Byla 2K-231-495/2019
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Petro Ragausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio.

3Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams, 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. B. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

5Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktais, A. B. įpareigotas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programose, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

6Priimtas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos A. B. pareikšto 72,19 Eur dydžio civilinio ieškinio atsisakymas bei civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus A. B. pareikšto 201,79 Eur dydžio civilinio ieškinio atsisakymas ir procesas dėl šių ieškinių nutrauktas.

7Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pakeistas Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendis:

8A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programose, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

10Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

11Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

12Teisėjų kolegija

Nustatė

13I. Bylos esmė

141. A. B. nuteistas už šias nusikalstamas veikas:

151.1. Pagal BK 284 straipsnį už tai, kad 2017 m. spalio 8 d. apie 00.30 val. viešoje vietoje – Šilalės m., Tauragės g. 1, kavinės „Pakeliui“ viduje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, elgdamasis įžūliai, kitų asmenų akivaizdoje sučiupo M. K. už drabužių ir jį tampė. Priėjus R. L. ir bandant A. B. patraukti nuo M. K., A. B. sugriebė R. L. už kaklo ir taip juos abu tampė. M. K. ištrūkus nuo A. B., pastarasis tyčia kumščiu sudavė R. L. vieną kartą į veido sritį ir šis nugriuvo ant žemės. Tęsdamas savo veiksmus, A. B. išbėgo į lauką ir pasivijęs M. K. tyčia kumščiu sudavė jam į veido sritį du–keturis smūgius, tikslesnis skaičius nenustatytas, nuo smūgių M. K. nugriuvus ant žemės, tyčia spyrė jam du smūgius į galvos sritį. A. B. nukentėjusiesiems M. K. ir R. L. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymius sveikatos sutrikdymus.

161.2. Pagal BK 286 straipsnį už tai, kad pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims: 2017 m. spalio 21 d. apie 2.55 val. Šilalės r., Pajūrio mstl., Dariaus ir Girėno g., priešais kavinę-barą „Jūra“ esančioje automobilių aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, atsisakė vykdyti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – Šilalės rajono PK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Š. ir šio skyriaus tyrėjo T. R. reikalavimus išlipti iš tarnybinio automobilio „Škoda Octavia Scaut“ (valst. Nr. ( - )), aktyviais veiksmais tam priešinosi ir grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. jėga laipinamas iš tarnybinio automobilio muistėsi rankomis, asmens apžiūros metu siekė įspirti policijos pareigūnams ir surakintomis rankomis suduoti į galvos sritį, tačiau policijos pareigūnai smūgius blokavo, laiku atsitraukė ir tiesioginių smūgių išvengė. A. B., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. šaukė, kad juos užmuš ir įspirs. Siekdamas išvengti sulaikymo, jis stūmė nuo savęs policijos pareigūnus A. Š. ir T. R., pagriebęs jiems už tarnybinės uniformos ją tampė. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus pargriautas ant žemės A. B. toliau priešinosi, spardėsi, siekdamas pataikyti policijos pareigūnams. A. B., vedamas į tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“ (valst. Nr. ( - )), aktyviais veiksmais tam priešinosi, sodinamas į tarnybinį automobilį panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia sudavė alkūne policijos pareigūnui A. Š. vieną kartą į kairįjį šoną, taip sukėlė jam fizinį skausmą.

171.3. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad darė poveikį nukentėjusiam asmeniui: 2017 m. gruodžio 10 d. apie 20 val., po to, kai M. K. davė parodymus apie A. B. padarytus nusikalstamus veiksmus byloje Nr. 01-1-54177-17, kurioje A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, susitikęs su M. K. Šilalės r., Kvėdarnos mstl., prie kapinių esančioje automobilių aikštelėje, prašydamas ir įkalbinėdamas, siekė paveikti nukentėjusįjį M. K., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus dėl jam padarytos nusikalstamos veikos, t. y. kad Šilalės rajono PK pasakytų, kad ne jis sumušė nukentėjusįjį. Tęsdamas neteisėtus veiksmus, 2017 m. gruodžio 11 d. apie 8.00 val. Šilalės m., Struikų g. 5, prie Šilalės rajono PK susitikęs M. K. dar kartą prašė ir įkalbinėjo, kad šis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t. y. kad policijoje ikiteisminio tyrimo metu pasakytų, kad jį sumušė ne jis (A. B.).

18II.

19Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė 2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pripažino A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, ir panaikino nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, bei nustatė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

20III.

21Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Petras Ragauskas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

223.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimus.

233.2. Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo. Apeliaciniame skunde pateiktas prokuroro prašymas pripažinti A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, vertintinas atsižvelgiant į tai, kad nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje prokuroras šios BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos aplinkybės taikyti neprašė, o skunde neargumentavo pavėluoto prašymo taikyti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, tenkinęs prokuroro prašymą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-206-483/2018, suformuotu precedentu. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste taikytinas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-580-148/2016, suformuotas precedentas (nustatyta, kad N. M. nebuvo suformuluotas kaltinimas, jog jis inkriminuotas veikas padarė būdamas recidyvistas, o bylą nagrinėjant teisme prokuroras neprašė sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog N. M. jam inkriminuotas veikas padarė kaip recidyvistas, teismui prašymo pakeisti kaltinimą BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė, taigi teismas, pripažindamas, kad N. M. atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė recidyvistas, pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalį). Kaltinamas asmuo turi teisę tiksliai žinoti, kuo jis yra kaltinamas (konkrečiai nurodant atsakomybės priemonių griežtumą lemiančias aplinkybes kaltinamajame akte ar bent bylą nagrinėjant teismo posėdyje). Vadovaujantis rungimosi principu, prokurorui kaltinamajame akte nenurodžius sunkinančios aplinkybės ir neprašius pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažinti esant atitinkamą aplinkybę, neturėtų prokuroras dėl šios aplinkybės skųsti teismo nuosprendį. Antra vertus, sunkinančios aplinkybės (ne)pripažinimo klausimas savo esme ir poveikiu kaltinamojo teisėms iš esmės panašus (ar netgi tapatus) į veikos kvalifikavimo klausimą: jis gali lemti bausmės rūšies parinkimą, bausmės dydį, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės vykdymo atidėjimą. Aiškiai nepatikslinus pareikštų kaltinimų, teismas negali pritaikyti griežtesnės normos, siekdamas kuo teisingiau kvalifikuoti veiką. Vertinant sunkinančių atsakomybę aplinkybių pripažinimo teisines pasekmes, tas pats teisinis režimas turėtų galioti ir joms.

243.3. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nepripažinimo. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro skundą iš naujo spręsdamas bausmės vykdymo klausimą, deramai neįvertino visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų bylos aplinkybių (įskaitant atsakomybę lengvinančias, kitas kaltininką charakterizuojančias aplinkybes). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (4 l.) pažymėta, kad 2018 m. balandžio 30 d. A. B. davė M. K. 1500 Eur už kūno sužalojimų padarymą ir iš viso už sužalojimus sumokėjo 3000 Eur. Taigi A. B. buvo visiškai atsiskaitęs su nukentėjusiuoju. A. B. atsiskaitė ir su civilinius ieškinius pareiškusiais Klaipėdos teritorine ligonių kasa bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriumi ir teismas tai pripažino lengvinančia atsakomybę aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas dėl minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės visiškai nepasisakė ir jos tinkamai neįvertino. Be to, nors pirmosios instancijos teismas nurodė neturintis pagrindo netikėti kaltinamojo nuoširdžiu prisipažinimu teisme, tačiau nepripažino tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi priimant nuosprendžius objektyviai egzistavo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Spręsdamas su bausmės vykdymo atidėjimu susijusį klausimą ir neįvertindamas šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 369 straipsnio 3 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-417-697/2016).

253.4. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo reikia įvertinti, ar bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė šią taisyklę, nes, ignoruodamas kitus tikslus, ypač akcentavo siaurai, netiksliai ir klaidingai interpretuojamą teisingumo principą, kurį siejo su tuo, jog „kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją“. Skundžiamame nuosprendyje minima bendroji ir specialioji prevencija bei nebaudžiamumo nuotaikos ir nepagarba įstatymui yra ne teisingumo principo aspektai, o BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas principas (t. y. ydingai interpretuotas teisingumo principas). Kita vertus, teisinės atsakomybės kontekste teisingumas turi būti individualus. Teisingumo principas pirmiausia reikalauja atsižvelgti į individualią asmens situaciją, suprasti jo veikos priežastis ir sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, o vien tik išorinių požymių įvertinimas nesudarė pakankamų sąlygų nustatyti teisingą bausmę. Atsižvelgiant į bendrąsias žmogaus teisių ribojimo sąlygas, teisinga laikytina tik tokia bausmė, kuri yra proporcinga siekiamiems tikslams ir pasireiškia minimalia intervencija apribojant žmogaus teises.

263.5. Vertinant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus, nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė negali padėti pasiekti bent didesnės dalies jai keliamų tikslų. Vertinant pirmąjį bausmės tikslą (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo), išskirtina bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslai. Asmenį nuo nepageidaujamo elgesio labiausiai sulaiko tai, kad jis turi ką prarasti (bausmės vykdymo atidėjimo sulaukęs subjektas suinteresuotas laikytis taisyklių). Svarbu įvertinti, jog kai asmuo siunčiamas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės, ne tik sumažėja paskatos nedaryti naujų pažeidimų, bet ir prarandami socialiniai ryšiai bei įgūdžiai gyventi visuomenėje, todėl žmogus tam tikra prasme programuojamas tęsti kriminalinę veiklą (nuteistasis netektų ne tik darbo, bet ir reikšmingų socialinių ryšių). Tiesa, teismas teisingai pažymėjo, kad bendrosios prevencijos požiūriu realus laisvės atėmimas gali būti prasmingas. Tačiau vertinant šį aspektą reikėtų atsižvelgti į bendrosios prevencijos įtampą, kylančią dėl kirtimosi su atsakomybės individualumo principu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta humanistine teisine tvarka, lemiančiais, kad žmogus visuomet yra teisės subjektas, o ne objektas, tikslas, o ne priemonė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas). Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė to, kad reali laisvės atėmimo bausmė padės nuteistąjį ateityje sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo.

273.6. Vertinant antrąjį bausmės tikslą (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį) pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino, jog už pasipriešinimą policijos pareigūnams (BK 286 straipsnis) A. B. buvo nubaustas administracine tvarka, o paskirta nuobauda 2018 m. vasario 20 d. įvykdyta. Neabejotina, kad pritaikyta baudžiamoji atsakomybė turėjo apimti ir visus administracinės atsakomybės aspektus. Non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-7-29-942/2016). Teisingumo vykdymo procese dėl valstybės atstovų neapsižiūrėjimo iškilus tam tikrų nesklandumų, remiantis teisingumo principu, kaltinamajam yra savotiškai „kompensuojama“, pavyzdžiui, taikant švelnesnę, nei įstatyme nustatyta, bausmę arba taikant bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

283.7. Vertinant trečiąjį bausmės tikslą (atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas) pasakytina, kad laisvės atėmimas neatimtų šią bausmę atliekančiam nuteistajam galimybės pažeidinėti bendrabūvio taisykles, smurtauti, žeminti kitus asmenis. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą šis tikslas jokios apibrėžtos įtakos nedaro. Jis prasmingas tik specifiniais atvejais, pvz., atimant asmeniui teisę dirbti darbą, kurį atlikdamas jis ir tegali daryti tam tikras nusikalstamas veikas (pvz., imti kyšius).

293.8. Vertinant ketvirtąjį bausmės tikslą (paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) pasakytina, kad visuotinai žinoma, jog reali laisvės atėmimo bausmė ją atliekančius asmenis skatina ne laikytis įstatymų, o juos pažeisti. Profesinėje publicistikoje laisvės atėmimo įstaigos neretai vadinamos „nusikaltėlių mokyklomis“. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą šis tikslas netgi teoriškai sunkiai suderinamas su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu: remiantis išsamia statistinių duomenų analize grindžiamais moksliniais tyrimais, labiau tikėtina, kad siųsdamas nuteistąjį į laisvės atėmimo įstaigą teismas jį paveikia taip, kad jis ne laikytųsi įstatymų, o juos dar kartą pažeistų.

303.9. Vertinant penktąjį bausmės tikslą (užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) pasakytina, kad vien aplinkybės, jog dar tebevykstant ikiteisminiam tyrimui nuteistasis A. B. buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis už vienos iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų apimamas veikas, kontekste teisingumo principas reikalautų, kad nuteistojo padėtis būtų palengvinta. Minėta, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti į individualią asmens situaciją, suprasti jo veikos priežastis bei sąlygas. Vertinant nuteistojo A. B. situaciją šiuo požiūriu kiekvienas iš penkių jo ankstesnių teistumų buvo susijęs arba su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, arba su viešosios tvarkos pažeidimu; absoliuti dauguma administracinių nusižengimų taip pat susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu be gydytojo paskyrimo arba alkoholio vartojimo taisyklių pažeidimais, taip pat viešosios tvarkos pažeidimais (kitą dalį sudaro kelių eismo taisyklių pažeidimai, dažniausiai labai smulkūs). Dauguma viešosios tvarkos pažeidimų buvo padaryti būnant apsvaigus ir akivaizdu, kad tai yra tikroji nuteistojo neteisėto elgesio priežastis. Suvaržius nuteistojo laisvę, jis patirs papildomų suvaržymų už elgesį, kurį kontroliuoti pajėgus tik ribotai. Teismo taikomos priemonės turi būti proporcingos ir atitikti minimalaus būtino apribojimo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, taikęs bausmės vykdymo atidėjimą, skyrė baudžiamojo poveikio priemones, kurios buvo orientuotos į priklausomybės problemą ir esminiu viešosios tvarkos pažeidimo rizikos veiksniu esantį buvimą viešoje vietoje (dalyvauti elgesio pataisos programose, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų). Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs bausmės vykdymo atidėjimą, net neanalizuodamas paskirtų apribojimų ir realios laisvės atėmimo bausmės poveikio šalinant nuteistojo nusikalstamo elgesio prielaidas bei galimo poveikio kaltininko asmenybei, pažeidė pareigą imtis įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės ir įrodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417-697/2016).

313.10. Apeliacinės instancijos teismas netiesiogiai pritarė prokuroro apeliacinio skundo teiginiams dėl bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo. Skunde prokuroras klaidingai nurodė, kad A. B. įsidarbino tik skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta apie A. B. darbą UAB „D.“. Tai, kad A. B. įsidarbino ne fiktyviai, patvirtina jo charakteristika iš darbovietės, kurioje, pakeitęs darbą, pradėjo dirbti nuosprendžio priėmimo dieną, ir darbą tęsia iki šiol. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo sutikti su prokuroro teiginiais, kad nuteistasis „savo kaltės nepripažino, nesigailėjo, savo veiksmų kritiškai nevertino“, nes jie prieštaravo pirmosios instancijos teismo nustatytam faktui, kad „teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo nuoširdžiu prisipažinimu teisme“ (5 l.). Skunde prokuroras akcentavo ir A. B. padarytą administracinių nusižengimų skaičių, kaip reikšmingą jo apibūdinimui (per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas dvidešimt vieną kartą). Tačiau dauguma nuteistojo pažeidimų susiję ne su jo ciniškumu ar piktavališkumu (kaip klaidingai teigia prokuroras), o su problemomis, kylančiomis iš priklausomybės nuo alkoholio ir narkotinių (psichotropinių) medžiagų. Kita vertus, neįvertinta tai, kad du paskutinius administracinius nusižengimus nuteistasis padarė 2018 m. kovo 16 d. ir 2018 m. vasario 26 d. (beveik vienerius metus nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų), kurie susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu be gydytojo paskyrimo. Nesiėmęs įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, reikšmingos bylai teisingai išspręsti, neįvertinęs visų proceso metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų ir, vertindamas įrodymus, padaręs klaidų dėl jų turinio, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-417-697/2016). 4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į nuteistojo A. B. gynėjo advokato Petro Ragausko kasacinį skundą siūlo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

324.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo A. B. padarytos nusikalstamos veikos, jo asmenybės pavojingumą, nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas.

334.2. BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Pagal teismų praktiką įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pvz., kad asmuo nusikalstamą veiką buvo padaręs bendrininkų ar organizuota grupe ir pan.). Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte konkrečiai įvardyti visi ankstesni A. B. teistumai, kurie buvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde, kurį gavo ir nuteistasis, nurodė, kad turi būti pripažįstama A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Nuteistasis ir jo gynėjas dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir turėjo galimybę ginčyti prokuroro apeliacinio skundo argumentus. Tokia pozicija išdėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-976/2018.

344.3. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro bendrą bausmės paskirtį. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

354.4. BK 75 straipsnis nustato, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas išvadą, ar atidėjus bausmės vykdymą bus pasiekti tikslai, gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

364.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog bausmės tikslai A. B. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. B. nuteistas už trijų tyčinių, iš kurių du smurtiniai, nusikaltimų padarymą, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jis nepripažino kaltės, nesigailėjo, kritiškai nevertino savo veiksmų. Jis per gana trumpą laiką teistas penkis kartus, iš kurių keturis – už tyčinius, tris – už smurtinius nusikaltimus, nors bausmes atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu A. B. jau buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, 2014 m. kovo 12 d. teismo nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir A. B. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. A. B. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas dvidešimt vieną kartą, išvadų dėl savo elgesio nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino BK 75 straipsnio nuostatų taikymą. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. B. dirba, nenurodydamas, nuo kada, todėl kasacinio skundo argumentai dėl A. B. įsidarbinimo laiko nepagrįsti.

374.6. Kitaip nei teigia kasatorius, A. B. nenubaustas administracine ir baudžiamąja tvarka už tuos pačius veiksmus. Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. A17-3-761/2018 ir Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarimo matyti, kad A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį už tai, kad 2017 m. spalio 21 d. apie 3 val. Šilalės r., Pajūrio mstl., Dariaus ir Girėno g., prie kavinės „Jūra“, viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie žmonių, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nevykdė statutinių valstybės tarnautojų reikalavimų bei pažemino jų garbę ir orumą, išvadindamas juos necenzūriniais žodžiais. ANK 506 straipsnio 4 dalies, 508 straipsnio pažeidimų požymiai skiriasi nuo BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos. Veiksmus, dėl kurių A. B. nubaustas administracine tvarka, ir nusikaltimo padarymą skyrė neilgas laiko tarpas, jie vyko vienas po kito. Tačiau administracinio nusižengimo ir nusikaltimo faktinis pagrindas nėra identiškos ar iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės. Tai skirtingi veiksmai: iš pradžių A. B. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, jam buvo uždėti antrankiai, tačiau jis rankas persinėrė į priekį, policijos pareigūnus, einančius tarnybines pareigas ir dėvinčius tarnybines uniformas, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, atsisakė lipti iš tarnybinio automobilio. Po to, kai buvo bandoma A. B. sulaikyti policijos pareigūnams ėmus aktyvesnių veiksmų (panaudojant dujas, elektrošoką), šis atliko veiksmus, kurie kvalifikuoti kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui pagal BK 286 straipsnį. Administracinio nusižengimo protokolas A. B. buvo surašytas už pažeidimus, susijusius su policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymu, jų garbės ir orumo įžeidimu, o baudžiamasis procesas pradėtas dėl A. B. veiksmų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu ar grasinimu tuoj pat jį panaudoti prieš savo pareigas atliekančius policijos pareigūnus.

384.7. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis neprisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nesigailėjo, atmestini, kadangi A. B. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 286 straipsnyje ir 233 straipsnio 1 dalyje.

394.8. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl aplinkybių, nustatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, pripažinimo lengvinančiomis aplinkybėmis kasacine tvarka nenagrinėtini, nes šie klausimai nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

40IV.

41Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 5. Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Petro Ragausko kasacinis skundas atmestinas. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų 6. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. A. B. baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 75 straipsnio ir 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto). Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Apeliacinės instancijos teismas prokuroro apeliacinį skundą tenkino. Kasatorius skunde kelia klausimą dėl neteisėto A. B. nuteisimo pagal BK 286 straipsnį dėl pasipriešinimo viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, kadangi, pasak kasatoriaus, jis už tuos pačius neteisėtus veiksmus buvo nubaustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas dėl BK 286 straipsnio taikymo A. B. pasisakė, išdėstė motyvus dėl baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo administracinės atsakomybės. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme BK 286 straipsnio taikymo klausimai nebuvo kelti ir nebuvo nagrinėti, todėl minėti kasacinio skundo teiginiai, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kasacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjami ir paliktini nenagrinėti. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo 7. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, pagrįstai pripažino nuteistojo A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nors kaltinamajame akte ši aplinkybė nebuvo nurodyta ir pirmosios instancijos teismo posėdyje prokuroras jos taikyti neprašė. 8. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.) atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. 9. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.). Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). 10. Kasatorius neginčija, kad A. B., būdamas pilnametis, iki naujų tyčinių nusikalstamų veikų, nagrinėjamų šioje byloje, padarymo 2017 m. buvo teistas už tyčinius nusikaltimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. paskutinį kartą už tyčinį nusikaltimą nuteistas Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu) pagal BK 284 straipsnį, kuriuo subendrinus paskirtą bausmę su Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu jam paskirta galutinė vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tai atitinka nusikaltimų recidyvo (kartu ir asmens buvimo recidyvistu) sąlygas, baudžiamojo įstatymo nustatytas BK 27 straipsnio 1 dalyje. Duomenys apie visus A. B. teistumus išdėstyti kaltinamajame akte ir nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje. Prokuroras apeliaciniame skunde prašė pripažinti A. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Taigi minėtos aplinkybės konstatavimas A. B. nebuvo netikėtas, todėl, priešingai nei teigia kasatorius, nuteistojo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismo padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, ją ištaisė ir pripažino A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisėta ir pagrįsta, atitinka formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-272-976/2017). Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų taikymo 11. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro skundą iš naujo spręsdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo klausimą ir vertindamas byloje nustatytų aplinkybių visumą, turėjo pripažinti A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (kaltinimas pagal BK 284 straipsnį). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad A. B. nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą, tačiau jos neįvertino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 12. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje, apklausiamas kaip įtariamasis 2017 m. gruodžio 5 d. kaltu neprisipažino, kategoriškai paneigė sudavęs smūgius nukentėjusiesiems R. L. ir M. K. (2 t., b. l. 45). Po šios apklausos, 2017 m. gruodžio 10–11 dienomis, A. B. darė poveikį nukentėjusiajam M. K., siekdamas, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, jog jį sumušė ne A. B., o kitas asmuo (dėl to jis nuteistas nagrinėjamoje byloje pagal BK 233 straipsnio 1 dalį). 2017 m. gruodžio 21 d. papildomai apklausiamas kaip įtariamasis savo poziciją dėl pateiktų įtarimų pakeitė ir prisipažino sudavęs nukentėjusiesiems smūgius (2 t., b. l. 51–52). Pirmosios instancijos teisme A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, įvykdytą nukentėjusiųjų M. K. ir R. L. atžvilgiu; kaltės dėl kitų jam inkriminuotų nusikaltimų pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį nuteistasis nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, esant nustatytoms aplinkybėms, teismai neturėjo pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotas faktas, jog „A. B., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir teismas neturi pagrindo netikėti jo nuoširdžiu prisipažinimu“ (nuosprendžio 5 l.), priešingai nei teigia kasatorius, nereiškia, kad tai turėjo būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip minėta pirmiau, sprendžiant dėl šios aplinkybės pripažinimo atsakomybę lengvinančia, svarbu objektyviai įvertinti bylos aplinkybių visumą, be kita ko, ir kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau. Nagrinėjamoje byloje šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti reikšmingų aplinkybių visuma nebuvo nustatyta. 14. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentu, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl A. B. paskirtos bausmės, neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kad jis atlygino žalą nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos teismas, išdėstydamas motyvus dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo, dar kartą įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Dėl BK 75 straipsnio taikymo 15. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 41 straipsnio nuostatas, panaikindamas bausmės vykdymo atidėjimą, sureikšmino teisingumo principo įgyvendinimą, ignoruodamas kitus šiame straipsnyje nurodytus bausmės tikslus. 16. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 17. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal teismų praktiką, taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidas nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014, 2K-372-697/2017). 18. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). 19. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016). 20. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė vieną A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be kita ko, teismas įvertino tai, kad A. B., nepaisant jauno amžiaus, teistas penkis kartus, iš kurių tris kartus už analogiškus nusikaltimus, t. y. viešosios tvarkos pažeidimus; iš kaltinamojo teistumų matyti, kad jis išvadų dėl savo neteisėto elgesio nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas; teistumas neišnykęs, jis daugybę kartų baustas administracine tvarka. Tačiau, konstatavęs tokias neigiamai kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad: A. B. paskutinį kartą teistas Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu už baudžiamąjį nusižengimą, nurodytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, bauda, kuri yra sumokėta; teisme buvo pateikta pažyma, jog A. B. nukreiptas į anoniminių narkomanų grupę ir tęstines psichologo konsultacijas; 2018 m. liepos 3 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog A. B. nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 62 balai, rekomenduota jam nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programose, dirbti arba registruotis darbo biržoje; dirba, žalą nukentėjusiajam M. K. atlygino. Todėl A. B. resocializacija už nesunkių nusikaltimų padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus. 21. Apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai nei pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog bausmės tikslai A. B. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. B. per gana trumpą laikotarpį teistas net penkis kartus, iš jų keturis kartus už tyčinius, tris – už smurtinius nusikaltimus, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu A. B. jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau 2014 m. kovo 12 d. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. B. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, taigi jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. A. B. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas net 21 kartą; jis nedarė teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio ir toliau daro nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus, jo elgesys yra ciniškas ir pavojingas visuomenei; A. B. teisės pažeidimus darė ir atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį šioje byloje (t. y. nusikalstamas veikas, nurodytas BK 233 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje); nors A. B. turi darbą, deklaruoja norą keistis, tačiau tai nuo naujų teisės pažeidimų jo nesustabdė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikaltimų padarymo, be kita ko, nustatęs antrą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nesutiko su apylinkės teismo išvadomis, jog A. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. 22. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad byloje nenustatyta BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga, t. y. pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai patvirtina A. B. asmenybę apibūdinantys duomenys, jo ankstesni teistumai, kiti padaryti teisės pažeidimai, nekritiškas savo nusikalstamų veiksmų vertinimas, tinkamų išvadų nedarymas iš ankstesnių teistumų, nepateisintas teismo pasitikėjimas juo dėl ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, jo polinkis nusikalsti. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė pirmosios instancijos teismo baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą (BK 75 straipsnis) ir ją ištaisė. 23. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

43Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Petro Ragausko kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. B.... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos... 5. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 6. Priimtas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos A. B.... 7. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas... 9. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi,... 10. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtą... 11. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 12. Teisėjų kolegija... 13. I. Bylos esmė... 14. 1. A. B. nuteistas už šias nusikalstamas veikas:... 15. 1.1. Pagal BK 284 straipsnį už tai, kad 2017 m. spalio 8 d. apie 00.30 val.... 16. 1.2. Pagal BK 286 straipsnį už tai, kad pasipriešino viešojo administravimo... 17. 1.3. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad darė poveikį nukentėjusiam... 18. II.... 19. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė 2. Apeliacinės... 20. III.... 21. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Kasaciniu skundu... 22. 3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso... 23. 3.2. Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo. Apeliaciniame... 24. 3.3. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nepripažinimo. Apeliacinės... 25. 3.4. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo. Kasacinio teismo praktikoje... 26. 3.5. Vertinant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus,... 27. 3.6. Vertinant antrąjį bausmės tikslą (nubausti nusikalstamą veiką... 28. 3.7. Vertinant trečiąjį bausmės tikslą (atimti ar apriboti nuteistam... 29. 3.8. Vertinant ketvirtąjį bausmės tikslą (paveikti bausmę atlikusius... 30. 3.9. Vertinant penktąjį bausmės tikslą (užtikrinti teisingumo principo... 31. 3.10. Apeliacinės instancijos teismas netiesiogiai pritarė prokuroro... 32. 4.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pirmosios... 33. 4.2. BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra... 34. 4.3. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo... 35. 4.4. BK 75 straipsnis nustato, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali... 36. 4.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra... 37. 4.6. Kitaip nei teigia kasatorius, A. B. nenubaustas administracine ir... 38. 4.7. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 39. 4.8. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl aplinkybių, nustatytų BK 59... 40. IV.... 41. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 5. Nuteistojo A. B.... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 43. Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Petro Ragausko kasacinį skundą atmesti....