Byla 1A-777-319/2017
Dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje (2 veikos) numatytas nusikalstamas veikas ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės M. Ž., E. S., jų gynėjams advokatams L. L., Mantui Šriupšai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje (2 veikos) numatytas nusikalstamas veikas ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi.

3E. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2 veikos) ir 284 str. straipsnyje (2 veikos) numatytas nusikalstamas veikas ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi.

4Iki įsiteisės teismo nuosprendis kaltinamiesiems M. Ž. ir E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti - paliko nepakeistas, jas panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

5Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, A. Š. ir A. Š. pareikštų civilinių ieškinių nutraukė.

6Teisėjų kolegija,

Nustatė

7

  1. M. Ž. remiantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai kartu su apsvaigusiu nuo alkoholio E. S., 2016 m. rugsėjo 4 d., apie 2:00 val., viešoje vietoje – ( - ), prie parduotuvės „G.“, esančios adresu ( - ) , A. Š., S. B., V. K. akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, E. S. rankomis ir kojomis smūgiuojant nukentėjusiajam A. Š., jis A. Š. ne mažiau kaip keturis kartus rankomis ir kojomis smūgiavo į veidą, dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, muštinės žaizdos kairio antakio srityje, kairio skruostikaulio viršutinio žandikaulio kompleksinio lūžimo, kairės akiduobės šoninės, vidinės sienelių ir dugno lūžimo, kairės pusės smilkinkaulio skruostinės ataugos lūžimo, bendrais veiksmais su E. S. padarydamas nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais M. Ž. pažeidė nukentėjusiojo A. Š. bei A. Š., S. B., V. K. teisę į saugią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

8Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai kartu su apsvaigusiu nuo alkoholio E. S., 2016 m. rugsėjo 4 d., apie 2:10 val., viešoje vietoje – ( - ), ties namu, pažymėtu Nr. ( - ), A. Š. akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, E. S. kumščiais smūgiuojant nukentėjusiajam S. B., jis S. B. kumščiu smūgiavo į galvą vieną kartą, po ko S. B. parkrito ant žemės, o S. B. gulint ant žemės, kumščiais jam sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais su E. S. sukeldamas nukentėjusiajam S. B. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė nukentėjusiojo S. B. bei A. Š. teisę į saugią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

9E. S., remiantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai kartu su apsvaigusiu nuo alkoholio M. Ž., 2016 m. rugsėjo 4 d., apie 2:00 val., viešoje vietoje – ( - ), prie parduotuvės „G.“, esančios adresu ( - ), A. Š., S. B., V. K. akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, M. Ž. rankomis ir kojomis smūgiuojant nukentėjusiajam A. Š., jis A. Š. ne mažiau kaip keturis kartus rankomis ir kojomis smūgiavo į veidą, dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, muštinės žaizdos kairio antakio srityje, kairio skruostikaulio viršutinio žandikaulio kompleksinio lūžimo, kairės akiduobės šoninės, vidinės sienelių ir dugno lūžimo, kairės pusės smilkinkaulio skruostinės ataugos lūžimo, bendrais veiksmais su M. Ž. padarydamas nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė nukentėjusiojo A. Š. bei A. Š., S. B. ir V. K. teisę į saugią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

10Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai kartu su apsvaigusiu nuo alkoholio M. Ž., 2016 m. rugsėjo 4 d., apie 2:10 val., viešoje vietoje – ( - ), ties namu, pažymėtu Nr. ( - ), elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, M. Ž. kumščiais smūgiuojant S. B., jis nukentėjusiajam A. Š. stikliniu buteliu smūgiavo į veidą vieną kartą, po ko A. Š. parkrito ant žemės, dėl žaizdos apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1, 2-o dantų vainiko krašto nuskilimo, kairės pusės 1-o danties vainiko krašto nuskilimo, apatinio žandikaulio dešinės pusės 1, kairės pusės 1, 2-o dantų išnirimo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, o S. B. gulint ant žemės, kumščiais jam sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais su M. Ž. sukeldamas nukentėjusiajam S. B. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė nukentėjusiųjų A. Š. ir S. B. teisę į saugią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

  1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pripažino, kad byloje pakankamai duomenų konstatuoti, kad M. Ž. ir E. S. kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, jų nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, tačiau įvertinęs padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančią medžiagą, kad jie dėl padaryto prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiaisiais susitaikė, jų atsiprašė ir atlygino jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kad nukentėjusieji kaltinamajam pretenzijų neturi, kaltinamajam atleido (byloje yra įforminti kaltinamųjų susitaikymai su nukentėjusiaisiais), padarė išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog M. Ž. ir E. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui sprendus, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kaltinamieji buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta.
  2. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti M. Ž. ir E. S. atžvilgiu naują nuosprendį, kuriuo:

11M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje bei paskirti jam bausmę: už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą- (A. S. sužalojimas)- vienerius metus laisvės atėmimo, už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą (sužalojant A. Š.) – šešis mėnesius laisvės apribojimo, už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą (vartojant smurtą S. B. atžvilgiu) – aštuonis mėnesius laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto “b“ papunkčiu, laisvės apribojimą keisti į laisvės atėmimą, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (A. Š. sužalojimas) ir 284 straipsnį (sužalojant A. Š.), subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį (vartojant smurtą S. B. atžvilgiu), pakeista vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto ,,b“ papunkčiu, į keturis mėnesius laisvės atėmimo, ir skirti galutinę subendrintą bausmę - vienerius metus tris mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijom leidimo. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d.

12E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje bei paskirti jam bausmę – už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą (A. Š. sužalojimas) – vienerius metus laisvės atėmimo, už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą - šešis mėnesius laisvės apribojimo. BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu ,,b“ papunkčiu, laisvės apribojimą keisti į laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 d dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (A. Š. sužalojimas) ir 284 straipsnį (sužalojant A. Š.), subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą (A. Š. sužalojimas) – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo, už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą aštuonis mėnesius laisvės apribojimo. BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto ,,b“ papunkčiu, laisvės apribojimą keisti į laisvės atėmimą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (A. Š. sužalojimas) ir 284 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti galutinę bausmę – dvejus metus du mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

133.1. Skunde prokurorė teigia, kad teismo išvados prieštarauja teisiamajame posėdyje išnagrinėtiems duomenims, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįstos, todėl naikintinos, kaltinamiesiems paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Todėl nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007,2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013).

143.2. Prokurorė nurodo, kad vertinant konkrečią teisinę situaciją nagrinėjamoje byloje, teismas, padarydamas išvadą, kad kaltinamieji padarė tęstinę nusikalstamą veiką, nenurodė jokių šią išvadą pagrindžiančių argumentų. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad kaltinamieji pirma dėl chuliganiškų paskatų, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei pažeisdami viešąją tvarką, kitą nusikalstamą veiką – bendrais veiksmais sukeldami nukentėjusiajam S. B. fizinį skausmą, o kaltinamajam E.S. padarant nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei pažeisdami nukentėjusiųjų A. Š. ir S. B. teisę į saugią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, padarė vėliau ir tai apeliantės vertinimu yra atitinkamų savarankiškų kelių nusikaltimų sudėtis. Minėtos nusikalstamos veikos tarpusavyje nėra susijusios, įvykdytos skirtingu laiku, skirtingose vietose ir skirtingų, tarpusavyje nesusijusių nukentėjusiųjų atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad M. Ž. ir E. S. prie parduotuvės „Gėrimai“ sudavė smūgį A. Š. į galvą, paskui jį spardė, o kai baigė spardyti A. Š. ir iš tos vietos pabėgo. Prokurorės manymu, tokiais jų veiksmais nusikalstama veika buvo baigta. Tada A. Š. su įvykio vietoje buvusiu V. K. priėjo prie A. Š., V. K. iškvietė greitąją ir liko prie A. Š., o A. Š. su kartu buvusiu S. B. ėjo namo, ir prie namo Nr. ( - ), buvo užpulti ir sužaloti kaltinamųjų. Nors kaltinamieji, pripažinę įvykdę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, savo veiksmų motyvų ir paskatų, nulėmusių tokį elgesį, teisme neįvardino, jau nekalbant apie iš anksto susiformavusią nuostatą vartoti smurtą ir kitų asmenų atžvilgiu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji iš viso apie nusikaltimus negalėjo paaiškinti, nurodydami, kad neprisimena.

153.3. Skundo autorės vertinimu, akivaizdu, jog šių aplinkybių visuma neleidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį ir pagrindo kaltinamųjų M. Ž. ir E. S. veiksmus nukentėjusiųjų A. Š. ir S. B. atžvilgiu vertinti kaip bendro sumanymo įvykdyti nusikalstamą veiką dalimi, nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, to neneigiant ir patiems kaltinamiesiems, pastarųjų įvykdytos minėtos veikos tarpusavyje nesusijusios ir neturinčios bendro tikslo, t. y., vieningos tyčios, todėl teismo išvada M. Ž. ir E. S. padarytas nusikalstamas veikas traktuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką yra aiškiai nepagrįsta ir neteisinga. Pripažinus, kad M. Ž. ir E. S. padarė dvi skirtingas BK specialiosios dalies straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas - BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį (A. Š. nesunkus sveikatos sutrikdymas) bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį (A. Š. nesunkus sveikatos sutrikdymas), jų atžvilgiu BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos, o skundžiamas nuosprendis naikintinas, priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 3 punktas).

164. Atsikirtimais į prokurorės apeliacinį skundą M. Ž. ir E. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

175. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys ir jų advokatai prašė skundą atmesti ir palikti galioti pagrįstą ir teisėtą teismo nuosprendį.

  1. Prokurorės Aldonos Vitkauskienės apeliacinis skundas atmestinas.
  2. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).
  3. Prokurorė apeliaciniu skundu veikos kvalifikavimo bei įrodymų vertinimo neginčija, bet prašo netaikyti M. Ž. ir E. S. atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatų ir jų neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, o pripažinti juos kaltais padarius šiuos nusikalimus ir nuteisti. Prokurorės vertinimu, teismas BK 38 straipsnio nuostatas kaltinamiesiems pritaikė padaręs nepagrįstą išvadą, kad jie padarė tęstinę nusikalstamą veiką, šios išvados neargumentavo.

18Dėl tęstinės veikos

  1. Prokurorė skunde teigdama apie netinkamas teismo išvadas, išdėsto tęstinei veikai būdingus požymius, jos išskirtines savybes, ir nurodo, kad šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį ir pagrindo kaltinamųjų M. Ž. ir E. S. veiksmus nukentėjusiųjų A. Š. ir S. B. atžvilgiu vertinti kaip bendro sumanymo įvykdyti nusikalstamą veiką dalimi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, to neneigiant ir patiems kaltinamiesiems, pastarųjų įvykdytos minėtos veikos tarpusavyje nesusijusios ir neturinčios bendro tikslo, t. y., vieningos tyčios, todėl teismo išvada M. Ž. ir E. S. padarytas nusikalstamas veikas traktuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką yra aiškiai nepagrįsta ir neteisinga.

197.1. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad skunde išdėstyti argumentai dėl padarytų veikų vertinimo kaip tęstinių, yra nepagrįsti, prieštarauja ginčijamo teismo nuosprendžio turiniui. Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis.

207.2. Kaip matyti iš suformuoto kaltinimo, M. Ž. inkriminuotos trys nusikalstamos veikos: viena pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir dvi pagal BK 284 straipsnį, o E. S. – keturios: dvi pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir dvi pagal BK 284 straipsnį. Vertinant aukščiau paminėtus skirtumus tarp pavienių pakartotinių veikų ir tęstinės veikos, ką skunde akcentavo ir prokurorė, sprendžiant, jog padarytas nusikaltimas nepagrįstai buvo kvalifikuotas kaip keletas atskirų veikų ir darant išvadą, kad visi šie veiksmai kvalifikuotini kaip tęstinė nusikalstama veika, teismas turėtų patikslinti kaltinimą, nurodant, kad po vienų veiksmų atlikimo, kitus kaltinamasis padarė „toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus“ ir konstatuoti, kad buvo padaryta viena nusikalstama veika. Pažymėtina, kad skundžiame nuosprendyje paminėta, kad M. Ž. ir E. S. nusikalstami veiksmai nesunkiai sutrikdant sveikatą nukentėjusiesiems A. Š. ir S. B. bei kartu pažeidžiant viešąją tvarką sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Tačiau teismas nekalba apie asmenų, kurių atžvilgiu byla nutraukta veiksmų tęstinumą, nėra jokio kaltinimo koregavimo, kas turėjo būti padaryta, nustatant, jog veika buvo tęstinė, ir akivaizdžiai paneigia prokurorės skundo argumentus dėl M. Ž. ir E. S. padarytų nusikalstamų veikų traktavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį, abiems atvejais esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Priešingai, teismas nuosprendžio aprašomojoje, motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyje nuosekliai konstatavo, kad M. Ž. padarė vieną BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą veiką ir dvi veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, E. S. padarė po dvi BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, kas neginčijamai patvirtina teismą pripažinus, kad visi jiems inkriminuoti nusikaltimai buvo vertinti kaip pavienės nusikalstamos veikos.

21Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

  1. BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Nustatant ne tik nukentėjusiojo, tačiau ir valstybei bei teisės saugomo intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti. Pažymėtina ir tai, jog BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas, išvadą dėl šios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinęs su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes.

228.1. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, spręsdamas dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, kaip jau minėta aukščiau, teisine prasme nevertino padarytų veikų skaičiaus, tačiau atsižvelgė į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, t. y., nors M. Ž. ir E. S. prieš nukentėjusįjį A. Š. ir vėliau prieš S. B. atlikti veiksmai vertinti kaip pavieniai, atskiri nusikaltimai, tačiau jie buvo padaryti beveik vienu metu – pirmąją veiką nuo antros skyrė tik 10 minučių laiko tarpas, ir toje pačioje vietoje – nusikalstami veiksmai buvo atlikti toje pačioje gatvėje, keliasdešimt metrų atstumu. Tai, kad viskas vyko beveik vienu metu patvirtina ir tai, kad abiejuose nusikaltimuose dalyvavo ir tie patys asmenys – A. Š. kaltinamieji sužalojo A. Š., A. B. ir V. K. akivaizdoje, o vėliau jie jau sužalojo pirmąjį išpuolį mačiusį A. B., taip pat A. Š. akivaizdoje. M. Ž. ir E. S. prisipažino padarę teismo nustatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Taikant BK 38 straipsnio nuostatas svarbiu nustatyti konkrečiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusius asmenis ir vertinti jų santykį su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu. Bylos duomenys patvirtina, kad M. Ž. ir E. S. su nukentėjusiaisiais susitaikė, jų atsiprašė ir atlygino jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat atlygintos turtinė žalos Kauno teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Nukentėjusieji šiems atleido, pretenzijų neturi. M. Ž. ir E. S. neteisti, dirbantys, teigiamai charakterizuojami, abu turi šeimas, po du mažamečius vaikus. Aptartas padarytų nusikaltimų pobūdis ir minėtus asmenis charakterizuojančios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido daryti išvadą, jog jų asmenybėms nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taigi, nebuvo nustatytos nei vienos BK 38 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės, sudarančios kliūtį taikyti susitaikymo institutą ir trukdytų M. Ž. ir E. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog M. Ž. ir E. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

  1. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltinamųjų asmenybės, elgesio ir padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad byloje buvo nustatytos visos būtinosios BK 38 straipsnio taikymo sąlygos, įstatymo taikymo klaidų nepadaryta, ir kartu leidžia manyti, kad M. Ž. ir E. S. teisėtai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės apeliacinį skundą atmesti.

25Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. E. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas BK 138 straipsnio 2... 4. Iki įsiteisės teismo nuosprendis kaltinamiesiems M. Ž. ir E. S. paskirtas... 5. Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio... 6. Teisėjų kolegija,... 7.
  1. M. Ž. remiantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo... 8. Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos... 9. E. S., remiantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės... 10. Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos... 11. M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138... 12. E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138... 13. 3.1. Skunde prokurorė teigia, kad teismo išvados prieštarauja teisiamajame... 14. 3.2. Prokurorė nurodo, kad vertinant konkrečią teisinę situaciją... 15. 3.3. Skundo autorės vertinimu, akivaizdu, jog šių aplinkybių visuma... 16. 4. Atsikirtimais į prokurorės apeliacinį skundą M. Ž. ir E. S. prašo... 17. 5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė palaikė apeliacinį skundą... 18. Dėl tęstinės veikos
    1. Prokurorė skunde teigdama... 19. 7.1. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio... 20. 7.2. Kaip matyti iš suformuoto kaltinimo, M. Ž. inkriminuotos trys... 21. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo
      1. BK 38... 22. 8.1. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, spręsdamas dėl kaltinamųjų... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 24. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus... 25. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....