Byla 1A-356-654/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 450 MGL (22 500 Eur) dydžio bauda

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui, nuteistojo Ž. N. gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro V. Aleknos ir nuteistojo Ž. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 450 MGL (22 500 Eur) dydžio bauda.

3Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

4Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas Ž. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 18 d., 17.15 val. iki 2020 m. vasario 20 d., 16.01 val., t. y. 2 dienos, jas prilyginant 4 MGL dydžio (200 Eur) baudai ir paskirta 296 MGL (14 800 Eur) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 682 straipsniu, Ž. N. 4 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

6Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš Ž. N. išieškota konfiskuotino turto vertė – 1 500 Eur.

7Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9I.

10Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

111.

12Ž. N. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas ( - ) pareigose, kaip ( - ) pareigūnas turėdamas pareigą išaiškinti pažeidimus, nustatyti pažeidėjus ir patraukti juos atsakomybėn, vykdydamas šioje srityje tiesioginius įgaliojimus, nurodė mažosios bendrijos „D“ (toliau – MB „D“) vadovui D. M. atvykti į ( - ) inspekciją bei pastarajam 2020 m. sausio 16 d., apie 9.51 val. atvykus į Inspekcijos patalpas ( - ), išaiškino, kad už jo, veikusio MB „D“, kuri nėra įregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, vardu 2019 m. liepos 12 d., 2019 m. liepos 22 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. padarytus administracinius nusižengimus – neišrūšiuotų mišrių statybinių atliekų susikrovimą ir išvežimą iš UAB „V“ priklausančio statybos objekto, šių atliekų nuvežimą ir išpylimą ant žemės grunto, užuot atidavus atliekų tvarkytojams – jo vadovaujamai MB „D“ be administracinės atsakomybės, už kurią D. M. jau buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 38 dalį, papildomai gresia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnyje juridiniams asmenims numatyta atsakomybė už nepavojingų atliekų laikinąjį laikymą, surinkimą vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

13D. M., 2020 m. vasario 14 d., apie 8.10 val., jo nurodymu pakartotinai atvykus į Inspekcijos patalpas, nurodydamas „daug ten“, „atsakomybė didelė“, „tu galvok, ką daryti“, tiesiogiai provokavo D. M. duoti jam kyšį, o taip pat kyšio tiesiogiai pareikalavo D. M. pasakydamas „kaip tau geriau – įrankiais ar pinigais, gal įrankiais“, taip leisdamas suprasti, kad gali padėti išvengti gresiančios atsakomybės D. M. vadovaujamam juridiniam asmeniui MB „D“. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, iš karto po pokalbio jam pasiūlius išeiti į lauką, prie Inspekcijos pastato liepdamas D. M. įvesti į mobiliojo ryšio telefono internetinės paieškos svetainę žodį „Hilti“, o telefono ekrane atsiradus informacijai pagal įvestą užklausą parodydamas pageidaujamą gauti daiktą, tiesiogiai pareikalavo iš D. M., kad šis duotų jam kyšį – nupirktų lauko rotacinį lazerį „PR 300-HV2S“, kurio vertė 2 693,10 eurų, už jo neteisėtą neveikimą vykdant ( - ) inspekcijos vyriausiojo specialisto įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, vykdydamas savo tiesioginius įgaliojimus ar priešingai – jų nevykdydamas, sudarytų sąlygas D. M. vadovaujamai MB „D“ išvengti administracinės atsakomybės ir ekonominių sankcijų už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio, numatančio juridinių asmenų atsakomybę už nepavojingų atliekų laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, nesilaikymą, o būtent už D. M., veikusio MB „D“, kuri nėra įregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, vardu, 2019 m. liepos 12 d., 2019 m. liepos 22 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. padarytus pažeidimus – neišrūšiuotų mišrių statybinių atliekų susikrovimą ir išvežimą iš UAB „V“ priklausančio statybos objekto, šių atliekų nuvežimą ir išpylimą ant žemės grunto, užuot atidavus atliekų tvarkytojams.

14Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką – kyšininkavimą – 2020 m. vasario 14 d., apie 17.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato Alytuje, Naujoji g. 3, susitikimo metu su D. M., veikusiu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. vasario 14 d. nutarimo, kurio teisėtumas patvirtintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. vasario 17 d. nutartimi, pagrindu, kuriuo leista atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus, D. M. nurodžius, kad šiuo metu neturi ankstesnio susitikimo metu jo pareikalauto lauko rotacinio lazerio „PR 300-HV2S“, kurio vertė 2 693,10 eurų, jis tiesiogiai pareikalavo iš D. M. ir su juo susitarė priimti kyšį kitu būdu, t. y. 2 000 eurų grynais už jo neteisėtą neveikimą vykdant ( - ) inspekcijos vyriausiojo specialisto įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, vykdydamas savo tiesioginius įgaliojimus ar priešingai – jų nevykdydamas, sudarytų sąlygas D. M. vadovaujamai MB „D“ išvengti administracinės atsakomybės ir ekonominių sankcijų už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 84 str., numatančio juridinių asmenų atsakomybę už nepavojingų atliekų laikinąjį laikymą, surinkimą vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, nesilaikymą, o būtent už D. M., veikusio MB „D“, kuri nėra įregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, vardu, 2019 m. liepos 12 d., 2019 m. liepos 22 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. padarytus pažeidimus – neišrūšiuotų mišrių statybinių atliekų susikrovimą ir išvežimą iš UAB „V“ priklausančio statybos objekto, šių atliekų nuvežimą ir išpylimą ant žemės grunto, užuot atidavus atliekų tvarkytojams.

15Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką – kyšininkavimą – 2020 m. vasario 18 d., apie 16.30-16.55 val., Alytaus raj. susitikimo metu su D. M., veikusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. vasario 17 d. nutarties pagrindu, kuria leista atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus, pastarajam nurodžius, kad turi ankstesnio susitikimo metu jo pareikalautą kyšį – pinigus, 2000 eurų, jis pareikalavo iš D. M. dalies 2020 m. vasario 14 d. vykusio susitikimo metu sutarto kyšio, t. y. 1 500 eurų ir juos tiesiogiai iš D. M. priėmė už savo neteisėtą neveikimą vykdant ( - ) inspekcijos vyriausiojo specialisto įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, vykdydamas savo tiesioginius įgaliojimus ar priešingai – jų nevykdydamas, sudarytų sąlygas D. M. vadovaujamai MB „D“ išvengti administracinės atsakomybės ir ekonominių sankcijų už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio, numatančio juridinių asmenų atsakomybę už nepavojingų atliekų laikinąjį laikymą, surinkimą vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, nesilaikymą, o būtent už D. M., veikusio MB „D“, kuri nėra įregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, vardu, 2019 m. liepos 12 d., 2019 m. liepos 22 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. padarytus pažeidimus – neišrūšiuotų mišrių statybinių atliekų susikrovimą ir išvežimą iš UAB „V“ priklausančio statybos objekto, šių atliekų nuvežimą ir išpylimą ant žemės grunto, užuot atidavus atliekų tvarkytojams.

16II.

17Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

182.

19Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nuosprendį pakeisti. Iš nuosprendžio pašalinti Ž. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Ž. N. už veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, paskirtą bausmę sugriežtinti paskiriant 1 254 MGL (62 700 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 641 straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 836 MGL (41 800 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a) punktu ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. vasario 20 d. (dvi paras), vieną arešto parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kas sudaro 4 MGL (200 Eur) ir paskirti Ž. N. galutinę 832 MGL (41 600) Eur dydžio baudą. Taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl BK 682 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam Ž. N. nustatant, kad jam nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą viešosiose įstaigose, privačiuose ar viešuosiuose juridiniuose asmenyse, teikiančiuose viešąsias paslaugas, taip pat valstybės tarnyboje, paskirta 5 metams. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

202.1.

21Skunde prokuroras nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, papasakojo visas įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Vertinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nagrinėjamai situacijai aktuali ir teismo nepaminėta teismų praktikos dalis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tik tada, kai asmuo ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes. Teismas skundžiamame nuosprendyje neįvertino ar Ž. N. prisipažinimas nulemtas įrodymų gausos, ar laisvos valios. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tais atvejais, kai prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių kaltininko dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, o jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Prisipažinimas ir gailėjimasis yra du skirtingi požymiai, nulemiantys atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą.

222.2.

23Vertinant nuteistojo Ž. N. parodymus dėl galimybės juos pripažinti savanorišku prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, turėtų būti atsižvelgiama į nuteistojo procesinį elgesį ne tik teisminio nagrinėjimo, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu. Ž. N. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 19 d. apklausiamas įtariamuoju pagal inkriminuotą BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dėl kaltės nepasisakė. Tą pačią dieną jis dalyvavo pas ikiteisminio tyrimo teisėją atliekamoje liudytojo D. M. apklausoje, kurioje liudytojas paaiškino kyšio provokavimo, reikalavimo ir priėmimo aplinkybes. Žinodamas liudytojo poziciją, 2020 m. gegužės 18 d. pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą, Ž. N. savo kaltės nekomentavo ir nurodė parodymus duosiąs tik susipažinęs su byla. Teisme savo uždelstą prisipažinimą nuteistasis bandė pateisinti baime dėl galimų problemų buvusiai sutuoktinei (dirbančiai ( - ) pavaduotoja). Prokuroro vertinimu tokia priežastis nepateisina delsimo prisipažinti ir nebendradarbiauti su tyrimo institucija, o 2020 m. gegužės 18 d., kuomet buvo apklausiamas antra kartą, Ž. N. su savo sutuoktine jau buvo oficialiai išsiskyręs. Jokių kliūčių prisipažinti padarius nusikalstamą veiką, išskyrus nuteistojo norą galutinai įsitikinti jo atžvilgiu surinktų įrodymų pakankamumu, nebuvo, tačiau ir vėl buvo pasirinktas kelias tylėti ir nebendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo institucija. Tik susipažinęs su visa pabaigta byla 2020 m. birželio 2 d. nuteistasis pateikė rašytinius parodymus prisipažindamas kaltu. Netgi rašytiniame pareiškime deklaratyviai prisipažinęs ir sumenkinęs savo veiksmus teigė, kad jis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi, nes D. M. pirmas netiesiogiai pasiūlė jam susitarti, leisdamas suprasti, kad prašo jo veikti neteisėtai, nors tai akivaizdžiai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims. Duodamas parodymus baudžiamąją bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme (2020 m. liepos 8 d.) Ž. N. nors ir pripažino visas kaltinime jam inkriminuotas aplinkybes, tačiau neišreiškė jokio aiškaus savo nusikalstamų veikų pasmerkimo ar pažado pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti. Nors parodymuose deklaratyviai nurodė nuoširdžiai besigailintis ir savo veiką vertinąs labai blogai, tačiau iš jo parodymų turinio teisme matyti, kad savo gailėjimąsi jis siejo ne su nusikalstamos veikos padarymu, bet su iš to jam kilusiomis neigiamomis pasekmėmis: darbo netekimu, šeimos iširimu, gręsiančių sankcijų dydžiu. Nuteistojo formalus kaltinamajame akte inkriminuotų aplinkybių pripažinimas teisme nepadėjo teismui nustatyti nei vienos bylai reikšmingos aplinkybės, kuri nebūtų žinoma ar sunkiai įrodoma be paties kaltinamojo parodymų. Ž. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neįnešė jokio bent kiek reikšmingo indėlio, kuris prisidėtų prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Taigi Ž. N. prisipažinimo padarius nusikaltimą negalima laikyti savanorišku. Nuteistasis kaltu prisipažino tik po to, kai susipažino su visa baigta byla. Nuteistasis prisipažino ne laisva valia, o dėl byloje surinktų įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų, kad Ž. N. gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką būtų nuoširdus. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė Ž. N. pripažinta nepagrįstai ir iš nuosprendžio turėtų būti šalinama, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

242.3.

25Apygardos teismas už Ž. N. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, paskyrė jam sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydį (450 MGL) pasirinko artimą bausmės minimumui. Prokuroro vertinimu paskirtos baudos dydis yra per mažas. Teismas privalo vadovautis bausmės vidurkio taisykle ir, nesant baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, rodančių mažesnį kaltininko ar jo padarytos veikos pavojingumą, neskirti už medianą žymiai mažesnio bausmės dydžio. Nuo 2017 m. spalio 6 d. galiojusi BK 47 redakcija už sunkų nusikaltimą numatė nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio baudą. Taigi, BK 225 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis Ž. N. nusikaltimo darymo metu buvo 3 075 MGL. Teismas Ž. N. nepagrįstai paskyrė artimą minimumui 450 MGL dydžio baudą. Teismo motyvai nustatant nuteistajam baudos dydį iš dalies klaidingi ir nepakankami ženkliai nukrypti nuo baudos, skiriamos už sunkų nusikaltimą, vidurkio. Teismas, nustatydamas nuteistajam baudos dydį, parinko jį 6,8 karto mažesnį už šios bausmės, skiriamos už sunkų nusikaltimą, vidurkį ir beveik tris kartus mažesnę nei baigiamųjų kalbų metu prašė prokuroras. Toks nuokrypis nuo baudos vidurkio būtų nepagrįstas net ir tuo atveju, jei lengvinanti Ž. N. atsakomybę aplinkybė būtų pripažinta pagrįsta. Byloje nenustatyta kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, rodančių mažesnį kaltininko ar jo padarytos veikos pavojingumą. Nuosprendyje paminėtos aplinkybės: Ž. N. elgesys proceso metu, nusikalstama veika sukeltos pasekmės ir kiti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgė parinkdamas baudos dydį, nėra pakankami ženkliai nukrypti nuo baudos, skiriamos už sunkų nusikaltimą, vidurkio taisyklės. Nustatant baudos dydį teismo įvertintas nuteistojo elgesys yra niekuo neišsiskiriantis – Ž. N. kaltu dėl nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, paslėpė ar sunaikino įkalčius – kaip kyšį gautus 1 500 eurų, su ikiteisminio tyrimo institucija nebendradarbiavo, elgėsi pasyviai, nesistengė ikiteisminio tyrimo institucijai atlyginti šiuos pinigus atitinkančios pinigų sumos, kaltu prisipažino tik teisme dėl įrodymų gausos pretenduodamas į bausmės sumažinimą 1/3 dalimi. BK 225 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis pasekmių įrodinėti neįpareigoja, todėl nėra aišku, kokias nusikalstamos veikos pasekmes, kurios būtų pagrindu mažinti baudos dydį, vertino apygardos teismas. Priešingai, nuteistojo veiksmais padaryta didžiulė reputacinė žala aplinkos apsaugos sistemai ir valstybei, aplinkiniams sudarytas įspūdis, kad administracinės atsakomybės galima išvengti mokant kyšius korumpuotam valstybės tarnautojui. Šios nusikaltimo pasekmės rodo padidintą Ž. N. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir, priešingai nei padarė išvadą Kauno apygardos teismas, sudaro prielaidas svarstyti apie didesnės – artimos už sunkius nusikaltimus baudos vidurkiui, o ne jos minimumui, baudos paskyrimą. Aplinkybės, kad Ž. N. moka periodines išmokas nepilnamečiui vaikui ir turi kreditinių įsipareigojimų, taip pat nėra pagrindas nukrypti nuo baudos, skiriamos už sunkų nusikaltimą, vidurkio taisyklei. Taigi Kauno apygardos teismas už nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, nustatė Ž. N. per mažą baudos dydį, kuris nėra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, pakankamai atgrasantis ir efektyvus, todėl neužtikrina BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos bausmės paskirties.

262.4.

27Teismo nuosprendžiu Ž. N. paskirtas teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas (BK 67, 682 straipsniai) 4 metams. Prokuroro nuomone, faktinis baudžiamojo poveikio priemonės turinys yra per siauras, o nustatytas 4 metų jos taikymo terminas per trumpas bei nepadės pilnai įgyvendinti bausmės paskirties ir tikslų. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti kaltininko asmeninius ir valstybės prioritetus ir tuomet spręsti dėl konkretaus BK 682 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės turinio (ribojimų) bei jos termino paskyrimo. Nuosprendžiu teismas nuteistajam, padariusiam sunkų korupcinį nusikaltimą, uždraudė dirbti valstybės tarnyboje, taip iš esmės atėmė teisę užsiimti profesine veikla išimtinai valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Tačiau korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos gali būti padaromos ne tik viešojo administravimo sektoriuje, bet ir teikiant viešąsias paslaugas privačiame sektoriuje. Iš BK 230 straipsnio 3 dalyje įstatymo leidėjo pateikto išaiškinimo seka, kad nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams subjektu gali būti ne tik valstybės tarnautojas, bet ir jam prilygintas asmuo. Sprendžiant iš nuteistajam paskirto draudimo, Ž. N., net ir būdamas nuteistas už sunkų korupcinį nusikaltimą su paskirta baudžiamojo poveikio priemone galėtų nekliudomai eiti pareigas (dirbti) bet kurioje valstybės ar savivaldybės įmonėje arba valstybės ir savivaldybės kontroliuojamose privačiuose juridiniuose asmenyse, teikiančiuose viešąsias paslaugas, todėl toks baudžiamojo poveikio priemonės turinys nepadeda įgyvendinti bausmės paskirties.

282.5.

29Prokuroras nesutinka ir su nuosprendyje nustatytu BK 682 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminu. Už sunkų korupcinio pobūdžio nusikaltimą, BK 682 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 5 metai. Nuosprendžiu teismas paskyrė mažesnį nei vidurkis – 4 metų baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Mažesnį baudžiamosios poveikio priemonės terminą teismas nustatė įvertinęs tas pačias aplinkybes (nuteistojo lengvinanti atsakomybę aplinkybė, atsižvelgęs į nuteistojo elgesį proceso metu, nusikalstama veika sukeltas pasekmes), kuriomis grindė ir baudos skyrimą nuteistajam. Nuosprendyje paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo BK 682 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkio, kaip ir skiriamos bausmės – baudos atžvilgiu.

303.

31Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. N. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nuosprendį ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, paskirti minimalią ar jai artimą baudą, vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu, ją sumokant per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

323.1.

33Skunde nuteistasis nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės dydžio paskyrimo nėra pagrįstas, teisėtas ir teisingas, nes Ž. N. paskirta per griežta bausmė. Teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, turtinę ir šeimyninę padėtį ir pirmenybę suteikė formaliam nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-519/2019 asmuo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nubaustas 150 MGL dydžio bauda, kuri pagal BK 641 straipsnį sumažinta iki 100 MGL; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-300/2018 asmuo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nubaustas 200 MGL dydžio bauda, kuri pagal BK 641 straipsnį sumažinta iki 133 MGL; Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo asmuo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nubaustas 150 MGL dydžio bauda).

343.2.

35Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kuris turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. Tačiau šiuo atveju jis nebuvo pritaikytas tinkamai. Teismas, skirdamas baudos dydį artimą bausmės minimui, nors ir nurodė, kad Ž. N. teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, tačiau taip ir nenurodė motyvų, kodėl skiriama 450 MGL dydžio bauda, kai bausmės minimumas yra 150 MGL. Motyvuose neatskleista, kodėl mažesnės baudos skyrimas nepadėtų pasiekti nuobaudos tikslų ar jiems prieštarautų. Teismas nenurodė teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose. Ž. N. paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, nevisapusiškai atsižvelgta į jo asmenybę, turtinę ir šeimyninę padėtį ir kitas aplinkybes (byloje nenustatyta žala valstybei, civilinis ieškinys nepareikštas, nukentėjęs asmuo jokių pretenzijų nereiškė).

363.3.

37Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę pripažino, savanoriškai nurodė esmines inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, o tai prisidėjo prie greito ir tinkamo bylos išnagrinėjimo, nes byla išnagrinėta per vieną posėdį, kitas posėdis paskirtas tik dėl prokuroro pasiruošimo baigiamosios kalboms. Nuteistasis buvo pateikęs ir prašymą prokurorui bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, tačiau prokuroro nutarimu buvo nuspręsta tokį prašymą atmesti formaliais pagrindais. Analogiškais atvejais asmenims už nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, priimami baudžiamieji įsakymai ir skiriamos minimalios baudos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. baudžiamasis įsakymas byloje Nr. 1-243-898/2020, kuriuo paskirta 150 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 100 MGL dydžio bauda; Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. baudžiamasis įsakymas byloje Nr. 1-250-290/2020, kuriuo paskirta 150 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 100 MGL dydžio bauda).

383.4.

39Skunde pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Ž. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Byloje nėra duomenų, kurie jį charakterizuotų neigiamai. Jis nebuvo darbdavio baustas drausmine atsakomybe, jo atžvilgiu nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų ar administracinių procesų. Šias aplinkybes teismas turėjo pripažinti kaip mažinančias jo asmenybės pavojingumą ir skirti mažesnę baudą.

403.5.

41Teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė 4 metus dirbti valstybės tarnyboje, o tai pakankamai griežtas nubaudimas, dėl ko paskirta 450 MGL dydžio bauda, baudžiamojo poveikio priemonės kontekste, yra neproporcingai didelė. Ž. N., suprasdamas ir kritiškai vertindamas savo elgesį, savo noru išėjo iš valstybės tarnybos, iki to laiko jo įgaliojimai buvo sustabdyti, dėl ko 4 mėnesius neturėjo jokių pajamų. 2020 m. kovo 20 d. buvo nutraukta jo santuoka, nepilnametei dukrai M. N., gim. 2004 m. lapkričio 9 d., šalių sutarimu teikiamas išlaikymas po 150 Eur; tenka mokėti paskolos dalį, tai yra apie 150-200 Eur per mėnesį; pilnametė dukra E. N. studijuoja Vilniaus universitete, 5 kurse, studijos mokamos, reikia dukrai teikti išlaikymą, skirti pinigų pragyvenimui, tačiau šios pareigos šiandiena vykdyti negali dėl sunkios finansinės padėties; gyvena su neįgaliais tėvais, kuriais tenka rūpintis; turto, kurį galėtų parduoti ir sumokėti baudą, nėra, o vienintelis nekilnojamasis turtas yra dalis gyvenamojo namo su priklausiniais ir žeme, kurie taip pat įkeisti bankui. Jis įsteigė UAB „F“, tačiau ši įmonė dar veiklos nevykdo, pajamų negauna, atlyginimas yra minimalus, santaupų neturi, su buvusia sutuoktine turi 100 000 Eur paskolą, jie yra solidarūs skolininkai, dėl ko objektyviai nėra galimybės sumokėti teismo paskirtą nepagrįstai per didelę baudą. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti už BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant minimalią 150 MGL dydžio baudą.

424.

43Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

445.

45Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, o prokuratūros skundą atmesti, prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

46III.

47Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai Apeliaciniai skundai atmetami. Dėl Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo argumentų. Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

486.

49Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti Ž. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė įstatymines bei teismų praktikos pateikiamas atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo sąlygas ir pagrįstai pripažino šią lengvinančią aplinkybę.

507.

51Pagal kasacinio teismo praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-87-976/2020). Prokuratūros skunde pabrėžiama, kad Ž. N. kaltu prisipažino tik susipažinęs su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, o teismas neįvertino ar Ž. N. prisipažinimas nulemtas įrodymų gausos, ar laisvos valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstami atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Taigi Ž. N. parodymų nedavimas ikiteisminio tyrimo metu negali būti kliūtis pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Ž. N. nedavė jokių parodymų ir savo pozicijos dėl nusikalstamos veikos neišreiškė. Jis neneigė savo veiksmų ar kaltės ir neklaidino ikiteisminio tyrimo pateikdamas netikslius parodymus. Ž. N. pasinaudojęs savo teise susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir dar iki kaltinamojo akto surašymo pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame pripažino visas inkriminuojamas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu Ž. N. prisipažinimą galima laikyti tinkamu jo laisvos valios nulemtu veiksmu.

528.

53Skunde teigiama, kad būtina įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltininko parodymai turi prisidėti ne vien prie teisingo sprendimo byloje priėmimo, bet ir tinkamo bylos išnagrinėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu, kaip teigia pats nuteistasis, nerimaudamas dėl savo buvusios sutuoktinės reputacijos, jis atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo pabaigoje susipažinęs su ikiteisminio tyrimo duomenimis pateikė rašytinį pasiaiškinimą, o bylą nagrinėjant teisme išsamiai paaiškino visas aplinkybes ir visiškai pripažino savo kaltę. Dėl šių jo veiksmų byla buvo greitai ir efektyviai išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nors savo veiksmais Ž. N. neprisidėjo prie ikiteisminio tyrimo efektyvumo, tačiau jo veiksmai bylą nagrinėjant teisme užtikrino sklandų ir greitą baudžiamąjį procesą bei sprendimo priėmimą ir teismas tai įvertino.

549.

55Sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Skunde akcentuojama, kad nėra jokių duomenų, kad Ž. N. gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką būtų nuoširdus, o gailėjimąsi jis siejo ne su nusikalstamos veikos padarymu, bet su iš to kilusiomis jam asmeniškai neigiamomis pasekmėmis. Kasacinio teismo praktikoje sakoma, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49-693/2019, 2K-231-495/2019, 2K-87-976/2020, 2K-78-648/2020 ir kt.).??? Vertindamas Ž. N. prisipažinimą kaip nuoširdų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis pripažino visas įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2020 m. birželio 2 d. Ž. N. rašytiniame paaiškinime aiškiai pasmerkė savo neteisėtus veiksmus, nurodė, jog jis nuoširdžiai gailisi. Jis pripažino, kad savo poelgiu parodė didelę nepagarbą tiek savo darbinėms funkcijoms, tiek bendriems žmogiškiesiems principams. Savo prisipažinimą bei gailėjimąsi Ž. N. patvirtino ir teisme. Natūralu, kad nuteistasis gailisi ir dėl jam asmeniškai kilusių neigiamų pasekmių, tačiau priešingai, nei vertina prokuroras, tai negali paneigti jo apgailestavimo dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti Ž. N. prisipažinimo nuoširdumu. Dėl bausmės.

5610.

57Prokuroras nesutinka su nuteistajam Ž. N. paskirtos bausmės dydžiu, kuris, prokuroro vertinimu, yra per mažas. Tai, kad nuteistajam buvo paskirta švelnesnė bausmė nei baudžiamajame įstatyme numatytas sankcijos vidurkis, neužtikrina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės paskirties. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. N. buvo paskirta 450 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 300 MGL dydžio bauda. Į bausmę įskaičius dvi laikiname sulaikyme praleistas dienas paskirta galutinė 296 MGL (14 800 eurų) dydžio bauda. Iš nuosprendyje nurodytų bausmės nuteistajam skyrimo motyvų matyti, kad žemesnės instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Teismas įvertino, kad veikdamas tiesiogine tyčia Ž. N. padarė sunkią nusikalstamą veiką, nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų ir yra baigta. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, tai, kad Ž. N. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, išsituokęs, turi dvi dukras, kurių viena nepilnametė, turi neįgalius tėvus. Teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika sukeltas pasekmes. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Nuteistojo veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad už sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistajam gali būti skiriama nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda, o sankcijos vidurkį sudaro 3 075 MGL.

5811.

59Skunde teigiama, kad teismas privalo vadovautis bausmės vidurkio taisykle, o teismas, nustatydamas nuteistajam baudos dydį, parinko jį 6,8 karto mažesnį už šios bausmės, skiriamos už sunkų nusikaltimą, vidurkį. Vien tai, kad teismas nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes vertino ne taip pat kaip prokuroras, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam buvo paskirta per švelni bausmė. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, teismas, parinkdamas bausmę įstatyme numatytose ribose, tačiau arčiau įstatyme numatytos bausmės minimumo ar maksimumo neprivalo bausmės dydžio argumentuoti išimtinėmis, ypatingai teigiamai ar neigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Skirdamas bausmę teismas vertina šių aplinkybių visumą ir paskiria tokią bausmę, kuri padeda pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų ir yra proporcinga. Įvertinus tai matyti, kad pirmosios instancijos teismas bausmę nuteistajam paskyrė BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytose ribose ir įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus įstatyme numatytam minimumui artimesnę bausmę ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, su tokia teismo išvada sutinka. Ž. N. paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni.

6012.

61Prokuroro skunde prašoma Ž. N. paskirti 1 254 MGL (62 700 eurų) dydžio baudą, o sumažinus ją vienu trečdaliu ir įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką paskirti 832 MGL (41 600 eurų) dydžio baudą. Atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatytus bausmės dydžius ir jų vidurkius, ypatingai didelį 153 750 eurų baudos vidurkį už padarytą sunkų nusikaltimą, taip pat į Lietuvos ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, Ž. N. turimus finansinius įsipareigojimus, darbo netekimą, į tai, kad iš naujai įsteigtos įmonės gaunamos pajamos nėra didelės, jis turi išlaikyti nepilnamečius vaikus, o bauda neturi būti mokama visą gyvenimą, jam pagrįstai skirtas artimas minimaliam baudos dydis. Prokuroro skunde nurodytas baudos dydis yra pernelyg didelis ir tokia griežta bauda būtų įgyvendintas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Teismo paskirta bauda yra pakankamai ženkli, kad ne tik nubaustų kaltininką, bet paveiktų jį ir kitus asmenis taip, jog skatintų daugiau nenusikalsti bei atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.

6213.

63Prokuroras skunde teigia, kad teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės turinys nepadeda įgyvendinti bausmės paskirties ir tikslų. Mano, kad Ž. N. turėjo būti uždrausta dirbti ne tik viešojo administravimo sektoriuje, bet ir teikiant viešąsias paslaugas privačiame sektoriuje, nes nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams subjektu gali būti ne tik valstybės tarnautojas, bet ir jam prilygintas asmuo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentu. BK 682 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo tikslas yra atimti arba apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su kaltininko profesija tuo atveju, kai būtent profesiniai įgūdžiai, darbo vieta tiesiogiai lėmė sąlygas nusikalsti. Taigi ši baudžiamojo poveikio priemonė skirta įgyvendinti vieną iš pagrindinių tokio pobūdžio priemonių tikslų – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Ž. N. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas savo darbines funkcijas, būdamas valstybės tarnautoju ir konstatavo, kad tokia jo veika nesuderinama su pareigų ėjimu. Papildomas baudžiamojo poveikio priemonės turinio apimties išplėtimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas, nes Ž. N. nusikalstamą veiką padarė eidamas valstybės tarnautojo pareigas, o ne joms prilygintas tarnybines pareigas.

6414.

65Prokuroras nesutinka ir su nuosprendyje nustatytu baudžiamojo poveikio priemonės terminu. Už sunkų korupcinio pobūdžio nusikaltimą, BK 682 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 5 (penkeri) metai, o nuosprendžiu teismas paskyrė mažesnį nei vidurkis – 4 metų baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, todėl ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas, atsižvelgus į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas, įvertinus įstatymo leidėjo numatytą intervalą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atitinkantis padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei nuteistojo asmenybę.

66Dėl nuteistojo Ž. N. apeliacinio skundo argumentų.

67Dėl bausmės.

6815.

69Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. N. nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu ir prašo jos dydį sumažinti iki minimalaus, iki 150 MGL. Pabrėžė, kad apygardos teismas neargumentavo, kodėl buvo paskirta būtent 450 MGL dydžio bauda, o ne 150 MGL dydžio bauda. Kaip minėta atsakant į prokuratūros skundo argumentus, teismas skirdamas bausmę vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Parinkdamas bausmę įstatyme numatytose ribose teismas vertina byloje nustatytų aplinkybių visumą ir paskiria tokią bausmę, kuri padeda pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų ir yra proporcinga. Remiantis skunde nurodytomis nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis (neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, išsituokęs, turi dvi dukras, kurių viena nepilnametė, turi neįgalius tėvus, turi finansinių įsipareigojimų) nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė, kaip minėta, ji yra artimesnė įstatyme numatytam už sunkų nusikaltimą skirtinos bausmės minimumui. Teismas neturi pareigos skirti minimalų sankcijoje nustatytą bausmės dydį. Nuteistasis savo prašymą švelninti jam paskirtą bausmę argumentuoja šeimynine padėtimi, mažomis pajamomis, sunkia finansine padėtimi, tačiau bausmės už nusikaltimo padarymą paskyrimas yra neišvengiamai susijęs su tam tikrų apribojimų nuteistajam taikymu, dėl kurių jis patirs neigiamas pasekmes. Šie apribojimai turi būti proporcingi ir tinkamai individualizuoti, tačiau taip pat turi paveikti nuteistuosius laikytis įstatymų, užtikrinti, kad ateityje jie nedarys naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti kitų bausmės tikslų įgyvendinimą. Skunde apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų, nėra pagrindas sumažinti jam paskirtos bausmės dydį, nes ši aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant bausmę pripažinus ją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų ar administracinių procesų, jis nebuvo baustas darbdavio drausmine atsakomybe nėra aplinkybės mažinančios jo kaip nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes nemano, kad nuteistajam paskirta 450 MGL dydžio bauda (galutinė 296 MGL dydžio bauda) yra per didelė našta, aiškiai neatitinkanti proporcingumo reikalavimų, yra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti dar labiau nėra teisinio pagrindo.

7016.

71Skunde teigiama, kad apygardos teismas nesivadovavo teismų praktika panašiose bylose, kur nuteistiesiems buvo paskirtos mažesnio dydžio baudos. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Remdamasis tokiu šaltiniu teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Skunde nurodytoje Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-519/2019 kyšio suma buvo tik 50 eurų. Baudžiamųjų bylų Nr. 1-81-300/2018, 1-243-898/2020, 1-250-290/2019 procesai buvo užbaigti baudžiamaisiais įsakymais, t. y. kitokiu procesiniu sprendimu, nei nagrinėjamu atveju. Skunde konkrečiai neįvardijamas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties numeris, kuria teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo asmuo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nubaustas 150 MGL dydžio bauda, tačiau remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (tą dieną priimta tik viena tokia nutartis) šios nutarties Nr. 1A-331-177/2018. Šioje byloje kyšio suma taip pat buvo mažesnė, nei nagrinėjamu atveju – 200 eurų. Be to, paskirtos bausmės ir jų dydžiai apeliacine tvarka nebuvo skundžiami, todėl apeliacinės instancijos teismas paskirtų bausmių iš esmės ir neaptarinėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti teismų sprendimai nėra tapatūs nagrinėjamai situacijai, todėl jais vadovautis apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neprivalo. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti prokurorės ir nuteistojo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

73atmesti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro bei nuteistojo Ž. N. apeliacinius skundus.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu... 4. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir 66... 5. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 682 straipsniu,... 6. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš Ž. N.... 7. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. I.... 10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 11. 1.... 12. Ž. N. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas ( - )... 13. D. M., 2020 m. vasario 14 d., apie 8.10 val., jo nurodymu pakartotinai atvykus... 14. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką – kyšininkavimą – 2020 m. vasario... 15. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką – kyšininkavimą – 2020 m. vasario... 16. II.... 17. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai... 18. 2.... 19. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras... 20. 2.1.... 21. Skunde prokuroras nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog... 22. 2.2.... 23. Vertinant nuteistojo Ž. N. parodymus dėl galimybės juos pripažinti... 24. 2.3.... 25. Apygardos teismas už Ž. N. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225... 26. 2.4.... 27. Teismo nuosprendžiu Ž. N. paskirtas teisės dirbti valstybės tarnyboje... 28. 2.5.... 29. Prokuroras nesutinka ir su nuosprendyje nustatytu BK 682 straipsnyje numatytos... 30. 3.... 31. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. N. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo... 32. 3.1.... 33. Skunde nuteistasis nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje... 34. 3.2.... 35. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų,... 36. 3.3.... 37. Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę pripažino, savanoriškai nurodė... 38. 3.4.... 39. Skunde pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Ž. N.... 40. 3.5.... 41. Teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę... 42. 4.... 43. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.... 44. 5.... 45. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo... 46. III.... 47. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai Apeliaciniai... 48. 6.... 49. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 50. 7.... 51. Pagal kasacinio teismo praktiką kaltininko prisipažinimas padarius... 52. 8.... 53. Skunde teigiama, kad būtina įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo... 54. 9.... 55. Sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui... 56. 10.... 57. Prokuroras nesutinka su nuteistajam Ž. N. paskirtos bausmės dydžiu, kuris,... 58. 11.... 59. Skunde teigiama, kad teismas privalo vadovautis bausmės vidurkio taisykle, o... 60. 12.... 61. Prokuroro skunde prašoma Ž. N. paskirti 1 254 MGL (62 700 eurų) dydžio... 62. 13.... 63. Prokuroras skunde teigia, kad teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės... 64. 14.... 65. Prokuroras nesutinka ir su nuosprendyje nustatytu baudžiamojo poveikio... 66. Dėl nuteistojo Ž. N. apeliacinio skundo argumentų.... 67. Dėl bausmės.... 68. 15.... 69. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. N. nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu... 70. 16.... 71. Skunde teigiama, kad apygardos teismas nesivadovavo teismų praktika panašiose... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 73. atmesti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų korupcijos...