Byla 2K-1-696/2016
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 29 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vytauto Piesliako, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 29 d. nutarties.

2Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu nuteisti:

3V. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo pasirašant netikrą prašymą V. J. vardu) 10 MGL dydžio (1300 Lt, t. y. 376 Eur) bauda, 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo) 15 MGL dydžio (1950 Lt, t. y. 564 Eur) bauda.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL dydžio (2600 Lt, t. y. 753 Eur) bauda.

5G. B. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) bauda, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį 15 MGL dydžio (1950 Lt, t. y. 564 Eur) bauda.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

7V. J. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) bauda, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

9E. V. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) bauda, 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

11J. V. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi įdarbinant fiktyvius darbuotojus nuo 1993-09-30 iki 2010-03-31) 70 MGL dydžio (9100 Lt, t. y. 2635 Eur) bauda, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl darbuotojų dokumentų klastojimo nuo 1993-09-30 iki 2010-03-31) 25 MGL dydžio (3250 Lt, t. y. 941 Eur) bauda, 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. V. prašymo klastojimo) 30 MGL dydžio (3900 Lt, t. y. 1129 Eur) bauda, 184 straipsnio 3 dalį 10 MGL dydžio (1300 Lt, t. y. 376 Eur) bauda, 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi išmokant M. V. darbo užmokestį) 50 MGL dydžio (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) bauda, 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo 2011 m.) 20 MGL dydžio (2600 Lt, t. y. 753 Eur) bauda, 233 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio (1300 Lt, t. y. 376 Eur) bauda.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 75 MGL dydžio (10 750 Lt, t. y. 3113 Eur) bauda.

13A. Z., vadovaujantis BK 95 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

14Priteista solidariai iš J. V. ir E. V. 76 878,34 Lt (22 265,50 Eur), J. V. ir G. B. 74 744,53 Lt (21 647,51 Eur), J. V. ir V. J. 76 878,34 Lt (22 265,50 Eur), J. V. 22 169,92 Lt (6420,85 Eur) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo Radviliškio rajono savivaldybei.

15Pratęstas, paliekant J. V. teisę dirbti pedagoginį darbą, J. V. laikino nušalinimo nuo ( - ) direktoriaus pareigų terminas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

16Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 29 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendis ir baudžiamoji byla perduota Šiaulių apygardos prokuratūrai, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti baudžiamąją bylą, kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nustatant trijų mėnesių terminą.

17Panaikinta J. V. procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo ( - ) direktoriaus pareigų.

18Teisėjų kolegija

Nustatė

191. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti:

20V. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su ( - ) gimnazijos direktoriumi J. V. ir G. B., 2011 m., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje surašė tarp ( - ) gimnazijos ir G. B. pasirašytų darbo sutarčių: 1997-12-17 Nr. 31, 2000-08-29 Nr. 182, 2002-05-02 Nr. 253 ir 2002-05-02 Nr. 254 tekstus, kurias pasirašė G. B. ir J. V., taip pagamino netikrus dokumentus;

21V. D. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje suklastojo dokumentus: pasirašė 2002-05-02 tarp V. J. ir ( - ) gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 258 eilutėse „Šalių parašai“ 6–8 skiltyse „Darbuotojas“, taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2006-01-02 V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl leidimo dirbti darbininku“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J., taip pagamino netikrą prašymą; pasirašė 2006-01-02 tarp V. J. ir ( - ) gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 69 eilutėse „Šalių parašai“ 1–6 skiltyse „Darbuotojas“ ir eilutėje „Darbo sutartis pakeista: Nuo 2006-10-23...“ šalia žodžių „V. J.“, taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2006-01-02 V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl darbo“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J., taip pagamino netikrą prašymą; įrašė rankraštinius įrašus 2007-10-01 V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl darbo 0,25 etato darbininku“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J., taip pagamino netikrą prašymą; pasirašė 2008-01-18 tarp V. J. ir ( - ) gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 38 (dėl darbo darbininku 0,25 etato) eilutėje „Darbuotojas“, taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2008-01-18 V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl priėmimo į darbą“ (0,25 etato darbininku) ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J., taip pagamino netikrą prašymą; pasirašė 2008-01-18 tarp V. J. ir ( - ) gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 38 (dėl darbo inžinieriumi kompiuteristu 0,5 etato) eilutėje „Darbuotojas“, taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2008-01-18 V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl priėmimo į darbą“ (0,5 etato inžinieriumi kompiuteristu) ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašydama už V. J., taip pagamino netikrą prašymą; įrašė rankraštinius įrašus 2009-06-12 V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl atleidimo iš darbo“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J., taip pagamino netikrą prašymą; V. J. vardu pasirašė saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimo darbovietėje registracijos žurnalo Nr. 8.1 eilutės 2003/2004 m. m. (Nr. 92) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“, taip suklastojo šį tikrą dokumentą;

22G. B. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui – ( - ) gimnazijos direktoriui J. V. – piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės svetimą, iki 2001-01-01 J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001-01-01 jam patikėtą Radviliškio rajono savivaldybės turtą:

23žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su ( - ) vidurine mokykla, vėliau pervadinta į ( - ) gimnaziją, pagal kurias jam bus mokamas atlyginimas gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, valstybinio socialinio draudimo duomenis ir savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus bei vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti ir atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, ir nuo 1993-09-30 iki 2007-12-21 pagal šias sutartis iš Radviliškio r. savivaldybės Švietimo skyriaus ir ( - ) gimnazijos įgydamas 70 783,71 Lt, kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba ir iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos;

24G. B. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su ( - ) gimnazijos direktoriumi J. V. ir V. D., 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje su J. V. pasirašė tarp ( - ) gimnazijos ir jo sudarytose darbo sutartyse: 1997-12-17 Nr. 31, 2000-08-29 Nr. 182, 2002-05-02 Nr. 253 ir 2002-05-02 Nr. 254, kurių tekstus surašė V. D., taip pagamino netikrus dokumentus;

25V. J. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui – ( - ) gimnazijos direktoriui J. V. – piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės svetimą, iki 2001-01-01 J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001-01-01 – jam patikėtą Radviliškio rajono savivaldybės turtą:

26žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su ( - ) gimnazija, kurių pagrindu jam bus mokamas atlyginimas gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, valstybinio socialinio draudimo duomenis ir savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus bei vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, ir nuo 1999-04-01 iki 2009-06-12 pagal šias sutartis iš Radviliškio r. savivaldybės Švietimo skyriaus ir ( - ) gimnazijos įgydamas 76 878,34 Lt, kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba ir iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos;

27E. V. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui – ( - ) gimnazijos direktoriui J. V. – piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės svetimą, iki 2001-01-01 J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001-01-01 – jam patikėtą Radviliškio rajono savivaldybės turtą:

28žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su ( - ) gimnazija, pagal kurias jam bus mokamas atlyginimas gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, valstybinio socialinio draudimo duomenis ir savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus bei vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, ir nuo 1996-01-11 iki 2010-03-31 pagal šias sutartis iš Radviliškio r. savivaldybės Švietimo skyriaus ir ( - ) gimnazijos įgydamas 75 678,9 Lt kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba ir iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos;

29J. V. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, ( - ) vidurinės mokyklos, kuriai 1997-05-30 suteiktas gimnazijos statusas, o nuo 2001-01-01 restruktūrizuotos į savarankišką Radviliškio r. savivaldybės biudžetinę įstaigą, direktorius, valdydamas iki 2001-01-01 jo žinioje buvusį, o nuo 2001-01-01 jam patikėtą turtą – Radviliškio r. savivaldybei priklausančius ( - ) gimnazijos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdamas vieninga tyčia, nuo 1993-09-30 iki 2010-03-31 iššvaistė svetimą, Radviliškio r. savivaldybės jam patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentus ir disponavo jais:

30būdamas ( - ) vidurinės mokyklos direktoriumi, pagal ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dokumentą R. D. (A.) priėmė į darbą ( - ) vidurinėje mokykloje į naktinio sargo pareigas ir nuo 1995-02-21 iki 1997-04-01 ( - ) vidurinėje mokykloje nedirbusios R. D. (A.) vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 6, kad 1995-02-12 R. D. pradėjo dirbti Radviliškio r. Valdybos švietimo skyriuje ( - ) gimnazijoje; įrašus Nr. 7 ir Nr. 8 apie R. D. nuo 1995-02-21 iki 1996-10-01 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 9 apie R. D. atleidimą iš darbo 1996-10-01; įrašą Nr. 10, kad 1996-11-01 R. D. pradėjo dirbti ( - ) mokykloje sarge ir įrašą apie R. D. nuo 1996-11-01 iki 1996-12-31 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 11 apie R. D. atleidimą iš darbo ir įrašą apie R. D. nuo 1997-01-02 iki 1997-04-01 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; dėl to šios darbo funkcijos neatlikusios R. D. (A.) vardu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nuo 1995-02-21 iki 1997-04-01 buvo nepagrįstai išmokėta 5912,28 Lt kaip darbo užmokestis.

31J. V. pasirašė 1997-01-07 įsakymą Nr. 48-K, pagal kurį nuo 1997-01-01 R. Š. priėmė į darbą ( - ) vidurinės mokyklos valytoju – 0,75 etato ir 0,25 etato į kiemsargio pareigas; priėmė 1997-08-29 įsakymą Nr. 18, kuriuo nuo 1997-09-01 R. Š. atleido iš pareigų pagal Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnį; šiuo laikotarpiu ( - ) vidurinėje mokykloje nedirbusio R. Š. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 5, kad 1997-01-01 R. Š. pradėjo dirbti ( - ) vidurinėje mokykloje valytoju; įrašą Nr. 6 apie R. Š. atleidimą iš darbo 1997-09-01 ir nuo 1997-01-01 iki 1997-09-01 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, dėl to šios darbo funkcijos neatlikusio R. Š. vardu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nuo 1997-01-01 iki 1997-09-01 buvo nepagrįstai išmokėta 2892,42 Lt kaip darbo užmokestis.

32J. V. pasirašė 1993-09-30 įsakymą Nr. 36-K, pagal kurį G. B. priėmė į darbą ( - ) vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigas; pasirašė 1994-01-11 įsakymą Nr. 83-K, pagal kurį G. B. paskyrė nuo 1994-01-10 iki 1994-02-10 pavaduoti naktinį sargą B. K. jo atostogų metu; pasirašė 1997-08-29 įsakymą Nr. 17, pagal kurį nuo 1997-09-01 atleido G. B. iš ( - ) vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigų; pasirašė 1997-12-15 įsakymą Nr. 42, pagal kurį nuo 1997-12-01 G. B. priėmė sezoniniam darbui ( - ) gimnazijoje darbininku, mokant 1 etato kūriko priemoką už papildomai atliekamą darbą; pasirašė 1998-04-06 įsakymą Nr. 51-K, pagal kurį paskyrė dirbti 1 etatu kūriku ir 0,6 etato darbininku; pasirašė 1999-02-26 įsakymą Nr. 228, pagal kurį paskyrė dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 1999-06-14 įsakymą Nr. 413, pagal kurį nuo 1999-06-01 G. B. ( - ) gimnazijoje paskyrė dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2000-05-15 įsakymą Nr. 288, pagal kurį nuo 2000-06-01 G. B. šioje gimnazijoje paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2000-09-29 įsakymą Nr. 6, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1,25 etato darbininku šioje gimnazijoje; pasirašė 2001-01-03 įsakymą Nr. 172, pagal kurį paskyrė G. B. nuo 2001-01-01 dirbti 1 etatu darbininku šioje gimnazijoje; pasirašė 2002-05-02 įsakymą Nr. 66-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu šioje gimnazijoje; pasirašė 2002-05-02 įsakymą Nr. 63-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru šioje gimnazijoje; pasirašė 2003-08-12 įsakymą Nr. K-12, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu šioje gimnazijoje; pasirašė 2003-09-01 įsakymą Nr. K-27, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato darbininku (atliekančiu sargo pareigas) šioje gimnazijoje; pasirašė 2003-10-09 įsakymą Nr. K-31, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru šioje gimnazijoje; pasirašė 2005-04-06 įsakymą Nr. K-64, pagal kurį paskyrė G. B. ir V. J. dirbti nuo 2005-04-06 iki 2005-04-10 sargais 0,5 etato šioje gimnazijoje; pasirašė 2007-12-17 įsakymą Nr. K-67, pagal kurį nuo 2007-12-17 atleido G. B. iš ( - ) mokyklos dujinių įrenginių meistro pareigų.

33J. V. nuo 1993-10-01 iki 2001-02-07 ( - ) mokykloje nedirbusio G. B. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 3, kad 1993-10-01 G. B. pradėjo dirbti ( - ) vidurinėje mokykloje naktiniu sargu; įrašą Nr. 6 apie G. B. nuo 1995-01-01 iki 1995-12-31 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 7 apie G. B. nuo 1996-01-01 iki 1996-12-21 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 8 apie G. B. atleidimą iš darbo ir įrašą apie G. B. nuo 1997-01-01 iki 1997-09-01 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 10, kad 1997-12-01 G. B. pradėjo dirbti ( - ) gimnazijoje darbininku; įrašą Nr. 11 apie G. B. nuo 1998-01-01 iki 1998-12-31 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 12 apie G. B. nuo 1999-01-01 iki 1999-12-31 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 13 apie G. B. nuo 2000-01-01 iki 2000-12-31 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą.

34J. V. nuo 2001-01-01 iki 2007 m. gruodžio mėn. parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad G. B. ėjo darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną, ir pagal šiuos dokumentus, padedant G. B., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, valstybinio socialinio draudimo duomenis ir savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus bei vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam G. B. nuo 1993-09-30 iki 2007-12-21 buvo nepagrįstai išmokėta 74 744,53 Lt kaip darbo užmokestis.

35J. V. pasirašė 1999-04-01 su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 119, pagal kurią V. J. priėmė dirbti naktiniu sargu nuo 1999-04-01 iki 1999-04-30, ir 1999-04-30 šios sutarties nutraukimą; pasirašė 1999-04-01 įsakymą Nr. 61-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti naktiniu sargu pavaduojant atostogaujantį V. R.; pasirašė 1999-04-27 įsakymą Nr. 64-K, pagal kurį V. J. nuo 1999-04-30 atleido iš darbo; pasirašė 1999-05-04 su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 12, pagal kurią V. J. priėmė dirbti sutartimi nenustatyto darbo nuo 1999-05-04 iki S. G. nedarbingumo pabaigos bei šios sutarties pakeitimus dėl G. B. etato dydžio ir darbo pobūdžio nustatymo bei 2002-05-02 šios sutarties nutraukimą; pasirašė 1999-05-04 įsakymą Nr. 65-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti ( - ) gimnazijoje nuo 1999-05-04 iki S. G. nedarbingumo pabaigos; pasirašė 1999-05-25 įsakymą Nr. 67-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato valytoju nuo 1999-05-25; pasirašė 1999-07-14 įsakymą Nr. 425, pagal kurį paskyrė V. J. nuo 1999-07-15 dirbti 1 etatu valytoju; pasirašė 2000-11-15 įsakymą Nr. 109, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2001-01-03 įsakymą Nr. 170, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2002-05-02 su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 258, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 1 etatu inžinieriumi kompiuterininku, šios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007-12-17 šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2002-05-02 įsakymą Nr. 68-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti ( - ) gimnazijoje inžinieriumi–kompiuterininku 1 etatu; pasirašė 2003-09-01 įsakymą Nr. K-28, pagal kurį paskyrė V. J. papildomai dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2006-01-02 su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 69, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 0,75 etato darbininku, šios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007-12-17 šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2006-01-13 įsakymą Nr. K-75, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,75 etato darbininku; pasirašė 2006-06-28 įsakymą Nr. K-99, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2006-11-23 įsakymą Nr. K-73, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2007-08-22 įsakymą Nr. K-5, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato inžinieriumi kompiuterininku; pasirašė 2007-10-01 įsakymą Nr. K-42, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2007-12-17 įsakymą Nr. K-68, kuriuo atleido V. J. iš darbo; pasirašė 2008-01-18 su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 38, pagal kurią jį priėmė dirbti 0,25 etato darbininku, ir 2009-06-12 šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2008-01-18 įsakymą Nr. K-83, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2008-01-18 su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 38, kuria jį priėmė dirbti 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku, šios sutarties pakeitimą dėl jo darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2009-06-12 šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2009-06-12 įsakymą Nr. KD-27, kuriuo atleido V. J. iš inžinieriaus kompiuterininko ir darbininko pareigų.

36J. V. nuo 1999-04-01 iki 1999-05-04 ( - ) gimnazijoje nedirbusio V. J. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 8, kad 1999-04-01 V. J. pradėjo dirbti ( - ) gimnazijoje sargu; įrašą Nr. 9 apie V. J. atleidimą iš darbo ir įrašą apie jam nuo 1999-04-01 iki 1999-04-30 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 10 apie tai, kad 1999-05-04 V. J. pradėjo dirbti ( - ) gimnazijoje valytoju.

37J. V. nuo 2001-01-01 iki 2009 m. birželio mėn. parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V. J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant V. J., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, valstybinio socialinio draudimo duomenis ir savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus bei vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti ir atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam V. J. nuo 1999-04-01 iki 2009-06-12 buvo nepagrįstai išmokėta 75 678,9 Lt kaip darbo užmokestis.

38J. V. pasirašė 1999-08-25 su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr. 130, kuria A. Z. priėmė dirbti 0,5 etato kompiuterių programuotoju, šios sutarties pakeitimus dėl jo darbo užmokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo ir 2002-05-02 šios sutarties nutraukimą; pasirašė 1999-08-24 įsakymą Nr. 11-K, kuriuo priėmė A. Z. dirbti ( - ) gimnazijoje kompiuterių programuotoju 0,5 etato; pasirašė 2002-05-02 su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr. 259, pagal kurią jį priėmė dirbti 0,5 etato darbininku, šios sutarties pakeitimus dėl A. Z. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2005-08-19 šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2002-05-02 įsakymą Nr. 69-K, kuriuo paskyrė A. Z. dirbti ( - ) gimnazijoje darbininku 0,5 etato; pasirašė 2005-08-19 įsakymą Nr. K-78, kuriuo 2005-08-19 atleido A. Z. iš ( - ) gimnazijos darbininko pareigų.

39Jis nuo 1999-08-25 iki 2004-01-26 ( - ) gimnazijoje nedirbusio A. Z. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu ir antspaudu patvirtino įrašą Nr. 9, kad 1999-08-25 A. Z. pradėjo dirbti ( - ) gimnazijoje kompiuterių programuotoju, ir įrašą apie A. Z. nuo 1999-08-25 iki 1999-12-31 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 10 apie A. Z. nuo 2000-01-01 iki 2000-12-31 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 11 apie A. Z. nuo 2001-01-01- iki 2001-12-31 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 12 apie A. Z. nuo 2002-01-01 iki 2002-12-31 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 13 apie A. Z. nuo 2003-01-01 iki 2003-12-31 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą.

40J. V. nuo 2001-01-01 iki 2009 m. rugpjūčio mėn. parašu ir antspaudu kas mėnesį tvirtino ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V. J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sąlygomis nustatytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną, ir pagal šiuos dokumentus, padedant A. Z., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, valstybinio socialinio draudimo duomenis ir savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus bei vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam A. Z. nuo 1999-08-25 iki 2005-08-19 buvo nepagrįstai išmokėta 15 903,78 Lt kaip darbo užmokestis.

41J. V. pasirašė 1996-01-11 įsakymą Nr. 67-K, kuriuo E. V. priėmė į darbą ( - ) vidurinėje mokykloje kūriku; pasirašė 1996-01-11 įsakymą Nr. 68-K, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1996-01-11 pavaduoti K. R. jo ligos metu; pasirašė 1996-01-11 su E. V. sudarytą darbo sutartį, pagal kurią jį priėmė dirbti kūriku nuo 1996-01-11 iki kūrenimo sezono pabaigos; pasirašė 1996-04-23 įsakymą Nr. 96-K, kuriuo nuo 1996-04-18 atleido E. V. iš ( - ) vidurinės mokyklos kūriko pareigų; pasirašė 1997-10-31 su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 29, pagal kurią jį priėmė dirbti 0,5 etato kūriku, mokant 0,5 etato priemoką, ir šios sutarties pakeitimus dėl E. V. darbo pobūdžio nustatymo; priėmė 1997-11-04 įsakymą Nr. 38, kuriuo nustatė nuo 1997-11-04 E. V. mokėti 0,5 direktoriaus ūkio ir administracijos reikalų pavaduotojo etato priemoką, kol bus paskirtas direktoriaus ūkio ir administracijos reikalų pavaduotojas; priėmė 1997-10-31 įsakymą Nr. 32, kuriuo nuo 1997-11-01 E. V. priėmė 0,5 etato darbininku ir 0,5 etato kūriku; pasirašė 1998-08-24 su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 91, pagal kurią jį priėmė dirbti darbininku, mokant 0,5 etato priemoką, taip pat įrašus apie šios sutarties pakeitimus dėl jo etato ir priemokų dydžio nustatymo ir sutarties nutraukimo; priėmė 1998-08-18 įsakymą Nr. 1, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1998-08-18 iki 1998-08-31 pavaduoti kiemsargį; priėmė 1998-08-24 įsakymą Nr. 7-K, kuriuo nuo 1998-08-24 E. V. nustatė eiti 0,5 etato darbininko pareigas, mokant 0,5 etato dydžio priemoką; priėmė 2000-09-01 įsakymą Nr. 9, kuriuo nustatė nuo 2000-09-01 iki 2001-08-31 E. V. mokėti 25 proc. dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją; priėmė 2001-01-03 įsakymą Nr. 171, kuriuo nuo 2001-01-02 E. V. nustatė eiti 1,5 etato darbininko pareigas; pasirašė 2001-08-25 su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 215, kuria jį nuo 2001-09-01 iki 2002-08-31 priėmė dirbti ( - ) gimnazijoje, mokant 25 proc. dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją, ir įrašus apie šios sutarties nutraukimą; priėmė 2001-08-25 įsakymą Nr. 13-K, kuriuo nustatė darbininkui E. V. nuo 2001-09-01 iki 2002-08-31 mokėti 25 proc. dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją; priėmė 2002-05-02 įsakymą Nr. 67-K, kuriuo nuo 2002-05-02 E. V. paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2002-05-02 su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 257, pagal kurią jį priėmė dirbti ( - ) gimnazijoje 1 etatu darbininku, ir įrašus apie šios sutarties pakeitimus dėl jo etato ir atlyginimo dydžio nustatymo bei sutarties nutraukimą; pasirašė 2008-05-19 su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 45, kuria jį priėmė dirbti ( - )gimnazijoje 0,5 etato darbo saugos specialistu, ir įrašus apie šios sutarties nutraukimą; priėmė 2008-05-19 įsakymą Nr. K-121, kuriuo nuo 2008-05-19 E. V. paskyrė dirbti 0,5 etato darbo saugos specialistu; priėmė 2009-01-30 įsakymą Nr. KD-21, kuriuo 2009-01-02 E. V. atleido iš darbo saugos specialisto pareigų; priėmė 2010-01-04 įsakymą Nr. KD-41, kuriuo nuo 2001-01-01 E. V. paskyrė dirbti 0,75 etato darbininku; priėmė 2010-03-29 įsakymą Nr. KD-43, kuriuo atleido E. V. iš darbininko pareigų.

42J. V. nuo 1994-01-25 iki 2004-10-29 ( - ) mokykloje nedirbusio E. V. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 3, kad 1994-01-25 E. V. pradėjo dirbti Radviliškio r. Valdybos švietimo skyriaus ( - ) vidurinėje mokykloje valytoju, įrašą Nr. 4, kad 1994-01-30 jis buvo atleistas iš pareigų pagal Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnį, ir apie jam nuo 1994-01-25 iki 1994-01-30 išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 9, kad 1996-01-11 E. V. pradėjo dirbti ( - ) vidurinėje mokykloje kūriku; įrašą Nr. 10 apie E. V. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 11, kad 1996-04-18 jis buvo atleistas iš pareigų pagal DSĮ 26 straipsnį, ir apie E. V. nuo 1996-01-20 iki 1996-04-18 išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 12 apie ( - ) vidurinės mokyklos darbininkui E. V. nuo 1996-04-15 iki 1996-10-31 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 13, kad 1997-10-17 jis buvo atleistas iš pareigų pagal DSĮ 28 straipsnį, ir apie E. V. nuo 1997-01-02 iki 1997-12-01 išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 14, kad 1997-11-01 E. V. pradėjo dirbti ( - ) gimnazijoje darbininku; įrašą Nr. 15 apie E. V. nuo 1998-01-01 iki 1998-12-31 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 16 apie E. V. nuo 1999-01-01 iki 1999-12-31 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 17 apie E. V. nuo 2000-01-01 iki 2000-12-31 išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą.

43J. V. nuo 2001-01-01 iki 2010 m. kovo mėn. parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad E. V. ėjo darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytomis sąlygomis nustatytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant E. V., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, valstybinio socialinio draudimo duomenis ir savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus bei vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam E. V. nuo 1996-01-11 iki 2010-03-29 buvo nepagrįstai išmokėta 76 878,34 Lt kaip darbo užmokestis;

44J. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje V. J. vardu pasirašė įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo Nr. 01-20 eilutės „99 05 04“ (Nr. 64) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“; ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje V. J. vardu pasirašė darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.1 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 133) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“; ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje V. J. vardu pasirašė įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 135) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“; ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje V. J. vardu pasirašė įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-08-29“ (Nr. 229) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“.

45Taip J. V. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, iššvaistė jo žinioje buvusį bei jam patikėtą didelės – 249 117,83 Lt – vertės svetimą, Radviliškio r. savivaldybei priklausantį turtą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybė patyrė didelės žalos, nes šiais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo – gimnazijos direktoriaus – vardą, sumenkino švietimo įstaigos – ( - ) gimnazijos – autoritetą;

46J. V. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, ( - ) gimnazijos direktorius, žinodamas, kad M. V. nuo 2009-09-28 iki 2009-10-18 atlieka arešto bausmę, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, surašė 2009-10-07 ( - ) gimnazijos direktoriui adresuojamą prašymą M. V. išleisti nemokamų atostogų nuo 2009-10-09 iki 2009-10-16, kurį M. V. vardu pasirašė nenustatytas asmuo, ir šio dokumento pagrindu J. V. priėmė 2009-10-07 įsakymą Nr. A-8 išleisti M. V. nemokamų atostogų nuo 2009-10-09 iki 2009-10-16, o 2009-09-30 parašu bei antspaudu patvirtindamas 2009 m. rugsėjo mėn. ( - ) gimnazijos darbo liko apskaitos žiniaraštį, kad M. V. per 2009 m. rugsėjo mėn. 20 d. dirbo 1 etatu sargu ir 22 d. dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu, 2009-10-31 parašu ir antspaudu patvirtindamas 2009 m. spalio mėn. ( - ) gimnazijos darbo liko apskaitos žiniaraštį, kad M. V. ( - ) gimnazijoje per 2009 m. spalio mėn. 15 d. dirbo 1 etatu sargu ir 16 d. dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu, remiantis jais M. V. pagal sudarytas darbo sutartis dėl darbo sargu ir darbo saugos specialistu buvo nepagrįstai išmokėta 53,86 Lt kaip darbo užmokestis už jo darbe nebūtą laiką, taip pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo ir iššvaistė jam patikėtą svetimą, Radviliškio r. savivaldybei priklausantį nedidelės – 353,86 Lt – vertės turtą, ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybė patyrė didelės žalos, nes šiais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo – gimnazijos direktoriaus – vardą, sumenkino švietimo įstaigos – ( - ) gimnazijos – autoritetą;

47J. V. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo dokumentus: būdamas ( - ) gimnazijos direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su G. B. ir V. D. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje su G. B. pasirašė tarp ( - ) gimnazijos ir G. B. sudarytose darbo sutartyse: 1997-12-17 Nr. 31; 2000-08-29 Nr. 182; 2002-05-02 Nr. 253 ir 2002-05-02 Nr. 254, kurių tekstus surašė V. D.;

48J. V. – pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekė paveikti liudytojus: 2010 m. gruodžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad Radviliškio r. apylinkės prokuratūroje, byloje Nr. 81-2-73-10, dėl jo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, ( - ) gimnazijos direktoriaus kabinete gimnazijos informacinių technologijų mokytojui V. Š. pasisakius, kad yra kviečiamas į Radviliškio r. apylinkės prokuratūrą į apklausą kaip liudytojas, J. V. jam pasakė, jog ( - ) gimnazijoje, 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku buvo priimtas dirbti V. J., prašė apklausos metu sakyti, kad V. J. mokykloje tvarkė kompiuterius. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad A. I. galbūt bus kviečiamas į apklausą kaip liudytojas, būdamas A. I. gyvenamojo namo kieme ( - ), prašė A. I. apklausos Radviliškio r. apylinkės prokuratūroje metu sakyti, kad mokyklos garažuose vandens nebuvo ir kad mokykloje dirbo V. J.. Po to, 2011 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ) gimnazijos direktoriaus kabinete, liudytojui gimnazijos darbuotojui A. I. kompiuteriu rodė asmenų nuotraukas, sakė, kad nuotraukose yra asmuo, pavarde J., prašė apklausos prokuratūroje metu paliudyti, jog šis asmuo dirbo mokykloje, kad prižiūrėjo kompiuterius. Po to 2011 vasario 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ) gimnazijos direktoriaus kabinete A. I. klausinėjo apie jo apklausos metu duotus parodymus, priekaištavo dėl jų turinio. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. vasario mėn. pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad gimnazijos valytojos galbūt bus kviečiamos į apklausą kaip liudytojos, į ( - ) gimnazijos direktoriaus kabinetą sukvietė mokyklos darbuotojas L. S., A. D., A. M., E. B., M. Š., paaiškino joms, kad jos gali būti kviečiamos į apklausą, į prokuratūrą, kad prokuroras klausinėja apie gimnazijos darbuotojus, kompiuteriu rodė V. J. ir A. Z. nuotraukas, sakė, kad nuotraukoje yra V. J., prašė jų apklausos metu paliudyti, kad šie asmenys dirbo ( - ) gimnazijoje, sakė, kad jie tikrai dirbo, tvarkė kompiuterius, prieš kelerius metus atleisti, tik jos galėjo V. J. ( - ) gimnazijoje nematyti. Po to, tą pačią dieną ( - ) gimnazijos direktoriaus kabinete buvusioms Z. G. V. M. rodė dviejų asmenų nuotraukas, sakė, kad jie dirbo mokykloje kompiuterių specialistu bei darbininku. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 1 d., apie 15 val., būdamas Radviliškyje, Antaniškių parke, žinodamas, kad ( - ) gimnazijos direktoriaus ūkio pavaduotojas K. M. galbūt bus kviečiamas į apklausą kaip liudytojas, prašė jo prisiimti kaltę sau, t. y. apklausų metu sakyti, kad ( - ) gimnazijos darbuotojus kontroliavo ir prižiūrėjo jis ir V. J., o direktorius nieko nekontroliavo, be to, grąžintas į ( - ) gimnazijos direktoriaus pareigas už jam tinkamus duotus parodymus žadėjo tokius K. M. neva atliktus veiksmus įvertinti švelnia drausmine nuobauda – papeikimu. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, V. J. darbovietėje, Radviliškio r. savivaldybės ( - ), žinodamas, kad jis galbūt bus kviečiamas apklausai kaip liudytojas, nuo 1998 m. rugpjūčio iki 2003 m. rugpjūčio mėn. ( - ) gimnazijos direktoriaus pavaduotoju ūkiui dirbusio V. J. prašė prisiimti kaltę sau, t. y. apklausų metu sakyti, kad ( - ) gimnazijos darbuotojus kontroliavo ir prižiūrėjo jis ir K. M., o gimnazijos direktorius nieko nekontroliavo. Taip J. V. siekė paveikti liudytojus, kad šie bylos ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

49A. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį dėl kaltimų tuo, kad padėjo valstybės tarnautojui – ( - ) gimnazijos direktoriui J. V. – piktnaudžiauti tarnybine padėtimi iššvaistant svetimą, iki 2001-01-01 J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001-01-01 jam patikėtą Radviliškio rajono savivaldybės turtą: A. Z. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su ( - ) gimnazija, kurių pagrindu jam bus mokamas atlyginimas ( - ) gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, valstybinio socialinio draudimo duomenis ir savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus bei vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, ir nuo 1999-08-25 iki 2005-08-19 pagal šias sutartis iš Radviliškio r. savivaldybės Švietimo skyriaus ir ( - ) gimnazijos įgydamas 15 903,78 Lt kaip darbo užmokestį padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba, nes dėl to valstybė patyrė didelės žalos.

502. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą perdavė Šiaulių apygardos prokuratūrai, nustatęs, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

513. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

523.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BPK 157 straipsnio 5 dalies, 219 straipsnio ir 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas bei padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes nenagrinėjo apeliacinių skundų ir nevertino bylos aplinkybių,

53BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos. Nors šioje normoje įtvirtintas principas savaime nesuponuoja to, kad apeliacinės instancijos teismą apeliacinio skundo ribos taip varžytų, kad jo sprendimas būtų iš esmės neteisingas ir dėl to būtų pažeidžiamos konstitucinės vertybės, tačiau toks apeliacinio skundo ribų peržengimas turi būti susijęs su siekiu pašalinti esminį proceso pažeidimą, kuris trukdytų kaltinamajam tinkamai gintis, t. y. žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: tiek ginčyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą, o teismui priimti teisingą sprendimą. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas priėmė formalų sprendimą grąžinti bylą prokurorui, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo varžoma kaltinamojo J. V. teisė į gynybą, nes jam pateiktame kaltinime nesuprantama, kokiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei, bei neinkriminuota, kokius konkrečius teisės aktus, reglamentuojančius jo, kaip valstybės tarnautojo, veiksmus, jis pažeidė.

54BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius, pvz.: veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt., ir dėl to šio dokumento turinio trūkumai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Pagal teismų praktiką faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-381/2011). Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-651/2012). Be to, teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte. Kadangi kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti keičiamos ne iš esmės, todėl bylą nagrinėjantis teismas gali papildyti nusikalstamų veikų aprašymą neesminėmis aplinkybėmis, arba esamas faktinės aplinkybes gali išdėstyti kita tvarka, jei tai nekeičia kaltinimo esmės ir nevaržo kaltinamojo teisės į gynybą.

553.2. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad procesiniuose dokumentuose neįvardyti teisės aktai, kuriuos J. V. pažeidė, ir tai sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą, nes ši aplinkybė nėra svarbi individualizuojant kaltinamojo padarytą veiką, nesudaro pagrindo ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ir neturi reikšmės skiriant bausmę. Prokuroras nepritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad kaltinime nenurodžius konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių J. V., kaip valstybės tarnautojo, veiksmus, buvo pažeista jo teisė gintis, kad tokių teisės aktų paminėjimas būtinas reiškiant kaltinimą pagal BK 228 straipsnį. Prokuroro manymu, nors baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372/2005 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija įvardijo BK 228 straipsnio dispoziciją blanketine, siedama šį teiginį su būtinumu išsiaiškinti, kokius teisės aktus kaltininkas pažeidė piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, tačiau pagal vėlesnę praktiką byloje Nr. 2K-660/2007 teisėjų kolegija, pasisakydama dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad teismui logiškai siejant nuteistojo veiksmus su jo teisiniu statusu ir jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, piktnaudžiavimo normos nepriskyrimas blanketinei nereiškia nukrypimo nuo teismų praktikos.

56Pasak kasatoriaus, pagal teismų praktiką yra preziumuojama, kad bylą nagrinėjančiam teismui visi teisės aktai yra žinomi, dėl to tokia kaltinimo formuluotė neturėjo būti kliūtis teismui išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, J. V. veiksmus susieti su jo teisiniu statusu ir jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nes nuteistojo, kaip valstybės tarnautojo, veiklą reglamentuojančių teisės aktų neįtraukimas į kaltinimą neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 228 straipsnį. Šios aplinkybės taip pat neturi įtakos J. V. padarytos nusikalstamos veikos būdui atskleisti, todėl negali būti vertinamos kaip esminės BK 228 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2010).

573.3. Kasatorius nurodo, kad vertinant, ar J. V., esant tokiam kaltinimui, galėjo tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, aktuali Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama justicija: 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimuose pažymėta, kad teismai turi pareigą teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus teisingus teismo sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad spręsdamas, ar kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, teismas, privalo atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes bei įvertinti, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl papildomų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (2009 m. birželio 25 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 4.2.1 punktas. Teismų praktika Nr. 31).

58Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar kaltinamojo teisė į gynybą buvo suvaržyta, turėjo atsižvelgti ir įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad baigus ikiteisminį tyrimą J. V. ir jo gynėjai neišsakė jokių abejonių dėl to, jog kaltinimas yra neaiškus ar nesuprantamas. Pirmosios instancijos teisme visi kaltinamieji patvirtino, kad suprato kaltinimą, davė išsamius parodymus dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. J. V. abiejų instancijų teismuose proceso metu buvo ypač aktyvus: davė išsamius parodymus dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, aktyviai dalyvavo apklausiant visus asmenis (liudytojus, specialistus), teikė jiems klausimų, replikavo į jų nurodomas aplinkybes, aktyviai teikė duomenis teismui, savarankiškai kreipėsi į specialistą dėl tyrimo atlikimo ir specialisto išvadą pateikė įvertinti teismui, teikė prašymus dėl liudytojų iškvietimo ir jų apklausų, pats parengė ir teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame motyvuotai ginčijo pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisme kaltinimas buvo pakeistas, tačiau nei J. V., nei jo gynėjai nepareiškė, kad jis nekonkretus ir dėl to yra pažeidžiamos jo teisės į gynybą. To J. V. nenurodė ir savo apeliaciniame skunde bei apeliacinio proceso metu. Taigi J. V. žinojo, kuo yra kaltinamas, turėjo galimybę nuo kaltinimo gintis. Apeliacinės instancijos teismas nevertino teismo posėdžių protokoluose užfiksuotų duomenų, iš kurių objektyviai matyti J. V. gynybos pobūdis. Paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytas kaltinamojo akto trūkumas yra esminis, pažeidžiantis nuteistojo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, bei jo teisę į gynybą, arba perkvalifikuoti J. V. veiką pagal kitą baudžiamąjį įstatymą.

593.4. Kasatorius nurodo ir tai, kad J. V. buvo kaltinamas tuo, jog piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi iššvaistė jo žinioje buvusį ir jam patikėtą Radviliškio rajono savivaldybei priklausantį turtą – 252 010,25 Lt (72 987,14 Eur), taip padarė savivaldybei tokio paties dydžio turtinę žalą. Todėl nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad neaišku, kodėl valstybei padaryta žala yra didelė, nes pats apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pagal teismų praktiką didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydžio (9412,64 Eur) turtiniai nuostoliai.

60J. V. pareikštame kaltinime ir 2013 m. birželio 14 d. prašyme pakeisti kaltinimą, J. V. inkriminuojant papildomą epizodą, yra nuosekliai aprašytos nustatytos jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, būdingos svetimo turto iššvaistymui, piktnaudžiavimui ir dokumento klastojimui. Pateiktas kaltinimas yra konkretus ir suprantamas, todėl nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismo paminėti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, todėl jie gali būti teismo koreguojami, nes jų korekcija nėra susijusi su esminių faktinių aplinkybių kitimu.

613.5. Be to, kasatorius pastebi, kad apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą prokurorui, nurodė iš šešių nuteistųjų tik vienam (J. V.) pareikšto kaltinimo dalies trūkumus ir nepagrįstai nenagrinėjo kitų nuteistųjų paduotų apeliacinių skundų, nes iš apeliacinės instancijos teismo motyvų matyti, kad nustatyti galimi pažeidimai neturėjo įtakos kitiems nuteistiesiems. Nenagrinėdamas kitų nuteistųjų skundų apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 320 straipsnyje numatyto reikalavimo, patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, pažeidimą.

623.6. Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai ir nemotyvuotai išsprendė J. V. taikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo ( - ) gimnazijos direktoriaus pareigų – klausimą. Panaikindamas šią procesinę prievartos priemonę teismas nurodė, kad ši priemonė tęsiasi ilgą laiką, todėl naikintina, tačiau, pasak kasatoriaus, toks šios priemonės naikinimo pagrindas nėra numatytas įstatyme. Vadovaujantis BPK 157 straipsniu, laikino nušalinimo nuo pareigų procesinė prievartos priemonė taikytina asmeniui, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Pareigą panaikinti šią procesinę prievartos priemonę prokurorui ar teismui įstatymų leidėjas numatė tik tuo atveju, kai ji pasidaro nebereikalinga. J. V. nuo pareigų buvo nušalintas dėl to, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su užimtomis pareigomis, todėl toliau eidamas šias pareigas jis gali trukdyti nešališkam bylos išnagrinėjimui, daryti įtaką kitiems kaltinamiesiems ir liudytojams, dirbantiems toje pačioje gimnazijoje, daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, Apeliacinis teismas yra nagrinėjęs J. V. skundą dėl jam taikomo laikino nušalinimo nuo pareigų pratęsimo ir, įvertinęs šios procesinės priemonės skyrimo pagrindus, 2013 m. liepos 19 d. nutartimi skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad jam pareikšti kaltinimai yra tiesiogiai susiję su jo užimtomis pareigomis, todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog tolesnis šių pareigų ėjimas sudarytų sąlygas panašaus pobūdžio naujų nusikalstamų veikų darymui. Dėl taikomos šios procesinės prievartos priemonės J. V. teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 157 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir proporcingumo principo. Bylą grąžinus į ikiteisminio tyrimo stadiją galutinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad procesinių priemonių taikymas yra nebetikslingas. Dėl to toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

634. Įtariamasis J. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

644.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai konstatavo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, aprašytos kartu, kaip sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, tačiau asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti svarstomas dėl kiekvienos sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos. Todėl sprendžiant klausimą dėl jo kaltumo padarius šias veikas, turi būti įvertinta, ar jo veiksmai atitinka kiekvienos iš sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

654.2. Įtariamasis pritaria Apeliacinio teismo argumentui, kad nesuprantamas veikų aprašymas kaltinamajame akivaizdžiai trukdo teismui nagrinėti bylą. Kaltinamajame akte nenurodyta, kokiu būdu jis iššvaistė turtą. Įsakymo ar kokio kito dokumento pasirašymas / priėmimas pats savaime nesukuria galimybės pasisavinti svetimą turtą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad mokyklos finansai buvo tvarkomi griežtai pagal nustatytą tvarką, kad tik nuo 2001 m. darbuotojams atlyginimai yra pervedami į jų sąskaitas bankuose ir šį darbą atlieka buhalterė atsižvelgdama į direktoriaus pavaduotojo ūkiui kas mėnesį užpildytą darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Be to, iki 2001 m., kada mokyklos buhalterija buvo tvarkoma centralizuotai su Radviliškio rajono savivaldybės buhalterija, mokyklos pavaduotojas ūkiui parengdavo mėnesinį darbo laiko apskaitos žiniaraštį, jį pasirašydavo, tada atnešdavo jį pasirašyti ir jam (J. V.), tik tada šį žiniaraštį nešdavo į savivaldybės Buhalterijos skyrių. Lieka neaišku, kokiu būdu jis suklastojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, jeigu šių dokumentų parengimas buvo tiesioginė pavaduotojo ūkiui pareiga, ir kodėl prokuroras vertina, kad pavaduotojas ūkiui šio dokumento niekada neklastojo ir nepadėjo klastoti. Taigi iš kaltinamojo akto aprašo neaišku, kaip jis vienas, be kitų administracijos darbuotojų žinios ar pagalbos, galėjo iššvaistyti darbuotojų atlyginimus, jeigu jis neturėjo jokios prieigos prie mokyklos finansų ir jo, kaip direktoriaus, pareigybė nenumatė galimybės išmokėti darbuotojams atlyginimų.

664.3. Kaltinamajame akte nėra detalių apie tai, kaip jis (J. V.) buvo atsakingas už darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, kaip jais disponavo ir ar galėjo disponuoti, kas konkrečiai šiuos pinigus kaip atlyginimą perduodavo darbuotojams, ar buvo skirtumas tarp to, kaip atlyginimai būdavo išmokami iki 2001 m. sausio 1 d. ir po šio termino. Kadangi kaltinamajame akte, pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punktą, neaprašytas BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo būdas, yra neaišku, ar kaltintojas įvertino darbo laiko apskaitos žiniaraščio svarbą atlyginimų išmokėjimo procese. Kyla klausimai, kodėl jis (J. V.) yra kaltinamas nuo 1993 iki 2010 m. iššvaistęs svetimą turtą, jeigu prokuroras laiko, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nuo 1993 iki 2001 m. nebuvo suklastoti.

674.4. Kaitinamajame akte neatsispindi, kaip jis (J. V.) 1995–1997 m. R. D. (A.) ir 1997 m. Š. vardu išmokėjo atlyginimus nenustatytiems asmenims, nors nustatyta, kad 1995–1997 m. atlyginimų mokėjimas buvo tiesioginė pavaduotojo ūkiui pareiga ir atlyginimai buvo išmokami kiekvienam darbuotojui asmeniškai pasirašius algalapiuose, o pati R. D. patvirtino, kad ji dirbo mokykloje bei atlyginimą gavo asmeniškai ir jai įtarimų nebuvo pateikta.

684.5. Kaltinamajame akte nurodyta, kad J. V., veikdamas bendrininkų grupe su G. B. ir V. D., suklastojo dokumentus, tačiau kaltinime G. B. bei V. D. yra inkriminuotas netikro dokumento pagaminimas.

694.6. J. V. yra kaltinamas ir suklastojęs įsakymus dėl R. Š. priėmimo į darbą bei atleidimo, visus įrašus jo asmeniniame valstybinio socialinio draudimo pažymėjime, tačiau R. Š. nepateiktas kaltinimas bendrininkavimu. Neaišku, kodėl R. Š. veiksmai surašant ir pasirašant prašymą priimti jį į darbą bei atleisti iš jo vertinami kaip teisėti, tačiau šių prašymų pagrindu J. V. pasirašyti įsakymai vertinami kaip suklastoti ar netikri. Taip pat neaišku, kodėl kaltinamajame akte prokuroras vertina, kad, pvz., E. V., V. J. buvo įtariamojo bendrininkai iššvaistant didelės vertės turtą, nes jie pateikė savo valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų duomenis, o R. Š., padaręs analogišką veiksmą, bendrininku nelaikomas. Prokuroro pareiga surašyti tokį kaltinamąjį aktą, kuriame analogiški veiksmai būtų vertinami vienodai, dėl tų pačių veiksmų kaltinimai būtų suformuluoti visiems asmeninis.

704.7. Nesilaikant BPK bei BK normų, suformuluotas kaltinimas dėl suklastojimo, pagaminimo netikrų dokumentų, kuriais remiantis M. V. buvo nepagrįstai išmokėta 353,86 Lt, taip padarant nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje. Šis kaltinimas neatitinka nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių: pagal BK 184 straipsnio 3 dalį asmenį galima apkaltinti iššvaisčius svetimą nedidelės vertės turtą, kuris, remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, viršija 3 MGL dydį, tačiau nagrinėjamu atveju 353,86 Lt nesudaro 3 MGL dydžio sumos; pastebėjus klaidą darbuotojas grąžino permoką į buhalteriją, todėl realiai žala nepadaryta. J. V., remdamasis kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2014, 2K-169/2014 pateiktais išaiškinimais, teigia, kad kaltinamajame akte neargumentuota, kodėl ši žala vertinama kaip didelė, nors iš bylos duomenų matyti, kad mokyklos finansai žalos nepatyrė, nebuvo sutrikdytas mokyklos darbas, nenukentėjo mokyklos įvaizdis, nebuvo pažeistos asmenų teisės ir laisvės. Kaltinimas neatitinka ir bylos duomenų: kad J. V. nesuklastojo M. V. parašo jo prašyme, patvirtino ir specialisto išvada; kad jis neklastojo darbo laiko apskaitos žiniaraščio, patvirtino pavaduotojas ūkiui. Taigi jo veiksmuose nenustatyta tyčia.

714.8. Apeliacinis teismas pagrįstai pažymėjo, kad kaltinime nenustatyti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai, jo teisės ir pareigos, kylančios iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų, ir tai nesiderina su įstatymo kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai.

724.9. J. V., remdamasis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2012, 2K-P-78/2012, 2K-575/2010, 2K-7-330/2011, 2K-92/2012, 2K-P-95/2012), teigia, kad kaltinamajame akte nenurodžius jo galimų pažeidimų jam priskirtų pareigų kontekste, didelė materialinė žala buvo įvertinta atsižvelgus tik į buhalterinius duomenis (į tai, koks per tą laikotarpį atlyginimas buvo išmokėtas darbuotojams), tačiau neatsižvelgiant į kaltinamų asmenų jėgomis sukurtą vertę, kuri specialisto įvertinta net tris kartais daugiau nei kaltinime inkriminuojama žala.

734.10. Kaltinamajame akte suformuluota didelė neturtinė žala grindžiama tuo, kad jis (J. V.) visuomenės akyse diskreditavo gimnazijos direktoriaus vardą, sumenkino ( - ) gimnazijos autoritetą, tačiau, įtariamojo manymu, pagal teismų praktiką neturtinės žalos įvertinimas turi būti pakankamai argumentuotas ir pagrįstas, nes ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (pvz., dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Iš bylos duomenų matyti, kad Radviliškio rajono savivaldybė jo veiksmų nevertina kaip neteisėtų, sutrikdžiusių mokyklos darbą, sumenkinusių gimnazijos autoritetą, o jo vadovavimo stilių ir gebėjimus laiko pavyzdiniais, ( - ) gimnaziją dėl išvaizdos pokyčių vertina kaip pažangiausią rajone, jo veiksmus kaip gimnazijos autoriteto šalyje kėlimą.

744.11. Prokuroro kasacinis skundas netenkintinas ir dėl prieštaravimo principinėms BPK nuostatoms, reglamentuojančioms įrodinėjimą ir kaltinamojo (įtariamojo) procesines teises.

754.12. Nepagrįstas kasacinis skundas ir dėl J. V. pritaikytos procesinės prievartos priemonės panaikinimo. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kaltinamojo asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką.

76Europos Tarybos Ministrų Komitetas nurodė, kad pernelyg ilgi delsimai vykdant teisingumą kelia didelį pavojų teisės viršenybės principui (European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ). Length of Court Proceedings in the Member States of the Council of Europe Based on the Case-Law. This report has been adopted by the CEPEJ at its 8th plenary meeting (Strasbourg, 6-8 December 2006). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas (nagrinėjamu atveju tai būtų kaltinamajam itin sunkias ir neigiamas pasekmes sukeliančio nušalinimo nuo pareigų panaikinimas) kaltinamiesiems (Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no. 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005; Bochev v. Bulgaria, no. 73481/01, judgement of 13 November 2008).

77Pareigą panaikinti procesinę prievartos priemonę prokurorui ar teismui įstatymų leidėjas numatė tuo atveju, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga arba ji pažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principo laikymąsi. Kasatorius savo skunde nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolesnis nurodytos procesinės prievartos priemonės taikymas užtikrintų greitesnį ir nešališkesnį nusikalstamos veikos ištyrimą ar užkirstų įtariamajam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Nušalinimo nuo pareigų terminas ir taip yra neproporcingai per ilgas: nuo jam inkriminuotų veikų padarymo praėjo ketveri metai ir 9 mėnesiai, iš kurių ketverius metus ir 3 mėnesius jis buvo laikinai nušalintas nuo ( - ) gimnazijos direktoriaus pareigų. Be to, J. V. daugiau nei pusę metų jau dirba nurodytą darbą ir nebepratęstas procesinės prievartos taikymas nesutrukdė veikos ištyrimo greitumui bei nešališkumui.

785. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas.

79Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą pagrįstumo

80Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų ir, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nepagrįstai panaikino Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir bylą grąžino prokurorui dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti baudžiamąją bylą.

81Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Vadovaujantis minėtais BPK straipsniais byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, 2K-480/2012, 2K-556/2012). Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje.

82Šiaulių apygardos teismo teisėjas, susipažinęs su gauta byla, 2012 m. kovo 28 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 232, 233 straipsniais, nutarė perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nors BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato galimybę bylą perduoti prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų, teisėjui, nagrinėjančiam bylą, tokių klausimų nekilo.

832012 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje, prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, kiekvienam iš kaltinamųjų teisėjas uždavė klausimą, ar jie suprato, kuo kaltinami ir ar prisipažįsta dėl kaltinimo. Visi kaltinamieji nurodė supratę, kuo kaltinami, bet kaltės nepripažino. Taigi kliūčių pradėti nagrinėti bylą dėl kaltinamojo akto trūkumų, trukdančių nagrinėti bylą teisme, neiškilo. Nei vienas proceso dalyvis į jas nenurodė. Nei kaltinamieji, nei jų gynėjai vėlesnių teismo posėdžių metu nenurodė jokių šio procesinio dokumento trūkumų ir bylos nagrinėjimas vyko pagal kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ir veikų kvalifikaciją. Apklausus kaltinamuosius, 2013 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu prokuroras pateikė teismui prašymą kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Kaltinamieji savo kaltės nepripažino, bet neminėjo, kad kaltinimas jiems neaiškus. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė kaltinamuosius pripažinti kaltais dėl pareikštų kaltinimų, o kaltinamieji prašė juos išteisinti. Taigi ir teismui, ir proceso dalyviams buvo aišku, dėl ko nagrinėjama byla, kokia kaltinimų esmė, ko siekiama byloje. Teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad byloje yra pakankamai įrodymų priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir 2014 m. kovo 31 d. priėmė nuosprendį, kuriuo pripažino V. D., V. J., G. B., E. V. ir J. V. kaltais padarius kaltinamajame akte inkriminuotus nusikaltimus ir paskyrė jiems bausmes; A. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Taigi apeliacinės instancijos teismo nutartyje grąžinti bylą prokurorui nurodyti tariamieji kaltinamojo akto trūkumai nesutrukdė apygardos teismui išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

84Nuteistieji V. D., V. J., G. B., E. V. ir J. V., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, skundė jį apeliacine tvarka. Apeliaciniuose skunduose apeliantai ginčijo nuteisimą, pateikė savo motyvus, kuriuose ginčijo nusikaltimo sudėties buvimą ir įrodymų vertinimą. Nė viename iš apeliacinių skundų apeliantai neužsiminė nesupratę kaltinimo, nė vienas iš apeliantų nenurodė esant kaltinamojo akto trūkumų. Visi prašymai buvo susiję išimtinai su nusikaltimo požymių buvimu jų veiksmuose bei įrodymų vertinimu. Iš to galima daryti išvadą, kad nuteistiesiems buvo aišku, dėl kokių nusikaltimų jie buvo kaltinami ir dėl kokių veikų jie yra nuteisti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, posėdyje išnagrinėjęs bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, priėjo prie išvados, kad dėl kaltinamojo akto trūkumų jis negali išnagrinėti apeliacinius skundus, nurodė, kad nesilaikyta BPK 219 straipsnio reikalavimų ir, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, panaikino nuosprendį bei perdavė bylą prokurorui BPK 219 straipsnio pažeidimams pašalinti ir nustatė pažeidimų pašalinimo laiką.

85Kaip vieną iš motyvų išvadai dėl BPK 219 straipsnio pažeidimų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors pagal pirmiau nurodytas aplinkybes J. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajame akte aprašytos kartu, jos sudaro nusikalstamų veikų sutaptį ir turi būti aprašomos atskirai. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo nutarties motyvų punktu, bet nelaiko tai esmine aplinkybe, darančia negalima nagrinėti nuteistųjų apeliacinių skundų. Pažymėtina, kad teismas net nebandė įsigilinti į apeliantų skundų motyvus, apsiribodamas tik vienu apeliantu – J. V., bet ir į jo skundo motyvus neįsigilino, o konstatavęs, kad, apeliacinio teismo vertinimu, nesuprantamas ir nelogiškas veikų aprašymas kaltinamajame akte ne tik neatitinka BPK nuostatų, bet ir akivaizdžiai trukdo teismui nagrinėti bylą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl visų nuteistųjų ir dėl A. Z., kuriam byla nutraukta.

86Apeliacinės instancijos teismas daug dėmesio skyrė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiams, jų aiškinimui ir nurodymui, ką teismas turi padaryti motyvuodamas nusikaltimo sudėtį. Šis teismas išvadoje pažymėjo, kad „kaltinime nėra inkriminuota, kokius konkrečius teisės aktus, reglamentuojančius J. V., kaip valstybės tarnautojo veiksmus, pažeidė, t. y. nenustatyti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai, jo teisės ir pareigos, kylančios iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų. Kaltinime J. V. lieka nesuprantama, kokiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė žala (turtinė ar neturtinė) valstybei ir kodėl tokia žala yra laikytina didelė. Todėl pagal tokį kaltinimą nėra procesinės galimybės tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, neteisinga formuluotė kaltinamajam inkriminuojamo piktnaudžiavimo aplinkybes, nesiderina su įstatymo garantuojama kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pagrindą ir turėti galimybių pasirengti gynybai“. Apeliacinio teismo nuomone, tai yra vienas iš esminių kaltinamojo akto trūkumų ir yra vertintinas kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimo pažeidimas, dėl kurio byla perduotina prokurorui.

87Kaip vieną iš motyvų perduoti bylą prokurorui apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad „pagal nacionalinių teismų jurisprudenciją, BPK 256 straipsnyje numatytų procedūrų taikymas galimas ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau jų taikymas yra saistomas apeliacinių skundų ribų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje nagrinėjamojoje byloje prokuroras apeliacinio skundo nėra padavęs. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė tik nuteistieji, prašydami panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį. Taikyti BPK 256 straipsnyje numatytas procedūras ir tokiu būdu ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas esamoje teisinėje situacijoje neturi galimybės, nes tokiu atveju būtų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas J. V., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, savo iniciatyva negali papildomai inkriminuoti, kokius konkrečius teisės aktus, reglamentuojančius nuteistojo, kaip valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto) veiksmus, jis pažeidė. Taip pat pagal BK 300 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro skundo, savo nuožiūra negali nustatyti, kuriuos dokumentus J. V. pagamino, kuriuos suklastojo bei kuriuos panaudojo. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas, išplėsdamas kaltinimo ribas, akivaizdžiai sukeltų proceso dalyviams abejones dėl teismo nešališkumo“.

88Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju Apeliacinis teismas prieštarauja pats sau. Be abejo, nagrinėdamas bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, teismas negali pabloginti nuteistųjų teisinės padėties. Apeliantai to ir neprašo. Jie apeliuoja į netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą pirmosios instancijos teisme ir prašo juos išteisinti, o ne pabloginti jų teisinę padėtį. Taigi teismas turėjo atsakyti į jų apeliacinių skundų argumentus, o ne ieškoti galimybių, kaip pasunkinti nuteistųjų teisinę padėtį, nes niekas to neprašė, o byla pirmosios instancijos teismo jau buvo išspręsta, priimtas sprendimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi plačius įgalinimus nagrinėdamas bylas pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus. Iš BPK 326 straipsnio nuostatų išplaukia, kad teismas turi teisę ne tik atmesti apeliacinį skundą, bet ir keisti priimtą nuosprendį, o nesant galimybės ištaisyti nuosprendžio trūkumus – net jį panaikinti ir bylą nutraukti. Pagrindai priimti atitinkamus sprendimus išvardyti BPK 326–330 straipsniuose.

89Teismų praktikoje pasitaiko, kad kaltinamajame akte nedetalizuoti nusikaltimo darymo laikas, vieta, kai kurios kitos faktinės aplinkybės, bet tai nelaikoma absoliučia kliūtimi priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kai kuriais atvejais tiesiog neįmanoma nustatyti daugiau ar mažiau tikslų nusikaltimo padarymo laiką ar vietą. Kitais atvejais, kai kaltinamajame akte nurodomos bylos faktinės aplinkybės (veika, būdas, priemonės, įrankiai, padariniai), bet teismas neranda jas pagrindžiančių įrodymų, teismas pašalina jas iš kaltinimo ir sprendimą priima atsižvelgęs į kitus įrodymus dėl nusikaltimo sudėties buvimo. Pagaliau BPK nedraudžia keisti kaltinimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016). Tokiu keliu turėjo eiti apeliacinės instancijos teismas. Tiesiog nelogiška naikinti nuosprendį jau išnagrinėtoje byloje, kurioje nagrinėjant bylą nekilo problemų dėl kaltinimo aiškumo ir to klausimo nekelia apeliantai savo apeliaciniuose skunduose.

90Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, bylos medžiaga duoda pakankamą pagrindą išvadai dėl nusikaltimų sudėties buvimo ar nebuvimo apeliantų veikose padaryti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo išvadą padarė. Tai reiškia, kad jis suprato kaltinimo esmę. Bylos medžiaga liudija, kad tai suprato ir kaltinamieji. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamajame akte inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, kaip ir parodė bylos procesas pirmosios instancijos teisme, netrukdė bylą nagrinėti teisme ir nebuvo iš esmės suvaržyta kaltinamųjų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami bei gintis nuo kaltinimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir jame išdėstyti motyvai nekliudo apeliacinės instancijos teismui įvertinti apygardos teismo sprendimo kaltininkams inkriminuotų nusikaltimų požiūriu.

91Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti, jog buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai sutrukdė nagrinėti bylą, ir BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą prokurorui.

92Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimą ir dėl to priėmęs nepagrįstą nutartį, padarė esminį BPK pažeidimą ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

93Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį lieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, skyrium imant, ir dėl kardomųjų priemonių nuteistiesiems, ir J. V. laikino nušalinimo nuo ( - ) gimnazijos direktoriaus pareigų iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

94Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

95Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu nuteisti:... 3. V. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 5. G. B. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 7. V. J. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 9. E. V. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 50 MGL... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 11. J. V. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi,... 13. A. Z., vadovaujantis BK 95 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 14. Priteista solidariai iš J. V. ir E. V. 76 878,34 Lt (22 265,50 Eur), J. V. ir... 15. Pratęstas, paliekant J. V. teisę dirbti pedagoginį darbą, J. V. laikino... 16. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 17. Panaikinta J. V. procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo... 18. Teisėjų kolegija... 19. 1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti:... 20. V. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe... 21. V. D. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliai nenustatytu... 22. G. B. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio... 23. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su ( - )... 24. G. B. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų... 25. V. J. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio... 26. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su ( - )... 27. E. V. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio... 28. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su ( - )... 29. J. V. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300... 30. būdamas ( - ) vidurinės mokyklos direktoriumi, pagal ikiteisminio tyrimo metu... 31. J. V. pasirašė 1997-01-07 įsakymą Nr. 48-K, pagal kurį nuo 1997-01-01 R.... 32. J. V. pasirašė 1993-09-30 įsakymą Nr. 36-K, pagal kurį G. B. priėmė į... 33. J. V. nuo 1993-10-01 iki 2001-02-07 ( - ) mokykloje nedirbusio G. B. vardu... 34. J. V. nuo 2001-01-01 iki 2007 m. gruodžio mėn. parašu bei antspaudu kas... 35. J. V. pasirašė 1999-04-01 su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 119, pagal... 36. J. V. nuo 1999-04-01 iki 1999-05-04 ( - ) gimnazijoje nedirbusio V. J. vardu... 37. J. V. nuo 2001-01-01 iki 2009 m. birželio mėn. parašu bei antspaudu kas... 38. J. V. pasirašė 1999-08-25 su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr. 130, kuria A.... 39. Jis nuo 1999-08-25 iki 2004-01-26 ( - ) gimnazijoje nedirbusio A. Z. vardu... 40. J. V. nuo 2001-01-01 iki 2009 m. rugpjūčio mėn. parašu ir antspaudu kas... 41. J. V. pasirašė 1996-01-11 įsakymą Nr. 67-K, kuriuo E. V. priėmė į darbą... 42. J. V. nuo 1994-01-25 iki 2004-10-29 ( - ) mokykloje nedirbusio E. V. vardu... 43. J. V. nuo 2001-01-01 iki 2010 m. kovo mėn. parašu bei antspaudu kas mėnesį... 44. J. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje V. J.... 45. Taip J. V. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos... 46. J. V. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį ir 300... 47. J. V. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo dokumentus:... 48. J. V. – pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekė paveikti... 49. A. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės suėjus baudžiamosios... 50. 2. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo... 51. 3. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros... 52. 3.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 53. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo... 54. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas... 55. 3.2. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad... 56. Pasak kasatoriaus, pagal teismų praktiką yra preziumuojama, kad bylą... 57. 3.3. Kasatorius nurodo, kad vertinant, ar J. V., esant tokiam kaltinimui,... 58. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar... 59. 3.4. Kasatorius nurodo ir tai, kad J. V. buvo kaltinamas tuo, jog... 60. J. V. pareikštame kaltinime ir 2013 m. birželio 14 d. prašyme pakeisti... 61. 3.5. Be to, kasatorius pastebi, kad apeliacinės instancijos teismas,... 62. 3.6. Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 63. 4. Įtariamasis J. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti kaip... 64. 4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 65. 4.2. Įtariamasis pritaria Apeliacinio teismo argumentui, kad nesuprantamas... 66. 4.3. Kaltinamajame akte nėra detalių apie tai, kaip jis (J. V.) buvo... 67. 4.4. Kaitinamajame akte neatsispindi, kaip jis (J. V.) 1995–1997 m. R. D.... 68. 4.5. Kaltinamajame akte nurodyta, kad J. V., veikdamas bendrininkų grupe su G.... 69. 4.6. J. V. yra kaltinamas ir suklastojęs įsakymus dėl R. Š. priėmimo į... 70. 4.7. Nesilaikant BPK bei BK normų, suformuluotas kaltinimas dėl suklastojimo,... 71. 4.8. Apeliacinis teismas pagrįstai pažymėjo, kad kaltinime nenustatyti... 72. 4.9. J. V., remdamasis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr.... 73. 4.10. Kaltinamajame akte suformuluota didelė neturtinė žala grindžiama tuo,... 74. 4.11. Prokuroro kasacinis skundas netenkintinas ir dėl prieštaravimo... 75. 4.12. Nepagrįstas kasacinis skundas ir dėl J. V. pritaikytos procesinės... 76. Europos Tarybos Ministrų Komitetas nurodė, kad pernelyg ilgi delsimai vykdant... 77. Pareigą panaikinti procesinę prievartos priemonę prokurorui ar teismui... 78. 5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros... 79. Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinti apygardos teismo... 80. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 81. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio... 82. Šiaulių apygardos teismo teisėjas, susipažinęs su gauta byla, 2012 m. kovo... 83. 2012 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje, prokurorui perskaičius kaltinamąjį... 84. Nuteistieji V. D., V. J., G. B., E. V. ir J. V., nesutikdami su pirmosios... 85. Kaip vieną iš motyvų išvadai dėl BPK 219 straipsnio pažeidimų... 86. Apeliacinės instancijos teismas daug dėmesio skyrė BK 228 straipsnio 1... 87. Kaip vieną iš motyvų perduoti bylą prokurorui apeliacinės instancijos... 88. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo... 89. Teismų praktikoje pasitaiko, kad kaltinamajame akte nedetalizuoti nusikaltimo... 90. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, bylos medžiaga duoda pakankamą pagrindą... 91. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo... 92. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 93. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį lieka galioti pirmosios... 94. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 95. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...