Byla 2-361-196/2015
Dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo
1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,
2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apelianto R. M. personalinės įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1862-798/2014 pagal ieškovo R. M. personalinės įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Staticus“ dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo,
Nustatė
3I. Ginčo esmė
4Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu atmetė ieškovo R. M. personalinės įmonės ieškinį atsakovui UAB „Staticus“ dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo.
5Dėl priimto teismo sprendimo ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo dalies (28 000,00 Lt) žyminio mokesčio, o likusios (2 000,00 Lt) žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti, nurodydamas, kad jo finansinė padėtis yra sunki, nes visas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, o įmonės savininkas patekęs į nepavydėtiną finansinę būklę.
6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad pateiktu apeliaciniu skundu ginčijama 37 278 111,00 Lt suma, todėl atsakovui tenka sumokėti 43 350,00 Lt žyminio mokesčio, o ne kaip nurodė ieškovas 30 000,00 Lt. Atsižvelgęs į ieškovo finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, atleido ieškovą nuo 28 350,00 Lt žyminio mokesčio dalies, o likusią mokėtiną žyminio mokesčio dalį, t.y. 15 000,00 Lt įpareigojo sumokėti iki 2014 m. gruodžio 31 d.
8III. Atskirojo skundo argumentai
9Atskiruoju skundu apeliantas R. M. personalinė įmonė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
10Nurodo, kad informacija apie R. M. ir įmonės turtinę padėtį bei tai patvirtinantys įrodymai pateikti prašyme atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kaip papildomus įrodymus apie jo šeimos turtinę padėtį apeliaciniam teismui pateikia banko sąskaitų išrašus ir VĮ Regitra išrašus. Nurodo, kad pirmos instancijos teisme iškėlus atsakovui bylą už advokato paslaugas dar turėjo galimybę susimokėti, tačiau dabar ir ši galimybė yra ribota. Teismo nustatyta pareiga sumokėti dalį žyminio mokesčio užkerta jam kelią kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių teisminės gynybos
11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
13Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme nurodytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Tai yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kurią įtvirtindamas įstatymų leidėjas siekia kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ginčus spręsti taikiai ir pan.
14Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str.) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.) institutus. Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).
15Nagrinėjamoje byloje kilęs apelianto R. M. personalinės įmonės atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitos dalies sumokėjimo atidėjimo klausimas. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo atleisti jį nuo 28 000,00 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, o dalies, t.y. 2 000,00 Lt žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki sprendimo byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog apeliantas R. M. personalinė įmonė pagal įstatymą turi pareigą už apeliacinį skundą sumokėti 43 350,00 Lt dydžio žyminį mokestį, o taip pat įvertinęs apelianto į bylą pateiktus turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, pripažino apelianto pareigą sumokėti 15 000,00 Lt žyminio mokesčio dalį, atleidžiant jį nuo likusios 28 350,00 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo, t.y. dalyje dėl atleidimo nuo 28 000,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo tenkino. Nors pirmos instancijos teismas rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, kad apeliantas atleidžiamas nuo 20 739,00 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą, tačiau iš nutarties motyvų matyti, kad apeliantas yra atleidžiamas nuo 28 350,00 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, t.y. pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto prašymą atleisti jį nuo 28 000,00 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir 2 000,00 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo, tenkino iš dalies, papildomai nurodydamas, kad apeliantas neteisingai paskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio dalį.
16Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Taigi, pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu savo procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kaip minėta, yra siejama ne su jo turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę.
17Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, savo atskirąjį skundą grindžia ne tik netinkamu jo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų vertinimu, kuris lemia, jog tokios pareigos nustatymu jam yra užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių teisminės gynybos, bet ir pakartoja pirmos instancijos teismui teiktą prašymą dėl atleidimo nuo 28 000,00 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo, likusios 2 000,00 Lt dalies mokėjimą atidedant iki sprendimo byloje priėmimo, ignoruodamas faktą, kad skundžiama nutartimi jis jau yra atleistas nuo 28 350,00 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo. Atitinkamai pirmos instancijos teismui iš dalies patenkinus apelianto prašymą, apelianto atskirojo skundo argumentai dėl atleidimo nuo 28 000,00 Lt žyminio mokesčio dalies neturi teisinės reikšmės.
18Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos bei kiti dokumentai, kuriuos pateikti turi teismui prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 str.). Duomenys iš kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr.2-960/2014). Be to, turi būti vertinama ne tik apelianto atskirai turtinė padėtis, bet visas jo šeimos turimas turtas bei pajamos. Skirtingai nei teigiama atskirajame skunde, vien nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama apelianto sunki finansinė padėtis, neužtenka; nurodomos aplinkybės turi būti pagrindžiamos įrodymais (CPK 83 str. 3 d.).
19Nagrinėjamu atveju apeliantas kaip vieną iš įrodymų, kuriuo grindžia savo prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, pateikė pažymą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, patvirtinančią, kad R. M. individuali įmonė pagal iki 2014 m. lapkričio 24 d. teiktas deklaracijas ir kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus turi 48 571,96 Lt nepriemoką. Prie atskirojo skundo yra pridėti DNB banko, SEB banko ir Danske banko sąskaitų išrašai už vienos dienos laikotarpį (atitinkamai už 2014-12-17, 2014-12-18 ir 2014-12-19). Iš šių išrašų matyti, kad sąskaitose lėšos nėra laikomos, o dienos apyvarta nulinė. Apeliacinės instancijos teismui pateikti banko sąskaitų išrašai, teismo nuomone, pagrindžia tik atitinkamai vienos dienos faktinį likutį, o ne lėšų esančių sąskaitose kitimą per ilgesnį laikotarpį. Tai, kad apelianto įmonė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, nereiškia, kad įmonė nevykdo veiklos, ir juo labiau tai negali būti laikoma pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad asmuo negauna jokių pajamų. Aplinkybę, kad apeliantas neturi pajamų galėtų pagrįsti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos, patvirtinantys, kad apeliantas negauna draudžiamųjų pajamų ar kt. duomenys. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje esantys duomenys, kad apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas, yra areštuotas, nepateikus duomenų apie kitą apelianto turimą turtą ir gaunamas pajamas, negali būti laikomi pakankamais įrodymais, sudarančiais pagrindą spręsti apie apelianto finansinę padėtį.
20Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, pirmos instancijos teismo nutartimi, teikiant ieškinį buvo atleistas nuo 15 000,00 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Paduodant apeliacinį skundą, skundžiama pirmos instancijos nutartimi apeliantas yra atleistas nuo daugiau nei 65 procentų mokėtino žyminio mokesčio dalies, t.y. atleistas nuo 28 350,00 Lt žyminio mokesčio ir įpareigotas sumokėti likusią 15 000,00 Lt žyminio mokesčio dalį. Skundžiamoje pirmos instancijos nutartyje ir aukščiau šioje nutartyje nurodyta kokiais dokumentais galėtų būti įrodinėjama asmens finansinė padėtis (Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra, bankų, valstybinio socialinio draudimo ir kt. duomenys, tuo atveju, jei apeliantas gyvena kartu su kitais pajamas gaunančiais asmenimis, jų gaunamas pajamas galėtų patvirtinti pažymos šių asmenų darboviečių; duomenis apie šeimos sudėtį galėtų patvirtinti pažyma iš seniūnijos). Pažymėtina, kad apeliantas pateikė pažymą apie sutuoktinės D. M. gaunamas išmokas iš Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie savo, kaip asmens gaunamas pajamas, ar kitų išsamių duomenų, iš kurių būtų matyti šeimos pajamos bent minimaliems kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl objektyviai nustatyti apelianto turtinę padėtį ir galimybę sumokėti visą likusią žyminio mokesčio dalį, pagal bylos medžiagą, negalima.
21Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia jį mokėti turinčio asmens nuo mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki tam tikro laiko surinkti reikiamą sumokėti sumą. Kaip minėta, atsižvelgiant į dabartines apelianto finansines galimybes, darytina išvada, kad jam pirmos instancijos teismo nustatyta sumokėti žyminio mokesčio suma, t.y. 4344,30 EUR (15 000,00 Lt) šiuo atveju objektyviai apriboja jo teisę į apeliaciją. Remiantis išdėstytais argumentais, apelianto pateiktais duomenimis bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, yra pakankamas pagrindas atidėti dalies, nuo kurios apeliantas nėra atleistas, mokėtino žyminio mokesčio – 2 344,30 EUR sumokėjimą už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.
22Teismas vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino apelianto pateiktus įrodymus apie jo dabartinę turtinę padėtį bei nepagrįstai įpareigojo sumokėti 4 344,30 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, taip apribojant apelianto teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantas turi ir gali iš karto sumokėti 4 344,30 EUR mokėtino žyminio mokesčio, kaip minėta, nėra pagrįstos apelianto pateiktais duomenimis apie jo dabartinį turtinį pajėgumą iš ko teismui būtų galima daryti išvadą, kad apeliantas šiai dienai yra pajėgus sumokėti visą likusią žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, dalį. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantas atleistas nuo dalies, t.y. 8 210,73 EUR žyminio mokesčio mokėjimo, o 4 344,30 EUR dalį apeliantas įpareigotas sumokėti, keistina – apeliantas atleidžiamas nuo 8 210,73 EUR žyminio mokesčio dalies, 2 344,30 EUR žyminio mokesčio dalies mokėjimas už apeliacinį skundą atidedamas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, likusią 2 000,00 EUR žyminio mokesčio dalį įpareigojant sumokėti iki 2015 m. balandžio 10 d. ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 4 p., 84 str., 310 str.).
23Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, ir skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis pakeičiama.
24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Nutarė
25Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
26Atleisti apeliantą R. M. personalinę įmonę (į.k. 125632418) nuo 8 210,73 EUR (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų dešimties eurų, 73 centų) žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą, mokėjimo.
27Atidėti apeliantui R. M. personalinei įmonei (į.k. 125632418) 2 344,30 EUR (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų, 30 centų) dalies mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.
28Nustatyti apeliantui R. M. personalinei įmonei (į.k. 125632418) terminą iki 2015 m. balandžio 10 d. sumokėti 2 000,00 EUR (dviejų tūkstančių eurų) žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.
29Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui išspręsti apelianto R. M. personalinės įmonės apeliacinio skundo priėmimo klausimą.