijusią riziką.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

186.

19Teismas nustatė, kad obligacijų pasirašymo sutartyse tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis pasirašytinai patvirtino, jog jie yra susipažinę su prospektu ir galutinėmis sąlygomis, taip pat sudarant neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis jie pasirašytinai patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus dokumentus. Į bylą nepateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) leistini įrodymai, kurie paneigtų tokią išvadą.

207.

21Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo ir sutuoktinio išsilavinimo neatskleidė, atstovas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo nurodyti šių aplinkybių, tačiau neabejotina, kad abu tokio amžiaus asmenys turėjo gyvenimiškos patirties, buvo įgiję specialybę, turėję darbo santykių, taigi – suvokiantys rašytinio dokumento reikšmę. Teismas sprendė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis atitiko vidutinio vartotojo kategoriją, taigi, galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų nedraudžiamumą ir didesnį rizikingumą.

228.

23Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kad ji ar jos sutuoktinis neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti sudarytų sandorių sąlygas, sutarčių jiems tinkamumą, kad juos kas nors skubino priimti sprendimą investuoti. Po sutarčių sudarymo iki pat atsakovės bankroto bylos iškėlimo ieškovė ir jos sutuoktinis reikalavimų dėl sutarčių nuginčijimo tuo pagrindu, kad jos neatitiko jų valios, nebuvo pareiškę, ieškovės ieškinys teisme gautas tik 2018 m. birželio 29 d. Teismas vertino, kad ginčijamoms sutartims taikoma draudiminė apsauga ar kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės nebuvo esminė sąlyga ieškovei ar jos sutuoktiniui priimant sprendimus dėl sandorių sudarymo.

249.

25Teismas sprendė, kad byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus ieškovės teigimą apie klaidinimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesąžiningus atsakovės veiksmus, siekiant suklaidinti ieškovę ar jos sutuoktinį dėl draudimo ar dėl banko finansinės padėties.

2610.

27Teismas konstatavo, kad ieškovė ir jos sutuoktinis, sudarydami ginčo sandorius, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šių sandorių esmę bei jų sukeliamas pasekmes ir riziką.

28III.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3011.

31Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla V. A. ir R. B. atžvilgiu. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3211.1.

33Nagrinėjamoje byloje vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė sutapo ir tai yra reikšminga, taikant Investuotojų apsaugos direktyvą bei ją įgyvendinančius kitus teisės aktus. Atsakovė pripažinta bankrutavusia įmone, jos savininkų V. A. ir

34R. B. atžvilgiu vyksta baudžiamasis persekiojimas. Minėti asmenys įtariami piktnaudžiavimu, turto pasisavinimu ir iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu. Šie teisiškai reikšmingi faktai, kurie visuotinai žinomi, turi būti vertinami, kaip draudžiamasis įvykis, todėl ieškovė turėtų patekti tarp Investuotojų direktyvoje nurodytų subjektų.

3511.2.

36Priimtas teismo sprendimas baudžiamojoje byloje gali turėti įtakos ieškovės teisių gynimui ir gali būti pagrindas ieškovę pripažinti Investuotojų direktyvoje nurodytu subjektu, kuriai taikoma kompensavimo sistema pagal Investuotojų direktyvą. Atsižvelgiant į tai, civilinės bylos nagrinėjimas pagal ieškovės apeliacinį skundą turi būti sustabdytas iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla V. A. ir R. B. atžvilgiu.

3711.3.

38Ginčijamos sutartys buvo sudarytos, esant esminiam suklydimui. Žinodama, kad obligacijos nėra draustos įstatymų nustatyta tvarka, ieškovė nebūtų sudariusi ginčijamų sutarčių dėl visų savo gyvenimo santaupų.

3911.4.

40Ieškovė yra pensinio amžiaus, neturi jokių teisinių žinių ar teisinio darbo patirties, jos pragyvenimo šaltinis ir profesinė sritis niekada nebuvo investavimas, ji investavimo patirties neturėjo, pinigus visada laikė kaip terminuotąjį indelį. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nenustatė, neindividualizavo ieškovės asmens, jos išsilavinimo bei einamų ar buvusių pareigų, o taip pat jos galimybių savarankiškai įvertinti prisiimamą investavimo riziką.

4112.

42Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BAB bankas Snoras prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl bylos sustabdymo; ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

4312.1.

44Apeliacinio skundo motyvai, susiję su investicijų patirties trūkumu, yra nepakankami, siekiant pagrįsti ir įrodyti aplinkybę, jog ieškovė ir jos sutuoktinis suklydo. Ieškovei ir jos sutuoktiniui niekas nedraudė ieškotis papildomų konsultantų, siekiant įvertinti pateikiamus dokumentus, taip pat ieškovė galėjo atidėti sutarčių pasirašymą, nes niekas nevertė ir/ar neapgaudinėjo dėl pasirašomų sutarčių turinio ir esmės.

4512.2.

46Ieškovės pateikti reikalavimai įtraukti į bankroto procesą, todėl tai dar viena aplinkybė, leidžianti teigti, kad ieškovė gali suprasti ir įvertinti pasirašytų sutarčių esmę ir finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą.

4712.3.

48Banko obligacijų prospekte buvo aiškiai įvardyta ir atsiskaitymo rizika, o ieškovė neneigia gavusi apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą.

4913.

50Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl bylos sustabdymo; ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

5113.1.

52Ieškovė ir jos sutuoktinis, įsigydami obligacijas, žinojo, kad tai yra banko, o ne atskiros investicinės įmonės obligacijos, ir jas įsigijo banko padaliniuose. Atsakovė šią informaciją ieškovei buvo atskleidusi viešai prospekte ir galutinėse sąlygose.

5313.2.

54Šioje civilinėje byloje, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės bei jos sutuoktinio įsigytos obligacijos nebuvo išpirktos dėl emitento bankroto, o ne dėl obligacijų platintojo veiksmų.

5513.3.

56Ieškovė ir jos sutuoktinis, pasirašydami Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, patvirtino šių sutarčių specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą bei kitus dokumentus. Taigi, atsakovė tinkamai supažindino ieškovę su finansinių priemonių ir joms būdingų rizikų aprašymu ir obligacijų įsigijimo rizika.

5713.4.

58Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė buvo informuota banko darbuotojų, jog visą informaciją apie banko teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų riziką, nurodytą finansinių priemonių rizikos aprašyme, gali gauti bet kuriame banko klientų aptarnavimo skyriuje ir banko interneto puslapyje, tačiau ieškovė pati nesidomėjo obligacijų galimomis rizikomis.

5913.5.

60Ieškovė, tiek prieš ginčijamų sutarčių pasirašymą, tiek ir pasirašius jas, turėjo visas galimybes įvertinti obligacijų, kaip vertybinių popierių, ir terminuotų indėlių skirtumą, rizikas, tačiau jai buvo aktuali tik didesnė piniginė grąža (palūkanos).

6113.6.

62Ieškovė turėjo teisinę galimybę nutraukti ginčo sutartis su banku dar iki Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priimto sprendimo iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovės veiklos apribojimą, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo.

6313.7.

64Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino, jog ieškovė ir jos sutuoktinis, būdami tokio amžiaus asmenys turėjo gyvenimiškos patirties, buvo įgiję specialybę, turėję darbo santykių, todėl suvokė rašytinio dokumento reikšmę. Taip pat teismas tinkamai padarė išvadą, jog ieškovė ir jos sutuoktinis atitiko vidutinio vartotojo kategoriją, todėl galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių.

6513.8.

66Ieškovė bei jos sutuoktinis pareiškė kreditorinius reikalavimus banko bankroto byloje, t. y. pripažino buvus sudarytomis ir galiojančiomis obligacijų pasirašymo sutartis, tokiu būdu neteko teisės šiuos sandorius ginčyti.

6713.9.

68Baudžiamosios bylos, kuriose yra nagrinėjamas banko vadovų ir akcininkų atsakomybės klausimas, yra neužbaigtos, apkaltinamieji nuosprendžiai nepriimti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad bankas savo obligacijų neišpirko dėl banko vadovų ir akcininkų neteisėtų veiksmų. Ieškovė, nors ir sutikdama, jog banko vadovų ir akcininkų neteisėti veiksmai bus nustatyti baudžiamosiose bylose, savo reikalavimą tiesiogiai grindžia jų pačių jau dabar atliktu banko ir akcininkų neteisėtų veiksmų kvalifikavimu, o tai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos turiniui.

69Teisėjų kolegija

konstatuoja:

70IV.

71Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7214.

73Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7415.

75Apeliacijos objektas nagrinėjamu atveju yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atsisakė pripažinti negaliojančiomis ieškovės ir jos sutuoktinio su banku sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis dėl vieno iš svarbiausių kiekvieno sandorio elementų – valios trūkumo, nurodyto CK 1.90 straipsnyje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

76Dėl bylos sustabdymo

7716.

78Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla BAB banko Snoras akcininkų V. A. ir R. B. atžvilgiu, kadangi, ieškovės įsitikinimu, priimtas teismo sprendimas baudžiamojoje byloje gali turėti įtakos ieškovės teisių gynimui ir gali būti pagrindas ieškovę pripažinti Investuotojų direktyvoje nurodytu subjektu, kuriam taikoma kompensavimo sistema pagal Investuotojų direktyvą. Ieškovė teigia, kad minėti BAB banko Snoras akcininkai įtariami piktnaudžiavimu, turto pasisavinimu ir iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu. Šie teisiškai reikšmingi faktai, kurie visuotinai žinomi, pasak ieškovės, turi būti vertinami, kaip draudžiamasis įvykis, todėl ieškovė turėtų patekti tarp Investuotojų direktyvoje nurodytų subjektų.

7917.

80CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas vienas privalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų – kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kitoje byloje nustatinėjami faktai turės teisinę galią stabdomoje byloje, savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą ir sustabdyti bylą. Šios normos formuluotė suponuoja išvadą, kad faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).

8118.

82Sprendžiant dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo nepakanka abstrakčiai nurodyti, kad teismas negali išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išspręsta kita baudžiamoji byla. Būtina nurodyti, kokios konkrečiai baudžiamojoje byloje nustatinėtinos aplinkybės turės įrodomąją ir (ar) prejudicinę galią stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Įrodomoji faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, galia civilinei bylai gali būti vertinama kaip pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą tuo atveju, kai šie faktai yra vieninteliai leistini įrodymai tam tikrai aplinkybei nustatyti (patvirtinti ar paneigti) civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas jos sustabdymo klausimas. Tokiems įrodymams priskirtini faktai, kurie pagal įrodymų leistinumo taisykles gali būti nustatyti tik baudžiamąja tvarka, bet iš viso nenagrinėtini civilinio proceso tvarka, pavyzdžiui: aplinkybės, kad asmuo yra padaręs nusikaltimą, ar kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).

8319.

84Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013). Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį grindė po banko bankroto ieškovei paaiškėjusia aplinkybe, kad draudimo apsauga į obligacijas investuotoms lėšoms nebus taikoma. Ieškovė ginčijo obligacijų pasirašymo sutarčių galiojimą, akcentuodama savo ir sutuoktinio suklydimą dėl draudimo apsaugos emitento nemokumo atveju (ne)taikymo, tačiau nepagrįstai netaikomos jų investicijoms draudimo apsaugos pagal Investuotojų direktyvą neįrodinėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokių aplinkybių ir argumentų nurodymas tik apeliacinės instancijos teisme neatitinka CPK 306 straipsnio 2 dalyje bei CPK 312 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Vadinasi, ieškovės nurodomos baudžiamosios bylos baigtis ir joje nustatyti (arba nenustatyti) faktai, susiję su pagrindu ieškovę pripažinti Investuotojų direktyvoje nurodytu subjektu, kuriai taikoma kompensavimo sistema pagal Investuotojų direktyvą, objektyviai negalėtų turėti jokios reikšmės prasidėjusiam nagrinėjamoje byloje apeliaciniam procesui, o minėti ieškovės apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip peržengiantys nagrinėjamo ginčo ribas.

85Dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu

8620.

87Ieškovė ginčija obligacijų įsigijimo sutartis, nurodydama, kad jos sudarytos jai suklydus. Ieškovės teigimu, jeigu ji būtų žinojusi, jog obligacijos nėra draustos įstatymo nustatyta tvarka, ginčijamų sandorių nebūtų sudariusi.

8821.

89Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

9022.

91Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).

9223.

93Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014).

9424.

95Ieškovė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu neindividualizavo ieškovės asmens, jos išsilavinimo bei einamų ar buvusių pareigų, investavimo patirties, o taip pat jos galimybių savarankiškai įvertinti prisiimamą investavimo riziką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems ieškovės argumentams.

9625.

97Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas jame rėmėsi analogiškoje situacijoje, bankui sudarant analogiško turinio sutartį su kitu asmeniu, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog obligacijų draudžiamumo aspektas jam nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-915/2016). Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutiko su ieškove, jog obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovei nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamų sandorių negaliojančiais, kaip sudarytų dėl suklydimo. Teismas sandorių šiuo pagrindu negaliojančiais nepripažino, nes nustatė, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui, kurie priskirtini vidutinio vartotojo kategorijai, obligacijų apsauga nebuvo esminė aplinkybė, lėmusi jų apsisprendimą sudaryti ginčijamas obligacijų pasirašymo sutartis.

9826.

99Nagrinėjamoje byloje vertindamas galimą ieškovės ir jos sutuoktinio suklydimą, jo esmingumą, t. y. kiek jis turėjo įtakos sudarant ginčijamas obligacijų įsigijimo sandorius, pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovės ir jos sutuoktinio asmenines savybes, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ieškovė apeliaciniame skunde neginčija.

10027.

101Obligacijų įsigijimo sutartyje ieškovė ir jos sutuoktinis patvirtino, kad susipažino su prospektu ir galutinėmis sąlygomis, kuriose pateikta informacija apie finansinės priemonės esmę ir jai būdingą riziką.

10228.

103Ieškovė ir jos sutuoktinis atsisakė bankui pateikti duomenis apie save, tokios informacijos nepateikimo padariniai jiems buvo išaiškinti. Akivaizdu, kad neturėdamas visos reikiamos informacijos apie ieškovę ir jos sutuoktinį, bankas negalėjo individualizuoti jų investavimo poreikių.

10429.

105Ieškovė ir jos sutuoktinis atitinka vidutinio vartotojo standartą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ir jos sutuoktinis iki ginčijamų sutarčių sudarymo turėjo terminuotojo indėlio sutarčių su banku sudarymo patirties. Tai reiškia, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui terminuotojo indėlio sutarties forma ir turinys buvo neabejotinai žinomi, todėl jie galėjo atskirti minėtą sutartį nuo obligacijų pasirašymo sandorio. Objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė ir jos sutuoktinis galėjo neįžvelgti skirtumo tarp terminuoto indėlio sutarties ir obligacijų įsigijimo sutarties, byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriasi ne tik obligacijų pasirašymo sutarties turinys, bet ir joje vartojamos sąvokos (investuotojas, emitentas ir kt.). Vidutiniam vartotojui, net ir neturinčiam specifinių investavimo žinių, tačiau turinčiam pakankamai gyvenimiškos patirties (juo labiau anksčiau pasirašiusiam terminuotojo indėlio sutartį) gali ir turi būti suprantama, kad skirtingus pavadinimus turintys finansiniai produktai, kuriems įgyti pasirašomos atskiros, skirtingos apimties sutartys, negali būti visiškai tapatūs, negali būti identiškas ir jų rizikingumo laipsnis, kai iš esmės skiriasi jų duodama finansinė grąža palūkanų forma.

10630.

107Akivaizdu, kad palūkanų dydis negali būti vienintelis indėlių ir obligacijų skirtumas, nes, priešingu atveju, apskritai nebūtų prasmės sudaryti terminuotojo indėlio sutarties, pagal kurią bankas siūlo mažesnes palūkanas nei už obligacijas ir tokio produkto egzistavimas banke apskritai nebūtų tikslingas. Priešingas samprotavimas, t. y. kad lygiagrečiai bankas siūlo visiškai tapačius produktus tik su skirtingu palūkanų dydžiu, prieštarauja elementariems logikos dėsniams ir, teisėjų kolegijos vertinimu, iš tikrųjų rodo ne asmenų suklydimą ar banko vykdytą apgaulę, bet elementarų klientų nerūpestingumą, neatidumą, nesidomėjimą prisiimtomis teisėmis ir pareigomis (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-253-516/2018 32 punktą).

10831.

109Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal obligacijų pasirašymo sutarčių 1.22 punktą, investuotojas patvirtina, jog buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Jau vien iš šios sąlygos vidutinis vartotojas turėtų suprasti, kad obligacijų įsigijimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis, skirtingai nei sudarant terminuotojo indėlio sutartį, kurioje apie jokias rizikas apskritai nėra nurodoma.

11032.

111Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovei ir jos sutuoktiniui turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Taigi, obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir įgijus obligaciją lydinčios emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas. Tikėjimasis, kad sudarant rizikingą sandorį jo vykdymo metu nesirealizuos rizikos veiksniai, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas bankrutavo, o ieškovė ir jos sutuoktinis tikėjosi, jog to neįvyks, nėra pakankama pripažinti, kad jie buvo suklaidinti dėl sandorio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-915/2016).

11233.

113Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuojant aptartų aplinkybių visetui, ieškovei ir jos sutuoktiniui, sudariusiems obligacijų pasirašymo sutartis, turėjo būti (buvo) suprantama, kad pagal šias sutartis įgyjamos obligacijos, joms įgyti išleidžiamos lėšos netampa indėliais. Ieškovei ir jos sutuoktiniui taip pat turėjo būti žinoma, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, jos skiriasi nuo indėlio ir pasižymi kitokiu rizikos laipsniu, o jeigu taip nebuvo, tai lėmė pačios ieškovės ir jos sutuoktinio nepakankamas atidumas ir rūpestingumas. Jeigu sąlygos dėl obligacijų draudžiamumo, rizikų jiems buvo esminės (tokios, be kurių jie nesudarytų sandorio), ieškovė ir jos sutuoktinis jiems rūpimais klausimais turėjo pasidomėti. Kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

11434.

115Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime pažymėjo, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kad ji ar jos sutuoktinis neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti sudarytų sandorių sąlygų, sutarčių jiems tinkamumo, kad juos kas nors skubino priimti sprendimą investuoti. Su apeliaciniu skundu tokių duomenų ieškovė taip pat nepateikė. Abejonių dėl sudarytų ginčijamų sutarčių ieškovei ir jos sutuoktiniui nekilo ir po jų sudarymo, ieškovė po ginčijamų sutarčių sudarymo iki banko bankroto paskelbimo, turėdama nemažai laiko susipažinti su pačiomis sutartimis ir jų priedais, nesikreipė nei į banką, nei į konsultantus (tam tikros srities specialistus) dėl šios sąlygos papildomo išaiškinimo obligacijų draustumo aspektu. Dėl ginčijamų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis į teismą ieškovė kreipėsi tik iškėlus bankui bankroto bylą.

11635.

117Kai asmuo, turėdamas realią galimybę, išsamiau investavimo į obligacijas sąlygomis nepasidomi, teisės požiūriu toks elgesys vertinamas kaip neatsargus, neatidus ir nerūpestingas. Todėl net jeigu ieškovė bei jos sutuoktinis ir klydo manydami, kad obligacijų emitento nemokumo atveju jiems bus išmokėta draudimo išmoka, toks suklydimas nelaikytinas turinčiu esminės reikšmės, nes šalis suklydo dėl savo pačios didelio neatsargumo (CPK 1.90 straipsnio 5 dalis). Tačiau bylos duomenų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė ir jos sutuoktinis, net ir žinodami tikrąją reikalų padėtį, susijusią su obligacijų (ne)draustumu, sutartis būtų sudarę, nes tą lėmė didesnis tokios finansinės priemonės pelningumas. Bankas terminuotojo indėlio sutartis tuo metu sudarinėjo, tačiau už indėlius banko mokamos palūkanos buvo ženkliai mažesnės. Ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes reikia vertinti retrospektyviai. Obligacijoms taikoma apsauga ieškovams tapo svarbi aplinkybė po to, kai bankui buvo iškelta bankroto byla.

118Dėl procesinės bylos baigties

11936.

120Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, teisingai taikė nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuo kurios nukrypti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Dėl šios priežasties ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

121Dėl bylinėjimosi išlaidų

12237.

123Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

12438.

125Atsakovas BAB bankas Snoras atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šį prašymą teisėjų kolegija atmeta.

126Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

127Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė S. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad ji laikė santaupas banke, buvo sudariusi terminuoto... 10. 3.... 11. Atsakovė BAB bankas Snoras su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieškiniu... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovės... 18. 6.... 19. Teismas nustatė, kad obligacijų pasirašymo sutartyse tiek ieškovė, tiek... 20. 7.... 21. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo ir sutuoktinio išsilavinimo... 22. 8.... 23. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kad ji ar jos... 24. 9.... 25. Teismas sprendė, kad byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus ieškovės... 26. 10.... 27. Teismas konstatavo, kad ieškovė ir jos sutuoktinis, sudarydami ginčo... 28. III.... 29. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 30. 11.... 31. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 32. 11.1.... 33. Nagrinėjamoje byloje vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi... 34. R. B. atžvilgiu vyksta baudžiamasis persekiojimas. Minėti asmenys įtariami... 35. 11.2.... 36. Priimtas teismo sprendimas baudžiamojoje byloje gali turėti įtakos... 37. 11.3.... 38. Ginčijamos sutartys buvo sudarytos, esant esminiam suklydimui. Žinodama, kad... 39. 11.4.... 40. Ieškovė yra pensinio amžiaus, neturi jokių teisinių žinių ar teisinio... 41. 12.... 42. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BAB bankas Snoras prašo... 43. 12.1.... 44. Apeliacinio skundo motyvai, susiję su investicijų patirties trūkumu, yra... 45. 12.2.... 46. Ieškovės pateikti reikalavimai įtraukti į bankroto procesą, todėl tai dar... 47. 12.3.... 48. Banko obligacijų prospekte buvo aiškiai įvardyta ir atsiskaitymo rizika, o... 49. 13.... 50. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir... 51. 13.1.... 52. Ieškovė ir jos sutuoktinis, įsigydami obligacijas, žinojo, kad tai yra... 53. 13.2.... 54. Šioje civilinėje byloje, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos... 55. 13.3.... 56. Ieškovė ir jos sutuoktinis, pasirašydami Neprofesionalaus kliento... 57. 13.4.... 58. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė buvo informuota banko... 59. 13.5.... 60. Ieškovė, tiek prieš ginčijamų sutarčių pasirašymą, tiek ir pasirašius... 61. 13.6.... 62. Ieškovė turėjo teisinę galimybę nutraukti ginčo sutartis su banku dar iki... 63. 13.7.... 64. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino, jog ieškovė... 65. 13.8.... 66. Ieškovė bei jos sutuoktinis pareiškė kreditorinius reikalavimus banko... 67. 13.9.... 68. Baudžiamosios bylos, kuriose yra nagrinėjamas banko vadovų ir akcininkų... 69. Teisėjų kolegija... 70. IV.... 71. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 72. 14.... 73. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 74. 15.... 75. Apeliacijos objektas nagrinėjamu atveju yra pirmosios instancijos teismo... 76. Dėl bylos sustabdymo... 77. 16.... 78. Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą sustabdyti bylos... 79. 17.... 80. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas vienas privalomų civilinės bylos... 81. 18.... 82. Sprendžiant dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo nepakanka abstrakčiai... 83. 19.... 84. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad pagal CPK 306 straipsnio... 85. Dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio... 86. 20.... 87. Ieškovė ginčija obligacijų įsigijimo sutartis, nurodydama, kad jos... 88. 21.... 89. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus.... 90. 22.... 91. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta,... 92. 23.... 93. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 94. 24.... 95. Ieškovė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu... 96. 25.... 97. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas jame rėmėsi... 98. 26.... 99. Nagrinėjamoje byloje vertindamas galimą ieškovės ir jos sutuoktinio... 100. 27.... 101. Obligacijų įsigijimo sutartyje ieškovė ir jos sutuoktinis patvirtino, kad... 102. 28.... 103. Ieškovė ir jos sutuoktinis atsisakė bankui pateikti duomenis apie save,... 104. 29.... 105. Ieškovė ir jos sutuoktinis atitinka vidutinio vartotojo standartą. Kaip... 106. 30.... 107. Akivaizdu, kad palūkanų dydis negali būti vienintelis indėlių ir... 108. 31.... 109. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal obligacijų... 110. 32.... 111. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai... 112. 33.... 113. Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuojant aptartų aplinkybių visetui,... 114. 34.... 115. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime pažymėjo, kad ieškovė... 116. 35.... 117. Kai asmuo, turėdamas realią galimybę, išsamiau investavimo į obligacijas... 118. Dėl procesinės bylos baigties... 119. 36.... 120. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma,... 121. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 122. 37.... 123. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 124. 38.... 125. Atsakovas BAB bankas Snoras atsiliepime į apeliacinį skundą prašė... 126. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 127. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti...