Byla e2-625-780/2016
Dėl įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovės UAB „Timbex“ ieškinį atsakovei UAB „Lazdijų šiluma“

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokenei, dalyvaujant atsakovės UAB „Lazdijų šiluma“ direktoriui Virgaudui Šerėnui ir atstovėms advokatei Jurgitai Mikučionienei bei darbuotojai Kristinai Vailionytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovės UAB „Timbex“ ieškinį atsakovei UAB „Lazdijų šiluma“.

2Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

4Ieškovė UAB „Timbex“ dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės UAB „Lazdijų šiluma“ 16 962,90 Eur skolos, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Teismas 2016-06-03 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 16 962,90 Eur (šešiolika tūkstančių devynis šimtus šešiasdešimt du eurus 90 ct) skolos, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 962,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-05-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 664,10 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

6Atsakovė UAB „Lazdijų šiluma“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo preliminarų teismo sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti.

7Ieškovė UAB „Timbex“ pateiktu atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus sumažino savo reikalavimo sumą ir prašo pakeisti preliminarų sprendimą bei priteisti iš atsakovės 15 925,32 Eur.

8Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad su atsakove buvo sudarytos trys medienos pardavimo – pirkimo sutartys: 1) 2011-09-08 sutartis Nr. 20110908EG01/LST01, 2) 2011-09-12 sutartis Nr. 11-041PS, 3) 2013-10-21 sutartis Nr. 13-49PS (toliau Sutartys), kuriose nebuvo susitarta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą atsakovas, kaip skolininkas, neturės mokėti Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau Mokėjimų įstatymas) ar kitų teisės aktų nustatytų palūkanų, taip pat nebuvo nustatytas joks kitas mokamų palūkanų dydis, todėl remdamasi CK 6.261, 6.37, 6.210, 6.73, 6.258 straipsniais, Mokėjimų įstatymu, Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. e2A-553-407/2015) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) formuojama praktika dėl delspinigių ir palūkanų, mano, kad atsakovas privalo mokėti Mokėjimų įstatyme numatytas palūkanas. Ieškovė pabrėžia, kad nereikalauja mokėti Sutartyse numatytų delspinigių, kadangi patiriami nuostoliai, kuriuos ieškovei kompensuos Įstatyme numatytos palūkanos, apims visose Sutartyse numatytus delspinigius. Ieškovė remiasi LAT praktika, kurioje laikomasi nuostatos, kad teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą. Kadangi visomis trejomis Sutartimis ginčo šalys susitarė dėl delspinigių taikymo Sutarčių pažeidimo atveju, tačiau nenustatė ir nesusitarė, kad Mokėjimų įstatyme nustatytos palūkanos nebus taikomos, tai ieškovė teigia, kad ginčo šalys neapribojo savo civilinės atsakomybės tik Sutartyse numatytu netesybų dydžiu ir forma – 0,02 proc. dydžio delspinigiais. Ieškovė teigia, kad 2014-01-29 raštu Nr. 14-887 neatsisakė pagal Sutartis priklausančių delspinigių mokėjimo už Sutarčių vykdymo laikotarpį iki 2014-01-29, o kartu ir pagal Mokėjimų įstatymą priklausančių palūkanų, o tik informavo, kad atsakovas nekreiptų dėmesio į atsiųstą delspinigių sąskaitą – faktūrą ir ją sunaikintų, t. y. sutiko anuliuoti delspinigių sąskaitą faktūrą, bet nesutiko apskritai atsisakyti savo turimos teisės į delspinigius, nes pats sąskaitos faktūros anuliavimo faktas savaime nereiškia, kad ją išrašęs asmuo atsisako reikalavimo teisės ir teisės ją ateityje vėl išrašyti bei reikalauti mokėjimo. Ieškovė nurodo, kad perskaičiavo palūkanas atsižvelgdama į atsakovo prieštaravime nurodytus argumentus dėl šalių sutarto mokėjimo termino atidėjimo ir dėl atitinkamų Mokėjimų įstatymo redakcijų įsigaliojimo laiko, todėl sumažino savo reikalavimą nuo 16 962,90 Eur iki 15 925,32 Eur.

9Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Ji pripažįsta, kad pagal ieškovės nurodytas medienos pardavimo – pirkimo sutartis vėlavo atsiskaityti ir atsiskaitė ne per sutartyse nustatytą terminą, taip pat pripažįsta, kad ieškovės atsiliepime į prieštaravimą patikslintas įstatyme numatytų palūkanų paskaičiavimas ir jų dydis yra teisingas, tačiau savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad šalys susitarė dėl kitokių sutarčių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarinių nei reikalauja taikyti ieškovė, o šalių sutartas sutarties netinkamo vykdymo pasekmes ieškovė jau pritaikė. Atsakovė remiasi tuo, kad šalys savo Sutartyse susitarė dėl 0,02 % delspinigių mokėjimo ieškovei, jeigu atsakovė vėluos atsiskaityti pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Kadangi šalių valia dėl atsiskaitymo vėlavimo pasekmių Sutartyse aiškiai išreikšta, todėl taikyti pasekmes, dėl kurių nesutarta Sutartimis, bet kurias numato įstatymas, nėra pagrindo. Šalys sutarė, kad ieškovės minimalūs nuostoliai dėl vėlavimo atsiskaityti yra 0,02 % delspinigių, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti įstatyminių kompensuojamųjų palūkanų, kurios atlieka tą pačią funkciją kaip ir delspinigiai. Savo poziciją atsakovė grindžia Lietuvos apeliacinio teismo praktika (2013-07-10 nutartis 2A-494/2013) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2014-03-19 nutartis 3K-3-98/2014), kurioje pripažįstama, kad teisė į kompensuojamąsias įstatymu numatytas palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (netesybų ir (ar) kompensuojamųjų palūkanų). Šiuo atveju šalys numatė delspinigius kaip prievolės neįvykdymo padarinius, todėl palūkanos netaikytinos. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad ieškovė jau realizavo savo pasirinktą teisių gynimo būdą reikalauti Sutartyse numatytų delspinigių, nes 2014 m. sausio mėnesį buvo atsiuntusi delspinigių sąskaitas-faktūras dėl vėlavimo atsiskaityti, tačiau 2014-01-29 raštu Nr. 14-877 atsisakė reikalavimo sumokėti netesybas iki 2014-01-29 ir tokiu būdu atleido atsakovę nuo šios prievolės vykdymo, o tuo pačiu ir nuo kompensuojamųjų palūkanų, nes jų paskirtis ta pati. Tuo tarpu pagal 2014-06-27 ir 2014-11-28 sąskaitas-faktūras, kuriomis iš viso pareikalavo 2 417,24 Eur delspinigių nuo 2014-01-30, atsakovė su ieškove atsiskaitė, sumokėdama šią sumą ieškovei 2016-04-19, ką ieškinyje pripažįsta pati ieškovė. Todėl atleidusi atsakovę nuo prievolės mokėti delspinigius iki 2014-01-29 ir gavusi delspinigius nuo 2014-01-30 pagal pateiktas delspinigių sąskaitas-faktūras, ieškovė negali antrą kartą realizuoti tos pačios teisės, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų už tą patį laikotarpį. Jeigu teismas pripažintų ieškovės teisę į įstatyme numatytas palūkanas, tai remiantis įstatymu ir teismų praktika, kad delspinigiai yra įskaitomi į palūkanas, iš atsakovės galėtų būti priteisiamas tik skirtumas tarp 2016-04-19 atsakovės sumokėtų 2 417,24 Eur delspinigių, nuo kurių mokėjimo ieškovas atsakovės nebuvo atleidęs, ir įstatyme numatytų palūkanų už laikotarpį nuo 2014-01-30. Šis skirtumas atsakovės teigimu sudaro 530,49 Eur. Be to, atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nes kompensuojamosioms palūkanoms turi būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas kaip ir netesyboms, kadangi jų paskirtis yra ta pati, o vien įvardijimas palūkanomis negali nulemti kitokio senaties termino nei tą pačią funkciją atliekančioms netesyboms. Šį teiginį atsakovė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartyje Nr. 3K-3-301/2006 pateiktu senaties termino palūkanoms skaičiuoti aiškinimu.

10Preliminarus sprendimas pakeistinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Byloje nustatyta, kad šalys sudarė tris sutartis: 1) 2011-09-08 sutartis Nr. 20110908EG01/LST01, 2) 2011-09-12 sutartis Nr. 11-041PS, 3) 2013-10-21 sutartis Nr. 13-49PS, kuriose susitarė, jog atsakovė mokės ieškovei 0,02 % delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, jeigu atsakovė vėluos atsiskaityti pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras už pateiktą medienos kurą (su ieškiniu pateiktos trys sutartys). Nei vienoje sutartyje nebuvo susitarta, kad už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą atsakovė neturės mokėti palūkanų, numatytų Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau Mokėjimų įstatymas). Visos ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos, tačiau ne per sutartyse nustatytus terminus, todėl bendra pagal Mokėjimų įstatymą mokėtinų palūkanų suma sudaro 18 302,56 Eur (su ieškovės atsiliepimu į atsakovės prieštaravimą pateiktas UAB „Lazdijų šiluma“ pradelstų mokėjimų sąrašas palūkanų paskaičiavimui). Atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 2 417,24 Eur už vėlavimą atsiskaityti per laikotarpį nuo 2014-01-30 (ieškinys ir ieškovės atsiliepimas į atsakovės prieštaravimą), o nuo prievolės mokėti delspinigius už vėlavimą atsiskaityti iki 2014-01-29 ieškovė atsakovę yra atleidusi (su atsakovės prieštaravimu dėl preliminaraus sprendimo pateiktas UAB „Timbex“ 2014-01-29 raštas Nr. 14-887).

12Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytas sutartis dėl medienos pirkimo ir laiku neatsiskaitė su ieškove už patiektą medieną, todėl atsakovei kyla civilinė atsakomybė atlyginti dėl vėlavimo atsiskaityti ieškovės patirtus nuostolius. Nors atsakovė nesutinka mokėti palūkanų, tačiau pripažįsta, kad ieškovės nurodomas patikslintas Mokėjimų įstatyme numatytų palūkanų paskaičiavimas ir bendras jų dydis yra teisingas. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad už vėlavimą atsiskaityti atsakovė ieškovei jau yra sumokėjusi 2 417,24 Eur delspinigių.

13Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 187 str. numato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą, o teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo. Atsižvelgiant į atsakovės pripažįstamas aplinkybes, kuriomis remiasi ieškovė, teismas pripažįsta nustatytomis aplinkybes, jog atsakovė pažeidė šalių sudarytas Sutartis, o ieškovės patirtų dėl sutarties pažeidimo nuostolių suma, apskaičiuota taikant Mokėjimų įstatyme numatytas mokėtinas palūkanas, yra 15 885,32 Eur (18 302,56 Eur -2 417,24 Eur).

14Ginčas šioje byloje kilo tik dėl to, ar: 1) ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės palūkanų pagal Mokėjimų įstatymą, ar tik Sutartyse numatytų delspinigių, 2) ar ieškovė jau yra atleidusi atsakovę nuo prievolės atlyginti dalį nuostolių, 3) ar yra suėjęs ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

15Dėl ieškovės teisės reikalauti palūkanų

16Sprendžiant ar ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės palūkanų pagal Mokėjimų įstatymą pirmiausiai reikia nustatyti kokias šalių tarpusavio santykių teises ir pareigas komerciniuose santykiuose tarp ūkio subjektų nustato įstatymas, jeigu ūkio subjektai savo teisų ir pareigų neapibrėžia tarpusavio sutartimi. Nagrinėjamu atveju atsakovė pirko iš ieškovės medieną už sutartą kainą, todėl šalių sudarytos Sutartys atitinka Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus komercinės sutarties požymius. Teismų praktikoje šilumos tiekimo įmonė pripažįstama ūkio subjektu kaip tai numatyta Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, todėl jos sudarytoms komercinėms sutartims taikomos Mokėjimų įstatymo nuostatos dėl palūkanų už pavėluotus mokėjimus (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis Nr. e2A-553-407/2015). Atsakovė neginčija, kad Mokėjimų įstatymo nuostatos dėl palūkanų už pavėluotus mokėjimus nagrinėjamu atveju netaikytinos dėl atsakovės, kaip teisinių santykių subjekto, ypatumų ar dėl sudarytų Sutarčių neatitikimo komercinės sutarties požymiams. Atsakovė teigia tik tai, kad šalys susitarė dėl kitokių sutarčių netinkamo įvykdymo padarinių nei numato Mokėjimų įstatymas, todėl taikyti pasekmes, dėl kurių nesutarta Sutartimis, nėra pagrindo. Tačiau toks Mokėjimų įstatymo ir Sutarčių teisinio santykio aiškinimas yra nepagrįstas, nes prieštarauja tiek civilinių teisinių santykių reglamentavimui, tiek teismų praktikai aiškinant įstatymų galiojimą sutartiniuose komerciniuose teisiniuose santykiuose.

17CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti ne tik šalių susitarimai, bet ir įstatymai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta pareiga skolininkui, praleidusiam terminą piniginei prievolei įvykdyti, mokėti 5 arba 6 proc. dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-373/2006). Nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad kompensuojamosios palūkanos skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis ir jas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-509/2010, 3K-3-400/2011, 3K-3-387/2013, 3K-3-98/2014, e3K-3-153-916/2016). Pažymėtina, kad Mokėjimų įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Mokėjimų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas (Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Vadinasi nagrinėjamu atveju šalys, kurioms galioja ir yra privalomos tiek CK, tiek Mokėjimų įstatymo nuostatos dėl atsakomybės už netinkamą piniginių prievolių vykdymą (pavėluotus mokėjimus), norėdamos savo tarpusavio santykiuose taikyti Mokėjimų įstatymo nuostatas dėl palūkanų už vėlavimą atsiskaityti, savo Sutartyse neprivalėjo susitarti, kad Mokėjimų įstatyme numatytos palūkanos atsakovei bus taikomos. Priešingai, tam, kad atsakovei nekiltų pareiga mokėti Mokėjimų įstatyme numatytų palūkanų šalys turėjo aiškiai susitarti, kad konkrečiu atveju Mokėjimų įstatyme numatyti prievolės nevykdymo laiku padariniai – palūkanų mokėjimas, nebus taikomi.

18Šiuo atveju nagrinėjamose Sutartyse šalys susitarė dėl 0,02 procento dydžio delspinigių nuo nesumokėtos sumos taikymo už kiekvieną uždelstą dieną, o palūkanų, kaip kompensavimo priemonės, tiesiogiai Sutartyse nenustatė. Tačiau tai nereiškia, kad tokias sutarties sąlygas galima traktuoti kaip susitarimą atsakovės atsakomybę už netinkamą sutarties vykdymą apriboti tik delspinigiais ir netaikyti Mokėjimų įstatyme numatytų palūkanų. Kaip minėta, Mokėjimų įstatymo netaikymą jų tarpusavio santykiams šalys gali numatyti tik tiesiogiai ir aiškiai susitardamos netaikyti jo nuostatų, todėl net ir nutylėjimo dėl įstatymo taikymo ar netaikymo nebūtų galima prilyginti susitarimui netaikyti Mokėjimų įstatymo, kaip tai traktuoja atsakovė. Tačiau šiuo atveju pabrėžtina, jog šalių sudarytų Sutarčių sąlygose yra numatyta, kad visa, ko neapima Sutartys, reglamentuoja įstatymai (2011-09-08 sutarties 8.1 punktas, 2011-09-12 ir 2013-10-21 sutarčių 9.1 punktai), o pretenzijos dėl piniginių prievolių nevykdymo (netinkamo vykdymo) gali būti reiškiamos įstatymų nustatyta tvarka bei nėra ribojamos jokia šiose Sutartyse nustatyta tvarka ir apribojimais (2011-09-08 ir 2011-09-12 sutarčių 5.5 punktas ir 2013-10-21 sutarties 6.5 punktai). Vadinasi šalys Sutartyse ne tik, kad nesiekė apriboti atsakovės atsakomybės vien tik delspinigiais ir nesusitarė netaikyti Mokėjimų įstatyme numatytų palūkanų, bet ir aiškiai susitarė, kad šalims galioja visos pareigos, kurių tiesiogiai neaptarė Sutartyse, bet kurias numato įstatymai.

19Pažymėtina, kad atsakovė savo argumentus dėl neva egzistuojančio šalių sutarimo netaikyti Mokėjimų įstatymo numatytų palūkanų nepagrįstai grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje 3K-3-98/2014. Atsakovės nurodytoje byloje, priešingai nei šioje nagrinėjamoje byloje, šalys savo sutartyje kaip tik ir buvo apriboję civilinę atsakomybę vien tik delspinigiais, nes aiškiai ir tiesiogiai sutartyje buvo numatę, jog įstatymo numatytos palūkanos nebus taikomos (palūkanos buvo nurodytos 0.00 procentų). Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamu atveju ne tik, kad nėra tokio šalių susitarimo, bet ir susitarta taikyti visas įstatymų nuostatas, jeigu dėl jų šalys kitaip nesusitarė Sutartyse.

20Nagrinėjamu atveju šalių Sutartys numato mišrią atsakovės atsakomybę už netinkamą piniginių prievolių vykdymą, nes jose yra numatytos netesybos, bet nuostolių atlyginimo klausimo jos nereglamentuoja ir jų atlyginimą numato spręsti įstatymo nustatytu būdu. Tokia mišri atsakomybė už netinkamą piniginių prievolių vykdymą pripažįstama teismų praktikoje kaip galima ir neprieštaraujanti nei įstatymui, nei sutarčių laisvės principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-98/2014, e3K-3-153-916/2016). Tokiais mišrios atsakomybės atvejais Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-7-751/2003, Nr. 3K-3-509/2010, Nr. 3K-3-400/2011, Nr. 3K-3-387/2013,3K-3-98/2014).

21Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, atsakovės argumentas, kad ieškovė neturi teisės reikalauti palūkanų pagal Įstatymą, nes neva šalys dėl jų nesusitarė savo Sutartyse, atmestinas kai nepagrįstas, ir pripažintina, kad ieškovė turi teisę pasirinki ne tik sutartinį savo teisių gynimo būdą, kurį prašo taikyti atsakovė, bet ir sutartinį ir įstatyme nustatytą, kurį numato šalių sudarytos Sutartys.

22Iš UAB „Timbex“ 2014-01-29 rašto Nr. 14-887 (pateiktas kartu su atsakovės prieštaravimu dėl preliminaraus sprendimo) ir iš UAB „Lazdijų šiluma“ 2014-01-29 rašto Nr. 041-s (pateiktas ieškovės kartu su atsiliepimu į atsakovės prieštaravimą) matyti, kad ieškovė buvo pareikalavusi iš atsakovės delspinigių už vėlavimą atsiskaityti iki 2014-01-29, tačiau šio reikalavimo atsisakė.

23Iš 2014-06-27 ir 2014-11-28 PVM sąskaitų-faktūrų ir iš 2015-05-08 raginimo sumokėti delspinigius (pateikti kartu su atsakovės prieštaravimu dėl preliminaraus sprendimo) bei ieškovės ieškinio ir rašytinių paaiškinimų matyti, kad ieškovė pareikalavo 2 417,24 Eur delspinigių nuo 2014-01-30 ir atsakovė juos jau yra sumokėjusi.

24Iš UAB „Timbex“ 2016-03-21 reikalavimo sumokėti palūkanas (pateiktas kartu su ieškiniu) matyti, kad ieškovė pareikalavo iš atsakovės taip pat ir palūkanų už visą vėlavimo atsiskaityti pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras laikotarpį.

25Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė, kaip teisių reikalauti nuostolių atlyginimo turėtoja, nagrinėjamu atveju yra pasirinkusi ne sutartinį, o sutartinį ir įstatyme nustatytą savo teisių gynimo būdą, kadangi iš atsakovės pareikalavo ir delspinigių, ir kompensuojamųjų palūkanų.

26Tačiau tokiu atveju nustatant atsakovės civilinę atsakomybę būtina atsižvelgti į netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų santykį, jeigu jų reikalaujama už tą patį laikotarpį.

27Dėl atsakovės prievolės atlyginti dalį nuostolių pasibaigimo ieškovei atleidus atsakovę nuo delspinigių mokėjimo

28Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų, kadangi nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-307/2014, Nr. 3K-3-156-687/2015, e3K-3-153-916/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis e3K-3-153-916/2016). Todėl atsižvelgiant į šiuos Kasacinio teismo išaiškinimus konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė negalėtų prisiteisti ir delspinigių ir palūkanų už tą patį laikotarpį, nes tokiu atveju kreditoriui būtų sumokėta dviguba kompensacija už laiku negrąžintas lėšas ir taip būtų pažeistos skolininkės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis e3K-3-153-916/2016). Tai reiškia, kad ieškovė turi teisę gauti tik tą kompensavimo priemonę, kuri yra didesnė.

29Kadangi šiuo atveju Mokėjimų įstatyme numatytos palūkanos, dėl kurių dydžio už atsakovės vėlavimo atsiskaityti laikotarpį nėra ginčo, yra didesnės už Sutartyse nustatytus delspinigius, tai ieškovė turi teisę gauti reikalaujamas palūkanas, tačiau delspinigiai, kurių ieškovė taip pat turi teisę reikalauti, turi būti įskaitomi į palūkanas.

30Šioje byloje reikalaujama ieškovės patikslinta palūkanų suma nesidubliuoja su atsakovės sumokėtais 2 417,24 Eur delspinigiais už laikotarpį nuo 2014-01-30, nes ieškovė šią atsakovės sumokėtą sumą iš bendros palūkanų sumos jau atėmė pareiškiant ieškinį. Tačiau sprendžiant ginčą šiuo atveju negalima neatsižvelgti ir į susiklosčiusius šalių tarpusavio teisinius santykius dėl kitos delspinigių dalies, kurios ieškovė taip pat buvo pareikalavusi dar prieš pareikalaujant palūkanų.

31Prievolė pasibaigia ne tik, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), bet ir šalių susitarimu (CK 6.125 straipsnio 1 dalis), taip pat kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo (CK 6.129 straipsnio 1 dalis). Kadangi mišrios civilinės atsakomybė atveju mažesni delspinigiai nėra atskirai priteisiama neįrodinėtinų nuostolių suma, o yra tik dalis didesnių palūkanų, kaip neįrodinėtino dydžio nuostolių, tai į palūkanas turi būti įskaitomi net tik faktiškai gauti delspinigiai, bet ir tie delspinigiai, kurių pareikalavęs kreditorius vėliau pats atsisakė ir dėl to prievolė juos mokėti skolininkui pasibaigė. Tokiu atveju kreditorius, atsisakęs delspinigių, kurių jau buvo pareikalavęs, pats atleidžia skolininką nuo atitinkamos prievolės dalies įvykdymo, todėl gali reikalauti tik skirtumo tarp delspinigių ir palūkanų, jeigu pastarosios yra didesnės ir jų kreditorius neatsisakė.

32Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria ar atsisakydama delspinigių, pareikalautų iki 2014-01-29, ieškovė atleido atsakovę nuo prievolės atlyginti dalį nuostolių, ar ne. Sprendžiant šį nesutarimą visų pirma, pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė buvo pareikalavusi iš atsakovės ne tik 2 417,24 Eur delspinigių pagal 2014-06-27 ir 2014-11-28 PVM sąskaitas-faktūras, kuriuos faktiškai ir gavo, bet ir daugiau delspinigių už ankstesnį laikotarpį. Tai patvirtina minėti abiejų šalių raštai, nes atsakovė UAB „Lazdijų šiluma“ 2014-01-29 raštu Nr. 041-s paprašė pas ieškovę UAB „Timbex“ neskaičiuoti delspinigių, o ieškovė UAB „Timbex“ 2014-01-29 rašte Nr. 14-887 nurodė atsakovei nekreipti dėmesio į atsiųstą delspinigių sąskaitą-faktūrą ir ją sunaikinti. Toks šalių raštų turinys patvirtina, kad ieškovė buvo atsiuntusi atsakovei apmokėti delspinigių sąskaitą-faktūrą, o atsakovei paprašius delspinigių neskaičiuoti, atleido atsakovę nuo pareigos juos mokėti. Nors ieškovė nesutinka, kad šiuo susirašinėjimu atsisakė pagal Sutartis priklausančių delspinigių, tačiau toks argumentas niekuo nepagrįstas ir atmestinas. Pats minėtų raštų turinys aiškiai atskleidžia ieškovės valią, nes iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė laisva valia, dėl geranoriško šalių susitarimo, pati atleido atsakovę nuo prievolės mokėti delspinigius. Be to, vėliau ieškovės išrašytos 2014-06-27 ir 2014-11-28 delspinigių PVM sąskaitos-faktūros taip pat aiškiai patvirtina, kad ieškovė atleido atsakovę nuo prievolės mokėti delspinigius, susidariusius iki 2014-01-29, nes šiose dvejose PVM sąskaitose-faktūrose delspinigiai skaičiuojami tik nuo 2014-01-30, t. y. nuo sekančios dienos, nuo kurios minėtu 2014-01-29 raštu ieškovė nebuvo atleidusi atsakovės nuo delspinigių už ankstesnį laikotarpį. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovės prievolė mokėti delspinigius, pareikalautus už laikotarpį iki 2014-01-29, pasibaigė tiek šalių susitarimu (CK 6.125 straipsnio 1 dalis), tiek ieškovei atleidus atsakovę nuo šios prievolės įvykdymo (CK 6.129 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad į ieškovės reikalaujamas kompensuojamąsias palūkanas turi būti įskaityta ne tik 2 417,24 Eur delspinigių, kuriuos atsakovė faktiškai sumokėjo, bet ir ta delspinigių dalis, nuo kurios ieškovė pati atleido atsakovę.

33Atsakovės pateiktas delspinigių, susidariusių iki 2014-01-29, paskaičiavimas patvirtina, kad bendra delspinigių suma iki 2014-01-29 yra 13 657, 86 Eur (atsakovės 2016-10-21 pateiktas delspinigių paskaičiavimas). Ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose po atsakovės pateikimo šių delspinigių teismui, šio delspinigių dydžio neginčijo, šie delspinigiai teisingai paskaičiuoti pagal Sutartyse numatytą delspinigių normą ir vėlavimo atsiskaityti dienų skaičių, todėl šie delspinigiai įskaitytini į ieškovės patikslintą reikalaujamų palūkanų pagal Mokėjimų įstatymą sumą. Tokiu būdu iš atsakovės ieškovei priteistina 2 227,46 Eur palūkanų pagal Mokėjimų įstatymą (15 885,32 Eur palūkanų - 13 657, 86 Eur delspinigių).

34Pažymėtina, kad atsakovės atstovės paskutinio teismo posėdžio metu išsakytas prašymas ieškinio patenkinimo atveju priteisti skirtumą tarp palūkanų ir delspinigių tik nuo 2014-01-30, o ne už visą vėlavimo atsiskaityti laikotarpį, yra nepagrįstas. Nors teismas pripažįsta, kad ieškovė atleido atsakovę nuo prievolės mokėti delspinigius, susidariusius iki 2014-01-29, tačiau tai nereiškia, kad už šį laikotarpį ieškovė visiškai atleido atsakovę nuo prievolės atlyginti nuostolius už vėlavimą atsiskaityti. Kadangi ieškovė turi teisę į didesnes palūkanas, kaip neįrodinėtino dydžio nuostolių atlyginimą, tai atleidimas nuo mažesnių delspinigių, kurie įskaičiuojami į palūkanas, savaime nereiškia ir atleidimo nuo skirtumo tarp palūkanų ir delspinigių. Ieškovė nuo palūkanų, mokėtinų pagal Mokėjimų įstatymą, atsakovės niekada neatleido, todėl atsakovė privalo mokėti visą skirtumą tarp mokėtinų palūkanų ir delspinigių, nuo kurių ieškovė atsakovę atleido, už visą vėlavimo atsiskaityti laikotarpį.

35Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Todėl pripažinus ieškovo teisę į Mokėjimų įstatyme nustatytas palūkanas, jo reikalavimas priteisti 40 Eur taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

36Dėl procesinių palūkanų

37CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų įstatyme nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-505/2010, Nr. 3K-3-92/2011, Nr. 3K-3-526/2012, Nr. 3K-3-356-684/2015).

38Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Ieškinio pateikimo teismui metu Europos centrinio banko nustatyta fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,05 procento, todėl ieškovei priteistinos procesinės 8,05 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39Dėl ieškinio senaties termino

40Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti palūkanas, teismas atsakovės argumentus, kad kompensuojamosioms palūkanoms turi būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas kaip ir netesyboms, atmeta kaip nepagrįstus. Reikalavimui priteisti palūkanas, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimui įstatymas numato sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą (Civilinio kodekso (toliau CK) 1.125 straipsnio 9 dalis). Reikalavimui priteisti netesybas (delspinigius) įstatymas numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nors atsakovės nurodomoje Kasacinio teismo 2006-04-26 nutartyje Nr. 3K-3-301/2006 buvo pateiktas aiškinimas, kad kompensuojamosioms palūkanoms turi būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas kaip ir netesyboms, tačiau toks išaiškinimas buvo skirtas palūkanoms, kurios buvo nustatytos šalių sutartimi. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti ne šalių sutartimi nustatytas palūkanas, o įstatyme nustatytas palūkanas. Kadangi atsakovės nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės bei prašomų palūkanų prigimtis yra skirtingos, tai minėtoje byloje pateiktas ieškinio senaties termino aiškinimas šioje byloje neturi precedentinės galios. Tuo tarpu žymiai naujesnėje byloje aiškindamas ieškinio senaties terminą palūkanoms, kurias numato įstatymas, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, jog tiek netesybų, tiek kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, tačiau jos nėra tapatūs prievolių teisės institutai ir joms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, kartu ir ieškinio senaties terminai, todėl reikalavimui priteisti palūkanas taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-387/2013).

41Atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti palūkanas, taip pat įvertinus Kasacinio teismo išaiškinimą dėl šio termino taikymo palūkanoms, numatytoms įstatyme, atsakovės prašymas nagrinėjamoje byloje taikyti šešių mėnesių ieškinio senaties terminą atmestinas kaip nepagrįstas.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ieškinyje prašė priteisti 16 962,90 Eur (16 922,90 Eur + 40 Eur), o galutiniu teismo sprendimu ieškovei priteisiama 2 267,46 Eur (2 227,46 Eur + 40 Eur). Tai reiškia, kad patenkinama 13,37 % ieškovės reikalavimų, o atmetama 86,63 %. Pabrėžtina, kad ieškovė savo reikalavimą po preliminaraus sprendimo priėmimo sumažino ne dėl to, kad atsakovė patenkino dalį reikalavimo, o dėl to, kad pripažino netiksliai suskaičiavusi reikalaujamas palūkanas, todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas ir nustatant atmestų ieškovės reikalavimų dalį teismas vadovaujasi ieškinyje nurodyta ieškovės reikalavimo suma. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų dalis, ieškovė turi teisę prisiteisti iš atsakovės 13,37 % savo bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė iš ieškovės - 86,63 % savo bylinėjimosi išlaidų.

44Ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: 218,00 Eur žyminis mokestis, 473,10 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą ir 1 182,75 Eur už atsiliepimo į atsakovės prieštaravimą parengimą, papildomų paaiškinimų dėl atsakovės papildomai pateiktų įrodymų teikimą raštu. Tačiau priteisiant žyminį mokestį atsižvelgtina į tai, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 218,00 Eur žyminį mokestį, nors už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokama pusė žyminio mokesčio sumos, mokėtinos už ieškinį, o procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Tai reiškia, kad ieškovė turėjo sumokėti 191,00 Eur žyminį mokestį, kuris ir įtraukiamas į bylinėjimosi išlaidas, paskirstomas tarp šalių. Tuo tarpu likusi 27 Eur suma grąžintina ieškovei, nes sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, ieškovės bylinėjimosi išlaidas, paskirstomas tarp šalių, sudaro 1 846,85 Eur (191,00 Eur + 473,10 Eur + 1 182,75 Eur).

45Atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 540,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už prieštaravimą dėl preliminaraus sprendimo, atstovavimą bylos nagrinėjime dviejuose teismo posėdžiuose, papildomų įrodymų pateikimą.

46Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovė surašė ieškinį, atsiliepimą į atsakovės prieštaravimą, papildomus paaiškinimus dėl atsakovės papildomai pateiktų įrodymų, teikė konsultacijas ieškovei, o atsakovės atstovė surašė prieštaravimą dėl preliminaraus sprendimo, atstovavo atsakovę dviejuose teismo posėdžiuose, papildomai rinko ir teikė įrodymus, teikė konsultacijas atsakovei, pripažintina, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ reglamentuojamų priteistinų maksimalių dydžių ir yra adekvačios suteiktoms advokatų paslaugoms. Todėl galutiniu teismo sprendimu iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 246,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 846,85 Eur x 13,37 %), o atsakovei iš ieškovės priteistina 467,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (540,00 Eur x 86,63 %).

47Esant priteistiniems vienarūšiams piniginiams priešpriešiniams šalių reikalavimams dėl jų bylinėjimosi išlaidų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir siekiant efektyvaus teismo sprendimo įvykdymo kuo mažesniais šalių kaštais, šie vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai įskaitomi ir atsakovei iš ieškovės priteistinas 220,88 Eur bylinėjimosi išlaidų skirtumas (467,80 Eur - 246,92 Eur).

48Valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra.

49Vadovaudamasis CPK 259, 268 str., 270 straipsniais, teisėjas

Nutarė

50Pakeisti 2016 m. birželio 3 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti iš dalies.

51Priteisti iš atsakovės UAB „Lazdijų šiluma“ (juridinio asmens kodas 165219441) 2 227,46 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt septynis eurus 46 ct) palūkanų ir 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 227,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-05-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Timbex“ (juridinio asmens kodas 111621867).

52Likusią ieškinio dalį atmesti.

53Grąžinti ieškovei UAB „Timbex“ (juridinio asmens kodas 111621867) dalį žyminio mokesčio – 27 Eur (dvidešimt septynis eurus), sumokėto 2016-04-08, mokėjimo nurodymas Nr. 71, įmokos kodas 5660.

54Priteisti iš ieškovės UAB „Timbex“ (juridinio asmens kodas 111621867) 220,88 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Lazdijų šiluma“ (juridinio asmens kodas 165219441).

55Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ... 4. Ieškovė UAB „Timbex“ dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš... 5. Teismas 2016-06-03 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino... 6. Atsakovė UAB „Lazdijų šiluma“ pateikė prieštaravimus dėl... 7. Ieškovė UAB „Timbex“ pateiktu atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus... 8. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad su atsakove buvo sudarytos trys... 9. Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Ji pripažįsta, kad pagal ieškovės... 10. Preliminarus sprendimas pakeistinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė tris sutartis: 1) 2011-09-08 sutartis Nr.... 12. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytas sutartis dėl... 13. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 187 str. numato, kad šalis turi teisę... 14. Ginčas šioje byloje kilo tik dėl to, ar: 1) ieškovė turi teisę reikalauti... 15. Dėl ieškovės teisės reikalauti palūkanų ... 16. Sprendžiant ar ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės palūkanų... 17. CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo... 18. Šiuo atveju nagrinėjamose Sutartyse šalys susitarė dėl 0,02 procento... 19. Pažymėtina, kad atsakovė savo argumentus dėl neva egzistuojančio šalių... 20. Nagrinėjamu atveju šalių Sutartys numato mišrią atsakovės atsakomybę už... 21. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, atsakovės... 22. Iš UAB „Timbex“ 2014-01-29 rašto Nr. 14-887 (pateiktas kartu su... 23. Iš 2014-06-27 ir 2014-11-28 PVM sąskaitų-faktūrų ir iš 2015-05-08... 24. Iš UAB „Timbex“ 2016-03-21 reikalavimo sumokėti palūkanas (pateiktas... 25. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė, kaip teisių reikalauti nuostolių... 26. Tačiau tokiu atveju nustatant atsakovės civilinę atsakomybę būtina... 27. Dėl atsakovės prievolės atlyginti dalį nuostolių pasibaigimo ieškovei... 28. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne... 29. Kadangi šiuo atveju Mokėjimų įstatyme numatytos palūkanos, dėl kurių... 30. Šioje byloje reikalaujama ieškovės patikslinta palūkanų suma nesidubliuoja... 31. Prievolė pasibaigia ne tik, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1... 32. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria ar atsisakydama delspinigių,... 33. Atsakovės pateiktas delspinigių, susidariusių iki 2014-01-29,... 34. Pažymėtina, kad atsakovės atstovės paskutinio teismo posėdžio metu... 35. Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad kreditorius, įgijęs... 36. Dėl procesinių palūkanų... 37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti... 38. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta... 39. Dėl ieškinio senaties termino ... 40. Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti palūkanas,... 41. Atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą penkerių metų... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidos... 44. Ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: 218,00 Eur... 45. Atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 540,00 Eur... 46. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovė surašė ieškinį, atsiliepimą... 47. Esant priteistiniems vienarūšiams piniginiams priešpriešiniams šalių... 48. Valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra.... 49. Vadovaudamasis CPK 259, 268 str., 270 straipsniais, teisėjas... 50. Pakeisti 2016 m. birželio 3 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį... 51. Priteisti iš atsakovės UAB „Lazdijų šiluma“ (juridinio asmens kodas... 52. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 53. Grąžinti ieškovei UAB „Timbex“ (juridinio asmens kodas 111621867) dalį... 54. Priteisti iš ieškovės UAB „Timbex“ (juridinio asmens kodas 111621867)... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno...