Byla 2A-209/2013
Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gurda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. galutinio sprendimo, kuriuo teismo 2010 m. spalio 4 d. preliminarus sprendimas pakeistas, civilinėje byloje Nr. 2-1913-798/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gurda“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo UAB „Gurda“ 13 088,79 Lt skolos, 4 044 Lt patirtų išlaidų, 102 249,85 Lt kompensacijos, 36 924,53 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, viso – 156 307,17 Lt. Nurodė, kad 2007-2008 m. ieškovas su atsakovu sudarė penkias automobilių nuomos sutartis. Nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas pradėjo netinkamai vykdyti sutartines prievoles, nesilaikė mokėjimo grafikų. UAB „Gurda“ nemokant privalomųjų mokėjimų, 2009-07-08 atsakovas prašė nutraukti keturias sutartis. Ieškovas 2010-02-12 raštu informavo, kad atsakovui iki 2010-02-19 nepadengus visų savo įsiskolinimų, likusi sutartis bus nutraukta nuo 2010-02-20.

6Vilniaus apygardos teismas, konstatavęs, kad ieškovo reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, 2010 m. spalio 4 d. preliminaru sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

7Atsakovas pateiktais prieštaravimais prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad automobilių nuomos sutartys nei pagal pavadinimą, nei pagal turinį negali būti kvalifikuojamos kaip lizingo ar išperkamosios nuomos. Prašė netenkinti ieškovo reikalavimo priteisti 13 088,79 Lt neapmokėtų nuomos mokesčių, nes atsakovo mokėjimo pavedimuose buvo aiškiai nurodyta jų paskirtis, todėl ieškovas galėjo įmokas įskaityti tokiu būdu, kaip nurodė atsakovas. Teigė, jog ieškovo reikalaujama priteisti 102 249,85 Lt kompensacija yra netesybų rūšis – bauda. Pažymėjo, kad atsakovas neturi pareigos atlyginti kompensacijos visa apimtimi, nes jis prievolių nebepajėgė vykdyti dėl globalios ekonominės krizės Lietuvoje sukeltų padarinių ir jų tiesioginės įtakos atsakovo verslui. Atsakovas nesutiko ir su 4 044 Lt defektų ištaisymo darbams patirtomis išlaidomis bei paskaičiuotų delspinigių suma. Nurodė, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami tik už 180 dienų, o 0,1 proc. netesybų dydis yra neprotingas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 19 d. galutiniu sprendimu teismo 2010 m. spalio 4 d. preliminarų sprendimą pakeitė – priteisė iš atsakovo UAB „Gurda“ ieškovui AB „SEB lizingas“ 142 906,18 Lt skolos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir 2 063 Lt žyminio mokesčio.

10Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartines prievoles – nemokėjo nuomos sutartyje numatytų įmokų, todėl ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartis.

11Spręsdamas dėl 13 088,79 Lt įsiskolinimo ieškovui, t. y. iki sutarčių nutraukimo priskaičiuotų ir neapmokėtų turto nuomos mokesčių, pažymėjo, jog pagal sutarčių 10.1.3. punktą ieškovas turėjo teisę visas iš atsakovo gautas pinigines lėšas savo nuožiūra panaudoti ilgiausiai nuomininko pradelstoms skoloms padengti.

12Spręsdamas dėl 102 249,85 Lt kompensacijos mokesčio, teismas nurodė, kad dėl 20 proc. mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytos turto likutinės vertės mokėjimo šalys susitarė pačios. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas negavo visų nuomos mokėjimų – 269 383,98 Lt, tačiau ieškiniu reikalavo padengti tik pagal nuomos sutarties 17.6.4. punktą apskaičiuotą kompensacijos mokestį.

13Teismas taikė ieškinio senatį ir sumažino priteistinų delspinigių sumą nuo 36 924,53 Lt iki 23 523,54 Lt (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog abi sutarties šalys yra pelno siekiančios įmonės, atmetė atsakovo prašymą sumažinti priteistinus delspinigius, nurodydamas, jog 0,1 proc. netesybų dydis yra pagrįstas ir sulygtas tarpusavio susitarimu.

14Teismas atmetė atsakovo argumentus, susijusius su reikalavimu priteisti 4 044 Lt turto defekto ištaisymo darbams patirtas išlaidas, pažymėdamas, jog sutarčių 18.6. punktu šalys susitarė, jog grąžinamo turto rida negali viršyti mokėjimo grafike-sąskaitoje nurodytos ridos limito.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gurda“ prašo teismo galutinį sprendimą panaikinti, perduoti bylą nagrinėti iš naujo ne Vilniaus, o kitam apygardos teismui. Skunde pateikiami tokie argumentai:

171. Teismas neteisingai kvalifikavo ginčo sutarčių prigimtį bei šalių teisinių santykių turinį, todėl nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog nuomos sutartims negali būti taikomos lizingo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Finansinio lizingo sutartyse visiškai sumokėjęs nurodytus mokėjimus, klientas įgyja nuosavybės teisę į turtą, tuo tarpu pagal nuomos sutarčių nuostatas šių sumų sumokėjimas reiškia tik nuomos sutarties termino pasibaigimą bei nuomininko pareigą grąžinti automobilius nuomotojui. Dėl to atsakovui tenkanti atsakomybės dalis yra neproporcingai didelė, lyginant ją su ta nauda, kurią jis gautų iš nuomos sutarčių.

182. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas iš atsakovo gautomis piniginėmis lėšomis dengė ilgiausiai pradelstas skolas pagal kitas nuomos sutartis, kol atsakovo įsiskolinimas tapo lygus 13 088,79 Lt. Sudarant kiekvieną vėlesnę nuomos sutartį, jų bendrosiomis dalimis remiamasi nebuvo, todėl šios sąlygos laikytinos siurprizinėmis atsakovui. Be to, atsakovo mokėjimo pavedimuose buvo aiškiai nurodoma jų paskirtis.

193. Teismas be pagrindo priteisė 102 249,85 Lt kompensaciją už sutarčių nutraukimą. Ieškovo reikalaujama baudinė kompensacija turėjo būti mažinama tiek dėl jos dydžio, tiek dėl to, kad atsakovas didelę dalį (69,44 proc., 61 proc., 28 proc., 25 proc. už atskirus automobilius) sutartinių prievolių buvo įvykdęs. Teismas taip pat neįvertino sandorių neįvykdymo priežasčių, ieškovo realiai patirtų nuostolių dydžio bei pastangų juos sumažinti. Be to, ieškovo prašomoms priteisti netesyboms turėjo būti taikomas ieškinio senaties terminas.

204. Ieškovo reikalavimą priteisti 4 044 Lt už leistinos ridos per nuomos laikotarpį viršijimą teismas turėjo atmesti, nes nuomos sutartys nustatė atsakovo pareigą savo sąskaita atlikti techninės priežiūros ir aptarnavimo darbus bei einamąjį bei kapitalinį remontą. Tokiu būdu atsakovas jau sumokėjo už automobilių prekinės vertės atstatymą. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, kad patyrė realių automobilių remonto išlaidų.

215. Teismas priteistinų 0,1 proc. delspinigių dydį turėjo mažinti bent per pusę, nes ieškovas yra stipresnė sutarčių šalis, atsakovo prievolė didele dalimi įvykdyta.

226. Bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes bylą nagrinėjęs teisėjas ir ieškovo atstovas yra bendradarbiai Mykolo Romerio universitete. Atsakovas teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį buvo pareiškęs nušalinimą teisėjui, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutartimi prašymas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui. Teismas šališkas ir dėl to, kad 2011-07-11 teismo posėdžio metu teisėjas išreiškė išankstinę nuomonę dėl sprendimo, nurodydamas, kad vienokia ar kitokia suma ieškovui vis tiek būsianti priteista. Be to, teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

23Ieškovas AB „SEB lizingas“ atsiliepime prašo skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

241. Teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Apeliantas klaidingai interpretuoja nuomos sutarčių nuostatas, kadangi jos atitinka operatyvinio (veiklos) lizingo, kai per sutarties terminą sumokama tik dalis daikto vertės, esmę. Dėl nurodytų priežasčių teisiniams santykiams galėtų būti taikomas CK 6.574 straipsnis, numatantis civilinę atsakomybę lizingo gavėjui.

252. Teismo priteista 102 249,85 Lt kompensacija nėra laikytina bauda apeliantui, nes jos paskirtis yra kompensacinė – iš dalies atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kilusius dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, jog sutarčių objektai tretiesiems asmenims buvo parduoti už 258 284,35 Lt, o nuomos mokėjimais nepadengta šių transporto priemonių vertė sudarė 425 571,94 Lt, dėl ko buvo patirta žymiai didesnė – 167 287,59 Lt žala.

263. Priešingai nei teigia apeliantas, jis nevykdė kitų sutarčių, todėl atsakovui mokant pagal sutartį Nr. 2008-030057, buvo dengiamos seniausios skolos (Sutarčių 10.1.3 p.). Dėl nurodytos aplinkybės teismas 13 088,79 Lt sumą priteisė pagrįstai.

274. Apeliantas nepagrįstai siekia išvengti įsipareigojimų kompensuoti ieškovui už nustatytos ridos viršijimą. Šią prievolę atsakovas prisiėmė laisva valia (Sutarčių 18.6 p.), o fakto, kad ridos limitai buvo viršyti, apeliantas neginčija.

285. Teismas pagrįstai priteisė 0,1 proc. delspinigių ir neturėjo pagrindo jų mažinti bent per pusę, nes dėl apelianto elgesio ieškovas patyrė ženkliai didesnius nuostolius nei prašomos priteisti sumos.

296. Apelianto abejonės dėl teismo šališkumo yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Ieškovo atstovas ir bylą nagrinėjęs teisėjas sprendimo priėmimo dieną net nebuvo bendradarbiai, kadangi atstovo sutartis vasaros laikotarpiu buvo nutraukta. Priešingai, teismas elgėsi nešališkai, kadangi net kelis kartus sudarė galimybę šalims susitaikyti.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

32Dėl šalių sudarytų sandorių teisinio kvalifikavimo

33Kaip yra žinoma, CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Kasacinis teismas dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, nustatytų CK 6.193–6.195 straipsniuose, yra ne kartą pažymėjęs, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; etc.).

34Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad tarp šalių sudarytos ne lizingo, o daiktų nuomos sutartys, kurioms turėtų būti taikomos CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus pirmojo, antrojo, trečiojo ir šeštojo skirsnio nuostatos. Iš tiesų, ginčo šalių sudarytos sutartys yra pavadintos „Nuomos“ sutartimis, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas paminėta bei išanalizavusi minėtų sutarčių turinį, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo ginčui spręsti taikė finansinio lizingo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Kaip žinia, pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sudarytos sutartys atitinka visus minėtame lizingo sutarties apibrėžime nurodytus požymius. Visų pirma, akivaizdu, kad ieškovas sutartimi įsipareigojo nuosavybėn įsigyti atsakovo pageidaujamą daiktą tam, kad vėliau jį perduotų jam valdyti ir naudotis už atitinkamą užmokestį (Sutarčių 4.1. punktas). Apeliantas net neginčija, kad ieškovas AB „SEB lizingas“ šiuose teisiniuose santykiuose atliko tik finansavimo funkciją. Antra, sutartimis atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui periodines įmokas už naudojimąsi transporto priemonėmis ir prisiėmė dalį naudos bei rizikos (Sutarčių 3.3., 6.2., 8.1., 13.1. punktai ir kt.). Trečia, nėra ginčo dėl to, jog nuomotos transporto priemonės buvo naudojamos verslo tikslais – atsakovas yra verslininkas, procesiniuose dokumentuose pats pripažino, jog automobilius naudojo reprezentaciniais tikslais. Ketvirta, apeliantas teigia, jog sutarčių tikslas nebuvo ieškovo nuosavybės teisės perleidimas atsakovui (Sutarčių 12.1. punktas), tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad daikto nuosavybės teisės perėjimas iš lizingo davėjo lizingo gavėjui, tinkamai įvykdžiusiam sutartį, nėra būtinas lizingo sutarties požymis, t. y. šalys gali susitarti, kad daikto nuosavybės teisė pereis lizingo gavėjui šiam sumokėjus visas įmokas pagal sutartį, tačiau gali susitarti ir kitaip, pavyzdžiui, kad lizingo gavėjas, tinkamai įvykdęs lizingo sutartį, įgis teisę nusipirkti iš lizingo davėjo daiktą už likutinę vertę, arba kad daikto nuosavybės teisė liks lizingo davėjui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Taigi aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai lizingo (finansinės nuomos) teisiniai santykiai, kuriuos nutraukus gali būti taikoma CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta vienašalė restitucija – lizingo davėjo teisė reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CPK 185 str.).

35Dėl 13 088,79 Lt skolos priteisimo

36Apeliantas UAB „Gurda“ teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė 13 088,79 Lt iki sutarčių nutraukimo neapmokėtų automobilių nuomos mokesčių. Iš tiesų, po to, kai atsakovas 2009-06-25 kreipėsi į ieškovą dėl sutarčių Nr. K2007-060042-01 (Volvo XC90), Nr. 2007-080001-01 (BMW 530xi), Nr. K2008-020001-01 (Mitsubishi Outlander) ir Nr. K2008-100011-01 (Nissan Qashqai) nutraukimo, šie automobiliai buvo perduoti ieškovui 2009-07-08 (t. 1, b. l. 103-104). Paskutinė, tai yra 2008-03-14 sutartis Nr. K2008-030057 (Mitsubishi Outlander) buvo vykdoma toliau ir nutraukta 2010-02-20 (t. 1, 116-121). Atsakovas iš esmės neneigia, kad minėtas sutartis vykdė netinkamai, tačiau įrodinėja, jog ieškovas neturėjo teisės jo įmokomis pagal nuomos sutartį Nr. K2008-030057, dengti kitas skolas, susidariusias pagal jau nutrauktas sutartis.

37Teisėjų kolegija su nurodytais apelianto UAB „Gurda“ argumentais nesutinka. Visų pirma, nurodytų sutarčių 10.1.3. punktais abi šalys buvo aiškiai susitarusios, jog ieškovui AB „SEB lizingas“ suteikiama teisė visas iš atsakovo pagal sutartį gautas pinigines lėšas savo nuožiūra panaudoti ilgiausiai atsakovo pradelstoms skoloms pagal šalių sudarytas sutartis padengti, o, kaip žinia, atsakovo nurodomos CK 6.55 straipsnio nuostatos taikomos tik tuomet, kai šalys nesusitaria kitaip. Apeliantas neteigia ir byloje nėra duomenų, jog šiuo klausimu šalys būtų susitarusios kitaip. Taip pat byloje nėra duomenų, kad iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo dienos (2010-07-20) atsakovas, kuris yra verslo subjektas, vykdydamas sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, būtų kreipęsis į ieškovą būtent dėl minėtos sutarties sąlygos pakeitimo šalių susitarimu ar vėliau kreipęsis į teismą dėl sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis (CPK 178 str.).

38Antra, teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad minėtos standartinės sutarčių sąlygos traktuotinos kaip siurprizinės CK 6.186 straipsnio nuostatų pagrindu, nes atsakovas yra verslininkas, įmonė įregistruota 1996-04-09 – taigi turtintis didelę praktiką, be kita ko, taip pat ir sutarčių sudaryme. Priešingai nei teigia skunde, pasirašydamas šias sutartis, į kiekvieną iš kurių buvo įtraukta minima norma (Sutarčių 10.1.3. p.), UAB „Gurda“ suprato arba turėjo suprasti šios labai aiškiai suformuluotos nuostatos esmę bei pasekmes. Be to, apeliantas, sužinojęs apie tai, kad ieškovas taiko minimą Sutarties 10.1.3. punkto sąlygą, kaip jau minėta pirmiau, privalėjo nedelsdamas kreiptis į lizingo bendrovę dėl šios sąlygos pakeitimo, arba, kaip nustatyta jo paties nurodomame CK 6.186 straipsnio 3 dalyje, siekti vykdomos sutarties nutraukimo.

39Trečia, iš tiesų, atsakovas mokėjimo paskirtyje nurodydavo atsiskaitąs pagal PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas pagal sutartį Nr. K2008-030057. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovui adresuotoje ir šio priimtoje dar 2009-09-04 PVM sąskaitoje-faktūroje ieškovas buvo nurodęs, jog neapmokėta suma pagal sutartį Nr. K2008-030057 sudarė 2 145,47 Lt (t. 1, b. l. 108), o kaip matyti iš vėlesnių, tai yra 2009-11-04, 2009-12-04, 2010-01-06 PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų pagal minimą sutartį, įsiskolinimas tik didėjo (t. 1, b. l. 110-112). Be to, ieškovas dar 2009-12-01 raštu informavo atsakovą, jog remdamasis 10.1.3. punktu įskaitė atsakovo sumokėtą 6 585,08 Lt įmoką pagal ilgiausiai pradelstą PVM sąskaitą-faktūrą (t. 1, b. l. 174-176). Taigi aplinkybė, kad ieškovas AB „SEB lizingas“ būtent tokiu būdu įskaito apelianto įmokas, jam buvo žinoma jau nuo 2009-09-04, tačiau tam neprieštaravo ir nesutikimą pareiškė tik savo 2010-11-04 prieštaravimuose dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. preliminaraus sprendimo (t. 1, b. l. 96-102).

40Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės, apibūdinančios apelianto UAB „Gurda“ elgesį, leidžia spręsti, jog jis iš esmės sutiko ne tik su sutartinėmis nuostatomis, bet ir su faktiškai susiklosčiusiais tarpusavio teisiniais santykiais (CPK 185 str.). Kolegija taip pat sprendžia, kad atsakovo teiginiai, jog jam buvo per brangu inicijuoti naują teisminį procesą, nesuteikia pagrindo priešingai išvadai. Tuo labiau, kad įstatyme yra nustatytas mechanizmas, užtikrinantis teisę į teisminę gynybą ir finansinių sunkumų turintiems asmenims (CPK 83 str., 84 str.).

41Dėl 102 249,85 Lt kompensacijos priteisimo

42Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus, jog ieškovo prašoma priteisti kompensacija yra bauda (netesybos). Įrodinėja, kad turėjo būti taikomas ieškinio senaties terminas ir šis reikalavimas atmestas arba sumažintas netesybų dydis. Teisėjų kolegija su minėtais argumentais nesutinka. Kaip jau minėta, įstatymas numato, kad nutraukus sutartį gali būti taikoma vienašalė restitucija – lizingo davėjo teisė reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK įtvirtintos tiek restitucijos, tiek nuostolių atlyginimo taisyklės yra dispozityvios, todėl šalys, sudarydamos lizingo sutartį, gali susitarti kitaip, tačiau šalių susitarimas, esant ginčui, vertintinas CK 6.222 ir 6.574 straipsniuose įtvirtintų normų kontekste, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Kaip minėta, šalys sutarčių 17.6.1. punktu susitarė, kad visos iki sutarčių nutraukimo sumokėtos įmokos nuomininkui negrąžinamos, o 17.6.4. punktu – kad atsakovas privalo grąžinti turtą ir sumokėti ieškovui 20 proc. mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytos turto kainos dydžio kompensaciją, bet ne daugiau kaip pagal mokėjimų grafiką-sąskaitą ieškovui nesumokėtų ateities nuomos mokėjimų suma.

43Teisėjų kolegijos vertinimu, minėto sutarčių punkto dispozicija iš esmės atitinka CK 6.574 straipsnio dispoziciją – lizingo davėjo teisė nutraukus sutartį reikalauti grąžinti sutarties dalyką ir išieškoti tokio dydžio nuostolius, kurie jį grąžintų į tokią padėtį, kuri būtų buvusi lizingo gavėjui tinkamai vykdant sutartį (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad ieškovas nereikalauja iš atsakovo priteisti nuostolių, kildinamų iš turto pardavimo bei išlaidų, susijusių su turto realizavimu ir kt. Todėl kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, jog priteista sutartyse nurodyta 20 proc. kompensacija nuo turto kainos yra ne bauda, o abiejų šalių iš anksto sulygti nuostoliai, kurie, jų manymu, grąžintų ieškovą į padėtį, kuri būtų buvusi atsakovui tinkamai vykdžius sutartis. Dėl to atmestini apelianto argumentai dėl ieškinio senaties (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).

44Sprendžiant, ar sutartyse nustatytas 20 proc. dydis nuo turto vertės ir iš atsakovo priteista nuostolių suma šiuo konkrečiu atveju atitinka šalių sutartimis prisiimtų įsipareigojimų mastą, CK 6.574 straipsnio nuostatas bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija mano esant reikalinga apžvelgti kai kurias byloje nustatytas faktines aplinkybes (CPK 185 str.). Remiantis į bylą pateiktomis sutartimis bei mokėjimų grafikais-sąskaitomis, atsakovas pagal nuomos sutartį Nr. K2007-060042 nėra sumokėjęs 40 507,27 Lt (visa mokėtina suma – 129 477,34 Lt), pagal sutartį Nr. K2007-080001 – 79 749,72 Lt (visa – 167 020,08 Lt), pagal sutartį Nr. K2008-020001 – 76 550,76 Lt (visa – 105 917,54 Lt), pagal sutartį Nr. K2008-030057 – 32 722,21 Lt (visa – 76 585,83 Lt), pagal sutartį Nr. K2008-100011 – 39 854,02 Lt (visa – 51 853,77 Lt) (t. 1, b. l. 4-5, 9-10, 19, 28-29, 36, 43). Taigi apeliantas yra neįvykdęs atitinkamai apie 31 proc., 48 proc., 72 proc., 43 proc., 77 proc. sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir yra vidutiniškai nesumokėjęs apie 54 proc. likusių kasmėnesinių mokėjimų.

45Kasacinis teismas jau aukščiau ne kartą minėta 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi yra išaiškinęs, kad visais atvejais įmokos apima palūkanas už naudojimąsi daiktu, kurios yra lizingo davėjo pelnas, taip pat lizingo įmokos gali būti skirtos lizingo davėjo patirtoms daikto įsigijimo, pristatymo išlaidoms kompensuoti, jos gali dengti daikto vertės mažėjimą, kompensuoti sutarties administravimo išlaidas ir kt., t. y. jos skirtos lizingo davėjo patirtoms išlaidoms kompensuoti bei atlyginti už suteiktą finansavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Šis teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu lizingo sutartyje numatyta, jog lizingo gavėjui pereina lizingo dalyko nuosavybės teisė, tai dalį įmokų sudaro daikto vertei išpirkti skirti mokėjimai, kurie turi kitokią paskirtį nei pirmiau nurodytos įmokos, nes tai nėra lizingo davėjo nuostolių kompensacija ar pelnas – tokiais atvejais atsiranda lizingo gavėjo teisė reikalauti grąžinti šias įmokas pagal dvišalės restitucijos taisykles (CK 6.222 str.), tačiau ne daugiau nei tiek, kiek šios įmokos viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius.

46Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar teismo priteista ieškovui 102 249,85 Lt kompensacija nėra per didelė, būtina atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pagal šalių susitarimą atsakovui nepereitų nuosavybės teisė į automobilius net ir tinkamai įvykdžius visas sutartis (sutarčių 12.1. p.), t. y. įmokų dalis nebuvo skirta transporto priemonių išpirkimui. Todėl remdamasi aukščiau minėtais išaiškinimais, teisėjų kolegija pažymi, jog šiam ginčui turėtų būti taikomos ne CK 6.222 straipsnio, numatančio dvišalę restituciją, normos, o jau ne kartą minėto CK 6.574 straipsnio, įtvirtinančio vienašalę restituciją, nuostatos. Taigi nustatant minimų nuostolių dydį, gali būti vadovaujamasi lizingo dalyko verte (nesumuojant įmokų) ir suma, kurią ieškovas būtų gavęs atsakovui tinkamai įvykdžius sutartis (CPK 185 str.).

47Pagal ieškovo buhalterinės apskaitos duomenis, kurie nurodyti pateiktoje pažymoje, visų automobilių likutinė vertė sutarčių nutraukimo dieną buvo 583 003,16 Lt (su PVM) (t. 1, b. l. 144). Atsakovas apeliaciniame skunde šių duomenų neginčija. Taigi, jeigu atsakovas būtų sutartis vykdęs tinkamai, ieškovas jo būtų gavęs 443 584,20 Lt (su PVM) (nutraukus sutartis, negauta suma – 269 383,98 Lt (su PVM)), be to, jam liktų automobiliai, kurių likutinė vertė pasibaigus nuomos laikotarpiui būtų 89 443,84 EUR (308 831,69 Lt) (su PVM) (Sutarčių duomenys). Tačiau apeliantas teigia, jog ieškovas, būdamas patyręs rinkos dalyvis, automobilius nepagrįstai pardavė su nuostoliu – už 309 445,26 Lt (su PVM) (t. 1, b. l. 145-170). Atsakovas į bylą pateikė išrašus iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės apie vidutinę minėtų transporto priemonių rinkos kainą Lietuvoje, iš kurių matyti, jog minėtu laikotarpiu tokie automobiliai rinkoje vidutiniškai kainavo 378 130 Lt (su PVM) (t. 1, b. l. 179-183). Teisėjų kolegijos nuomone, šie duomenys, priešingai nei teigia apeliantas, nesuteikia pagrindo spręsti, kad ieškovas UAB „Gurda“ naudotas transporto priemones pardavė už žymiai mažesnę nei rinkos kaina (CPK 185 str.).

48Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktą, tačiau turi iš lizingo sutarties kylančias prievolines teises, kurios, kartu su sutartinėmis pareigomis, yra civilinės apyvartos objektai, todėl lizingo gavėjas, susidūręs su mokumo problemomis, visada turi galimybę, bendradarbiaudamas su lizingo davėju ir nepažeisdamas jo interesų, perleisti sutartį trečiajam asmeniui, siekdamas sumažinti ar visai išvengti ekonominio savininko nuostolių dėl galimo lizingo sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-99/2012). Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovas AB „SEB lizingas“ 2009-06-10 elektroniniu laišku (t. 1, b. l. 177), tai yra dar iki sutarčių nutraukimo, atsakovui UAB „Gurda“ pasiūlė pačiam įsigyti minėtus automobilius sumokant 1,5 proc. sutarties nutraukimo mokestį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas su tokiu pasiūlymu nesutiko, tai yra pats neįsigijo minėtų priemonių, taip pat ieškovui nepasiūlė pirkėjo, kuris šiuos automobilius įsigytų už, jo manymu, nenuostolingą kainą. Taigi šis faktas taip pat patvirtina ieškovo AB „SEB lizingas“ teiginius, kad atsakovas UAB „Gurda“, sutarčių sudarymo metu pats pasirinkęs konkrečius automobilius, nutraukiant jas nesiėmė priemonių išvengti, jo manymu, nuostolingo turto pardavimo (CPK 185 str.).

49Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas kaip vienašalę restituciją priteisdamas 102 249,85 Lt nuostolius, atsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybes – turto rinkos ir pardavimo kainas, likusias mokėti įmokas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 str.).

50Dėl priteistos 4 044 Lt sumos už viršytą transporto priemonių ridos limitą

51Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė 4 044 Lt už leistinos ridos per nuomos laikotarpį viršijimą, nes nuomos sutartys nustatė atsakovo pareigą savo sąskaita atlikti techninės priežiūros ir aptarnavimo darbus bei einamąjį bei kapitalinį remontą, o ieškovas nepateikė duomenų, jog dėl to patyrė realių išlaidų. Teisėjų kolegija su minėtais argumentais nesutinka ir pažymi, kad pats apeliantas sutarčių 18.6. punktais prisiėmė įsipareigojimus neviršyti mokėjimo grafikuose nurodyto ridos limito. Akivaizdu, kad nuo automobilių ridos priklauso ir šių transporto priemonių vertė bei jų realizavimo kaina, taip pat, kaip teisingai nurodė ieškovas, priklausė ir sutarčių kainos sąlygos. Todėl, kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog reikalavimas priteisti 4 044 Lt nuostolių už viršytą ridos limitą yra pagrįstas ir atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 185 str., CK 6.189 str.). Aplinkybė, kad atsakovas automobilius remontavo savo lėšomis, nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nes sutarčių 6.2.2. ir 6.2.3. punktais UAB „Gurda“ įsipareigojo savo sąskaita atlikti automobilių techninės priežiūros ir aptarnavimo darbus, nepriklausomai nuo fakto, ar viršytas ridos limitas.

52Dėl netesybų dydžio

53Apeliantas teigia, kad teismas priteisė per didelius delspinigius. Teisėjų kolegija su minėtais argumentais iš esmės sutinka. Iš tiesų, abi sutarties šalys yra verslininkai, tačiau teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad spręsdamas, kokio dydžio netesybos priteistinos, teismas turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Kaip žinia, netesybos taip pat atlieka kreditoriaus patirtų nuostolių atlyginimo funkciją, todėl, jeigu jos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas gali netesybas mažinti atsižvelgdamas į nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių sutartinių santykių pobūdį (sutartys buvo sudarytos įmokomis neišperkant nuomojamo turto), į tai, kad prievolės dalinai buvo vykdomos bei į tai, jog ieškovas, šioje byloje jam priteisus 102 249,85 Lt patirtų nuostolių dydžio atlyginimą, iš esmės yra grąžintas į padėtį, kuri būtų buvusi, jei atsakovas tinkamai būtų vykdęs sutartis, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir sumažinti priteistų netesybų dydį. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovui priteistino delspinigių dydžio, remiasi pirmiau paminėtomis nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis bei susiklosčiusia teismų praktika, pagal kurią kai kuriais atvejais net 0,75 proc. sulygtos netesybos pripažintos lupikiškomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012), – šias lėšas mažina iki 0,04 proc. bei priteisia jam iš atsakovo 9 409,42 Lt delspinigių (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

54Dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo

55Apeliantas įrodinėja, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes ginčą sprendęs teisėjas ir ieškovo atstovas yra bendradarbiai Mykolo Romerio universitete. Be to, teismo posėdžio metu teisėjas išreiškė išankstinę nuomonę dėl būsimo teismo sprendimo. Teisėjų kolegija su minėtais argumentai neturi pagrindo sutikti. Kaip žinia, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, teigdamas, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, turi pagrįsti tai, jog byla išnagrinėta neobjektyviai, kad teisėjas, išnagrinėjęs šią bylą, buvo ar galėjo būti suinteresuotas jos baigtimi, etc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012). Be to, bylos šalis, taip teigianti, privalo tinkamai naudotis proceso teise nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją (CPK 178 str.).

56Visų pirma, pažymėtina tai, kad, kaip teisingai nurodyta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės priimtoje 2011 m. liepos 15 d. nutartyje, informacija apie bylą nagrinėjusio teisėjo ir ieškovui atstovavusio advokato mokslinę veiklą viename universitete yra vieša, taigi atsakovas turėjo galimybę ją sužinoti bet kuriuo metu. Tuo tarpu pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo buvo paduotas teismui jau išėjus į sprendimų priėmimo kambarį (t. 2, b. l. 188-196).

57Antra, iš tiesų, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nešališkumo principo pažeidimą lemia tai, ar bylą nagrinėjantį teisėją ir šaliai atstovaujantį advokatą mokymo įstaigoje sieja subordinacijos (pavaldumo) santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš paties atsakovo pateikto dėstytojų sąrašo (t. 1, b. l. 196), subordinacijos (pavaldumo) santykiai bylą nagrinėjusio teisėjo ir ieškovo interesams atstovavusio advokato nesiejo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2010).

58Trečia, teismo veiksmai, kuriais buvo leista šalims pasinaudoti jų procesinėmis teisėmis – pasiūlyta siekti taikaus susitarimo byloje, negali būti vertinami kaip išankstinės nuomonės dėl sprendimo pareiškimas. Be to, nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama jau dėl atsakovo prieštaravimų pagrįstumo bei teismo 2010 m. spalio 4 d. preliminaraus sprendimo galiojimo (CPK 185 str.).

59Ketvirta, teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kaip minėta, konstatavo, jog tarp šalių kilęs ginčas iš esmės išspręstas teisingai – tinkamai kvalifikuoti šalių teisiniai santykiai, teisingai įvertinti įrodymai bei nustatytos aktualios faktinės aplinkybės tiek dėl sutarčių nutraukimo, tiek dėl ieškovo patirtų nuostolių fakto bei dydžio. Ta aplinkybė, kad šia nutartimi pakeista skundžiamo sprendimo dalis ir 14 114,12 Lt suma sumažinti ieškovui priteisti delspinigiai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, taip pat nesuteikia pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas bei suinteresuotas bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).

60Dėl bylinėjimosi išlaidų

61Atsižvelgdama į tai, kad iš dalies keičiama teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo, atitinkamai pakeičiamas pirmosios instancijos teismo šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, tai yra iš atsakovo UAB „Gurda“ ieškovui AB „SEB lizingas“ priteisiamos jo turėtos 1 788 Lt išlaidos sumokant žyminį mokestį už paduodamą ieškinį. Šio teismo turėtos 14,55 Lt pašto išlaidos, priteistos į valstybės biudžetą, nekeistinos (CPK 93 str., 96 str.).

62Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš dalies patenkinusi atsakovo apeliacinį skundą ir pakeitusi teismo sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sprendžia, jog kiti jo apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija jų neanalizuoja, o likusią teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą (CPK 263 str., 329 str., 330 str.).

63Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo, atsižvelgia į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsakovui UAB „Gurda“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį dydį, teisingai aiškino bei taikė dokumentinį procesą reglamentuojančias civilinio proceso normas, tačiau ieškinį patenkinęs iš dalies, suklydo, priteisdamas 2 063 Lt žyminį mokestį, nes šis mokestis už patenkintą 142 906,18 Lt dydžio reikalavimą sudaro 1 929 Lt (CPK 80 str. 1 d. 7 p., 430 str. 1 d.). Teismas taip pat neteisingai taikė CPK 80 straipsnio 4 dalies nuostatas bei suklydo nurodydamas, jog atidėtinas šio mokesčio dydis už apeliacinį skundą yra 3 858 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2009). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 1 929 Lt žyminį mokestį ir jį paskirstydama, 1 788 Lt šio mokesčio priteisia iš atsakovo UAB „Gurda“, o 141 Lt – iš ieškovo AB „SEB lizingas“ valstybei (CPK 84 str., 96 str. 2 d.).

64Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

65Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. galutinį sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

66„Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. preliminarų sprendimą iš dalies pakeisti ir priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gurda“ ( - ) ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ( - ) naudai 128 792,06 Lt (vieną šimtą dvidešimt aštuonis tūkstančius litų) skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2010-07-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 788 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio.

67Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

68Priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 14,55 Lt (keturiolika litų 55 ct) pašto išlaidų.“

69Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

70Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gurda“ 1 788 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus), iš ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ 141 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 6. Vilniaus apygardos teismas, konstatavęs, kad ieškovo reikalavimai pagrįsti... 7. Atsakovas pateiktais prieštaravimais prašė preliminarų sprendimą... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 19 d. galutiniu sprendimu teismo 2010... 10. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas... 11. Spręsdamas dėl 13 088,79 Lt įsiskolinimo ieškovui, t. y. iki sutarčių... 12. Spręsdamas dėl 102 249,85 Lt kompensacijos mokesčio, teismas nurodė, kad... 13. Teismas taikė ieškinio senatį ir sumažino priteistinų delspinigių sumą... 14. Teismas atmetė atsakovo argumentus, susijusius su reikalavimu priteisti 4 044... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gurda“ prašo teismo galutinį sprendimą... 17. 1. Teismas neteisingai kvalifikavo ginčo sutarčių prigimtį bei šalių... 18. 2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas iš atsakovo gautomis... 19. 3. Teismas be pagrindo priteisė 102 249,85 Lt kompensaciją už sutarčių... 20. 4. Ieškovo reikalavimą priteisti 4 044 Lt už leistinos ridos per nuomos... 21. 5. Teismas priteistinų 0,1 proc. delspinigių dydį turėjo mažinti bent per... 22. 6. Bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes bylą nagrinėjęs teisėjas ir... 23. Ieškovas AB „SEB lizingas“ atsiliepime prašo skundą atmesti ir teismo... 24. 1. Teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Apeliantas... 25. 2. Teismo priteista 102 249,85 Lt kompensacija nėra laikytina bauda... 26. 3. Priešingai nei teigia apeliantas, jis nevykdė kitų sutarčių, todėl... 27. 4. Apeliantas nepagrįstai siekia išvengti įsipareigojimų kompensuoti... 28. 5. Teismas pagrįstai priteisė 0,1 proc. delspinigių ir neturėjo pagrindo... 29. 6. Apelianto abejonės dėl teismo šališkumo yra nepagrįstos jokiais... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio... 32. Dėl šalių sudarytų sandorių teisinio kvalifikavimo... 33. Kaip yra žinoma, CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės... 34. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad tarp šalių sudarytos ne lizingo, o... 35. Dėl 13 088,79 Lt skolos priteisimo... 36. Apeliantas UAB „Gurda“ teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė 13 088,79... 37. Teisėjų kolegija su nurodytais apelianto UAB „Gurda“ argumentais... 38. Antra, teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu atsakovo apeliacinio... 39. Trečia, iš tiesų, atsakovas mokėjimo paskirtyje nurodydavo atsiskaitąs... 40. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės, apibūdinančios... 41. Dėl 102 249,85 Lt kompensacijos priteisimo... 42. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus, jog ieškovo... 43. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėto sutarčių punkto dispozicija iš esmės... 44. Sprendžiant, ar sutartyse nustatytas 20 proc. dydis nuo turto vertės ir iš... 45. Kasacinis teismas jau aukščiau ne kartą minėta 2012 m. lapkričio 12 d.... 46. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar teismo priteista ieškovui 102... 47. Pagal ieškovo buhalterinės apskaitos duomenis, kurie nurodyti pateiktoje... 48. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors lizingo gavėjas neturi... 49. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 50. Dėl priteistos 4 044 Lt sumos už viršytą transporto priemonių ridos... 51. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė 4 044 Lt už leistinos... 52. Dėl netesybų dydžio... 53. Apeliantas teigia, kad teismas priteisė per didelius delspinigius. Teisėjų... 54. Dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo... 55. Apeliantas įrodinėja, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes... 56. Visų pirma, pažymėtina tai, kad, kaip teisingai nurodyta Vilniaus apygardos... 57. Antra, iš tiesų, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad... 58. Trečia, teismo veiksmai, kuriais buvo leista šalims pasinaudoti jų... 59. Ketvirta, teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo teismo sprendimo... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 61. Atsižvelgdama į tai, kad iš dalies keičiama teismo sprendimo dalis dėl... 62. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš dalies patenkinusi... 63. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės... 64. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 65. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. galutinį sprendimą pakeisti ir... 66. „Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. preliminarų sprendimą iš... 67. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi taikytos laikinosios... 68. Priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 14,55 Lt (keturiolika litų 55... 69. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 70. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gurda“ 1 788 Lt...