Byla 1A-544-810/2017
Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kurio S. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (21 veika), 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos) ir paskirtos jai bausmės:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Urtei Zagurskytei, dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei, nuteistajai S. S., jos gynėjams advokatams Valdui Kersnauskui ir Reginai Šaltinienei, nuteistajai V. Č., jos gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. S. ir V. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kurio S. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (21 veika), 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos) ir paskirtos jai bausmės:

3pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl N. M. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 3 metams;

4pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl G. S. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 3 metams;

5pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl G. S. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

6pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. T. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

7pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl J. Š. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

8pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl K. A. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

9pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. A. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

10pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. G. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

11pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl A. N. (V.) didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 3 metams;

12pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl E. A. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

13pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

14pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. Ž. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 3 metams;

15pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. D. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

16pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. M. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

17pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. T. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

18pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. S. (M.) turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

19pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl L. V. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

20pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. B. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

21pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl N. K. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

22pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl H. M. turto užvaldymo – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

23pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. B. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

24pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl B. V. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

25pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. F. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

26pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. P. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

27pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. M. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

28pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. K. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 3 metams.

29Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

30S. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. M. turto užvaldymo), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. turto užvaldymo) išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

31Byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. K. turto užvaldymo), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Z. P. turto užvaldymo) S. S. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32V. Č. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (19 veikų), BK 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos) ir paskirtos jai bausmės:

33pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl N. M. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 3 metams;

34pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl G. S. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 3 metams;

35pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. A. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

36pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. G. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

37pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl A. N. (V.) didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 3 metams;

38pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl E. A. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

39pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

40pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. Ž. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 3 metams;

41pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. D. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

42pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. M. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

43pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. T. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

44pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. S. (M.) turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

45pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl L. V. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

46pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. B. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

47pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl N. K. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

48pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl H. M. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

49pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. B. turto užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

50pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl B. V. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

51pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. F. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

52pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. M. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

53pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

54pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. P. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

55pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. M. turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

56pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. K. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

57Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir nuteistajai V. Č. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

58Byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. K. turto užvaldymo), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Z. P. turto užvaldymo) V. Č. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

59Iš nuteistųjų S. S. ir V. Č. solidariai priteista: N. M. 19173,42 Eur turtinei žalai atlyginti, R. A. 8896,54 Eur turtinei žalai atlyginti, R. G. 7530,12 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, A. V. (N.) 12207,48 Eur turtinei žalai atlyginti, E. A. 8224,62 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, A. A. 6082,02 Eur turtinei žalai atlyginti, J. Ž. 10627,82 Eur turtinei žalai atlyginti, V. M. 1245,36 Eur turtinei žalai atlyginti, Ž. T. 4662,88 Eur turtinei žalai atlyginti, A. M. (S.) 718,25 Eur turtinei žalai atlyginti, D. B. 2606,58 Eur turtinei žalai atlyginti, N. K. 1824,60 Eur turtinei žalai atlyginti, H. M. 5400 Eur turtinei žalai atlyginti, R. F. 9007,18 Eur turtinei žalai atlyginti, A. P. 2027,34 Eur turtinei žalai atlyginti, R. M. 1390,17 Eur turtinei žalai atlyginti, J. K. 12 221,96 Eur turtinei žalai atlyginti.

60Iš nuteistosios S. S. priteista: D. T. 3041,01 Eur, J. Š. 2664,50 Eur, G. S. 4923,54 Eur turtinei žalai atlyginti.

61Iš nuteistosios V. Č. priteista Ž. M. 1303,29 Eur turtinei žalai atlyginti.

62Iš nuteistųjų S. S., V. Č. ir R. N. solidariai priteista: G. S. 13579,12 Eur, R. D. 4372,96 Eur, L. V. 1129,51 Eur turtinei žalai atlyginti.

63Iš nuteistųjų S. S., R. N. ir I. K. solidariai K. A. priteista 810,93 Eur turtinei žalai atlyginti.

64R. B., B. V., V. B. civiliniai ieškiniai atmesti, V. K. ir Z. P. – palikti nenagrinėti.

65Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. N. ir I. K. (I. K.), tačiau jie apeliacinių skundų nepateikė.

66Teisėjų kolegija

Nustatė

67

  1. S. S. ir V. Č. nuteistos už tai, kad
    1. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2009 m. vasario 26 d., N. M. bute, ( - ), pateikė N. M. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad N. M. paskolintų joms, jų verslui bei akcijų pirkimui, pinigines lėšas, paimdamas juos iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, pažadant po 6 mėnesių grąžinti paskolintus pinigus su didesnėmis palūkanomis, tokiu būdu tyčia suklaidinant N. M., jos apgaule iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš N. M. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2009 m. vasario 26 d., N. M. kartu su V. Č. ir S. S. nuvyko į ( - ), esantį adresu ( - ), kur N. M. lydimas S. S. ir V. Č. ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į N. M. asmeninę banko kreditinę kortelę buvo pervesta 7300 Lt. Tą pačią dieną, ( - ) patalpose iš bankomato N. M. išgrynino iš savo kreditinės kortelės 5000 Lt, kuriuos S. S. akivaizdoje perdavė V. Č., o 2009 m. vasario 27 d., bankomate, esančiame prie ( - ) parduotuvės, ( - ), iš kreditinės kortelės išgrynino likusius 2300 Lt, kuriuos tą pačią dieną, prie savo namo, esančio adresu ( - ), perdavė V. Č.. Be to, 2009 m. vasario 26 d., N. M. kartu su V. Č. ir S. S. nuvyko į PC ( - ) esantį adresu ( - ), kur N. M. lydimas V. Č. ir S. S. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 4800 Lt, kuriuos jis tuoj pat S. S. akivaizdoje perdavė V. Č.. Be to, 2009 m. vasario 27 d., N. M. kartu su V. Č. ir S. S. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur N. M. V. Č. ir S. S. nurodymu UAB ( - ) ( - ) sudarė sutartį Nr. 155818, kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 700 Lt, kuriuos iš karto S. S. akivaizdoje perdavė V. Č.. Tuo pačiu metu, t. y. 2009 m. vasario 27 d., PC ( - ) patalpose, N. M. V. Č. ir S. S. nurodymu ( - ) AS filiale parašė paraišką kreditui gauti ir 2009 m. kovo 02 d., N. M. su V. Č. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur N. M. ( - ) AS filiale sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į N. M. sąskaitą esančią ( - ) banke buvo pervesta 9000 Lt, kuriuos per 3 kartus išgrynino iš sąskaitos ir perdavė V. Č.. Be to, 2009 m. kovo 20 d., N. M. S. S. ir V. Č. nurodymu su žmona O. M. nuvyko į ( - ) banką, esantį ( - ), kur N. M. ir O. M. lydymi V. Č. sudarė kreditavimo sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu bendraskolininkams N. M. ir O. M. buvo suteikta 10136,70 eurų paskola, kas atitinka 35 000 Lt, kurie buvo pervesti į N. M. sąskaitą esančią ( - ) banke, kuriuos N. M. tuoj pat išgrynino iš sąskaitos ir perdavė V. Č.. Be to, 2009 m. kovo 24 d., N. M. kartu su V. Č. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur N. M. UAB ( - ) V. Č. nurodymu sudarė su UAB ( - ) išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys , kurios pagrindu išperkamosios nuomos būdu įsigijo V. Č. nurodytą plazminį televizorių „LG“, 2798 Lt vertės, V. Č. pažadant atsiskaityti už televizorių, kurio negavo, juo nedisponavo. Be to, 2009 m. kovo 27 d., V. M. kartu su V. Č. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur N. M. UAB ( - ) V. Č. nurodymu sudarė UAB ( - ) išperkamosios nuomos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu išperkamosios nuomos būdu įsigijo V. Č. nurodytą kavos virimo aparatą „Delonghi“, 3704 Lt vertės, kurį perdavė V. Č., pastarajai pažadant atsiskaityti už šią prekę. Be to, 2009 m. kovo 31 d. N. M. V. Č. nurodymu nuvyko į UAB ( - ), esantį ( - ), kur N. M., lydimas V. Č., sudarė pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išduota banko kreditinė kortelė su 5000 Lt kredito limitu, kurią tuoj pat atidavė V. Č. kartu su kortelės PIN kodu. Be to, 2009 m. balandžio 4 d., N. M. V. Č. nurodymu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur N. M. lydimas V. Č. ir jos nurodymu UAB ( - ) sudarė su UAB ( - ) išperkamosios nuomos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu išperkamosios nuomos būdu įsigijo V. Č. nurodytą plazminį televizorių „Samsung“, 1900 Lt vertės, kurį perdavė V. Č., pastarajai pažadant atsiskaityti už šią prekę. Po to, N. M., lydimas S. S. UAB ( - ) salone, esančiame PC ( - ) patalpose, S. S. nurodymu, išperkamosios nuomos būdu įsigijo S. S. nurodytą nešiojamą kompiuterį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio, ne mažiau nei 4000 Lt vertės, kurį iš karto perdavė S. S.. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą N. M. priklausantį turtą – 61800 Lt (17898,52 eurų) grynais, daiktų už 12402 Lt (3591,87 eurų) bendros vertės, t. y. įgijo daiktų bei pinigų bendroje sumoje už 74202 Lt (21490,38 eurų). Laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis datomis, po N. M. primigtinų reikalavimų V. Č. grąžino 8000 Lt (2316,96 eurų), tačiau likusios sumos, kaip buvo žadėjusios, negrąžino, iš N. M. gautų prekių negrąžino, už jas neatsiskaitė, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajam N. M. 66202 Lt (19173,42 eurų) turtinę žalą.
    2. Be to, S. S., V. Č., R. N., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2009 m. liepos 17 d., prie G. S. namų, esančių ( - ), pateikė G. S. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad G. S. paskolintų jiems pinigines lėšas, paimdama juos iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, pažadant po mėnesio grąžinti paskolintus pinigus su didesnėmis palūkanomis, tokiu būdu tyčia suklaidinant G. S., jie apgaule iš anksto turėdami tikslą negrąžinti gautų iš G. S. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2009 m. liepos 17 d., G. S. kartu su S. S., R. N. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur G. S. S. S. nurodymu UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 4000 Lt, kuriuos ji iš karto R. N. akivaizdoje perdavė S. S.. Po to, G. S. kartu su S. S., pakeliui paimant V. Č., R. N. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur G. S. S. S. nurodymu lydima V. Č. ( - ) filiale savo vardu parašė paraišką kreditui gauti. Po to, G. S. S. S. nurodymu lydima V. Č. nuėjo į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur G. S. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jai buvo išmokėta 8000 Lt, kuriuos ji netrukus perdavė S. S.. Po to, G. S. įtikinta S. S., kad reikalinga nupirkti kompiuterį, kurį perduos advokatui A. už jo suteiktas paslaugas, R. N. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur lydima S. S. ir R. N. parduotuvėje ( - ) su UAB ( - ) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu išperkamosios nuomos būdu įsigijo R. N. ir S. S. nurodytą nešiojamą kompiuterį „Toschiba Stellite A300-20W“, 2999 Lt vertės, kurį perdavė S. S.. Be to, 2009 m. liepos 18 d. G. S. viena ar su S. S. ir R. N., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur ( - ) filiale sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į G. S. sąskaitą, esančią ( - ) banke buvo pervesta 9000 Lt, kuriuos ji išgrynino iš sąskaitos ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis perdavė S. S.. Be to, 2009 m. liepos 22 d., G. S. kartu su S. S., R. N. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur G. S. S. S. nurodymu lydima R. N. UAB ( - ) su UAB ( - ) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu išperkamosios nuomos būdu įsigijo S. S. išrinktus siurblius: „Thomas Twin T2 Aquafilter“, 1999 Lt vertės, „Thomas Twin Aquafilter“, 1088 Lt vertės, kuriuos perdavė R. N., už kuriuos S. S. pažadėjo atsiskaityti. Be to, 2009 m. liepos 23 d., G. S. kartu su S. S., R. N. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur sudarė pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo suteikta kreditinė kortelė su 5000 Lt paskolos limitu, kurią ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei nenustatytomis aplinkybėmis, perdavė S. S.. Be to, 2009 m. rugpjūčio 17 d. G. S. kartu su S. S., R. N. vairuojamu automobiliu nuvyko į AB ( - ), esantį adresu ( - ), kur G. S. sudarė kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išduota kreditinė kortelė su 1000 Lt paskolos limitu, kurią ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei nenustatytomis aplinkybėmis, perdavė S. S.. Be to, 2009 m. rugpjūčio 20 d., G. S. kartu su S. S., R. N. vairuojamu automobiliu nuvyko į ( - ) banką, esantį adresu ( - ), kur G. S. sudarė savo vardu kreditavimo sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo suteikta 1534,99 eurų paskola, kuri buvo išmokėta grynais 5300 Lt sumoje, kuriuos ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei nenustatytomis aplinkybėmis, perdavė S. S.. Be to, 2009 m. rugsėjo 14 d., G. S. kartu su S. S., R. N. vairuojamu automobiliu nuvyko į ( - ), esantį adresu ( - ), kur užpildė prašymą-sutartį išduoti Mastercard „Xameleon“ kredito kortelę, kurios pagrindu 2009 m. rugsėjo 28 d. G. S. buvo išduota kreditinė kortelė su 5000 Lt kredito limitu, kurią ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei nenustatytomis aplinkybėmis, perdavė S. S.. Be to, 2009 m. rugsėjo 24 d., G. S. kartu su S. S., R. N. vairuojamu automobiliu nuvyko į AB ( - ), esantį adresu ( - ), kur G. S. sudarė Visa vartojimo kredito kortelės sutartį, kurios pagrindu jai buvo išduota kreditinė kortelė su 3500 Lt kredito limitu kurią ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei nenustatytomis aplinkybėmis, perdavė S. S.. Be to, 2009 m. rugsėjo 29 d., pagal G. S. vardu AB ( - ) sudarytą American Express kreditinės mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį Nr. ( - ), G. S. vardu buvo suteikta ir išduota American Express kreditinė mokėjimo kortelė su 1000 Lt kredito limitu, kuri ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei nenustatytomis aplinkybėmis buvo perduota S. S.. Be to, 2009 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, automobilyje, adresu ( - ), G. S. R. N. akivaizdoje perdavė S. S. 2009 m. pradžioje UAB ( - ) G. S. išduotą kreditinę kortelę su joje esančiu 3000 Lt kredito limitu bei kreditinės kortelės PIN kodą. Tokiu būdu jie savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą G. S. priklausantį turtą – 44800 Lt (12974,98 eurų) grynais, daiktų už 6086 Lt (1762,63 eurų) bendros vertės, t. y. įgijo daiktų bei pinigų bendroje sumoje už 50886 Lt (14737,60 eurų). Laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. pavasario, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis datomis, S. S. grąžino G. S. apie 4000 Lt (1158,48 eurų), tačiau likusios pinigų sumos bei daiktų negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai G. S. 46886 Lt (13579,12 eurų) turtinę žalą.
    3. Be to, S. S., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. rugsėjo 26 d., prie G. S. namų, esančių ( - ), piktnaudžiaudama pasitikėjimu, pateikė G. S. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad gali tarpininkauti įgyjant nekilnojamąjį turtą – 2-jų kambarių butą, esantį ( - ), tiksliau nenurodydama adreso, mažesne nei rinkos kaina, už 45000 Lt, nors realiai netarpininkavo jokio buto pardavime, tokiu būdu tyčia suklaidinus G. S., sakydama, kad norint įsigyti butą būtina nedelsiant perduoti 15000 t, kaip pradinį įnašą už įgyjamą butą, ji 2010 m. rugsėjo 26 d., ( - ), iš G. S. gavo grynais 4000 Lt (1158,48 eurų), 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ( - ), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje iš G. S. gavo grynais 8000 Lt (2316,96 eurų), 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ( - ), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, iš G. S. gavo grynais 5000 Lt (1448,10 eurų) 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ( - ), iš G. S. gavo grynais 2000 Lt (579,24 eurų), t. y. bendrai gavo 19000 Lt (5502,78 eurų) už tariamai parduodamą butą, tačiau buto nepardavė, iki 2010 m. gruodžio mėnesio grąžino tik 2000 Lt (579,24 eurų), likusios sumos negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai G. S. 17000 Lt (4923,54 eurų) turtinę žalą.
    4. Be to, S. S., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ( - ), pateikė D. T. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad D. T. jos pagalba investuotų pinigines lėšas, paimdamas jas iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, o iki metų pabaigos atgaus investuotus pinigus bei gaus pelno, tokiu būdu tyčia suklaidinant D. T. ji apgaule, iš anksto turėdama tikslą negrąžinti gautų iš D. T. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. rugpjūčio 11 d., D. T. S. S. nurodymu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur UAB ( - ) sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 600 Lt, UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į jo sąskaitą, esančią ( - ) buvo pervesta 1900 Lt, kuriuos 2010 m. rugpjūčio 12 d. jis išgrynino nuo banko sąskaitos. Be to, 2010 m. rugpjūčio 11 d., D. T. S. S. nurodymu būdamas PC ( - ) patalpose, ( - ) filiale savo vardu užpildė paraišką paskolai gauti, o 2010 m. rugpjūčio 12 nuvyko į ( - ) filialą, kur sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 2000 Lt. Šiose bendrovėse gautus pinigus 2010 m. rugpjūčio 11-12 dienomis, D. T. per kelis kartus perdavė S. S.. Be to, 2010 m. rugpjūčio 11 d., D. T. S. S. nurodymu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 2000 Lt, kuriuos jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta data bei nenustatytomis aplinkybėmis, perdavė S. S.. Be to, 2010 m. rugpjūčio 19 d., D. T. S. S. nurodymu nuvyko į AB „Swedbank“, esantį ( - ), kur sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 3000 Lt, kuriuos jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta data bei nenustatytomis aplinkybėmis perdavė S. S.. Be to, 2010 m. rugpjūčio 31 d., D. T. S. S. nurodymu nuvyko į AB ( - ), esantį adresu ( - ), kur sudarė kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 10-061277-RK, kurios pagrindu jam buvo išduota kreditinė kortelė su 1500 Lt kredito limitu, gautus pinigus D. T., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta data bei nenustatytomis aplinkybėmis perdavė S. S.. Tokiu būdu ji savo naudai apgaule įgijo svetimą D. T. priklausantį – 11000 Lt (3185,82 eurų) turtą. 2011 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, S. S. po D. T. primigtinų reikalavimų, grąžino jam 500 Lt (144,81 eurų), likusios sumos negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajam D. T. 10500 Lt (3041,01 eurų) turtinę žalą.
    5. Be to, S. S., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. rugsėjo 30 d., jos tyčia suklaidintoms R. L. ir S. G. nurodė kreiptis į J. Š., kad pastaroji paskolintų jai 20000 Lt, kuriuos pažadėjo grąžinti, o R. L. ir S. G., būdamos S. S. tyčia suklaidintos dėl pasiūlymo tikrumo, tą pačią dieną telefoninio pokalbio metu bei J. Š. name, esančiame ( - ), pateikė J. Š. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. Š. paskolintų S. S. 20000 Lt, paimdama juos iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, pažadant, kad pastaroji po 2 savaičių grąžins paskolintus pinigus, tokiu būdu tyčia suklaidinant J. Š., ji apgaule iš anksto turėdama tikslą negrąžinti gautų iš J. Š. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. rugsėjo 30 d., R. L. S. S. nurodymu kartu su J. Š. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur J. Š. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 2000 Lt. Po to, S. S. nurodymu, R. L. kartu su J. Š. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur J. Š. UAB ( - ) sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 1500 Lt, UAB ( - ) ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 700 Lt paskola, UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 5000 Lt. Šiose bendrovėse gautus pinigus, 9200 Lt bendroje sumoje, J. Š. tą pačią dieną, t. y. 2010 m. rugsėjo 30 d., savo namuose, esančiuose adresu ( - ) perdavė savo sesei S. G., kuri ( - ) iš J. Š. gautus pinigus – 9200 Lt perdavė S. S., pastarajai pažadant po kelių dienų pinigus grąžinti J. Š.. Tokiu būdu S. S. savo naudai įgijo svetimą J. Š. priklausantį turtą – 9200 Lt (2664,50 eurų) kurių kaip buvo pažadėjusi negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai J. Š. 9200 Lt (2664,50 eurų) turtinę žalą.
    6. Be to, S. S., R. N., I. K., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. spalio 2 d, prie PC ( - ), esančioje automobilių aikštelėje, ( - ), R. N. bei I. K. pateikė K. A. tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuos tuo pačiu metu telefoninio pokalbio metu, S. S. patvirtino K. A., apie tai, kad K. A. paimdamas paskolas ar kreditus iš bankų bei kredito bendrovių ir gautas pinigines lėšas (paskolas arba kreditus) perduodamas jiems, o jie minėtų lėšų pagalba neva galėtų atgauti bankuose jų įmonės lėšas, žadėdami paskolintus pinigus grąžinti su 100 proc. palūkanomis 2 savaičių bėgyje, tokiu būdu tyčia suklaidinus K. A. jie apgaule, iš anksto turėdami tikslą negrąžinti gautų iš K. A. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. spalio 2 d., K. A. S. S. įtikintas kreiptis į kredito bendroves dėl paskolų suteikimo, R. N. nurodymu, I. K. lydimas nuėjo į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur K. A. I. K. nurodymu UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 1200 Lt, UAB ( - ) sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 2000 Lt, UAB ( - ) sudarė kredito sutartį ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 200 Lt, UAB ( - ) „Credit 24“ sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 700 Lt paskola. Šiose bendrovėse gautus 4100 Lt bendroje sumoje K. A. prie PC ( - ) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, iš karto perdavė R. N., o pastarasis, 2010 m. lapkričio 24 d., turėdamas tikslą įgyti didesnį pasitikėjimą, pinigų įgijimo faktą patvirtino surašydamas savo vardu paprastą neprotestuotiną vekselį, pažymėdamas kad jis skolingas K. A. 10000 Lt. Tokiu būdu jie savo naudai apgaule įgijo svetimą K. A. priklausantį turtą – 4100 Lt (1187,44 eurų). 2010 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, S. S. prie PC ( - ), esančio adresu ( - ), K. A. grąžinus 300 Lt (86,89 eurų), 2010 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, R. N. PC ( - ) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu ( - ), K. A. grąžinus 1000 Lt (289,62 eurų), tokiu būdu padengiant dalį paskolos, tačiau likusios sumos, kaip buvo pažadėję negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajam K. A. 2800 Lt (810,94 eurų) turtinę žalą.
    7. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. spalio 18 d., namo kieme, esančio ( - ), pateikdamos R. A. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad R. A. investuodama į jų verslą pinigines lėšas, paimdama jas iš bankų ir kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, po 3 mėnesių atgaus investuotus pinigus su didesnėmis palūkanomis, tokiu būdu tyčia suklaidinant R. A. jos apgaule, iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš R. A. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. spalio 18 d., R. A. kartu su V. Č. S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur R. A. lydima V. Č. UAB ( - ) savo vardu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai grynais buvo sumokėta 3600 Lt, kuriuos R. A. iš karto perdavė V. Č.. Po to, visos kartu S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur R. A. lydima V. Č. savo vardu sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 3500 Lt, kuriuos R. A. iš karto perdavė V. Č.. Po to, visos kartu S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur R. A. lydima V. Č. UAB ( - ) sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jai buvo suteikta 5000 Lt paskola, UAB ( - ) sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu buvo suteikta 500 Lt paskola, UAB ( - ) ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo suteikta 2500 Lt paskola. Šiose bendrovėse suteiktus 8000 Lt bei pervestus į R. A. asmeninę ( - ) sąskaitą, tą pačią dieną R. A. PC ( - ) patalpose išgrynino nuo sąskaitos ir iš karto perdavė V. Č.. Be to, 2010 m. spalio 19 d., R. A. V. Č. nurodymu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur ( - ) filiale savo vardu užpildė paraišką paskolai gauti, o 2010 m. spalio-23 d. R. A. lydima V. Č. nuvyko į ( - ) filialą, kur sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1000636/26ba, kurios pagrindu jai buvo išmokėta 3000 Lt, kuriuos R. A. iš karto perdavė V. Č.. Be to, 2010 m. spalio 25 d. R. A. S. S. įtikinta, kad reikalinga įsigyti mobilaus ryšio telefonus, kurie bus panaudoti investicijoms ir atneš pelno, už kuriuos S. S. atsiskaitys asmeniškai, kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur R. A. V. Č. nurodymu bei jos lydima UAB „Tele 2“ sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu įsigijo V. Č. išrinktą mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5230“, 389 Lt vertės bei UAB ( - ) savo vardu sudarė sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu įsigijo V. Č. išrinktą mobilaus ryšio telefoną „Nokia N900“, 2100 Lt vertės. Abu nupirktus mobilaus ryšio telefonus, 2489Lt bendros vertės, R. A. tuoj pat perdavė V. Č., kuri pažadėjo, kad ji kartu su S. S. asmeniškai apmokės sąskaitas už mobilaus ryšio telefonus. Be to, 2010 m. lapkričio 07 d., R. A. kartu su V. Č. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur V. Č. įtikino R. A. įsigyti UAB „Tele 2“ mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, teigdama, kad neįsigijus šioje bendrovėje antrojo telefono „Samsung“, S. S. negalės apmokėti pirmojo UAB „Tele 2“ įgyto telefono sąskaitos, tokiu būdu suklaidinus R. A., kuri UAB „Tele 2“ savo vardu sudarė sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Samsung S7070“, 579 Lt vertės, kurį iš karto perdavė V. Č., tačiau už telefonus, kaip buvo žadėta, nebuvo atsiskaityta. Be to, 2010 m. lapkričio 9 d., R. A., V. Č. nurodymu bei jos lydima, nuvyko į AB ( - ), esantį adresu ( - ), kur sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo suteikta 4000 Lt paskola, kuri buvo pervesta į R. A. AB „Swedbank“ esančią banko sąskaitą iš kur R. A. V. Č. nurodymu, tuoj pat banko patalpose išgrynino 4000 Lt, kuriuos iš karto perdavė V. Č.. Po to, R. A. dar būdama AB „Swedbank“ patalpose, V. Č. nurodymu nuo jai priklausančios šio banko kreditinės kortelės bankomate išgrynino 1000 Lt, kuriuos iš karto perdavė V. Č.. Be to, 2010 m. lapkričio 12 d. R. A. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į ( - ), kur S. S. nurodymu, V. Č. lydima UAB ( - ) R. A. sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jos vardu į AB ( - ) sąskaitą buvo pervesta 400 Lt, kuriuos tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje R. A. išgrynino nuo sąskaitos ir iš karto perdavė V. Č.. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo svetimą R. A. priklausantį turtą – 23500 Lt (6806,07 eurų) grynais, mobilaus ryšio telefonų už 3068 Lt (888,65 eurų) bendros vertės, t. y. įgijo daiktų bei pinigų bendroje sumoje už 26568 Lt (7694,62 eurų), pinigų įgijimo faktą 2011 m. sausio 19 d. V. Č. patvirtino savo vardu surašydama paskolos raštelį, kuriame pažymėta, kad iš R. A. pasiskolino 35000 Lt (10136,70 eurų). Iki 2011 metų sausio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nustatytomis dienomis, V. Č. per keletą kartų R. A. grąžino grynais 850 Lt (246,18 eurų), tokiu būdu padengiant dalį paskolos, tačiau likusios sumos ir mobilaus ryšio telefonų negrąžino, už juos neatsiskaitė, kitaip neperdavė, taip padarydama nukentėjusiajai R. A. 25718 Lt (7448,45 eurų) turtinę žalą.
    8. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. spalio 22 d., važiuojant S. S. vairuojamu automobiliu Kauno miestu kartu su R. G., V. Č. pateikė R. G. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad R. G. investuodama į V. Č. verslą pinigines lėšas, paimdama jas iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, po kurio laiko atgaus investuotus pinigus bei gaus pelno, tokiu būdu tyčia suklaidinant R. G. jos apgaule, iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš R. G. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. spalio 22 d. R. G. kartu su V. Č. S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ) esantį adresu ( - ), kur R. G. lydima V. Č. UAB ( - ) savo vardu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai grynais buvo sumokėta 2500 Lt, kuriuos ši iš karto, prie prekybos centro, S. S. akivaizdoje perdavė V. Č.. Be to, 2010 m. spalio 23 d., R. G. kartu su V. Č. S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur R. G. lydima V. Č. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į R. G. sąskaitą esančią ( - ) buvo pervesta 2500 Lt, kuriuos ji tą pačią dieną išgrynino iš banko sąskaitos, UAB ( - ) sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į R. G. sąskaitą esančią ( - ) buvo pervesta 600 Lt, kuriuos ji tą pačią dieną išgrynino iš banko sąskaitos, UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai grynais buvo sumokėta 4400 Lt. Šiose bendrovėse grynais gautus bei išgrynintus pinigus – 7500 Lt bendroje sumoje, R. G. tą pačią dieną prie PC ( - ), automobilyje „Mercedes Benz“, S. S. akivaizdoje perdavė V. Č.. Tuo pačiu metu, PC ( - ) patalpose, R. G. V. Č. nurodymu ( - ) filiale parašė paraišką kreditui gauti, vėliau t. y. 2010 m. spalio 27 d., R. G. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur lydima V. Č. ( - ) filiale sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į R. G. sąskaitą esančią ( - ) buvo pervesta 5000 Lt, kuriuos 2010 m. spalio 28 d., PC ( - ) patalpose esančiame ( - ) banke, išgrynino iš banko sąskaitos ir iš karto perdavė kartu su ja buvusiai V. Č.. Be to, 2010 m. lapkričio 3 d., R. G. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į AB ( - ), esantį adresu ( - ), kur R. G. S. S. nurodymu, lydima V. Č. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jai grynais buvo sumokėta 3000 Lt, kuriuos ji iš karto perdavė V. Č.. Be to, 2010 m. gruodžio 13 d., R. G. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į AB „Swedbank“, esantį adresu ( - ), kur V. Č. nurodymu ir jos lydima patvirtino savo parašu 2010 m. lapkričio11 d. sudarytą jos vardu kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išduota kreditinė kortelė su 2000 Lt kredito limitu ir tą pačią dieną, R. G. S. S. bei V. Č. nurodymu, V. Č. lydima, AB ( - ) bankomate, esančiame parduotuvėje ( - ), adresu ( - ), išgrynino iš kreditinės kortelės gautus 2000 Lt, kuriuos tuoj pat perdavė V. Č.. Tokiu būdu, jos savo naudai apgaule įgijo svetimą R. G. priklausantį – 20 000 Lt (5792,40 eurų) turtą. Iš kredito įstaigų bendrai paimtų 20 000 Lt (5792,40 eurų), kaip buvo pažadėjusios, R. G. negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai R. G. 20 000 Lt (5792,40 eurų) turtinę žalą.
    9. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2010 m. spalio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. N. (dabartinė pavardė V.) bute, esančiame ( - ), pateikė A. N. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad A. N. paskolindama joms pinigines, paimdama jas iš bankų ir kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, kuriuos bus investuojamos į banką, po 2 savaičių atgaus investuotus pinigus su didesnėmis palūkanomis bei 2010 m. spalio 27 d., prie ( - ), esančios adresu ( - ), įkalbinėdamos A. N. investuoti pinigus į jų verslą, sumokėjo A. N. 500 Lt, tokiu būdu tyčia suklaidinant A. N. ir įgaunant jų pasitikėjimą, jos apgaule, iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš A. N. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. spalio 27 d. A. N. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur A. N. lydima V. Č. UAB ( - ) savo vardu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. Nr. ( - ), kurios pagrindu jai grynais buvo sumokėta 5000 Lt. Po to, A. N. kartu su V. Č. nuėjo į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur A. N., V. Č. nurodymu perdavė pastarajai UAB ( - ) gautus 5000 Lt, o po to šiame banke savo vardu sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 5000 Lt, kuriuos A. N. iš karto prie banko, automobilyje V. Č. akivaizdoje S. S. prašymu perdavė jai. Po to, A. N. kartu su V. Č. S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur A. N. lydima V. Č. bei vykdydama jos nurodymus UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į A. N. sąskaitą esančią AB ( - ) banke buvo pervesta 800 Lt, UAB ( - ) sudarė kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į A. N. sąskaitą esančią AB ( - ) banke buvo pervesta 4000 Lt, UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į A. N. sąskaitą, esančią AB ( - ) banke buvo pervesta 9000 Lt, ( - ) filiale parašė paraišką kreditui gauti, už šias A. N. sudarytas paskolų sutartis, S. S., prie PC ( - ), automobilyje, A. N. sumokėjo 500 Lt, tokiu būdu įgydama dar didesnį pasitikėjimą. Be to, 2010 m. spalio 28 d. A. N. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur A. N. lydima V. Č. ( - ) filiale savo vardu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į A. N. sąskaitą, esančią AB ( - ) buvo pervesta 4199, 99 Lt. 2010 m. spalio 28 d., V. Č. nurodymu, A. N. AB ( - ) bankomate bei AB ( - ) banko skyriuje, esančiuose PC ( - ) patalpose, adresu ( - ) išgrynino iš minėtų kredito bendrovių gautus pinigus – 17 999,99 Lt bendroje sumoje, kuriuos tą pačią dieną, savo bute, esančiame ( - ) V. Č. akivaizdoje perdavė S. S.. Be to, 2010 m. lapkričio 05 d., A. N. kartu su V. Č. bei S. S. nuvyko į ( - ), esančią adresu ( - ), kur S. S. bei V. Č. nurodymu A. N. bei jos bendradarbės R. A., E. A. lydimos V. Č. nuėjo į ( - ) patalpas, kur A. N. savo vardu pasirašė paskolos sutartį Nr. ( - ), o R. A. ir E. A. pasirašė, kaip A. N. suteikiamos paskolos laiduotojos. Pagal šią sutartį, A. N. buvo suteikta 18913 Lt paskola, tačiau atskaičius sutarties sudarymo mokesčius, grynais buvo išmokėta 15000 Lt, kuriuos A. N. prie ( - ) iš karto perdavė S. S.. Be to, 2010 m. lapkričio 10 d. A. N. kartu su V. Č. nuvyko į PC ( - ), esančią adresu ( - ), kur V. Č. lydima ir jos nurodymu A. N. UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu į A. N. sąskaitą esančią AB ( - ) buvo pervesta 650 Lt, kuriuos ji PC ( - ) patalpose iš ( - ) banko bankomato išgrynino bei iš karto perdavė V. Č.. Be to, 2010 m. gruodžio 14 d., S. S. nurodžius A. N. AB ( - ) pasirašyti jos vardu sudarytą sutartį, dėl 3000 Lt kredito suteikimo bei leidžiant A. N. iš banke suteikto 3000 Lt kredito, asmeniniam naudojimui palikti 1000 Lt, A. N. kartu su V. Č. nuvyko į AB ( - ), esantį adresu ( - ), kur lydima V. Č. patvirtino savo parašu jos vardu sudarytą kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išduota kreditinė kortelė su 3000 Lt kredito limitu, kuriuos ji tuoj pat išgrynino banko patalpose, 1000 Lt pasilikdama sau, kaip jai buvo nurodžiusi S. S., o 2000 Lt perdavė kartu su ja buvusiai V. Č.. Be to, 2011 m. vasario 02 d. A. N. bute, esančiame ( - ), S. S. ir V. Č. pateikė A. N. tikroves neatitinkančius duomenis apie tai, kad prokuratūra „užšaldė“ banko sąskaitas, į kurias buvo pervesti visi investuoti pinigai, kurių jos negali išgryninti nesumokėjus kyšio, kuriam neturi pakankamai pinigų, prašydamos, kad A. N. paskolintų kredito bendrovėje gautas pinigines lėšas kyšiui, teigdamos, kad nesurinkus reikiamos sumos, A. N. pinigų neatgaus, tokiu būdu A. N. būdama įtikinta, kad jai reikalinga kreiptis į kredito bendrovę, tikslu vėliau atgauti investuotas lėšas, ji kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur V. Č. lydima UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu į A. N. banko sąskaitą buvo pervesta 500 Lt, kuriuos ji išgrynino ir vėliau prie savo namų, esančių ( - ) perdavė S. S.. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą A. (N. V. priklausantį turtą – 46149,99 Lt (13365,96 eurų) turtą, pinigų gavimo faktą 2011 m. sausio 6 d. V. Č. patvirtino savo vardu surašydama paskolos raštelį, kuriame pažymėta, kad A. N. skolinga 300 000 Lt (86886,01 eurų). Iki 2010 metų pabaigos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis dienomis, jos per keletą kartų A. N. grąžino grynais 4000 Lt (1158,48 eurų), tokiu būdu padengiant dalį paskolos, tačiau likusios sumos negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarydamos nukentėjusiajai A. N. 42149,99 Lt (12207,48 eurų) turtinę žalą.
    10. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. spalio 28 d., E. A. bute, esančiame ( - ), V. Č. girdint bei pritariant, S. S. pateikė E. A. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad E. A. investuodama į jos siūlomą, tačiau neįvardintą verslą pinigines lėšas, paimdama jas iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, po kurio laiko atgaus investuotus pinigus bei gaus dvigubą pelną, tokiu būdu tyčia suklaidinant E. A. jos apgaule, iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš E. A. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. spalio 28 d., E. A. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur E. A. lydima V. Č. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 3200 Lt, kuriuos ji tuoj pat perdavė V. Č. ar S. S.. Po to, E. A. kartu su V. Č. S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur E. A. lydima V. Č. bei vykdydama jos nurodymus UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta 3700 Lt, UAB ( - ) ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta 600 Lt, UAB ( - ) sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jai buvo sumokėta 200 Lt, UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jai buvo išmokėta 2700 Lt. Šiose bendrovėse gautus pinigus – 7200 Lt bendroje sumoje E. A. iš karto perdavė V. Č. ar S. S.. Be to, 2010 m. spalio 29 d., E. A. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur E. A. V. Č. lydima ( - ) filiale sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo suteiktas 3500 Lt kreditas, kuris buvo pervestas į E. A. banko sąskaitą, iš kurios E. A. gautus pinigus iš karto išgrynino ir perdavė V. Č.. Be to, 2010 m. lapkričio 5 d., E. A. S. S. įtikinta, kad reikalinga įsigyti kompiuterį, kuris bus panaudotas investicijoms ir atneš pelno, už kurį atsiskaitys asmeniškai, kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur R. A. V. Č. nurodymu kartu su bendradarbe A. N. nuėjo į ( - ) parduotuvę, kur UAB ( - ) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu išperkamosios nuomos būdu įsigijo A. N. išrinktą nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, 2539 Lt vertės ir V. Č. įtikinta, kad tik tuo atveju jei kompiuteris bus perduotas A. N., jo vertė bus įskaityta bankinėms investicijoms ir bus gautas pelnas, E. A. kompiuterį perdavė A. N., kuri ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kompiuterį perdavė S. S.. Be to, 2010 m. lapkričio 5 d., E. A. V. Č. įtikinta, kad reikalinga įsigyti mobilaus ryšio telefoną, kuris bus panaudotas investicijoms ir atneš pelno, kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur E. A. V. Č. lydima UAB ( - ) sudarė sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu įsigijo S. S. nurodytą mobilaus ryšio telefoną „Nokia N900“, 1659 Lt vertės, kurį iš karto perdavė S. S. arba V. Č., tiksliau kuriai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Be to, 2010 m. lapkričio 11 d., E. A. kartu su S. S. nuvyko į AB ( - ), esantį adresu ( - ), kur sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo suteikta 5000 Lt paskola, suteikta suma buvo pervesta į E. A. sąskaitą, esančią AB ( - ), kuriuos ji tame pačiame banke išgrynino nuo sąskaitos ir tuoj pat perdavė S. S.. Be to, 2010 m. lapkričio 12 d., E. A. V. Č. nurodymu ir jos lydima nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur E. A. V. Č. nurodymu UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo suteikta 300 Lt paskola, pinigai – 300 Lt, buvo pervesti į E. A. sąskaitą, esančią AB ( - ) banke, kuriuos tą pačią dieną E. A. išgrynino AB ( - ) bankomate, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu, bei iš karto perdavė V. Č.. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo svetimą E. A. priklausantį turtą – 19200 Lt (5560,70 eurų) grynais, daiktų už 4198 Lt (1215,82 eurų) bendros vertės, t. y. įgijo daiktų bei pinigų bendroje sumoje už 23 398 Lt (6776,53 eurų). Iš kredito įstaigų bendrai paimtų 19200 Lt (5560,70 eurų), kaip buvo pažadėjusios, E. A. negrąžino, už įgytus daiktus neatsiskaitė, jų negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai E. A. 23 398 Lt (6776,53 eurų) turtinę žalą.
    11. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. spalio 30 d. namo kieme, esančiame ( - ), pateikė A. A. tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad A. A. investuodamas į jų veiklą pinigines lėšas, paimdamas jas iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, po 2 mėnesių atgaus investuotus pinigus bei gaus pelno, tokiu būdu tyčia suklaidinant A. A. jos apgaule, iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš A. A. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. spalio 30 d. A. A. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur A. A. lydimas V. Č. UAB ( - ) savo vardu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. Nr. ( - ), kurios pagrindu jam grynais buvo sumokėta 4000 Lt, kuriuos jis iš karto S. S. akivaizdoje perdavė V. Č., kuri tuoj pat iš A. A. gautus 4000 Lt, jo akivaizdoje, perdavė S. S.. Po to, A. A. kartu su V. Č. S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur A. A., lydimas V. Č. bei vykdydamas S. S., nurodymus UAB ( - ) sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 200 Lt, kuriuos tuoj pat perdavė V. Č.. Po to, UAB ( - ) ( - ) A. A. sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į A. A. sąskaitą esančią AB ( - ) banke buvo pervesta 4000 Lt, kuriuos jis 2010 m. lapkričio 2 ar 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyta data, V. Č. bei S. S. nurodymu, išgrynino nuo sąskaitos ir perdavė žmonai E. A., kuri jo prašymu ir su jo žinia, pinigus – 4000 Lt, perdavė V. Č.. Be to, 2010 m. spalio 31 d., A. A. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur A. A. lydimas V. Č. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į A. A. sąskaitą esančią AB ( - ) banke buvo pervesta 4000 Lt, kuriuos jis 2010 m. lapkričio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyta data, V. Č. bei S. S. nurodymu, išgrynino iš bankomato, esančio adresu ( - ) ir iš karto V. Č. akivaizdoje perdavė S. S.. Be to, 2010 m. lapkričio 4 d., A. A. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur A. A. lydimas V. Č. ( - ) filiale sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į A. A. sąskaitą esančią AB ( - ) banke buvo pervesta 3000 Lt, kuriuos jis galimai 2010 m. lapkričio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyta data, V. Č. bei S. S. nurodymu, išgrynino iš bankomato, esančio adresu ( - ) ir iš karto V. Č. akivaizdoje perdavė S. S., kuri užtikrino A. A., kad jo investuoti pinigai bus grąžinti 2010 m. gruodžio mėnesį, taip įgaunant A. A. pasitikėjimą. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo svetimą A. A. priklausantį – 15200 Lt (4402,44 eurų) turtą. 2010 metų lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nustatytu laiku, S. S. A. A. grąžino grynais 200 Lt (57,92 eurų), tokiu būdu padengiant dalį paskolos, tačiau likusios sumos negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarydamos nukentėjusiajam A. A. 15000 Lt (4344,30 eurų) turtinę žalą.
    12. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2010 m. lapkričio 2 d., kavinėje, esančioje ( - ), S. S., V. Č. pristatyta kaip banko darbuotoja, kartu su V. Č. pateikė J. Ž. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. Ž. paskolindama joms pinigus, paimdama juos iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, iki 2010 m. lapkričio 15 d. ne tik atgaus paskolintus pinigus, bet gaus 230 000 Lt pelno, butą bei automobilį, tokiu būdu tyčia suklaidinant J. Ž., jos apgaule iš anksto turėdama tikslą negrąžinti gautų iš J. Ž. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. lapkričio 2 d., J. Ž. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur J. Ž. lydima V. Č. UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo grynais sumokėta 5000 Lt, kuriuos ji iš karto perdavė V. Č.. Po to, J. Ž. V. Č. nurodymu UAB ( - ) sudarė vartojimo paskolos sutartį, kurios pagrindu J. Ž. buvo išmokėta grynais 3000 Lt, kuriuos ji iš karto perdavė V. Č., kuri prie PC ( - ) iš karto, J. Ž. akivaizdoje iš jos gautus pinigus – 8000 Lt bendroje sumoje perdavė S. S.. Po to, J. Ž. V. Č. nurodymu bei jos lydima „PC ( - ) patalpose, esančiose ( - ), UAB ( - ) sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į J. Ž. sąskaitą, esančią ( - ) banke buvo pervesta 800 Lt, UAB ( - ) ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į J. Ž. sąskaitą, esančią ( - ) banke buvo pervesta 2500 Lt. Tą pačią dieną, J. Ž. ( - ) banke nuo savo sąskaitos išgrynino UAB ( - ) bei UAB ( - ) ( - ) pervestus pinigus – 3200 Lt bendroje sumoje, kuriuos tuoj pat perdavė V. Č.. Tuo pačiu metu, t. y. 2010 m. lapkričio 2 d., PC ( - ) patalpose, J. Ž. V. Č. nurodymu ( - ) filiale parašė paraišką kreditui gauti ir 2010 m. lapkričio 3 d., J. Ž. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur lydima V. Č. ( - ) filiale sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į J. Ž. sąskaitą esančią ( - ) banke buvo pervesta 3000 Lt, kuriuos iš karto PC ( - ) patalpose esančiame ( - ) banke, išgrynino iš banko sąskaitos ir perdavė V. Č., kuri prie PC ( - ) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, J. Ž. akivaizdoje, iš jos gautus 3200 Lt perdavė S. S.. Be to, 2010 m. lapkričio 9 d., J. Ž. V. Č. bei S. S. įtikinta, kad jai reikalinga įsigyti mobilaus ryšio telefoną, kuris bus skirtas kažkam kaip dovana, kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ) saloną, esantį adresu ( - ), kur J. Ž. sudarė sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu įsigijo V. Č. nurodytą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S“, 2136 Lt vertės, kurį iš karto perdavė V. Č., kuri su S. S. pažadėjo už telefoną sumokėti. Be to, 2010 m. lapkričio 14 d., J. Ž. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esančią adresu ( - ), kur V. Č. ir S. S. lydima UAB ( - ) sudarydama UAB ( - ) vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto modelio, 1459 Lt vertės, kurį 2010 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ( - ), V. Č. akivaizdoje, S. S. nurodymu perdavė pastarajai šį mobilaus ryšio telefoną. Be to, 2010 m. lapkričio 24 d., J. Ž. kartu su S. S. nuvyko į AB ( - ) skyrių, esantį ( - ), kur S. S. nurodymu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į J. Ž. sąskaitą, esančią AB ( - ), buvo pervesta 5000 Lt, kuriuos ji šiame banke tuoj pat išgrynino bei iš karto perdavė S. S.. Tuo pačiu metu, J. Ž. AB ( - ) sudarė kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išduota šio banko kreditinė kortelė su 3000 Lt kredito limitu. Tą pačią dieną, t. y. 2010 m. lapkričio 24 d., J. Ž. S. S. nurodymu, AB ( - ) bankomate, esančiame PC ( - ) patalpose, adresu ( - ) iš suteiktos 3000 Lt kredito sumos, per 2 kartus išgrynino 2900 Lt ir iš karto perdavė S. S.. Tęsiant nusikalstamą veiką, S. S. kartu su V. Č. 2010 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu, laiku, automobiliu nuvežė J. Ž. prie ( - ), esančios adresu ( - ), kur S. S. automobilyje pateikė J. Ž. ( - ) blankus ir nurodė jai savo vardu užpildyti pateiktus dokumentus dėl kredito suteikimo, kuriuos užpildžius, J. Ž. V. Č. lydima nuėjo į ( - ) patalpas ir pateikė ( - ) darbuotojai. 2010 m. lapkričio 26 d., J. Ž. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į ( - ), esančią adresu ( - ), kur lydima V. Č. sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), o netrukus į Kauno kredito uniją atvykę A. A. bei R. G. pasirašė dokumentuose, kaip J. Ž. suteikiamos paskolos laiduotojai. Pagal šią paskolos sutartį, J. Ž. buvo suteikta paskola ir tuoj pat grynais išmokėta 15000 Lt, kuriuos ji iš karto perdavė V. Č.. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą J. Ž. priklausantį turtą – 37200 Lt (10773,86 eurų) grynais, mobilaus ryšio telefonų už 3595 Lt (1041,18 eurų) bendros vertės, t. y. įgijo daiktų bei pinigų bendroje sumoje už 40795 Lt (11815,05 eurų), 2011 m. sausio 6 d. V. Č. pinigų gavimo faktą patvirtinus jos vardu surašytu paskolos rašteliu, kuriame pažymėta, kad J. Ž. skolinga 230 000 Lt (66612,60 eurų). 2011 m. sausio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis datomis, po J. Ž. primigtinų reikalavimų grąžinti pinigus, ji per 4 kartus, per A. N. grąžino J. Ž. 2000 Lt (57,92 eurų) bendroje sumoje, V. Č. iki 2011 m. sausio 12 d. J. Ž. grąžino grynais bei sumokant periodines mėnesines įmokas 2499,24 Lt (723,83 eurų) bendroje sumoje, tokiu būdu padengiant dalį paskolos, tačiau likusios sumos, kaip buvo žadėjusios negrąžino, už telefonus neatsiskaitė, jų negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai J. Ž. 36695,76 Lt (10627,83 eurų) turtinę žalą.
    13. Be to, S. S., V. Č. ir R. N., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. lapkričio 13 d., S. S. vairuojamame automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, abi kartu su V. Č. pateikė R. D. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad R. D. paimdama paskolas ar kreditus iš bankų bei kredito bendrovių gautas pinigines lėšas (paskolas arba kreditus) perduotų joms, kad jos gautus pinigus įneštų į ( - ) banko tranzitinę sąskaitą, pažadant po 2 savaičių ne tik grąžinti perduotus pinigus, bet ir sumokėti 230000 Lt pelno bei nupirkti jos vardu automobilį „Audi Q7“, o 2010 m. gruodžio 15 d., PC ( - ), esančiame ( - ) R. N. savo ranka surašė paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriame patvirtino pinigų – 90 00 Lt gavimo faktą iš R. D., tokiu būdu įgyjant R. D. pasitikėjimą bei tyčia suklaidinant R. D., jie apgaule iš anksto turėdami tikslą negrąžinti gautų iš R. D. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. lapkričio 13 d., R. D. kartu su V. Č. taksi nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur R. D. lydima V. Č. UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo grynais sumokėta 5000 Lt, kuriuos ji iš karto perdavė V. Č.. Po to, V. Č. nurodymu R. D. UAB ( - ) savo vardu sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į R. D. sąskaitą esančią AB ( - ) buvo pervesta 700 Lt, kuriuos R. D. netrukus išgrynino nuo banko sąskaitos bei iš karto perdavė V. Č.. Tuo pačiu metu, PC ( - ) patalpose, R. D. V. Č. nurodymu ( - ) filiale parašė paraišką kreditui gauti, o vėliau, t. y. 2010 m. lapkričio 15 d., R. D. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur lydima V. Č. ( - ) filiale sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1000511/25ba, kurios pagrindu į R. D. sąskaitą esančią AB ( - ) buvo pervesta 5599,99 Lt, kuriuos ji tą pačią dieną išgrynino iš banko sąskaitos ir S. S. akivaizdoje perdavė V. Č., kuri iš R. D. gautus pinigus tuoj pat perdavė S. S.. Be to, 2010 m. lapkričio 14 d., R. D. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esančią adresu ( - ), kur V. Č. lydima, UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu į R. D. sąskaitą, esančią AB ( - ) buvo pervesta 500 Lt, kuriuos ji tą pačią dieną išgrynino iš banko sąskaitos ir perdavė V. Č.. Be to, 2010 m. lapkričio 14 d., R. D. būdama kartu su V. Č. PC ( - ) patalpose, adresu ( - ), V. Č. nurodymu kreipėsi į UAB ( - ), kur savo vardu sudarė sutartį Nr. OM ( - ), kurios pagrindu išsimokėtinai įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Nokia N900“, 2399 Lt vertės, kurį iš karto, šio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, perdavė S. S., kuri kartu su V. Č. pažadėjo už telefoną sumokėti. Be to, 2010 m. lapkričio 15 d., R. D. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur R. D. lydima V. Č. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 5000 Lt, kuriuos ji iš karto atidavė V. Č.. Tokiu būdu jie savo naudai apgaule įgijo svetimą R. D. priklausantį turtą – 1679,99 Lt (486,56 eurų) grynais, mobilaus ryšio telefoną 2399 Lt (694,60 eurų) vertės, t. y. įgijo daiktų bei pinigų bendroje sumoje už 19198,99 Lt (5560,41 eurų). 2010 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis datomis, po R. D. primigtinų reikalavimų, V. Č. asmeniškai bei per R. D. draugą D. B. grąžino grynais 2600 Lt (753,01 eurų), per bendradarbę A. N. grąžino 500 Lt (144,81 eurų), R. N. asmeniškai grąžino 1000 Lt (289,62 eurų), tokiu būdu padengiant dalį paskolos, tačiau likusios sumos, kaip buvo pažadėję negrąžino, telefono negrąžino, už jį neatsiskaitė, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai R. D. 15098,99 Lt (4372,97 eurų) turtinę žalą.
    14. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. lapkričio 14 d., ( - ), pateikė V. M. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad V. M. paskolintų R. D. pinigų automobilio pirkimui, paimdama juos iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, pažadėdamos grąžinti dvigubai didesnę sumą nei V. M. joms paskolins bei sumokėti palūkanas, mokėtinas gavus kreditus ar paskolas, tokiu būdu tyčia suklaidinant V. M., jos apgaule iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš V. M. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. lapkričio 14 d., V. M. kartu su savo pažįstama R. D., V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur V. M. lydima V. Č. bei jos nurodymu UAB ( - ) savo vardu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 2300 Lt, kuriuos perdavė R. D., kuri tuoj pat iš V. M. gautus pinigus jos akivaizdoje perdavė V. Č.. Po to, visos kartu, S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur V. M. lydima V. Č. bei jos nurodymu UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į V. M. sąskaitą esančią AB ( - ) buvo pervesta 2000 Lt, kuriuos ji 2010 m. lapkričio 15 d., PC ( - ) patalpose iš AB ( - ) bankomato išgrynino bei iš karto perdavė kartu su ja buvusiai V. Č.. Be to, 2010 m. lapkričio 16 d., V. M. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur V. M. lydima V. Č. UAB ( - ) savo vardu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. Nr. C011091402, kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 1000 Lt, kuriuos ji iš karto perdavė V. Č.. Be to, 2010 m. gruodžio 5 d., V. M. kartu su A. N. ir V. Č. nuvyko į PC ( - ), esančią adresu ( - ), kur lydima V. Č. bei A. N. UAB ( - ) sudarė sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu įsigijo A. N. išrinktą mobilaus ryšio telefoną „Nokia C5“, 500 Lt vertės bei perdavė A. N., kuriai V. Č. bei S. S. V. M. įgytą telefoną pateikė, kaip dovaną, žadėdamos V. M. už jį atsikaityti. 2010 m. gruodžio mėnesį ar 2011 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. N. iš V. M. gautą telefoną perdavė S. S.. Tokiu būdu, jos savo naudai apgaule įgijo svetimą V. M. priklausantį turtą – 5300 Lt (1534,99 eurų) grynais, mobilaus ryšio telefoną 500 Lt (144,81 eurų) vertės, t. y. įgijo daiktų bei pinigų bendroje sumoje už 5800 Lt (1679,80 eurų). Po V. M. primigtinų reikalavimų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, V. Č. grąžino 500 Lt (144,81 eurų), tokiu būdu padengiant V. M. dalį paskolos, tačiau likusios sumos, kaip buvo žadėjusios negrąžino, mobilaus ryšio telefono negrąžino, už jį neatsiskaitė, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai V. M. 5300 Lt (1534,99 eurų) turtinę žalą.
    15. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. lapkričio 15 d., ( - ), pateikė Ž. T. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis jų pagalba investuodamas pinigines lėšas, paimdamas jas iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, po 3 mėnesių atgaus investuotus pinigus bei gaus dvigubą pelną, tokiu būdu tyčia suklaidinant Ž. T. jos apgaule, iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš Ž. T. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. lapkričio g. 15 d., Ž. T. kartu su V. Č. taksi nuvyko į PC ( - ), esantį ( - ), kur Ž. T. lydimas V. Č. bei jos nurodymu UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 5000 Lt, kuriuos jis tuoj pat perdavė V. Č.. Po to, Ž. T. kartu su V. Č. taksi nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur Ž. T. lydimas V. Č. UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 5000 Lt, kuriuos jis tuoj pat perdavė V. Č.. Be to, 2010 m. lapkričio 17 d., Ž. T. kartu su V. Č. taksi automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur Ž. T. lydimas V. Č. UAB ( - ) sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į Ž. T. sąskaitą esančią AB ( - ) banke buvo pervesta 600 Lt, UAB ( - ) ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į Ž. T. sąskaitą esančią AB ( - ) banke buvo pervesta 600 Lt, UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į Ž. T. sąskaitą esančią AB ( - ) banke buvo pervesta 3000 Lt. Tą pačią dieną, t. y. 2010 m. lapkričio 17 d. Ž. T. kartu su V. Č. taksi nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur lydimas V. Č. bei jos nurodymu AB ( - ) banko skyriuje išgrynino iš kredito bendrovių gautus 3600 Lt, kuriuos tuoj pat prie PC ( - ) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje perdavė S. S., o likusią iš kredito bendrovių pervestą 600 Lt sumą, Ž. T. išgrynino iš ( - ) banko sąskaitos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei nenustatytoje vietoje, kuriuos perdavė V. Č.. Be to, 2010 m. lapkričio 17 d., Ž. T. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur Ž. T. įtikintas V. Č., kad jam reikalinga savo vardu įsigyti mobilaus ryšio telefoną, pažadėjusi, kad iš karto po telefono įsigijimo jam bus grąžinta įgyto telefono vertė, jis UAB ( - ) UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu išperkamosios nuomos būdu įsigijo V. Č. nurodytą mobilaus ryšio telefoną „Nokia N97 Mini Gold“, 1900 Lt vertės, kurį šalia PC ( - ) automobilyje perdavė S. S.. Po to, Ž. T. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį ( - ), kur Ž. T. lydimas V. Č. bei jos nurodymu UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu į Ž. T. sąskaitą esančią AB ( - ) banke buvo pervesta 500 Lt, kuriuos jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei nenustatytoje vietoje išgrynino bei perdavė V. Č.. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo svetimą Ž. T. priklausantį turtą – 14700 Lt (4257,41 eurų) grynais, mobilaus ryšio telefoną 1900 Lt (550,28 eurų) vertės, t. y. įgijo daiktų bei pinigų bendroje sumoje už 16600 Lt (4807,68 eurų). Ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis datomis Ž. T. buvo grąžinta 500 Lt (144,81 eurų), tokiu būdu padengiant dalį paskolos, tačiau likusios sumos, kaip buvo pažadėjusios negrąžino, telefono negrąžino, už jį neatsiskaitė, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajam Ž. T. 16100 Lt (4662,88 eurų) turtinę žalą.
    16. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. lapkričio 21 d., prie parduotuvės ( - ), esančios ( - ), prisistatė banko atstovėmis ir pateikė A. S. (dabartinė pavardė M.) tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad A. S. paimdama paskolas ar kreditus iš bankų bei kredito bendrovių gautas pinigines lėšas (paskolas arba kreditus) perduotų jai, o jos gautus pinigus investuos į banko einamąją sąskaitą, pažadėdamos A. S. ne tik grąžinti investuotus pinigus bei sumokėti trečdalį pelno nuo investuotos sumos, tokiu būdu tyčia suklaidinus A. S., jos apgaule, iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš A. S. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. lapkričio 21 d., A. S. kartu su S. S. bei V. Č. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur A. S. V. Č. lydima UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į A. S. sąskaitą esančią AB ( - ) buvo pervesta 3300 Lt, kuriuos 2010 m. lapkričio 22 d. A. S. AB ( - ) bankomate išgrynino ir tą pačią dieną ( - ), po V. Č. bei S. S. primigtinų reikalavimų perdavė V. Č. S. S. akivaizdoje 3000 Lt, 300 Lt pasilikdama sau. Tokiu būdu, jos savo naudai apgaule įgijo svetimą A. S. priklausantį – 3000 Lt (868,86 eurų) turtą. 2011 m. sausio 3 d., buvo pervesta už A. S. periodinė mėnesinė įmoka į UAB ( - ) – 150 Lt (43,44 eurų), tokiu būdu padengiant A. S. dalį paskolos, likusios sumos, kaip buvo pažadėjusios negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai A. S. 2850 Lt (825,42 eurų) turtinę žalą.
    17. Be to, S. S., V. Č. ir R. N., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. gruodžio 4 d., prie VŠĮ ( - ) kultūros ir sporto centro, esančio ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „Mercedes Benz“, valst. ( - ) pateikė L. V. tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuos vėliau patvirtino V. Č. apie tai, kad ši jos pagalba investuodama pinigines lėšas, paimdama jas iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, iki 2010 m. gruodžio 25 d. atgaus investuotus pinigus bei gaus dvigubą pelną, o 2010 m. gruodžio 13 d. R. N. patvirtino jos pateiktus žinomai melagingus duomenis ir tikslu įgauti L. V. didesnį pasitikėjimą 2010 m. gruodžio 15 d., PC ( - ), esančiame ( - ) pastarasis savo vardu surašė paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriame patvirtino pinigų – 10000 Lt gavimo faktą iš L. V., tokiu būdu įgyjant pastarosios pasitikėjimą bei tyčia suklaidinant L. V., jie apgaule iš anksto turėdami tikslą negrąžinti gautų iš L. V. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. gruodžio 4 d. L. V. kartu su S. S., jos vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur S. S. nurodymu UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 2000 Lt, kuriuos ji tuoj pat, PC ( - ) automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje perdavė S. S.. Po to, L. V. kartu su S. S., jos vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur L. V. S. S. nurodymu UAB ( - ) sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į L. V. sąskaitą, esančią AB ( - ) banke, buvo pervesta 400 Lt, UAB ( - ) ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į L. V. sąskaitą, esančią AB ( - ) banke, buvo pervesta 2500 Lt. Šiose bendrovėse suteiktas paskolas – 2900 Lt bendroje sumoje L. V. tą pačią dieną išgrynino AB ( - ) banko bankomate, esančiame PC ( - ) patalpose, kuriuos tuoj pat perdavė S. S.. Po to, L. V. kartu su S. S., jos vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur S. S. nurodymu UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu jai buvo išmokėta 200 Lt, kuriuos L. V. tuoj pat perdavė kartu su ja buvusiai V. Č.. Be to, 2010 m. gruodžio 05 d., L. V. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 3800 Lt, kuriuos iš karto perdavė kartu su ja buvusiai bendradarbei J. Ž., kuri pinigus iš L. V. paėmė S. S. bei V. Č. nurodymu ir kuriuos iš karto prie PC ( - ) perdavė S. S.. Tokiu būdu jie savo naudai apgaule įgijo svetimą L. V. priklausantį – 8900 Lt (2577,62 eurų) turtą. 2011 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis datomis, po L. V. primigtinų reikalavimų, V. Č. per kelis kartus grąžino 5000 Lt (1448,10 eurų), tokiu būdu padengdama dalį paskolos, tačiau likusios sumos, kaip buvo pažadėję negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai L. V. 3900 Lt (1129,52 eurų) turtinę žalą.
    18. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. gruodžio 06 d., prie ( - ), kartu su Z. A., kurios atžvilgiu Kauno apylinkės prokurorės 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamų veikos padarymo ir kuri tuo metu taip pat buvo tyčia suklaidinta S. S. ir V. Č., pateikė D. B. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad D. B. paskolintų joms pinigines lėšas, paimdama juos iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, pažadėdamos iki 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigos grąžinti paskolintus pinigus, tokiu būdu tyčia suklaidinant D. B., jos apgaule iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš D. B. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. gruodžio 6 d. D. B. kartu su bendradarbe Z. A., V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į ( - ), esantį ( - ), kur D. B. lydima V. Č. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 1500 Lt, UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jai buvo išmokėta 1500 Lt. Šiose bendrovėse gautus 3000 Lt bendroje sumoje D. B. iš karto perdavė kartu su ja buvusiai Z. A., kurį iš D. B. gautus 3000 Lt, jos akivaizdoje tuoj pat perdavė S. S.. Po to, D. B. kartu su Z. A., V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur D. B. UAB ( - ) ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. 381320, kurios pagrindu į jos sąskaitą, esančią AB ( - ) buvo pervesta 700 L, UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 2500 Lt, UAB ( - ) sudarė kredito sutartis Nr. ( - ) kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 100 Lt. Šiose bendrovėse gautus 3300 Lt bendroje sumoje D. B. iš karto perdavė S. S.. Tuo pačiu metu, PC ( - ) patalpose, D. B. ( - ) filiale parašė paraišką kreditui gauti, o vėliau t. y. 2010 m. gruodžio 9 d., D. B. kartu su S. S. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur S. S. nurodymu ( - ) filiale sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į D. B. sąskaitą esančią AB ( - ) buvo pervesta 3000 Lt, kuriuos ji tą pačią dieną išgrynino iš banko sąskaitos ir iš karto perdavė S. S.. Tokiu būdu, jos savo naudai apgaule įgijo svetimą D. B. priklausantį – 9300 Lt (2693,47 eurų) turtą. 2011 m. sausio mėnesį V. Č. grąžino 1000 Lt (289,62 eurų), tokiu būdu padengiant dalį paskolos, tačiau likusios sumos, kaip buvo pažadėjusios negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai D. B. 8300 Lt (2403,85 eurų) turtinę žalą.
    19. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. gruodžio 12 d., N. K. bute, esančiame ( - ), Z. A., kurios atžvilgiu Kauno apylinkės prokurorės 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamų veikos padarymo ir kuri tuo metu taip pat buvo tyčia jų suklaidinta, pateikė N. K. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad N. K. paskolintų joms pinigines lėšas, paimdama juos iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, pažadant po 2 savaičių paskolintus pinigus grąžinti, tokiu būdu tyčia suklaidinant N. K., jos apgaule iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš N. K. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. gruodžio 12 d., N. K. kartu su V. Č., bendradarbės Z. A. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur N. K. UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 3000 Lt, UAB ( - ) „Credit 24“ sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į N. K. AB „Swedbank“ kreditinę kortele buvo pervesta 700 Lt, kuriuos ji AB „Swedbank“ bankomate, esančiame PC ( - ) patalpose, išgrynino. Po to, N. K. kartu su V. Č., Z. A. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur N. K. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 3000 Lt. Po to, N. K. kartu su V. Č., Z. A. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur N. K. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 2000 Lt. Po to, N. K. kartu su V. Č., Z. A. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur N. K. UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į N. K. AB ( - ) kreditinę kortelę buvo pervesta 300 Lt, kuriuos ji AB ( - ) bankomate, esančiame PC ( - ) patalpose, išgrynino. Šiose bendrovėse gautus 9000 Lt bendroje sumoje N. K. perdavė Z. A., kuri iš N. K. gautus pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta data bei nenustatytoje vietoje perdavė V. Č. ir S. S.. Be to, 2010 m. gruodžio 15 d., N. K. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur N. K. lydima V. Č. ( - ) filiale sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į N. K. AB ( - ) kreditinę kortelę buvo pervesta 3750 Lt, kuriuos 2010 m. gruodžio 17 d., N. K. iš AB „Swedbank“ bankomato per kelis kartus išgrynino ir PC ( - ) patalpose, esančiose adresu ( - ), perdavė V. Č.. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo svetimą N. K. priklausantį – 12750 Lt (3692,66 eurų) turtą. Laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. sausio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, po N. K. primigtinų reikalavimų, V. Č. asmeniškai ir per Z. A., grąžino N. K. grynais bei pervedant už N. K. periodines mėnesines paskolų įmokas į kredito bendroves 6450 Lt (1868,05 eurų) bendroje sumoje, tokiu būdu padengiant dalį paskolos, tačiau likusios sumos, kaip buvo pažadėjusios negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai N. K. 6300 Lt (1824,61 eurų) žalą.
    20. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. gruodžio 22 d., prie Kauno klinikinės ligoninės, esančios Josvainių g. 2, Kaune, kartu su Z. A., kurios atžvilgiu Kauno apylinkės prokurorės 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamų veikos padarymo ir kuri tuo metu taip pat buvo tyčia jų suklaidinta, pateikė H. M. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad H. M. paimdamas paskolas ar kreditus iš bankų bei kredito bendrovių gautas pinigines lėšas (paskolas arba kreditus) perduodamas joms, kurios gautas pinigines lėšas investuotų į nekilnojamąjį turtą esantį Lietuvoje bei užsienyje, pažadant vėliau investuotus pinigus grąžinti ir asmeniškai dengti iš bankų paimtų kreditų mėnesines įmokas su priskaičiuotomis palūkanomis, tokiu būdu tyčia suklaidinant H. M., jos apgaule, iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš H. M. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. gruodžio 22 d., H. M. kartu su V. Č., bendradarbe Z. A., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur H. M. UAB ( - ) sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 5000 Lt, kuriuos iš karto perdavė V. Č.. Po to, H. M. kartu su V. Č., Z. A., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur lydimas Z. A. bei V. Č. UAB ( - ) sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į H. M. sąskaitą, esančią AB ( - ) buvo pervesta 500 Lt , UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 5000 Lt, kuriuos jis iš karto prie PC ( - ) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje įdėjo į S. S. paduotą krepšį. Po to, H. M. katu su V. Č. bei Z. A. nuvyko į PC ( - ), esantį ( - ), kur UAB ( - ) ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į H. M. sąskaitą, esančią AB ( - ) buvo pervesta 4000 Lt. UAB ( - ) ir UAB ( - ) ( - ) pervestus pinigus 4500 Lt bendroje sumoje į H. M. banko sąskaitą, jis AB ( - ) bankomate išgrynino ir iš karto perdavė V. Č.. Tokiu būdu, jos savo naudai apgaule įgijo svetimą H. M. priklausantį – 14500 Lt (4199,41 eurų) turtą. Iš kredito įstaigų bendrai paimtų 14500 Lt, kaip buvo pažadėjusios H. M. negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajam H. M. 14500 Lt (4199,41 eurų) turtinę žalą.
    21. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. gruodžio 23 d., prie R. B. namų, esančių ( - ), kartu su Z. A., kurios atžvilgiu Kauno apylinkės prokurorės 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamų veikos padarymo ir kuri tuo metu taip pat buvo tyčia jų suklaidinta, pateikė R. B. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad R. B. paskolintų joms pinigines lėšas, paimdama juos iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, pažadėdamos iki 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigos grąžinti paskolintus pinigus su didesnėmis palūkanomis, tokiu būdu tyčia suklaidinant R. B., jos apgaule iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš R. B. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. gruodžio 23 d., R. B. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur R. B. lydima V. Č. sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 2300 Lt. Po to, R. B. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur R. B. S. S. nurodymu UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 2600 Lt. Po to, R. B. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur R. B. S. S. nurodymu UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 1600 Lt. Po to, R. B. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur R. B. lydima V. Č. ir jos nurodymu UAB ( - ) ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į R. B. sąskaitą, esančią AB ( - ) buvo pervesta 700 Lt, kuriuos ji tuoj pat išgrynino AB ( - ) bankomate. Tą pačią dieną, t. y. 2010 m. gruodžio 23 d., šiose bendrovėse gautus pinigus, R. B. perdavė Z. A., kuri ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis perdavė S. S. ar V. Č.. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo svetimą R. B. priklausantį – 7200 Lt (2086,26 eurų) turtą. 2011 m. sausio 01 d. V. Č. pinigų gavimo faktą patvirtinus jos vardu surašytų paskolos rašteliu, kuriame pažymėta, kad R. B. skolinga 2000 Lt (579,24 eurų). 2011 m. sausio 20 d., po R. B. primigtinų reikalavimų grąžinti pinigus, S. S. per Z. A. grąžino grynais 360 Lt (104,26 eurų) bei 172,28 Lt (49,90 eurų) sumokant periodinę mėnesinę įmoką. 2011 m. sausio 21 d. V. Č. grąžino R. B. grynais 200 Lt (57,92 eurų), tačiau likusios sumos, kaip buvo žadėjusios negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai R. B. 6469,72 Lt (1873,76 eurų) turtinę žalą.
    22. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. gruodžio 23 d., prie B. V. namų, esančių ( - ), kartu su Z. A., kurios atžvilgiu Kauno apylinkės prokurorės 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamų veikos padarymo ir kuri tuo metu taip pat buvo tyčia jų suklaidinta, pateikė B. V. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad B. V. paskolintų joms pinigines lėšas, paimdama juos iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, pažadėdamos iki 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigos grąžinti paskolintus pinigus su didesnėmis palūkanomis, tokiu būdu tyčia suklaidinant B. V., jos apgaule iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš B. V. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. gruodžio 23 d., B. V. kartu su V. Č., Z. A. vairuojamu automobiliu nuvyko į ( - ) paštą, esantį adresu ( - ), kur V. Č. lydima UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 4300 Lt. Po to, B. V. kartu su V. Č., Z. A. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur lydima V. Č. UAB ( - ) sudarė Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 2000 Lt, UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 2600 Lt. Tą pačią dieną, t. y. 2010 m. gruodžio 23 d., šiose bendrovėse gautus pinigus B. V. perdavė Z. A., kuri jos akivaizdoje iš B. V. gautus 8900 Lt perdavė V. Č.. Tokiu būdu jos apgaule savo naudai įgijo svetimą B. V. priklausantį – 8900 Lt (2577,62 eurų) turtą, V. Č. pinigų gavimo faktą patvirtinus jos vardu surašytu paskolos rašteliu, kuriame pažymėta, kad B. V. skolinga 15000 Lt (4344,30 eurų). 2011 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nustatytu laiku, po B. V. primigtinų reikalavimų, grąžino 600 Lt (173,77 eurų), tačiau likusios sumos, kaip buvo žadėjusios negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai B. V. 8300 Lt (2403,85 eurų) turtinę žalą.
    23. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai į gyti svetimą turtą, 2010 m. gruodžio 29 d., R. F. bute, esančiame ( - ), kartu su Z. A., kurios atžvilgiu Kauno apylinkės prokurorės 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamų veikos padarymo ir kuri tuo metu taip pat buvo tyčia jų suklaidinta, o vėliau ir V. Č. pateikė R. F. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad R. F. paskolintų joms pinigines lėšas, paimdama juos iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, pažadant po pusantro mėnesio grąžinti paskolintus pinigus bei sumokėti 1000-2000 Lt atlygį, tokiu būdu tyčia suklaidinant R. F., jos apgaule iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš R. F. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. gruodžio 30 d., R. F. kartu su V. Č., Z. A. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur R. F. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 2900 Lt, kuriuos ji perdavė Z. A., kuri pinigus perdavė V. Č.. Po to, R. F. kartu su V. Č., Z. A. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur R. F. UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. KLM01230NPTA, kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 4000 Lt, kuriuos perdavė Z. A., UAB ( - ) sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 200 Lt, kuriuos perdavė Z. A., UAB ( - ) ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į R. F. sąskaitą, esančią AB ( - ) buvo pervesta 4000 Lt, kuriuos ji netrukus išgrynino nuo sąskaitos bei perdavė Z. A.. Netrukus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, Z. A. iš R. F. gautus pinigus perdavė V. Č.. Po to, R. F. kartu su V. Č., Z. A. vairuojamu automobiliu nuvyko į ( - ) paštą, esantį adresu ( - ), kur R. F. lydima V. Č. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 2500 Lt, kuriuos ji tuoj pat perdavė V. Č.. Be to, 2011 m. sausio 7 d., R. F. kartu su Z. A. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur ( - ) filiale sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 3000 Lt, kuriuos ji tuoj pat perdavė Z. A., kuri pinigus perdavė V. Č.. Be to, 2011 m. sausio 21 d., prie ( - ) parduotuvės, esančios ( - ), V. Č. įtikino R. F. kreiptis į ( - ) kredito uniją dėl paskolos suteikimo, motyvuodama tuo, kad jai bei S. S. trūksta pinigų tam, kad R. F. kuo greičiau atgautų paskolintus pinigus, tokiu būdu suklaidinus R. F., kuri 2011 m. sausio 21 d. ( - ) kredito unijoje, esančioje adresu ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jai buvo išmokėta grynais 14000 Lt, kuriuos ji netrukus perdavė V. Č.. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo svetimą R. F. priklausantį – 30600 Lt (8862,37 eurų) turtą, 2011 sausio 21 d. V. Č. pinigų gavimo faktą patvirtinus jos ranka surašytų paskolos rašteliu, kuriame pažymėta, kad skolinga R. F. 40000 Lt (11584,80 eurų). 2011 m. sausio 21 d., po R. F. primigtinų reikalavimų, V. Č. grąžino grynais 500 Lt (144,81 eurų), tokiu būdu padengiant dalį paskolos, tačiau likusios sumos, kaip buvo pažadėjusios negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai R. F. 30100 Lt (8717,56 eurų) turtinę žalą.
    24. Be to, V. Č., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. gruodžio 30 d., prie garažų, esančių ( - ), prisistatydama Kredito unijos darbuotoja, pateikė Ž. M. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Ž. M. paskolintų pinigines lėšas, paimdamas jas iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, pažadant grąžinti paskolintus pinigus su didesnėmis palūkanomis, tokiu būdu tyčia suklaidinant Ž. M., ji apgaule iš anksto turėdama tikslą negrąžinti gautų iš Ž. M. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. gruodžio 30 d., Ž. M. kartu su V. Č. nuvyko į PC ( - ), esantį ( - ), kur Ž. M. lydimas V. Č. UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 4500 Lt, kuriuos jis tuoj pat perdavė V. Č.. Tokiu būdu ji savo naudai apgaule įgijo svetimą Ž. M. priklausantį turtą – 4500 Lt (1303,29 eurų), kurių negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajam Ž. M. 4500 Lt (1303,29 eurų) turtinę žalą.
    25. Be to, V. Č., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. gruodžio 31 d., prie maisto priekių parduotuvės, esančios ( - ), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, kartu su Z. A., kurios atžvilgiu Kauno apylinkės prokurorės 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamų veikos padarymo ir kuri tuo metu taip pat buvo tyčia jos suklaidinta, pateikė V. B. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad V. B. paskolintų pinigines lėšas, paimdamas juos iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, pažadant grąžinti paskolintus pinigus bei sumokėti 500 Lt atlygį, tokiu būdu tyčia suklaidinant V. B., ji apgaule iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš V. B. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. gruodžio 31 d., V. B. kartu su V. Č., Z. A. vairuojamu automobiliu nuvyko UAB ( - ), esantį ( - ), kur sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 2400 Lt. Po to, V. B. kartu su V. Č., Z. A. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur V. B. UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 3000 Lt. Šiose bendrovėse gautus pinigus V. B. perdavė Z. A., kuri tuoj pat iš V. B. gautus 5400 Lt perdavė V. Č.. Tokiu būdu ji savo naudai apgaule įgijo svetimą V. B. priklausantį – 5400 Lt (1563,95 eurų) turtą. 2010 m. gruodžio 31 d. V. B. grąžino 100 Lt, (28,96 eurų) tačiau likusios sumos kaip buvo žadėjusi, negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajam V. B. 5300 Lt (1534,99 eurų) turtinę žalą.
    26. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. sausio 3 d., ( - ), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pateikė A. P. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad A. P. paskolintų joms pinigines lėšas, paimdamas jas iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, kad jos galėtų sudalyvauti ligoninėje, kurioje jos dirba, vykstančioje akcijoje, kurios metu galės išgryninti pinigus, pažadant A. P. po 2 savaičių grąžinti jo paskolintus pinigus bei sumokėti 500 Lt atlygį, tokiu būdu tyčia suklaidinant A. P., jos apgaule iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš A. P. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2011 m. sausio 3 d., A. P. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur A. P. lydimas V. Č. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 2600 Lt, kuriuos iš karto perdavė V. Č.. Po to, A. P. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur A. P. lydimas V. Č. UAB ( - ) ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 700 Lt, kuriuos jis tuoj pat perdavė V. Č.. Po to, A. P. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur A. P. lydimas V. Č. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 2100 Lt, kuriuos jis tuoj pat perdavė V. Č.. Be to, 2010 m. sausio 13 d., A P. kartu su V. Č., pažįstamos Z. A., kurios atžvilgiu Kauno apylinkės prokurorės 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamų veikos padarymo, vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur A. P. UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 1000 Lt, kuriuos jis tuoj pat perdavė V. Č.. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo svetimą A. P. priklausantį turtą – 6400 Lt (1853,57 eurų), kurių, kaip buvo pažadėjusios, negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajam A. P. 6400 Lt (1853,57 eurų), turtinę žalą.
    27. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. sausio 3 d., prie UAB ( - ), esančios ( - ), pateikė R. M. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis paskolintų joms pinigines lėšas, paimdamas juos iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, pažadant grąžinti paskolintus pinigus bei sumokėti 500 Lt atlygį, tokiu būdu tyčia suklaidinant R. M., jos apgaule iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš R. M. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2011 m. sausio 3 d., R. M. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į ( - ) paštą, esantį ( - ), kur R. M. lydimas V. Č. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 2500 Lt. Po to, R. M. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu adresu, kur R. M. lydimas S. S. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 2300 Lt. Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. sausio 3 d., prie savo namų, esančių adresu ( - ), R. M. bendrovėse gautus 4800 Lt bendroje sumoje perdavė S. S.. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo svetimą R. M. priklausantį turtą – 4800 Lt (1390,18 eurų), kurių, kaip buvo pažadėjusios negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajam R. M. 4800 Lt (1390,18 eurų) turtinę žalą.
    28. Be to, S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2011 m. sausio 17 d., J. K. bute, esančiame ( - ), pateikė J. K. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis paskolintų V. Č. turimas pinigines lėšas bei piniginės lėšas (paskolas arba kreditus) gautas bankuose bei kredito bendrovėse – 35000 Lt bendroje sumoje, kad pastaroji, minėtų lėšų pagalba, neva galėtų atgauti bankuose apribotus pinigus – 190000 Lt, kurie buvo gauti pardavus G. Č. priklausantį butą, pažadėdamos po mėnesio grąžinti J. K. paskolintus pinigus su bankų, kredito bendrovių priskaičiuotomis palūkanomis, tokiu būdu tyčia suklaidinant J. K., jos apgaule iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš J. K. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2011 m. sausio 18 d., J. K. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į ( - ) notarų biurą, esantį adresu ( - ), kur tarp J. K. bei V. Č. buvo sudaryta paskolos sutartis apie tai, kad J. K. V. Č. paskolino 35000 Lt, kuri gautus pinigus įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. vasario 18 d. Po sutarties pasirašymo J. K. perdavė grynais 20000 Lt V. Č.. Po to, J. K. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur J. K. lydimas S. S. ir V. Č. UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 3800 Lt, kuriuos jis tuoj pat perdavė V. Č., UAB ( - ) sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 5000 Lt, kuriuos tuoj pat perdavė V. Č.. Po to, J. K. kartu su V. Č., jos vyru G. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu ( - ), kur J. K. UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 2600 Lt, kuriuos jis perdavė G. Č., kuris iš J. K. gautus pinigus iš karto perdavė S. S.. Be to, 2011 m. sausio 20 d., J. K. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur J. K. lydimas V. Č. nuo asmeninės AB ( - ) sąskaitos išgrynino 1000 Lt, kuriuos tuoj pat perdavė V. Č.. Be to, 2011 m. vasario 5 d., J. K. kartu su V. Č., S. S. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur J. K. S. S. nurodymu, lydimas V. Č. UAB ( - ) sudarė sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 500 Lt, UAB ( - ) ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. 407403, kurios pagrindu jam buvo išmokėta 1500 Lt, UAB ( - ) sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 300 Lt. Šiose bendrovėse gautus pinigus – 2300 Lt bendroje sumoje iš karto perdavė V. Č.. Tokiu būdu, jos savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą J. K. priklausantį turtą – 34700 Lt (10049,81 eurų), kurių, kaip buvo pažadėjusios negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajam J. K. 34700 Lt (10049,81 eurų) turtinę žalą.
  2. Be to, S. S. ir V. Č. buvo kaltinamos tuo, kad
    1. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2008 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, V. K. bute, esančiame ( - ), V. Č., o vėliau ir S. S., pateikė V. K. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad V. Č. vyras gavo palikimą apie 15 milijonų litų, kurį atsiimant reikia turėti pakankamai asmeninių piniginių lėšų ir kad V. K. paimtų paskolas ar kreditus iš bankų bei kredito bendrovių, o gautas pinigines lėšas (paskolas arba kreditus) perduotų jai, kuri paskolintų pinigų pagalba, galės atsiimti vyrui skirtą palikimą, o atgavus palikimą grąžins V. K. iš jo gautas pinigines lėšas su didesnėmis palūkanomis, tokiu būdu tyčia suklaidinus V. K. ji apgaule, iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš V. K. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2008 m. lapkričio 20 d. V. K. kartu su S. S., V. Č. nuvyko į ( - ) banką, esantį ( - ), kur V. Č. ir S. S. nurodymu sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2500-2008-54710, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 4344,34 eurų kreditas, kas atitinka 15000 Lt, kurie buvo pervesti į V. K. ( - ) banko sąskaitą Nr. ( - ), kuriuos jis tą pačią dieną išgrynino nuo sąskaitos ir V. Č. akivaizdoje perdavė S. S.. Be to, 2008 m. lapkričio 25 d., V. K. kartu su V. Č. ir S. S. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur S. S. nurodymu UAB ( - ) salone sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5220“, 529 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung SGH-L310“, 729 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5220“, 529 Lt vertės. S. S. nurodymu vieną mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5220“, 529 Lt vertės V. K. pasiliko sau, o mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5220“ perdavė V. Č., bei mobilaus ryšio telefoną „Samsung SGH-L310“, perdavė S. S., pastarajai pažadant atsiskaityti už šiuos mobilaus ryšio telefonus. Be to, 2008 m. lapkričio 28 d., V. K. kartu su V. Č. ir S. S. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur V. K. S. S. nurodymu UAB ( - ) parduotuvėje sudarė su UAB ( - ) kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu įsigijo S. S. išrinktą televizorių „LG“, 2199 Lt vertės, kurį paėmė S. S., pažadėdama atsiskaityti už paimtą televizorių. Be to, 2008 m. gruodžio 12 d., V. K. kartu su V. Č. ir S. S. nuvyko į AB ( - ) banką, esantį adresu ( - ), kur V. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu į V. K. AB ( - ) banko kreditinę kortelę buvo pervesta 5500 Lt, kuriuos jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ( - ), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu adresu, išgrynino AB ( - ) banko bankomate ir iš karto perdavė kartu su jo buvusiai V. Č.. Be to, 2009 m. gruodžio 19 d., V. K. kartu su V. Č. ir S. S. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur V. K. UAB ( - ) parduotuvėje, S. S. nurodymu su UAB ( - ) sudarė kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu įsigijo S. S. nurodytą kavos virimo aparatą Philips HD 5730, 4299 Lt vertės, kurį paėmė S. S., pažadėdama atsiskaityti už šį kavos virimo aparatą. Be to, 2009 m. sausio 26 d., V. K. kartu su V. Č. ir S. S. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur V. K. UAB ( - ) ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. 144254, kurios pagrindu į V. K. AB ( - ) banko kreditinę kortelę buvo pervesta 2000 Lt, kuriuos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, V. K. išgrynino iš kreditinės kortelės ir perdavė S. S.. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo svetimą V. K. priklausantį turtą – 22500 Lt (6516,65 eurų) grynais, daiktų už 7756 Lt (2246.29 eurų) bendros vertės, t. y. įgijo daiktų bei pinigų bendroje sumoje už 30256 Lt (8762,74 eurų). Iki 2010 metų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis datomis, S. S. per kelis kartus grąžino V. K. ne daugiau nei 1000 Lt (289,62 eurų), ikiteisminio tyrimo metu V. K. buvo grąžintas kavos virimo aparatas, 4299 Lt (1245,08 eurų) vertės, tačiau likusios sumos, kaip buvo žadėjusios negrąžino, televizoriaus, mobilaus ryšio telefonų negrąžino, už šiuos daiktus neatsiskaitė, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajam V. K. 24 957 Lt (7228,05 eurų) turtinę žalą.
    2. Be to, S. S. ir V. Č. buvo kaltinamos tuo, kad veikdamos bendrininkų grupėje kartu, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2008 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyta laiku, Z. P. name, esančiame sodų bendrijoje ( - ), pateikė Z. P. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Z. P. jų pagalba investuodama į banką pinigines lėšas, prieš tai jas paimdama iš bankų ir kredito bendrovių, kaip paskolas ar kreditus, po kurio laiko atgaus investuotus pinigus su didesnėmis palūkanomis, kuriuos galės panaudoti namo remontui, bei 2009 m. vasario 17 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, jos pateikė Z. P. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad ši išperkamosios nuomos būdu įsigydama televizorių bei perduodama joms įgytą televizorių, neatsiskaičius už įgytą televizorių, grąžindama jį kaip sugadintą atgaus šio televizoriaus vertę grynais pinigais, tokiu būdu tyčia suklaidinus Z. P. ir įgijus jos pasitikėjimą, apgaule, iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš Z. P. piniginių lėšų, daiktų, įgijo pinigus bei daiktus šiomis aplinkybėmis: 2009 m. vasario 17 d., Z. P. kartu su V. Č. ir S. S. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur Z. P. lydima V. Č. bei S. S. ( - ) parduotuvėje, S. S. ir V. Č. nurodymu savo vardu sudarė išperkamosios nuomos sutartį, kurios pagrindu išperkamosios nuomos būdu įsigijo televizorių, 1200 Lt vertės, kurį perdavė S. S.. Po to, Z. P. kartu su S. S. bei V. Č. nuvyko į UAB ( - ), esantį adresu Savanorių pr. 301, Kaune, kur S. S. ir V. Č. nurodymu Z. P. UAB ( - ) savo vardu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C902026441, kurios pagrindu išperkamosios nuomos būdu įsigijo televizorių, 1299,90 Lt vertės, kurį perdavė S. S.. Be to, 2009 m. kovo 17 d., Z. P. kartu su S. S. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur Z. P. S. S. nurodymu UAB ( - ) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu į Z. P. ( - ) banke esančią sąskaitą buvo pervesta 3400 Lt, kuriuos ji tą pačią dieną, Nordea banke, esančiame PC ( - ) patalpose, adresu ( - ), išgrynino nuo asmeninės banko sąskaitos ir tuoj pat perdavė S. S.. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo svetimą Z. P. priklausantį turtą – 3400 Lt (984,17 eurų) grynais, 2 televizorius už 2499,90 Lt (724,02 eurų) bendros vertės, t. y. įgijo daiktų bei pinigų bendroje sumoje už 5899,90 Lt (1708,73 eurų). 2009 m. liepos-rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, V. Č. Z. P. grąžino grynais 1000 Lt, tokiu būdu padengiant dalį paskolos, tačiau likusios sumos, kaip buvo pažadėjusios negrąžino, dviejų televizorių negrąžino, už juos neatsiskaitė, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajai Z. P. 4899,90 Lt (1419,11 eurų) turtinę žalą.
    3. Be to, S. S. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje su V. Č., turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. gruodžio 30 d., prie garažų, esančių ( - ), S. S. nurodymu V. Č., prisistatydama Kredito unijos darbuotoja, pateikė Ž. M. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Ž. M. paskolintų pinigines lėšas, paimdamas jas iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, pažadant grąžinti paskolintus pinigus su didesnėmis palūkanomis, tokiu būdu tyčia suklaidinant Ž. M., jos apgaule iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš Ž. M. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. gruodžio 30 d., Ž. M. kartu su V. Č. nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur Ž. M. lydimas V. Č. UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 4500 Lt, kuriuos jis tuoj pat perdavė V. Č.. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo svetimą Ž. M. priklausantį turtą – 4500 Lt (1303,29 eurų), kurių negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajam Ž. M. 4500 Lt (1303,29 eurų) turtinę žalą.
    4. Be to, S. S. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje su V. Č., turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. gruodžio 31 d., prie maisto priekių parduotuvės, esančios Raudondvario miestelyje, Kauno rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, kartu su Z. A., kuri tuo metu taip pat buvo tyčia jų suklaidinta, pateikė V. B. tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad V. B. paskolintų joms pinigines lėšas, paimdamas juos iš bankų bei kredito bendrovių, kaip paskolas arba kreditus, pažadant grąžinti paskolintus pinigus bei sumokėti 500 Lt atlygį, tokiu būdu tyčia suklaidinant V. B., jos apgaule iš anksto turėdamos tikslą negrąžinti gautų iš V. B. piniginių lėšų, įgijo jas šiomis aplinkybėmis: 2010 m. gruodžio 31 d., V. B. kartu su V. Č., Z. A. vairuojamu automobiliu nuvyko UAB ( - ), esantį ( - ), kur sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 2400 Lt. Po to, V. B. kartu su V. Č., Z. A. vairuojamu automobiliu nuvyko į PC ( - ), esantį adresu ( - ), kur V. B. UAB ( - ) sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ) kurios pagrindu jam buvo išmokėta grynais 3000 Lt. Šiose bendrovėse gautus pinigus V. B. perdavė Z. A., kuri tuoj pat iš V. B. gautus 5400 Lt perdavė V. Č.. Tokiu būdu jos savo naudai apgaule įgijo svetimą V. B. priklausantį – 5400 Lt (1563,95 eurų) turtą. 2010 m. gruodžio 31 d. S. S. V. B. grąžino 100 Lt,(28,96 eurų) tačiau likusios sumos kaip buvo žadėjusios, negrąžino, kitaip neperdavė, taip padarant nukentėjusiajam V. B. 5300 Lt (1534,99 eurų) turtinę žalą.
  3. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priimtą visiems nuteistiesiems, ir baudžiamąją bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas padarė išvadą, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teismas padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Teismas, neišnagrinėjęs nuteistųjų S. S. ir V. Č. paduotų apeliacinių skundų, iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
  5. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, nes surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, spręsti klausimą dėl civilinių ieškinių nagrinėjimo civilinio proceso tvarka, nes duomenys, esantys šioje baudžiamojoje byloje, yra 7 metų senumo. Apeliacinio skundo papildyme nuteistoji S. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
    1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra įrodymų, jog S. S. įvykdė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
    2. Skunduose nuteistoji teigia, kad ikiteisminis tyrimas dėl S. S. ir kitų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų buvo pradėtas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) (2010 m.), kurią prokurorė neteisėtai išskaidė į tris bylas, nors visose trijose baudžiamosiose bylose buvo teisiami tie patys asmenys. Visose trijose teismuose nagrinėjamose baudžiamosiose bylose teisiamųjų veika apima tą patį laikotarpį, tad šių asmenų veika turėjo būti vertinama ir nagrinėjama kaip tęstinis nusikaltimas. Visos inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo vykdomos vieninga tyčia, nukreipta išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių nukentėjusiųjų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, todėl vien ta aplinkybė, kad veika truko daugiau nei kelis metus, nelaikytina kliūtimi veiką vertinti kaip atitinkančią tęstinės veikos požymių visumą, nes reikia atsižvelgti į pačios veikos specifiškumą. Apeliantės nuomone, atskiri nusikalstamos veikos epizodai laiko požiūriu nebuvo nutolę vienas nuo kito, atskiruose epizoduose bendrininkavusius asmenis siejo bendras sumanymas ir tikslas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu šioje baudžiamojoje byloje ji buvo nubausta antrą kartą, nes baudžiamasis procesas buvo kartojamas dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų.
    3. Nuteistoji 2015 m. rugsėjo 28 d. šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir prieš pradedant nagrinėti bylą, kurioje nuosprendis paskelbtas 2016 m. gegužės 18 d., su prašymu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo pirmininką, teisėjus, nagrinėjusius S. S. baudžiamąsias bylas, vadovaujantis BPK 254 straipsniu sujungti į vieną baudžiamąją bylą. Tačiau prašymas patenkintas nebuvo. Vieną baudžiamąją bylą išskaidžius į dalis, yra priimti keturi nuosprendžiai, tuo sunkinant S. S. atsakomybę dėl teistumų skaičiaus. Be to, kaip nurodo S. S., kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174/2014 išaiškinta, kad bylų išskyrimas neturi lemti, jog už tęstinę nusikalstamą veiką pagal paskutinį nuosprendį paskirta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėtų būti paskirta, jei veika būtų nagrinėta vienoje baudžiamojoje byloje ir dėl jos padarymo būtų priimtas vienas nuosprendis.
    4. S. S. atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje, kurioje Kauno apylinkės teismas S. S. ir kitų asmenų atžvilgiu 2016 m. gegužės 18 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko teisėja L. L., todėl teisėja L. L. negalėjo nagrinėti šios baudžiamosios bylos. Šališkam teismui išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą, buvo padarytas esminis BPK pažeidimas.
    5. Taip pat nuteistoji nurodo, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis nenuosekliais, jokiais kitais įrodymais neparemtais kai kurių nukentėjusiųjų parodymais apie tai, kad perdavė S. S. jiems priklausančias pinigų sumas, gautas kaip kreditus, bei 2011-2012 metų duomenimis iš kreditų įstaigų apie tai, kad nukentėjusieji iš įvairių kredito įstaigų gavo įvairias pinigų sumas ir lizingo pagrindu įvairius daiktus (buitinę techniką, elektronines prekes, telefono aparatus ir kt.). S. S. nuomone, byloje nėra įrodymų, kad tarp S. S., V. Č., R. N. ir I. K. buvo susitarimas apgaule iš nukentėjusiųjų gauti ir užvaldyti jų pinigus ar daiktus. S. S. veiksmai - kai kurių asmenų vežiojimas į kredito įstaigas V. Č. prašymu, atlygio gavimas iš V. Č. už vairuotojos pareigų atlikimą – negali būti vertinamas kaip dalyvavimas iš nukentėjusiųjų apgaulės būdu turto užvaldyme, kaip bendrininkavimas darant nusikaltimą. Apeliantės teigimu, nukentėjusiųjų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių (panaudotos apgaulės, turto užvaldymo būdo, padarytos žalos dydžio), neprieštaraujantys bankų, kredito, lizingo bendrovių į bylą pateiktiems duomenims, neįrodo, kad S. S. įvykdė nusikalstamus veiksmus. Be to, S. S. prašo įvertinti, ar nukentėjusieji buvo suklaidinti ir patyrė žalą dėl jų pačių sunkiai paaiškinamo nerūpestingumo ir patiklumo. Teigia, jog nukentėjusieji tikėjosi lengvo uždarbio, be to, daliai nukentėjusiųjų kreditai buvo dengiami ir pinigai į kredito įstaigas buvo įnešami jų vardu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino.
    6. Skunde taip pat teigiama, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu kaltinamoji V. Č. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu ji apkalbėjo S. S., be to, apkalbėti S. S. paprašė visų nukentėjusiųjų. V. Č. davė išsamius parodymus, kad pinigų rinkimą iš giminių, pažįstamų bei bendradarbių suorganizavo V. Č. su V. V., kad nukentėjusiųjų pinigus jos pasisavino, be to, vedė gautų pinigų sumų ir daiktų apskaitą bei dalinai grąžino nukentėjusiems pasisavintas pinigų sumas, o S. S. buvo melagingai apkalbėta dėl pinigų rinkimo, nes jau buvo nuteista už kitus nusikaltimus, be to, V. Č. su V. V. ir G. Č. apgaulės būdu buvo paėmė iš S. S. tėvų 180000 Lt gautų kreditų ir jų negrąžino. Mano, kad teismo išvada, jog V. Č. davė S. S. palankius parodymus siekdama padėti S. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsta.
    7. S. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nepagrįsta ir įrodytais nepatvirtinta pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. S. didžiąją dalį nusikaltimų padarė veikdama bendrininkų grupėje ir buvo aktyviausia bendravykdytoja, todėl nepagrįstai jai skirta griežčiausia bausmė lyginant su kitais nuteistaisiais.
    8. Manoma, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė nagrinėti bylą (į kaltinamąjį aktą buvo įrašyti 5 metų senumo duomenys, gauti iš banko ir kitų kredito įstaigų). Byloje nebuvo surinkti papildomi duomenys iš kredito įstaigų nors S. S. pateikė eilę prašymų prokurorei papildyti ikiteisminį tyrimą ir išreikalauti papildomus duomenis.
    9. Apeliantės S. S. nuomone, civiliniai nukentėjusiųjų ieškiniai turėtų būti palikti nagrinėti. Duomenys, esantys baudžiamojoje byloje, yra 7 metų senumo. Šių duomenų niekas netikslino, nors Kauno apylinkės teismo buvo prašoma ieškinių dydžius patikslinti. Teismas nevertino pačių nukentėjusiųjų sunkiai paaiškinamo nerūpestingumo ir patiklumo.
    10. Skunde S. S. teigia, jog teismas, nepagrįstai pripažindamas ją aktyviausia nusikaltimų bendravykdytoja, skyrė jai griežčiausią bausmę lyginant su kitais nuteistaisiais.
    11. S. S. taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas jai 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nepasisakė dėl galutinės bausmės dydžio, t.y. pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu S. S. paskirtos bausmės nesubendrino su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. S. S. teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog subendrinti bausmes ir paskirti galutinę bausmę bus galima po to, kai Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendis įsiteisės.
  6. N. V. Č. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir sušvelninti jai paskirtą galutinę subendrintą bausmę; panaikinti šį nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių priteisimo, šioje dalyje priimant naują sprendimą - pripažįstant civiliniams ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
    1. Nuteistoji mano, jog jai paskirta bausmė yra per griežta. V. Č. visiškai pripažino visas jai inkriminuojamas veikas, nurodė visas aplinkybes, visus asmenis prisidėjusius prie šių nusikalstamų veikų padarymo bei įvardino tikruosius organizatorius, net pripažino tas veikas, dėl kurių padarymo apie ją nekalba net ir patys nukentėjusieji. V. Č. atkreipia dėmesį į tai, kad visos nusikalstamos veikos padarytos iki 2011 m. vasario 5 d., t. y. iki priimant ankstesnius nuosprendžius, todėl laikytina, kad ji teisiama pirmą kartą. Paprastai pirmą kartą teisiamiems asmenims skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
    2. Nuteistoji dėl civilinių ieškinių skunde nurodo, kad nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai neatitinka byloje surinktų įrodymų. Teigia, jog nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse nurodytos sumos skiriasi. Nukentėjusieji nurodo tik apytikres pinigų sumas, kurios jiems buvo grąžintos. Nuteistosios nuomone, neatsižvelgta į tai, kad kai kurie nukentėjusieji (pvz. nuketėjusioji R. A. ir kt.), paėmę daiktus išperkamosios nuomos būdu, patys jais naudojosi ar perduodavo juos naudoti kitiems asmenims. Nuosprendyje neatsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiesiems dalis pinigų grąžinta, jog iš nukentėjusiųjų paėmus pinigus, buvo išrašomi neprotestuojami paprastieji vekseliai didesnei sumai, paskolos buvo tvirtinamos notariškai, pasirašomi skolos raštai, laidavimo sutartys. Kratos metu buvo paimti sąsiuviniai, kuriuose buvo nurodyta, kiek ir iš ko buvo paimta pinigų. Skundžiamu nuosprendžiu jie pripažinti įrodymais, tačiau sprendžiant civilinių ieškinių klausimą jais nesivadovaujama. Nuteistoji atkreipia dėmesį ir į tai, kad baudžiamasis procesas šioje byloje vyko gana ilgai, todėl per tą laiką pasikeitė ir civilinių ieškinių dydžiai, kadangi nukentėjusiesiems nuolatos buvo grąžinami pinigai. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
  7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios S. S. ir V. Č. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė Alma Markvaldienė prašė apeliacinius skundus atmesti.

68N. S. S. ir V. Č. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

  1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

69Dėl nuteistosios S. S. apeliacinio skundo.

  1. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. S. savo kaltės nepripažįsta ir prašo ją išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas nenuosekliais, jokiais kitais įrodymais neparemtais kai kurių nukentėjusiųjų parodymais apie tai, kad perdavė S. S. jiems priklausančias pinigų sumas, gautas kaip kreditus, bei duomenimis iš kreditų įstaigų. Anot nuteistosios S. S., nukentėjusiųjų parodymai neįrodo S. S. kaltės dėl jai inkriminuoto sukčiavimo, nes kai kurių asmenų vežiojimas į kredito įstaigas pagal V. Č. prašymą, atlygio gavimas iš V. Č. už vairuotojos pareigų atlikimą negali būti vertinamas kaip dalyvavimas bendrininkų veikoje apgaule užvaldant nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Su tokiais nuteistosios S. S. argumentais skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-139/2016).
  2. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
  3. Nors nuteistoji S. S. neigia padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (21 veika) ir 182 straipsnio 2 dalyje (5 veikos), tačiau jos kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: nukentėjusiojo N. M., liudytojų K. K., O. M., A. G., nukentėjusiosios G. S., liudytojos R. N., nukentėjusiojo D. T., liudytojų D. K., E. R., nukentėjusiosios J. Š., liudytojų S. G., R. L., nukentėjusiojo K. A., liudytojų K. A., S. K., J. J., A. Š., nukentėjusiosios R. A., liudytojų A. B.-Kočunovienės, E. K., V. L., A. V., nukentėjusiosios R. G., nukentėjusiosios A. V. (N.), liudytojų A. V., V. K., N. G., nukentėjusiosios E. A., liudytojų J. Z., V. S., D. B., nukentėjusiojo A. A., nukentėjusiosios J. Ž., liudytojo J. Ž., nukentėjusiosios R. D., liudytojo D. B., nukentėjusiosios V. M., nukentėjusiojo Ž. T., liudytojų R. L., M. J., nukentėjusiosios A. S. (M.), liudytojos Z. A., nukentėjusiosios L. V., nukentėjusiosios D. B., liudytojų D. Š., B. S., D. S., Z. A., nukentėjusiosios N. K., liudytojos Z. A., nukentėjusiojo H. M., liudytojų D. Š., R. Š., nukentėjusiosios R. B., liudytojos Z. A., nukentėjusiosios B. V., liudytojos Z. A., nukentėjusiosios R. F., liudytojų A. A., Z. A., nukentėjusiojo A. P., liudytojos Z. A., nukentėjusiojo R. M., liudytojos Z. A., nukentėjusiojo J. K., liudytojos Vidutės M. G., kaltinamojo R. N. parodymai, taip pat rašytiniai pirmosios instancijos teisme ištirti byloje esantys įrodymai: vartojimo kredito, išperkamosios nuomos, naudojimo pirkimo išsimokėtinai kortelės, kreditavimo, kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartys, paskolos rašteliai, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kiti nuosprendyje nurodyti rašytiniai bylos duomenys.
  4. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistoji S. S., nukentėjusiųjų parodymai dėl S. S. padarytų nusikalstamų veikų yra nuoseklūs, juos patvirtina liudytojų parodymai ir kiti duomenys, kurie atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, jų visetas yra pakankamas pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistoji S. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusieji, duodami parodymus teisme, tik patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, iš esmės sutampa. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė perskaityti nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, jei asmuo neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, yra numatyta BPK 276 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagarsindamas apklausiamų asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina ir tai, kad pagarsinus apklausiamo asmens anksčiau duotus parodymus tiek teismas, tiek ir kiti proceso dalyviai turi galimybę užduoti apklausiamam asmeniui klausimus siekiant išsiaiškinti tam tikras aplinkybes ar pašalinti prieštaravimus. Nukentėjusiesiems ir liudytojams pagarsinus jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei jiems juos patvirtinus, įrodymai laikomi tinkamai ištirti teisme ir atitinka leistinumo kriterijų.
  5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išsamiai aprašė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl S. S. dalyvavimo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padaryme, taip pat nurodė motyvus, kodėl teismas atmetė teisiamajame posėdyje duotus iš esmės skirtingus nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų S. S. ir V. Č. parodymus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tik vertinant įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus pagal atskiras nusikalstamas veikas, galima atskleisti objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius ir kaltinamųjų tyčią užvaldyti svetimą turtą apgaule. S. S. apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl S. S. kaltės padarius jai inkriminuotus nusikaltimus, už kurių padarymą jos atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
  6. Apeliaciniame skunde S. S. akcentuoja, kad V. Č. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog ji apkalbėjo S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, jog pastaroji dalyvavo sukčiaujant prieš nukentėjusiuosius. Be to, V. Č. paprašė visų byloje dalyvaujančių nukentėjusių asmenų taip pat apkalbėti S. S.. Tačiau S. S. apeliaciniame skunde nutylima, jog pati S. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino. Teisiamojo posėdžio metu S. S. savęs apkalbėjimą aiškino tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai jai darė spaudimą prisipažinti, tačiau nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme tokios aplinkybės nustatytos nebuvo. V. Č. versija, jog ji apkalbėjo S. S. dėl pastarosios dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme bei paprašė nukentėjusiuosius apkalbėti S. S., buvo paneigta nukentėjusiųjų parodymais, kurie teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pamatę visus kaltinamuosius, savo parodymus apie jų dalyvavimą nusikaltime, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. parodė, jog S. S. prašymu ji turėjo surasti dirbančius asmenis, kurie galėtų kreiptis į bankus, kredito bendroves tikslu savo vardu sudaryti paskolos sutartis, kredito sutartis ir gauti paskolas arba kreditus. Gautos lėšos turėjo būti perduotos S. S.. V. Č. supažindindavo žmones su S. S., kuri paaiškindavo, kokiais būdais žmonės gali gauti pelną. Ji paimdavo iš asmenų pinigus, paskolos sutartis ir perduodavo S. S.. Kartais siūlydavo žmonėms parduotuvėse išperkamosios nuomos būdu imti daiktus. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu V. Č. nurodė, jog nusikalstamas veikas vykdė kartu su S. S.. Šiame kontekste pažymima, kad teismas, formuodamas savo vidinį įsitikimą įrodymų vertinimo klausimais, gali remtis ir ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais, jeigu jie buvo tiesiogiai ištirti, patikrinti teisiamajame posėdyje ir juos patvirtina kiti bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-55/2009 Nr. 2K–113/2011). Nagrinėjamu atveju tokius V. Č. parodymus patvirtina aukščiau analizuoti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamųjų S. S. ir V. Č. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai dėl S. S. nedalyvavimo nusikaltimų padarymą yra nelogiški, prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl vertinami kaip V. Č. ir pačios S. S. siekis padėti S. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
  1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad, nors kaltinamoji S. S. savo kaltės nepripažino, o V. Č. siekė prisiimti atsakomybę už kaltinamąją S. S., tačiau byloje pakanka įrodymų išvadai, jog nusikalstamos veikos padarytos V. Č. bendrininkaujant su S. S., o atskirais atvejais – S. S. veikiant vienai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, su kuo sutinka teisėjų kolegija, kad užvaldant svetimą turtą apgaulės būdu, kaltinamieji veikė ne spontaniškai, o kryptingai ir apgalvotai, siekdami užvaldyti kuo daugiau svetimo turto. Nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. S. ir V. Č. kalbėjo nukentėjusiesiems apie jų tariamą verslą, nors byloje duomenų apie tai, kad kaltinamosios oficialiai verstųsi kokia nors veikla, nenustatyta. Be to, S. S. kartu su V. Č. pas nukentėjusiuosius atvažiuodavo automobiliu, juo vežiodavo nukentėjusiuosius į bankus ir kredito įstaigas, žadėdavo nukentėjusiesiems atlygį, duodavo naudotis telefonais, televizoriais, kompiuteriais, virykle, kuriuos nukentėjusieji pirkdavo savo vardu išsimokėtinai, duodavo smulkių pinigų kelionei atgal į darbą, atliko kitus veiksmus, kad būtų įtikinamiau. Siekdami užvaldyti kuo daugiau svetimo turto, kaltinamieji nukentėjusiųjų ir liudytojų prašė, kad šie rekomenduotų daugiau žmonių, galinčių taip pat imti paskolas ir kreditus ir taip investuoti į tariamą kaltinamųjų verslą. Žadant dar geresnį atlygį, nukentėjusieji ir liudytojai rekomendavo savo bendradarbius, kaimynus, gimines ir tokiu būdu aukų ratas plėtėsi, o kaltinamieji veikė pagal tą pačią schemą visų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nukentėjusieji, būdami susiję bendradarbystės, kaimynystės ar giminystės ryšiais, įkalbėjo vieni kitus imti paskolas, kreditus ir pinigus investuoti į tariamą kaltinamųjų verslą, tačiau tai darė patys būdami suklaidinti kaltinamųjų. Kaltinamosios S. S. veiksmai neapsiribojo tik kai kurių asmenų vežiojimu į kredito įstaigas V. Č. prašymu bei atlygio už vežiojimo paslaugas gavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų teigti, kad S. S. kartu su V. Č. buvo aktyviausia nusikalstamų veikų bendravykdytoja, suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinus nukentėjusiuosius neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgyja svetimą turtą, numatė, kad dėl to nukentėjusieji patirs turtinę žalą ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia.
  2. Negalima sutikti su nuteistosios S. S. skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad nukentėjusieji buvo suklaidinti ir patyrė žalą dėl jų pačių sunkiai paaiškinamo nerūpestingumo ir patiklumo. Priešingai – pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinamieji, tame tarpe ir S. S., sukčiavo socialiai pažeidžiamų asmenų atžvilgiu, be to, didžioji dalis nukentėjusiųjų teigė niekada neturėję finansinių įsipareigojimų bankams ir kreditų, nežinoję ir nesuvokę finansinių įsipareigojimų pasekmių, dėl to kaltinamiesiems juos įkalbėti nebuvo sunku. Tačiau ši nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusieji asmenys buvo patiklūs, nesuvokė įsipareigojimų pasekmių, nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės nešalina. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiųjų parodymais, kitais bylos duomenimis byloje buvo nustatyta, su kuo sutinka apygardos teismas, jog tam, kad būtų įtikinamiau, pradžioje kelias įmokas už nukentėjusiuosius sumokėdavo arba duodavo pinigų tam padaryti kaltinamieji, tačiau po to ryšį su nukentėjusiaisiais nutraukdavo. Todėl nepagrįstas S. S. skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino.
  3. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teisingai įvertino teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą, teisingai kvalifikavo S. S. veiksmus ir pagrįstai pripažino ją kalta padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje (21 veika) ir 182 straipsnio 2 dalyje (5 veikos) nusikaltimus. Aplinkybė, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi apeliantė S. S., negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu.
  4. Apeliaciniame skunde S. S. nurodo, jog nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas, kadangi visos inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo vykdomos vieninga tyčia, nukreipta išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių nukentėjusiųjų, taikant tuos pačius apgaulės metodus.
  5. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.
  6. Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžia veiką kvalifikuoti kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyčia). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus. Todėl nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia <...> konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-269/2011, 2K-535/2013).
  7. Sukčiavimas paprastai laikomas tęstiniu, jei, be kitų aplinkybių, nustatoma, kad turtas (turtinė teisė) apgaule per kelis kartus buvo įgytas iš to paties šaltinio ir žala padaryta tam pačiam asmeniui. Kita vertus, kelių nukentėjusiųjų nustatymas ne visais atvejais paneigia tęstinį sukčiavimo pobūdį: dėl sukčiavimo tęstinumo sprendžiama atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, į padaryto sukčiavimo specifiką, veikos padarymo mechanizmą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-788/2015).
  8. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas ji padarė skirtingu metu, laikotarpyje nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2011 vasario 5 d., taigi, nusikalstamas veikas skiria pakankamai ilgas laiko tarpas. Be to, veikos padarytos prieš skirtingus asmenis, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės skiriasi. Nukentėjusiesiems: V. K., N. M., G. S., R. A., A. N. (V.), K. A., R. B., B. V., Ž. M., J. K. buvo žadama grąžinti iš jų gautus pinigus su didesnėmis palūkanomis. Nukentėjusiesiems D. T., R. G., E. A., A. A., V. M., Ž. T., A. S. (M.), L. V. buvo žadama grąžinti investuotus pinigus ir pelną. Nukentėjusiosioms J. Ž., R. D. buvo žadama grąžinti investuotus pinigus ir 230000 litų pelną bei automobilį. Nukentėjusiajai G. S. buvo žadama padėti įsigyti butą už mažesnę negu rinkos kainą. Nukentėjusiajai Z. P. buvo žadama grąžinti investuotus pinigus su didesnėmis palūkanomis. Nukentėjusiosioms D. B., N. K. buvo žadama grąžinti paskolintus pinigus po dviejų savaičių. Nukentėjusiajai R. F. buvo žadama grąžinti paskolintus pinigus po pusantro mėnesio ir sumokėti 1000-2000 litų atlygį. Nukentėjusiesiems V. B., R. M. ir A. P. buvo žadama grąžinti paskolintus pinigus ir sumokėti 500 litų atlygį. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog liudytojų D. K., Z. A., A. A., nukentėjusiojo H. M. parodymais buvo nustatyta, kad S. S. prašė surasti daugiau žmonių, kurie galėtų imti paskolas ir kreditus. Nukentėjusieji J. Š., K. A., R. A., R. G., D. B., N. K., R. B., B. V. patvirtino, jog S. S. nepažinojo ir su ja susipažino per bendradarbius ar kitus asmenis. Visa tai rodo, jog S. S. iš pradžių nepažinojo visų nukentėjusiųjų ir negalėjo turėti vieningo sumanymo iš visų jų apgaule įgyti kuo didesnę sumą pinigų. Tik apgaule įgijus svetimą turtą iš vieno nukentėjusiojo, S. S. kildavo sumanymas įgyti svetimą turtą ir iš kito asmens. Šios nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad S. S. nusikalstami veiksmai buvo apjungti vieningu sumanymu, t. y. darydama vieną veiką ji neturėjo pradinio sumanymo ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Todėl nusikalstamas veikas prieš skirtingus nukentėjusiuosius vertinti ir kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagrindo nėra.
  9. S. S. apeliaciniame skunde nesutinka su prokuroro ikiteisminio tyrimo metu priimtu sprendimu atskirti ikiteisminį tyrimą į atskirą, nors visose bylose analogiškų veikų padarymu buvo teisiami tie patys asmenys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros I-ojo skyriaus prokurorė A. M. 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu, priimtu ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00715-10, nutarė atskirti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00412-12. Tokį sprendimą prokurorė priėmė motyvuodama tuo, kad byla didelės apimties, dėl atskirų epizodų atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, be to, buvo siekiama kad tyrimas nebūtų vilkinamas, vadovaujamasi protingumo, tikslingumo, ekonomiškumo principais. Ikiteisminio tyrimo metu dėl bylų išskyrimo sprendžia ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras (BPK 170 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas). Taigi, sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo priėmimas yra priskirtas prokuroro kompetencijai ir baudžiamojo proceso kodekso nuostatos šiuo konkrečiu atveju atskiriant ikiteisminį tyrimą pažeistos nebuvo. Teisėjų kolegija nesutinka su S. S. skundo argumentu, jog toks ikiteisminių tyrimų atskyrimas buvo negalimas dėl to, kad S. S. ir kitų kaltinamųjų veika turėjo būti kvalifikuojama kaip tęstinė, nes, atsakydamas į skundo argumentus dėl veikos kvalifikavimo kaip tęstinės apygardos teismas konstatavo, jog nusikalstamas veikas vertinti ir kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką pagrindo nėra. Sutiktina su S. S. skundo argumentu, kad ikiteisminių tyrimų atskyrimas į atskirus vietoje vieno teistumo užtraukė nuteistajai kelis teistumus. Sprendžiant, ar atskiriant ikiteisminius tyrimus buvo pažeistos nuteistosios S. S. teisės, reikalinga atsižvelgti į įstatymo leidėjo BPK 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnyje įtvirtintą proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, taip pat ir į įtariamo ar kaltinamo asmens teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas. Šioje baudžiamojoje byloje S. S. buvo kaltinama 30 nusikalstamų veikų padarymu, baudžiamojon atsakomybėn patraukti iš viso keturi asmenys, baudžiamosios bylos apimtis didelė (30 tomų), todėl teisėjų kolegija laiko, kad net ir įvertinus kaip pagrįstą S. S. skundo argumentą dėl padidėjusio teistumų skaičiaus atskiriant ikiteisminius tyrimus, tyrimo atskyrimas šiuo konkrečiu atveju buvo proporcingas nuteistosios teisinės padėties pablogėjimui siekiant užtikrinti kaltinamų asmenų, o taip pat ir nukentėjusių asmenų teisę į nusikalstamų veikų atskleidimą ir bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Atsakant į šį nuteistosios S. S. skundo argumentą svarbu pažymėti ir tai, kad, nors teistumų skaičius ir sukelia nuteistam asmeniui tam tikras pasekmes – į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu (BK 97 straipsnio 1 dalis), tačiau kiekvienu konkrečiu atveju ši aplinkybė dėl asmenų teistumo, kaip ir kitos asmens ir konkretaus atvejo individualizavimui reikšmingos aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, šiuo konkrečiu atveju – atsižvelgiant į aplinkybę dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo.
  10. Apeliantė taip pat teigia, jog vienoje išskaidytos baudžiamosios bylos dalyje, kurioje Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. priėmė S. S. ir kitų asmenų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko teisėja L. L., todėl ji negalėjo nagrinėti šios baudžiamosios bylos ir priimti skundžiamo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžio šioje baudžiamojoje byloje. Su tokiu nuteistosios skundo argumentu sutikti negalima. Bylos duomenys patvirtina, jog ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ), iš kurio buvo išskirta ši nagrinėjama byla, ikiteisminio tyrimo teisėja L. L., išnagrinėjusi įtariamosios S. S. skundą dėl prokurorės A. M. nušalinimo, 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi skundą atmetė. Tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, jog teisėja L. L. negalėjo nagrinėti šios baudžiamosios bylos Nr. 1-360-923/2016 (teisminio proceso Nr. 1-20-9-00412-2012-4) ir joje priimti nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartyje Nr. 2K-118-222/2017 konstatavo, jog šiose atskirtose bylose nusikalstamos veikos yra skirtingos, padarytos kitu laiku, prieš kitus asmenis ir pan., o vien nusikalstamų veikų panašus pobūdis ar tie patys BK specialiosios dalies straipsniai, pagal kuriuos jos kvalifikuojamos, nesuteikia pagrindo teigti, kad bylos yra „tos pačios“. Be to, šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėja L. L. neišreiškė pozicijos, neišdėstė teiginių, kurie parodytų jos nuomonę dėl bylos baigties, S. S. pareikštų įtarimų pagrįstumo, niekaip nepasisakė dėl įrodymų vertinimo. Taigi, ikiteisminio tyrimo teisėjos L. L. priimtas procesinis sprendimas (2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartis), jo pobūdis, išdėstyti motyvai nerodo šališkumo požymių buvimo ir nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
  11. Teisėjų kolegija nesutinka su S. S. skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ją aktyviausia nusikalstamų veikų bendravykdytoja, dėl ko skyrė jai griežčiausią bausmę lyginant su kitais nuteistaisiais. Nukentėjusiųjų, liudytojų, kaltinamųjų parodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog S. S. ir V. Č. veikė kaip aktyviausios nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, bendravykdytojos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, su kuo sutinka ir apygardos teismas, kad S. S. ir V. Č. kalbėjo nukentėjusiesiems apie tariamą jų verslą, nors byloje tai patvirtinančių duomenų nėra, pas nukentėjusiuosius atvažiuodavo automobiliu, juos vežiodavo į bankus ir kredito įstaigas, žadėdavo jiems atlygius, duodavo naudotis daiktais, kuriuos nukentėjusieji pirkdavo savo vardu išsimokėtinai, duodavo smulkių pinigų kelionėms, pasirašydavo skolos raštelius ir vekselius.
  12. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai S. S. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė 26 nusikaltimus, iš jų – 5 sunkius ir 21 nesunkų, veikdama tiesiogine tyčia, jos vaidmuo nebuvo antraeilis, ji buvo aktyvi bendravykdytoja, bei į tai, jog padarytos veikos baigtos, padarytos siekiant neteisėtai praturtėti, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupėje. Teismas taip pat įvertino ir S. S. asmenybę - ji turi mažametį vaiką, atlikdama bausmę pataisos namuose dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, anksčiau teista keturis kartus.
  13. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą S. S. skyrė minėtų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, nustatant artimą vidurkiui dydį. Nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės nuteistajai S. S. individualizuotos tinkamai, proporcingos padarytiems nusikaltimams, o subendrinta galutinė bausmė nelaikytina per griežta. Kiekvienam nuteistajam teismas skiria individualizuotą bausmę, todėl jos negali būti vienodos.
  14. S. S. nurodo, kad teismas, skirdamas jai 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nepasisakė dėl galutinės bausmės dydžio, t. y. jos nesubendrino su ankstesniu nuosprendžiu. Iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžio matyti, jog jo priėmimo metu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendis buvo neįsiteisėjęs. Tuo tarpu minėtu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu S. S. paskirtoji bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Taigi, pirmosios instancijos teismas, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę paliko nesubendrintą su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir nurodė, jog bausmes subendrinti bus galima po Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžio įsiteisėjimo BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka. Aukštesnysis teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir konstatuoja, jog BPK nuostatos pažeistos nebuvo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, kadangi Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
  15. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Nuteistoji tokį teiginį grindė tuo, kad į kaltinamąjį aktą buvo įrašyti 5 metų senumo duomenys, gauti iš banko ir kitų kredito įstaigų, tačiau nebuvo surinkti papildomi duomenys, nors S. S. prašymus išreikalauti papildomus duomenis iš kredito įstaigų teikė.
  16. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Vadovaujantis minėtais BPK straipsniais byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2013; 2K-1-696/2016; 2K-248-697/2017).
  17. Nagrinėjamu atveju laikoma, jog surašytas kaltinamais aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Kaltinamajame akte kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymuose išsamiai nurodytos baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius atitinkančios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, be to, nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Aplinkybės, jog kredito įstaigoms ir nukentėjusiesiems padaryta žala yra galimai sumažinta, svarbu sprendžiant civilinių ieškinių dydžio klausimus, tačiau veikos kvalifikavimui šiuo konkrečiu atveju reikšmės neturi. Vien tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tenkinti S. S. prašymai ir ji mano, jog kaltinamasis aktas yra neišsamus, nesudaro pagrindo teigti, jog kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK reikalavimų ir bylą reikia grąžinti prokurorui.

70Dėl nuteistosios V. Č. apeliacinio skundo.

  1. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. Č. prašo sušvelninti jai paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Kadangi apeliaciniame skunde keliami tik bausmės individualizavimo ir civilinių ieškinių dydžio nustatymo klausimai, aukštesnysis teismas dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su V. Č. pripažinimu kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (19 veikų), 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos), plačiau nepasisako ir jų nevertina.
  2. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
  3. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai V. Č. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė 24 nusikaltimus, iš jų – 5 sunkius ir 19 nesunkių, veikdama tiesiogine tyčia, jos vaidmuo nebuvo antraeilis, ji buvo aktyvi bendravykdytoja, bei į tai, jog padarytos veikos baigtos, padarytos siekiant neteisėtai praturtėti, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupėje. Teismas taip pat įvertino ir V. Č. asmenybę - ji ištekėjusi, vaikai pilnamečiai, nedirbanti, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
  4. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. Č. skyrė minėtų straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšį - laisvės atėmimą, nustatant artimą vidurkiui dydį. Bendrindamas nuteistajai skirtas bausmes Kauno apylinkės teismas pagrįstai bausmes, kurios labai skiriasi pagal savo pavojingumą (BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas – nesunkus, o BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas – sunkus) subendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tuo tarpu bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal tą patį BK straipsnį ir jo dalį – iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir pagrįstai skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams.
  5. Apeliantė akcentuoja, jog ji visiškai pripažino jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nurodė visas aplinkybes, visus asmenis, prisidėjusius prie šių nusikalstamų veikų padarymo, bei įvardino tikruosius organizatorius. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nors kaltinamoji V. Č. savo kaltę pripažino, tai pagrįstai nebuvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kreipdamasi į teismą paskutiniu žodžiu ji pabrėžė, kad dėl savo veiksmų nesigaili. Vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88/2008).
  6. V. Č. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog visos nusikalstamos veikos padarytos iki 2011 m. vasario 5 d., t. y. iki priimant ankstesnius nuosprendžius, todėl laikytina, kad ji teisiama pirmą kartą. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog įstatyme nėra įtvirtinto draudimo pirmą kartą teisiamam asmeniui skirti laisvės atėmimo bausmę.
  7. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės nuteistajai V. Č. individualizuotos tinkamai, proporcingos padarytiems nusikaltimams, o subendrinta galutinė bausmė nelaikytina per griežta.

71Dėl civilinių ieškinių.

  1. Apeliaciniuose skunduose S. S. ir V. Č. prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliantės nurodo, jog byloje esantys duomenys dėl civilinių ieškinių yra 7 metų senumo ir netikslūs. Tuo tarpu baudžiamasis procesas šioje byloje vyko gana ilgai, todėl per tą laiką pasikeitė civilinių ieškinių dydžiai, kadangi nukentėjusiesiems nuolatos buvo grąžinami pinigai. Be to, kai kurie nukentėjusieji, paėmę daiktus išperkamosios nuomos būdu, patys jais naudojosi ar perduodavo juos naudotis kitiems asmenims. Nuosprendyje neatsižvelgiama ir į tai, kad iš nukentėjusiųjų paėmus pinigus, buvo išrašomi neprotestuojami paprastieji vekseliai didesnei sumai.
  2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016).
  3. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas) ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Įstatymo nuostatų, įtvirtinančių reikalavimus ieškinio turiniui, įgyvendinimas yra svarbus siekiant užtikrinti atsakovo, šiuo atveju – nuteistųjų – teisės žinoti ieškinio dalyką ir pagrindą, teikti atsiliepimą į ieškinį, nurodant sutinkama ar ne su ieškiniu, taip pat nesutikimo motyvus, teikti įrodymus, pagrindžiančius nesutikimo motyvus, realizavimui (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnis). Ieškinio reikalavimas turi būti konkretus, aiškus ir suprantamas tiek teismui, tiek ir kitiems proceso dalyviams.
  4. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog rašytine forma, kaip to reikalauja įstatymų nuostatos, ieškiniai pareikšti nebuvo. Nukentėjusieji, apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kokio dydžio žalą patyrė, ir nurodė prašymus pripažinti juos civiliniais ieškovais. Vadovaujantis apklausų protokoluose užfiksuotais duomenimis, buvo priimti nutarimai asmenis pripažinti civiliniais ieškovais. Nesant pateiktų civilinių ieškinių, jų dydis buvo nustatinėjamas vadovaujantis apklausos protokoluose užfiksuotais duomenimis, taip pat duomenimis, gautais iš bankų ir kredito įstaigų, kurie bylą tiriant ir nagrinėjant pakankamai ilgą laiko tarpą nebuvo atnaujinti. Tačiau tokiu būdu nustatinėti ieškovų reikalavimų pagrįstumą, atlikdamas įrodymų analizę ir vertinimą turi galimybę teismas, bet ne kaltinamieji, kurių laisvė proceso metu yra suvaržyta. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiųjų parodymai dėl civilinių ieškinių dydžio nebuvo nuoseklūs, tiek iš nuteistųjų, tiek iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų matyti, jog nuteistieji dalį pinigų nukentėjusiesiems gražino, tačiau ne visi nukentėjusieji galėjo tiksliai nurodyti, kokia suma jiems buvo gražinta. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad į bylą būtų pateikti įstatymų reikalavimus atitinkantys ieškiniai, nenustatė termino ieškinio trūkumams pašalinti. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo pažeistos BPK 112 straipsnio 1 dalies, CPK 135 straipsnio 1 dalies nuostatos, šis pažeidimas sąlygojo kaltinamųjų asmenų teisių pažeidimą gintis nuo pareikštų ieškinio reikalavimų bei įgyvendinti CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundų argumentų, susijusių su civiliniais ieškiniais, pažymi, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl civilinių ieškinių yra nemotyvuotas, išdėstant bendro pobūdžio įrodymus ir argumentus, tačiau nedetalizuojant, iš ko susideda padaryta žala, kokiais įrodymais grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis, kodėl nesivadovaujama kaltinamųjų nurodytomis aplinkybėmis, jog dalis žalos buvo atlyginta.
  5. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės ne tik tiksliai apskaičiuoti civilinių ieškinių dydžio, bet ir išnagrinėti civilinius ieškinius apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo keičiama, ją panaikinant ir pripažįstant nukentėjusiesiems teisę į civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis, 328 straipsnio 4 punktas).

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

73nuteistųjų S. S. ir V. Č. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

74Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti:

75panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkinti nukentėjusiųjų N. M., G. S., D. T., J. Š., K. A., R. A., R. G., A. V. (N.), E. A., A. A., J. Ž., R. D., V. M., Ž. T., A. M. (S.), L. V., D. B., N. K., H. M., R. F., Ž. M., A. P., R. M., J. K. civiliniai ieškiniai.

76Pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

77Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl N. M. didelės vertės turto užvaldymo)... 4. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl G. S. didelės vertės turto užvaldymo)... 5. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl G. S. turto užvaldymo) – laisvės... 6. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. T. turto užvaldymo) – laisvės... 7. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl J. Š. turto užvaldymo) – laisvės... 8. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl K. A. turto užvaldymo) – laisvės... 9. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. A. turto užvaldymo) – laisvės... 10. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. G. turto užvaldymo) – laisvės... 11. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl A. N. (V.) didelės vertės turto... 12. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl E. A. turto užvaldymo) – laisvės... 13. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. turto užvaldymo) – laisvės... 14. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. Ž. didelės vertės turto užvaldymo)... 15. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. D. turto užvaldymo) – laisvės... 16. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. M. turto užvaldymo) – laisvės... 17. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. T. turto užvaldymo) – laisvės... 18. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. S. (M.) turto užvaldymo) – laisvės... 19. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl L. V. turto užvaldymo) – laisvės... 20. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. B. turto užvaldymo) – laisvės... 21. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl N. K. turto užvaldymo) – laisvės... 22. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl H. M. turto užvaldymo – laisvės... 23. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. B. turto užvaldymo) – laisvės... 24. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl B. V. turto užvaldymo) – laisvės... 25. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. F. turto užvaldymo) – laisvės... 26. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. P. turto užvaldymo) – laisvės... 27. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. M. turto užvaldymo) – laisvės... 28. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. K. didelės vertės turto užvaldymo)... 29. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi,... 30. S. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. M. turto užvaldymo), pagal BK... 31. Byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. K. turto užvaldymo), pagal BK... 32. V. Č. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (19 veikų), BK 182... 33. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl N. M. didelės vertės turto užvaldymo)... 34. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl G. S. didelės vertės turto užvaldymo)... 35. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. A. turto užvaldymo) – laisvės... 36. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. G. turto užvaldymo) – laisvės... 37. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl A. N. (V.) didelės vertės turto... 38. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl E. A. turto užvaldymo) – laisvės... 39. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. turto užvaldymo) – laisvės... 40. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. Ž. didelės vertės turto užvaldymo)... 41. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. D. turto užvaldymo) – laisvės... 42. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. M. turto užvaldymo) – laisvės... 43. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. T. turto užvaldymo) – laisvės... 44. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. S. (M.) turto užvaldymo) – laisvės... 45. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl L. V. turto užvaldymo) – laisvės... 46. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. B. turto užvaldymo) – laisvės... 47. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl N. K. turto užvaldymo) – laisvės... 48. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl H. M. turto užvaldymo) – laisvės... 49. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. B. turto užvaldymo sukčiavimo būdu)... 50. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl B. V. turto užvaldymo) – laisvės... 51. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. F. turto užvaldymo) – laisvės... 52. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. M. turto užvaldymo) – laisvės... 53. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. turto užvaldymo) – laisvės... 54. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. P. turto užvaldymo) – laisvės... 55. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. M. turto užvaldymo) – laisvės... 56. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. K. didelės vertės turto užvaldymo)... 57. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi,... 58. Byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. K. turto užvaldymo), pagal BK... 59. Iš nuteistųjų S. S. ir V. Č. solidariai priteista: N. M. 19173,42 Eur... 60. Iš nuteistosios S. S. priteista: D. T. 3041,01 Eur, J. Š. 2664,50 Eur, G. S.... 61. Iš nuteistosios V. Č. priteista Ž. M. 1303,29 Eur turtinei žalai atlyginti.... 62. Iš nuteistųjų S. S., V. Č. ir R. N. solidariai priteista: G. S. 13579,12... 63. Iš nuteistųjų S. S., R. N. ir I. K. solidariai K. A. priteista 810,93 Eur... 64. R. B., B. V., V. B. civiliniai ieškiniai atmesti, V. K. ir Z. P. – palikti... 65. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. N. ir I. K. (I. K.), tačiau jie... 66. Teisėjų kolegija... 67.
  1. S. S. ir V. Č. nuteistos už tai, kad
    1. 68. N. S. S. ir V. Č. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
        69. Dėl nuteistosios S. S. apeliacinio skundo.
          70. Dėl nuteistosios V. Č. apeliacinio skundo.
            71. Dėl civilinių ieškinių.
            1. Apeliaciniuose... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 73. nuteistųjų S. S. ir V. Č. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.... 74. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti:... 75. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkinti nukentėjusiųjų N. M., G. S.,... 76. Pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą, o... 77. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....