Byla 1-291-917/2016

1Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė,

2sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, Gretai Gurkšnytei, Editai Ugianskienei, Salomėjai Muralienei, Jūratei Stankevičienei, Sigitai Vaičiulytei, Sandrai Poškienei,

3dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,

4kaltinamajam A. L. J., jo gynėjai advokatei Sonatai Žukauskienei,

5kaltinamajai A. J., jos gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

6civilinių ieškovų UAB „( - )“ UAB „( - )““ atstovui J. Š.,

7civilinio ieškovo UAB „( - )“ atstovas advokatui Tadui Račiui,

8viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

9A. L.J., a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. ( - ), teistas: 2013-11-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d.,- subendrinta bausmė 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 64' str., bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui (viso 80 valandų). Bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėn.,

10kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d.,

11A. J., a.k. ( - ) gim. ( - ), Kaliningrado srityje, Gvardeisko mieste, LR pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti VšĮ Krikščioniškoji parama, projektų vadove, gyv. ( - ), neteista,

12kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d.,

13Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

14A. L. J. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-02-15 iki 2014-02-20, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su savo sutuoktine A. J. pagrobė didelės vertės svetimą, UAB „( - )“ priklausantį turtą, o būtent: pagal 2014-02-14 UAB „( - )“, įmonės kodas: ( - ) ir UAB „( - )“, įmonės kodas: ( - ), atstovaujamos A. J. sudarytą užsakymą - sutartį Nr. 02/84, pagal kurią UAB „( - )“ įsipareigojo pervežti pilną autovežio krovinį maršrutu Paryžius (Prancūzija) - Antverpenas (Belgija), pasikraunant krovinį 2014-02-15 Paryžiuje, nusikraunant krovinį 2014-02-18 Antverpene, taip pat pagal 2014-02-20 papildomą sutartį prie užsakymo Nr. 14/02/84, pagal kurią įsipareigojo šį krovinį pervežti ir 2014-02-20 nukrauti Briuselyje (Belgija), veikdamas kartu su savo sutuoktine A. J., būdamas autovežio „Scania“, valst. Nr. ( - ), priekabos valst. Nr. ( - ), kuriuo buvo gabenamas krovinys vairuotoju, krovinį parvežė į Lietuvą ir taip pagrobė UAB „( - )“ priklausantį turtą, t.y. automobilį „R. M.“, valst. Nr. ( - ), - 2050 eurų vertės, kuriame buvo vandens-smėlio siurblys „BERTHELOT“ - 600 eurų vertės, 30 vnt. naudotų ir naujų sunkvežimio oro filtrų, bendros 600 eurų vertės, bei 6 vnt. karinės paskirties motociklų: „Cagiva 350 T4E, valst. Nr. ( - ), - 1500 eurų vertės, Cagiva 350 T4E, valst. Nr. ( - ) - 1500 eurų vertės, Cagiva 350 T4E, valst. Nr. ( - ) - 1500 eurų vertės, Cagiva 350 T4E, valst. Nr. ( - ) - 1500 eurų vertės, Cagiva 350 T4E, valst. Nr. ( - ) – 1500 eurų vertės, Cagiva 350 T4E, valst. Nr. ( - ) - 1500 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „( - )“ bendrą didelę 12 250 eurų turtinę žalą.

15A. J. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-02-15 iki 2014-02-20, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdama bendrininkų grupėje kartu su savo sutuoktiniu A. L. J., pagrobė didelės vertės svetimą, UAB „( - ) " priklausantį turtą, o būtent: pagal 2014-02-14 UAB „( - )“, įmonės kodas: ( - ) ir UAB „( - )“, įmonės kodas: ( - ), atstovaujamos A. J. sudarytą užsakymą - sutartį Nr. 02/84, pagal kurią UAB „( - )“ įsipareigojo pervežti pilną autovežio krovinį maršrutu Paryžius (Prancūzija) - Antverpenas (Belgija), pasikraunant krovinį 2014-02-15 Paryžiuje, nusikraunant krovinį 2014-02-18 Antverpene, taip pat pagal 2014-02-20 papildomą sutartį prie užsakymo Nr. 14/02/84, pagal kurią įsipareigojo šį krovini pervežti ir 2014-02-20 nukrauti Briuselyje (Belgija), veikdama kartu su savo sutuoktiniu A. L. J., kuris būdamas autovežio „Scania“, valst. Nr. ( - ), priekabos, valst. Nr. ( - ), kuriuo buvo gabenamas krovinys vairuotoju, krovinį parvežė į Lietuvą ir taip pagrobė UAB „( - )“ priklausantį turtą, t.y. automobilį „R. M.“, valst. Nr. ( - ), - 2050 eurų vertės, kuriame buvo vandens-smėlio siurblys „BERTHELOT“ - 600 eurų vertės, 30 vnt. naudotų ir naujų sunkvežimio oro filtrų, bendros 600 eurų vertės, bei 6 vnt. karinės paskirties motociklų: „Cagiva 350 T4E“, valst. Nr. ( - ), - 1500 eurų vertės, Cagiva 350 T4E, valst. Nr. ( - ) - 1500 eurų vertės, Cagiva 350 T4E, valst. Nr. ( - ) - 1500 eurų vertės, Cagiva 350 T4E, valst. Nr. ( - ) - 1500 eurų vertės, Cagiva 350 T4E, valst. Nr. ( - ) - 1500 eurų vertės, Cagiva 350 T4E, valst. Nr. ( - ) - 1500 eurų vertės, tuo padarydama UAB „( - )“ bendrą didelę 12 250 eurų turtinę žalą.

16Kaltinamasis A. L. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad važiavo į Prancūziją, ten buvo nuo 2014 vasario 15 d. iki vasario 20 d. Paėmė automobilius, pasirašė, kad priėmė juos, nuvežė į Ambertono pirmą uostą. Jo nepriėmė, nes krovinyje buvo šiukšlių. Nuvažiavo į kitą uostą, ten taip pat nepriėmė. Belgijoje važinėjo visą savaitę. Kai nuvažiavo į trečią uostą, nemokėjo anglų kalbos, D. bendravo daugiau, nes mokėjo anglų kalbą. Jam sakė, kad vėl nepriims, kad reikia iškrauti krovinį. Kai pasakė, kad reikia iškrauti krovinį, jį pradėjo nukraudinėti prie vartų. Buvo skambinta iš Marijampolės, pasakyta, kad reikia susikrauti viską atgal ir važiuoti į kitą uostą. Viską susikrovus (tuos motociklus) nuvažiavo į uostą, bet uoste pasakė, kad jų krovinio nė vienas uostas Belgijoje nepriims. Jis pranešė informaciją į Marijampolę, kad jų niekas nepriima, jam buvo pasakyta, kad važiuotų atgal į Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą, krovinį išsikrovė UAB „( - )“ būstinės teritorijoje. Kadangi jis nemokėjo užsienio kalbos, jam reikėjo susirasti žmogų, kad būtų lengviau. Nuvažiavo susitikti su D.. Norėjo pažiūrėti, ar jis moka dirbti. Buvo pasakyta, kad reikės parvežti devynis automobilius, vienas tarp jų buvo mikroautobusas „R. M.“. Mikroautobuse buvo filtrų, motociklų. Kiek motociklų buvo, nematė, jie buvo užrakinti, tik iškrovus Belgijoje mikroautobusą, pamatė, kad buvo šeši seni, žali motociklai, nepamena ar buvo siurblys, dar buvo čiužinys. Autovežio markė ,,Scania“, numeriai ( - ). Kieno buvo užsakymas, nežino, nesidomėjo. Grįžęs išsikrovė UAB „( - )“ teritorijoje gyvenamojo namo garaže. UAB „( - )“ registruota adresu Kauno rajone, Zapyškio seniūnijoje, Kluoniškių kaime. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iškrovė keturis motociklus, kadangi du pasiėmė, t.y. atvažiavo pažįstamas E. K. ir iš jo paėmė motociklus. Jį E. parvežė iš ligoninės, jam papasakojo, kad grįžo iš Belgijos, papasakojo jam apie tuos motociklus. Ligoninėje atsidūrė todėl, kad stipriai susižalojo koją. Grįžus namo, pamatė, kad nėra dviejų motociklų. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad buvo susižalojęs koją, kadangi jo niekas apie tai neklausė. Su E. K. bendravo ne tik telefonu, buvo kelis kartus nuvažiavęs, bet nerado, teko bendrauti tik su jo sugyventine ir jo broliu, jie pasakė, jog jis išvykęs. Suvokė, kad ten - ne jo daiktai, jam neleido jų imti, bet jis atsidarė garažą, susikrovė į savo autobusiuką ir išsivežė. Iš užsienio grįžęs nepaskambino užsakovams, nes neturėjo telefono numerio. Kaimynai nematė, kai buvo kraunama, bet matė, kad kieme stovėjo autobusiukas. Jie gyvena vienkiemyje, bet kaimynas ėjo gatve ir matė. Jo namas stovi prie pat gatvės. Su E. K. ir jo broliu jie išgerdavo kartu. E. K. ir jo brolis atvažiavo pas jį, jie gėrė, tada jis susižalojo koją, pasakė, kad žaizda yra atvira ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, palydėjo jį iki ligoninės, tada parvežė namo. Kai pamatė, kad trūksta motociklų, paskambino E. K. paklausti, kur jie dingo, pasakė, jog juos pasiėmė ir kad grąžins. Su įmone UAB ,, ( - )“ nebendravo ir nežino ar ji buvo skolinga UAB „( - )“. Jam nebuvo žinomos sutarties sąlygos. Jam tiesiog atsiuntė žinutę su nurodymu važiuoti. Suprato, jog tai yra susitarimas, nes šiaip niekas nevažiuoja. Kai važiavo į antrą uostą, pasakė, jog reiks iškrauti automobilį, kad nereikėtų sverti, tada iškraunant pamatė, kas yra tame automobilyje. Turėjo raktus nuo automobilių. Jam nebuvo žinomos sutarties sąlygos. Automobilyje ,,R. M.“ esantis krovinys neduodavo uždaryti durų, lauko pusėje iš šonų buvo uždėtos grandinės. Kelionės metu bevažiuojant jos nusidaužė, nulūžo rankenėlės. Nepamena ar buvo spyna. Atsidarė užpakalinės durelės. Buvo minėta, kad UAB „( - )“ buveinė yra ( - ), pats nesidomėjo, buvo įsitikinęs, jog buveinės adresas ( - ). Nepamena, ar buvo sūnus, kai jis UAB „( - )“ buveinėje iškrovė daiktus, bet žmonos nebuvo, kada ji grįžo, nežino. Į garažą įėjo iš kambario, ne iš lauko. Kai atvažiavo Š., neturėjo raktų nuo garažo. Ne jo kompetencija buvo grąžinti daiktus. Kai Š. atvažiavo, tų dviejų motociklų nebuvo. Š.neminėjo, jog trūksta dviejų motociklų. Su A. jau keturi metai gyvena kaip kaimynai, nekuria bendro gyvenimo. Uostas nepriėmė, nes automobilis buvo nevažiuojantis, prikrautas įvairiausių daiktų. Nurodymas važiuoti namo buvo tiek iš UAB „( - )“ direktorės, tiek iš Marijampolės. Iškrovimo vieta buvo UAB „( - )“. Dokumentų, patvirtinančių krovinio vertę, nebuvo. Nebuvo jokio išrašo, kad buvo kokių nors daiktų. Direktorė sakė, jog daiktų vertė yra du eurai, tačiau niekas nepateikė dokumentų apie jų vertę. Turėjo tik važtaraštį, tačiau jame nebuvo nurodyta, kas yra krovinio viduje. Ar buvo parašyta automobilio specifikacija, jo svoris, nepamena.

17Vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas posėdžio metu pagarsino kaltinamojo A. L. J. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus (2 t., b.l. 46, 47, 39, 40), kur jis parodė, kad gyvena ( - )., kartu su savo žmona A. J.. Žmona turi bendrovę „( - )“, kuri užsiėmė krovinių pervežimais, ji yra šios bendrovės direktorė, o jis bendrovėje dirba vairuotoju. Bendrovėje dirbo tik vienas asmuo, t.y. jis, buvo naudojamas tik vienas automobilis, t.y. autovežis, „Scania“, valst. Nr. ( - ), priekabos valst. Nr. ( - ). 2014 m. vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, jo žmona A. J. gavo užsakymą iš UAB „( - )“ pervežti krovinį maršrutu iš Paryžiaus (Prancūzija) – Antverpenas (Belgija). Jis turėjo važiuoti bendrovės autovežiu į Paryžių pakrauti krovinio. Koks bus krovinys, jam niekas nesakė. Važiavo kartu su D. S., kurį turėjo pamokyti krauti automobilius. Kiek suprato, žmona norėjo jį įdarbinti. Kadangi minėtas autovežis buvo paliktas prie Vokietijos – Olandijos sienos, todėl jie važiavo žmonos surastu mikroautobusu. Atvykus į išvykimo vietą, sulaukė D. S., kuris jiems pasirodė girtas. Žmona neleido jam važiuoti, tačiau D. S. vis tiek išvažiavo. Nuvažiavus mikroautobusu iki autovežio, jis su D. S. persėdo į jį ir išvyko į Paryžių, pakrauti krovinio. Galėjo būti 2014-02-15. Nuvykus į vietą pakrovė 3 mikroautobusus ir 2 lengvuosius automobilius. Vienas iš mikroautobusų buvo „R. M.“, kurio užpakalinėje dalyje buvo sukrauti 4 motociklai, žalios spalvos „Cagiva“, vandens-smėlio siurblys, apie 30 naudotų ir naujų sunkvežimio oro filtrų bei dėvėtas čiužinys. Tuo metu šalia jo buvo D. S., kurį mokė kaip reikia transporto priemones pakrauti į autovežį. Galimai 2014-02-18 su visu kroviniu jie pasiekė Antverpeną (Belgiją). Uoste priėmė visus krovinius, išskyrus minėtą mikroautobusą „R. M.“ su jame esančiais daiktais. Šio krovinio nepriėmė dėl per didelio svorio, mikroautobusas buvo nevažiuojantis. Apie tai jis pranešė savo direktorei A. J. ir UAB „( - )“. Šį krovinį vežė dar į du uostus, tačiau čia jo vis tiek nepriėmė. Praėjo maždaug savaitė, kol jis bandė iškrauti mikroautobusą. Tuo metu baigėsi maistas ir pinigai, todėl pranešė direktorei A. J. ir UAB „( - )“ atstovui, jog pakrautą mikroautobusą su jame esančiais daiktais veža į Lietuvą, iškrauti savo namuose. Tuomet su autovežimu grįžo į Lietuvą, išleido D. S. Kaune, Vilijampolės mikrorajone. Jis nei iš savo žmonos, nei iš UAB „( - )“ atstovo negavo nurodymo minėtą krovinį pervežti ir nukrauti 2014-02-20 Belgijoje, Briuselyje. Grįžęs namo iškrovė mikroautobusą savo kieme. Po kelių dienų pas jį į namus atvažiavo UAB „( - )“ direktorius J. Š. kartu su policijos pareigūnu. Jie iš kiemo pasiėmė mikroautobusą be daiktų, nes daiktai buvo užrakinti garaže, o raktą turėjo tik žmona A. J.. Sekančią dieną su žmona A. J. UAB „( - )“ atstovui prie policijos pareigūno grąžino likusius daiktus, t.y. 4 motociklus, siurblį, oro filtrus, čiužinį. Nori pabrėžti, kad minėtame mikroautobuse buvo tik keturi motociklai, šešių motociklų tikrai nebuvo, nes jie negalėtų tilpti. Apie krovinio buvimo vietą UAB „( - )“ atstovui buvo pranešta telefonu. A.L. J. papildomai parodė, kad po kelių dienų, kai minėtą krovinį parsivežė į Lietuvą ir iškrovė pas save namuose, pas jį atvažiavo jo pažįstamas E., kurio pavardės nežino, kartu su broliu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Visi kartu gėrė alkoholį ir jis užmigo. Atsikėlęs, E. ir jo brolio nerado. Be to, pasigedo parvežto krovinio dviejų motociklų. Jis paskambino E., kuris paaiškino, jog motociklus pasiskolino pasivažinėti ir juos grąžins vakare. Nesulaukus jų vakare, bandė skambinti, tačiau niekas nebeatsiliepė. E. motociklų negrąžino ir vengia bendrauti. Tai pat pažymi, kad mikroautobuse buvo šeši, o ne keturi motociklai. Du iš minėtų motociklų išsivežė E. su savo broliu.

18Kaltinamoji A. J. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino. Parodė, kad yra įmonės ,, ( - )“ direktorė. UAB „( - )“ ne vieną krovinį vežė ankščiau, tačiau nebuvo jokių konfliktų. Su Ž. Š. bendradarbiavo per Skype, jis pasiūlė krovinį Paryžius- Antverpenas, parvaryti devynis automobilius, nebuvo atsiųsta sutartis, kadangi pasitikėjimu grįsti jų santykiai. J. jai paskambino ir pasakė, kad krovinys ne toks, kad yra dvi lengvos mašinos ir trys sunkios, kad vienas autobusas prikrautas daiktų. Prašė UAB „( - )“ papildomos sutarties, kur nukrauti tą ,,R. M.“ autobusą, nurodė išlaidas, tačiau buvo vilkinama dėl sutarties. J. Š. jam ne kartą skambino, gąsdino policija, suprato, kad konfliktas bręsta. UAB „( - )“ teisininkai jam patarė, kad jei nėra užsakymo, vežtų į Lietuvą, į savo buveinę. Turėjo kitų įsipareigojimų, kadangi tas mikroautobusas nemaišė, davė nurodymus J. važiuoti į Lietuvą su ,,R. M.“ ir jį iškrauti buveinėje ( - ) kaime. Jiems bevažiuojant į Lietuvą UAB „( - )“ atsiuntė papildomą sutartį, tačiau ją peržiūrėjus pamatė, kad ji apgaulinga, nes sutartyje parašyta, kad pasikrovimas Prancūzijoje, o iškrovimas Belgijoje. Jie atsiuntė tokią sutartį, kurios įgyvendinti neįmanoma. Konfliktas su UAB „( - )“ kilo dėl papildomų išlaidų apmokėjimo. Jie norėjo, kad tą krovinį jiems atvežtų už dyką. Vienas autovežis buvo UAB „( - )“. J. vairuotoju buvo tik vieną laikotarpį. J. ne vienas vyko užsienį, kadangi nemokėjo užsienio kalbos, jam davė D. S. telefono numerį ir pasakė, jei jis jam tinkamas, gali važiuoti kartu su juo. Tačiau D. S. atvažiavo išgėręs, todėl jam pasakė nevažiuoti. D. S. savavališkai išvažiavo be jos leidimo ir sutikimo. J. pasakė, kad iškrautų UAB „( - )“ buveinėje. UAB „( - )“ buveinė dokumentuose registruota ( - ), bet kadangi autovežio ten laikyti negalima, buvo užregistravusi kaip papildoma buveinę ( - ). Mikroautobuso nematė todėl, kad nebuvo namuose, o jį vėliau pasiėmė įgaliotinis. Apie buvusius daiktus autobuse sužinojo tada, kai Ž. paklausė, kodėl jie prikrauti, o jis jo paprašė, kad paklaustų vairuotojo, kas ten yra. Vairuotojas nurodė, jog ten yra dviračiai, ar tai motociklai keturi. Kai pasakė Ž., kokie ten daiktai, jis pasakė, kad jų vertė 1 euras. J. sakė, kad ten buvo keturi motociklai. Motociklus pamatė tik juos atiduodant policijos pareigūnams, atiduodant jie buvo keturi. UAB „( - )“ apie iškrovimą iškart neinformavo, kadangi vyko konfliktas, grasinimai, nebuvo apgalvojusi, ką daryti. Autovežio kabina sugedo, negalėjo iškrauti, mikroautobusą nukrovė kieme, ir išvažiavo į servisą. Verslo ryšiai su UAB „( - )“ seni, gal 5 autovežiai, tačiau nesutarimų ankščiau nebuvo. Nesuspėjo jų informuoti, nes reikėjo dar važiuoti į servisą, turėjo dar kitų įsipareigojimų, nes ant autovežio liko kiti automobiliai. Nuvežė autovežį į servisą ir grįžo namo. Nebuvo namuose ir nežino, kas ten vyko, žino tik iš pasakojimų, bet mano, kad tai vyko tą pačią dieną, nes J. iš serviso autovežio nepasiėmė. Vilkikas buvo pataisytas per parą laiko, kitas vairuotojas vilkiką nukrovė. Su UAB „( - )“ buvo rašytinė sutartis, automobilius turėjo pervežti iš vienos vietos į kitą, o ne jais disponuoti. Kas buvo automobilyje sužinojo tada, kai Ž. paprašė paklausti vairuotojo, kas yra ,,R. M.“ mikroautobuso viduje. Iki to įvykio jų įmonei nebuvo skolinga UAB „( - )“. Sutarties su UAB „( - )“ nepasirašė ir apie ją nieko nežino. Pulteliai nuo garažo yra du. Kai atvyko atstovas, nemano, kad J. galėjo atidaryti, nes jam skaudėjo koją. Apie garaže esančius daiktus sužinojo tada, kai atvažiavo įgaliotinis. Davė jam nurodymus saugiai nukrauti mikroautobusą. Ne jos mintis buvo iškrauti garaže. A. J. turėjo pultelį, nežino. Apmokėjimas turėjo būti atliktas nuo krovinio sąlygų įvykdymo per 30 d. Nusprendė, kad jam nesumokės. Iš kitų įmonių gavo informaciją, jog UAB „( - )“ veikia apgaulingai. CMR iš vairuotojo negavo, buvo pasakyta, jog jį pavogė D. S.. Tiksliai negali pasakyti, ar tas CMR buvo jam atiduodant dokumentus. Jis visos kelionės metu buvo kartu su juo. S. klausė, kur CMR, jis sakė, kad neėmė, mano, kad S. jį paėmė, nes jis jai grasino, prašė pinigų. Ji S. nebuvo įdarbinusi. CMR - tai krovinio lydintis dokumentas, jame turi atsispindėti, kas pakrauta, kiek kainuoja, koks svoris, kokia atsakomybė. Dėl CMR dingimo niekur nesikreipė. Apie daikto sulaikymą informavo UAB „( - )“, bet nenurodė, kur jie bus laikomi, jiems išrašė sąskaitą, susidarius papildomoms išlaidoms. Už papildomas išlaidas apmokėti nebūtina CMR. Papildomo apmokėjimo jie iki šiol nėra išmokėję. UAB „( - )“ peticijos negavo. Gavo sutartį, kurios buvo neįmanoma įvykdyti. Vykdomoji įmonės veikla nurodoma ( - ). J. buvo įdarbintas vairuotoju - ekspeditoriumi. Darbuotojai buvo supažindinti su pareigybėmis. Grįžę iš reiso nepasirašinėdavo dėl dokumentų atidavimo, nes savo darbuotojais pasitikėdavo. J. atleido įvykdžius savo veiklą, negali pasakyti, kada atleido, jis šiuo metu atleistas. Šeimyninio gyvenimo negyvena jau ketveri metai. Skype susirašinėjimas pateiktas teisingas, su užsakovu susirašinėjimai taip pat teisingi. Nebuvo pokalbio telefonu su Jarašiūnu dėl motociklo pavogimo.

19Civilinio ieškovo atstovas J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją A. J. pažįsta, ji - UAB ,, ( - )“ direktorė. A.L. J. buvo vairuotojas pervežant krovinį, giminystės ryšių nėra, noro apkalbėti nėra, pykčių nėra. Jų įmonė užsiima krovinių ekspedijavimu, gauna krovinius iš klientų iš ,, ( - )“ ir suranda vežėjus. Vadybininkas Ž. Š. surado UAB ,, ( - )“, bendravimas vyko Skype. Iš susirašinėjimų matyti, kad 2014 m. vasario 17 d. atvyko autovežis, vairuojamas J., dar buvo ir kitas vairuotojas - D. S.. Jie krovėsi krovinį, nebuvo detalizuojama, kas tas krovinys, jie patys nusprendžia ar imti krovinį, ar ne. Vasario 17 d. prieš pietus pasikrovė krovinį ir kitą dieną buvo Abertone, turėjo problemų, vienas autobusiukas ,,Reno traffic“ raudonos spalvos buvo nevažiuojantis. UAB ,, ( - )“ kilo problemų, nes uoste mikroautobuso nepriėmė. UAB ,, ( - )“ nesakė, kad gali būti kažkokių problemų su mikroautobusu, patys to nežinojo. Kaltinamieji teigė, kad savaitę laiko negalėjo grįžti į Lietuvą, tačiau Skype susirašinėjimuose matosi, kiek laiko jie ten buvo. 2014 m. vasario 19 - 20 dieną jų nebegalima buvo pasiekti, už dviejų su puse dienų vairuotojas jau buvo nepasiekiamas. Vadybininkui Ž. Š. vieną kartą teko susisiekti su J., direktorė jau po dviejų dienų nekėlė ragelio. J. turėjo laukti ekspeditoriaus nurodymų. UAB ,, ( - )“ direktorė, vykstant užsilaikymui uoste, pradėjo reikalauti už papildomus darbus pinigų. Pamačiusi, jog įmonė problematiška, sutiko sumokėti už sugaištą laiką. UAB ,, ( - )“ direktorė A. J. atsiuntė paskaičiavimą už papildomą sutartį. UAB ,, ( - )“ pasakė, kad sutinka apmokėti 413 eurų. Užsakymo sutartis buvo už 500 Eur. Briuselyje surado aikštelę, kur netaikomi apribojimai ir davė nurodymą UAB ,, ( - )“ nuvežti ten mikroautobusą. UAB ,, ( - )“ prašė iškarto apmokėti už papildomą sutartį. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė ,,R. M.“ mikroautobusą, dėl to, kad techniniuose dokumentuose tai tas pat automobilis ,,R. T.“ raudonos spalvos. Mikroautobuse buvo šeši kariški motociklai, 1500 Eur už vienetą, smėlio siurblys, tepalo filtrai, senas čiužinys. Pagrindinė vertė buvo motociklai. Praktikoje yra normalu, kad mikroautobusas būna prikrautas prekių. Mikroautobuso techninę būklę pamatė, kai atvažiavo mikroautobuso pasiimti iš J. sodybos. Bendravimas dėl mikroautobuso techninės būklės vyko su J. ir vadybininku Ž. Š., kuriam jis minėjo, kad mikroautobusas nevažiuoja. Patį faktą, kad mikroautobusas neatitinka reikalavimų, sprendė vadybininkas Ž. Š.. Priežastis, dėl ko nepriėmė uostai mikroautobuso, buvo per didelis svoris, mikroautobusas neužsivedė. UAB ,,( - )“ nurodė kitą nukrovimą. Kitų mikroautobuso problemų nežinojo, buvo žinoma, kad autobusiukas užrakintas. Skype susirašinėjime nurodoma, kad A. J. pasakė, jog autobusiukas užrakintas ir nesimato, kas yra viduje, bet kai atvažiavo ieškoti autobusiuko, jis jau buvo atrakintas ir viduje nieko nebuvo. Ryšys su UAB ,,( - )“ nutrūko 2014-02-20, jie neatsiliepinėjo, Skype neprisijungė, nei vairuotojas, nei direktorė, trumpai gal buvo priskambinęs A. J. 2014-02-24, bet ji atsiliepusi pasakė, kad turi problemų ir daugiau nepavyko su ja susisiekti. 2014-02-26 dieną buvo išsiųsta pretenzija, kuria buvo prašoma informuoti apie krovinio buvimą. Buvo nurodytas terminas iki 2014-02-26. Paskambino D. S. ir pasakė, kad krovinys jau Lietuvoje, pasakė, kad gali būti servise, arba J. sodyboje ( - ). Iš UAB ,, ( - )“ jokios reakcijos į pretenziją iki 2014-02-27 dienos negavo, kreipėsi į policiją. 2014-02-28 po pietų, važiuodamas į Kauną, nutarė patikrinti informaciją ir prasukti pro J. sodybą. Priartėjus ir pasiklausus žmonių, pamatė raudoną mikroautobusą, paskambino Marijampolės VPK. Marijampolėje jį nukreipė į Noreikiškių nuovadą, su pareigūnu iš Noreikiškių nuvyko į sodybą, apžiūrėjo automobilį. J. buvo sodyboje užrakintas, jis vaikščiojo su ramentais, policijos pareigūnas jo paklausė ar yra motociklų, jis pasakė, kad yra, tada policijos pareigūnas išsikvietė traliuką ir parsivežė mikroautobusą. Mikroautobusiukas buvo tuščias. Paprašė policijos pareigūno, kad padėtų atsiimti kitus daiktus, per langą J. garaže buvo matyti, kad ten yra jiems priklausiančių daiktų. Mikroautobusiuko durys klibėjo, spynelės buvo išlaužtos, jis neužsirakino. 2014 metų kovo 3 d. 13 val. 30 min. su kitu mikroautobusu atvažiavo, kad galėtų parsivežti likusius jiems priklausančius daiktus, atvykus į J. sodybą visi daiktai buvo sudėti lauke, kieme buvo tik keturi motociklai, dviejų motociklų jau nebuvo, daugiau nieko netrūko. Į namo vidų įeiti neleido, policijos pareigūnas buvo šalia, bet jis nėjo į vidų. Vieno motociklo vertė buvo 1500 Eur. Pareiškė civilinį ieškinį 305,04 eurų vertės, jį sudaro transporto paslaugos, mikroautobuso pervežimas į Marijampolę, paskui dar kiti daiktai buvo nugabenti į uostą tolimesniam jų išgabenimui, taip pat raktelių pagaminimas. Briuselyje buvo nurodytas adresas, kur turi palikti krovinį, kodėl to krovinio uoste nepriėmė, nežino, negalėjo su jais susisiekti. 3000 Eur civilinis ieškinys – tai dviejų motociklų vertė, jie šią sumą yra išmokėję UAB „( - )“. Apmokėjimas buvo sutartas per 30 d. pristačius važtaraštį. Nieko iš jų nėra gavę, jiems dėlto nieko ir neapmokėjo. Papildoma sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad aikštelėje iškrauti Briuselyje, buvo nurodyta, kad CMR su antspaudu pristačius bus apmokoma per 30 dienų. Iš UAB ,, ( - ) ” buvo paskambinta ir pasakyta, kad ,,ką jūs darot, kad iškraunat“ ir pasakė, kad neiškrauti, nes kitaip reiks atsakyti už padarytą žalą. Sutartis buvo pasirašyta, kad pervežti autovežiu iš taško A į tašką B, disponuoti mikroautobusu negalėjo. Atvažiavus į J. sodybą nebuvo rakto širdelių, stumdomose durelėse, keleivio pusėje. Vienam žmogui neįmanoma iškelti motociklą, reikėtų pagalbos kito žmogaus. Atvykus į J. sodybą pamatė Reno mikroautobusiuką kieme. J. tuo metu buvo užrakintas namie ir negalėjo išeiti. Pirminės sutarties nebuvo įmanoma įgyvendinti, tačiau buvo nurodyta papildoma, kad reikia nuvežti į aikštelę. Krovinį galima užlaikyti, kol nėra nurodoma, kur jį vežti, tačiau buvo nurodyta, kur jiems vežti. Atgal žinučių iš UAB ,, ( - )“ negavo nuo 2014 metų vasario 21 dienos. UAB ,, ( - )“ jų neinformavo, kad krovinys įmonės buveinės vietoje. 413 eurų nepamokėjo, nes nebuvo pristatytas krovinys. Antros sutarties UAB ,, ( - )“ nepamena. Motociklų vertę patvirtinančių dokumentų nėra, negalima nustatyti vertės, nes jie yra pavogti. Spėja, kad jie išsirinko geriausius iš tų šešių buvusių motociklų. Dokumentų motociklų nebuvo, jei jie nebūtų parsivežę, tai nebūtų galėję nurodyti. Ambertonas - tai trečias uostas, kur nepriėmė, liepė vežti į Briuselį, atstumas tarp Ambertono ir Briuselio 80 kilometrų. Lėšų UAB ,, ( - )“ būtų užtekę nuvažiuoti 80 kilometrų. Papildomas lėšas jiems būtų apmokėję. Autovežiai turi pareigą informuoti, tai vidinės įmonės reikalai, būdavo ir nevažiuojantys automobiliai pergabenami. CMR važtaraštyje vairuotojas turi nurodyti visus automobilio trūkumus. Motociklų dokumentai buvo atsiųsti el. paštu. Antras vairuotojas paskambino pats vadybininkui 2014 metų vasario 24 d. ir pasakė, kad motociklai jau Lietuvoje. CMR privalėjo išrašyti klientas ir vairuotojas. Supildė CMR ranka, turėjo kopijas, uostuose padavė, jie pasilikdavo CMR. Jiems privalo būti pateiktas CMR originalas. Jiems nebuvo pateikta sąskaita. CMR važtaraštis - vairuotojo dokumentas.

20Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog J. kaltina motociklų pagrobimu. A. J. minėjo, kad turėjo karinius, sportinius motociklus. Vieną karinį sportinį motociklą teko matyti Vilkijoje. Jis tiksliai nežino, ar būtent J. šis motociklas. Jam A. J. minėjo, kad E. K. pavogė iš jo motociklus, yra matęs E. K., važinėjantį su sportiniu, kariniu motociklu, jis tamsiai žalias. Pažįsta E. K., nes kartu teko su juo dirbti, dabar nebebendrauja, nes kartu nebedirba, juos sieja tik darbiniai santykiai. E. K. ankščiau turėjo motociklą. E. K. matė prieš dvi savaites, važinėjantį su motociklu. A. J. prašė ateiti liudyti į teismą, papasakoti tai, ką matė, kad E. K. važinėja su motociklu po Vilkiją. Pas A. J. buvo namuose prieš 7-8 metus, žino, kur jie gyvena, tai - nuošali sodyba. Paskutinį kartą su A. J. matėsi prieš tuos 7-8 metus. A. J. paskambino telefonu prieš kelias dienas ir paklausė ar neteko matyti Vilkijoje važinėjančių motociklų, pasakė, kad matė E. K. važinėjantį. Žino, kad E. K. važinėjo su sportiniu motociklu, nes sportinis - tai krosinis motociklas, atskiria paprastą motociklą nuo krosinio. Motociklas buvo chaki spalvos, tokio niekas neturėjo. Nežino, kodėl jam A. J. paskambino. Kai matė E. K. važiuojantį motociklu, jis pravažiavo ( - ) gatve, pagrindine ( - ) gatve. Vilkijoje motociklus turi gal keletas žmonių, bet neįprasta, kad visi turėtų motociklus. K. yra trys: J., S., bet jis matė E., važinėjantį su motociklu. Su šalmu važiavo E. K., nes priekis šalmo buvo neuždengtas. E. K. už jį 4 metais jaunesnis, mokėsi toje pačioje mokykloje.

21Liudytojas Ž. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo transporto vadybininku UAB „( - )“. Dirbant vadybininku, buvo gautas ,, ( - )“ pasiūlymas pervežti krovinį. UAB ,, ( - )“ pasisiūlė šį pervežimą atlikti. UAB ,, ( - ) patvirtino krovinio pervežimą, nusiuntė pasikrovimo ir nusikrovimo adresus, sutartis. Nusikrovimas vyko Prancūzijoje Paryžiuje. UAB ,, ( - )“ krovėsi lengvuosius automobilius ir vienas iš jų buvo mikroautobusas. UAB ,, ( - )“ nusikraudinėjo Antverpene ir jiems nusikrovinėjant vyko nesklandumai, nes uoste nepriėmė mikroautobuso. Uoste yra nurodyti tam tikri reikalavimai. UAB ,, ( - )“ pradėjo priekaištauti, rašė papildomą sutartį, kad įmonė įsipareigoja sumokėti prastovą, už patirtas išlaidas. Sudaryta buvo viena pagrindinė sutartis ir kita – papildoma sutartis už prastovas. Pasirašymo metu direktorė sutiko, kartu derinosi dėl papildomos sutarties. Buvo nurodyta 413 eurų suma. Užsakovas „( - )“ telefonu pranešė, kad uostas yra pastebėjęs, jog vairuotojai išiminėja daiktus, iškrauna motociklus, čiužinius ir kad taip negalima daryti. Tada jis perskambino vežėjui ir pasakė, kad negalima iškomplektuoti. Praktika leidžia automobiliuose prikrauti daiktų, uoste nurodyta kiek gali būti prikrauta, jei uoste mato, kad yra viršsvoris, gali automobilį pasverti, svoris viršijo leistiną, krovinys buvo nukreiptas į kitą uostą, tačiau kitas uostas taip pat atsisakė, buvo nuspręsta nukrauti Briuselyje, UAB ,, ( - )“ telefono jau nekėlė. Nežino, kokia vertė buvo mikroautobuse, jam žinomas tik autobusiuko turinys, atskirai nevertina, už atstumą vertina. D. S. jo telefoną gavo iš pagrindinio vairuotojo A. J., skambino J., atsilipė kitas žmogus ir pasakė, kad A. J. koją susilaužė. Ar dėl to krovinio gautas CMR, nežino. Dėl mokėjimų UAB ,,( - )“ taip pat nežino, pavedimų nedaro, tai - buhalterės darbas. Jų įmonė su savo klientais akis į akį niekada nesusitinka ir nepasirašo sutarties, viskas vykdavo el. paštu. Nebuvo taip, kad jie būtų buvę neatsiskaitę, ir kažkokių priekaištų iš UAB ,,( - )“ pusės nebuvo. Nežino, ką darytų uoste, jei pamatytų, kad iškrauna automobilį, bet mano, kad uostas priimtų iškomplektuotą automobilį. Pranešė iš uosto, kad iškraunami daiktai, pamatė, kad vyksta vagystė. Uostų darbuotojai pamatė, kad iškraunami daiktai, prekės, kurios buvo viduje autobusiuko. Taip buvo pasakyta, kad nesiųstų jokių sąskaitų, nes pirmiausia turi būti atliktas pervežimas, žinojo, kur turi būti nuvežta, buvo patvirtinta, kad tinka ta suma. UAB ,,( - )“ reikalavo skubaus sumokėjimo, parašė, kad sąskaitų nesiuntinėtų, nes kol neperžiūrėjo ir nesutarė. A. J. vienašališkai atsiuntė sąskaitą, todėl ir pasakė, kad nesiųsti vienašališkos sąskaitos, o tai turi būti suderinta. Nesiuntinėti, dėl to, taip buvo pasakyta, kad sąskaita buvo atsiųsta vienašališkai. Sutartyje parašo nėra, bet suma patvirtinta, per Skype A. J. parašė, kad sutinka. Sutartis gal nebuvo pasirašyta dėl papildomų sąlygų, dėl pasirašymo nežino. Už turto išsaugojimą atsako vežėjas, kuris veža krovinį, šiuo atveju vežėjas buvo UAB „( - )“, kai pasirašo sutartį, nuo tada jis būna atsakingas už krovinį, krovinio niekas neleidžia pervežti be CMR ir dokumentų.

22Vadovaujantis BPK 276 str.,253 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus (1 t., 195-196 psl.), kur jis parodė, kad jis yra UAB „( - )“ transporto vadybininkas. Jų įmonė užsiima krovinių pervežimu. Maždaug 2014-02-14 iš Vokietijos įmonės ( - ) gavo pasiūlymą pervežti krovinį maršrutu Prancūzija (Paryžius) – Antverpenas (Belgija). Pakrovimo data buvo numatyta 2014-02-17. UAB „( - )“ įsipareigojo šį krovinį pakrauti 2014-02-15 ir krovinį pristatyti į Antverpeną 2014-02-18. Krovinys turėjo būti vežamas autovežimu, valst. Nr. ( - ), priekabos valst. Nr. ( - ). Numatyta buvo krauti 8-9 automobilius. Vėliau jis UAB „( - )“ direktorei A., pavardės nepamena, per „Skype“ nusiuntė pasikrovimo ir nusikrovimo adresus. Jis susirašinėjo su direktore A.. Iš jos sužinojo, kad 2014-02-15 autovežis į pasikrovimo vietą nebuvo atvykęs, 2014-02-17 pasikrovė 2 lengvuosius automobilius ir 3 mikroautobusus su jų viduje esančiais daiktais. Direktorė pradėjo reikalauti papildomo mokesčio už papildomus daiktus. Vėliau direktorė pranešė, kad autovežis nusikrauna Antverpene nurodytu adresu. Vienas mikroautobusas „R. M.“ uoste nebuvo priimtas. Tuomet jis gavo vairuotojo Audriaus numerį ir su juo bendravo telefonu. Jis iš užsakovo gavo nurodymus pervežti minėtą mikroautobusą į kitą uostą. Apie tai pranešė direktorei A. ir pažadėjo atlyginti už prarastą laiką. Direktorė A. pradėjo reikalauti grynųjų pinigų, kad jų įmonė padarytų greitąjį pavedimą. Jis jai atrašė, kad pavedimas bus padarytas, kai automobilis bus pristatytas į nurodytą vietą. Į nurodymus „( - )“ neragavo. Iš uosto darbuotojų sužinojo, kad iš minėto mikroautobuso daiktai yra iškrauti. Todėl jis skambino vairuotojui, tačiau jis neatsiliepė. Jis garantavo A., kad jiems už sugaištą laiką ir papildomas išlaidas bus atsiskaityta, bei nurodė aikštelė Briuselyje, kur turėjo palikti minėtą mikroautobusą. Su Andželika buvo suderinta išlaidų suma 413 eurų. Tada A. pradėjo reikalauti pervesti visą sumą už krovinį, nors pagal sutartį apmokėjimas yra atliekamas per 30 dienų, nuo sąskaitos ir CMR gavimo. 2014-02-20 susirašinėjimas per „Skype“ nutrūko, mikroautobusas į aikštelę nebuvo pristatytas. Maždaug po 3 dienų jam paskambino autovežio vairuotojas D. S., kuris informavo, jog minėtas mikroautobusas kartu su jame esančiais daiktais grįžo į Lietuvą ir gali būti ( - ). esančioje J. sodyboje. Kai jis telefonu kalbėjo su autovežio vairuotoju, pastarasis žadėjo mikroautobusą pristatyti jo nurodytu adresu Briuselyje. Vairuotojas nesakė, kad minėtą krovinį planuoja parvežti į Lietuvą (1 t.b.l. 195, 196).

23Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie buvę jo klientai, pas juos namuose atliko statybos darbus, pykčių, noro apklabėti nėra. Apie A. J. nieko blogo negalėtų pasakyti, su J. bendravimas nutrūkęs. Daugiau bendravo su A. J.. 2007 metais dengė jo namo stogą, atliko rengimo darbus. Tik vieną kartą simboliškai su J. šventė, netiesioginių konfliktų tarp jų nebuvo. Paskutinį kartą J. matė prieš tris metus. Šančių butą konsultavo, nurodė kaip įrengti palėpę. Panašiu laiku buvo ( - ) kaime. J. paprašė, kad mikroautobusu nuvežtų daiktus iš palėpės. Tai buvo kažkokios talpos, bačkos, kažkokie rakandai. Pervežinėjo rakandus autobusiuku, vyšnių spalvos automobilis buvo, bet kokios tiksliai markės, nepamena. Motociklo jis jokio neturi, net specialiosios teisės vairuoti tokią transporto priemonę neturi. Gyvena ( - ) g. Turi du brolius. Vienas brolis turi du keturračius. Turi pusbrolį M. K., kuris turi „britvą“ - sportinį motociklą. Jis dažnai pas jį atvažiuoja. Pusbrolio motociklas nėra naujas, tikrai ne 3-4 metų senumo, tiksliai nepamena ar pilkos, ar juodos spalvos. Brolis taip pat turėjo geltoną „britvą“. Nežino, kaip kiti galėjo matyti, kad jis važinėjai motociklu, nes to tikrai nebuvo. Jis pas J. tik statybos darbus dirbo. Žino, kad J. turi tralų įmonę. Žinojo, kad J. – vairuotojas. Jis nieko nuo tralų nenukraudinėjo, tik tada kai brolis pirko automobilį, tada padėjo nukrauti. Nežino, kodėl J. jį nurodė, kad jis padėjo nukrauti ir iškrauti daiktus. A.M. gyvena su buvusia žmona L. K., ji gyvena Vilkijoje. A. M. dirbo pas A. J.. Jis dirbo pas juos ir po jo. Buvo kažkokie trumpi darbeliai, gal jie ir draugai, nežino. A. M. gyvena su buvusia žmona, dar tebevyksta ginčas dėl vaikų, santykiai su buvusia žmona nėra draugiški. Neturi motociklo, M. negalėjo jo matyti, mano, kad jis su jo buvusia žmona ieško būdų, kad galėtų jį sukompromituoti. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai, dabar vaikai gyvena su juo, nustatyta laikina globa, vienam vaikui dešimt metų, kitam septyni metai, iš viso turi tris vaikus, trys vaikas iš antros santuokos. Buvusi žmona jį kaltino dėl uošvienės automobilio apgadinimo. Pas jo tėvus yra šalmų ne vienas, vaikams yra nupirkęs mini keturratį, jie važinėja su šalmais. Brolis taip pat turi šalmus, pusbrolio motociklu yra ir jis važiavęs. 2014 m. dirbo Rusijoje iki 2014 m. balandžio pabaigos. Gali ištraukti vizą, kokiu laikotarpiu buvo Rusijoje. Neprisimena fakto, kad A. J. susilaužė koją, kad jo brolis jį lydėtų iki ligoninės. Jis grįždavo iš Rusijos kas mėnesį, būdavo gal iki dviejų savaičių. Neigia aplinkybes, kad buvo J. sodyboje, kad lydėjo J. į ligoninę.

24Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausiamas parodė, kad buvo neseniai grįžęs iš Rusijos ir jo brolis S. paprašė nuvažiuoti nupirkti du motociklus. Su A. dėl motociklų pirkimo buvo susitaręs. Pas A. garaže motociklų buvo tikrai ne du ir ne trys, o kokie šeši, ar aštuoni. Iš visų tų motociklų nei vieno nebuvo galima užvesti. Tada A. atnešė raktelius ir brolis žiūrinėjo toliau. Vieną motociklą brolis užvedė, motociklai buvo visi vienodi - kariniai, žalios spalvos. A. minėjo, kad jie yra parvežti iš Prancūzijos ir pirkti aukcione. Dokumentų iš karto nedavė. Buvo pirkęs iš jo automobilį, dokumentus susitvarkė tik po pusmečio. Nekilo jokių abejonių, kad šie motociklai priklauso kažkam kitam. Internete aukcione pažiūrėjo, kad tokie motociklai tikrai yra, todėl pasitikėjo visiškai. Kai brolis užvedė motociklą, A. norėjo parodyti, kaip jis važiuoja ir važiuodamas nukrito nuo motociklo. Labai susižeidė koją. Berods kairė koja buvo. Žaizda buvo labai didelė ir gili. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai atvažiavo greitoji, važiavo kartu. Nuvežė į Raudono kryžiaus ligoninę ir skubiai operavo jam koją. Ligoninėje praleido daugiau nei valandą laiko. Po operacijos, išėjus gydytojui iš operacinės, paklausė, kas ten yra, atsakė, kad susiuvo, sutvarkė ir pavojaus nėra, bet yra lūžis. Važiuojant namo buvo kalbama apie koją. Sustojo prie parduotuvės, nes A. paprašė nupirkti alkoholio. Ar alkoholį pirko jis, ar brolis, nepamena, bet tikrai ne A., nes jis šlubavo. Įvykio metu jis buvo gan stipriai apsvaigęs ir mano, jog dėl to nesuvaldė motociklo. Kai grįžo iš ligoninės į namus, pabaigė derybas dėl motociklų pirkimo. Žino, kad brolis jam sumokėjo 3800 Lt už du motociklus. Kokiomis kupiūromis buvo sumokėta, tikrai nepamena. Dokumentų iš karto negavo, nes sakė, kad bus vėliau sutvarkyti kelionės lapai, kaip buvo įprasta su automobiliais ir jiems juos atiduos. Kaip brolis jam sumokėjo pinigus, nebuvo jokių ginčų tarp jų. Po šito įvykio jis prašė grąžinti motociklus, manė, kad rado kitus brangesnius klientus. Kada buvo iškviestas į teismą kovo 25 dieną, tada ir sužinojo, kad tie motociklai buvo vogti. Grįžus namo iš karto pasakė broliui, kad motociklai yra vogti ir jų ieško. Jie iš karto nutarė grąžinti policijai, pasiskambino advokatui, advokatas susiskambino su policija. A. pasakė, kad motociklai dabar atiteks policijai ir viską pasakys. A. pas juos atvažiavo po teismo posėdžio. Sumokėję pinigus jie gavo du motociklus ir du raktelius, pasakė, kad kažkokie kelionės lapai bus sutvarkyti vėliau. Susipainiojo jis tik dėl greitosios pagalbos, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas policijos pareigūnų, klausė visų aplinkybių. Krata vyko jo uošvių namuose. Nežino ar jo uošvis dalyvavo kratoje, bet žmona tai dalyvavo. Policijos pareigūnus informavo A., nes jis ketino sunaikinti įrodymus. Motociklus jis buvo matęs sandėliuke, todėl ir žinojo. Nežino, gal jam kas parodė, nes patalpa yra nerakinama. Prieš iškviečiant policiją jis pats jį pagąsdino ir pasakė, kad atiduos policijai motociklus. A. tada išvažiavo ir už valandos atvažiavo policija, pasakė, kad jie ketino sunaikinti įkalčius. Policijos iškvietime buvo taip surašyta, kad ketinama sunaikinti įrodymus, jog greičiau sureaguotų. Jie neketino nieko sunaikinti, nes su policija jau buvo susiskambinta ir sutarta tuos motociklus atiduoti. Kratos metu buvo paimtas vienas motociklas, o kitas stovėjo pas brolio draugą garaže.

25Vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus (2 t., b.l. 89), kur jis parodė, kad nuo 2005 metų yra pažįstamas su A. L. J.. Pažįsta jį dėl to, kad A.L. J. stogas buvo dengiamas jo įmonės. Jokiais kitokiais, nei darbiniais reikalais su juo nebendrauja. Matė jį paskutinį kartą maždaug prieš 2 metus. Jis niekada su A.L. J. kartu negėrė, nebaliavojo, draugai niekada nebuvo. A.L. J. dažnai jam skambindavo, kviesdavo atvažiuoti, išgerti, prašydavo atvežti alkoholio. Su A.L. J. konfliktų neturėjo. Apie jokius motociklus jis nieko nežino. 2014 m. sausio mėnesį buvo išvykęs į komandiruotę Rusijoje ir grįžo tik 2014 m. balandžio 8 d. ar 14 d.

26Liudytojas S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A., A. nepažįsta. Pas Audrių dirbo remonto darbus, paprašius, atveždavo Audriui alkoholio. Pykčio jam nejaučia. Motociklus pirko iš A. prieš porą metų. Parodė tuos motociklus, pasakė, kad nori parduoti. Apžiūrėjo motociklus sutarė, kad parduos už 4000 Lt jam du motociklus. Motociklai buvo garaže. Atvažiavę į garažą pirmą kartą pateko ten per katilinę. Kiek tiksliai motociklų buvo, negali pasakyti, bet tikrai ne du ir ne keturi, o daugiau. Grįžo namo ir paprašė brolio autobusiuko, sakė, kad važiuoja pirkti motociklų. Taip pat paprašė, kad internete pažiūrėtų, ar yra tie motociklai aukcione. Audrius sakė, kad motociklai yra jo. A. J. pasitikėjo, kadangi jo broliai buvo pirkę iš jo automobilius. A. J. koją susižeidė nugriuvęs nuo motociklo. Užvedus vieną motociklą jis pabandė su juo važiuoti ir nugriuvo. Į ligoninę vežė su greitąja, jis važiavo iš paskos autobusiuku. Iš ligoninės jis parvežė A.. Grįžus iš ligoninės, derėjosi dėl motociklų ir sutarė už 3800 Lt. Pinigus už motociklus padavė pas A. namie. Pinigų padavimo faktą turėjo matyti brolis. Kokiomis kupiūromis padavė, negali pasakyti. Už sumokėtus pinigus gavo du motociklus ir pažadą sutvarkyti dokumentus. Sukrovė motociklus į autobusiuką ir nuvežė pas uošvienę. Motociklai neužsivedė, bandė remontuoti pas J. garaže. Vieną motociklą užvedus, A. sėdo juo važiuoti ir susižalojo koją. Ar buvo kapojamos malkos kieme, tikrai neatkreipė dėmesio. Motociklai stovėjo sandėliuke, su jais kaime nepamena, kad būtų važinėjama, gal nedideliais atstumais kelis kartus. Važinėti su jais negalėjo, nes laukė dokumentų. Kelis metrus gal yra pavažiavęs pabandyti, o ar E. važiavo, negali pasakyti. Be jo, dar brolis galėjo naudotis jo daiktais. Motociklas stovėjo bendro naudojimo sandėliuke, nes ten yra valdiški butai. Kas tame name gyvena, tas ir naudojasi bendrai. Kitas motociklas buvo pas jo draugą, nes du motociklai viename sandėliuke netilpo. Nepagalvojo, kad tie motociklai gali būti vogti. A. J. žino, kur ji ir jo tėvai gyvena. Kai E. grįžo po teismo posėdžio, pasakė, kad motociklai yra vogti, nusprendė juos grąžinti policijai. A. J. buvo atvažiavęs, pas juos ieškojo brolio. Jis juos painioja. Jis ir brolis E. gyvename viename kieme. Namuose ne visada būna. Perkant motociklus, A. J. garažą atidarė iš vidaus, o gal su pulteliu, nepamena tiksliai. A. turėjo jam dokumentus atvežti, bet taip ir neatvežė. Su juo susitikus Aleksote, klausė, kada bus motociklų dokumentai, bet jis pasakė, kad dokumentai dar negrįžę. Buvo A. susitikęs dar šiais metais Dauguvos kaime, pažadėjo, kad dokumentus atiduos. Neieškojo anksčiau, nes buvo pamiršęs, kad tie dokumentai neatiduoti. Kaip nupirktus motociklus parsiveža, padeda sandėliuke. Vienas motociklas stovėjo pas jo draugą apie metus, nes pas jį didelis kiemas ir yra kur laikyti. To motociklo nepavyko užvesti, tai taip ir paliko pas draugą. Sutarties jokios su juo nebuvo sudaręs.

27Liudytojas G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo atliekant apžiūrą pas K.. Apžiūrą atliko kriminalinė policija, jis su R. M. dalyvavo kaip atstovai. Kriminalinė policija buvo iš Kauno. Kriminalinė policija dalyvavo su K. žmona. Su kurio K. žmona, nežino. Gavo nurodymą iš budėtojo, kad reikės apžiūrėti sandėliuką. Atvykus kriminalinei policijai, atidarė sandėliuką K. žmona, ten buvo motociklas. Iš K. vyrų buvo kažkuris, bet nepamena tiksliai, kuris ten buvo, kadangi jie abu panašūs, abu šviesūs. Jam neteko su K. bendrauti. Motociklą išsivarė iš sandėliuko, kriminalinė policija apžiūrėjo jį. Jie dalyvavo, kad nekiltų konfliktas. K. žmona reiškė pretenzijas, kad paimamas motociklas. Motociklas buvo tamsiai žalias. Informacijos neturėjo dėl kokios priežasties buvo atlikta krata.

28Ekspertas Abi Chaker teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susipažino su medicinos dokumentų kopijomis, t.y. su pažyma iš Kauno klinikinės ligoninės. Jam buvo kairės kojos abiejų čiurnų lūžis. Taip nurodyta pažymoje. Taip pat susipažino su ambulatorinio gydymo apskaitos kortele kopija. Iš esmės matyti, jog pakitimų nėra. Nurodyta, kad yra žaizda kairės kojos ir atliktas rentgenas kairės čiurnos. Rentgeno tyrimas gali tvirtinti sužalojimo buvimą. Šiuo atveju jis nepatvirtina. Šiuo atveju įtaria, kad yra lūžis. Vėliau sužalojimas, kuris vėliau nustatytas diagnoze, nepatvirtintas abiejų kulkšnių lūžis. Koks buvo mechanizmas, negali pasakyti. Kokio dydžio žala, neaprašyta. Medicinos dokumentų išraše rašoma, kad buvo trauma buityje, abiejų kulkšnių lūžis. Žaizda susisiekianti su lūžiais. Toliau dokumentuose matyti, kad atliktas žaizdos chirurginis sutvarkymas, žaizda buvo susiūta, koja buvo įmobilizuota, kadangi įtariamas lūžis abiejų kulkšnelių. Duomenų kairės blauzdos vidinėje dalyje žaizdos vaizdą nėra. Nustatyti žaizdos padarymo mechanizmą arba būdą, neįmanoma. Žaizdos vaizdas neaprašytas, todėl nustatyti ar padaryta žaizda kirviu, ar krentant nuo motociklo, nėra galimybės. Kai lūžta abi kulkšnelės, pėdos judesys būną į vidų. Visa pėda linksta į vidų. Turi būti stipri jėga, ji traukia kaulus su savimi. Pėda susijusi su blauzdos kaulais raiščiais. Kai juda į vidų, tempia raiščius. Su kirviu taip neįmanoma padaryti.

29Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Pas juos buvo įsidarbinęs vienai kadencijai. Važiavo ir vežė automobilius su A. L. J.. Giminystės ryšių neturi. Pykčių neturi, noro apkalbėti ar meluoti nėra. Pagal skelbimą rado A. J. telefono numerį, su ja kalbėjo telefonu. Pasakė, kad susitiks su vairuotoju, susisieks ir nuspręs, kaip bus toliau. Sakė, kad J. nelabai supranta, kad ji - tik direktorė. Kitą dieną susitiko su A. L. J. ir jis pasakė, kad pasakys direktorei, kad Daivis priimtas į darbą, už kelių dienų išvažiavo. Kokios sumos atlyginimą sutarė, tiksliai nepasakys. Bet turėjo būti apie kelis tūkstančius litų už mėnesį. Pasakė, kad išvažiuojant pasirašys įdarbinimo dokumentus. Pasirašė dokumentus, kuriuos jam davė A. J.. Esant Vokietijoje sužinojo, kad A. L. J. yra Andželikos vyras. Mikroautobusu iš Lietuvos išvažiavo iš mažos benzino kolonėles nuo PC „Megos“, jį atvežė jo pusbrolis K. S.. Pasakojo, kad pasiims automobilį ir veš iš taško A į tašką B, kažką pasiims, išsikraus. Reikėjo vairuoti Scania automobilį. Krovinys buvo tik automobiliai. Galutinis taškas, tai buvo pasikrauti automobilius ir važiuoti į Lietuvą. Kol jis iškrovė autobusiuką, pradėjo skambinti administracija, motociklus susidėjo atgal į autobusiuką. Jų neįleido į uostą, pasakė, kad jų numeriai įtraukti į juodąjį sąrašą ir niekur neišsikraus krovinio, atidarinėjo jų automobilį. Jis su Andželika bendravo telefonu. Problema buvo ta, kad pamatė uosto administracija. Spynos buvo uždėtos, galėjo per šoną įlipti. A. L. J. nulaužė spyną, o kitą išnėrė iš rankenos, atlenkė rankeną ir numovė. Su tuo kroviniu važiavo į kitą uostą, ten pasakė, kad jų nepriims. Kelionės metu nei vaistų, nei alkoholio nevartojo. A. L. J. teigdamas, kad jis, t.y. D. S. vartojo vaistus ir alkoholį kelionės metu, melavo. Planas buvo toks, kad autobusiuką turėjo palikti kažkokioje aikštelėje, o jis nebuvo paliktas, buvo parvežtas į Lietuvą. Uostas labai didelis, viename terminale autobusiukas pakraunamas ir jis pats turi užvažiuoti savo eiga ant svarstyklių, kadangi jis neužsivedė, ant svarstyklių neužvažiavo. Problema buvo dėlto, kad autobusiukas neužvažiavo.

30Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus (1 t., b.l. 174-177), kur jis parodė, kad 2014 m. vasario pradžioje dalyvavo pervežant autovežiu „Scania“, valst. Nr. ( - ) automobilius maršrutu Paryžius (Prancūzija) – Antverpenas (Belgija). Jam pasiūlė automobilius pervežti UAB „( - )“ direktorė A. J., kuri sakė, jog jį įdarbins prieš išvažiuojant į maršrutą. Jie supildė įdarbinimo dokumentus. Mikroautobusu jis kartu su vairuotoju A. L. J. buvo nevežtas į Vokietiją, kur buvo laikomas autovežis. Jis su A.L. J. iš Vokietijos važiavo su minėtu autovežiu. Paryžiuje (Prancūzijoje) jie pasikrovė 3 mikroautobusus ir 2 lengvuosius automobilius, kuriuos turėjo nuvežti į Antverpeną (Belgiją). Tarp pervežamų mikroautobusų buvo raudonos spalvos „R. M.“. Matėsi, kad minėtame mikroautobuse priekinėje dalyje buvo pakrauti du motociklai, kas buvo šio mikroautobuso gale nesimatė, kadangi automobilis buvo langų. Antverpeno uoste, vakare, būdamas girtas A.L. J. išlaužė mikroautobuso šonines ir galines duris, nes norėjo pažiūrėti, kas yra mikroautobuso viduje. Mikroautobuse buvo 6 motociklai, automobilių oro filtrai ir čiužinys. A.L. J. pasiūlė pavogti keturis motociklus, tačiau jis atsisakė. Tada jis paskambino savo žmonai A. J. ir jai pasakė, kas yra šios mikroautobuso viduje. Iš jų pokalbių suprato, kad jie susitarė keturis motociklus pavogti. Kitų dviejų motociklų jie vogti nenorėjo, kadangi būtų per sunku juos iškelti iš kabinos, jeigu jis nepadėtų. Kitą rytą, atsikėlęs girdėjo, kaip A.L. J. kalbėjo su savo žmona A. J. ir jie nusprendė keturis motociklus pasisavinti, nes bendrovė „( - )“ būtų priversta susimokėti „( - )“ papildomai už kelias dienas. Tačiau kitas uostas taip pat nepriėmė šios mikroautobuso, kadangi mikroautobusas buvo išlaužtas. Tada A.L. J. susisiekė su „( - )“ atstovu Ž., kuris nurodė mikroautobusą nuvežti į Briuselį (Belgiją) ir jį palikti aikštelėje. Tačiau A.L. J. nevyko į nurodytą aikštelę, motyvuodamas, jog „( - )“ nesumokės pinigų už pervežimą. Minėtą mikroautobusą su jame esančiais daiktas 2014-02-23 jie parvežė į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą, jį A.L. J. išleido Kaune, Vilijampolės mikrorajone, kur jį pasiėmė jo pusbrolis K. S.. Pusbrolis matė minėtą ant autovežio pakrautą mikroautobusą su jo priekinėje dalyje pakrautais dviem motociklais. Maždaug po dienos paskambino Ž., kuris užsakė pervežti mikroautobusą, ir jį informavo, kad krovinys yra ne Belgijoje, o Lietuvoje.

31Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vežė pusbrolį D. S. iki PC “Megos”. Tai buvo gan seniai. Jis pats atvažiavo pas jį, pats vairavo, prie jo paliko automobilį ir su jo automobiliu pavežė jį. Kad būtų išgėręs, nematė. Iki kolonėlės 123 važiavo prie PC “Megos”. Sakė, kad važiuoja vairuoti tralo. Daugiau nieko nepasakojo. Dar laukė jo automobilyje, kol pasirašys darbo sutartį su darbdave moterimi. Moteris buvo su savo automobiliu. Iš Lietuvos išvyko ne vienas, dagiau ten turėjo būti žmonių. Paskambinęs, sakė, kad daugiau nevažiuos. D. S. paskambino ir klausė ar jis galės jį paimti. Jis jam pasakė, kad skambintų kai bus, ir kad jį paims. Jį paėmė ( - ) gatvėje. Kuo buvo užkrautas tralas, nežino, žino, kad autobusiukas buvo trale. Sakė: ,,pažiūrėk pro langą, matai motociklus“, tada įsivaizdavo, kad juos mato. Atvažiavęs pasakojo, kad jam už kelionę nemoka pinigų. Jis suprato, kad D. buvo antras vairuotojas. Jis išsilaikė teises, pradėjo dirbti, ten jam nesumokėjo.

32Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus (1 t., b.l. 174-177), kur jis parodė, kad 2014 m. sausio mėnesio pabaigoje, pusbrolis D. S. pranešė, kad gavo darbą dirbti autovežio vairuotoju. Be to, paprašė kitą dieną nuvežti jį į degalinę, esančią Kaune, prie „Megos“ prekybos centro, nes iš ten jis vyks dirbti į Europą. Savo pusbrolį D. S. jis nuvežė į minėtą degalinę. Matė, kaip D. S. su atvykusia moterimi pasirašė dokumentus. Po to, D. S. pranešė, kad pasirašė įdarbinimo dokumentus ir išvažiuoja dirbti. Pusbrolis su kitu vyriškiu sėdo į mikroautobusą ir išvažiavo. Darbo metu jam pusbrolis skambino ir pokalbio metu prasitarė, kad kitas vairuotojas daro nesąmones. Tikslaus laiko nepamena, bet galimai 2014-02-23 jam paskambino D. S. ir paprašė jį pasiimti Kaune iš Panerių g. esančios degalinės. Jam nuvykus į minėtą vietą, stovėjo autovežis, kuris buvo prikrautas automobiliais. Matė, kad tarp automobilių yra raudonos spalvos mikroautobusas, kuriame pakrauta motociklai.

33Nustatyta, kad UAB „( - )“ atstovas, civilinis ieškovas J. Š.. (1 t., b.l. 164-166).

34Nustatyta, kad UAB „( - )“ atstovas, civilinis ieškovas J. Š.. (1 t., b.l. 138,167,168).

352014-02-26 Nr. 14/08 UAB „( - )“ pretenzija UAB „( - )“ dėl užsakymo-sutarties Nr. 02/84 nustatyta, jog jiems nuo 2014-02-20 nėra žinoma krovinio buvimo vieta, su UAB „( - )“ nepavyksta susisiekti. (1 t. b.l. 24).

36El. pašto susirašinėjimu nustatytas ryšys tarp UAB ( - )“ ir UAB „( - )“. (1 t b.l. 25-28).

372014-03-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad UAB ( - )“ atstovo J. Š. pateikti motociklų, automobilio pirkimo dokumentų kopijos, pakvitavimo kopija. (1 t. b.l. 38-52, 63).

382014-05-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad J. Š. pateikė 4 motociklus, smėlio-vandens siurblys, lovos čiužinys, 30 vnt. naujų ir naudotų sunkvežimio oro filtrų, bei automobilinį sostą.(1 t., b.l.67,68).

392014-05-15 daiktų apžiūros protokolu su fotolentele nustatyta, kad apžiūrėti 4 motociklai „Cagiva 350 T4E“, vandens-smėlio siurblys, 30 vnt. naujų ir naudotų sunkvežimio oro filtrų, lovos čiužinys. (1 t., b.l. 69-80).

402014-05-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad pateiktas mikroautobusas „R. M.“, v/n ( - ), kėb.Nr. ( - ). (1 t., b.l.82,83).

412014-05-15 daiktų apžiūros protokolu su fotolentele nustatyta, kad apžiūrėtas mikroautobusas „R. M.“, v/n ( - ), kėb.Nr. ( - ). (1 t. b.l. 84-91).

422014-07-31 kratos protokolu atlikta krata A. L. J. ir A. J. namuose, esančiuose ( - ), nustatyta, kad nieko nerasta, nieko nepaimta. (1 t., b.l. 123,124).

43Iš policijos duomenų bazės nustatyti gauti juridinio asmens UAB „( - )“ duomenys. (1 t., b.l. 125,126).

44Iš policijos duomenų bazės nustatyti gauti duomenys, jog autovežis „Scania" valst. Nr. ( - ) ir priekaba valst. Nr. ( - ), priklauso UAB „( - )“. (1 t b.l. 129,131).

45Nustatyta, kad užsakymas-sutartis Nr. 02/84 sudaryta tarp užsakovo UAB „( - )“ ir UAB „( - )“. (1 t b.l. 146).

46Nustatyta, kad papildoma sutartis prie užsakymo Nr. 14/02/84 sudaryta tarp užsakovo UAB „( - )“ ir UAB „( - )“. (2 t b.l. 112).

47Nustatyta, kad 2014-02-20 PVM sąskaitos faktūra Nr. RAD00014/02/10 išrašyta tarp pirkėjo (mokėtojo) UAB „( - ) ir tiekėjo (pardavėjo) UAB ( - ), 1726,40 litų sumai. (1 t., b.l. 151).

48Nustatyta, kad 2014-02-20 PVM sąskaitos faktūra Nr. RAD00014/02/10 išrašyta tarp pirkėjo (mokėtojo) UAB „( - ) ir tiekėjo (pardavėjo) UAB ( - ), 1984,52 litų sumai. (1 t., b.l. 152).

49Nustatyta, kad liudytojo Ž. Š. pateiktas elektroninis susirašinėjimas per „Skype“ su A. J.. (1 t. b.l. 197-210).

50Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

51Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

52Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Šio nusikaltimo subjektyvusis požymis ypatingas tuo, kad pagrobimas yra tiktai tyčinis nusikaltimas – kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas, ir nori jį neatlygintinai užvaldyti, suprasdamas, kad savininkui ar kitam teisėtam valdytojui bus padaryta turtinė žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ nurodyta, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, būtina nustatyti, kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais.

53BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2015).

54Kaip matyti iš bylos duomenų, abu kaltinamieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino. Kaltinamasis A.L. J. parodė, kad jis buvo įdarbintas vairuotoju bendrovėje „( - )“, kuri užsiėmė krovinių pervežimais, o A. J. yra šios bendrovės direktorė. Vairavo autovežį „Scania“, valst. Nr. ( - ), priekabos valst. Nr. ( - ), kai 2014 m. vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, jo žmona A. J. gavo užsakymą iš UAB „A( - )“ pervežti krovinį maršrutu iš Paryžiaus (Prancūzija) – Antverpenas (Belgija). Kadangi nemoka anglų kalbos, tai A. J. surado dar vieną vairuotoją – D. S., tačiau šio į paminėtą maršrutą A. J. nenorėjo išleisti, nes pastarasis atvyko neblaivus. Tapačias aplinkybes, kad į pirmąjį maršrutą D. S. atvyko neblaivus, nurodė ir kaltinamoji A. J.. Liudytojas K. S. parodė, kad nežino, ar D. S. byuvo neblaivus, bet patvirtino, kad į šią kelionę D. S. buvo pasiėmęs 200 ml alkoholio butelį („fleškutę“), kuri jam iš kišenės iškrito su A. J. automobilyje betvarkant įdarbinimo dokumentus. Pats D. S. kategoriškai neigė, kad į maršrutą išvyko neblaivus. Kaltinamoji A. J. nurodė, kad būtent dėl D. S. neblaivumo, ji nesutiko, kad šis vyktų į maršrutą, tačiau pastarasis vis tiek išvyko savavališkai be jos leidimo ir sutikimo, todėl nebuvo įdarbintas. Faktinės aplinkybės rodo, kad D. S. nebuvo įdarbintas autovežio vairuotoju UAB „( - )“. Įvertinus tai, jog net trys asmenys patvirtina iš esmės tapačias aplinkybes dėl galimo D. S. neblaivumo, dėl ko nėra duomenų apie jo įdarbinimą, teismas šioje parodymų dalyje tiki A.L. J., A. J. ir K. S. parodymais, o D. S. parodymus atmeta kaip nepatikimus.

55Pats autovežio „Scania“, valst. Nr. ( - ), priekabos, valst. Nr. ( - ), kuriuo buvo gabenamas krovinys, maršrutas buvo planuojamas iš dalies pagal 2014-02-14 tarp ( - )“, ir UAB „( - )“ sudarytą užsakymą - sutartį Nr. 02/84, pagal kurią UAB „( - ) įsipareigojo pervežti pilną autovežio krovinį maršrutu Paryžius (Prancūzija) - Antverpenas (Belgija), pasikraunant krovinį (naudotus automobilius) 2014-02-15 Paryžiuje, nusikraunant krovinį 2014-02-18 Antverpene, Kaai 1333 (1 t., b.l. 146). Kaip matyti iš tarp UAB ( - )“ vadybininko Ž. Š. bei UAB“ ( - )“ direktorės A. J. susirašinėjimų dėl užsakymo, esančių byloje, dėl krovinio pakrovimo Paryžiuje A. J. derėtis pradėjo 2014-02-14 14.56 val., o UAB „( - )“ nurodė, kad krovinį sudarys „mašinos mixas, 8/9, kaip visada“. 2014-02-17 11.18 val. A. J. paprašė apmokėjimo, kad jai reikia pavedimo už pirmą sąskaitą, nes jau suėjęs terminas, tačiau į tai UAB „( - )“ niekaip nereplikavo, priešingai, nuo 2014-02-17 11.18 val. iki 2014-02-17 12.06 val. nereagavo. 2014-02-17 14.18 val. A. J. Ž. Š. informavo, jog pasikrovė, t.y. „davė tris busus ir 2 lengvas“, tuo pačiu nurodė, kad „mašinos pilnai užkrautos“, t.y. yra su papildomu svoriu, už kurį reikės sumokėti. A. J. priekaištavo Ž. Š. dėl užsakymo, kadangi buvo sakyta, jog bus 8-9 mašinos, o užkrovė 3 „busus“ ir 2 „legvas“, iš kurių vienas visai nevažiuojantis, autobusai prikrauti, užrakinti, nors buvo tartasi kitaip. Į tai UAB „( - )“ taip pat nereplikavo, nors 2014-02-17 14.45 val. A. J. nurodė, kad dar neturi užsakymo. Visas krovinys, kurio siuntėjas buvo užsienio bendrovė „( - )“, buvo nugabentos į UAB „( - )“ nurodytą uostą nukrovimui. Užsakymo, kaip matyti iš susirašinėjimų, nebuvo ir 2014-02-17 17.39 val. Toliau iš aktyvaus abipusio susirašinėjimo seka, kad nuo 2014-02-18 09.59 val. iki 2014-02-19 11.46 val. uoste Kaai 1333 mėginama iškrauti automobilį „R. M.“, valst. Nr. ( - ), tačiau dėl to, kad jis neužsiveda bei turi didesnį svorį, tai padaryti nepavyksta. 2014-02-19 11.43 val. Ž. Š. nurodo A. J., kad iš autobusiuko negalima išimti jokių daiktų, nes jam apie tai pranešė iš uosto. 2014-02-19 11.46 val. Ž. Š. duoda nurodymus paminėtą autobusiuką vežti į kitą uostą „SALLOUM LINES, KAAI 332“ bei nuo autobusiuko langų būtinai nuplėšti lipdukus, ant kurių parašyta, kad mašina skirta „KAAI 1333 GRIMALDI“. Nors A. J. teiraujasi, ką apie tai mano klientas (t.y. bendrovė „( - )“) ir kodėl reikia nuplėšti, tačiau į tai UAB „( - )“ nereplikuoja. Kaip matyti iš vykusio toliau susirašinėjimo, Ž. Š. buvo itin svarbu bet kokiomis aplinkybėmis nukrauti šį autobusiuką, bei jis ne visada atsakydavo į A. J. rūpimus ir užduodamus klausimus. A. J. už papildomai susidariusias išlaidas iš karto 2014-02-19 15.15 val. paprašė užmokesčio ir papildomo užsakymo atsiuntimo. Ž. Š. 2014-02-19 15.31 val. duoda dar vieną adresą autobusiuko nukrovimui: „KARIM EXPORT S.A.“. Pažymėtina tai, kad A. J. vis prašo užmokesčio už susidariusias papildomas krovinio transportavimo išlaidas bei prašo rašyti papildomą užsakymą, nes priešingu atveju įspėja, kad krovinį veš į Lietuvą, apie tai Ž. Š. pradeda kalbą 2014-02-19 15.33 val. 2014-02-19 16.40 val. A. J. atsiunčia Ž. Š. patirtų išlaidų skaičiavimą be įmonės uždarbio, jį pakartoja dar kartą 2014-02-19 16.45 val. O 2014-02-19 17.35 val. informuoja, kad apie tai parašė ir elektroniniu paštu į UAB „( - )“ bei prašo informuoti vadovus. A. J. prašo, kad būtų parašytas konkretus užsakymas, pagal išrašytą sąskaitą padarytas apmokėjimas, tuomet iš karto bus autobusiuko nukrovimas. Susirašinėjimas tarp abiejų šalių tampa aštrus, Ž. Š. nurodo jiems nekelti sąlygų, kadangi UAB „( - )“ dar neįvykdė pervežimo. A. J. su tuo nesutinka paprieštaraudama, kad pervežimą įvykdė, tačiau “krovinio ten, kur siuntė siuntėjas, nepriėmė, tad dabar jį saugoja“. 2014-02-20 10.42 val. A. J. nurodo, kad kuo viskas ilgiau tempiasi, tuo daugiau pridaroma nuostolių, tačiau Ž. Š. atsikerta, jog pradės skaičiuoti laiką už nepristatytą krovinį.2014-02-20 10.47 val. A. J. dar kartą patvirtina, kad be užsakymo niekur nevažiuos nusikrauti. 2014-02-20 12.45 val. A. J. dar kartą prašo Ž. Š. apmokėti susidariusias papildomas išlaidas dėl sutarties 2014-01-14 Nr. 02-84 įvykdymo ir atsiųsti sutartį, kur nukrauti. Tačiau Ž. Š. nurodo, kad sutartis bus atsiųsta 413 eur, bet tai bus po nukrovimo, su kuo nesutinka A. J., tokio pobūdžio intensyvus ginčas tęsiasi iki 2014-02-20 15.13 val. (1 t., b.l. 197-206). Toliau kaip matyti iš elektroninio pašto susirašinėjimų, iš UAB „( - )“ 2014-02-19 5.28 (PM) val. buvo išsiųstos papildomos išlaidos UAB „( - )“ bendroje sumoje 589 eur (1 t., b.l. 209). 2014-02-20 10.33 val. Ž. Š. atsiliepia į UAB „( - )“ laišką bei nurodo, kad jie perskaičiavo UAB „( - )“ patirtas išlaidas ir jas mažina iki 413 eur, tokią sumą dar derins su užsakovu (1 t., b.l. 208). UAB „( - )“ prašo apmokėti sąskaitą, tačiau UAB“ ( - )“ nesutinka daryti apmokėjimo, kol krovinys nebus iškrautas nurodytoje jų vietoje (1 t., b.l. 207-210). UAB “ ( - )“ siunčia UAB “ ( - )“ vienašališką 2014-02-20 papildomą sutartį prie užsakymo Nr. 14/02/84, tačiau ši sutartis nėra pasirašoma UAB „( - )“ direktorės, nes UAB“ ( - )“ nėra apmokėjusi prieš tai vykdyto pervežimo išlaidų, be to, UAB „( - )“ nesutinka su kaina. Kadangi nėra kitų susirašinėjimų ar pokalbių išrašų, nėra paneigta kaltinamojo A.L. J. versija, kad jis sakė jam skambinusiam UAB“ ( - )“ atstovui, kad visą krovinį veža į Lietuvą, į UAB“ ( - )“ buveinę. Beje, kaip jau minėta, tą patį buvo nurodžiusi Ž. Š. ir pati A. J.. Kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo, abi bendrovės aštriai ginčijasi iki kraštutinio taško, kol tarp jų nenutrūksta bendravimas, o krovinys neparvežamas į Lietuvą. Atkreiptinas dėmesys, kad susirašinėjimai yra pateikti tik iš UAB „( - )“ pusės, nėra aiškintasi, ar tai yra pilni susirašinėjimai tiek „Skype“ programa, tiek elektroniniais paštais. UAB „( - )“ tokio susirašinėjimo į bylą nėra teikusi. Įvertinus byloje esančių susirašinėjimų turinį tarp UAB “ ( - )“ ir UAB „( - )“, susirašinėjimų turinį tarp Ž. Š. ir A. J. bei tarp paminėtų bendrovių sudarytą užsakymą - sutartį Nr. 02/84, darytina pagrįsta išvada, jog šią sutartį UAB „R( - )“ įvykdė, įvykdė sutartyje nustatytais terminais ir nurodytose vietovėse. Tai, kad automobilio „R. M.“, valst. Nr. ( - ), nebuvo galima nukrauti sutartyje nurodytame uoste Kaai 1333, nors ir į jį autovežis atvyko laiku, nėra UAB “ ( - )“ kaltės. Tokį teismo manymą teismas grindžia tuo, kad užsakymo - sutarties Nr. 02/84 grafoje Nr. 9 “Papildoma informacija“, nėra įrašyta jokios svarbios vežėjui (UAB“ ( - ) a“) ir reikšmingos ne tik pervežimo laikui bet ir realiam iškrovimui nustatytame sutartyje uoste, informacijos, o šiuo konkrečiu atveju – apie automobilio „R. M.“, valst. Nr. ( - ) techninius gedimus (nevažiavo savo eiga), šio automobilio viršsvorį (buvo prikrautas įvairių daiktų). Pastebėtina, kad dėl šio automobilio transportavimo buvo išrašytas tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (toliau – CMR) (1 t., b.l. 163). O užsakymo - sutarties Nr. 02/84 nuo 12 iki 23 grafos, nurodoma, kad automobilių vežimas vykdomas pagal CMR konvencijos sąlygas bei detaliai aptariamos svarbiausios krovinio pristatymo-nepristatymo sąlygos ir sankcijos už tai, teisminis ginčų sprendimas dėl krovinio (1 t., b.l. 146). Be to, tiek kaltinamasis A.L. J., tiek liudytojas D. S. nurodė, kad su kroviniu buvo problemų, o būtent – dėl automobilio „R. M.“, valst. Nr. ( - ) (kitur minimas tas pat automobilis įvardijamas „R. T.“) nukrovimo pirmame uoste Kaai 1333. A.L. J. teigimu, šis autobusiukas pats neužsivedė, buvo perkrautas. D. S. teigimu – autobusiukas neužsivedė, todėl net nebuvo svertas, nes juo nebuvo įmanoma nuvažiuoti iki svarstyklių. Įvertinus civilinio ieškovo byloje pateiktus duomenis apie tai, kokie daiktai buvo paminėtame autobusiuke, t.y.: vandens-smėlio siurblys „BERTHELOT“, 30 vnt. naudotų ir naujų sunkvežimio oro filtrų, 6 vnt. karinės paskirties motociklų „Cagiva 350 T4E, tai teismui nekyla jokių abejonių dėl buvusio per didelio autobusiuko svorio. Pažymėtina ir tai, kad, kaip seka iš A.L. J. ir D. S. parodymų, šio autobusiuko langai buvo tokie, kad pro juos nesimatė, kas yra autobusiuko salone, tik matėsi, kas yra arti už priekinio stiklo. Iš aukščiau aptartų susirašinėjimų tarp Ž. Š. ir A. J. matyti, kad Ž. Š. teiraujasi, kas ten yra užkrauta ir kiek sveria papildomas svoris. Įvertinus faktą, kad pro priekinį langą matėsi ne visas autobusiuko vidaus krovinys, o tik du motociklai, nors jų iš viso buvo net 6 vienetai bei kiti toliau buvę daiktai, tad logiškas atrodo A.L. J. sprendimas atrakinti šį autobusiuką patikrinant, kas yra iš tiesų jo viduje. O tai darant A. J., bei pastebėjusi uosto administracija, apie pastarąjį vairuotojo veiksmą ši informavo Ž. Š., kuriam gi, norėjusiam sužinoti, kas yra autobusiuko viduje, ir kilo nepagrįstas manymas, kad krovinys yra vagiamas. Tai, kad A.L. J. ir A. J. susitarė pavogti automobilio „R. M.“, valst. Nr. ( - ), viduje buvusius daiktus, teisme tvirtino liudytojas D. S., kadangi pastarasis nurodė, jog girdėjo telefoninius pokalbius tarp abiejų kaltinamųjų. Teismas skeptiškai vertina tokius D. S. parodymus, kadangi net ir šalia sėdintis asmuo esant telefoniniam pokalbiui, gali girdėti tik vieno asmens kalbą, bet ne jo pašnekovo telefonu atsakymus, todėl tokie D. S. parodymai teismui kelia abejones, kurios šalinamos kaltinamųjų naudai. Teismas, bendrai vertindamas D. S. parodymus, įvertina ir tai, kad D. S., nors teisme ir nurodęs, kad nepyksta ant kaltinamųjų, tačiau realiai turi pykčiui pagrindą. Tai patvirtina faktas, jog jau pirmajame UAB“ ( - )“ 2014-02-27 pareiškime policijai jos direktorius J. Š. nurodo, kad D. S. gali būti liudininku šioje byloje, nes jis taip pat yra nukentėjęs nuo UAB „( - )“, nes išvyko į reisą neįformintas, dėl ko taip pat informavo policiją (1 t., b.l. 18). Byloje yra 2014-03-04 nutarimas atsisakyti dėl D. S. pareiškimo policijai pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 25-At-00293-14 dėl UAB „( - )“ vadovės A. J. veiksmų (1 t., b.l. 1902). Be to, liudytojas K. S. byloje dėl savo pusbrolio D. S. parodymų teigė, kad D. S. pasakojimas buvo kaip iš filmo, buvo sunku juo tikėti. Todėl teismas D. S. parodymus vertina tik tiek, kiek juos patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai, atsižvelgia į nepaneigtą liudytojo D. S. priešiškumą kaltinamiesiems, o prieštaravimus šalina kaltinamųjų naudai.

56Kaip seka iš liudytojo J. Š. parodymų, jis žinojo, kad uostai automobilio „R. M.“, valst. Nr. ( - ), nepriėmė, nes buvo per didelis svoris, mikroautobusas neužsivedė. Jis 2014-02-26 išsiuntė UAB “ ( - )“ pretenziją, kuria buvo prašoma informuoti apie krovinio buvimą (1 t., b.l. 24). Buvo nurodytas terminas iki 2014-02-26. Jam paskambino D. S. ir pasakė, kad krovinys jau Lietuvoje, ir pasakė, kad gali būti servise, arba J. sodyboje ( - ) kaime. Iš UAB ,,( - )“ jokios reakcijos į pretenziją iki 2014-02-27 dienos negavo, todėl 2014-02-27 kreipėsi į policiją (1 t., b.l. 18). 2014-02-28 po pietų, važiuodamas į Kauną, nutarė patikrinti informaciją ir prasukti pro J. sodybą. Priartėjus ir pasiklausus žmonių, pamatė raudoną mikroautobusą, paskambino Marijampolės VPK. Marijampolėje jį nukreipė į Noreikiškių nuovadą, su pareigūnu iš Noreikiškių nuvyko į sodybą, apžiūrėjo automobilį. J. buvo sodyboje užrakintas, jis vaikščiojo su ramentais, policijos pareigūnas jo paklausė ar yra motociklų, jis pasakė, kad yra, tada policijos pareigūnas išsikvietė traliuką ir parsivežė mikroautobusą. Mikroautobusiukas buvo tuščias. A.L. J. patvirtino, kad jis tikrai buvo užrakintas namuose, neturėjo raktų, buvo susižalojęs koją kirviu, judėjo tik su ramentais. Į teisiamąjį posėdį buvo išreikalauti A.L. J. gydymosi dėl kojos traumos medicininiai dokumentai bei iškviestas ekspertas Abi Chaker, kuris, įvertinęs jam pateiktus medicininius dokumentus, paaiškino, jog, kai lūžta kojos abi kulkšnelės, pėdos judesys būna į vidų. Visa pėda linksta į vidų. Turi būti stipri jėga, ji traukia kaulus su savimi. Pėda susijusi su blauzdos kaulais raiščiais. Kai juda į vidų, tempia raiščius. Su kirviu taip neįmanoma padaryti. Taigi, kaltinamojo A.L. J. versija dėl kojos susižalojimo kirviu yra paneigta. Būtent dėl kojos susižalojimo aplinkybių teismas tiki pirminiais A.L. J. parodymais, kur jis nurodė, kad grįžus į Lietuvą su kroviniu ir parvykus į UAB“ ( - )“ buveinę, iškrauti motociklus padėjo E. K.. Iš ligoninės grįžęs A.L. J. dviejų motociklų nerado, paskambino E. K., kuris paaiškino, jog motociklus pasiskolino pasivažinėti ir juos grąžins vakare. Nesulaukus jų vakare, bandė skambinti, tačiau niekas nebeatsiliepė. Egidijus motociklų negrąžino ir vengia bendrauti. Teisme liudytoju iškviestas E. K. pirmoje apklausoje kategoriškai paneigė tokią kaltinamojo iškeltą versiją dėl motociklų dingimo, nepripažino nei vienos kaltinamojo A.L. J. nurodytos aplinkybės dėl dviejų motociklų dingimo iš autobusiuko, nurodė, kad tokių motociklų niekada nėra matęs ar jais važiavęs. Tačiau kaltinamajam A. J. bei jo gynėjai kreipus į policiją bei policijai 2016-03-25 atlikus kratą, būtent E. K. ūkiniame sandėliuke ir buvo rasti du Cagiva 350 T4E karinės paskirties motociklais (3 t., b.l. 106, 108, 113, 115-116). Ir tik po to, kai buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas pagal BK 189 str. 1 d. Nr. 01-1-14098 bei jame 2016-04-01 įtariamaisiais buvo apklausti broliai S. K. ir E. K. (3 t., 109-112), S. K. ir E. K. atvyko į šios bylos nagrinėjimo teisiamąjį posėdį, kur S. K. 2016-05-13 davė parodymus, absoliučiai prieštaraujančius pirmiesiems teisme jo duotiems parodymams. S. K. taip pat davė parodymus, kurie patvirtino antrą kartą duotus E. K. parodymus. Esant tokiai situacijai, abiejų liudytojų (brolių) S. K. ir E. K. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, išskyrus tuos parodymų momentus, kuriuos patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pastarieji liudytojai nurodė, kad A.L. J. koją susižeidė krisdamas nuo motociklo, kadangi mėgino važiuoti iš mikroautobusiuko ištrauktu vienu iš motociklų, ką iš esmės patvirtino ir eksperto Abi Chaker paaiškinimai teisiamajame posėdyje, kur ekspertas paaiškino apie kojos traumos galimas priežastis. Taigi, akivaizdu, kad A.L. J. parvykus autovežiu su kroviniu į Lietuvą, į UAB“ ( - )“ buveinę, o tuo pačiu – ir savo namus, jis mikroautobusiuko viduje buvusį krovinį apžiūrėjo su E. K. ir S. K., nusprendė išmėginti motociklus. Galimai dėl suvartoto alkoholio kiekio, kas yra pažymėta GMP iškvietimo kortelėje (3 t., b.l.116-118), kaltinamasis A.L. J. nesuvaldęs motociklo nugriuvo bei susižalojo koją. Faktas, kad du motociklai buvo rasti pas E. K. patvirtina, kad jis juos turėjo savo žinioje bei disponavo. Taip pat oficialių duomenų apie E. K. darbą bei jo realias pajamas, turimą turtą byloje nebuvimas, nepatvirtina E. K. nurodomo fakto, kad E. K. buvo finasiškai pajėgus A.L. J. sumokėti 4000 litų, kaip pats teigia, už kaltinamojo jam parduotus du motociklus Cagiva 350 T4E. A.L. J. teigimu, E. K. buvo motociklus paėmęs pasivažinėjimui ir jų net prašomas negrąžino, vengė bendrauti, kol neįsikišo policija. Kaip jau buvo paminėta, būtent A.L. J. kreipimusi ir iniciatyva buvo atlikta krata pas E. K. bei pradėtas ikiteisminis tyrimas, o policija teismas netikėti neturi pagrindo, kaip ir šioje dalyje dėl įvykių teiktais A.L. J. parodymais, kadangi jie iš dalies patvirtinami policijos surašytais aukščiau paminėtais kratos protokolais. Be to, E. K. ir S. K. veiksmų teisinis vertinimas išeina iš kaltinimo ribų, dėl E. K. ir S. K. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14098, kuris dar vyksta, todėl teismas negali išeiti iš 2015-06-01 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytų šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų (2 t., b.l. 129-130).

57Kaip teisme paaiškino A. J., krovinys, t.y. automobilis „R. M.“, valst. Nr. ( - ), su visais jame buvusiais daiktais buvo parvežtas į Lietuvą, pristatytas į UAB „( - ) “ būstinę. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų (1 t., b.l. 125), UAB“ ( - )“ registruota ( - ). A. J. teisme nurodė, kad šiuo adresu nebuvo galimybės laikyti autovežių, todėl registruose buvo įtrauktas papildomas bendrovės buveinės adresas kaltinamųjų gyvenamosios vietos adresu, t.y.: ( - ) (3 t., b.l. 24). Taigi, krovinys nebuvo paslėptas ar išgabentas nežinomu adresu, o autovežiu parvyko į bendrovės buveinę, kurios adresas yra įtrauktas į Mokesčių mokėtojų registrą. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus virš išdėstytas aplinkybes bei kaltinime nurodomą vagystės įvykdymo būdą – krovinį parvežė į Lietuvą, teismui kyla abejonių dėl kaltinamųjų veiksmų kriminalizavimo.

58Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti minėtų požymių visumą. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Taigi pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir kaltininkas turi tai suvokti.

59Pažymėtina, kad abu kaltinamieji dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo fakto nepripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kaltę kategoriškai neigė ir teisme.

60Nors motyvas ir tikslas nėra tiesioginiai vagystės nusikalstamos veikos nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų. Pažymėtina, kad vagystės kaip turto pagrobimo apibrėžimo įstatymas nepateikia, todėl teismų praktikoje remiamasi tradiciškai nusistovėjusia šios nusikalstamos veikos teisės doktrina. Kita vertus, teismų pateikiami turto pagrobimo apibrėžimai šiek tiek skiriasi. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010,2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Todėl nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013).

61Šioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad A.L. J. ir A. J. veika atitinka visus būtinus svetimo turto pagrobimo požymius. Motyvuojant savo išvadą dėl turto pagrobimo požymių nebuvimo, teismas šioje byloje nustatė tokias faktines aplinkybes: tarp UAB “ ( - )“ ir UAB “ ( - )“ 2014-02-14 buvo pasirašytas užsakymas - sutartis Nr. 02/84; pagal šią sutartį UAB „( - )“ įsipareigojo pervežti pilną autovežio krovinį (naudotus automobilius) maršrutu Paryžius (Prancūzija) - Antverpenas (Belgija), pasikraunant krovinį 2014-02-15 Paryžiuje, nusikraunant krovinį 2014-02-18 Antverpene, Kaai 1333; UAB“ ( - )“ sutartyje nurodomais terminais ir vietoje įvykdė pervežimą; dalis krovinio nebuvo iškrauta ne dėl UAB “ ( - )“ kaltės; vykdant UAB “ ( - )“ nurodymus, autovežis „Scania“, valst. Nr. ( - ), priekabos, valst. Nr. ( - ), nuvyko į dar dvi galimas iškrovimo vietas, dėl ko UAB “ ( - )“ patyrė nuostolių; UAB “ ( - )“ pripažino patirtus nuostolius, tačiau juos atsisakė apmokėti, kol krovinys nebus nukrautas; UAB “ ( - )“ atsisakė nukrauti krovinį, kol UAB “ ( - )“ neapmokės susidariusių papildomų išlaidų, susijusių su papildomais pervežimais, t.y. patirtų nuostolių bei nurodė prašomą sumą; UAB “ ( - )“ 2014-02-20 surašė vienašališką papildomą sutartį prie užsakymo Nr. 14/02/84, pagal kurią UAB “ ( - )“ įpareigojo šį krovini pervežti ir 2014-02-20 nukrauti Briuselyje (Belgija); kadangi paminėtoje papildomoje sutartyje UAB “ ( - )“ sumažino UAB “( - )“ prašomą sumokėti nuostolių sumą, UAB “ ( - )“ direktorė A. J. šios papildomos sutarties nepripažino ir jos nepasirašė; UAB “ ( - )“ žodžiu informavo UAB “ ( - )“, kad automobilis „R. M.“, valst. Nr. ( - ) su visu jame esančiu kroviniu bus pargabentas į Lietuvą; paminėtas krovinys buvo pargabentas į UAB “ ( - )“ oficialią buveinę. Nustačius šias aplinkybes, konstatuotina, kad A.L. J. ir A. J. veikoje nėra būtinųjų BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, nustatant priešingai, teismas iš esmės prieštarautų teismų praktikoje suformuluotų nuostatų dėl vagystės sudėties požymių aiškinimo ir taikymo praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016). Esant tokiai situacijai, A.L. J. ir A. J. išteisintini, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

62Kaip jau nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis, tarp UAB “ ( - )“ ir UAB “ ( - )“ 2014-02-14 buvo pasirašytas užsakymą - sutartis Nr. 02/84, kuri, kaltinimo teigimu, puvo pažeista. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012, 2K-161/2013, 2K-179-895/2015). Pažymėtina, kad paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, pripažinti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti už daiktą, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Dėl to teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015).

63Šiuo atveju, atsakant į klausimą dėl A.L. J. ir A. J. teismo pagal BK 178 str. 3 d., esminę reikšmę turi baudžiamosios ir kitų teisinės atsakomybės rūšių atribojimas, t. y. reikia įvertinti ir tai, ar pagal savo pavojingumą ir pobūdį kasatoriaus padaryta veika yra tokia, už kurią būtina taikyti pačią griežčiausią teisinio poveikio priemonę – kriminalinę bausmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012, 2K-69/2014). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 11 ir 12 straipsnius tiek nusikaltimu, tiek baudžiamuoju nusižengimu yra pripažįstamos pavojingos, BK uždraustos veikos (veikimas, neveikimas). Taigi, kad padaryta veika būtų laikoma nusikalstama, ji ne tik turi formaliai atitikti įtvirtinto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra toks, kuris būdingas nusikalstamoms veikoms ir jas skiria nuo kitų mažiau pavojingų teisės pažeidimų.

64Teismo manymu, įvertinus tarp tiek UAB „( - )“, tiek UAB „( - )“ atstovaujančių asmenų patvirtinimus, kad abi šios bendrovės jau yra turėję tarpusavio užsakymų dėl tarptautinių pervežimų, iki šio įvykio verslo santykiai buvo geri, byloje esančią sutartį dėl krovinio pervežimo bei kitas byloje ištirtas aplinkybes, UAB „( - )“ iškilusias problemas dėl nepristatyto krovinio turėjo spręsti civilinio proceso tvarka. Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006, 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, kt.). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Pastebėtina, kad pagal CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) (toliau – LAT Senato nutarimas) 39 punktą, krovinys laikomas prarastu, jei jis nepristatytas gavėjui arba pristatytas netinkamam gavėjui, o CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalis krovinio nepristatymą sieja su termino jį pristatyti praleidimu, bet ne su įrodymais, kad krovinys sunaikintas, pagrobtas arba yra dingęs. Teisės teorijoje tokia situacija, kai krovinys nors realiai ir egzistuoja ir yra žinoma jo buvimo vieta, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių jis nustatytais terminais nebuvo pristatytas gavėjui, vadinama fiktyviu krovinio praradimu. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje CMR konvencijos prasme krovinys turėtų būti laikomas prarastu, kadangi nustatytais terminais nepristatytas gavėjui. Be to, LAT Senato nutarime nurodyta, kokios aplinkybės priskirtinos praradimams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Darvydas“ v. UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir kt.,bylos Nr. 3K-3-227/2012). Taigi, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau paminėtą teismų formuojamą praktiką dėl krovinio pervežimo sutarčių pažeidimų, teismo manymu, tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ atsakingų asmenų kilę teisiniai santykiai buvo dirbtinai kriminalizuoti, kadangi panašaus pobūdžio iš sutartinių santykių kylančios situacijos sprendžiamos ne baudžiamojo, o civilinio proceso tvarka.

65Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str., 115 str., 272 str., 276 str., 279 str., 297 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

Nutarė

66A. L. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

67A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

68Civilinio ieškovų bendrovės „( - )“ ir UAB „( - )“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais, išaiškinant, kad civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

69Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

1. Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė,... 2. sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, Gretai Gurkšnytei, Editai... 3. dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,... 4. kaltinamajam A. L. J., jo gynėjai advokatei Sonatai Žukauskienei,... 5. kaltinamajai A. J., jos gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,... 6. civilinių ieškovų UAB „( - )“ UAB „( - )““ atstovui J. Š.,... 7. civilinio ieškovo UAB „( - )“ atstovas advokatui Tadui Račiui,... 8. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 9. A. L.J., a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, LR pilietis, vedęs, vidurinio... 10. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos... 11. A. J., a.k. ( - ) gim. ( - ), Kaliningrado srityje, Gvardeisko mieste, LR... 12. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 13. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 14. A. L. J. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-02-15 iki 2014-02-20,... 15. A. J. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-02-15 iki 2014-02-20,... 16. Kaltinamasis A. L. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė,... 17. Vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas posėdžio metu pagarsino... 18. Kaltinamoji A. J. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino. Parodė, kad... 19. Civilinio ieškovo atstovas J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad... 20. Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog J. kaltina... 21. Liudytojas Ž. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo transporto... 22. Vadovaujantis BPK 276 str.,253 str., teismas posėdžio metu pagarsino... 23. Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius... 24. Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausiamas parodė,... 25. Vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas posėdžio metu pagarsino... 26. Liudytojas S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta... 27. Liudytojas G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo atliekant... 28. Ekspertas Abi Chaker teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susipažino su... 29. Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius... 30. Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo D. S.... 31. Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vežė pusbrolį D. S.... 32. Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo K. S.... 33. Nustatyta, kad UAB „( - )“ atstovas, civilinis ieškovas J. Š.. (1 t.,... 34. Nustatyta, kad UAB „( - )“ atstovas, civilinis ieškovas J. Š.. (1 t.,... 35. 2014-02-26 Nr. 14/08 UAB „( - )“ pretenzija UAB „( - )“ dėl... 36. El. pašto susirašinėjimu nustatytas ryšys tarp UAB ( - )“ ir UAB „( -... 37. 2014-03-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad UAB ( - )“... 38. 2014-05-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad J. Š.... 39. 2014-05-15 daiktų apžiūros protokolu su fotolentele nustatyta, kad... 40. 2014-05-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad pateiktas... 41. 2014-05-15 daiktų apžiūros protokolu su fotolentele nustatyta, kad... 42. 2014-07-31 kratos protokolu atlikta krata A. L. J. ir A. J. namuose,... 43. Iš policijos duomenų bazės nustatyti gauti juridinio asmens UAB „( - )“... 44. Iš policijos duomenų bazės nustatyti gauti duomenys, jog autovežis... 45. Nustatyta, kad užsakymas-sutartis Nr. 02/84 sudaryta tarp užsakovo UAB „( -... 46. Nustatyta, kad papildoma sutartis prie užsakymo Nr. 14/02/84 sudaryta tarp... 47. Nustatyta, kad 2014-02-20 PVM sąskaitos faktūra Nr. RAD00014/02/10 išrašyta... 48. Nustatyta, kad 2014-02-20 PVM sąskaitos faktūra Nr. RAD00014/02/10 išrašyta... 49. Nustatyta, kad liudytojo Ž. Š. pateiktas elektroninis susirašinėjimas per... 50. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo.... 51. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 52. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės... 53. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo... 54. Kaip matyti iš bylos duomenų, abu kaltinamieji nei ikiteisminio tyrimo metu,... 55. Pats autovežio „Scania“, valst. Nr. ( - ), priekabos, valst. Nr. ( - ),... 56. Kaip seka iš liudytojo J. Š. parodymų, jis žinojo, kad uostai automobilio... 57. Kaip teisme paaiškino A. J., krovinys, t.y. automobilis „R. M.“, valst.... 58. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika,... 59. Pažymėtina, kad abu kaltinamieji dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos... 60. Nors motyvas ir tikslas nėra tiesioginiai vagystės nusikalstamos veikos... 61. Šioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad A.L. J. ir... 62. Kaip jau nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis, tarp UAB “ ( - )“ ir... 63. Šiuo atveju, atsakant į klausimą dėl A.L. J. ir A. J. teismo pagal BK 178... 64. Teismo manymu, įvertinus tarp tiek UAB „( - )“, tiek UAB „( - )“... 65. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str., 115 str., 272 str.,... 66. A. L. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. išteisinti, nes... 67. A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. išteisinti, nes nepadaryta... 68. Civilinio ieškovų bendrovės „( - )“ ir UAB „( - )“ civilinius... 69. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...