Byla 2A-586/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Algirdo Gailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-74-253/2011 pagal ieškovės Z. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos namai „Nora“, P. V., V. D., V. D., tretiesiems asmenims L. V., E. V., R. V., Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notarui S. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir atsakovės V. D. priešieškinį dėl visuotinio akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė Z. V. (jos teisių perėmėjai L. V., E. V. ir R. V., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. V.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sutuoktinis V. V. mirties dieną 2005 m. balandžio 19 d. nuosavybės teise valdė 100 procentų (3 600 vnt.) UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų; pripažinti niekine atsakovų P. V. ir V. D. 2007 m. kovo 23 d. sudarytą 50 vnt. UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; išreikalauti mirusiajam V. V. priklausiusias akcijas iš svetimo neteisėto atsakovų P. V, V. D. ir V. D. valdymo.

5Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji negali paveldėti jos sutuoktiniui V. V., mirusiam 2005 m. balandžio 19 d., nuosavybės teise priklausiusių 100 procentų (3 600 vnt.) UAB „Prekybos namai „Nora“ paprastųjų vardinių akcijų dėl nesąžiningų atsakovo P. V. veiksmų, piktnaudžiaujant bendrovės vadovo įgaliojimais, atliktų po sutuoktinio mirties, nes notaras turimų dokumentų pagrindu neišduoda nuosavybės teisės liudijimo. Dėl to yra būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teigė, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis V. V. buvo vienintelis bendrovės akcininkas nuo 1997 m. kovo 13 d., tačiau atsakovas P. V. šiuos duomenis neteisėtai pakeitė 2005 m. liepos 8 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po V. V. mirties, vienašališkai pateikdamas JAR pranešimą, kad neva nuo 1998 m. balandžio 8 d. pasikeitė akcininkų sudėtis ir V. V. priklauso 47,36 procentai, o P. V. – 52,64 procentai akcijų. Tuo tarpu notarą, tvarkantį V. V. paveldėjimo bylą, atsakovas P. V., būdamas UAB Prekybos namų ,,Nora“ direktorius, 2005 m. liepos 8 d informavo, kad V. V. priklausė 1705 vnt. bendrovės akcijų, ir šios akcijos buvo įtrauktos į paveldimo turto sąrašą. 2008 m. rugpjūčio 18 d. P. V. pranešė notarui, kad V. V. iš viso neturi bendrovės akcijų, o 2008 m. rugpjūčio 30 d. bendrovė išsiuntė pranešimą VĮ Registrų centrui, kad įvyko klaida ir reikia vadovautis pranešimu, kad V. V. priklausė 1705 akcijos. Tačiau tokio turinio pranešimas nebuvo pateiktas notarui, todėl nuosavybės teisės liudijimas į šias akcijas nėra išduotas.

6Ieškovė tvirtino, kad V. V. iki mirties buvo vienintelis bendrovės akcininkas, akcijas įgijęs tokiu būdu: 1995 m. iš V. D. – 650 vnt., iš V. D. – 50 vnt., iš P. V. – 1 895 vnt. akcijų, iki 1996 m. balandžio 1 d. iš P. V. – 5 vnt. akcijų ir tapo vieninteliu akcininku. Vienintelio akcininko V. V. 1996 m. balandžio 1 d. sprendimu padidinus 100 000 Lt įstatinį kapitalą, jis papildomai įgijo 1 000 vnt. akcijų. Bendrovės įstatinio kapitalo apmokėjimas patvirtintas bendrovės finansiniais atskaitomybės dokumentais. Duomenys, kad V. V. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, viešame registre buvo registruoti nuo 1997 m. kovo 19 d. iki 2005 m. liepos 8 d.

7Pasak ieškovės, šie duomenys ne tik patvirtina, kad V. V. mirties dieną - 2005 m. balandžio 19 d. - buvo vienintelis UAB Prekybos namų ,,Nora“ akcininkas, bet ir tai, kad jis yra nesąžiningas, piktnaudžiaudamas užimama padėtimi, užvaldė V. V. turėtas bendrovės akcijas, nors jis nėra V. V. įpėdinis, ir neturi jokio teisėto pagrindo kliudyti įpėdiniams jas paveldėti. Ieškovės teigimu, ji negali gauti reikiamų dokumentų paveldėjimo teisė įgyvendinimui dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo P. V. veiksmų.

8Ieškovės teigimu, jos pateiktų duomenų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad V. V. mirties dieną - 2005 m. balandžio 19 d. nuosavybės teise valdė 3600 vnt. UAB Prekybos namų ,,Nora“ akcijų, todėl prašė nustatyti šį juridinį faktą. Nustačius prašomą juridinį faktą, ieškovė prašė šias akcijas išreikalauti iš jas neteisėtai užvaldžiusių asmenų bei pripažinti niekine P. V. ir V. D. 2007 m. kovo 23 d. sudarytą 50 vnt. akcijų perleidimo sutartį, teigdama, kad V. D. negalėjo perduoti to, į ką nuosavybės teisių nebeturi nuo 1995 m. balandžio 7 d., kai 600 vnt. akcijų pardavė P. V., o 50 vnt. – V. V.

9Atsakovė V. D. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 1995 m. balandžio 17 d. sandorį, sudarytą tarp jos (V. D.) ir V. V. dėl 650 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų perleidimo; pripažinti negaliojančiu 1996 m. balandžio 1 d. UAB „Prekybos namai „Nora“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą vienintelio akcininko V. V. sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 260 000 Lt iki 360 000 Lt papildomų akcininkų įnašų sąskaita, papildomai išleidžiant 1 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų ir šio sprendimo pagrindu tarp UAB „Prekybos namai „Nora“ ir V. V. sudarytą 1 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutartį; taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Prekybos namai „Nora“ grąžinti V. V. įpėdiniams jo už akcijas sumokėtus 97 800 Lt, anuliuoti 1 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastąsias vardines akcijas, sumažinant bendrovės įstatinį kapitalą 100 000 Lt; įpareigoti UAB „Prekybos namai „Nora“ administracijos vadovą pakoreguoti įstatinio kapitalo dydį, padarant atitinkamas įstatų pataisas, ir jas įregistruoti juridinių asmenų registre.

10Nurodė, kad apie savo pažeistas teises sužinojo gavusi ieškinį 2008 m. lapkričio 5 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Teigė, kad bendrovės akcininkų 1995 m. balandžio 7 d. susirinkimo sprendimas leisti akcininkams parduoti šios bendrovės akcijas negali būti prilyginamas akcijų perleidimo sandoriui, nes jis neatitinka imperatyvių įstatymo keliamų reikalavimų ir sukūrė tik prielaidas tokiam sandoriui sudaryti. Tuo tarpu ieškovė nepateikė vardinių akcijų (sertifikatų) su padarytais įrašais (indosamentu) ir neginčija akcininkų registracijos knygos įrašo Nr. 7, pagal kurį akcininkė yra ji (atsakovė), o V. V. iš viso nebuvo įrašytas į akcininkų registracijos knygą. Be to, ji nedalyvavo minėtame 1995 m. balandžio 7 d. bendrovės akcininkų susirinkime, nebalsavo, nedavė įgaliojimo jai atstovauti ir nepasirašė jokių susitarimų su V. V. dėl 650 vnt. akcijų perleidimo. Kadangi V. V. be teisėto pagrindo įsigijo jai priklausiusias bendrovės akcijas, jis neteisėtai 1996 m. balandžio 1 d. sprendimu vienasmeniškai padidino bendrovės įstatinį kapitalą, tuo pažeisdamas tiek imperatyvias Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, tiek jos, kaip akcininkės, teises. Dėl to šis sprendimas pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija, įpareigojant bendrovę V. V. įpėdiniams grąžinti jo už akcijas sumokėtus 97 800 Lt, anuliuoti 1 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastąsias vardines akcijas ir sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą 100 000 Lt.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino: nustatė, kad 2005 m. balandžio 19 d. (V. V. mirties dieną) V. V. nuosavybės teise valdė 100 proc. (3 600 vnt.) paprastųjų vardinių UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų; pripažino niekine P. V. ir V. D. 2007 m. kovo 23 d. sudarytą sutartį dėl 50 vnt. UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų pardavimo; nusprendė išreikalauti mirusiajam V. V. priklausiusias akcijas iš svetimo neteisėto atsakovų P. V., V. D. ir V. D. valdymo. Atsakovės V. D. priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovų UAB „Prekybos namai „Nora“, P. V., V. D. ir V. D. po 1 510,38 Lt bylinėjimosi išlaidų L. V., E. V. ir R. V., o valstybei – po 56,40 Lt pašto išlaidų ir 1 913 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

13Teismas nustatė, kad 1991 m. lapkričio 7 d. įsteigto UAB „Prekybos namai „Nora“ steigėjai V. D. ir P. V. 1994 m. lapkričio 2 d. V. D. perrašė 2 vnt. bendrovės akcijų, o 1994 m. gruodžio 5 d. bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 260 000. Atitinkamai bendrovės paprastųjų vardinių akcijų skaičius išaugo nuo 10 vnt. iki 2 600 vnt. ir jos pasiskirstė taip: P. V. – 1 300 vnt., V. D. – 862 vnt., V. D. – 438 vnt. akcijų.

14Visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas 1995 m. sausio 17 d. leido V. D. perleisti 212 vnt. akcijų V. D.. Akcijos pasiskirstė taip: P. V. – 1 300 vnt., V. D. – 650 vnt., V. D. – 650 vnt. akcijų.

15Visuotinis akcininkų susirinkimas 1995 m. balandžio 7 d. leido V. D. 650 vnt. parduoti V. V.; V. D. – 50 vnt. akcijų parduoti V. V., bei 600 vnt. – P. V., o pastarajam leista parduoti 1 895 vnt. akcijų V. V..

16Už akcijas V. V. įsipareigojo sumokėti 189 500 Lt P. V. iki 1998 m. balandžio 8 d., su išlyga, kad nesumokėjus jos liks P. V. nuosavybe.

171997 m. kovo 19 d. įregistruotas bendrovės įstatinio kapitalo padidinimas, kurio pagrindas 1996 m. balandžio 1 d. vienasmenis vienintelio akcininko V. V. sprendimas.

18Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog nuo 1998 m. iki 2005 m. būtų pasikeitusi akcininkų sudėtis, o teismui pateikta akcininkų registracijos knyga buvo užvesta tik po 2005 m. V. V. mirė 2005 m. balandžio 19 d., o 2009 m. rugsėjo 3 d. mirė ieškovė Z. V., kurios procesines teises perėmė vaikai L. V., E. V. ir R. V.

19Teismas, remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, kad akcijų perleidimo įforminimas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolais buvo įprastinė bendrovės praktika, todėl nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą dėl V. V. priklausiusių akcijų kiekio, vadovavosi kitais įrodymais, surinktais byloje.

20Atsižvelgdamas į tai, kad bendrovės apskaitoje nurodyta, jog įstatinis kapitalas yra suformuotas, įstatų pakeitimai įregistruoti viešame registre, o atsakovas P. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog V. V. priklauso 1 000 vnt. akcijų, kurios buvo išleistos 1996 m. balandžio 1 d. vienintelio akcininko sprendimu, teismas padarė išvadą, jog byloje įrodyta, kad V. V priklausė 1 000 vnt. akcijų.

21Aplinkybę, kad V. V. 1997 m. balandžio 7 d. iš V. D. įgijo 650 vnt. o iš V. D. - 50 vnt. akcijų, pasak teismo, patvirtina visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, V. D. paliudijimas ir P. V. apklausos protokolas.

22Teismas nesutiko su atsakovės V. D. argumentais, kad dėl akcijų perleidimo ji su niekuo nesitarė, pinigų už akcijas negavo ir nurodė, jog D. UAB „Prekybos namų „Nora“ akcijas įsigijo santuokos metu, todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pripažino, kad dėl to turto kiekvienas iš sutuoktinių sandorius sudaro esant kito sutuoktinio sutikimui, tačiau atsižvelgęs į SŠK 21 straipsnio 4 dalies, Akcinių bendrovių įstatymo (32 str., 1995-02-22 įstatymo Nr. 1-801 redakcija) ir Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo (1996-01-16 įstatymo Nr. I–1169 redakcija) 4 straipsnio teisinį reglamentavimą, sprendė, jog V. D. raštiškas sutikimas nebuvo būtinas.

23Teismas pažymėjo, kad V. D. nuo 1997 m. nesikreipė į bendrovę dėl dividendų išmokėjimo, nesidomėjo ir nedalyvavo bendrovės ūkinėje – komercinėje veikloje, nesinaudojo kitomis ABĮ nustatytomis akcininko teisėmis ir nevykdė jokių akcininko pareigų, todėl konstatavo, kad V. D. perleido tiek savo, tiek atsakovės V. D. akcijas kitiems asmenims bei gavo už jas apmokėjimą.

24Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad V. D. perleido tiek savo, tiek atsakovės V. D. akcijas bei gavo už jas apmokėjimą bei pripažino, kad V. V. įgijo nuosavybės teisę į 700 paprastųjų vardinių akcijų (650 V. D. ir 50 V. D.). Tais pačiais argumentais teismas atmetė ir atsakovės V. D. priešieškinio dalis, kuriomis prašyta pripažinti 1995 m. balandžio 7 d. sandorį dėl 650 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių UAB „Prekybos namų „Nora“ akcijų perleidimo, sudarytą tarp V. D. ir V. V., pripažinti negaliojančiu.

25Spręsdamas dėl P. V. V. V. perleistų 1 895 vnt. akcijų, teismas konstatavo, kad atsakovas P. V. neįrodė, jog V. V. neatsiskaitė su juo, o iš jo elgesio po 1998 m. gegužės 6 d. padarė išvadą, jog P. V. neginčijo bendrovės akcininkų sudėties. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad akcijų apskaita, už kurią buvo atsakingas atsakovas P. V., vesta ydingai, todėl, nesant kitų patikimų įrodymų, pripažino, kad nuo 1996 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. balandžio 19 d. V. V. nuosavybės teise valdė 3 600 paprastųjų vardinių UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų bei nurodė jas išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo atsakovų, kurie nėra mirusiojo V. V. įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą.

26Teismas pripažino niekine P. V. ir V. D. 2007 m. kovo 23 d. sutartį dėl 50 vnt. bendrovės akcijų pardavimo, pažymėjęs, kad V. D. negalėjo parduoti to, ką jau buvo pardavęs 1995 m. balandžio 7 d. (CK 1.86 str.).

27Teismas atmetė atsakovės V. D. priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu vienintelio akcininko V. V. 1996 m. balandžio 1 d. sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, pripažinęs, kad ji nuo 1995 m. balandžio 7 d. nebėra bendrovės akcininkė, valdybos narė, stebėtojų tarybos narė, bendrovės vadovė, todėl neturi teisės ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimų sprendimų (Akcinių bendrovių įstatymo 23 str., 1995 m. vasario 22 d. redakcija).

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29Atsakovas P. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

301. Teismas nenustatė visų esminių bylos faktinių aplinkybių. V. V. už D. priklausančių akcijų pirkimą pinigų į bendrovės kasą neįnešė ir akcijų perleidimo sutartis nebuvo sudaryta, nepaisant to, kad V. D. 2005 m. spalio 6 d. rašytiniame paliudijime nurodė, kad iš bendrovės kasos gavo 25 950 Lt. V. V. iki 1995 m. balandžio 7 d. nustatyto termino už P. V. akcijas nesumokėjo. 2007 m. kovo 23 d. akcijų perleidimo sutartimi V. D. pardavė P. V. 50 vnt. akcijų ir po šio sandorio P. V. priklauso 1 950 vnt., o V. D. – 650 vnt. akcijų. Be to, pagal V. V. 1996 m. balandžio 1 d. priimtą sprendimą papildomas 100 000 Lt įstatinis kapitalas nebuvo suformuotas, nes jo į bendrovės kasą įmokėti 98 700 Lt grąžinti prekėmis. Tą įrodo 1996 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 889908.

312. Teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 5 dalies ir 51 straipsnio nuostatas, apribojęs atsakovo P. V. teisę teismo posėdyje būti atstovaujamam profesionalaus teisininko. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios tarp šalių buvo pasiektas esminis susitarimas dėl taikos sutarties sudarymo bei pagrindinių jos sąlygų, o šalys buvo sutarę, kad teismo posėdžio dieną pasirašys taikos sutartį. Dėl to jo atstovas advokatas A. S., suderinęs tai su ieškovės atstovu, pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Tačiau teismo posėdžio dieną ieškovas pakeitė savo poziciją, o teismas netenkino jo atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, dėl nebuvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, o jis pats galėjo neteisingai suvokti, vertinti ir duoti teismui paaiškinimus.

323. Teismas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (1995 m. vasario 22 d. redakcija) 32 straipsnio nuostatas, numatančias privalomą akcijų perleidimo sandorio formą – sandorio šalys vertybinių popierių sąskaitas tvarkantiems asmenims turėjo pateikti sutartį, kurioje turi būti šio įstatymo 32 straipsnio 8 dalies 2-5 punktuose nurodyti duomenys. Esant tokiam imperatyviam teisiniam reglamentavimui, teismas neteisėtai konstatavo, kad akcijų perleidimo įforminimas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolais buvo įprastinė praktika bendrovėje. Todėl teismo išvada, kad V. V. jo mirties dieną priklausė visos ar dalis bendrovės, yra neteisėta. Kita vertus, esant tokiai teismo pozicijai, teismas taip pat turėjo pripažinti, kad nesant įrodymų, jog V. V. iki 1998 m. balandžio 8 d. sumokėjo atsakovui 189 500 Lt, visuotinio akcininkų 1995 m. balandžio 7 d. susirinkimo protokolo pagrindu nuosavybės teisė į 1 895 vnt. akcijų grįžo atsakovui P. V.

334. Teismas pažeidė 1964 m. CK 142, 1421 straipsnių bei 2000 m. CK 4.93-4.97 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias savininko teisę išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad V. V. mirties dieną buvo bendrovės akcininkas, nes ieškovė nepateikė jokių jo nuosavybės teises į akcijas patvirtinančių įrodymų (akcijų pasirašymo sutarčių, akcijų pirkimo-pardavimo ar kitokių perleidimo sutarčių), taip pat įrodymų, kad V. V. sumokėjo 189 500 Lt už 1 895 vnt. akcijų ir įgijo nuosavybės teises į jas. Teismas taip pat neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovai, neperleidę V. V. jiems priklausančių akcijų, neteisėtai jas įgijo ir valdė. Dėl to yra neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas išreikalauti bendrovės akcijas iš atsakovų valdymo.

345. Teismas pažeidė CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, neteisingai tarp šalių paskirstęs pinigų už 1 895 vnt. akcijų sumokėjimo (nesumokėjimo) įrodinėjimo naštą. Teismas konstatavo, kad atsakovas P. V. neįrodė, jog su juo V. V. neatsiskaitė pagal bendrovės 1995 m. balandžio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo 3.2 ir 3.3 punktus. Tačiau būtent ieškovas privalėjo įrodyti, kad sumokėjo P. V. 189 500 Lt už bendrovės akcijas iki 1998 m. balandžio 8 d., nes jis disponuoja dokumentais (banko mokėjimo nurodymais, išrašais iš sąskaitų, pakvitavimais, kt.). Tokia išvada, anot apelianto, darytina atsižvelgiat į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010, pateiktą išaiškinimą.

356. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes konstatuodamas faktines aplinkybes, rėmėsi prielaidomis (V. V. 189 500 Lt sumokėjimas už akcijas P. V.), nenurodė, kokiu pagrindu atmetė apelianto argumentus dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo (nepadidinimo), akcijų pasirašymo sutarties su V. V. nesudarymo ir 97 800 Lt grąžinimo V. V., kodėl nevertino 2005 m. spalio 25 d. auditoriaus ataskaitos dėl įstatinio kapitalo suformavimo.

367. Byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo, nes yra neatskleista bylos esmė (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Teismas netyrė ir nesiaiškino sandorių, ketintų sudaryti su V. V., priežasčių, nenagrinėjo akcijų perleidimo sandorių, tokiems sandoriams įstatymo nustatytos privalomos formos nesilaikymo teisinių pasekmių, nevertino, kad minimi sandoriai nebuvo realiai vykdomi. Taip pat teismas netyrė ir nevertino bendrovės įstatinio kapitalo suformavimo (nesuformavimo), piniginių įmokų grąžinimo V. V. fakto, ar jis įgijo nuosavybės teises į 1 000 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų.

37Ieškovės Z. V. teisių perėmėja L. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

381. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas tikrovės neatitinkančias ir jo paties sudarytiems ir pasirašytiems dokumentams prieštaraujančias aplinkybes, neva V. V. niekada nebuvo įgijęs UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų. Byloje įrodyta, kad V. V. mirties dieną buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir atskleista, kada ir kaip šios akcijos įgytos. Pirma, 1995 m. balandžio 7 d. protokolas, V. D. 2005 m. spalio 6 d. paliudijimas, 1996 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderis Nr. 35 patvirtina, kad V. V. iš V. D. ir V. D. įgijo akcijas. Antra, 1995 m. balandžio 7 d. bendrovės protokolas, 2005 m. gruodžio 1 d. P. V. laiškas, M. R. paliudijimas, P. V. Klaipėdos rajono apylinkės teismui nurodytos aplinkybės, įrašas Nr. 9 akcininkų knygoje, V. V. asmeninis testamentas, VMI teikta P. V. pasirašyta 2003, 2004 m. ataskaita apie kontroliuojančius vienetus, 1997 m. kovo 19 d. prašymas savivaldybei, 1996 m. kovo 12 d., 1996 m. balandžio 1 d., 2004 m. balandžio 9 d. vienintelio akcininko V. V. sprendimai, akceptuoti P. V., patvirtina, kad V. V. iš P. V. įsigijo 1 900 vnt. akcijų ir jas valdė kaip savas iki mirties. Trečia, papildomas 1 000 vnt. akcijų V. V. įgijo 1996 m. balandžio 1 d. padidindamas bendrovės įstatinį kapitalą 100 000 Lt, veikdamas kaip vienintelis akcininkas. Apeliantas 2011 m. kovo 28 d. teismo posėdyje pripažino, kad šios akcijos priklauso ieškovei Z. V. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas iš esmės ir pats neginčija 1 000 vnt. akcijų priklausomybės. Nelogiški apelianto teiginiai, kad V. V. atsiėmė įnašą statybinėmis medžiagomis pagal 1996 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, nes joje nėra nuorodų apie užskaitą už akcijas, o apeliantas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad tokia užskaita buvo atlikta. Be to, paties apelianto užsakymu atliktoje 2005 m. spalio 25 d. audito ataskaitoje yra nurodyta, kad V. V. buvo įnešęs ir neatsiėmęs mažiausiai 97 800 Lt. 2004 m. gruodžio 31 d., 2006 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, pasirašytos paties apelianto, kaip bendrovės direktoriaus, patvirtina, kad apmokėto įstatinio kapitalo likutis 2002 m. gruodžio 31 d., 2003 m. gruodžio 31 d., 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. gruodžio 31 d., 2006 m. gruodžio 31 d. buvo 360 000 Lt.

392. Teismas nepažeidė CPK 42 straipsnio 5 dalies ir 51 straipsnio nuostatų. 2011 m. kovo 28 d. teismo posėdyje byla buvo pradėta nagrinėti 10 val., o baigta 16.45 val. Atsakovo atstovas dėl užimtumo kitoje byloje į teismo posėdį atvyko 13 val., kai atsakovas P. V. davė paaiškinimus, atsakinėjo į teismo, šalių ir savo atstovo klausimus. Atsakovo atstovas per baigiamąsias kalbas pateikė savo baigiamąją kalbą. Dėl to nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje ir todėl nebuvo atskleistos bylos aplinkybės.

403. Teismas nepažeidė CPK 12, 178 straipsnių nuostatų, paskirstydamas pinigų už 1 895 vnt. akcijų sumokėjimo (nesumokėjimo) įrodinėjimo naštą. Nuo 1998 m. gegužės 6 d. iki V. V. mirties nebuvo ginčo dėl akcijų nuosavybės ir atsiskaitymo už jas, todėl po V. V. mirties pakeisdamas savo poziciją, atsakovas P. V. turi įrodyti to pagrindus. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovas, kuris po tariamos akcijų neapmokėjimo dienos vykdė V. V., kaip vienintelio akcininko, sprendimus, turėjo pareigą įrodyti, kad sutartis neįvykdyta. Šias teismo išvadas patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimai 2003 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2003. Pabrėžtina, kad ginčo dalykas yra ne akcijų perleidimo sandorio vykdymas, bet jų priklausomybė V. V. mirties dieną.

414. Teismas nepažeidė 1964 m. CK 142, 1421 straipsnių bei 2000 m. CK 4.93-4.97 straipsnių nuostatų, nes nustatė abi apelianto nurodytas būtinas sąlygas: V. V. savo mirties dieną buvo vienintelis akcininkas, o atsakovai jas įsigijo neteisėtai vienašališkai perimdami.

425. Teismas nepažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (1995 m. vasario 22 d. redakcija) 32 straipsnio nuostatų. Apelianto teiginiai nepaneigia teismo išvadų, kad akcijų perleidimo įforminimas rašytiniais akcininkų protokolais buvo įprastinė praktika šioje bendrovėje. Teismui nustačius, kad neišsaugoti su akcijomis susiję dokumentai, pagrįstai vadovautasi kitais bylos įrodymais. Pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 1 dalį įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu tik tuo atveju, kai tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme. Tuo metu galiojusiame Akcinių bendrovių įstatyme tokia teisinė pasekmė nenumatyta.

436. Teismas nepažeidė CPK 263 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies nuostatų. Atsakovui bylos nagrinėjimo metu pripažinus faktą, kad V. V. mirties dieną nuosavybės teise valdė 1 000 vnt. akcijų, įgytų padidinus bendrovės kapitalą 100 000 Lt, netenka prasmės apelianto argumentai, jog teismas nepasisakė dėl jo atsiliepime išdėstytos pozicijos dėl įstatinio kapitalo nepadidinimo, akcijų sutarties nesudarymo ir 97 800 Lt grąžinimo V. V.

447. Teismas tinkamai išnagrinėjo ir nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, pagrįstai atsižvelgė į įrodinėjimo ypatumus bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

45Teisėjų kolegija konstatuoja:

46Atsakovo P. V. apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

47IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

49Nagrinėjamoje byloje ieškovė Z. V., kaip V. V. įpėdinė, kurios teises vėliau perėmė L. V., E. V. ir R. V., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. V., ieškiniu (taip pat patikslintu ieškiniu), pareikštu atsakovams UAB „Prekybos namai „Nora“, P. V., V. D., V. D., prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sutuoktinis V. V. mirties dieną 2005 m. balandžio 19 d. nuosavybės teise valdė 100 procentų (3 600 vnt.) UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų; pripažinti niekine atsakovų P. V. ir V. D. 2007 m. kovo 23 d. sudarytą 50 vnt. UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; išreikalauti mirusiajam V. V. priklausiusias akcijas iš svetimo neteisėto atsakovų P. V., V. D. ir V. D. valdymo.

50Atsakovė V. D. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 1995 m. balandžio 17 d. sandorį, sudarytą tarp jos (V. D.) ir V. V. dėl 650 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų perleidimo; pripažinti negaliojančiu 1996 m. balandžio 1 d. UAB „Prekybos namai „Nora“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą vienintelio akcininko V. V. sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 260 000 Lt iki 360 000 Lt papildomų akcininkų įnašų sąskaita, papildomai išleidžiant 1 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų ir šio sprendimo pagrindu tarp UAB „Prekybos namai „Nora“ ir V. V. sudarytą 1 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutartį; taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Prekybos namai „Nora“ grąžinti V. V. įpėdiniams jo už akcijas sumokėtus 97 800 Lt, anuliuoti 1 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastąsias vardines akcijas, sumažinant bendrovės įstatinį kapitalą 100 000 Lt; įpareigoti UAB „Prekybos namai „Nora“ administracijos vadovą pakoreguoti įstatinio kapitalo dydį, padarant atitinkamas įstatų pataisas, ir jas įregistruoti juridinių asmenų registre.

51Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė.

52Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

53Teisėjų kolegija pažymi, jog aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų faktų, kurie yra įrodinėjimo dalykas konkrečioje byloje, buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

54Iš bylos duomenų matyti, kad UAB Prekybos namai „Nora“ įsteigta 1991 m. lapkričio 7 d., bendrovės steigėjai – V. D. ir P. V. (82–85 b. l., 3 t.). 1994 m. lapkričio 2 d. 2 vnt. bendrovės akcijų V. D. perrašė V. D. ir akcijos pasiskirstė tarp akcininkų taip – P. V. – 5 akcijos, V. D. – 3 akcijos, V. D. – 2 akcijos (117–118 b. l., 1 t.). 1994 m. gruodžio 5 d. bendrovės įstatinis kapitalas padidintas iki 260 000, akcijos pasiskirstė taip – P. V. – 1 300, V. D. – 862, V. D. – 438 akcijos (119–120, 123, 124 b. l., 1 t.). 1995 m. sausio 17 d. visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas leido V. D. perleisti 212 akcijų V. D., akcijos pasiskirstė – P. V. – 1 300, V. D. – 650, V. D. – 650 akcijų (125–126 b. l., 1 t.).

551995 m. balandžio 7 d. UAB Prekybos namai „Nora“ visuotiniame akcininkų susirinkime nutarta leisti V. D. parduoti 650 vnt. ir V. V., o V. D. leista parduoti 50 vnt. bendrovės akcijų V. V.; nutarta, kad už akcijas V. V. iki 1995 m. balandžio 8 d. į kasą įneša 6 500 Lt atsiskaitymui su V. D ir 19 450 Lt atsiskaitymui su V. D. Šiuo nutarimu V. D. leista perleisti 600 vnt. bendrovės akcijų P. V. už 40 000 Lt skolą; susirinkime nutarta, kad P. V priklauso 1 900 (1 300 + 600) akcijų, ir

56P. V. leista parduoti 1 895 bendrovės akcijų V. V. Už akcijas V. V įsipareigojo sumokėti P. V. 189 500 Lt iki 1998 m. balandžio 8 d., o nesumokėjus – jos tampa P. V. nuosavybe (25 b. l., 1 t.). 1997 m. kovo 19 d. įregistruotas UAB „Prekybos namai „Nora“ įstatų pakeitimas, padidinus įstatinį kapitalą iki 360 000 Lt (12–13 b. l., 1 t.). Dėl įstatinio kapitalo padidinimo sprendimą priėmė vienasmeniškai V. V. 1996 m. balandžio 1 d. (127 b. l., 1 t.).

57V. V. mirė 2005 m. balandžio 19 d. (43 b. l., 2 t.), 2009 m. rugsėjo 3 d. mirė ieškovė Z. V. (90 b. l., 3 t.). Jos teisių perėmėjai – L. V., E. V. ir R. V. (110–111 b. l., 3 t.).

58Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad akcijų perleidimo įforminimas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolais buvo įprastinė praktika, naudojama UAB „Prekybos namai „Nora“. Teismas taip pat pripažino, kad

59V. D. perleido tiek savo, tiek atsakovės V. D. akcijas kitiems asmenims (P. V. ir V. V.) bei gavo už jas apmokėjimą, todėl padarė išvadą, jog V. V. įgijo nuosavybės teisę į 700 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (650 V. D. ir 50 V. D.). Be to, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, jog V. V. nuo 1996 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. balandžio 19 d. nuosavybės teise valdė ir 3 600 paprastųjų vardinių UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų.

60Nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atsakovas P. V. teigia, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai tyręs ir vertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė visų esminių bylos išsprendimui svarbių faktinių aplinkybių, tinkamai neatskleidė bylos esmės. Pažymi, kad pagal 1995 m. balandžio 7 d. visuotinio UAB „Prekybos namai „Nora“ akcininkų sprendimą jokia akcijų perleidimo sutartis tarp akcininkų V. D., V. D. ir V. V sudaryta nebuvo, jokių pinigų V. V. į bendrovės kasą neįmokėjo ir atitinkamai jokių piniginių lėšų bendrovės akcininkams V. D. ir V. D. neišmokėjo, todėl sandoris, kurį sudaryti buvo leista, pasak apelianto, vykdomas nebuvo. Anot jo, V. V. pinigų nesumokėjo ir už 1 895 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir jokia akcijų perleidimo sutartis tarp jo (P. V.) ir V. V. taipogi nebuvo sudaryta. Be šių argumentų, apeliantas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tirdamas V. V. nuosavybės teisių į UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijas atsiradimą, nevertino Akcinių bendrovių įstatymo (1995 m. vasario 22 d. redakcija, Nr. 1-801, VŽ 1995, nr. 21-492) 32 straipsnio teisinės reikšmės.

61Akcinių bendrovių įstatymo (redakcija, galiojusi 1995 m. balandžio 7 d. visuotinio UAB „Prekybos namai „Nora“ akcininkų sprendimų priėmimo momentu) 32 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti tik vardinės, jų perdavimo tvarka nustatoma įstatuose. Šiame straipsnyje taip pat buvo nustatyta, kad sudarydamos sandorį dėl akcijų perleidimo, sandorio šalys jų vertybinių popierių sąskaitas tvarkantiems asmenims turi pateikti sutartį, kurioje turi būti šio straipsnio aštuntosios dalies 2–5 punktuose nurodyti duomenys (6 dalis).

62Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, pritaria apeliantui, jog perleidžiant nuosavybės teisę į akcijas kitam asmeniui, iš esmės turėjo būti sudaromas rašytinis sandoris dėl akcijų perleidimo. Tačiau vien tai, kad ieškovė (vėliau jos teisių perėmėjai) nepateikė teismui šių sandorių, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog V. V. neįsigijo nuosavybės teisių į V. D., V. D. ir P. V. nuosavybės teise valdytas UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijas.

63Lietuvos Aukščiausiasis teismas ir ne kartą pasisakęs, jog bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokiose bylose esančios įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).

64Taigi, šiuo atveju, nesant duomenų, tiesiogiai patvirtinančių atskirų sandorių dėl akcijų perleidimo sudarymą tarp V. V. ir atsakovų, klausimas dėl V. V. nuosavybės teisių į akcijas nustatymo sprendžiamas, vertinant byloje surinktus rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu proceso dalyvių duotus žodinius paaiškinimus.

65Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad V. V. atsiskaitė su V. D. ir V. D. už jam parduotas akcijas. Šią aplinkybę patvirtina V. D. paliudijimas (24 b. l., 1 t.), paties atsakovo P. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (190-193 b. l., 1 t.) bei byloje pateiktas Kasos pajamų orderis Nr. 35 (53 b. l., 3 t.). Nors pačiame kasos pajamų orderyje nėra nurodyti pinigų įnešimo metai, tačiau, įvertinus tai, kad V. D. paliudijime (24 b. l., 1 t.) patvirtino, kad už akcijas su jo šeima buvo atsiskaityta būtent 1995 m. balandžio 7 d. (mėnuo ir diena sutampa su kasos pajamų orderyje nurodytu mėnesiu ir diena) ir buvo sumokėta 25 950 Lt, kas sutampa su kasos pajamų orderyje nurodyta suma, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog šis orderis buvo pasirašytas 1995 metais. Be to, pats P. V, apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog jis nežinojo kaip įforminti akcijų perleidimą, jų pardavimą, todėl tai buvo įforminta V. V. 25 900 Lt įnešimu į „Noros“ kasą už akcijas. Taip pat parodė, jog V. V. įnešė už akcijas pinigus, tie pinigai buvo išmokėti V. D.i ir V. D. (191 b. l., 1 t.). Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. D. nuo 1997 m. nesikreipė į bendrovę dėl dividendų išmokėjimo, nesidomėjo ir nedalyvavo bendrovės ūkinėje – komercinėje veikloje, nesinaudojo kitomis Akcinių bendrovių įstatymo nustatytomis akcininko teisėmis ir nevykdė jokių akcininkų pareigų, kas taip pat patvirtina, jog V. V. įgijo akcijas iš D. ir su jais atsiskaitė.

66Kaip matyti iš 1995 m. balandžio 7 d. akcininkų susirinkimo protokolo turinio (25 b. l., 1 t.), V. D. priklausančių akcijų pardavimo klausimas buvo sprendžiamas jos pačios iniciatyva, akcininkų susirinkime ji nedalyvavo, tačiau jos interesus atstovavo V. D.. Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktas joks dokumentas, patvirtinantis V. D. valią, jog jos interesus minėtame akcininkų susirinkime atstovautų V. D. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tuo metu bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentavusias teises normas (Santuokos ir šeimos kodekso 21 str., Akcinių bendrovių įstatymo 32 straipsnio 1 dalis, 1995 m. vasario 22 d. įstatymo redakcija), pagrįstai sprendė, jog pagal galiojusį teisinį reglamentavimą kito sutuoktinio raštiškas sutikimas akcijų pardavimui nebuvo būtinas. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad svarstant akcijų pardavimo klausimą, V. D. veikė be sutuoktinės sutikimo.

67Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog V. V. įgijo nuosavybės teisę į 700 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (650 V. D. ir 50 V. D.).

68Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog byloje surinkti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog V. V. įgijo nuosavybės teisę ir į atsakovui P. V. priklausiusias 1 895 akcijas. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, atsižvelgdamas į šiuos įrodymus: 2007 m. balandžio 4 d. Juridinių asmenų registro išrašą, kuriame nurodyta, kad vienintelis UAB „Prekybos namai „Nora“ akcininkas nuo 1997 m. kovo 19 d. iki 2005 m. liepos 8 d. buvo V. V. (55-59 b. l., 1 t.); bendrovės teiktas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai apie kontroliuojančius vienetus, kuriuose užfiksuota, kad V. V. tiesiogiai valdomų turtinių teisių dalis 2002 ir 2003 metais sudarė 100 proc. (33–35 b. l., 1 t., 104–105 b. l., 2 t.); 1997 m. kovo 19 d. prašymą įregistruoti pakeistus įstatus ir kapitalo padidinimą, kuriame direktorius P. V. patvirtino, jog 3 600 akcijų priklauso bendrovės savininkui V. V. (12–13 b. l., 1 t.); 1996 m. balandžio 1 d. akcininko sprendimą (127 b. l., 1 t.) ir 2004 m. balandžio 9 d. akcininko sprendimą (t. 1, b. l. 160), kuriuos kaip įmonės savininkas pasirašė V. V. Šie duomenys iš esmės patvirtina, jog ir po 1998 m. balandžio 8 d. (termino, iki kada pagal akcininkų susirinkimo 1995 m. balandžio 7 d. nuostatą V. V. turėjo sumokėti P. V. 189 500 Lt akcijų įsigijimo kainą, 25 b. l., 1 t.), ir po 1998 m. gegužės 6 d. (kada pasak atsakovo jis pareiškė V. V. apie neatsiskaitymo už akcijas faktą, 131 b. l., 1 t.) P. V. neginčijo akcininkų sudėties. Pažymėtina, kad didesniąją minėtų dokumentų, kuriuose pažymima apie V. V. nuosavybės teises į 100 proc. bendrovės akcijų, pasirašė pats atsakovas P. V., taip iš esmės pripažindamas šias V. V. teises. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo P. V. pateiktas 1998 m. gegužės 6 d. raštas (131 b. l., 1 t.), adresuotas V. V. ir kuriame jis atsakovas teigia, jog V. V. neatsiskaitė su juo už akcijas, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog už akcijas tikrai nebuvo atsiskaityta. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog šis raštas kokiu nors būdu buvo įteiktas V. V. Antra, kiti jau aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog V. V. vis dėlto įgijo iš savo brolio akcijas ir pastarasis tai pripažino, pasirašydamas oficialius dokumentus.

69CPK 12 straipsnis įtvirtina rungimosi principą, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir įrodinėjimo pareigą nustatančiame CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, šis reikalavimas yra taikomas ne tik ieškovui (ieškovams), bet ir priešingai šaliai – atsakovui (atsakovams), kuris turi pagrįsti savo teikiamus atsikirtimus.

70Apeliantas, neigdamas faktą, jog V. V. įgijo jam (P. V.) priklausiusias akcijas, nepateikė šias aplinkybes įrodančių duomenų, kai tuo tarpu ieškovė pateikė pakankamai duomenų (įrodymų), įrodančių jos nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Taigi, pirmosios instancijos pagrįstai teismas konstatavo, jog P. V. neįrodė, kad už perleistas akcijas su juo nebuvo atsiskaityta, ir tai negali būti laikoma įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp proceso šalių principo pažeidimu.

71Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju negalima vadovautis apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010, kadangi minėtoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo analizuojami paskolos teisiniai santykiai, kas šiuo atveju nėra nagrinėjimo objektas.

72Kaip matyti iš bylos duomenų, V. V., kaip vienintelis UAB „Prekybos namai „Nora“ savininkas, turintis 3 600 akcijų, 1996 m. balandžio 1 d. vienasmeniškai priėmė sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 260 000 Lt iki 360 000 Lt (127 b. l., 1 t.). Minėtame sprendime taip pat nurodyta, kad 360 000 Lt dydžio įstatinis kapitalas padalintas į 3 600 vardinių paprastųjų akcijų, o vienos akcijos nominali vertė lygi 100 Lt.

73Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra įrodyta, kad V. V. priklauso 1 000 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, kurios buvo išleistos 1996 m. balandžio 1 d. vienintelio akcininko sprendimu. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad bendrovės apskaitoje nurodyta, jog bendrovės įstatinis kapitalas yra suformuotas (182-183 b. l., 187-188 b. l., 1 t.), įstatų pakeitimai padidinus įstatinį kapitalą yra įregistruoti viešuose registruose (55-60 b. l., 1 t.), atsakovui P. V. iš esmės neginčijant 1 000 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų.

74Apeliantas, ginčydamas šias pirmosios instancijos teismo išvadas, teigia, kad įstatinio kapitalo suformavimui V. V. vardu į bendrovės kasą buvo įnešta 97 800 Lt suma, tačiau akcijų pasirašymo sutarties su V. V. sudaryta nebuvo, V. V. neapmokėjo visos akcijų emisijos kainos. Taip pat pažymi, kad V. V. buvo grąžinta įnešta pinigų suma, parduodant jam prekes už 97 800,22 Lt sumą, neimant už prekes apmokėjimo.

75Pagal CPK 187 straipsnio 1 dalį šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Šaliai pripažinus tokius faktus, teismas gali nebereikalauti kitų įrodymų ir remtis tik pripažintais faktais. Šalis faktus gali pripažinti žodžiu arba raštu bet kurioje proceso stadijoje. Žodinis faktų pripažinimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir pripažinusios šalies pasirašomas, rašytinis pripažinimas gali būti išdėstytas procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepime į ieškinį, dublike, triplike, rašytiniuose dalyvaujančio byloje asmens paaiškinimuose). Faktus, šalies pripažintus ne civilinio proceso metu (laiškuose, raštuose, garso įrašuose ir kt.), reikia įrodinėti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Teismas faktų pripažinimą ar vėlesnį atsisakymą nuo pripažinimo teisme priima, jeigu įsitikina, kad tas pripažinimas ar atsisakymas nuo jo atitinka kitas bylos aplinkybes, ir nėra duomenų, kad jis pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimų, suklydimo ar dėl vienokių ar kitokių interesų siekiant nuslėpti tiesą (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Melagingas faktų pripažinimas yra niekinis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011)

762011 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu P. V. paaiškino, jog 1 000 akcijų priklauso V., bet ieškovės turėtų įnešti į „Noros“ kasą 2 200 Lt (181 b. l., 3 t.), taip pat paaiškino, kad jis 1 000 akcijų sutinka palikti V. (184 b. l.., 3 t.). Taigi, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas byloje iš esmės ir pats neginčija 1 000 akcijų priklausomybės ieškovei.

771996 m. balandžio 1 d. sprendime buvo nustatyta, kad visa suma už pasirašomą akcijų emisiją turėjo būti sumokėta iki 1997 m. balandžio 1 d. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 1997 m. kovo 19 d. pats atsakovas P. V., kaip bendrovės vadovas, pasirašė ir pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybei įregistruoti bendrovės įstatinio kapitalo padidinimą, nurodydamas, kad bendrovės įstatinis kapitalas lygus 360 000 Lt, visos 360 000 akcijų priklauso bendrovės savininkui V. V. (12-13 b. l., 1 t.). Ši faktinė aplinkybė paneigia apelianto argumentą, kad V. V. įnašą atsiėmė statybinėmis medžiagomis už akcijas pagal 1996 m. gruodžio 13 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 889908 (128 b. l., 1 t., 20 b. l., 2 t.), nes jei tai būtų tiesa, nebūtų pagrindo praėjus beveik 4 mėnesiams po tariamo įnašo atsiėmimo teikti prašymą savivaldybei ir atitinkamai įregistruoti padidintą įstatinį kapitalą, nurodant, kad visos 360 000 akcijų priklauso bendrovės savininkui V. V. (12-13 b. l., 1 t.). Be to, pažymėtina ir tai, kad oficialiais UAB „Prekybos namai „Nora“ finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriuos pasirašė atsakovas P. V., kaip įmonės vadovas, patvirtinta, kad visas bendrovės įstatinis kapitalas – 360 000 Lt – yra pilnai apmokėtas (171-173, 174 b. l., 180-181, 182-183 b. l., 1 t.).

78Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo į bylą pateiktos registracijos knygos duomenimis (2 tomo priedas), nes ji, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovas P. V., buvo užvesta 2005 m. pagal UAB „Audito gairės“ rekomendacijas (183 b. l., 3 t.). Be to, liudytoja M. R. iki 1993 m. dirbusi bendrovėje vyr. buhaltere, paaiškino, kad ji pati yra pildžiusi akcininkų registracijos knygą pagal gaunamus dokumentus (pvz., pirkimo – pardavimo sutartis) (185-186 b. l., 3 t.). Vadinasi, buvo pildytas akcininkų registracijos žurnalas ir iki 2005 metų. Todėl atgaline data pildytas akcininkų registras negali būti tinkamas įrodymas, nustatant akcininkų pasikeitimo faktus ir aplinkybes.

79Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ar netinkamai nustatė ir įvertino byloje esančius duomenis, reikšmingus nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis 2005 m. spalio 25 d. UAB „Audito gairės“ auditoriaus ataskaita (132-138 b. l., 1 t.), kadangi joje padarytas išvadas paneigia kiti, jau aukščiau aptarti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Taigi, pagrįstai pirmosios instancijos teismas šia ataskaita ir nesivadovavo, priimdamas sprendimą.

80Atsakovas P. V. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 5 dalies ir 51 straipsnio nuostatas, apribojęs jo teisę teismo posėdyje būti atstovaujamam profesionalaus teisininko. Pažymi, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios tarp šalių buvo pasiektas esminis susitarimas dėl taikos sutarties sudarymo bei pagrindinių jos sąlygų, o šalys buvo sutarę, kad teismo posėdžio dieną pasirašys taikos sutartį. Dėl to, pasak apelianto, jo atstovas advokatas A. S., suderinęs tai su ieškovės atstovu, pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Tačiau teismo posėdžio dieną ieškovas pakeitė savo poziciją, o teismas netenkino jo atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, dėl ko, anot jo, buvo nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, o jis pats galėjo neteisingai suvokti, vertinti ir duoti teismui paaiškinimus.

81Kaip matyti iš 2011 m. kovo 28 d. teismo posėdžio protokolo turinio (177-189 b. l., 3 t.), byla buvo išnagrinėta dalyvaujant tiek atsakovui P. V., tiek ir jo atstovui advokatui A. S., kuris į bylos nagrinėjimą įstojo vėliau, t. y. į teismo posėdį atvyko pavėlavęs (181 b. l., 3). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad advokatui A. S. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, įvyksiantį 2011 m. kovo 28 d., 10 val. (125 b. l., 3 t.). Advokatas teismui buvo pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydamas, jog 2011 m. kovo 28 d. 10.30 val. jis dalyvaus kitos civilinės bylos nagrinėjime, taip pat kad siekiama bylą baigti taikiai (126-127 b. l., 3 t.). Tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, ieškovės atstovė advokatė teismui paaiškino, jog priešingos šalies siūlomos sąlygos jų netenkina, todėl derybos nevyksta (178 b. l., 3 t.). Taigi, pirmosios instancijos teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo iš esmės dėl to, P. V. atstovo neatvykimo priežastį - dalyvavimą kitame teismo posėdyje - nepripažino svarbia priežastimi. Be to, tik pats atsakovas P. V., o ne jo atstovas, galėjo geriausiai atskleisti tiriamas aplinkybes, kadangi jis pats tiesiogiai dalyvavo bendrovės veikloje, o jo atstovas (advokatas) atvyko į teismo posėdį pavėlavęs ir dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog buvo apribota jo teisė teismo posėdyje būti atstovaujamam profesionalaus teisininko.

82Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė 1964 m. CK 142, 1421 straipsnių bei 2000 m. CK 4.93-4.97 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias savininko teisę išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo.

832000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisniam santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, siekia apginti savo, kaip V. V. įpėdinės teises, be kitko, išreikalaujant ginčo akcijas iš neteisėto atsakovų P. V., V. D. ir V. D. valdymo. Kaip byloje nustatyta, V. V. mirė 2005 m. balandžio 19 d. Taigi ieškovės teisė ginti savo, kaip įpėdinės, interesus atsirado jau galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, kaip tai nurodo atsakovas savo apeliaciniame skunde.

84Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vindikacinio ieškinio dalykas yra reikalavimas grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Tokio ieškinio faktinį pagrindą sudaro kelios grupės aplinkybių: aplinkybės, pagrindžiančios savininko turimą ginčijamo daikto valdymo ar nuosavybės teisę; daikto valdymo teisės praradimą ir praradimą patvirtinančios aplinkybės; aplinkybės, kuriomis daiktą pradėjo valdyti atsakovas; aplinkybės, kad atsakovas ginčijamą daiktą valdo neteisėtai; aplinkybės, patvirtinančios, kad daiktas yra natūra; aplinkybės, kad šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011)

85Teisėjų kolegija šios nutarties motyvuojamojoje dalyje jau nustatė, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktais rašytiniais įrodymais pagrįstai pripažino, jog V. V. savo mirties dieną (2005 m. balandžio 19 d.) nuosavybės teise valdė 3 600 paprastųjų vardinių UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų. Kadangi ieškovė Z. V., kurios teises perėmė L. V., E. V. ir R. V., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. V. (65 b. l., 2 t., 90 b. l., 3 t.), yra V. V. įpėdinė, o V. V. testamentu 100 proc. bendrovės akcijų perdavė būtent jai (52-53, 54, 61-62 b. l., 1 t.), o ne atsakovams P. V., V. D. ir V. D., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė išreikalauti 3600 akcijų iš neteisėto P. V., V. D. ir V. D. valdymo.

86Pirmosios instancijos teismas sprendimu, be kitko, pripažino niekine P. V. ir V. D. 2007 m. kovo 23 d. sudarytą sutartį dėl 50 vnt. UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų pardavimo, tačiau dėl šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo apeliantas argumentų nepateikė, todėl teisėjų kolegija šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo atskirai netiria.

87Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes konstatuodamas faktines aplinkybes, rėmėsi prielaidomis (V. V. 189 500 Lt sumokėjimas už akcijas P. V.), nenurodė, kokiu pagrindu atmetė atsakovo argumentus dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo (nepadidinimo), akcijų pasirašymo sutarties su V. V. nesudarymo ir 97 800 Lt grąžinimo V. V., kodėl nevertino 2005 m. spalio 25 d. auditoriaus ataskaitos dėl įstatinio kapitalo suformavimo.

88Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, yra nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Pirmosios instancijos teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

89Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; kt.). Byloje nustačius, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir šio pažeidimo (jo padarinių) negali ištaisyti pats apeliacinės instancijos teismas, teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

90Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo išsamiai: buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisnius aspektus, t. y. buvo nustatytos iš esmės visos bylos išnagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės, tinkamai įvertinti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei savininko teisę išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo, bei padarytos pagrįstos išvados, kurios pasitvirtino, vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad atsakovo P. V. apeliaciniame skunde nurodyti pagrindiniai argumentai buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme, o tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl kai kurių įrodymų, nereiškia, jog jie apskirtai nebuvo įvertinti, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip neatitinkantis CPK 263 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisingai išspręstos bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui vien tik dėl to, kad būtų pateikti išsamesni motyvai, pažeistų CPK įtvirtintus proceso operatyvumo ir koncentracijos principus ir neatitiktų CPK 328 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurią iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais argumentais. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

91Dėl bylinėjimosi išlaidų

92Atmetus atsakovo P. V. apeliacinį skundą, netenkintinas jo prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).

93Teisėjų kolegija netenkina ieškovės teisių perėmėjos L. V. prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi šias išlaidas patvirtinančių įrodymų ji nepateikė (CPK 93 str., 98 str.).

94Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

95Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė Z. V. (jos teisių perėmėjai L. V., E. V. ir R. V., atstovaujamas... 5. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji negali paveldėti jos sutuoktiniui V. V.,... 6. Ieškovė tvirtino, kad V. V. iki mirties buvo vienintelis bendrovės... 7. Pasak ieškovės, šie duomenys ne tik patvirtina, kad V. V. mirties dieną -... 8. Ieškovės teigimu, jos pateiktų duomenų ir įrodymų pakanka konstatuoti,... 9. Atsakovė V. D. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti... 10. Nurodė, kad apie savo pažeistas teises sužinojo gavusi ieškinį 2008 m.... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį... 13. Teismas nustatė, kad 1991 m. lapkričio 7 d. įsteigto UAB „Prekybos namai... 14. Visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas 1995 m. sausio 17 d. leido V. D.... 15. Visuotinis akcininkų susirinkimas 1995 m. balandžio 7 d. leido V. D. 650 vnt.... 16. Už akcijas V. V. įsipareigojo sumokėti 189 500 Lt P. V. iki 1998 m.... 17. 1997 m. kovo 19 d. įregistruotas bendrovės įstatinio kapitalo padidinimas,... 18. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog nuo 1998 m. iki 2005 m.... 19. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, kad akcijų perleidimo... 20. Atsižvelgdamas į tai, kad bendrovės apskaitoje nurodyta, jog įstatinis... 21. Aplinkybę, kad V. V. 1997 m. balandžio 7 d. iš V. D. įgijo 650 vnt. o iš... 22. Teismas nesutiko su atsakovės V. D. argumentais, kad dėl akcijų perleidimo... 23. Teismas pažymėjo, kad V. D. nuo 1997 m. nesikreipė į bendrovę dėl... 24. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad V. D.... 25. Spręsdamas dėl P. V. V. V. perleistų 1 895 vnt. akcijų, teismas konstatavo,... 26. Teismas pripažino niekine P. V. ir V. D. 2007 m. kovo 23 d. sutartį dėl 50... 27. Teismas atmetė atsakovės V. D. priešieškinio reikalavimą pripažinti... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 29. Atsakovas P. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 30. 1. Teismas nenustatė visų esminių bylos faktinių aplinkybių. V. V. už D.... 31. 2. Teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 5 dalies ir 51 straipsnio nuostatas,... 32. 3. Teismas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (1995 m. vasario 22 d.... 33. 4. Teismas pažeidė 1964 m. CK 142, 1421 straipsnių bei 2000 m. CK 4.93-4.97... 34. 5. Teismas pažeidė CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, neteisingai tarp... 35. 6. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies nuostatas,... 36. 7. Byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo, nes yra neatskleista bylos... 37. Ieškovės Z. V. teisių perėmėja L. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą... 38. 1. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas tikrovės neatitinkančias ir jo... 39. 2. Teismas nepažeidė CPK 42 straipsnio 5 dalies ir 51 straipsnio nuostatų.... 40. 3. Teismas nepažeidė CPK 12, 178 straipsnių nuostatų, paskirstydamas... 41. 4. Teismas nepažeidė 1964 m. CK 142, 1421 straipsnių bei 2000 m. CK... 42. 5. Teismas nepažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (1995 m. vasario 22 d.... 43. 6. Teismas nepažeidė CPK 263 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies nuostatų.... 44. 7. Teismas tinkamai išnagrinėjo ir nustatė visas bylai reikšmingas... 45. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 46. Atsakovo P. V. apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011... 47. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 48. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2... 49. Nagrinėjamoje byloje ieškovė Z. V., kaip V. V. įpėdinė, kurios teises... 50. Atsakovė V. D. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti... 51. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, o... 52. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 53. Teisėjų kolegija pažymi, jog aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir... 54. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB Prekybos namai „Nora“ įsteigta 1991 m.... 55. 1995 m. balandžio 7 d. UAB Prekybos namai „Nora“ visuotiniame akcininkų... 56. P. V. leista parduoti 1 895 bendrovės akcijų V. V. Už akcijas V. V... 57. V. V. mirė 2005 m. balandžio 19 d. (43 b. l., 2 t.), 2009 m. rugsėjo 3 d.... 58. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog bylos... 59. V. D. perleido tiek savo, tiek atsakovės V. D. akcijas kitiems asmenims (P. V.... 60. Nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atsakovas P.... 61. Akcinių bendrovių įstatymo (redakcija, galiojusi 1995 m. balandžio 7 d.... 62. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą,... 63. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ir ne kartą pasisakęs, jog bylose dėl... 64. Taigi, šiuo atveju, nesant duomenų, tiesiogiai patvirtinančių atskirų... 65. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė... 66. Kaip matyti iš 1995 m. balandžio 7 d. akcininkų susirinkimo protokolo... 67. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes,... 68. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog byloje surinkti duomenys patvirtina... 69. CPK 12 straipsnis įtvirtina rungimosi principą, pagal kurį kiekviena šalis... 70. Apeliantas, neigdamas faktą, jog V. V. įgijo jam (P. V.) priklausiusias... 71. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju negalima vadovautis... 72. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. V., kaip vienintelis UAB „Prekybos namai... 73. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra įrodyta, kad V. V. priklauso 1... 74. Apeliantas, ginčydamas šias pirmosios instancijos teismo išvadas, teigia,... 75. Pagal CPK 187 straipsnio 1 dalį šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais... 76. 2011 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu P. V. paaiškino, jog 1 000 akcijų... 77. 1996 m. balandžio 1 d. sprendime buvo nustatyta, kad visa suma už... 78. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 79. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog... 80. Atsakovas P. V. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos... 81. Kaip matyti iš 2011 m. kovo 28 d. teismo posėdžio protokolo turinio (177-189... 82. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos... 83. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir... 84. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vindikacinio ieškinio... 85. Teisėjų kolegija šios nutarties motyvuojamojoje dalyje jau nustatė, kad... 86. Pirmosios instancijos teismas sprendimu, be kitko, pripažino niekine P. V. ir... 87. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263... 88. Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės... 89. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329... 90. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja,... 91. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 92. Atmetus atsakovo P. V. apeliacinį skundą, netenkintinas jo prašymas... 93. Teisėjų kolegija netenkina ieškovės teisių perėmėjos L. V. prašymo... 94. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 95. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti...