Byla e2A-489-781/2020
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos Valstybės įmonės ,,Mūsų amatai“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prasila“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė restruktūrizuojama valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Mūsų amatai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2012 m. balandžio 11 d. Valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 14/03-43; 2) įpareigoti atsakovę per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei išnuomotą pastatą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 3 821,93 kvadratiniai metrai, išnuomojamas plotas 500 kvadratiniai metrai; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodo, kad Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų (nuo 2014 m. gegužės 23 d. VĮ „Mūsų amatai“) 2012 m. vasario – kovo mėnesiais organizavo ir vykdė valstybės materialiojo turto (nekilnojamųjų patalpų) viešą nuomos konkursą gamybinei ūkinei veiklai vykdyti sudarant galimybę įdarbinti nuteistuosius (toliau – Konkursas). 2012 m. balandžio 11 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 14/03-43, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Prasila“ išsinuomojo pastatą – gatavos produkcijos sandėlį, esantį ( - ). UAB „Prasila“ įsipareigojo naudoti turtą pagal paskirtį – gamybinei ūkinei veiklai vykdyti, sudarant galimybę įdarbinti nuteistuosius, griežtai laikytis šios paskirties turtui keliamų priežiūros, priešgaisrinės saugos ir sanitarinių reikalavimų. Taip pat atsakovė įsipareigojo savo lėšomis parengti turtą pasikeičiantiems metų sezonams ir kas trejus metus atlikti nuomojamo turto einamąjį remontą.

103.

11Nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyrius atliko Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos veiklos ir valdymo vidaus auditą, kurio metu buvo nustatyta, kad 2012 m. balandžio 11 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis yra sudaryta neteisėtai, kadangi vadovaujantis tuo metu galiojusių Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių nuostatomis valstybės materialiojo turto viešam nuomos konkursui organizuoti turėjo būti gautas įmonės steigėjo – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau — Kalėjimų departamentas) – sutikimas dėl ilgalaikio materialiojo turto nuomos, tačiau tokio sutikimo ieškovė neturėjo. Centralizuoto vidaus audito skyrius rekomendavo imtis priemonių, kad neteisėtai sudaryta valstybės materialiojo turto nuomos sutartis būtų nutraukta.

124.

13Ieškovė išsiuntė kreipimąsi atsakovei dėl sutarties nutraukimo, tačiau atsakovė iki šiol nesutinka nutraukti sutarties. Auditas 2018 m. balandžio mėnesį pateikė raštu nevienareikšmiškai vertintiną atsakymą į ieškovės paklausimą, kuriuo nurodė iki 2018 m. gegužės 21 d. imtis veiksmų įgyvendinant vidaus audito rekomendaciją bei raštu informuoti Teisingumo ministeriją apie vidaus audito rekomendacijos įgyvendinimo eigą.

145.

15Ieškovė gavo atsakovės atstovės Advokatų bendrijos 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 4 d. pranešimus, kuriuose nurodyta, kad UAB „Prasila“ nemato jokių kliūčių sudaryto nuomos sutarties sandorio tolimesniam vykdymui. Atsakydama į šiuos pranešimus, ieškovė nurodė, kad 2012 m. balandžio 11 d. Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis netenka galios bei laikoma negaliojančia nuo jos sudarymo momento, sutartis šalims nesukuria jokių teisių ir pareigų, ir sukelti negali, kad sutarties šalys toliau jos tęsti / vykdyti neturi teisės, bei atsakovė turi atlaisvinti gatavos produkcijos sandėlį iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Atsakovės atstovė 2018 m, rugpjūčio 6 d. pateikė atsakymą raštu, kad UAB „Prasila“ nenumato vykdyti neteisėtų nuomotojo reikalavimų, atitinkamai nuomotojo prašė laikytis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidinėti sąžiningai veikiančio asmens teisių ir teisėtų interesų.

166.

17Ieškovė pažymi, kad jau 2013 m. gegužės 31d. nutraukti sudarytą su atsakove sutartį ieškovei raštu nurodė trečiasis asmuo, tačiau tuo metu sutartis nebuvo nutraukta dėl nežinomų aplinkybių bei priežasčių. Ieškovė, organizuodama viešąjį nuomos konkursą, sudarydama sutartį, nesilaikė imperatyvių teisės aktų normų ir principų, o būtent valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principų, Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių 2.3 papunktyje numatytų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų, tokiu būdu sudarydama pagrindą nutraukti sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu.

187.

19Organizuojant ir vykdant valstybės materialiojo turto (nekilnojamųjų patalpų) viešą nuomos konkursą ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles, t. y. negavus būtino trečiojo asmens rašytinio sutikimo, buvo pažeista ne tik imperatyvi teisės norma, bet ir viešasis interesas. Valstybės (savivaldybės) turto nuoma turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principus.

208.

21Atsakovė UAB „Prasila“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ji nesutinka, jog šalių sudaryta nuomos sutartis yra niekinė ir negalioja nuo sudarymo momento. Ieškovė nenurodo jokio konkretaus teisės akto, kuris būtų imperatyvus ir sukeltų sandorio negaliojimą jo sudarymo metu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį sandoris yra niekinis ir negalioja, jeigu jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo, o ne žemesnės galios teisės akto, normoms. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, galiojęs sutarties sudarymo metu, nenumatė, kad valstybės įmonė, skelbdama viešąjį turto nuomos konkursą, turi gauti savininko teises įgyvendinančio asmens sutikimą. Atitinkamai nėra pažeisti jokie įstatyme numatyti imperatyvūs reikalavimai.

229.

23UAB „Prasila” visas teises ir pareigas yra įgijusi viešo konkurso pagrindu, kurio metu priimti sprendimai nėra nuginčyti, o ieškovė taip pat nenurodo jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su nuomos sutarties sudarymu. Nesuprantama, kokiu pagrindu sąžiningai veikiančiam juridiniam asmeniui reikalaujama neatlygintinai atsisakyti įgytų teisių, ignoruojant paties nuomotojo pareigą veikti tinkamai. Tokio ieškinio pareiškimas turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise, nes ieškinyje nėra nurodyti jokie argumentai dėl UAB „Prasila“ neteisėtų veiksmų.

2410.

25Nusprendus patalpas išnuomoti UAB „Prasila“, nebuvo pažeistas ir joks visuomeninės naudos principas, nes turtas išnuomotas gamybinei veiklai vykdyti su tikslu įdarbinti nuteistuosius, taigi visuomenės poreikiams tenkinti. Atitinkamai nepažeistas ir efektyvumo principas, nes kiti asmenys nepasiūlė geresnių, kaip UAB „Prasila“ pasiūlytos, patalpų nuomos sąlygų. Racionalumo principas taip pat nepažeistas, nes turtas, siekiant įgyvendini sutarties tikslus (ir netgi reikalaujant nuomotojui), buvo iš esmės pagerintas.

2611.

27Iš pateikiamo susirašinėjimo galima teigti, kad jau 2013 m. nuomotojas turėjo galimybę inicijuoti sutarties nutraukimą, tačiau ieškovė 2015 m. gegužės 25 d. teikė pretenziją atsakovei dėl nuomos sutarties vykdymo ir reikalavo tinkamai vykdyti sudarytą sutartį. Atsakovė 2015 m. birželio 3 d. prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kad ši įstaiga padėtų ginče su VĮ „Mūsų amatai“ dėl tariamai netinkamai vykdomos nuomos sutarties nutraukimo. Taigi, tiek ieškovė, tiek savininko teises įgyvendinantis asmuo – Kalėjimų departamentas pritarė sudarytam nuomos sandoriui, todėl, net jei sandoris ir buvo sudarytas pažeidžiant viešojo juridinio organo valdymo organų kompetenciją, tai sandoris galioja nuo jo sudarymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.84 straipsnis).

2812.

29Tam, kad būtų pasiekti sutarties šalies tikslai, buvo investuotos didelės lėšos, todėl dėl netinkamo ieškovės veikimo atsakovė negali baigti statybos užbaigimo procedūrų bei naudoti statinį pagal sutarties sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais. Tačiau ieškovė visiškai nepasisako, kaip teismas privalėtų spręsti restitucijos klausimą, jei būtų pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.

3013.

31Ieškovė nenurodo jokių argumentų dėl to, ar ieškovė planuoja grąžinti atsakovės sumokėtą nuomos mokestį, kompensuoti ieškovei patirtas išlaidas, susijusias su nuteistųjų įdarbinimu bei su statinio rekonstravimu, taip pat atsakovės negautas pajamas, susijusias su projekto įgyvendinimu. Atsakovė, turėdama statybos leidimą bei visus reikalaujamus ieškovės suderinimus, vykdė projektavimo bei statybos darbus, nes būtent ieškovė reikalavo vykdyti nuomos sutartį, todėl tuo metu, kai liko tik statinio statybos užbaigimo procedūros, gauti reikalavimai dėl nuomos sutarties negaliojimo kelia abejones dėl ieškovės sąžiningumo ir siekio neteisėtai praturtėti. Šiuo metu atsakovė siekia įvertinti visas savo patirtas išlaidas, kurias reikalaus priteisti iš ieškovės.

3214.

33Trečiasis asmuo žinojo apie šalių sudarytą sutartį jau nuo 2013 m. gegužės 31 d. ir per 6 sandorio galiojimo metus jokių prieštaravimų dėl to nepareiškė. Trečiasis asmuo pritarė atsakovės ginčo pastate vykdomiems darbams ir nepriklausomai nuo to, kad tariamai nebuvo davęs rašytinio sutikimo, sutiko su atsakovės atliekamais darbais. Atitinkamai, trečiasis asmuo nors ir netinkama forma, bet yra išreiškęs sutikimą dėl atsakovės veiksmų.

3415.

35Atsakovės įsitikinimu, valstybės turto nuomos santykiams esminis imperatyvus reikalavimas yra tai, kad nuomos sutartis būtų sudaryta viešojo konkurso būdu ir apie tai žinotų turto valdytojas, šiuo atveju trečiasis asmuo. Atitinkamai atsakovė teigia, kad, įvykdžius viešąjį konkursą ir trečiąjį asmenį informavus apie sudarytą sandorį, teisės normos tikslas yra pasiektas ir rašytinio sutikimo tariamas nebuvimas sąlygotų tik formalų teisės normos pažeidimą, kuris negali būti laikomas pakankamu sandorį pripažinti negaliojančiu.

3616.

37Atsakovė pažymi, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuris be to atstovauja ir valstybės interesams bei turi pareigą tinkamai vykdyti įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas, tame tarpe ir tinkamą dokumentų apskaitą. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų kaip ir kodėl dingo su ginču susiję dokumentai. Atsakovė buvo viešojo konkurso dalyvis, kuris neturi ir negali turėti prieigos prie visų konkurso metu egzistavusių dokumentų, nes už šiuos procesus atsakingas būtent konkurso organizatorius, kuris ir turi pareigą saugoti dokumentus viso sandorio galiojimo metu. Atitinkamai, aplinkybė, kad ieškovė neįrodinėja savo reikalavimo pagrįstumo, leidžia teigti, jog ieškinys yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir atmestinas.

3817.

39Atsakovė pažymi, kad, pritaikius restituciją ir grąžinant šalis į pradinę padėtį, ieškovė atgaus pastatą į kurį atsakovė investavo savo turtą, samdė įmones, kurios vykdė statybos ir kitus turto pagerinimo darbus. Sutarties galiojimo metu atsakovė į turtą iš viso investavo daugiau nei 1,6 mln. Eur sumą, skirtą vien pagerinti pastato būklę, o kartu dar buvo patirtos ir kitos išlaidos, kurių nebūtų, jei ne ginčijamas sandoris. Taip pat, jei ne šis ginčas, atsakovė jau kurį laiką galėtų vykdyti savo numatytą ir su ieškove derintą gamybinę veiklą ir iš to gauti pajamas. Taigi, tenkinant ieškovės ieškinį, kuriuo reikalaujama pripažinti sandorį negaliojančiu dėl neva pačios ieškovės atliktų formalių procedūrinių pažeidimų, kartu ieškovei būtų perleidžiamas didelėmis investicijomis pagerintas turtas. Tokiu atveju atsakovė patirs didžiulių nuostolių.

4018.

41Atsakovė su tripliku pateikia sąnaudų žiniaraštį (ir jį pagrindžiančius banko išrašus), sutartis bei sąskaitas faktūras, pagrindžiančias kokią pinigų sumą investavo vykdydama sutartį ir siekdama pagerinti pastatą. Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju taikyti restituciją būtų sąžininga tik tuo atveju, jei ieškovei grąžinant pastatą, atsakovės atžvilgiu bus priteisiama patirtų išlaidų dydžio kompensacija.

4219.

43Trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nurodė, kad jis, kaip ieškovės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, su pateiktu ieškiniu sutinka visa apimtimi, naujų reikalavimų ar argumentų nereiškia.

44II.

45Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4620.

47Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4821.

49Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei organizuojant valstybės turto nuomos konkursą, buvo būtinas steigėjo, nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento, rašytinis sutikimas. Šio reikalavimo nustatymas paaiškinamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais.

5022.

51Teismo vertinimu, vien tai, kad nebuvo Kalėjimo departamento rašytinio sutikimo organizuoti valstybės turto nuomos konkursą, reikalaujamo poįstatyminiu teisės aktu, teismui nenustačius, jog buvo pažeistas viešosios teisės principas, nedaro ginčijamos nuomos sutarties niekine ir negaliojančia.

5223.

53Teismas konstatavo, kad 2012 m. sausio 30 d. Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų valdybos posėdžio protokolas Nr. 18 patvirtina, kad šiame valdybos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl patalpų, esančių ( - ), kurio bendras plotas - 3821,93 km. m, išnuomavimo 10 metų laikotarpiui viešo konkurso būdu. Valdybos nariai, tarp jų ir Kalėjimų departamento atstovas, neprieštaravo šių patalpų nuomai. Nors toks valdybos posėdžio protokolas negali būti prilyginamas Kalėjimo departamento rašytiniam sutikimui išnuomoti turtą, nes valdyba yra kolegialus įmonės valdymo organas, tačiau tai neabejotinai patvirtina, kad Kalėjimų departamentas žinojo apie turto valdytojo ketinimą paskelbti viešą konkursą bei tokiam sprendimui neprieštaravo.

5424.

55Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog buvo prarasta dalis bylos medžiagos, susijusios su organizuotu konkursu, šalys nepateikė dokumentų registravimo žurnalų kopijų už laikotarpį kai buvo organizuojamas konkursas ir sudaryta sutartis, iš kurių būtų galima matyti, ar buvo užregistruoti kokie nors dokumentai, susiję su ieškovės prašymu steigėjui dėl raštiško sutikimo nuomoti turtą, konstatavo, kad atsakovė buvo tik viešojo konkurso dalyvis, o už konkurso organizavimo procesus atsakingas būtent konkurso organizatorius (turto valdytojas), kuris ir turėjo pareigą saugoti dokumentus, o visą šį procesą privalėjo tinkamai kontroliuoti Kalėjimų departamentas.

5625.

57Teismas nustatęs, kad tik 2018 m. spalio 24 d. ieškovės inicijuotas ginčas dėl 2012 m. balandžio 11 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties galiojimo, t. y. praėjus daugiau kaip šešeriems su puse metų, nors tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui apie šią sudarytą sutartį, tame tarpe apie tai, kad nėra steigėjo rašytinio sutikimo, buvo (ar galėjo būti) žinoma nuo pat pradžių, be to, suinteresuota šalis nesiėmė jokių veiksmų operatyviai spręsti klausimą dėl 2012 m. balandžio 11 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties galiojimo, 2015 m. gegužės 25 d. VĮ „Mūsų amatai“ netgi kreipėsi į UAB „Prasila“ su pretenzija dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarties netinkamo vykdymo, sprendė, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) ieškovė iš esmės pritarė sutarties vykdymui bei jos galiojimui.

5826.

59Konstatuota, jog sutartis sudaryta 10 metų laikotarpiui, t. y. galioja iki 2022 m. balandžio 11 d., todėl jos pripažinimas negaliojančia neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.

60III.

61Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6227.

63Ieškovė restruktūrizuojama VĮ „Mūsų amatai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6427.1.

65Nesuprantama ir nepagrįsta formaliai pateikta teismo išvada, jog nepagrįstai ieškovė nurodo, kad sprendimas dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarties sudarymo turėjo būti patvirtintas trečiojo asmens rašytiniu sutikimu, nes tokio reikalavimo teisės aktai nenustato. Šis teismo argumentas prieštarauja teisiniam reglamentavimui.

6627.2.

67Žinojimas ir veikimas negali būti sutapatinami, prilyginami formaliai teisės aktuose apibrėžtai procedūrai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kalėjimų departamento žinojimas apie ketinimą išnuomoti valstybės nekilnojamąjį turtą atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punktą bei Taisyklių 2.1. punkte įtvirtintą tvarką, yra neteisinga.

6827.3.

69Teismas sprendė, kad prie teikiamo derinti sprendimo projekto išnuomoti turtą vietoje Kalėjimų departamento raštiško sutikimo, buvo pateiktas 2012 m. sausio 30 d. Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų valdybos posėdžio protokolas Nr. 18, kurį Aplinkos ministerija laikė steigėjo raštišku sutikimu. Šią išvadą teismas pagrindė liudytojo V. A. parodymais ir Aplinkos ministerijos patvirtinimu, kad Kalėjimų departamento raštiško sutikimo jos archyvuose nebuvo rasta. Vertinant šių aplinkybių įrodomąją reikšmę, darytina išvada, kad tai tik įrodo, jog Kalėjimų departamento raštiško sutikimo nebuvo, o Aplinkos ministerijos pritarimas valstybės nekilnojamojo turto nuomai yra neteisėtas. Atitinkamai vienos neteisėtos procedūros (nuomos konkursas) patvirtinimas kita neteisėta procedūra ar teisės aktu, nedaro jos teisėta.

7027.4.

71Teismas nustatė, kad prarasta dalis dokumentų, susijusių su organizuotu valstybės nekilnojamojo turto nuomos konkursu, tačiau nenagrinėjo, kiek paminėtos aplinkybės reikšmingos šiai bylai. Teismas nustatė, kad nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, jog Kalėjimų departamentas savo dokumentų apskaitoje ar kaip kitaip būtų fiksavęs duomenis apie raštišką pritarimą nuomos konkursui, todėl tai įrodo, kad tokio pritarimo nebuvo. Teismas turėjo vertinti paminėtų aplinkybių visetą, jų reikšmingumą, o liudytojų V. P. ir D. K. parodymus laikyti suinteresuotų asmenų liudijimu, kadangi būtent jie susieti su konkurso organizavimu.

7227.5.

73Teismas neteisingai interpretavo aplinkybę, kad ieškovė tik 2018 m. spalio 24 d. inicijavo ginčą dėl 2012 m. balandžio 11 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties galiojimo, t. y. praėjus daugiau kaip šešeriems su puse metų, o iki tol nesiėmė jokių veiksmų spręsti klausimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui nuo pat pradžių buvo žinoma, kad nėra steigėjo rašytinio sutikimo, tačiau nepasisakė dėl to, kad ir atsakovei ši aplinkybė taip pat buvo žinoma ir tai turėjo daryti įtaką jos veikimui arba neveikimui. Teismas tik konstatavo aplinkybę, kad atsakovė buvo gavusi Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos leidimą atlikti rekonstravimo darbus ir juos atliko, tam išleisdama daugiau nei 1,6 milijono eurų, tačiau ši išleista suma byloje nepatvirtinta įrodymais.

7427.6.

75Teismo sprendime pateikus formalius, į byloje keliamus klausimus iš esmės neatsakančius argumentus, nepagrįstus detaliu, išsamiu konkrečių įrodymų įvertinimu, taip pat nenurodžius, kodėl teismas vienais ar kitais įrodymais nesivadovauja, teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą.

7628.

77Trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė prisidėjimą prie ieškovės restruktūrizuojamos VĮ „Mūsų amatai“ apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad palaiko restruktūrizuojamos VĮ „Mūsų amatai“ apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Papildomai pažymi, kad apeliantės sprendimas dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarties sudarymo turėjo būti patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašytiniu sutikimu. Tokio sutikimo apeliantė nebuvo gavusi. Be to, akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija turėjo būti įtraukta į nagrinėjamą bylą, kadangi dėl jos atsakingų asmenų aplaidaus darbo buvo leista organizuoti materialiojo turto nuomos konkursą.

7829.

79Atsakovė UAB „Prasila“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

8029.1.

81Teismas sprendime pasisakė dėl visų ieškovės reikalavimų, jų atmetimą pagrindė teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

8229.2.

83Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatuota, jog trečiojo asmens sutikimas dėl turto nuomos egzistavo, todėl nuomos sutartis sudaryta teisėtai.

8429.3.

85Atsakovė viešo konkurso būdu sąžiningai įgijo teisę naudotis pastatu, savo sutartinius įsipareigojimus vykdo tinkamai, todėl nenuginčijus viešo konkurso procedūrų bei rezultatų nėra pagrindo teigti, jog nuomos sutartis yra neteisėta.

8629.4.

87Ieškovė neįrodė, jog neegzistavo trečiojo asmens sutikimas sudaryti nuomos sutartį. Nėra abejonės, kad trečiasis asmuo žinojo apie šalių sudarytą sutartį jau nuo 2013 m. gegužės 31 d. ir per 6 sandorio galiojimo metus jokių prieštaravimų dėl to nepareiškė. Byloje yra pateiktas 2012 m. sausio 30 d. Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų valdybos posėdžio protokolas Nr. 18 patvirtina, kad šiame valdybos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl pastato, esančio ( - ), dalies išnuomavimo 10 metų laikotarpiui viešo konkurso būdu. Valdybos nariai, tarp jų ir trys trečiojo asmens atstovai, neprieštaravo šio pastato nuomai. Valdybos posėdžio protokolas neabejotinai patvirtina, kad trečiasis asmuo žinojo apie turto valdytojo ketinimą paskelbti viešą konkursą bei tokiam sprendimui neprieštaravo. Atitinkamai, trečiasis asmuo, nors ir netinkama forma, bet yra išreiškęs sutikimą dėl pastato nuomos ir atitinkamai atsakovės teisės juo naudotis.

8829.5.

89Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu, tačiau tuo atveju jei teismas spręstų, kad sandoris yra negaliojantis, atsakovė yra įsitikinusi, kad grąžinant šalis į pradinę padėtį ir atsižvelgus į atsakovės sąžiningumą, atsakovei turi būti priteisiama kompensacija už turto pagerinimą ir taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.147 straipsnis.

90Teisėjų kolegija

konstatuoja:

91IV.

92Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9330.

94Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

9531.

96Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė VĮ „Mūsų amatai“ 2012 m. balandžio 11 d. sudarė valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 14/03-43 (toliau — Sutartis), vadovaudamasi viešojo nuomos konkurso, vykusio 2012 m. balandžio 2 d., komisijos sprendimu, pagal kurią išnuomojo atsakovei UAB „Prasila“ pastatą – gatavos produkcijos sandėlį, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), bendras plotas — 3821,93 kvadratiniai metrai, o išnuomojamas plotas — 500 kvadratinių metrų.

9732.

98Ieškovė prašo pripažinti 2012 m. balandžio 11 d. Valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 14/03-43 negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytą prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat ieškovė prašo taikyti vienašalę restituciją, įpareigojant atsakovę per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei išnuomotą pastatą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde įrodinėja, kad Sutartis su atsakove buvo sudaryta neteisėtai, kadangi, vadovaujantis tuo metu galiojusių Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“, 2 punkto nuostatomis, sprendimus dėl valstybės turto nuomos konkurso būdu priima ir konkursus organizuoja turto valdytojai, gavę steigėjo ar institucijos, įstaigų ir organizacijų, įgaliotų vykdyti steigėjų funkcijas, rašytinį sutikimą, o ieškovės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Kalėjimų departamentas, todėl ieškovės sprendimas dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarties sudarymo turėjo būti patvirtintas trečiojo asmens rašytiniu sutikimu. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nepagrįsta teismo išvada, kad reikalavimo patvirtinti sprendimą sudaryti valstybės materialiojo turto nuomos sutartį trečiojo asmens rašytiniu sutikimu teisės aktai nenustato.

9933.

100CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo ir jų reikšmės teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo principai įgytų civilinių teisių atžvilgiu; CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (pvz. žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

10134.

102Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamos nuomos sutarties objektas yra valstybei priklausantis turtas, t. y. viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).

10335.

104Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 ,,Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ patvirtintos Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kuriomis yra reglamentuoti valstybės turto nuomos, kai turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, teisiniai santykiai. Šių Taisyklių 2.1 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl valstybės turto nuomos konkurso būdu priima ir konkursus organizuoja turto valdytojai, t. y. valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos – steigėjo (išskyrus valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas, kurių steigėjai yra Lietuvos Respublikos Seimas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė) ar institucijų, įstaigų ir organizacijų, įgaliotų vykdyti steigėjų funkcijas, rašytiniu sutikimu (teisės akto redakcija galiojusi iki 2014 m. lapkričio 12 d.). Taigi, ieškovei organizuojant valstybės turto nuomos konkursą buvo būtinas steigėjo, nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento, rašytinis sutikimas dėl nuomos sutarties sudarymo, todėl sutiktina su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog reikalavimo dėl rašytinio sutikimo teisės aktai nenumato.

10536.

106Kita vertus, iš 2012 m. sausio 30 d. Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų valdybos posėdžio protokolo Nr. 18 nustatyta, kad šiame valdybos posėdyje septintuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl patalpų, esančių ( - ), kurių bendras plotas – 3821,93 kvadratinių metrų, išnuomavimo 10 metų laikotarpiui viešo konkurso būdu. Valdybos nariai, tarp jų ir Kalėjimų departamento atstovas, neprieštaravo šių patalpų nuomai (t. 1, b. l. 49 – 51).

10737.

108Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Kalėjimų departamento žinojimas apie ketinimą išnuomoti valstybės nekilnojamąjį turtą atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punktą bei Taisyklių 2.1. punkte įtvirtintą tvarką, yra neteisinga. Be to, tiek ieškovės apeliaciniame skunde, tiek trečiojo asmens prisidėjime prie apeliacinio skundo pažymima, kad 2012 m. sausio 30 d. Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų valdybos posėdžio protokolas Nr. 18 tik įrodo, jog Kalėjimų departamento raštiško sutikimo nebuvo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo ir prisidėjimo prie jo argumentais.

10938.

110Valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).

11139.

112Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2012 m. sausio 30 d. Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų valdybos posėdžio protokolas Nr. 18 patvirtina, kad šiame valdybos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl patalpų, esančių ( - ), kurių bendras plotas 3 821,93 kvadratinių metrų, išnuomavimo 10 metų laikotarpiui viešo konkurso būdu. Valdybos nariai, tarp jų ir Kalėjimų departamento atstovas, neprieštaravo šių patalpų nuomai (t. 1, b. l. 49-51). Sutiktina su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog nors toks valdybos posėdžio protokolas negali būti prilyginamas Kalėjimo departamento rašytiniam sutikimui išnuomoti turtą, tačiau tai neabejotinai patvirtina, kad Kalėjimų departamentas žinojo apie turto valdytojo ketinimą paskelbti viešą konkursą bei tokiam sprendimui neprieštaravo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ 3.11 punktą turto valdytojo sprendimas išnuomoti valstybės ilgalaikį materialųjį turtą buvo derintas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kuri tam neprieštaravo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nors pagal minėtų Taisyklių 2.1 punktą prie teikiamo derinti sprendimo projekto išnuomoti turtą turėjo būti pridėtas ir turto valdytojo steigėjo, t. y. Kalėjimų departamento, raštiškas sutikimas, tačiau vietoje raštiško sutikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai buvo pateiktas 2012 m. sausio 30 d. Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų valdybos posėdžio protokolas Nr. 18, kurį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija laikė steigėjo raštišku sutikimu. Akcentuotina, kad minėtas protokolas buvo pasirašytas Kalėjimų departamento atstovo (valdybos pirmininko). Be to, byloje esantis 2012 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas, kuriame nurodoma, jog išnagrinėjusi Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus įsakymo „Dėl ilgalaikio materialinio turto nuomos“ projektą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija neprieštarauja nekilnojamojo turto – patalpų, esančių ( - ), kurių bendras plotas – 3821,93 kvadratiniai metrai, nuomai viešo konkurso būdu (t. 1, b. l. 47). Taigi, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad rašytiniu Kalėjimų departamento sutikimu laikytinas 2012 m. sausio 30 d. Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų valdybos posėdžio protokolas Nr. 18.

11340.

114Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai interpretavo aplinkybę, jog ieškovė tik 2018 m. spalio 24 d. inicijavo ginčą dėl 2012 m. balandžio 11 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties galiojimo, t. y. praėjus daugiau kaip šešeriems su puse metų, o iki tol nesiėmė jokių veiksmų klausimo išsprendimui. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovei ir trečiajam asmeniui nuo pat pradžių buvo žinoma, kad nėra steigėjo rašytinio sutikimo, tačiau nepasisakė dėl to, ar ir atsakovei ši aplinkybė taip pat buvo žinoma ir ar tai turėjo daryti įtaką jos veikimui arba neveikimui.

11541.

116Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2012 m. balandžio 11 d. (Sutarties sudarymo) iki pat 2018 m. spalio 24 d. nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neatliko jokių veiksmų operatyviai spręsti klausimą dėl 2012 m. balandžio 11 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties (ne)galiojimo. Priešingai, 2015 m. gegužės 25 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „Prasila“ su pretenzija dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarties netinkamo vykdymo, kurioje nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. nėra pradėjusi išsinuomotose patalpose vykdyti gamybinės ūkinės veiklos bei neįdarbino nuteistųjų (t. 2, b. l. 39 – 40). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog tokiais savo veiksmais ieškovė pritarė sutarties vykdymui bei jos galiojimui, stengėsi išlaikyti šalių sutartinius santykius. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo skundžiamame sprendime kaip nepagrįstus.

11742.

118Apeliantė nurodo, jog teismo sprendime pateikus formalius argumentus, nepagrįstus detaliu, išsamiu konkrečių įrodymų įvertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą.

11943.

120CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

12144.

122Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

12345.

124Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo ir įvertino ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į bylą pateiktus įrodymus: 2012 m. sausio 30 d. Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų valdybos posėdžio protokolo Nr. 18 turinį, 2012 m. balandžio 11 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties nuostatas, 2015 m. gegužės 25 d. VĮ „Mūsų amatai“ pretenziją UAB „Prasila“ dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarties netinkamo vykdymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog valstybės materialiojo turto nuomos sutartis sudaryta teisėtai ir nėra pagrindo ją pripažinti negaliojančia, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktines bylos aplinkybes bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

12546.

126Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 44 punktas, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

12747.

128Nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, o būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti savo reikalavimuose nurodytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog 2012 m. balandžio 11 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis sudaryta teisėtai, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia yra nepagrįstas.

12948.

130Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui. Dėl procesinės bylos baigties

13149.

132Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

13350.

134Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

13551.

136Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

13752.

138Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai 2 352,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).

13953.

140Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Atsakovės teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2019 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2019 m. II ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 289 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovei UAB „Prasila“ už advokato teisines paslaugas priteisiama 1 675,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagrindo viršyti apskaičiuotą bylinėjimosi išlaidų dydžio sumą byloje nenustatyta.

141Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

142Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

143Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prasila“, juridinio asmens kodas 302717402, iš ieškovės restruktūrizuojamos Valstybės įmonės „Mūsų amatai“, juridinio asmens kodas 303316138, 1 675,70 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 70 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė restruktūrizuojama valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Mūsų... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodo, kad Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų... 10. 3.... 11. Nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. Teisingumo ministerijos... 12. 4.... 13. Ieškovė išsiuntė kreipimąsi atsakovei dėl sutarties nutraukimo, tačiau... 14. 5.... 15. Ieškovė gavo atsakovės atstovės Advokatų bendrijos 2018 m. birželio 25 d.... 16. 6.... 17. Ieškovė pažymi, kad jau 2013 m. gegužės 31d. nutraukti sudarytą su... 18. 7.... 19. Organizuojant ir vykdant valstybės materialiojo turto (nekilnojamųjų... 20. 8.... 21. Atsakovė UAB „Prasila“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą,... 22. 9.... 23. UAB „Prasila” visas teises ir pareigas yra įgijusi viešo konkurso... 24. 10.... 25. Nusprendus patalpas išnuomoti UAB „Prasila“, nebuvo pažeistas ir joks... 26. 11.... 27. Iš pateikiamo susirašinėjimo galima teigti, kad jau 2013 m. nuomotojas... 28. 12.... 29. Tam, kad būtų pasiekti sutarties šalies tikslai, buvo investuotos didelės... 30. 13.... 31. Ieškovė nenurodo jokių argumentų dėl to, ar ieškovė planuoja grąžinti... 32. 14.... 33. Trečiasis asmuo žinojo apie šalių sudarytą sutartį jau nuo 2013 m.... 34. 15.... 35. Atsakovės įsitikinimu, valstybės turto nuomos santykiams esminis imperatyvus... 36. 16.... 37. Atsakovė pažymi, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuris be to atstovauja ir... 38. 17.... 39. Atsakovė pažymi, kad, pritaikius restituciją ir grąžinant šalis į... 40. 18.... 41. Atsakovė su tripliku pateikia sąnaudų žiniaraštį (ir jį... 42. 19.... 43. Trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 44. II.... 45. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 46. 20.... 47. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 48. 21.... 49. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei organizuojant valstybės... 50. 22.... 51. Teismo vertinimu, vien tai, kad nebuvo Kalėjimo departamento rašytinio... 52. 23.... 53. Teismas konstatavo, kad 2012 m. sausio 30 d. Pravieniškių valstybės įmonės... 54. 24.... 55. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog buvo prarasta dalis... 56. 25.... 57. Teismas nustatęs, kad tik 2018 m. spalio 24 d. ieškovės inicijuotas ginčas... 58. 26.... 59. Konstatuota, jog sutartis sudaryta 10 metų laikotarpiui, t. y. galioja iki... 60. III.... 61. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 62. 27.... 63. Ieškovė restruktūrizuojama VĮ „Mūsų amatai“ apeliaciniame skunde... 64. 27.1.... 65. Nesuprantama ir nepagrįsta formaliai pateikta teismo išvada, jog nepagrįstai... 66. 27.2.... 67. Žinojimas ir veikimas negali būti sutapatinami, prilyginami formaliai teisės... 68. 27.3.... 69. Teismas sprendė, kad prie teikiamo derinti sprendimo projekto išnuomoti... 70. 27.4.... 71. Teismas nustatė, kad prarasta dalis dokumentų, susijusių su organizuotu... 72. 27.5.... 73. Teismas neteisingai interpretavo aplinkybę, kad ieškovė tik 2018 m. spalio... 74. 27.6.... 75. Teismo sprendime pateikus formalius, į byloje keliamus klausimus iš esmės... 76. 28.... 77. Trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 78. 29.... 79. Atsakovė UAB „Prasila“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno... 80. 29.1.... 81. Teismas sprendime pasisakė dėl visų ieškovės reikalavimų, jų atmetimą... 82. 29.2.... 83. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatuota, jog... 84. 29.3.... 85. Atsakovė viešo konkurso būdu sąžiningai įgijo teisę naudotis pastatu,... 86. 29.4.... 87. Ieškovė neįrodė, jog neegzistavo trečiojo asmens sutikimas sudaryti nuomos... 88. 29.5.... 89. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad šioje byloje nėra pagrindo... 90. Teisėjų kolegija... 91. IV.... 92. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 93. 30.... 94. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 95. 31.... 96. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė VĮ „Mūsų amatai“ 2012 m.... 97. 32.... 98. Ieškovė prašo pripažinti 2012 m. balandžio 11 d. Valstybės materialiojo... 99. 33.... 100. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms... 101. 34.... 102. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamos nuomos sutarties... 103. 35.... 104. Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 ,,Dėl valstybės... 105. 36.... 106. Kita vertus, iš 2012 m. sausio 30 d. Pravieniškių valstybės įmonės prie... 107. 37.... 108. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Kalėjimų... 109. 38.... 110. Valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas... 111. 39.... 112. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2012 m. sausio 30 d.... 113. 40.... 114. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai interpretavo aplinkybę,... 115. 41.... 116. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2012 m. balandžio 11 d. (Sutarties... 117. 42.... 118. Apeliantė nurodo, jog teismo sprendime pateikus formalius argumentus,... 119. 43.... 120. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 121. 44.... 122. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl normų, reglamentuojančių... 123. 45.... 124. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo ir įvertino... 125. 46.... 126. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tai, kad pirmosios... 127. 47.... 128. Nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo dėl... 129. 48.... 130. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 131. 49.... 132. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų... 133. 50.... 134. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 135. 51.... 136. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės... 137. 52.... 138. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai 2 352,24 Eur bylinėjimosi... 139. 53.... 140. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 141. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 142. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 143. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prasila“, juridinio...