Byla 2K-228/2013
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutarties.

3Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams, 290 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 286 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

5Iš M. K. priteista nukentėjusiajam A. B. 4000 Lt neturtinės žalos ir 2419,02 Lt Valstybinėms ligonių kasoms. Taip pat iš M. K. priteista nukentėjusiajai V. D. 2000 Lt už advokato paslaugas.

6Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,

Nustatė

8M. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 23 d., apie 23.00 val., bute, esančiame Kaune, ( - ), ir priklausančiame jo broliui G. J., būdamas neblaivus, svečiuose buvusiam A. B. tyčia sudavė smūgį kumščiu į veidą, dėl to šis nukrito ant žemės, iš karto po to spardė nukentėjusįjį A. B. į įvairias kūno vietas, taip padarė jam kūno, veido ir galvos sumušimą, nosies kaulų lūžį, muštines žaizdas kairės ausies kaušelyje, kairio klausos nervo pakenkimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame žande, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, krūtinėje, dešiniame žaste, kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, odos nubrozdinimus kairiame momenyje. dešiniame kelyje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje; sužalojimai padaryti trylika ar daugiau trauminių poveikių, tai sukėlė nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrukdymą.

9Taip pat pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 9 d., nuo 3 iki 3.30 val. Kaune, ( - ), pasinaudodamas iš nukentėjusiosios R. D. paimtais automobilio rakteliais, pagrobė V. D. priklausantį automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. ( - )), kurio vertė 15 000 Lt ir kuriuo naudojosi R. D., taip padarydamas nukentėjusiajai V. D. 15 000 Lt turtinę žalą.

10Be to, pagal BK 286 straipsnį jis nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 10 d., apie 4.30 val. Kaune, ( - ), vengdamas sulaikymo už administracinį teisės pažeidimą, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patruliams G. K. ir V. V., t. y. stumdėsi, rankomis bei kojomis bandė suduoti smūgius vyr. patruliui G. K. į pilvą, grasino susidoroti.

11Taip pat pagal BK 290 straipsnį jis nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 10 d., apie 5.00 val., pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariatą už administracinį teisės pažeidimą, operatyvaus valdymo poskyrio patalpose, esančiose Kaune, Kęstučio g. 42, necenzūriniais, garbę ir orumą žeminančiais žodžiais bei frazėmis išplūdo policijos pareigūnus: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patrulius V. V. bei G. K. ir taip juos įžeidė.

12Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo teismą pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutarties dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 286 ir 290 straipsnius ir bylą nutraukti.

13Kasatorius teigia, kad jo veikoje nėra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, t. y. neteisėto ir neatlygintino svetimo turto (automobilio) užvaldymo, nes jis turto nepasisavino ir net neketino to daryti, nes R. D. jam pati davė automobilio raktelius. Taigi teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neteisėtai, neturėdamas R. D. leidimo, paėmė iš jos rankinės automobilio raktelius ir išvažiavo iš tos vietos, kurioje ji buvo palikusi automobilį.

14Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nėra vagystė tokie atvejai, kai tarp savininko ir asmens yra nusistovėjusi praktika, leidžianti pastarajam naudotis daiktu savininkui sutikus, tačiau tas asmuo pasinaudoja daiktu savininkui nežinant (pvz., asmuo, kuriam savininkas leisdavo naudotis automobiliu, kartą juo pasinaudoja savininkui nežinant, po to grąžina automobilį). Pasak kasatoriaus, teismai visiškai nevertino tos aplinkybės, kad jis su R. D. artimai bendravo, iki šio įvykio ne kartą važinėjosi jos automobiliu tiek dviese, tiek su draugais, be to, ji leisdavo jam naudotis automobiliu, o automobilio raktelius davė pati, todėl jo veika negali būti laikoma vagyste. Kasatorius teigia, kad jis tiesiog nutarė perstatyti R. D. automobilį į kitą vietą, nesiekė jo pagrobti ir būtų sugrąžinęs.

15Kasatorius pažymi, kad jo padaryta veika nesukėlė grobimui būdingų padarinių, t. y. nukentėjusiajam nekilo žala dėl turto netekimo, o jis negavo jokios naudos dėl padarytos veikos, nes automobilis buvo grąžintas. Priešingai, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, dėl ko jam buvo iškelta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji byla. Be to, jo veikoje nebuvo tyčios pagrobti svetimą automobilį, jis savo veikos nesuvokė kaip nusikalstamos, nesiekė, kad R. D. būtų padaryta žala. Kasatorius nurodo, kad teismai, skirdami jam realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad, nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, tačiau teismai nesiaiškino, kokiu tikslu kasatorius paėmė automobilį.

16Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, o ne nuoseklia byloje esančių įrodymų analize. Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog R. D. jam automobilio nedavė tik todėl, kad šis nebūtų konfiskuotas, nes jis jau antrą kartą buvo sulaikytas už vairo būdamas neblaivus. Tokius parodymus prašė duoti ir R. D., todėl teismai jos parodymus turėjo vertinti kritiškai.

17Teismui turėjo kelti neaiškumų tas faktas, kad po nusikalstamos veikos padarymo R. D. ir toliau bendravo su kasatoriumi, kartu bandė atgauti automobilį, net nakvojo jo motinos namuose. Be to, nenustatyta, kad nukentėjusiosios rankinė būtų iškrėsta, tai taip pat įrodo vagystės požymių nebuvimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilį policija paėmė 2011 m. balandžio 9 d., o pareiškimą nukentėjusioji pateikė tik 2011 m. balandžio 11 d., t. y. kai paaiškėjo, kad automobilis bus konfiskuotas. Tokias aplinkybes patvirtino ir pati R. D. 2011 m. balandžio 13 d. vykusios apklausos metu.

18Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai vertino nukentėjusios V. D. parodymus ir visiškai nevertino liudytojos D. J. parodymų. Jeigu automobilis būtų pavogtas, nukentėjusioji V. D. iš karto būtų pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, tačiau ji parodė, kad ieškinį pareikšti dvejojo, nes nežinojo, ar automobilis bus konfiskuotas ar ne. Šių V. D. parodymų teismai nevertino. Taip pat teismai nevertino liudytojos D. J. parodymų apie tai, kad kasatorius klausė R. D., kur yra automobilio rakteliai, tarėsi važiuoti į parduotuvę. Taigi, teismai nepaneigė kaltinimui prieštaraujančių duomenų, todėl nuosprendis yra nepagrįstas.

19Kasatorius nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 286 ir 290 straipsnius, nes teismai netinkamai įvertino nukentėjusiųjų V. V. ir G. K. parodymus, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo identiški. Atmestina apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pareigūnai davė visiškai vienodus parodymus todėl, kad įvykio vietoje buvo kartu, nes tai nelogiška. Taip pat teismai visiškai nevertino kasatoriaus parodymų apie tai, kad jis, tikėtina, pavartojo necenzūrinius žodžius tik todėl, kad įkliuvo neblaivus vairuodamas automobilį.

20Kasatorius pripažįsta, kad nepakluso pareigūnų nurodymams duoti raktelius ir užkišo koją, kai pareigūnai jį sodino į automobilį, tačiau nei automobilyje, nei išlaipinamas iš jo policijos pareigūnams nesipriešino, nesistumdė, nebandė suduoti smūgių. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad raktelių nedavimas pareigūnams ir trukdymas uždaryti dureles yra pasipriešinimas, ir mano, kad pasipriešinimu reikėtų laikyti nepaklusimą teisėtiems pareigūnų nurodymams ar trukdymą atlikti jų reikalavimus, kuris pasireiškia fizinės jėgos naudojimu. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad kasatorius būtų priešinęsis policijos pareigūnams, priešingai – leido uždėti jam antrankius.

21Kasatorius nurodo, kad nors ir prisipažino padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau teismas neteisingai įvertino konflikto pradžią, nes tiek jis, tiek nukentėjusysis A. B. teigė, kad neatsimena, kas pirmas sudavė smūgius. Be to, teismas neteisingai konstatavo, kad kasatorius nukentėjusiojo neatsiprašė ir nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

22Kasatorius mano, kad jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, nes jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių sankcijose nustatytos ir kitos alternatyvių bausmių rūšys. Teismai nevertino, kad kasatorius prisipažino padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje, 286 ir 290 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, dėl to gailėjosi, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, prašė, kad teismas skirtų viešųjų darbų bausmę arba atidėtų paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes yra visos BK 75 straipsnio taikymo sąlygos ir pagrindai. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tik lakoniškai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo taikyti BK 75 straipsnio, tačiau į bylos aplinkybes plačiau nesigilino, nevertino padarytos veikos pavojingumo ir kaltininko asmenybės, t. y. kad jis nebuvo teistas, apibūdinamas teigiamai, nusikalstamas veikas padarė spontaniškai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o ne dėl nusikalstamo gyvenimo būdo, po nusikalstamų veikų padarymo naujų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Be to, teismai nekreipė dėmesio į tai, kad, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kasatoriaus motinai bus sunku pragyventi, o įkalinimo įstaiga jo nepataisys.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo kasacinį skundą atmesti.

24Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius ginčija faktus, savaip aiškina ir vertina buvusius įvykius, nesutinka su teismų sprendimuose išdėstytomis išvadomis dėl atskirų faktų ir įrodymų vertinimo, paliktini nenagrinėti, nes tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus, jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.

25Taip pat pažymima, kad teismas pagrįstai M. K. nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl įvykdytos V. D. priklausančio automobilio „Opel Astra“, kuriuo naudojosi R. D., vagystės. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius siaurai aiškina BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o būtent automobilio pagrobimo, galimų tikslų ir padarinių turinį, nes laikinas pasinaudojimas turtu be tikslo jį užvaldyti nesudaro vagystės sudėties būtinųjų požymių tik tais atvejais, kai tarp turto savininko ir asmens, pasinaudojusio turtu, yra nusistovėjusi praktika, kad savininkas šiam tuo turtu leidžia (yra ne kartą leidęs) naudotis. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. K., neturėdamas R. D., kuri naudojosi priklausančiu jos motinai V. D. automobiliu „Opel Astra“, leidimo, jai nežinant, iš R. D. rankinės paėmė šio automobilio raktelius, po to neturėdamas jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į šį automobilį, neturėdamas nukentėjusiosios ir automobilio savininkės leidimo, išvažiavo su minėtu automobiliu iš tos vietos, kurioje jį buvo palikusi R. D. Nukentėjusioji R. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai patvirtino šias aplinkybes, teigė, kad M. K. niekada neprašė leisti pavairuoti automobilį ir kad nukentėjusioji jam, neturinčiam vairuotojo teisių, nebūtų leidusi naudotis automobiliu. Taigi šios aplinkybės paneigia kasacinio skundo teiginius, kad tarp nukentėjusiosios ir kasatoriaus buvo nusistovėjusi praktika, jog R. D. nuteistajam automobiliu leisdavo naudotis. Šios nustatytos bylos aplinkybės leido teismams padaryti išvadą, kad M. K., neturėdamas jokios tikros, tariamos ar ginčijamos teisės į automobilį, nei turto savininko, nei asmens, kuris teisėtai naudojosi turtu (automobiliu), leidimo naudotis šiuo turtu ir nesant nusistovėjusios tarp R. D. ir nuteistojo praktikos, leidusios jam naudotis automobiliu, neteisėtai paėmęs iš nukentėjusiosios rankinės automobilio raktelius ir išvažiavęs automobiliu, tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldė svetimą turtą ir juo naudojosi savo nuožiūra. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto (automobilio) pagrobimas.

26Kartu atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. K. nuteisė pagal BK 286 ir 290 straipsnius nuosprendį pagrįsdamas surinktais ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais įrodymais, kuriuos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų. Teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių yra motyvuotos, kategoriškos ir neprieštaringos, tą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Teismai išsamiai išanalizavo ginčijamus nukentėjusiųjų V. V. ir G. K. parodymus ir motyvuotai atmetė nuteistojo abejones dėl šių asmenų parodymų tikrumo. Priešingai nei nurodo kasatorius, žemesnių instancijų teismai neignoravo nuteistojo parodymų, patikrino jo gynybinę versiją, ją įvertino kartu su kitais byloje surinktais ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais bei motyvuotai ją atmetė.

27Be to, nepagrįstas kasatoriaus prašymas taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, įvertino esmines aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja teismo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto, nes tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam klausimą, skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad apylinkės teismas tinkamai motyvavo realių laisvės atėmimo bausmių paskyrimą už visas nusikalstamas veikas, įvertino šių veikų pavojingumą ir kitas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kad padarytos net keturios nusikalstamos veikos, iš kurių viena susijusi su smurto panaudojimu prieš asmenį, nuteistasis nukentėjusiųjų neatsiprašė, ankščiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. Kasatoriaus skundo teiginiai, kad nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jį galėjo išprovokuoti padaryti nukentėjusysis A. B., yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais argumentais. Kasacinio skundo argumentas, kad realus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas galbūt nutrauks nuteistojo socialinius ryšius, nėra pakankamas vienareikšmiškai išvadai, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl darytina išvadą, kad nors baudžiamasis įstatymas formaliai nedraudžia M. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, tačiau teismai, tinkamai įvertinę visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

28Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas

29Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

30Nuosavybės teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Civiliniame, Baudžiamajame kodeksuose bei kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Taigi savininko ir nuosavybės objekto valdytojo teisės yra ginamos įvairiomis teisinėmis priemonėmis, tarp kurių baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė (ultima ratio) priemonė. BK 178 straipsnis numato, jog asmuo gali kreiptis teisinės gynybos tais atvejais, kai yra pagrobiamas jo turtas. BK 178 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą ar saugomą teritoriją, ar viešoje vietoje pagrobė turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio ( kišenvagystė) arba automobilį.

31Baudžiamojo proceso metu šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji R. D. 2011 m. balandžio 9 d. viešėjo pas M. K. ir jo motiną namuose, kur ji atvyko automobiliu ir liko nakvoti. Kitos dienos ryte R. D. iš M. K. sužinojo, kad jos motinai priklausantis automobilis yra sulaikytas policijoje, nes nuteistasis jį vairavo neblaivus. R. D. su M. K. nuvyko į policiją atsiimti automobilio. Policijoje automobilio negrąžino, nes M. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir buvo sulaikytas pakartotinai už šį pažeidimą. Kitą dieną R. D. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl automobilio vagystės. Bylos proceso metu užfiksuoti nuteistojo ir nukentėjusios R. D. parodymai skiriasi tik tuo, kad nuteistasis tvirtina, jog nukentėjusioji jam pati davė raktelius, kad jis pastatytų į saugesnę vietą automobilį, o ji teigia, jog automobilio rakteliai buvo paimti be jos žinios. Teismai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais ir pripažino, kad M. K. automobilį pagrobė. Kolegijos nuomone, tokia išvada yra nepagrįsta.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte ir teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Šiuo atveju net ir pripažinus, kad nuteistasis be nukentėjusiosios žinios paėmė jai priklausantį automobilį, teismai turėjo aiškintis subjektyviuosius veikos požymius ir veikos kvalifikavimą pagrįsti įrodymais, patvirtinančiais nuteistojo ketinimą pagrobti automobilį, nes svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika. Todėl pagrobimo sąvokos turinys (objektyvieji požymiai) visada turi būti atskleidžiami kartu su subjektyviaisiais veikos požymiais. Pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji apsunkinama. Tai reiškia, jog pagrobdamas svetimą turtą kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos. Atsižvelgiant į tai, kad svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika, reikia pripažinti, jog pagrobimo turinyje, siejant jį su subjektyviaisiais veikos požymiais, turi būti ir svetimo turto pasisavinimo elementas. Veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį gali turėti įtakos kaltininko veiksmų su paimtu turtu turinys, kuriais remiantis atskleidžiamas ir subjektyviųjų požymių turinys, patvirtinantis, ar turto paėmimas buvo, ar nebuvo susijęs su ketinimais jį pasisavinti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti kaltininko tyčią t. y. jo ketinimus svetimo turto atžvilgiu.

33Kasaciniame skunde pagrįstai tvirtinama, kad nukentėjusioji R. D. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl vagystės tik po to, kai nuvykus į policiją jai nebuvo grąžintas sulaikytas automobilis. Kaip matyti iš šios bylos aplinkybių, nuteistasis ir nukentėjusioji artimai bendravo, net ir po to, kai policija sulaikė automobilį ir, nuvykus nukentėjusiajai R. D. kartu su nuteistuoju į policijos komisariatą, jo negrąžino, tada nukentėjusioji liko nakvoti pas nuteistąjį. Visos šios aplinkybės rodo, kad tikrasis motyvas kreiptis teisinės gynybos dėl turto išreikalavimo iš svetimo valdymo buvo ne turto pagrobimo faktas, o tai, jog automobilis buvo sulaikytas ir grėsė šio turto konfiskavimas administracinės bylos teisenos tvarka. Byloje nėra duomenų ir teismų baigiamuosiuose aktuose neišdėstyti argumentai, kurie patvirtintų, kad nuteistasis turtą užvaldė norėdamas jį pagrobti, priešingai, bylos aplinkybės rodo, jog nuteistasis automobiliu ketino pasinaudoti laikinai, tik M. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas ir tuo pagrindu įvykdytas automobilio sulaikymas buvo esminis motyvas R. D. kreiptis su pareiškimu dėl automobilio pagrobimo. Byla M. K. šioje dalyje nutrauktina, nes nepadaryta veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

34Dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 286 ir 290 straipsnius ir BK 75 straipsnio taikymo

35Teismai teisingai kvalifikavo M. K. veiksmus pagal BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį. Šių veikų padarymas įrodytas nukentėjusiųjų parodymais ir kitais bylos proceso metu gautais įrodymais. Įrodymų pakankamumo klausimas nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, todėl šis klausimas plačiau nenagrinėjamas.

36Remiantis kasacinio skundo teiginiais nėra pagrindo vertinti kaip baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą nukentėjusiųjų V. V. ir G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį, kurie, kasatoriaus teigimu, yra tapatūs, nes šie duomenys nėra įrodymai. Nukentėjusieji baudžiamojo proceso nustatyta tvarka buvo apklausti teisiamojo posėdžio metu ir šiais parodymais yra paremtos nuosprendyje išdėstytos teismo išvados. Bylos proceso metu buvo nustatyta, kad M. K. ne tik įžeidinėjo jį sulaikiusius pareigūnus, bet sulaikomas priešinosi, pradėjo smūgiuoti G. K. Tai, kad nepakluso policijos pareigūnams ir priešinosi sulaikomas bei vartojo necenzūrinius žodžius, iš dalies pripažino ir pats nuteistasis. BK 286 ir 290 straipsniuose yra numatyta atsakomybė asmenims už pasipriešinimą valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas vykdančiam asmeniui ir už jų įžeidimą. Kiekvieno piliečio pareiga yra paklusti teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas vykdančio asmens reikalavimams ir elgtis korektiškai bei pagarbiai jų atžvilgiu. Nuteistasis, panaudodamas fizinę jėgą, priešinosi policijos pareigūnams bandant jį sulaikyti už automobilio vairavimą būnant neblaiviam, vartojo keiksmažodžius bei kitais žodžiais juos įžeidinėjo, todėl teismai pagrįstai tokius veiksmus pripažino pavojingais ir kvalifikavo pagal BK 286 ir 290 straipsnius.

37Kadangi naikintinas M. K. nuteisimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl keistinas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis bei mažintinas paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis. Šie pakeitimai sudaro pagrindą apsvarstyti kasacinio skundo prašymą dėl BK 75 straipsnio taikymo.

38M. K. nuteistas už tris veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje neteistas, jauno amžiaus. BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apsunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kolegijos manymu, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtų bei subendrintų bausmių vykdymą atidėti. Bausmės atidėjimo laikotarpiui skirtina BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 ir 6 punktu,

Nutarė

40Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį.

41Panaikinti M. K. nuteisimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių.

42Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 286, 290 straipsnius Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, iš dalies bausmes sudedant, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Taikyti BK 75 straipsnio 1 bei 2 dalies nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laiką M. K. neišeiti iš namų nuo 23 iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką. Kitas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

43M. K. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos pagal šią bylą paleisti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu M. K.... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 5. Iš M. K. priteista nukentėjusiajam A. B. 4000 Lt neturtinės žalos ir... 6. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,... 8. M. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio... 9. Taip pat pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2011 m.... 10. Be to, pagal BK 286 straipsnį jis nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 10... 11. Taip pat pagal BK 290 straipsnį jis nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio... 12. Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo teismą pakeisti Kauno miesto... 13. Kasatorius teigia, kad jo veikoje nėra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos... 14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nėra vagystė... 15. Kasatorius pažymi, kad jo padaryta veika nesukėlė grobimui būdingų... 16. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas... 17. Teismui turėjo kelti neaiškumų tas faktas, kad po nusikalstamos veikos... 18. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai vertino nukentėjusios V. D.... 19. Kasatorius nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 286 ir 290... 20. Kasatorius pripažįsta, kad nepakluso pareigūnų nurodymams duoti raktelius... 21. Kasatorius nurodo, kad nors ir prisipažino padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje... 22. Kasatorius mano, kad jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 24. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius... 25. Taip pat pažymima, kad teismas pagrįstai M. K. nuteisė pagal BK 178... 26. Kartu atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. K.... 27. Be to, nepagrįstas kasatoriaus prašymas taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės... 28. Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas... 29. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį... 30. Nuosavybės teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje,... 31. Baudžiamojo proceso metu šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji R. D.... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52... 33. Kasaciniame skunde pagrįstai tvirtinama, kad nukentėjusioji R. D. kreipėsi... 34. Dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 286 ir 290 straipsnius ir BK 75... 35. Teismai teisingai kvalifikavo M. K. veiksmus pagal BK 286 straipsnį ir 290... 36. Remiantis kasacinio skundo teiginiais nėra pagrindo vertinti kaip baudžiamojo... 37. Kadangi naikintinas M. K. nuteisimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl... 38. M. K. nuteistas už tris veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 40. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendį bei... 41. Panaikinti M. K. nuteisimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir bylą nutraukti,... 42. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 286, 290 straipsnius Kauno miesto... 43. M. K. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos pagal šią bylą...