Byla 2-49-577/2017
Dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos bankas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei, dalyvaujant ieškovei G. P., ieškovų atstovei advokato padėjėjai M. M., atsakovės BAB banko „Snoras“ atstovui advokatui Daliui Baranauskui, atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovei E. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų G. P., A. M. S., R. P. ir G. K. ieškinį atsakovams valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos bankas,

Nustatė

3Ieškovai, t. y. asmenys su AB banku „Snoras“ pasirašę obligacijų pasirašymo bei indėlių sertifikatų sutartis, kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. 2016 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovų G. P., M. S., R. P. ir G. K. (toliau ir - ieškovai) reikalavimai išskirti į atskirą civilinę bylą. Ieškovai, patikslinę ieškinį, prašo: 1) pripažinti, kad ieškovų pagal obligacijų pasirašymo sutartis (t. y. pagal G. P. 2011 m. balandžio 29 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110429U990002; M. S. 2011 m. liepos 25 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110725K990010, R. P. 2011 m. kovo 18 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110318V990012 ir 2011 m. liepos 28 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110728V990031, bei V. K. 2011 m. rugsėjo 13 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110913V990004 (toliau - obligacijų sutartys)) AB bankui Snoras perduotos piniginės lėšos yra indėliai pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir priteisti iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur (t. y. ieškovei G. P. – 9 934,92 Eur (34 303,30 Lt), A. M. S. – 4 125,78 Eur (14 245,48 Lt), R. P. – 2 963,01 Eur (10230,68 Lt) ir G. K. – 9 955,19 Eur (34 373,27 Lt)) 2) tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų pagal obligacijų pasirašymo sutartis AB bankui Snoras perduotos piniginės lėšos nėra indėliai kaip numatyta Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, priteisti iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 22 000 Eur; 3) jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų įsigytos AB banko Snoras obligacijos nėra draustos ar AB banko Snoras bankrotas nėra draudiminis įvykis, pripažinti ieškovų su AB banku Snoras sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis, nurodytas priede Nr. 1, negaliojančiomis ab initio, t. y. nuo jų sudarymo momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio ir (ar) 1.91 straipsnio pagrindu bei taikyti restituciją, t. y. pripažinti, kad AB bankui Snoras pagal obligacijų pasirašymo sutartis ieškovų perduotos lėšos yra ieškovų AB banko Snoras einamosiose sąskaitose laikytos lėšos; 4) pripažinus ieškovų su AB banku Snoras sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis ir pritaikius restituciją, priteisti iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur; 5) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 5 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, iš LAB banko Snoras šias sumas priteisiant iš bankroto administravimo sąmatos; 6) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš LAB banko Snoras šias sumas priteisiant iš bankroto administravimo sąmatos.

4Ieškovai nurodė, kad AB bankas Snoras platindamas obligacijas klientams pristatinėjo kaip terminuotiems indėliams analogiškas ir lygiavertes priemones; klientai banko darbuotojų buvo įtikinėjami, kad tai tokios pačios finansinės priemonės kaip ir paprasti terminuoti indėliai, kad banko nemokumo atveju už juos bus mokama draudimo išmoka, todėl tai yra visiškai saugi investicija. Darbuotojai ir pats bankas save pristatinėjo kaip vieną sėkmingiausiai veikiančių ir patikimiausių bankų šalyje; ši informacija buvo platinama ne tik banko internetiniame puslapyje, bet ir spaudoje. Įkalbėti banko darbuotojų ir turėdami tokią banko ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ platinamą informaciją, ieškovai su AB banku Snoras sudarė obligacijų pasirašymo sutartis. Ieškovų manymu, bankrutavus AB bankui Snoras, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ mokėti draudimo išmokas ieškovams atsisakė nepagrįstai. Teigia, kad AB bankui Snoras perduotos lėšos turėtų būti pripažįstamos indėliais pagal indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, arba draudimo apsauga turėtų būti taikoma bent jau kaip investuotojams pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priteisinat draudimo išmoką iki 22 000 Eur. Pasak ieškovų, pareiga mokėti draudimo išmoką šiam atsakovui kyla iš draudimo teisiniuose santykiuose galiojančių principų bei iš vartotojų teisių apsaugos principų. Reikalavimus pripažinti negaliojančiomis obligacijų pasirašymo sutartis ieškovai grindžia civilinio kodekso (toliau – CK) CK 1. 80 straipsnio, 1.90 straipsnio ir (ar) 1.91 straipsnio pagrindu. Teigia, kad ieškovai buvo suklaidinti arba sąžiningai suklydo investicijų saugumo - obligacijoms taikytinos draudimo apsaugos; ieškovai buvo suklaidinti dėl AB banko Snoras tikrosios finansinės padėties. Be to, sudarant obligacijų pasirašymo sutartis atsakovas bankas Snoras ieškovams iš anksto ir suprantama forma nepateikė informacijos apie su šiomis finansinėmis priemonėmis susijusią riziką, t.y. netinkamai vykdė klientų informavimo pareigą ir pažeidė imperatyvias įstatymo normas. LAB bankas Snoras primesdamas klientams nesąžiningas sąlygas, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Ieškovė A. M. S. 2017 m. kovo 13 d. vykusiame teismo posėdyje papildomai nurodė, jog norėjo padėti indėlį, tačiau banko darbuotoja, kurio yra jos pažįstama, pasiūlė įsigyti obligacijų, paaiškino, kad jas galės parduoti ir kad jos draustos bei saugios. Ieškovė patikėjusi sutiko. Apie banko finansinę padėtį nieko nežinojo. Teigia, kad jai buvo svarbu, kad obligacijos draustos. Nesuprato, kad pirko obligacijas, o ne indėlį. Sutarties banke neskaitė. Teigia, kad ją apgavo, nes žinojo, jog bankrutuos, tačiau vis tiek pardavė obligacijas. Ieškovas G. K. teisme paaiškino, kad sutartį sudarė jo tėvas; jis ieškovui sakė, kad tai labai geras pasiūlymas. Nors ieškovas sakęs atsiimti pinigus, siūlęs nutraukti sutartį, tėvas nesutiko. Teigia skaitęs laikraštyje, kad bankui Snoras greitai bus blogai. Matė, jog sutartyje parašyta, kad drausta; paklaustas, ką sakė banke, tėvas aiškinęs, kad atsiims pinigus, kad labai gerai padarė; kad banke jį pavaišino, pagyrė. Taip pat nurodė, kad tėvas sirgo įvairiomis ligomis, buvo sudėtingo charakterio, keistas žmogus; nesuprato, kas tos obligacijos. G. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ketino pratęsti indėlį, tačiau darbuotoja įtikino pasirašyti obligacijų sutartį; jei būtų žinojusi, kad bankas turi finansinių problemų ir nesaugu, obligacijų nebūtų įsigijusi. Indėlių turėjo ir kituose bankuose; nesuprato, kad tai obligacijos, o ne indėlis; suprato, kad procentai didesni. Mano, kad ją apgavo, nes nepasakė, kad nesaugu ir bankroto atveju nieko negrąžins. Negalvojo, kad bankas gali bankrutuoti. Dokumentų neskaitė nei banke, nei namie, juos skaitė, kai sužinojo apie bankrotą. Obligacijų draudimo sutarties nepasirašė, bet jai pieštuku pabraukė, kad viskas tvarkoj. Draudimo sistema, banko finansine padėtimi prieš įsigydama obligacijas nesidomėjo, obligacijų prospekto neskaitė, pasitikėjo banko darbuotoja. Esminė sąlyga buvo, kad didesnės palūkanos. Klausė darbuotojos, ar atgaus pinigus, ir buvo patikinta, kad atgaus taip, kaip ir indėlį. Buvo svarbu, kad galės atgauti pinigus, o koks produktas - nebuvo svarbu. Ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko nutarimas įrodo, jog bankas dar iki 2011 m. sausio 18 d. veikė nesąžiningai klientų atžvilgiu. 2016 m. gegužės 2 d. Lietuvos banko rašte buvo teigiama, kad viena iš sprendimo AB bankui Snoras paskelbti moratoriumą ir paskirti laikinąjį administratorių priežasčių buvo tai, kad Lietuvos banko nurodymai mažinti veiklos riziką buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai. Prospekte bankas neatskleidė informacijos apie veiklos trūkumus ir veiklai taikomus apribojimus. Ieškovams nebuvo suteikta informacija apie blogą finansinę banko būklę. Besiformuojantis emitento nemokumas nebuvo viešinamas, todėl banko klientai įsigydami obligacijas negalėjo įvertinti rizikos. Bankas, nuslėpęs esminę sandorių sudarymui reikšmingą informaciją, apgavo ieškovus.

5Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime ir atstovė teismo posėdyje prašė ieškovų ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neturi pareigos mokėti draudimo išmoką pagal ieškovų obligacijų pasirašymo sutartis, kadangi šios finansinės priemonės nėra draudimo objektas pagal IĮIDĮ. Šią poziciją grindžia IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalimi. Teigia, jog ieškovai neįrodė suklydimo ir/ar apgaulės aplinkybių. Tai, kad asmuo klydo dėl sandorio perspektyvų, nereiškia, kad jis suklydo sandorio sudarymo metu dėl esminių sąlygų. Įstatymo (IĮIDĮ) nežinojimas negali būti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieškovų valios trūkumą, sudarant ginčo sutartis ir prilyginamas esminiam suklydimui, sudarančiam pagrindą sutarčių pripažinimui negaliojančiomis. Atsakovas nepažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau tekste FPRĮ) 22 straipsnio 5 dalyje, 3 dalyje numatytų pareigų. Įstatymų leidėjas nenumatė pareigos finansų makleriui klientą konsultuoti ir įspėti apie finansų priemonės atžvilgiu taikomas ir netaikomas garantijas, numatytas IĮIDĮ. Ginčo sutartyse nėra nurodyta, kad banko obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu, todėl sutarčių tekstas negalėjo sąlygoti ieškovų suklydimo; jie turėjo galimybę susipažinti su sutarčių sąlygomis iki jų pasirašymo, išsiaiškinti banko siūlomų finansinių priemonių esmę ir tai, kad joms netaikomas draudimas. Atsakovas atskleidė ieškovams su sutarčių sudarymu susijusią riziką. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartys nėra vienkartinio pobūdžio sandoriai; IĮIDĮ suteikė garantijas ieškovams teisę reikalauti atitinkamos kompensacijos esant IĮIDĮ įtvirtintoms sąlygoms. Ieškovai sutartyse patvirtino, kad jie buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes; kad yra susipažinę su aprašais, prospektais, galutinėmis sąlygomis, rizikos apibendrinimu ir kitais dokumentais. Šias prezumpcijas turi paneigti ieškovai. Atsakovo veiksmuose nebuvo apgaulės; byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbuotojai tyčia klaidintų ieškovus. Ieškovų prašoma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieštarauja restituciją reglamentuojančioms teisės normoms; toks būdas negalimas, nes negrąžina ginčo sutarčių šalių status quo, be to sukuria prievoles sandoryje nedalyvavusia asmeniui; pažeidžia banko kreditorių interesus.

6Atsakovė BAB bankas SNORAS procesiniuose dokumentuose bei atstovas bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai. Ieškovai negali grįsti savo suklydimo ar apgaulės dėl teisės akto nuostatų nežinojimo. Atsakovas iš anksto pateikė Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 30-45 p. nurodytą informaciją, o ieškovai raštu patvirtino, kad šią informaciją gavo; minėta buvo viešai prieinama ir atsakovo interneto tinklalapyje. Obligacijų emisijoms skirtose skrajutėse buvo siūloma prieš priimant sprendimą investuoti, būtinai susipažinti su interneto svetainėje paskelbtomis obligacijų emisijos galutinėmis sąlygomis ir Baziniu prospektu bei jame aprašytais rizikos veiksniais, įvertinti, ar ši rizika priimtina. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių priedo sąlyga, numatanti kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, patvirtina, kad atsakovas atskleidė ieškovams, jog ne visi atsakovo įsipareigojimai ieškovams yra apdrausti, o tik tie, kurie numatyti įstatymuose. Sudarydami Ginčijamus sandorius ieškovai nesuklydo ir nebuvo apgauti. Sandorių sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus riziką ribojančius normatyvus bei savo prievoles kontrahentams; indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms Obligacijoms taikymas arba netaikymas negali būti pripažintas esminiu ginčijamų sandorių elementu. Ši aplinkybė galėjo tapti ieškovams esmine tik atsakovui tapus nemokiu. Ieškovai nesidomėjo banko finansine padėtimi, todėl dėl banko padėties negalėjo suklysti. Taip pat atsakovo teigimu, ieškovų prašoma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieštarauja restituciją reglamentuojančioms teisės normoms. Kadangi ieškiniu nėra prašoma priteisti piniginių lėšų iš atsakovo, nesutinka ir su reikalavimu iš atsakovo priteisti procesines palūkanas.

7Trečiasis asmuo Lietuvos bankas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos bankas nėra ginčijamų obligacijų pasirašymo sutarčių šalis, nedalyvavo sutarties šalims sudarant ir vykdant šias sutartis ir neturi informacijos apie faktines sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes. Lietuvos bankas atliko tik bankų riziką ribojančią priežiūrą. 2010 m. rugsėjo 27 d.– spalio 22 d. atlikto banko Snoras inspektavimo metu nebuvo vertinama banko Snoras veiksmų, platinant obligacijas, kitus vertybinius popierius ar teikiant kitas konkrečias finansines paslaugas klientams atitiktis teisės aktų reikalavimams. 2011 m. sausio 18 d. nutarimu negalėjo būti konstatuota kokių nors banko Snoras nesąžiningų veiksmų banko klientų atžvilgiu. Palūkanų ribojimas siejamas su būtinumu apriboti banko prisiimamą riziką. Šis nutarimas nepagrįstai traktuojamas kaip įrodymas, kad bankas Snoras savo klientų atžvilgiu veikė nesąžiningai. Šiame nutarime dėl nemokumo, banko finansinės būklės nepasisakyta.

8Ieškinys atmestinas.

9Byloje nustatyta, kad ieškovė G. P. 2011 m. balandžio 29 d. su atsakove AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. U9932297 (9 t., b.l. 192). Priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieškovė nurodė norinti investuoti saugiai, jai priimtinas mažas rizikos laipsnis, apie prekybą ir kitas investicines paslaugas, akcijas, skolos obligacijas, kitas finansines priemones jai nežinoma nieko; taip pat nurodė, jog yra sudariusi sandorių dėl investavimo į akcijas, obligacijas (9 t., b.l. 191-192). Tą pačią dieną ieškovė su banku sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110429U990002, pagal kurią ieškovė už 33583,77 Lt įsigijo 336 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma, obligacijų išpirkimo data – 2012 m. birželio 1 d. (2 t., b.l. 42). Atsakovė BAB bankas Snoras pateikė duomenis, kad ieškovė G. P. su AB banku Snoras buvo sudariusi (pratęsusi) 10 terminuotųjų indėlių sutarčių (9 t., b.l. 182).

10Byloje nustatyta, kad ieškovė A. M. S. 2011 m. liepos 25 d. su atsakove AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. K9944338 (9 t., b.l. 203-211). Tą pačią dieną ieškovė su banku sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110725K990010, pagal kurią už 13 999,76 Lt įsigijo 140 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma, obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d. (2 t., b.l. 43). Atsakovė BAB bankas Snoras pateikė duomenis, kad ieškovė A. M. S. su AB banku Snoras buvo sudariusi (pratęsusi) 43 terminuotųjų indėlių sutartis (9 t., b.l. 201-202).

11Byloje nustatyta, kad ieškovas R. P. 2009 m. vasario 18 d. su atsakove AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. K992695 (9 t., b.l. 230-239). Priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieškovas nurodė norintis investuoti už didesnę grąžą, prisiimdamas didesnę riziką, jam priimtinas vidutinis rizikos laipsnis, turi pradines žinias apie prekybą ir kitas investicines paslaugas, akcijas, skolos obligacijas, kitas finansines priemones; taip pat nurodė, jog yra sudaręs sandorių dėl investavimo į akcijas, obligacijas (9 t., b.l. 238-239). 2011 m. kovo 18 d. ieškovas R. P. su banku Snoras sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110318V990012, pagal kurią už 4 999,87 Lt įsigijo 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma, obligacijų išpirkimo data – 2012 m. kovo 22 d. (2 t., b.l. 44). Ieškovas 2011 m. liepos 28 d. pasirašė kitą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110728V990031, pagal kurią už 4 999,92 Lt įsigijo 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma, obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d. (2 t., b.l. 45).Taip pat atsakovė pateikė duomenis, jog ieškovas R. P. su AB banku Snoras buvo sudaręs (pratęsęs) 44 terminuotųjų indėlių sutartis įvairia valiuta (9 t., b.l. 221-222).

12Byloje nustatyta, kad V. K. (jo teisių perėmėjas – ieškovas G. K.) 2011 m. rugsėjo 13 d. su atsakove AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9952479 (9 t., b.l. 5-14). Priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieškovas nurodė atsisakantis pateikti bankui informaciją apie save, nurodydamas, jog supranta, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (9 t., b.l. 13). Tą pačią dieną V. K. su banku Snoras sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110913V990004, pagal kurią už 34 096,45 Lt įsigijo 341 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma, obligacijų išpirkimo data – 2012 m. spalio 4 d. (2 t., b.l. 46).

13Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovo AB banko Snoras veiklos apribojimą (moratoriumą) (2 t., b.l. 91-93), o 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą pripažinti AB banką Snoras nemokiu, atšaukti visam laikui atsakovui išduotą banko licenciją (2 t., b.l. 96-97). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui AB bankui Snoras iškelta bankroto byla (2 t., b.l. 99-103). Ieškovų atstovas kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su pretenzijomis dėl draudimo išmokų BAB Snoras indėlininkams, sudariusiems sutartis dėl obligacijų įsiginimo, mokėjimo (2 t., b.l. 109-164), tačiau VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmokas obligacijų turėtojams, nurodydama, jog remiantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatomis draudimo išmoka nepriklauso (2 t., b.l. 165-169). Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

14Dėl ieškovų reikalavimo obligacijų įsigijimo sandorius pripažinti banko indėliu

15Obligacija CK 1.103 straipsnyje apibūdinama kaip vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises.

16Ieškovai prašo pripažinti, kad jų pagal obligacijų pasirašymo sutartis AB bankui Snoras perduotos piniginės lėšos yra indėliai. Šį reikalavimą ieškovai grindžia Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 bei 4 dalies nuostatomis. Teigia, kad IĮIDĮ indėliu pripažįsta bet kokias klientų kitas banke laikomas pinigų sumas, į kurias asmuo turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas. Indėlių draudimo direktyva indėlio su pinigų suma, padėta banke pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartį, taip pat netapatina. Pasak ieškovų, bankas, net ir platindamas savo išleistos emisijos vertybinius popierius, veikė kaip subjektas, teikiantis investavimo paslaugas; ieškovams obligacijos, indėlių sertifikatai ir indėliai buvo pristatinėjami kaip visiškai analogiškos finansinės priemonės.

17Pagal ginčo sandorių sudarymo bei ieškinio pateikimo teismui galiojusios IĮIDĮ redakcijos 2 straipsnio 3 dalį, indėlininku pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, laikantis indėlį banke, banko filiale ar kredito unijoje, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal šį Įstatymą negali būti draudimo objektai. (...). Pagal minėto straipsnio 4 dalį - indėlis – indėlininko pinigų, laikomų banke, banko filiale arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis, ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palūkanas).

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, spręsdamas dėl draudimo apsaugos taikymą vertybiniams popieriams (indėlių sertifikatams ir obligacijoms) bei sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl suklydimo ir suklaidinimo reglamentuojančių normų (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (toliau – ir IĮIDĮ), CK 1.90, 1.91 straipsniai) aiškinimo ir taikymo, nurodė, jog Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas IĮIDĮ pasirinko įgyvendinti abiejų Europos Sąjungos direktyvų – Indėlių direktyvos ir Investuotojų direktyvos – nuostatas. Pagal ESTT formuojamą praktiką, taikydamas nacionalinę teisę, nacionalinis teismas turi ją aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į direktyvos tikslą ir tekstą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas (ESTT prejudicinio sprendimo 56 punktas, 1990 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Marleasing, C‑106/89, ECLI:EU:C:1990:395, 8 punktas). Taigi nagrinėjamoje byloje svarbūs direktyvų priėmimo tikslai, tekstas ir rezultatai, kuriuos direktyvomis norima pasiekti, o Lietuvos Respublikos įstatymo leidėjo pasirinkta direktyvų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje sistema, jas abi įgyvendinant viename teisės akte, turi atitikti tiek Indėlių direktyvos, tiek ir Investuotojų direktyvos reikalavimus. (...) Indėlininkų direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sąlygas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad Banko išleistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva (1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemos) ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. Teismas šioje byloje kitaip (plečiamai) aiškinti obligacijų, t.y. laikyti jas indėliais, kuriems galioja IĮIDĮ draudimo apsauga, neturi jokio teisinio pagrindo. Dėl ieškovų reikalavimo taikyti jiems draudimo apsaugą kaip investuotojams

19Kaip minėta, ieškovai nurodo, kad jiems turėtų būti pripažinta teisė į draudimo apsaugą bent jau kaip investuotojams pagal indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį bei 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (Investuotojų draudimo direktyva).

20Aiškindama vertybinių popierių draudimo nuo juos išleidusių emitentų nemokumo rizikos galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 nurodė, jog tam, kad būtų galima pasinaudoti Investuotojų direktyvoje nustatyta garantija, investuotojų reikalavimai turi atitikti direktyvos 2 straipsnio 2 dalies sąlygas (ESTT sprendimo 49 punktas). Pagal šias nuostatas investuotojų garantijų sistema taikoma tais atvejais, kai kompetentingos institucijos nustato, kad investicinė įmonė dėl tiesiogiai su jos finansine padėtimi susijusių priežasčių nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų investuotojams ir paskutiniu metu nematyti, kad šie įsipareigojimai bus įvykdyti vėliau; arba dėl tiesiogiai su investicinės įmonės finansine padėtimi susijusių priežasčių teismas priėmė sprendimą, dėl kurio stabdoma investuotojų galimybė kelti jai savo reikalavimus. Kompensacija pagal šią direktyvą mokama tada, kai investicinė įmonė negali grąžinti investuotojams lėšų arba negali grąžinti investuotojams jiems priklausančių finansinių priemonių (Direktyvos 2 straipsnio 2 dalis). (...) Kompensacija pagal direktyvos nuostatas nemokama tais atvejais, kai yra galimybė investuotojams grąžinti finansines priemones. Ši direktyvos nuostata įgyvendinta IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad bankrutuoja vertybinių popierių emitentas, neduoda pagrindo teigti, kad savo įsipareigojimų (grąžinti vertybinius popierius) negali vykdyti investicinė įmonė. Tai, kad nagrinėjamoje byloje vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (AB bankas „Snoras“) sutapo, nėra teisiškai nereikšminga ir nesudaro pagrindo išplėsti Investuotojų apsaugos direktyvos bei ją įgyvendinančio IĮDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. Ieškovas šiuo atveju nuostolių patyrė ne dėl to, kad jo įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, bet nuostoliai atsirado dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema, todėl nagrinėjamu atveju direktyvoje nurodyta draudimo išmoka (kompensacija) nemokėtina.

21Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į šiuos išaiškinimus, konstatuoja, kad ieškovų įsigytoms obligacijoms netaikytinas ir Investuotojų direktyvoje, perkeltoje į IĮIDĮ, nustatytas draudimas (apsauga), o ieškovų argumentai dėl draudimo apsaugos ieškovams kaip investuotojams taikymo atmestini.

22Teismas nesutinka ir su ieškovų teiginiais dėl jų kaip vartotojų teisių gynimo. Ieškovų manymu, pasirašytų sutarčių nuostatos dėl draudimo apsaugos ir jos apimties turi būti aiškinamos ieškovų, kaip fizinių asmenų (vartotojų), naudai.

23Pažymėtina, kad vartotoju laikomas fizinis asmuo, siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Įstatyme vartotojas išskirtas kaip fizinis asmuo, tačiau vien tik šio požymio nepakanka fizinio asmens, kaip vartotojo, teisių gynimo būdams ir apimčiai nustatyti ir taikyti. Pagal nurodytą įstatymo normą būtina nustatyti, kuriais tikslais vartojamos prekės ar paslaugos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirminis obligacijų įsigijimo sandorio tikslas visuomet yra siekis gauti pelno, o ne patenkinti konkretų asmeninį, šeimos (namų ūkio) poreikį, todėl ginčo sutartys nelaikytinos vartojimo sutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-407/2017). Taigi ieškovai nelaikyti vartotojais, todėl ginčo atveju netaikytinos vartotojų teisių apsaugą nustatančios teisės normos.

24Dėl Obligacijų pasirašymo sutarčių negaliojimo

25Ieškovai prašo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio (kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms), CK 1.90 straipsnio (dėl suklydimo) ir CK 1.91 straipsnio (dėl apgaulės) pagrindais.

26Dėl CK 1.80 straipsnyje numatyto sandorio negaliojimo pagrindo

27Šį sandorio negaliojimo pagrindą ieškovai grindžia netinkamu AB banko Snoras informavimo pareigos atlikimu. Pasak ieškovų, bankas nevykdė įstatyminių imperatyvų, numatytų FPRĮ 22 straipsnyje.

28FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informaciją investuotojui, kuri reikalauja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Nr. 3K-3-7-687/2016, pateikti nagrinėjamai bylai reikšmingi vertinimai, kad AB bankas Snoras, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiškiai ir suprantamai neatskleidė neprofesionaliam investuotojui visų galimų pasirinkto investicinio sprendimo padarinių, tačiau net ir nustatęs šią aplinkybę kasacinis teismas nelaikė, kad sandoris negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Taigi, ir šiuo atveju teismas dėl aplinkybių, susijusių su informavimo pareigos pažeidimu, ir jų įtakos, pasisakys nagrinėdamas kitus ieškovų nurodytus sandorių negaliojimo pagrindus.

30Ieškovai taip pat nurodo, kad faktą, jog Obligacijų pasirašymo sutartys su ieškovais buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, patvirtina ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri 2012 m. birželio 12 d. nutarime Nr. 10-428 (3 t., b. l. 123-130) konstatavo, jog Obligacijų pasirašymo sutarties bei Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties Bendrosios dalies kai kurios sąlygos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 2 punkte, 5 punkte ir kt., numatytą, taip pat bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus.

31Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog, kaip jau minėta, šiuo atveju Obligacijų pasirašymo sutartims nėra taikomos vartotojų teisių apsaugą nustatančios teisės normos. Ginčijamų sutarčių sudarymas nėra susijęs su ieškovų asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Tokia veikla turi verslumo požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl kitos finansų įstaigos platinto investicinio produkto, atitinkančio esmines ginčo produkto šioje byloje savybes, įsigijimo pripažinimo vartojimo sandoriu, konstatavo, kad sandoriai, kai fiziniai asmenys įsigyja finansines priemones sudarydami rizikos sutartis, nelaikytini vartojimo sandoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2014). Šios aplinkybės paneigia teismo pareigą įvertinti ginčijamų sutarčių sąlygas bei jų sudarymo aplinkybes pagal CK 6.188 straipsnyje (galiojusiame iki 2014 m. birželio 13 d.) įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Kita vertus, šis argumentas būtų reikšmingas tuo atveju, jeigu ieškovai reikalautų atitinkamas sutarties sąlygas pripažinti negaliojančiomis, tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas. Teismo vertinimu, reikalavimo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl sutarčių nesąžiningų sąlygų, nepagrindė.

32Dėl obligacijų pasirašymo sutarties negaliojimo iš esmės suklydus ir dėl apgaulės

33Ieškovai prašo Obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti negaliojančiomis, kadangi jie iš esmės suklydo (buvo suklaidinti, apgauti) dėl: 1) įsigyjamos finansinės priemonės draustumo bei investicijos saugumo; 2) banko finansinės padėties.

34Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas CK 1.90 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; kt.). Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

35Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

36Nagrinėjamu atveju, ieškovai ieškinyje nurodė, jog atsakovė AB bankas Snoras obligacijas pristatė kaip terminuotuosius indėlius, visiškai saugią finansinę priemonę; akcentavo, jog apgaulė pasireiškė tuo, jog ieškovams banko darbuotojai nurodė, kad obligacijos yra draustos; apie obligacijų draustumą pažymėta ir dokumentuose. Teigia, jog Klientų aptarnavimo sutartyse buvo patvirtinimas, kad banko įsipareigojimai yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

37Įrodinėdami aplinkybę, jog šią formuluotę suprato kaip patvirtinančią obligacijų draustumą, ieškovai pateikė Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos specialisto išvadą Nr. E-13-10 (3 t., b.l. 116-119), kurioje nurodyta, kad šią nuostatą neprofesionalusis banko klientas turėjo pagrindą suprasti taip, kad konkretaus banko įsipareigojimai jam, dėl kurių susitariama sudarant sutartį, yra draudžiami VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nes iš sakinio kalbinės raiškos matyti, kad kalbama apie konkretų atliktą, o ne apie apibendrintą veiksmą (...). Be to, žodžių Klientui ir Bankui rašymas iš didžiųjų raidžių rodo, kad nagrinėjamame sakinyje kalbama ne apie bankus ir jų klientus apskritai, bet apie konkretų klientą, konkretaus banko įsipareigojimus jam, ir konkretų jau įvykusį veiksmą. Teismas, vertindamas šio dokumento įrodomąją vertę, pažymi, kad šiuo atveju reikšminga tai, jog minėta sąlyga yra ne Obligacijų sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvadoje kalbama apie banko įsipareigojimus, „dėl kurių susitariama sudarant sutartį“, tačiau neįvertinta, kad šia sutartimi aptarti ne visi banko įsipareigojimai, kurie gali būti labai įvairūs, ir numatyti atskirose sutartyse. Be to, išvadoje nieko nepasisakyta dėl nuorodos į įstatymus, t.y., kad įsipareigojimai apdrausti įstatymų nustatytomis sąlygomis.

38Nors atsakovės internetiniame puslapyje, informaciniuose lankstinukuose (3 t., b.l. 3-5, 4 t., b.l. 248-253) obligacijos pristatomos kaip saugus produktas, tačiau pažymėtina, kad jis nėra tapatinamas su indėliu ir nėra nurodoma, kad obligacijos apdraustos indėlių draudimu ar pan. Atkreiptinas dėmesys, kad obligacijų reklaminiuose lankstinukuose nurodyta, kad prieš priimdamas sprendimą investuoti klientas būtinai susipažintų su atsakovės interneto svetainėje paskelbtomis banko obligacijų emisijos galutinėmis sąlygomis ir baziniu prospektu bei jame aprašytais rizikos veiksniais, įvertintų, ar jam ši rizika priimtina.

39Obligacijų sutarčių 1.22 punkte pasirašydami sutartį investuotojai (ieškovai) patvirtino, jog visos sutarties sąlygos su jais buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį; kad jie yra susipažinę su prospektu ir galutinėmis sąlygomis ir su jomis sutinka; kad buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Obligacijų emisijų Baziniuose prospektuose (1 t., b.l. 51-117) be kitų rizikų, nurodyta atsiskaitymų rizika, t.y., kad investuotojai, įsigydami pagal šį prospektą leidžiamas obligacijas, prisiima riziką, jog bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais. Taip pat ieškovai, sudarydami su banku Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis (sutarties dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte) patvirtino, kad gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti Klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką (...). Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 8 punkte nurodoma, kad investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika) (4 t., b. l. 151).

40Jau minėtoje bylai aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, konstatuota, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos yra nemažos apimties dokumentai, surašyti naudojant specifinius terminus, o Aprašas skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibūdinimą, konstatavo, jog atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko. Vis dėlto pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo.

41Minėta, kad vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas) svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesą. Todėl tam neabejotinai svarbūs yra duomenys, individualizuojantys asmenį, jo asmenines savybes, patirtį.

42Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai (išskyrus V. K.) iki obligacijų pasirašymo sutarčių su AB banku Snoras buvo sudarę ne vieną terminuotojų indėlių sutartį, visi ieškovai patvirtino, kad turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu, ieškovas R. P. buvo sudaręs Naudojimosi banko sąskaitų tvarkymo internetu sutartį, turėjo vertybinių popierių AB SEB banke, AB FMĮ „Finasta“, AB DNB banke, Danske bank A/S Lietuvos filiale (12 t., b. l. 101-110, 114-117). G. P. išsilavinimas aukštesnysis (nurodė esanti siuvėja (9 t., b.l. 192)), R. P. – aukštasis; A. M. S. nurodė sandorio sudarymo metu dirbusi gydytojo padėjėja. Kaip minėta, R. P. bei ieškovė G. P. Klientų aptarnavimo sutartyse pažymėjo, kad turi investavimo patirties į obligacijas, akcijas, G. P. buvo sudariusi indėlio sutarčių ir kituose bankuose. Taigi, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovai atitiko vidutinio vartotojo kategoriją, todėl galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų didesnį rizikingumą. Kasacinis teismas jau yra pasisakęs, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016). Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad vien asmens amžius, taip pat aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu asmuo neturėjo jokios investavimo patirties, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes asmuo, būdamas veiksnaus amžiaus, gali prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sąlygose ir atitinkamų įstatymų normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016). Apeliantai dėl jų įgytos gyvenimiškos patirties kaip tik turėjo daugiau gebėjimų suvokti sudaromų sandorių esmę ir įvertinti galimas tokių sandorių rizikas bei teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-818-178/2016, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-278-464/2017).

43Teismo vertinimu, iš minėto Obligacijų sutarties 1.22 punkte esančio patvirtinimo, kad ieškovai buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, vidutinis vartotojas turėtų suprasti, kad skirtingai, nei sudarant terminuotojo indėlio sutartį, obligacijų įsigijimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis. Aplinkybė, kad po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovas R. P. sudarė (pratęsė) ne vieną terminuotojo indėlio sutartį taip pat suponuoja išvadą, jog jam skirtingas sutarčių pobūdis ir rizikingumo laipsnis buvo žinomas. Visiems ieškovams turėjo būti suprantama, kad banko siūlomos didesnės palūkanos už obligacijas yra susijusios su tam tikra rizika. Faktas, kad ieškovai nesiaiškino, kodėl už jų manymu alternatyvų produktą mokamos didesnės palūkanos, nesigilino į konkrečias sutarčių sąlygas (ir nukreipiančias į kitus dokumentus, teisės aktus), rizikas, kad sutarčių ir kitų dokumentų neskaitė (taip nurodė teismo posėdžio metu ieškovė A. M. S., G. P.) rodo ieškovų neatidumą ir (ar) nerūpestingumą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014). Ieškovai nepateikė duomenų, kad juos kas nors skubino priimti sprendimą investuoti ir nebuvo objektyvios galimybės įvertinti sudaromų sutarčių tinkamumą. Pažymėtina, jog ieškovė A. M. S. nurodė, jog jos sūnus studijavo teisę, ir būtų galėjęs patarti sutarties sudarymo klausimais. Be to, ieškovai pirmąsias sutartis sudarė 2011 m. kovo 18 d., 2011 m. balandžio 29 d., 2011 m. rugsėjo 13 d., 2011 m. liepos 25 d. Reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovai pareiškė jau po bankroto bylos BAB bankui Snoras iškėlimo. Taigi, nuo sutarčių sudarymo iki banko veiklos apribojimo ir jo nemokumo konstatavimo buvo pakankamai laiko visapusiškai įvertinti sudarytų sandorių sąlygas, sutarčių ir joms taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumą, tačiau ieškovai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais į teismą kreipėsi tik atsakovo bankroto proceso metu, t. y. tik 2013 m. lapkričio 22 d. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas G. K. teigė, kad siūlė savo tėvui važiuoti atsiimti pinigų, tačiau pastarasis nesutiko, kas leidžia spręsti apie jo valią sudaryti sandorį, nepaisant didesnės rizikos. Ieškovė G. P. teigė negalvojusi, kad bankas gali bankrutuoti; esmine sąlyga laikė didesnes palūkanas. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pakankamai aiškiai neatskleistas draudžiamumo aspektas nenulėmė ieškovų apsisprendimo sudaryti obligacijų įsigijimo sandorius ar jų nesudaryti; jų sudarymą lėmė ieškovų ekonominiai interesai.

44Taip pat ieškovai teisme teigė, kad nebūtų pirkę obligacijų, jei būtų žinoję, kad banko finansinė padėtis yra bloga. Tačiau pažymėtina, kad nei vienas ieškovas nenurodė neteisingai įvertinęs konkrečius duomenis apie banko finansinę padėtį, todėl akivaizdu, kad dėl šios aplinkybės (dėl banko finansinės padėties) negalėjo suklysti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovai suklydo dėl sudarytų sandorių esmės (esminių sąlygų). Taip pat ieškovai nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurios patvirtintų, jog atsakovas BAB bankas Snoras sąmoningai suklaidino arba sąmoningai nutylėjo aplinkybę, jog ginčo obligacijoms netaikoma indėlio draudiminė apsauga (CPK 178 straipsnis).

45Faktą, kad atsakovas AB bankas Snoras neatskleidė (nutylėjo) reikšmingas aplinkybes apie tikrąją banko padėtį, ieškovai laiko atsakovo (banko) apgaule. Mano, jog bankas jau prieš pradėdamas platinti ieškovams obligacijas buvo nemokus, atsakovas nuslėpė esminę informaciją apie finansinę padėtį. Be to, 2011 sausio 18 d. Lietuvos Banko valdybos nutarimu Nr. 03-02 atsakovo veikloje buvo nustatyti pažeidimai. Mano, kad Lietuvos banko nurodymai laikytini esminiais įvykiais, apie kuriuos atsakovė privalėjo informuoti tiek viešai, tiek individualiai kiekvieną su banku ketinantį sudaryti klientą, nes tai turėjo lemiamą reikšmę apsisprendžiant dėl sandorio sudarymo.

46Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, pažymi, kad minėtame Lietuvos banko nutarime nėra pasisakyta dėl banko finansinės būklės ar nemokumo; juo buvo ribojamos palūkanos, esant būtinumui apriboti banko prisiimamą riziką. Faktas, kad bankas po minėto nutarimo platino obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą, savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus. Trečiasis asmuo Lietuvos bankas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad Lietuvos banko internetiniame puslapyje buvo pateikta informacija apie banko Snoras inspektavimo svarstymą Lietuvos banko valdyboje ir nustatytų banko veiklos trūkumų ir padarytų teisės pažeidimų griežtą įvertinimą; taip pat įrodymus, kad apie minėtą Lietuvos banko valdybos sprendimą buvo skelbta ir visuomenės informavimo priemonėse (4 t., b. l. 3, 8-15). Taigi, jeigu ieškovai būtų domėjęsi viešai skelbiama informacija apie banko Snoras veiklą, jiems turėjo žinoma informacija ir apie nustatytus banko veiklos trūkumus.

47Kaip minėta, banko veikla buvo apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu, o nemokiu jis pripažintas 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu, bankroto byla bankui iškelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi. Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarime nurodyta, kad pagal Lietuvos banko turimus duomenis apie 2011 m. lapkričio 15-16 dienomis sparčiai prastėjo banko likvidumo situacija, todėl konstatuota, kad kyla reali grėsmė, jog bankas artimiausiu metu turės likvidumo problemų. Tačiau šios aplinkybės savaime nėra pakankamos pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklą yra akivaizdžiai melagingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-890-370/2016). Vien tai, kad anksčiau buvo nustatyti tam tikri AB banko Snoras veiklos trūkumai, nereiškia banko nemokumo tuo metu. Ieškovų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų apie banko akcininkams V. A. (V. A.) ir R. B. iš AB banko Snoras pervestas piniginių lėšų sumas, turtą, taip pat Lietuvos banko valdybos pirmininko V. V. kalboje Seime 2011 m. lapkričio 17 d. pateiktos informacijos, kitų ieškovų pateiktų įrodymų teismas neturi pagrindo vertinti kaip patvirtinančių banko nemokumo faktą ginčijamų sandorių sudarymo momentu. Dar kartą akcentuotina, kad pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė traktuojama kaip sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Byloje esančių įrodymų visuma, ieškovų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesąžiningus atsakovės (banko) veiksmus siekiant suklaidinti ieškovus. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovas (bankas) išleisdamas obligacijų emisiją bei ją išplatindamas ir sudarydamas obligacijų pirkimo – pardavimo sutartis (ir su ieškovais), turėjo tikslą apgauti obligacijų pirkėjus, neišpirkti obligacijų.

48Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ginčo santykius reguliuojančiomis teisės normomis, teismų praktika, sprendžiant analogiškus ginčus tarp BAB banko Snoras ir jo klientų, nenustačius išskirtinių aplinkybių, kurios lemtų kitokias išvadas bei teisinį rezultatą, ieškovų ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų.

50Atsakovė BAB bankas „Snoras“ prašo priteisti iš ieškovų po 105,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (12 t., 127-134, 209-215). Atmetus ieškinį, šis atsakovės prašymas tenkinamas, iš ieškovų priteisiama po 105,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

51Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

52Ieškovų G. P., A. M. S., R. P. ir G. K. ieškinį atmesti.

53Priteisti iš ieškovų G. P. (a.k. ( - ) A. M. S. (a.k. ( - ) R. P. (a.k. ( - ) ir G. K. (a.k. ( - ) atsakovei BAB bankas Snoras (j.a.k. 112025973) po 105,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

54Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Ieškovai, t. y. asmenys su AB banku „Snoras“ pasirašę obligacijų... 4. Ieškovai nurodė, kad AB bankas Snoras platindamas obligacijas klientams... 5. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime ir atstovė... 6. Atsakovė BAB bankas SNORAS procesiniuose dokumentuose bei atstovas bylos... 7. Trečiasis asmuo Lietuvos bankas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Byloje nustatyta, kad ieškovė G. P. 2011 m. balandžio... 10. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. M.... 11. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. P. 2009 m. vasario 18... 12. Byloje nustatyta, kad V. K. (jo teisių perėmėjas –... 13. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė... 14. Dėl ieškovų reikalavimo obligacijų įsigijimo sandorius pripažinti banko... 15. Obligacija CK 1.103 straipsnyje apibūdinama kaip vertybinis popierius,... 16. Ieškovai prašo pripažinti, kad jų pagal obligacijų pasirašymo sutartis AB... 17. Pagal ginčo sandorių sudarymo bei ieškinio pateikimo teismui galiojusios... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje... 19. Kaip minėta, ieškovai nurodo, kad jiems turėtų būti pripažinta teisė į... 20. Aiškindama vertybinių popierių draudimo nuo juos išleidusių emitentų... 21. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į šiuos išaiškinimus,... 22. Teismas nesutinka ir su ieškovų teiginiais dėl jų kaip vartotojų teisių... 23. Pažymėtina, kad vartotoju laikomas fizinis asmuo, siekiantis sudaryti ar... 24. Dėl Obligacijų pasirašymo sutarčių negaliojimo... 25. Ieškovai prašo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio... 26. Dėl CK 1.80 straipsnyje numatyto sandorio negaliojimo pagrindo... 27. Šį sandorio negaliojimo pagrindą ieškovai grindžia netinkamu AB banko... 28. FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse... 30. Ieškovai taip pat nurodo, kad faktą, jog Obligacijų pasirašymo sutartys su... 31. Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog, kaip jau minėta, šiuo atveju... 32. Dėl obligacijų pasirašymo sutarties negaliojimo iš esmės suklydus ir dėl... 33. Ieškovai prašo Obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti... 34. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas... 35. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra... 36. Nagrinėjamu atveju, ieškovai ieškinyje nurodė, jog atsakovė AB bankas... 37. Įrodinėdami aplinkybę, jog šią formuluotę suprato kaip patvirtinančią... 38. Nors atsakovės internetiniame puslapyje, informaciniuose lankstinukuose (3 t.,... 39. Obligacijų sutarčių 1.22 punkte pasirašydami sutartį investuotojai... 40. Jau minėtoje bylai aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m.... 41. Minėta, kad vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas... 42. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai (išskyrus V.... 43. Teismo vertinimu, iš minėto Obligacijų sutarties 1.22 punkte esančio... 44. Taip pat ieškovai teisme teigė, kad nebūtų pirkę obligacijų, jei būtų... 45. Faktą, kad atsakovas AB bankas Snoras neatskleidė (nutylėjo) reikšmingas... 46. Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, pažymi, kad... 47. Kaip minėta, banko veikla buvo apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m.... 48. Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ginčo santykius... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 50. Atsakovė BAB bankas „Snoras“ prašo priteisti iš ieškovų po 105,20 Eur... 51. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 52. Ieškovų G. P., A. 53. Priteisti iš ieškovų G. P. (a.k. (... 54. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos...