Byla 2A-553-560/2013
Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams D. G. ir D. G. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų D. G. ir D. G. 2 556,87 Lt neapmokėtų palūkanų, 572,49 Lt delspinigių, 52 870,42 Lt nuostolių, patirtų realizavus turtą, 25 012,99 Lt papildomų išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 1 215 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Vilkrida“ 2007-16-18 sudarė lizingo sutartį Nr. M2007-060010, pagal kurią trečiajam asmeniui UAB „Vilkrida“ finansinės nuomos pagrindu buvo perduotas naudotis turtas, kuris, įvykdžius visas lizingo sutarties sąlygas, pereis trečiojo asmens nuosavybėn. 2007-06-26 tarp ieškovo ir atsakovų D. G. ir D. G. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. M2007-060014, kuria atsakovai kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai įsipareigojo atsakyti ieškovui, jei UAB „Vilkrida“ neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartį. Trečiasis asmuo ir atsakovai savo prievolių pagal lizingo sutartį neįvykdė, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį ir realizavo susigrąžintą turtą. Pasirašytomis sutartimis trečiasis asmuo ir atsakovai įsipareigojo atlyginti ieškovui visus nuostolius ir išlaidas, susijusias su lizinguoto turto realizavimu. Kadangi atsakovai įsipareigojo atsakyti ieškovui solidariai su trečiuoju asmeniu, o trečiajam asmeniui yra iškelta bankroto byla, ieškovas kreipėsi į solidariuosius bendraskolius dėl laidavimo sutarties vykdymo. Atsakovai gera valia savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui neįvykdė, nebuvo suderintas kitoks prievolių vykdymo būdas. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai skolą, delspinigius ir patirtus nuostolius bei prašė ieškinį tenkinti visiškai.

5Atsakovai pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus 2011-02-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai. Atsakovai prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laidavimo sutartis yra pasibaigusi ir ieškovui nepareiškus ieškinio per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, laiduotojų prievolė baigėsi. Pažymėjo, kad laidavimas yra aksesorinė prievolė. Taip pat atsakovai nurodė, kad nesutinka su ieškovo paskaičiuotais delspinigių, nuostolių iš turto realizavimo bei ieškovo patirtų papildomų išlaidų dydžiais. Mano, kad turto realizavimo kaina už 72 869,65 Lt be PVM yra nepagrįstai maža, kadangi turto pardavimo metu tokio turto kaina buvo kur kas didesnė. Vien pagal skelbimus laikraščiuose, turto vidutinė rinkos vertė buvo per 100 000 Lt be PVM. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, dėl kokių priežasčių turtas buvo parduotas už tokią mažą kainą bei kaip ją nustatė. Nurodė, kad transporto priemonės buvo visiškai tvarkingos, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja papildomų išlaidų už automobilių remontą, taip pat automobilių transportavimo į aukcioną išlaidų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-05-23 sprendimu 2011-02-19 preliminarų sprendimą panaikino ir ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad UAB „Vilkrida“ buvo 2009-11-10 iškelta bankroto byla, o 2011-08-19 ši įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl UAB „Vilkrida“ procese nedalyvauja. Nurodė, kad vadovaujantis teismų praktika, laidavimo prievolės aksesoriškumas reiškia, jog kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad trečiąjį asmenį UAB „Vilkrida“, kuris buvo pagrindinis skolininkas, išregistravus iš Juridinių asmenų registro, baigėsi pagrindinė lizingo sutartimi UAB „Vilkrida“ prisiimta prievolė, todėl vadovaujantis tuo, baigėsi ir šalutinė atsakovų (laiduotojų) prievolė pagal laidavimo sutartį. Teismas, konstatavęs, kad išregistravus juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, baigiasi ir šalutinė prievolė, užtikrinta laidavimu, nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovas AB „SEB lizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 431 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad ieškovas dėl skolos iš atsakovų priteisimo į teismą kreipėsi 2011-02-11, o UAB „Vilkrida“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota buvo tik 2011-08-19. Nurodo, kad pagal suformuotą teisminę praktiką, tokiu atveju, kai bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nesibaigia, todėl, vadovaujantis tuo, kad ieškinys atskiroje byloje buvo pareikštas iki UAB „Vilkrida“ likvidavimo, atsakovų prievolė negali būti laikoma pasibaigusia. Nurodo, kad skundžiamame sprendime suformuota praktika laikytina ydinga, nes sprendime siūlomas laidavimo pabaigą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas skatintų laiduotojus vilkinti bylų dėl įsiskolinimų pagal laidavimo sutartis priteisimo nagrinėjimą ir išieškojimo pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus vykdymą. Pažymėjo, kad tarp šalių pasirašytoje laidavimo sutartyje numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško ir galutinio prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad prievolės pagal lizingo sutartį nėra įvykdytos, ieškovas mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

10Atsakovai D. G. ir D. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde vadovavosi teismine praktika, kuri suformuota jau po skundžiamo sprendimo priėmimo. Pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad prievolės aksesoriškumas reiškia, jog, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas, dėl to šiuo atveju UAB „Vilkrida“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro, pasibaigė ir atsakovų prievolė. Nurodo, kad apelianto argumentai, jog sprendime siūlomas laidavimo pabaigą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas skatintų laiduotojus vilkinti bylų dėl įsiskolinimų pagal laidavimo sutartis priteisimo nagrinėjimą, yra nepagrįstas, nes tokiu būdu kreditoriai skatinami pareikšti ieškinius vos nutraukus laidavimo sutartis, o ne tada, kai bus parduotas visas turtas ir paaiškės, kad nėra galimybės išreikalauti piniginių lėšų iš bankrutuojančios bendrovės. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, atsakovai mano, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-23 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas tenkintinas.

13Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-23 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinys tenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2012-05-23 teismo sprendimo negaliojimo priežasčių, nurodytų CPK 329 str., nenustatė, tačiau išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.87 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir šiuo klausimu susiklosčiusią teisminę praktiką, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl toks teismo sprendimas dėl žemiau išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų naikintinas CPK 330 str. pagrindu.

15Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Vilkrida“ 2007-06-18 sudarė lizingo sutartį Nr. M2007-060010 dėl sutartyje nurodytų objektų (transporto priemonių) įsigijimo finansavimo. UAB „Vilkrida“ buvo suteikta teisė lizingo objektus valdyti ir naudoti, o UAB „Vilkrida“ įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus. Atsakovai D. G. ir D. G. kaip laiduotojai užtikrino tinkamą lizingo sutarties vykdymą – 2007-06-26 tarp šalių buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. M2007-060014. UAB „Vilkrida“ ir atsakovai savo prievolių pagal lizingo sutartį neįvykdė, todėl ieškovas AB „SEB lizingas“ 2009-06-16 vienašališkai nutraukė sutartį. Po lizingo sutarties nutraukimo ieškovas susigrąžino lizingo objektus – transporto priemones, tačiau jas realizavęs patyrė 52 870,42 Lt nuostolių bei 25 012,99 Lt papildomų išlaidų, susijusių su turto realizavimu. 2009-11-10 UAB „Vilkrida“ iškelta bankroto byla, o 2011-08-19 ši įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

16Pagal CK 6.76 str. 1 d. laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kai pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Tačiau priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai (terminai) (CK 6.88 str., 6.89 str.). Terminuoto laidavimo atveju laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio (CK 6.88 str. 1 d.). Neterminuoto laidavimo atveju, t. y. kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui (CK 6.89 str. 1 d.).

17Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo ir UAB „Vilkrida“ sudarytoje laidavimo sutartyje buvo nurodyta, kad laidavimo sutartis pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį (laidavimo sutarties 6.2 p.). Taigi UAB „Vilkrida“ prievolės ieškovui AB „SEB lizingas“ nėra pasibaigusios, nes nėra įvykdytos (CK 6.123 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos (šiuo atveju lizingo) grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4 d., 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas šiuo atveju nėra taikomas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju 2012-05-23 sprendime nurodydamas, kad išregistravus iš Juridinių asmenų registro UAB „Vilkrida“, kuris buvo pagrindinis skolininkas, baigėsi pagrindinė lizingo sutartimi UAB „Vilkrida“ prisiimta prievolė, todėl, vadovaujantis tuo, baigėsi ir šalutinė atsakovų (laiduotojų) prievolė pagal laidavimo sutartį, padarė nepagrįstą išvadą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinį atsakovams (laiduotojams) pareiškė 2011-02-11, o UAB „Vilkrida“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota buvo 2011-08-19, t.y. praėjus pusei metų po ieškinio pateikimo teismui dienos. Taigi ieškinio laiduotojams pareiškimo metu pagrindinis skolininkas nebuvo likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi. Tai reiškia, jog kreditorius, pareikšdamas ieškinį laiduotojams, pareikalavo, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko prievolę įvykdytų solidarieji skolininkai (CK 6.81 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2012-05-23 sprendimu nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį ir nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimo išvada civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, kad laidavimas baigiasi tuomet, kai užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ir vėlesnė teisminė praktika formuojama ta pačia linkme, t.y. tokiu atveju, kai bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013; 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2013). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovas AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarties neįvykdymo turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-23 sprendimas naikintinas, o ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-01-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012 išaiškino, jog nutraukus lizingo sutartį dėl to, kad ją iš esmės pažeidė lizingo gavėjas, lizingo davėjas negauna visų numatytų įmokų, o sugrąžinto lizingo sutarties dalyko vertė gali būti pakitusi. Dėl to lizingo davėjas netinkamo sutarties vykdymo atveju susigrąžinęs objektą iš lizingo gavėjo gali reikalauti susidariusio skirtumo tarp jau padarytų įmokų ir objekto balansinės vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią jis būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį. Skirtumas tarp minėtų sumų yra lizingo davėjo patirtas nuostolis dėl netinkamo lizingo gavėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.574 str. numatytas lizingo davėjo finansinio intereso gynimas grąžinant lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, yra sąžiningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesą. Iš lizingo gavėjo niekada nereikalaujama daugiau negu iš jo būtų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).

19Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo tarp šalių dėl lizingo sutarties netinkamo vykdymo ir tuo pagrindu sutarties nutraukimo nėra. Šiuo atveju šalių sudarytoje laidavimo sutartyje šalys buvo susitarusios, jog laiduotojai atsako ieškovui ta pačia apimtimi, kaip ir lizingo gavėjas, konkrečiai imant, už lizingo sutartyje numatytų mokėjimų, netesybų, kitų mokėjimų sumokėjimą ieškovui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Šiuo atveju atsižvelgiant į šalis siejusios sutartinės prievolės pobūdį, su sutarties nevykdymu susiję ieškovo nuostoliai yra likusi neišmokėta lizingo dalyko vertė bei su turto pardavimu susijusios papildomos išlaidos ir iki lizingo sutarties nutraukimo lizingo gavėjo mokėtinos, tačiau nesumokėtos, palūkanos, t.y. sumos, kurias lizingo davėjas būtų gavęs, jei lizingo gavėjas savo sutartines prievoles būtų vykdęs tinkamai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad ieškovas iš UAB „Vilkrida“ atsiėmė lizingo dalyką (transporto priemones) ir jas realizavo už 72 869,65 Lt be PVM (b.l. 7). Taip pat iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad lizingo davėjo nuostoliai, susiję su atsiimto lizingo dalyko realizavimu, sudarė 52 870,42 Lt (b.l. 7). Šiuo atveju atsakovų argumentai, kad ieškovas atsiimtą turtą realizavo netinkamai, už mažesnę kainą nei jo rinkos kaina, nėra niekuo pagrįsti. Kolegija pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), kurio esmė yra ta, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, ieškovui ir atsakovui (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 178 str. įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju matyti, kad byloje nėra įrodyta, kad ieškovas pardavė ginčo transporto priemones už žymiai mažesnę kainą, negu tuo metu buvusi rinkos vertė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovai būtų ėmęsi kokių nors veiksmų ieškovo nuostoliams sumažinti, t.y. atitinkamų priemonių ir veiksmų parduoti ginčo objektus jų manymu didesne kaina. Taip pat atsakovai byloje nėra pateikę įrodymų apie konkretaus turto (ginčo transporto priemonių) rinkos kainą jų pardavimo momentu. Pažymėtina ir tai, kad lizingo bendrovės tikslas yra perimtą lizinguojamą turtą parduoti kuo operatyviau už kuo didesnę kainą, nes dėl turto saugojimo patiria papildomų išlaidų. Akivaizdu, kad ieškovo, kaip lizingo bendrovės, pagrindinė veikla yra lizinguoti turtą, o ne jį pardavinėti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovai ar kiti asmenys pageidavo pirkti transporto priemones už didesnę kainą nei kad ji buvo parduota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013). Todėl tikėtina, jog automobilio pardavimo kaina atitiko tikrąją ir realią rinkos kainą, buvusią transporto priemonių pardavimo metu, ir atsakovai neįrodė, kad kaina būtų aiškiai per maža ar neatitiktų protingumo kriterijų (CK 6.313 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti 52 870,42 Lt nuostolių realizuojant turtą suma yra pagrįsta.

20Taip pat teisėjų kolega pažymi, kad lizingo davėjo nuostoliams pagal CK 6.574 str. priskirtinos ir papildomos išlaidos, susijusios su turto realizavimu (turto vertinimas, aukciono organizavimas, turto pardavimas ir kt.), kadangi jie atsiranda, nes lizingo gavėjas netinkamai vykdė sutartį. Šiuo atveju iš teismui pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad ieškovas už turto pardavimą patyrė 25 012,99 Lt papildomų išlaidų (b.l. 43-53). Taigi šios išlaidos, vadovaujantis CK 6.574 str., taip pat priteistinos iš atsakovų, nes atsakovai neįrodė, kad toks ieškovo patirtų papildomų išlaidų dydis yra nepagrįstas (CPK 178 str.).

21Ieškovas ieškiniu prašo priteisti ir 2 556,87 Lt nesumokėtų palūkanų pagal iki lizingo sutarties nutraukimo dienos išrašytas, tačiau nepamokėtas sąskaitas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CK 6.574 str. nuostata, reglamentuojančia lizingo davėjo teisę į visų išlaidų atlyginimą, kuris grąžintų jį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas savo sutartines prievoles būtų vykdęs tinkamai, šis ieškovo reikalavimas yra tenkintinas ir 2 556,87 Lt dydžio palūkanų suma priteistina solidariai iš atsakovų.

22Pažymėtina, kad CK 6.574 str. nuostata, suteikianti lizingo gavėjui teisę reikalauti ne tik sugrąžinti sutarties dalyką, bet ir išieškoti iš lizingo gavėjo tokius nuostolius, kad jie lizingo gavėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, neriboja lizingo sutarties šalių teisės susitarti dėl netesybų ir jų dydžio, atsižvelgiant į netesybų funkciją – ne tik kompensuoti minimalius nuostolius, netesyboms esant sutartinės civilinės atsakomybės formai (CK 6.256 str., 6.258 str.), bet ir netesyboms esant vienu iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.), užtikrinti prievolių įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai šalys sutartyje susitaria dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Spręsdamas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, teismas iš esmės neturi paneigti suderintos šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Be to, CK 6.73 str. 2 d. draudžia teismui mažinti netesybas tiek, kad jos taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo. Taigi, sutartimi sulygtas netesybų (delspinigių) dydis teismo vertinamas atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, o ne tik vertinant sutartyje numatytų netesybų (delspinigių) procentinę išraišką. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutartinių netesybų, taip pat yra nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007-1-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi, sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti, neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio. Pagal bylos medžiagą, tarp ieškovo ir UAB „Vilkrida“ sudarytos lizingo sutarties pagrindu, nustatytu laiku nesumokėjus mokesčio, pažeidėjas privalo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo uždelstos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną (lizingo sutarties 17.3 p.). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 taip pat pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, jog suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 procento tarifu; teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutartinių netesybų sumažinimo neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Taigi pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra suformuota nuostata dėl, atsakovų teigimu, įprastinio dydžio delspinigių – 0,02 proc. už pradelstą dieną (Vilniaus apygardos teismo 2013-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1257-340/2013). Nagrinėjamoje byloje matyti, kad pradinė lizingo sutartis buvo sudaryta tarp privačių verslo subjektų, t. y. sutarties sąlygos parinktos laisva valia. Laidavimo sutartimi atsakovai įsipareigojo atsakyti už lizingo sutartimi trečiojo asmens UAB „Vilkrida“ prisiimtus įsipareigojimus visa apimtimi. Šiuo atveju atsakovams priskaičiuotas delspinigių dydis (572,49 Lt) lyginant su likusia ieškiniu prašoma priteisti skolos suma nėra didelis, delspinigiai paskaičiuoti už nedidelį laikotarpį, t.y. iki bankroto bylos trečiajam asmeniui UAB „Vilkrida“ iškėlimo. Atsakovai nenurodė jokių konkrečių motyvų, kodėl ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma (572,49 Lt) yra neprotingai didelė atsakovams, prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems principams ir leidžia ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartimi buvo suderėti 0,1 proc. dydžio delspinigiai, dėl to ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų 572,49 Lt delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas.

23Kadangi atsakovai tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui, iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 81 012,77 Lt – nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

24Taigi, nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.) – 1 215 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 2 431 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš viso 3 646 Lt, t.y. po 1 823 Lt iš kiekvieno. Taip pat valstybei iš atsakovų priteistina 93,73 Lt pašto išlaidų, t.y. po 46,87 Lt iš kiekvieno.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 329-331 str.,

Nutarė

26Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

27Priteisti ieškovui AB „SEB lizingas“ (į.k. 123051535) solidariai iš atsakovų D. G. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir D. G. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 2 556,87 Lt neapmokėtų palūkanų, 572,49 Lt delspinigių, 52 870,42 Lt nuostolių, patirtų realizavus turtą ir 25 012,99 Lt ieškovo patirtų papildomų išlaidų, iš viso – 81 012,77 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 81 012,77 Lt – nuo bylos iškėlimo teisme (2011-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei lygiomis dalimis iš atsakovų priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 3 646 Lt, t.y. iš kiekvieno atsakovo priteisti po 1 823 Lt.

28Priteisti valstybei iš atsakovų D. G. ir D. G. lygiomis dalimis 93,73 Lt pašto išlaidų, t.y. iš kiekvieno priteisti po 46,87 Lt.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. Atsakovai pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-05-23 sprendimu 2011-02-19... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovas AB „SEB lizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 10. Atsakovai D. G. ir D. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 13. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-23 sprendimas naikintinas ir... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir UAB... 16. Pagal CK 6.76 str. 1 d. laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar... 17. Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo ir UAB „Vilkrida“ sudarytoje laidavimo... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-01-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo tarp šalių dėl lizingo sutarties... 20. Taip pat teisėjų kolega pažymi, kad lizingo davėjo nuostoliams pagal CK... 21. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti ir 2 556,87 Lt nesumokėtų palūkanų... 22. Pažymėtina, kad CK 6.574 str. nuostata, suteikianti lizingo gavėjui teisę... 23. Kadangi atsakovai tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų... 24. Taigi, nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir panaikinus... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 329-331... 26. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą... 27. Priteisti ieškovui AB „SEB lizingas“ (į.k. 123051535) solidariai iš... 28. Priteisti valstybei iš atsakovų D. G. ir D. G. lygiomis dalimis 93,73 Lt...