Byla 1A-97-518/2018
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Jolantos Čepukėnienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Redui Savickui, nuteistiesiems R. A., P. J., gynėjams advokatams Mariui Navickui, Jonui Špelveriui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko bei nuteistojo P. J. gynėjo advokato Jono Špelverio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo

3R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

4- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

5- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

6- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

7- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei R. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

9P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

10- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

11- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

12- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

13Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir P. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

14Nukentėjusiajam Ž. B. solidariai iš R. A. ir P. J. priteista 3170,21 Eur turtinės bei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

161. R. A. ir P. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atimdami žmogui laisvę, neturėdami teisėto pagrindo vertė kitą asmenį perduoti turtą bei pagrobė svetimą turtą, ir, įsibraudami į patalpą, pagrobė didelės 10 390 Eur vertės svetimą turtą.

171.1. 2016 m. liepos 31 d., apie 15.30 val., Palangos m., Sodų g. 14 B, prie kavinės „Liepa“, R. A., susitikęs su nukentėjusiuoju Ž. B., pasiūlė nukentėjusiajam važiuoti į Šventąją, ir nukentėjusiajam sutikus, automobiliu „Honda CRV“, valst. Nr. ( - ), važiuojant keliu Palanga - Šventoji, R. A. paprašė nukentėjusiojo Ž. B. pasukti į miško keliuką ir sustoti. Apie 15.45 val. sustojus R. A. nurodytoje vietoje, paskui juos atvažiavo P. J. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta (D. D.), ir kartu su R. A. užpuolė nukentėjusįjį Ž. B. - panaudodami fizinį smurtą, lipnia juosta surišo nukentėjusiojo rankas ir kojas, taip palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą bei neteisėtai atėmė jam laisvę. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, laikydami nukentėjusįjį Ž. B. miške iki 2016 m. liepos 31 d., 21.10 val., R. A., P. J. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta, neturėdami teisėto pagrindo, reikalavo iš nukentėjusiojo Ž. B. perduoti jiems didelės vertės turtą – 10 000 Eur. Po to, P. J., R. A. liepus, pagrobė nukentėjusiojo Ž. B. su savimi turėtą turtą - 350 Eur, 20 svarų, 4 dolerius, akinius nuo saulės „Dior“, kurių vertė 400 Eur, piniginę „Gucci“, kurios vertė 250 Eur, buto raktus.

181.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta, pasilikus saugoti Ž. B., R. A. ir P. J. automobiliu „Vauxhall Vectra“, valst. Nr. ( - ), nuvykę ir pagrobtais raktais atsirakinę Ž. B. buto, esančio adresu - ( - ), duris, pateko į nukentėjusiajam priklausantį butą, iš kurio pagrobė: 5 butelius degtinės „CIROC“, 0,7 litro talpos, kurių bendra vertė 175 Eur, vieną butelį konjako „Remi Marten“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 60 Eur, vieną butelį konjako „Martell“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 160 Eur, du butelius šampano „Dom Perignon“, kurių bendra vertė 500 Eur, du butelius šampano „Lonso“, kurių bendra vertė 80 Eur, vieną butelį tekilos, 0,7 litro talpos, kurio vertė 50 Eur, vieną butelį degtinės „Beluga“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 130 Eur, vieną butelį viskio „Gold Label“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 40 Eur, vieną butelį „Absent“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 80 Eur, 2000 Eurų, auksinę grandinėlę, kurios vertė 3 185 Eur, vyrišką rankinį laikrodį „Breitling“, kurio vertė 500 Eur, vyrišką rankinį laikrodį „Filip Patek“, kurio vertė 700 Eur, raudonos spalvos, odinį krepšį „Dolce Gabana“, kurio vertė 2 200 Eur, kvepalus „Tom Ford“, 50 ml talpos, kurių vertė 230 Eur, akinius nuo saulės „George Armani“, kurių vertė 300 Eur.

192. Be to, R. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. R. A., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 2 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,020 g psichotropinės medžiagos – nitrazepamo; 2 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,200 g psichotropinės medžiagos - tramadolio, kurias, laikydamas prie savęs, gabeno automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), iki kol 2016 m. rugpjūčio 3 d., apie 20.00 val., asmens kratos metu, psichotropines medžiagas, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

203. Nuteistasis R. A. ir jo gynėjas advokatas Marius Navickas apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį, perkvalifikuojant R. A. nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 3 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį, bei paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; 2) apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad perkvalifikuoti R. A. veiksmų į BK 294 straipsnio 2 dalį nėra pakankamo pagrindo, išspręsti klausimą dėl veikų padarymo idealiąja sutaptimi, R. A. išteisinimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį bei R. A. veikos perkvalifikavimo iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį; 3) pripažinti BK 63 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskirti R. A. švelnesnę bausmę; 4) nukentėjusiojo Ž. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip neįrodytą.

214. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, pagrįstas duomenimis, dėl kurių objektyvumo ir patikimumo kyla pagrįstų abejonių. Nepašalinus byloje esančių prieštaravimų, liko nenustatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės. Apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nuteistojo R. A. veiksmus kaip turto prievartavimą, plėšimą bei vagystę, nenustatė šių nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės, todėl dėl šių nusikalstamų veikų padarymo priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Šiame apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei pirmosios instancijos teismo likę neįvertinti įrodymai patvirtina, jog R. A. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. savavaldžiavimą.

224.1. Nuteistasis R. A. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad neteisėtų veiksmų, už kuriuos buvo nuteistas, jis ėmėsi ne siekdamas prievartauti, pagrobti ar užvaldyti turtą, o reikalaudamas, jog nukentėjusysis pašalintų dėl jo veiksmų tretiesiems asmenims kilusią bei galimai ateityje kilsiančią žalą. Nukentėjusysis Ž. B. 2015 metais paprašė R. A. surasti asmenis įdarbinimui Anglijoje, žadėjo už tai piniginį atlygį. Nuteistasis R. A. kreipėsi į R. C., kuris ir surado du asmenis. Apie tai informavus nukentėjusįjį Ž. B., šis paaiškino, jog jo nurodyto asmens adresu reikia į Angliją išsiųsti šių asmenų vairuotojo pažymėjimus. Nuteistasis R. A. iš nukentėjusiojo Ž. B. gautą adresą persiuntė R. C., kuris minėtus dokumentus ir išsiuntė. Apeliantai pažymi, kad šias nuteistojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys nukentėjusiojo Ž. B. ir R. A. susirašinėjimai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat liudytojo R. C. parodymai.

234.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo R. C. duotų parodymų apie dokumentų išsiuntimą, reikalavimą juos grąžinti, gautą informaciją apie vieno iš trečiųjų asmenų sulaikymą dėl vairuotojo pažymėjimo panaudojimo nusikalstamais tikslais, taip pat, kad būtent R. C. reikalavo R. A. spręsti šią problemą. Iš nukentėjusiojo ir nuteistojo R. A. susirašinėjimų matyti, jog išsiuntus asmenų dokumentus Ž. B. nurodytu adresu, nuteistasis R. A. labai dažnai domėjosi apie tolimesnį dokumentų likimą, įdarbinimo eigą ir kt. Tokiu būdu R. A. pagrįstai prisiėmė atsakomybę dėl kitų asmenų jam patikėtų dokumentų. Ž. B. negrąžinus šių dokumentų ir asmenims nepavykus įsidarbinti, taip pat, paaiškėjus, jog minėti dokumentai Anglijoje buvo panaudoti nusikalstamos veikos padarymui, R. A. suvokė, jog yra prieš šiuos asmenis atsakingas. Be to, Ž. B. nesumokėjo už surastus asmenis žadėto atlygio, t. y. neįvykdė savo susitarimu su R. A. prisiimtų įsipareigojimų. Dėl nurodytų priežasčių nuteistasis nusprendė visų kilusių problemų bei nesusipratimų išsprendimo reikalauti iš nukentėjusiojo Ž. B..

244.3. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo Ž. B. parodymai yra nuoseklūs ir kad jie patvirtina nuteistojo R. A. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliantai pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai nuolat kito. Pareiškime policijai nukentėjusysis Ž. B. nieko nenurodė dėl R. A. reikalavimo sumokėti 10000 Eur. Šias aplinkybes nukentėjusysis nurodė tik parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusysis taip pat tvirtino, kad jie su nuteistuoju R. A. vienas iš kito niekada nieko nėra prašę, tačiau duodamas parodymus įvykio vietoje nukentėjusysis nurodė, jog R. A. iš jo reikalavo nuostolių atlyginimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis vėl pakeitė savo parodymus, nurodydamas, jog pinigų R. A. iš jo reikalavo dėl to, jog Ž. B. atsisakė paskolinti pinigų. Paskutinės apklausos pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis jau pripažino nuteistojo R. A. nurodytas aplinkybes, kad pokalbio miške metu pastarasis reikalavo įvykdyti įsipareigojimus, t. y. atlyginti nuostolius už tretiesiems asmenims sudarytas problemas, kurios atsirado išsiuntus jų vairuotojų pažymėjimus Ž. B. nurodytu adresu į Angliją. Be to, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti duomenis, iš kurių matyti, jog Ž. B. socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino įrašą, kuriame nurodė, kad paduodamas pareiškimą policijai „suvedė sąskaitas“ su R. A.. Apeliantų nuomone, šie duomenys verčia abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu.

254.4. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nebandė pašalinti tarp nuteistojo R. A. ir nukentėjusiojo Ž. B. parodymų esančių prieštaravimų, neiškvietė ir neapklausė D. S. bei O. J., kurių vairuotojų pažymėjimai buvo išsiųsti Ž. B. nurodytu adresu. Šių asmenų parodymai galėjo patvirtinti aplinkybės dėl prarastų vairuotojų pažymėjimų ir dėl vėliau galimai kilusių problemų. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus garso įrašus, kurie patvirtina nuteistojo R. A. parodymuose nurodytas aplinkybes. Garso įrašuose užfiksuota, jog nuteistasis R. A. pasakojo savo žmonai, jog nori išsiaiškinti su nukentėjusiuoju Ž. B., o ne prievartauti pastarojo turtą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atmetė nuteistųjų teisme išsakytus argumentus, kad užfiksuotuose garso įrašuose R. A. kalbėjosi su P. J. ne apie Ž. B., o apie kitą bendrą draugą M. K.. Be to, nuteistųjų tarpusavyje vartojamas žodis „išgaudyti” reiškia susitikti, o ne įrodo nuteistųjų prieš Ž. B. nukreiptus neteisėtus tikslus.

264.5. Apeliantai taip pat nurodo, kad nuteistasis R. A. niekada neneigė, jog iš nukentėjusiojo buto paėmė ten buvusius daiktus, tačiau visą laiką tvirtino, kad sumanymo pagrobti minėtą turtą neturėjo. Tai patvirtina R. A. atlikti veiksmai - per tas kelias dienas nuteistasis paimtų daiktų niekam neperleido, nepaslėpė, vežiojosi su savimi kaip užstatą, siekdamas, kad nukentėjusysis būtų priverstas kartu su R. A. vykti į Angliją spręsti ten kilusių problemų. Apeliantų nuomone, nustatyti nuteistojo R. A. veiksmai atitinka BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

275. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad perkvalifikuoti R. A. veiksmų į BK 294 straipsnio 2 dalį nėra pakankamo pagrindo, apeliantai mano, jog turto prievartavimas nuteistajam R. A. buvo inkriminuotas kaip perteklinis, nesant tam teisinio pagrindo, todėl iš kaltinimo turėtų būti pašalintas. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad R. A. buvo nuteistas už tai, kad pareikalavęs 10000 Eur, nedelsiant pagrobė nukentėjusiojo su savimi turėtą turtą. Apeliantų nuomone, vertimas kitą asmenį perduoti turtą tuoj pat baigėsi net neprasidėjęs, t. y. nukentėjusiajam būnant pririštam ir neturint galimybės įgyvendinti reikalavimų, o po to nedelsiant buvo realizuota plėšimo nusikaltimo sudėtis. Turto prievartavimo nusikaltimo sudėtis toliau nebegalėjo būti įgyvendinta, nes nuteistieji patys pasisavino nuo pat pradžių surišto nukentėjusiojo daiktus. Tai patvirtina, kad turto prievartavimo nusikaltimo sudėtis apskritai nebuvo realizuota.

286. Apeliantai taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu R. A. nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes jo veikoje nėra nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio - didelės vertės turto pagrobimo. Apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrosios iš nukentėjusiojo Ž. B. pagrobtų ir jo civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų vertės, o besąlygiškai rėmėsi tik nukentėjusiojo nurodytomis daiktų kainomis, neatsižvelgdamas į realią ir faktinę šių daiktų vertę bei jų nusidėvėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-84/2015, 2K-245-696/2015). Apeliantai atkreipia dėmesį, kad byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kuris pagrįstų nukentėjusiojo Ž. B. nuosavybės teises į šiuos daiktus ar pagrobtų daiktų vertę. Vien apeliaciniame skunde nurodytų daiktų reali kaina yra bent 2500 Eur mažesnė nei nurodė nukentėjusysis. Be to, nuteistasis R. A. neigė iš nukentėjusiojo buto paėmęs pinigų, pas nuteistąjį jie nebuvo rasti. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis buvo nurodęs, kad niekur nedirba, 2000 Eur grynųjų pinigų turėjimas ir laikymas namuose kelia pagrįstų abejonių. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tikrosios pagrobtų daiktų vertės, nepagrįstai ir neteisingai R. A. veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą. Apeliantai mano, kad R. A. veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį.

297. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę R. A. netinkamai įvertino nuteistojo socialinius ryšius ir jo dabartinę sveikatos būklę. Apeliantai nurodo, kad R. A. yra sukūręs šeimą, turi mažametį vaiką, nuteistajam yra reikalinga skubi operacija, priešingu atveju jam gresia rankos kaulų artrozija. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju R. A. pripažino objektyviąją jam inkriminuotų nusikaltimų sudėtį sudarančius veiksmus, ne kartą atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau nesutiko su šių veiksmų kvalifikacija. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktinių aplinkybių pripažinimas, nors ir ginčijant veikos kvalifikaciją, esant kitoms sąlygoms, sudaro pagrindą tai vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

308. Nuteistojo P. J. gynėjas advokatas Jonas Špelveris apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį, perkvalifikuoti P. J. nusikalstamas veikas iš BK 181 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį, taip pat iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti P. J. švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba; 2) P. J. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 ar 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme, arba; 3) pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už visas P. J. inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nedidesnę nei laisvės atėmimas 4 metams, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuteistajam P. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu.

319. Apelianto nuomone, nuteistojo P. J. veika turi būti perkvalifikuota iš BK 181 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį. Gynėjo nuomone, šioje byloje ištirtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad R. A., turėdamas tikslą sudaryti bauginančią aplinką, pasitelkęs P. J. ir D. D., surišo nukentėjusįjį Ž. B. bei reikalavo iš jo tariamos skolos išmokėjimo, kurios nukentėjusysis nepripažino. Nuteistasis R. A. parodė, kad nei P. J., nei D. D. jo susitikimo su nukentėjusiuoju Ž. B. tikrųjų tikslų neatskleidė, tik minėjo, kad reikalinga sutvarkyti ir išsiaiškinti tarp jų iškilusius piniginius reikalus. Apie šias aplinkybes panašiai parodė ir nuteistasis P. J., kuris iš R. A. paaiškinimų suprato, kad nukentėjusysis jam skolingas 5000 ar 10 000 eurų, bet tikrų aplinkybių jis nežinojo. P. J. pripažino, kad buvo įvykio vietoje ir nukentėjusiajam galėjo sukelti bauginantį potyrį. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiojo Ž. B. parodymus laikė patikimais ir nuosekliais. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusysis davė nenuoseklius parodymus apie nuteistojo P. J. prieš jį atliktus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad buvo praradęs sąmonę, o ją atgavęs pamatė, kad jo rankos ir kojos surištos lipnia juosta. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis pakeitė savo parodymus, iš pradžių paaiškino, kad jam rankas surišo P. J., vėliau - kad neatsimena ir negali tvirtinti, jog būtent šis nuteistasis atliko tokius veiksmus. Gynėjo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo parodymai neturėtų būti pripažinti patikimais. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis P. J. buvo įsitikinęs, kad veikia R. A. naudai dėl tikros ar tariamos skolos išreikalavimo iš nukentėjusiojo Ž. B.. Dėl šios priežasties P. J. veika turi būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

3210. Gynėjas taip pat nurodo, kad P. J. turėtų būti išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje. Iš nuteistųjų P. J. ir R. A. parodymų matyti, kad nors P. J. vežė R. A. iki nukentėjusiojo buto, tačiau į butą pateko tik R. A., kuris ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą. P. J. į šį butą nėjo, R. A. nesaugojo ir jokių daiktų iš buto nepagrobė, jokių pagrobtų pinigų ar daiktų iš R. A. negavo ir jais nesidomėjo. Taigi, nuteistasis P. J. darant šį nusikaltimą nedalyvavo ir dėl jo turėtų būti išteisintas.

3311. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus prašymo išteisinti P. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, gynėjas mano, kad nuteistojo veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jo veikoje nėra nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio - didelės vertės turto pagrobimo. Nukentėjusysis Ž. B. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame išvardijo iš jo pagrobtus daiktus ir nurodė tokių daiktų vertes, tačiau nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris pagrįstų pagrobtų daiktų vertę. Apelianto nuomone, toks civilinis ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų ir turėtų būti paliktas nenagrinėtu arba netenkintas. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatliko jokios analizės dėl minėtų daiktų vertės dydžio ir jų pagrįstumo. Vien apeliaciniame skunde nurodytų alkoholinių gėrimų reali kaina yra bent 495 Eur mažesnė nei nurodė nukentėjusysis. Be to, teisiamojo posėdžio metu nebuvo apžiūrėti iš nukentėjusiojo pagrobti, tačiau vėliau jam grąžinti daiktai, nebuvo nustatyta reali jų vertė, ar tikrai visi daiktai atitinka nurodytų prekinių ženklų pavadinimus ir yra originalūs. Apeliantas mano, kad minėtų daiktų kainos, kurias nurodė Ž. B., buvo nepagrįstai padidintos, galimai siekiant pasipelnyti iš nuteistųjų.

3412. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ankstesnių apeliacinio skundo prašymų, apeliantas mano, kad yra pagrindas nuteistajam P. J. skirti švelnesnę bausmę. Gynėjas pažymi, kad P. J. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi pastovias pajamas, gaunamas iš socialinės rūpybos institucijos dėl jam nustatyto nedarbingumo lygio, turi tvirtus socialinius ryšius su savo šeima, turi draugę, su kuria ruošiasi susituokti ir sukurti šeimą. Nuteistasis serga sunkia progresuojančia liga, jau yra atlikęs dalį bausmės, ilgą laiką išbūdamas sulaikyme ir suėmime. P. J. iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo Ž. B., atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, kas galėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Pripažinus minėtas aplinkybes atsakomybę lengvinančiomis, būtų pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, nes P. J. kaip bendrininko vaidmuo darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Kitu atveju įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad nuteistajam P. J. gali būti pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta švelnesnė, nei įstatymo numatyta, bausmė, kadangi straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, yra pagrindas manyti, kad P. J. ateityje laikysis įstatymų, nedarys analogiškų nusikalstamų veikų, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl P. J. gali būti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

3513. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji R. A., P. J. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

3614. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo P. J. gynėjo advokato Jono Špelverio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

3715. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas P. J. kaltu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, jų tarpusavio sąsajas, todėl ši skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu. Kadangi dalis skundžiamo nuosprendžio yra panaikinama ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, turi būti iš naujo paskirta P. J. galutinė subendrinta bausmė (BPK 328 straipsnio 2 punktas); iš kaltinimo R. A. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, pašalinama aplinkybė, kad P. J. dalyvavo kartu darant šią nusikalstamą veiką (BPK 328 straipsnio 3 punktas); iš naujo išspręstas žalos atlyginimo klausimas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

38Dėl bylos įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį.

3916. Skundžiamu nuosprendžiu R. A. ir P. J. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atimdami žmogui laisvę, neturėdami teisėto pagrindo vertė kitą asmenį perduoti turtą bei pagrobė svetimą turtą, ir, įsibraudami į patalpą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Nuteistasis R. A. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo R. A. nusikalstamas veikas iš BK 181 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo P. J. gynėjas apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti P. J. nusikalstamas veikas iš BK 181 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, P. J. – padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje, tačiau nepagrįstai pastarąjį nuteisė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. 17. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, teigiama, kad nuteistųjų R. A. ir P. J. veiksmuose nebuvo kvalifikuoto turto prievartavimo požymių. Apeliantų nuomone, nuteistųjų veika turėtų būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas. Tokie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. BK 294 straipsnyje ir 181 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos yra atribojamos atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas reikalavimą perduoti turtą reiškė vykdydamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ar neturėdamas tokios teisės. Paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas). Tačiau kvalifikavimo pagrindu negali būti vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad būtina nustatyti, jog kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014).

4017.1. Nors nuteistieji R. A. ir P. J. pirmosios instancijos teisme neigė iš nukentėjusiojo Ž. B. neturėdami teisėto pagrindo reikalavę 10 000 Eur ir tokiu būdu prievartavę nukentėjusiojo turtą, tačiau tokia pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistųjų pripažinimo kaltais pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus vertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų R. A. ir P. J. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistųjų versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nuteistiesiems R. A. ir P. J. inkriminuotą kvalifikuotą turto prievartavimą patvirtina pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma: išsamūs ir iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo Ž. B. parodymai, iš dalies pačių nuteistųjų R. A. ir P. J. parodymai, 2016 m. spalio 24 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

4117.2. Nukentėjusysis Ž. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną susitiko su R. A., kuris į sutartą vietą atvažiavo kartu su P. J. ir D. D.. Netrukus jie visi išvažiavo Šventosios link, pakeliui pasuko į miško keliuką ir sustojo. Jiems su R. A. išlipus iš automobilio, pastarasis pradėjo nukentėjusiajam reikšti pretenzijas, kad jis R. A. yra skolingas. R. A. pasakė nukentėjusiajam, kad suriš jam rankas. Tai išgirdęs Ž. B. bandė pabėgti, tačiau R. A. jį pagavęs parvertė ant žemės ir pradėjo smaugti. Po to, pasodinus nukentėjusįjį ant kilimėlio prie medžio, R. A. laikant rankas, P. J. lipnia juosta surišo jam rankas ir kojas. Tuomet R. A. pradėjo iš jo reikalauti 10 000 Eur. Ž. B. teisme patvirtino, kad R. A. reiškė jam pretenzijas ir dėl į Angliją išsiųstų dviejų asmenų vairuotojų pažymėjimų, neva kuriais pasinaudojant Anglijoje buvo išnuomoti ir negrąžinti du prabangūs automobiliai. Dėl to asmenys, kurių vairuotojo pažymėjimai buvo išsiųsti, reiškė pretenzijas R. A.. Nukentėjusysis nurodė, kad iš tiesų 2015 m. su R. A. buvo sutarta, kad jis gali padėti įsidarbinti Anglijoje. Ž. B. pažinojo G. M., tuo metu dirbusį Jungtinėje Karalystėje įdarbinimo struktūrose. Šio asmens adresą per socialinį tinklą „Facebook“ jis išsiuntė R. A.. Vairuotojo pažymėjimai buvo išsiųsti ne nukentėjusiajam, o G. M., kuris, kiek jam žinoma, iš tiesų buvo pradėjęs įdarbinimo procedūrą. Kokius konkrečius veiksmus pastarasis atliko, nukentėjusysis nežino, jis asmeniškai niekada nėra matęs nei minėtų asmenų dokumentų, nei pačių asmenų. Nukentėjusysis patvirtino, kad jokių sandorių su R. A. ar P. J. jis nebuvo sudaręs, jokio verslo su šiais asmenimis nėra vykdęs ir jokių finansinių įsipareigojimų jiems neturi (t. 6, b. l. 84-88; t. 7, b. l. 103-105).

4217.3. Nukentėjusiojo Ž. B. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (t. 1, b. l. 195-197; t. 2, b. l. 1, 2-4, 5-6), parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 7-11), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 2, b. l. 33-36), tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra jokio pagrindo. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nukentėjusiojo Ž. B. parodymai yra prieštaringi ir turėjo būti vertinami kritiškai, tačiau šie skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiojo Ž. B. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, nes nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kuris iš nuteistųjų surišo jam rankas ir kojas, tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis parodė, kad R. A. laikant rankas, P. J. lipnia juosta surišo jam rankas ir kojas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam galėjo turėti reikšmės įvairūs faktoriai: užduodamų klausimų, detalizuojant nukentėjusiojo parodymus, tikslumas, nuo įvykio praėjęs laiko tarpas, nukentėjusiojo psichologinė būsena ir kt. Be to, nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu nurodė, kad ant žemės jį pargriovė ir smaugė R. A., o rankas ir kojas nuteistieji surišo kartu bendrais veiksmais. Teisėjų kolegija daro neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiojo Ž. B. parodymai savo esme yra vienodi ir nuoseklūs, o minėti nesutapimai yra neesminiai. Ž. B. aiškiai nurodė turto prievartavimo aplinkybes, kad panaudojus fizinį smurtą ir atėmus laisvę iš jo buvo reikalaujama 10 000 Eur, neturint tam jokio teisėto pagrindo. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių Ž. B. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistuosius R. A. ir P. J. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie juos melagingus paaiškinimus. Nuteistasis R. A. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis duodamas tokius parodymus norėjo atkeršyti („suvesti sąskaitas“). Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog, nors po įvykio jis ir jautė pyktį, tačiau keršto nuteistiesiems nejaučia ir apkalbėti jų tikslo neturi. Tai, kad nukentėjusysis neturi suinteresuotumo nuteistųjų apkalbėti ir tokiu būdu jiems pakenkti, objektyviai pagrindžia byloje nustatyta aplinkybė, jog 2016 m liepos 31 d., nedelsiant po prieš jį panaudotų neteisėtų veiksmų, grįžęs namo, nukentėjusysis, tikėdamasis, kad viskas išsispręs taikiai, parašė SMS pranešimą R. A., jog pastarasis su juo susisiektų. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo Ž. B. parodymais netikėti, nes parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

4317.4. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, jog R. A. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad neteisėtų veiksmų, už kuriuos buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis ėmėsi ne siekdamas prievartauti, pagrobti ar užvaldyti turtą, o reikalaudamas, jog nukentėjusysis Ž. B. pašalintų dėl jo veiksmų tretiesiems asmenims kilusią bei galimai ateityje kilsiančią žalą. Nuteistasis R. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2015 m. Ž. B. paprašė surasti asmenis įdarbinimui Anglijoje. Nuteistasis R. A. kreipėsi į R. C., kuris ir surado du asmenis. Apie tai informavus Ž. B., pastarasis paaiškino, jog jo nurodyto asmens adresu reikia į Angliją išsiųsti šių asmenų vairuotojo pažymėjimus. Nuteistasis R. A. iš nukentėjusiojo Ž. B. gautą adresą persiuntė R. C., kuris minėtus dokumentus ir išsiuntė. Išsiuntus dokumentus, R. A. per socialinį tinklą „Facebook“ nuolat rašydavo Ž. B. ir klausdavo, kada bus atidarytos banko sąskaitos ir kada asmenys, kurių dokumentai buvo išsiųsti, galės vykti į Londoną. Po kiek laiko jis iš R. C. sužinojo, kad pasinaudojant išsiųstais minėtų asmenų vairuotojo pažymėjimais, Jungtinėje Karalystėje buvo išnuomoti ir nuomos bendrovei negrąžinti du prabangūs automobiliai. Dėl to asmenims, kurių dokumentai buvo išsiųsti, kilo problemos, jiems buvo pradėti tyrimai, buvo paskelbta jų paieška. Kilus minėtoms problemoms, R. C. pradėjo reikšti pretenzijas ir R. A., reikalaudamas išsiaiškinti aplinkybes ir kartu pasiaiškinti. Būtent dėl to jis norėjo išsiaiškinti su Ž. B.. Imdamasis prieš Ž. B. neteisėtų veiksmų, nuteistasis tik siekė, kad pastarasis įvykdytų įsipareigojimus bei norėjo, kad nukentėjusysis suvoktų situacijos rimtumą. Tačiau R. A. neigė iš nukentėjusiojo reikalavęs perduoti jam 10 000 Eur (t. 6, b. l. 107-111; t. 7, b. l. 106-107).

4417.5. Iš baudžiamojoje byloje esančio nuteistojo R. A. ir nukentėjusiojo Ž. B. susirašinėjimo per socialinį tinklą „Facebook“ matyti, kad nukentėjusysis 2015 m. lapkričio 4 d. iš tiesų R. A. nurodė įdarbinimo struktūrose Londone dirbančio savo draugo G. M. adresą Londone. Iš šio susirašinėjimo taip pat matyti, kad išsiuntus asmenų dokumentus Ž. B. nurodytu adresu, nuteistasis R. A. dažnai domėjosi apie tolimesnį dokumentų likimą, įdarbinimo eigą ir kt. (t. 7, b. l. 69-91). Liudytojas R. C. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino nuteistojo R. A. nurodytas aplinkybes, kad pastarasis jam perdavė iš Ž. B. gautą adresą Londone. Liudytojas R. C. šiuo adresu išsiuntė asmenų (O. J. ir D. P. (D. S.)), norėjusių įsidarbinti Londone, vairuotojų pažymėjimus. Praėjus tam tikram laikui R. C. sužinojo, kad minėti asmenys nebuvo įdarbinti, kad jų vardu Anglijoje yra atlikti neteisėti veiksmai, susiję su automobilių nuoma. Norėdamas išsiaiškinti šias aplinkybes, jis nuvažiavo pas R. A., kuris pažadėjo sutvarkyti kilusias problemas. Liudytojas patvirtino, kad Ž. B. nepažinojo, su juo nebendravo (t. 6, b. l. 143-146).

4517.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs aptartus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad civilinius teisinius santykius sukuriantis sandoris tarp nukentėjusiojo Ž. B. ir R. A. sudarytas nebuvo. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, asmenų, siekusių įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje, vairuotojų pažymėjimus į šią šalį išsiuntė liudytojas R. C.. Minėti dokumentai buvo išsiųsti trečiajam asmeniui – G. M., o ne Ž. B.. Nukentėjusysis šiais dokumentais nedisponavo, nei asmenų, kurių vairuotojų pažymėjimai buvo išsiųsti, nei R. C. nepažinojo ir su jais nebendravo. Be to, nukentėjusysis disponuoti į Londoną išsiųstais dokumentais, jais naudojantis atlikti kokius nors veiksmus, net objektyviai neturėjo galimybės, nes tuo metu buvo JAV. Nukentėjusysis Ž. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme vienareikšmiškai parodė, jog nuteistajam R. A. tik sakė, kad gali padėti įsidarbinti Anglijoje ir davė asmens, dirbančio įdarbinimo struktūrose Londone, kontaktus. Tačiau nukentėjusysis jokio sandorio su R. A. nesudarė ir jokių įsipareigojimų neprisiėmė.

4617.7. Esant tokioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji R. A. ir P. J. nei tikrosios, nei tariamosios teisės reikalauti iš nukentėjusiojo Ž. B. pinigų neturėjo. Nuteistojo R. A. išsakytas reikalavimas perduoti pinigus buvo neteisėtas ir nesusijęs su realiai egzistuojančiais civiliniais teisiniais santykiais. Nuteistasis R. A., nurodydamas reikalavimo pagrindą – nukentėjusiojo Ž. B. įsipareigojimus, neva kilusius iš sandorio, kurio realiai nebuvo, suvokė, kad jokios pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti turtą jis neturi. Nustačius, kad reikalavimas perduoti pinigus nesusijęs su tikros ar tariamos teisės įgyvendinimu, nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota kaip turto prievartavimas, o ne savavaldžiavimas. Jei asmenims, kurių dokumentai į Londoną buvo išsiųsti Ž. B. R. A. nurodytu adresu, ir kilo teisinės problemos bei dėl to priekaištai buvo pareikšti R. A., pastarojo Ž. B. išsakytas reikalavimas kaip kompensaciją perduoti 10 000 Eur akivaizdžiai viršijo nukentėjusiojo galimai sukeltų padarinių mastą. R. A. subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas nesudaro pagrindo jo veiksmus traktuoti kaip savavaldžiavimą pagal jo pateiktą įvykių versiją.

4717.8. Nuteistojo P. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis P. J. buvo įsitikinęs, kad veikia R. A. naudai dėl tikros ar tariamos skolos išreikalavimo iš nukentėjusiojo Ž. B.. Dėl šios priežasties P. J. veika turi būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

4817.8.1. Nuteistasis P. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad 2016 m. liepos 31 d. kartu su R. A. buvo įvykio vietoje. Parodė, kad jo buvimas galėjo nukentėjusiajam sukelti baimės ir nesaugumo jausmą, nukentėjusysis galėjo pagalvoti ir tai, jog jie su R. A. yra susitarę. Tačiau iš tiesų jokio susitarimo su R. A. dėl veiksmų prieš nukentėjusįjį nebuvo, P. J. nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. P. J. taip pat parodė, kad jis neklausė R. A., kas vyksta ir nesidomėjo aplinkybėmis, jam tai buvo neįdomu. Jis tik suprato, kad Ž. B. apgavo R. A. ir jo draugus, tačiau į tai nesigilino (t. 6, b. l. 111-112; t. 7, b. l. 113). Iš esmės tokia pačias aplinkybes nuteistasis P. J. parodė ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis R. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad nusikalstamos veikos jis neorganizavo, susitarimo atlikti nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį, prievartaujant iš nukentėjusiojo turtą, su P. J. ir D. D. nebuvo. P. J. apie R. A. problemas, kilusias su Ž. B., nieko nežinojo. R. A. nenurodė P. J. susitikimo su Ž. B. tikslo, nesakė, kad iš nukentėjusiojo reikalaus pinigų (t. 6, b. l. 107-111; t. 7, b. l. 106-107).

4917.8.2. Taigi abu nuteistieji neigė tarp jų buvus susitarimą prievartauti nukentėjusiojo turtą. Tačiau tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs nuteistojo P. J. parodymus pagrįstai nustatė, kad pastarasis ne tik buvo įvykio aplinkoje, bet tiesiogiai ir netrukdomai matė bei stebėjo aplinką ir įvykius, taip pritardamas R. A. veiksmams. Aptarti išsamūs ir iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo Ž. B. parodymai patvirtina, kad, nors P. J. pats tiesiogiai perduoti turto nereikalavo, tačiau turto iš nukentėjusiojo reikalaujant R. A., pats aktyviais veiksmais dalyvavo nusikalstamoje veikoje – atnešė kilimėlį, ant kurio buvo pasodintas nukentėjusysis, bendrais su R. A. veiksmais surišo nukentėjusiajam rankas ir kojas, R. A. liepus, iš nukentėjusiojo šortų kišenės ištraukė ir tokiu būdu pagrobė nukentėjusiojo daiktus. Taigi, P. J. neabejotinai suvokė, kad nusikalstamą veiką daro bendrai su R. A. ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

5017.8.3. Tai, kad nuteistieji R. A. ir P. J. buvo iš anksto susitarę prievartauti nukentėjusiojo Ž. B. turtą, patvirtina ir 2016 m. spalio 24 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti nuteistųjų telefoniniai pokalbiai (t. 1, b. l. 118-142). Priešingai nei nurodoma apeliaciniuos skunduose, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs šių telefoninių pokalbių turinį padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji ryšio priemonėmis bendravo būtent apie Ž. B. ir tarėsi susitikti su nukentėjusiuoju turėdami neteisėtų tikslų užvaldyti pastarajam priklausantį turtą. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nuteistųjų tarpusavio bendravimo esmė ir turinys, nustatytų bylos aplinkybių kontekste neabejotinai pagrindžia, kad, nors detaliai ir neaptartas, tačiau susitarimas dėl prieš Ž. B., jo turtą nukreiptų veiksmų tarp R. A. ir P. J. buvo. Šio susitarimo neteisėtumą neabejotinai suprato ir žinojo tiek R. A., tiek P. J.. Taigi, nuteistojo P. J. veika taipogi teisingai kvalifikuota kaip turto prievartavimas, o ne savavaldžiavimas.

5118. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad turto prievartavimas nuteistajam R. A. buvo inkriminuotas kaip perteklinis, nesant tam teisinio pagrindo. Apeliantų nuomone, vertimas kitą asmenį perduoti turtą tuoj pat baigėsi net neprasidėjęs, t. y. nukentėjusiajam būnant pririštam ir neturint galimybės įgyvendinti reikalavimų, o po to nedelsiant buvo realizuota plėšimo nusikaltimo sudėtis. Tai patvirtina, kad turto prievartavimo nusikaltimo sudėtis apskritai nebuvo realizuota. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

5218.1. BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta plėšimo nusikaltimo sudėtis numato fizinio smurto panaudojimą ar grasinimą smurtu ar kitaip atimant galimybę priešintis prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą. BK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta turto prievartavimo sudėtis numato fizinio smurto panaudojimą, prievartaujant turtą – be teisėto pagrindo verčiant kitą asmenį perduoti turtą. Taigi, tiek plėšimas, tiek turto prievartavimas gali būti padaromi panaudojant fizinį smurtą, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad įveiktų esamą ar galimą priešinimąsi, pašalintų ir neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o turto prievartavimo atveju minėtus veiksmus kaltininkas naudoja tam, kad priverstų asmenį perduoti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-697/2015).

5318.2. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad panaudojant prieš Ž. B. fizinį smurtą, tai yra pargriaunant nukentėjusįjį ant žemės bei smaugiant, po to surišant nukentėjusiajam rankas ir kojas, taip palaužiant nukentėjusiojo pasipriešinimą bei atimant laisvę, nuteistieji P. A. ir P. J. (bei asmuo, kuriam byla išskirta), neteisėtai neturėdami teisėto pagrindo vertė nukentėjusįjį perduoti 10 000 Eur, tai yra prievartavo nukentėjusiojo turtą. Nukentėjusiajam turto neperdavus, nuteistieji iš nukentėjusiojo pagrobė jam priklausantį su savimi turėtą turtą – piniginę su joje buvusiais pinigais, akinius nuo saulės, buto raktus. Taigi, nuteistieji nusikalstamų veikų padarymo būdą – fizinį smurtą (tuos pačius smurtinius veiksmus), naudojo skirtingais tikslais, dviem nusikalstamoms veikoms įvykdyti – siekdami palaužti nukentėjusiojo valią, prievartaujant iš jo turtą, bei atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobiant iš jo turėtus daiktus.

5418.3. Nors apeliantai skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju turto prievartavimo nusikaltimo sudėtis nebuvo realizuota, tačiau turto prievartavimo sudėtis yra formali. Turto prievartavimas laikomas baigtu nuo neteisėto reikalavimo nukentėjusiajam pareiškimo momento. Taigi, šiuo atveju turto prievartavimas buvo baigtas nuteistiesiems neteisėtai pareikalavus nukentėjusįjį Ž. B. perduoti 10 000 Eur. Kai pareikalavęs perduoti vienokį turtą ir jo negavęs, kaltininkas, panaudojęs smurtą ar jo nepanaudojęs, tuoj pat pats pagrobia kitokį turtą, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip sutaptis pagal BK 180 ir 181 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-697/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų R. A. ir P. J. veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip sutaptį pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį.

5518.4. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat prašoma pripažinti, kad R. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Šis apeliacinio skundo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi anksčiau aptarti nuteistųjų veiksmai gali sudaryti tik realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatytos kitokios aplinkybės. Nuteistasis R. A. jam inkriminuotas veikas padarė skirtingais veiksmais ir skirtingu laiku, iš pradžių vertė nukentėjusįjį perduoti 10 000 Eur, o vėliau pagrobė jam priklausantį su savimi turėtą turtą. Todėl jo nusikalstamos veikos idealiosios sutapties nesudaro.

5619. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis R. A. neneigė, jog iš nukentėjusiojo buto paėmė ten buvusius daiktus, tačiau visą laiką tvirtino, kad sumanymo pagrobti minėtą turtą neturėjo. Apeliantų nuomone, tai patvirtina R. A. atlikti veiksmai - per tas kelias dienas nuteistasis paimtų daiktų niekam neperleido, nepaslėpė, vežiojosi su savimi kaip užstatą, siekdamas, kad nukentėjusysis būtų priverstas kartu su R. A. vykti į Angliją spręsti ten kilusių problemų. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

5719.1. BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Turto pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, 2K-63-648/2016).

5819.2. R. A. ir P. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, įsibraudami į patalpą, pagrobė didelės 10 390 Eur vertės svetimą turtą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta R. A. tyčia, nukreipta į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam Ž. B. padarymą. Tokia išvada daroma įvertinus ne tik nuteistojo R. A., bet ir nukentėjusiojo Ž. B. parodymus, taip pat ir kitus byloje ištirtus įrodymus.

5919.3. Nuteistasis R. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad iš nukentėjusiojo buto paėmė Ž. B. priklausančius daiktus – virtuvėje ant spintelės buvusius auksinę grandinėlę ir laikrodį „Patek Filip“ bei keletą butelių alkoholinių gėrimų, kuriuos sudėjo į raudonos spalvos krepšį „Dolce Gabana“. Sugrįžus į mišką jis Ž. B. pasakė, kad paėmė jam priklausančius daiktus, kad nesiruošia jų parduoti ir kad tie daiktai bus pas jį iki penktadienio, kol jie skris į Londoną. R. A. parodė, kad daiktai iš Ž. B. buvo paimti tik kaip užstatas, jog pastarasis atlygintų dėl jo veiksmų kilusią žalą. Nuteistasis R. A. taip pat patvirtino, kad išgėrė iš Ž. B. buto paimtus alkoholinius gėrimus, tačiau parodė, jog visi kiti daiktai buvo krepšyje, kuris buvo padėtas į automobilio bagažinę (t. 6, b. l. 107-111; t. 7, b. l. 106-107). Nuteistojo nurodytos aplinkybės prieštarauja nuosekliems ir patikimiems nukentėjusiojo Ž. B. parodymams. Nukentėjusysis Ž. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. A. apie dvi valandas reikalavo iš jo pinigų. Galiausiai pasakė, kad tuomet pasiims pats ir P. J., R. A. liepus iš jo šortų kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną, piniginę, akinius nuo saulės bei raktus nuo buto. R. A. su P. J. išvažiavo, o D. D. pasiliko su juo miške jį saugoti. R. A. ir P. J. grįžus, R. A. pasakė, kad viską, ko jam reikėjo, pasiėmė. Po to, R. A. atrišus rankas ir kojas, visi trys išvažiavo (t. 6, b. l. 84-88; t. 7, b. l. 103-105).

6019.4. Taigi nukentėjusysis Ž. B. paneigė, kad daiktai iš jo buto buvo paimti kaip užstatas. Tai, kad nuteistasis R. A. siekė minėtus daiktus pasisavinti, patvirtina ir aplinkybė, kad jis išgėrė iš nukentėjusiojo buto paimtus alkoholinius gėrimus. Be to, iš 2016 m. rugpjūčio 3 d. asmens kratos protokolo matyti, kad, atlikus R. A. asmens kratą, be kitų daiktų, pas R. A. rasti daiktai, pastarojo paimti iš nukentėjusiojo Ž. B. buto: vyriškas rankinis laikrodis su užrašu „Breitling for Bently“, vyriškas rankinis laikrodis su užrašu „Patek Philippe“, auksinė grandinėlė, kvepalai „TOM FORD Azurelime“, krepšys „Dolce Gabana“. Pažymėtina, kad auksinė grandinėlė buvo rasta ant nuteistojo R. A. kaklo, o laikrodis „Patek Philippe“ – ant nuteistojo rankos. Krepšyje „Dolce Gabana“ rasti ne tik nukentėjusiojo, bet ir nuteistojo R. A. daiktai (t. 2, b. l. 116-120). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis R. A. su iš nukentėjusiojo buto paimtais daiktais elgėsi kaip su savo turtu. Tai leidžia spręsti, kad R. A. tyčia buvo nukreipta būtent į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą. Dėl šios priežasties aptariama veika buvo pagrįstai įvertinta kaip kvalifikuota vagystė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

6120. Apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama ir su pagrobto turto verte. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015).

6220.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš nukentėjusiojo Ž. B. buvo pagrobta turto už 10 390 Eur, tai yra didelės vertės turtas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis apygardos teismo išvadomis sutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjusysis Ž. B. nurodė mažiau pagrobtų daiktų (t. 1, b. l. 1-2), tačiau vėliau apklausų metu savo parodymus patikslino ir aiškiai bei detaliai nurodė pagrobtų daiktų kiekį ir vertę (t. 1, b. l. 195-197; t. 2, b. l. 2-4). Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl iš jo buto pagrobtų daiktų priklausomybės patvirtina 2016 m. rugpjūčio 10 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Iš šio protokolo, priedų – fotolentelių prie daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus Ž. B. pateiktą mobilaus ryšio telefoną, be kitų nuotraukų, jame rastos ir daiktų, pagrobtų iš nukentėjusiojo buto, nuotraukos – vyriško laikrodžio „Patek Philippegeneve“, vyriško laikrodžio „Breitling for Bentley“, alkoholinių gėrimų – 6 butelių degtinės „Ciroc“, 3 butelių šampano „Don Perignon“, vieno butelio „Martell“, geltonos spalvos grandinėlės, Ž. B. nuotraukos su kelioniniu krepšiu „Dolce Gabana“, akiniais nuo saulės „George Armani“ (t. 2, b. l. 13-32). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad daiktai buvo pagrobti iš nukentėjusiajam priklausančio buto, nėra pagrindo abejoti pagrobto turto priklausomybe Ž. B..

6320.2. Nukentėjusysis Ž. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš jo buto pagrobtų daiktų vertes nurodė tokias, kokios buvo jų įsigijimo metu, nes daiktai nebuvo nudėvėti, atrodė kaip nauji (t. 6, b. l. 84-88). Iš 2016 m. rugpjūčio 8 d. daiktų apžiūros protokolo, priedų – fotolentelių prie daiktų apžiūros protokolo matyti, kad iš R. A. asmens kratos metu paimti daiktai, kurie buvo pagrobti iš nukentėjusiojo buto, t. y. vyriškas rankinis laikrodis su užrašu „Breitling for Bently“, vyriškas rankinis laikrodis su užrašu „Patek Philippegeneve“, stora auksinė grandinėlė, 50 ml talpos buteliukas kvepalų „TOM FORD Azurelime“, odinis raudonos spalvos kelioninis krepšys „Dolce Gabana“, yra be akivaizdžių defektų, nesugadinti (t. 2, b. l. 121-130). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nėra objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais nurodant koks turtas ir koks jo kiekis iš jam priklausančio buto buvo pagrobtas, taip pat jo įvardinta pagrobto turto verte. Apeliantai kartu su skundais pateikė nuorodas iš internetinių tinklalapių, kur nurodytos mažesnės tam tikrų tokių pačių, kaip iš nukentėjusiojo pagrobtų, daiktų kainos. Tačiau tai nepaneigia, kad nukentėjusysis neturėjo galimybių įsigyti būtent tokios vertės daiktus ar juos įsigijo už mažesnę nei nurodyta kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pagrobto turto vertė nustatyta neteisingai. Taigi, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

6421. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria nuteistojo P. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentams, kad nuteistasis P. J. darant nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, nedalyvavo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistasis R. A. vienas pats įsibraudamas į patalpą, pagrobė didelės 10 390 Eur vertės svetimą turtą, o P. J. prie šio nusikaltimo neprisidėjo. Nuteistasis R. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad atvažiavus prie nukentėjusiojo namų, P. J. liko sėdėti automobilyje, o daiktus iš nukentėjusiojo buto paėmė jis. Grįžęs prie automobilio, krepšį su daiktais įdėjo į automobilio bagažinę, ir kartu su P. J. grįžo į mišką pas D. D. ir Ž. B. (t. 6, b. l. 107-111; t. 7, b. l. 106-107). Analogiškai šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodė ir nuteistasis P. J.. Pastarasis apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jie kartu R. A. išvažiavo į Palangą, o D. D. liko miške su nukentėjusiuoju. Atvažiavus iki parduotuvės „Liepa“, kur R. A. buvo susitikęs su Ž. B., R. A. liepė sustoti ir palaukti. Pastarasis pasakė, kad eina paimti draugo (nukentėjusiojo) daiktų. Grįžęs po maždaug 10 minučių, R. A. kažką įdėjo į automobilio bagažinę ir jie grįžo atgal į mišką, kur buvo nukentėjusysis su D. D. (t. 6, b. l. 111-112; t. 7, b. l. 113).

6521.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai nepatvirtina, kad P. J. kokiu nors būdu prisidėjo prie vagystės iš nukentėjusiojo buto. Į nukentėjusiojo butą pateko tik R. A., kuris ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą. P. J. į butą užėjęs nebuvo ir jokių daiktų iš buto nepagrobė, jokių pagrobtų pinigų ar daiktų iš R. A. negavo ir jais nesidomėjo. Be to, P. J. nesaugojo įvykio vietos ir tokiu būdu nepalengvino R. A. pagrobti nukentėjusiojo daiktus. Pas P. J. pagrobtų daiktų nebuvo, dauguma jų buvo rasti pas nuteistąjį R. A.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, P. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje P. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Taip pat teisėjų kolegija R. A. iš kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, pašalina aplinkybę, kad P. J. dalyvavo kartu darant šią nusikalstamą veiką.

6622. Nustatyta, jog R. A., įsibraudamas į patalpą, pagrobė didelės 10 390 Eur vertės svetimą turtą: tęsdamas nusikalstamą veiką, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta, pasilikus saugoti Ž. B., R. A. automobiliu „Vauxhall Vectra“, valst. Nr. ( - ), nuvykęs ir pagrobtais raktais atsirakinęs Ž. B. buto, esančio adresu - ( - ), duris, pateko į nukentėjusiajam priklausantį butą, iš kurio pagrobė: 5 butelius degtinės „CIROC“, 0,7 litro talpos, kurių bendra vertė 175 Eur, vieną butelį konjako „Remi Marten“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 60 Eur, vieną butelį konjako „Martell“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 160 Eur, du butelius šampano „Dom Perignon“, kurių bendra vertė 500 Eur, du butelius šampano „Lonso“, kurių bendra vertė 80 Eur, vieną butelį tekilos, 0,7 litro talpos, kurio vertė 50 Eur, vieną butelį degtinės „Beluga“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 130 Eur, vieną butelį viskio „Gold Label“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 40 Eur, vieną butelį „Absent“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 80 Eur, 2000 Eurų, auksinę grandinėlę, kurios vertė 3 185 Eur, vyrišką rankinį laikrodį „Breitling“, kurio vertė 500 Eur, vyrišką rankinį laikrodį „Filip Patek“, kurio vertė 700 Eur, raudonos spalvos, odinį krepšį „Dolce Gabana“, kurio vertė 2 200 Eur, kvepalus „Tom Ford“, 50 ml talpos, kurių vertė 230 Eur, akinius nuo saulės „George Armani“, kurių vertė 300 Eur, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

67Dėl bausmių.

6823. Nuteistasis R. A. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo paskirti R. A. švelnesnę bausmę. Nuteistojo P. J. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už visas P. J. inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nedidesnę nei laisvės atėmimas 4 metams, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

6924. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

7025. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems R. A. ir P. J. baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jiems skiriamų bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jiems teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

7125.1. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog R. A. ir P. J., veikdami bendrininkų grupe, padarė du smurtinio pobūdžio nusikaltimus nuosavybei: apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje. Be to, R. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Visi nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, yra baigti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, kad R. A. ir P. J. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nuteistieji iš anksto tarėsi prievartauti nukentėjusiojo Ž. B. turtą.

7225.2. R. A. vedęs, turi mažametį vaiką (t. 4, b. l. 189), iki sulaikymo nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo (t. 4, b. l. 193-194). Jis anksčiau teistas už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. už smurtinio nusikaltimo padarymą. R. A. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (t. 4, b. l. 190-192). R. A. daug kartų baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 195). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, R. A. vaidmuo bendrai su P. J. padarant nusikalstamas veikas buvo pagrindinis, nuteistasis buvo nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš nukentėjusįjį ir jo turtą, iniciatorius. Be to, R. A. nusikalstamų veiksmų apimtis prieš nukentėjusįjį buvo didžiausia. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Nenustatyta nuteistojo R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7325.3. P. J. nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo (t. 5, b. l. 112-113), jam nustatytas 40% darbingumo lygis (t. 5, b. l. 47-49). Jis anksčiau neteistas (t. 5, b. l. 110-111), 4 kartus baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 114). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, P. J. vaidmuo bendrai su R. A. padarant nusikalstamas veikas nebuvo esminis. Jo nusikalstamų veiksmų apimtis buvo mažesnė nei R. A., tačiau šie veiksmai prieš nukentėjusįjį bendrame nusikalstamų veiksmų kontekste buvo pakankamai ženklūs ir nusikalstamų veikų padarymui prieš nukentėjusįjį reikšmingi. Nenustatyta nuteistojo P. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7426. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistųjų R. A. ir P. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. R. A. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad R. A. pripažino objektyviąją jam inkriminuotų nusikaltimų sudėtį sudarančius veiksmus, ne kartą atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau nesutiko su šių veiksmų kvalifikacija. Nuteistojo P. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad P. J. iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo Ž. B..

7526.1.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan.), tačiau būtina nustatyti ir kaltininko prisipažinimą kaltu dėl šios veikos padarymo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tuo atveju, kai pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-7-54-677/2015).

7626.1.2. Nagrinėjamu atveju nuteistieji R. A. ir P. J. viso proceso metu neigė iš nukentėjusiojo Ž. B. neteisėtai reikalavę 10 000 Eur. Be to, P. J. neigė prieš nukentėjusįjį atlikęs kokius nors smurtinio pobūdžio veiksmus, R. A. neigė iš nukentėjusiojo buto pagrobęs daiktus pasisavinimo tikslu. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nei R. A., nei P. J. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas visa apimtimi nepripažino. Taigi vertinti, kad nuteistieji prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius nuteistųjų visiško prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

7726.2. Nuteistojo P. J. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad P. J. atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tačiau tokiu atveju atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymią dalį padarytos ir priteistos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2007, 2K-420/2007). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis P. J. teisminio nagrinėjimo metu sumokėjo nukentėjusiajam Ž. B. 450 Eur žalai atlyginti (t. 7, b. l. 111). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam Ž. B. solidariai iš R. A. ir P. J. priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistojo atlyginta suma negali būti pagrindas šią aplinkybę pripažinti nuteistojo P. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

7827. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistiesiems R. A. ir P. J. bausmių rūšį ir dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistųjų bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Nuteistiesiems skiriant bausmes nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų švelnesnės bausmės skyrimui, taip pat nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistiesiems R. A. ir P. J. paskyrė artimas sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

7928. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis P. J. šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra išteisinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, taip pat, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. J. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl P. J. paskirtų bausmių subendrinimo keičiama ir nuteistajam skiriama nauja galutinė subendrinta bausmė (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

8029. Nuteistojo P. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad yra pagrindas manyti, jog P. J. ateityje laikysis įstatymų, nedarys analogiškų nusikalstamų veikų, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl P. J. gali būti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu P. J. skiriama nauja galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 2 mėnesiams, nėra Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu P. J. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.

81Dėl civilinio ieškinio.

8230. Apeliaciniuose skunduose vienas iš prašymų yra atmesti nukentėjusiojo Ž. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo kaip neįrodytą. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrosios iš nukentėjusiojo Ž. B. pagrobtų ir jo civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų vertės, o besąlygiškai rėmėsi tik nukentėjusiojo nurodytomis daiktų kainomis, neatsižvelgdamas į realią ir faktinę šių daiktų vertę bei jų nusidėvėjimą. Šie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

8330.1. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Ž. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamųjų priteisti 3 620,21 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 41). Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro iš jo buto pagrobti ir negrąžinti jam priklausantys daiktai – pinigai, alkoholiniai gėrimai. Apygardos teismas nukentėjusiojo Ž. B. civilinį ieškinį patenkino ir solidariai iš R. A. bei P. J. priteisė 3170,21 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu dalį padarytos žalos – 450 Eur nukentėjusiajam atlygino nuteistasis P. J. (t. 7, b. l. 111), šia apimtimi buvo sumažintas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo.

8430.2. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Teisėjų kolegijos nuomone, nors nukentėjusiajam Ž. B. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis nėra paremtas nukentėjusiojo pateiktais rašytiniais įrodymais, tačiau yra realus. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nėra objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais nurodant koks turtas ir koks jo kiekis iš jam priklausančio buto buvo pagrobtas, taip pat jo įvardinta pagrobto turto verte. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

8530.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi P. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, dėl didelės vertės turto vagystės iš nukentėjusiojo Ž. B. buto pastarajam padaryta turtinė žala turi būti priteista tik iš R. A.. Iš nuteistųjų R. A. ir P. J. nukentėjusiajam Ž. B. solidariai priteisiama tik turto prievartavimo bei plėšimo metu padaryta neturtinė žala. Teisėjų kolegijos nuomone, priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala priteisiama tik iš R. A., P. J. nukentėjusiajam atlygintos žalos dalimi (450 Eur) turi būti sumažintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.

86Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

87Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir priimti naują nuosprendį – išteisinti P. J. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

88Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, P. J. paskirtąsias bausmes už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

89R. A. iš kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, pašalinti aplinkybę, kad nusikaltimą padarė kartu su P. J..

90Iš R. A. priteisti nukentėjusiajam Ž. B. 3 620,21 Eur turtinei žalai atlyginti.

91Iš R. A. ir P. J. solidariai priteisti nukentėjusiajam Ž. B. 2550 Eur neturtinei žalai atlyginti.

92Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundą atmesti.

93Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 4. - pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6... 5. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;... 6. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6... 7. - pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms.... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu,... 9. P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 10. - pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;... 11. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6... 12. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 3... 13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės... 14. Nukentėjusiajam Ž. B. solidariai iš R. A. ir P. J. priteista 3170,21 Eur... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 16. 1. R. A. ir P. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe,... 17. 1.1. 2016 m. liepos 31 d., apie 15.30 val., Palangos m., Sodų g. 14 B, prie... 18. 1.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla... 19. 2. Be to, R. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno... 20. 3. Nuteistasis R. A. ir jo gynėjas advokatas Marius Navickas apeliaciniame... 21. 4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 22. 4.1. Nuteistasis R. A. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad... 23. 4.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo R. C. duotų parodymų... 24. 4.3. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 25. 4.4. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nebandė... 26. 4.5. Apeliantai taip pat nurodo, kad nuteistasis R. A. niekada neneigė, jog... 27. 5. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad perkvalifikuoti R. A.... 28. 6. Apeliantai taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu R. A. nepagrįstai... 29. 7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas... 30. 8. Nuteistojo P. J. gynėjas advokatas Jonas Špelveris apeliaciniame skunde... 31. 9. Apelianto nuomone, nuteistojo P. J. veika turi būti perkvalifikuota iš BK... 32. 10. Gynėjas taip pat nurodo, kad P. J. turėtų būti išteisintas dėl... 33. 11. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus prašymo išteisinti P. J. dėl... 34. 12. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ankstesnių apeliacinio skundo... 35. 13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji R. A., P. J. ir jų... 36. 14. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinis skundas... 37. 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 38. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK... 39. 16. Skundžiamu nuosprendžiu R. A. ir P. J. nuteisti už tai, kad, veikdami... 40. 17.1. Nors nuteistieji R. A. ir P. J. pirmosios instancijos teisme neigė iš... 41. 17.2. Nukentėjusysis Ž. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė,... 42. 17.3. Nukentėjusiojo Ž. B. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių... 43. 17.4. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, jog R. A.... 44. 17.5. Iš baudžiamojoje byloje esančio nuteistojo R. A. ir nukentėjusiojo... 45. 17.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai... 46. 17.7. Esant tokioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms pirmosios... 47. 17.8. Nuteistojo P. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis P.... 48. 17.8.1. Nuteistasis P. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme pripažino,... 49. 17.8.2. Taigi abu nuteistieji neigė tarp jų buvus susitarimą prievartauti... 50. 17.8.3. Tai, kad nuteistieji R. A. ir P. J. buvo iš anksto susitarę... 51. 18. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad turto... 52. 18.1. BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta plėšimo nusikaltimo sudėtis... 53. 18.2. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad panaudojant prieš Ž. B.... 54. 18.3. Nors apeliantai skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju turto... 55. 18.4. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat prašoma... 56. 19. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad... 57. 19.1. BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 58. 19.2. R. A. ir P. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad... 59. 19.3. Nuteistasis R. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad... 60. 19.4. Taigi nukentėjusysis Ž. B. paneigė, kad daiktai iš jo buto buvo... 61. 20. Apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama ir su pagrobto turto verte.... 62. 20.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš nukentėjusiojo Ž. B.... 63. 20.2. Nukentėjusysis Ž. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė,... 64. 21. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria nuteistojo P. J. gynėjo... 65. 21.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai nepatvirtina, kad P. J.... 66. 22. Nustatyta, jog R. A., įsibraudamas į patalpą, pagrobė didelės 10 390... 67. Dėl bausmių. ... 68. 23. Nuteistasis R. A. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo paskirti R. A.... 69. 24. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės... 70. 25. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes... 71. 25.1. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog R. A. ir P. J., veikdami... 72. 25.2. R. A. vedęs, turi mažametį vaiką (t. 4, b. l. 189), iki sulaikymo... 73. 25.3. P. J. nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo... 74. 26. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas... 75. 26.1.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios... 76. 26.1.2. Nagrinėjamu atveju nuteistieji R. A. ir P. J. viso proceso metu neigė... 77. 26.2. Nuteistojo P. J. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad P. J.... 78. 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas... 79. 28. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis P. J. šiuo apeliacinės instancijos... 80. 29. Nuteistojo P. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad yra pagrindas... 81. Dėl civilinio ieškinio. ... 82. 30. Apeliaciniuose skunduose vienas iš prašymų yra atmesti nukentėjusiojo... 83. 30.1. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Ž. B. pareiškė civilinį... 84. 30.2. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens... 85. 30.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi P. J. pagal BK 178 straipsnio 3... 86. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 87. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio... 88. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, P. J. paskirtąsias bausmes už... 89. R. A. iš kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3... 90. Iš R. A. priteisti nukentėjusiajam Ž. B. 3 620,21 Eur turtinei žalai... 91. Iš R. A. ir P. J. solidariai priteisti nukentėjusiajam Ž. B. 2550 Eur... 92. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundą... 93. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....