Byla e2-1238-433/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. K., atsakovei A. I., atsakovės I. J. atstovei advokatei A. S., atsakovei M. J., atsakovės M. J. atstovui advokatui V. N.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Tikrosios ūkinės bendrijos „Penki Laipsniai“ ieškinį atsakovėms A. I., M. J. ir I. J. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. I., 5 805,99 Eur, iš kurių 5 635,08 Eur sudaro pagrindinis įsiskolinimas už tarpininkavimo paslaugas ir 170,91 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų iki ieškinio padavimo dienos nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas; priteisti iš atsakovės I. J. 5 618,58 Eur, iš kurių 5 445,00 Eur sudaro pagrindinis įsiskolinimas už tarpininkavimo paslaugas ir 173,58 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų iki ieškinio padavimo dienos nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas; priteisti iš atsakovės M. J. 5 815,22 Eur, iš kurių 5 635,08 Eur sudaro pagrindinis įsiskolinimas už tarpininkavimo paslaugas ir 180,14 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų iki ieškinio padavimo dienos nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas; priteisti iš atsakovių A. I., I. J., M. J., ieškovui TŪB „Penki Laipsniai“ 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant atskirai nuo iš kiekvienos atsakovės priteistinos sumos ir bylinėjimosi išlaidas, skaičiuojant atskirai nuo iš kiekvienos atsakovės priteistinos sumos. Ieškinyje nurodo, kad tikroji ūkinė bendrija (toliau – TŪB) „Penki Laipsniai“ (toliau – ieškovas) 2013 m. gruodžio mėn. sudarė Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria įsipareigojo ieškoti pirkėjų klientams – A. D., A. J., M. J., A. I. (toliau – visi kartu Klientai, o kiekvienas atskirai Klientas) – nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamojo turto objektui – žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), plotas 9,81 a, esančiam adresu ( - ). Atitinkamai Klientai pagal Sutartį įsipareigojo ieškovui sumokėti 5 procentų plius PVM dydžio atlygį nuo faktinės nekilnojamojo turto objekto pardavimo kainos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ir pinigų (avanso ar visos sumos) sumokėjimo Klientui dienos. Ieškovas tvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog šiai dienai, nekilnojamojo turto objektas parduotas ieškovo surastam pirkėjui (su juo susijusioms įmonėms), o Klientės A. I., M. J. ir I. J. (perėmusi teises ir pareigas pagal paveldėjimo teisės liudijimą iš A. J.) (toliau – atsakovės) atsisako ieškovui sumokėti Sutartimi sulygto dydžio mokestį už tarpininkavimo paslaugas, ieškovas reiškia šį ieškinį ir prašo teismo iš atsakovių priteisti iš viso 17 239,79 Eur dydžio įsiskolinimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Pažymi, kad Klientai buvo Žemės sklypo bendraturčiai, kur A. D. priklausė 177/981, A. J. – 268/981, M. J. – 268/981, A. I. – 268/981 Žemės sklypo dalys. Ieškovas nuo pat Sutarties sudarymo momento atsakingai vykdė šia Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir, pasitelkdamas trečiuosius asmenis, ieškojo pirkėjų Žemės sklypui. Suradus galimai potencialių pirkėjų, juos pristatydavo Klientams. 2014 metų pradžioje ieškovui radus potencialų pirkėją – UAB „Plagula“ (kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo įmonė pakeitė pavadinimą, dabar uždaroji akcinė bendrovė „Ateities būstas“) – vadovaujamą A. J., su juo buvo susitarta realiai apžiūrėti Žemės sklypą. Šią apžiūrą patvirtina 2014 m. vasario 7 d. Apžiūros aktai Nr. 3 ir Nr. 4, kuriuose pasirašė tiek R. M., teikęs Klientams tarpininkavimo paslaugą ieškovo pavedimu, tiek būsimo pirkėjo UAB „Plagula“ direktorius A. J., tiek pirkėjo architektas A. K.. Žemės sklypo apžiūros faktą A. J. papildomai pakartotinai patvirtino 2016 m. lapkričio 29 d. pareiškimu, kuriame nurodoma, kad būtent R. M. parodė Žemės sklypą ir suteikė visą susijusią informaciją. Pažymi, kad, dėl ieškovo suteiktų tarpininkavimo paslaugų, 2014 m. rugpjūtį Klientai jau bandė sudaryti Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovo surastu pirkėju UAB „Plagula“ (dabartinis pavadinimas UAB „Ateities būstas“). Būtent atsakovė A. I., O. R., velionio A. J. atstovas pagal įgaliojimą, ir A. D. buvo atvykę pas notarą dėl galimų Klientams nuosavybės teise priklausiusių Žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sandorių tvirtinimo ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartis dėl savo dalių pardavimo. Tačiau neatvykus vienai iš bendrasavininkių atsakovei M. J. ir nesudarius sandorio dėl jai priklausiusios Žemės sklypo dalies pardavimo, pasirašytos sutartys buvo nutrauktos ir Žemės sklypas nebuvo parduotas, nes pirkėjas turėjo tikslą įsigyti visą Žemės sklypą, o ne jo dalį. Praėjus dviem metams nuo pirminio bandymo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartis dėl Žemės sklypo pardavimo ir tik ieškovui patikrinus Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsitiktinai tapo žinoma, kad Žemės sklypas visgi buvo parduotas ir būtent įmonėms, susijusioms su ieškovo, teikiant tarpininkavimo paslaugas, surastu potencialiu pirkėju ir Klientams nurodytu A. J., o būtent A. J. vadovaujamai įmonei UAB „Ateities būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Plagula“) ir jo verslo partnerio L. B. vadovaujamai įmonei UAB „Gaudita“. 2016 m. birželio 16-17 dienomis buvo sudarytos Žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sutartys, t. y. 2016-06-16 sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys: tarp UAB „Ateities būstas“ ir A. D., Nr. 1-6976, bei tarp A. I., M. J. ir UAB „Gaudita“, Nr. 1-6963; 2016-06-17 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „Ateities būstas“ ir I. J., Nr. 1-6996. Be to, sužinojus apie Žemės sklypo perleidimą, ieškovas sužinojo ir apie vieno iš Klientų A. J. mirtį bei I. J. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir teisių bei pareigų perėmimą. A. J. priklausančios Žemės sklypo dalies nuosavybės teisė pagal 2015 m. liepos 29 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. ID-1338 perėjo atsakovei I. J.. Ieškovui tapo žinoma, kad Žemės sklypas buvo parduotas už 35 000 Eur / arą kainą, kas sudaro 343 350 Eur už visą Žemės sklypą, t. y. už 9,81 a. Tokiu atveju Sutartimi šalių sulygtas 5 procentų plius PVM dydžio atlygis sudarytų 20 772,68 Eur (įskaitant PVM). Ieškovo vertinimu, kiekvienas Klientas buvo įsipareigojęs sumokėti tokią tarpininkavimo atlygio dalį, kuri yra proporcinga kiekvieno turėtai Žemės sklypo daliai. Atitinkamai, Klientas A. D., kuriam priklausė 177/981 Žemės sklypo dalys, buvo įsipareigojęs sumokėti 3 747,98 Eur (įskaitant PVM), tuo tarpu atsakovės turėjo po 268/981 dalis Žemės sklypo, tad atlygis turėjo sudaryti po 5 674,90 Eur (įskaitant PVM). Ieškovas vadovaudamasis Sutarties 5 straipsniu, nesulaukęs jokio atlygio už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, kreipėsi į Klientus su prašymais dėl atlyginimo už paslaugas. Vienam iš jų – A. D., 2016 m. liepos 29 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas prašymas, į kurį Klientas sureagavo ir pripažindamas faktą, kad ieškovas suteikė tarpininkavimo paslaugas, suradęs pirkėją – A. J. vadovaujamą UAB „Ateities būstas“, ir įvykdė savo įsipareigojimus tarpininkavimo paslaugas suteikusiam ieškovui, sumokėjo šalių sutarto dydžio atlygį. Taip pat 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo išsiųsti prašymai ir A. I., M. J. bei I. J., tačiau atsakovės savo įsipareigojimus ieškovui neigė ir atsisakė mokėti bet kokio dydžio sumas, nepaisant to, kad savo Žemės sklypo dalis pardavė su ieškovo atvestu A. J. susijusiems asmenims. Atsakovė M. J. neišreiškė, jokių nesutikimo motyvų nei žodžiu, nei raštu, tačiau atitinkamo dydžio atlygio ieškovui nesumokėjo. Atsakovė A. I. savo nesutikimą išreiškė ieškovo atstovui advokatui V. K. telefonu, pokalbio metu nurodydama, jog pirkėją susirado pati ir pirmą kartą su juo buvo supažindinta ne ieškovo, pati su juo bendravo, vedė derybas, sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, o ieškovas, jokių pastangų dėl to neįdėjo. Tuo tarpu I. J. atstovė advokatė A. S. pateikė 2016 m. spalio 4 d. atsakymą, kuriuo išreiškė nesutikimą su ieškovo reikalavimų pagrįstumu bei nurodė motyvus. Ieškovas vis dar tikėdamas ginčo išsprendimo galimybe taikiu būdu, atsakovėms A. I. ir M. J. 2016 m. gruodžio 14 d. registruotu paštu, o I. J. advokatei A. S. elektroniniu paštu 2016 m. gruodžio 15 d. išsiuntė pakartotinius prašymus sumokėti teisėtai priklausantį atlygį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, suteikdamas nuolaidas, tačiau jokie mokėjimai iš atsakovių nebuvo gauti. Ieškovas iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų sužinojo, kad faktinės Žemės sklypo dalių pardavimo kainos buvo šiek tiek mažesnės ir tarpininkavimo mokestis mokėtinas atsakovių taip pat turėjo būti šiek tiek mažesnis nei buvo reikalauta 2016 m. rugsėjo 13 d. ir 2016 m. gruodžio 14-15 d. prašymais. Tačiau šio ieškinio pateikimo dienai atsakovės, jokio dydžio atlygio, net ir mažesnio, apskaičiuoto pagal tikrąsias pardavimo kainas, kurios joms, priešingai nei ieškovui, buvo žinomos, ieškovui nėra sumokėjusios. Ieškovas tvirtina, kad Sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia. Ieškovo žiniomis, dauguma Klientų, o būtent A. J., M. J. ir A. I., buvo artimi giminaičiai, todėl Sutarties pasirašymą organizavo jiems artimas giminaitis O. R., kuriam buvo paliktas Sutarties egzempliorius pasirašymui. R. M. pasirašytą Sutartį gavo būtent iš jo. Nei ieškovui, nei Subrangovo vardu veikiančiam R. M., nė nekilo abejonių, jog Sutartis būtų buvusi sudaryta ne laisva Klientų valia, panaudojus prievartą ar grasinimus ir pan. Tokiu atveju, neginčytina, kad šalys sudarydamos Sutartį išreiškė savo valią ir natūralu, kad tokiu atveju privalo prisiimti iš to kylančius padarinius, t. y. Sutartimi nustatytas teises ir pareigas, kurias privalo vykdyti. Papildomai pažymi, kad tarpininkavimo paslaugų suteikimo fakto nepaneigia ir tai, jog Klientai praėjus dviem metams nuo Subrangovo supažindinimo su potencialaus pirkėjo – UAB „Plagula“ (dabar UAB „Ateities būstas“) – direktoriumi A. J., parduodami savo Žemės sklypo dalis patys tarėsi su tuo pačiu Subrangovo surastu asmeniu, ir nepranešę tarpininkui sudarė pirkimo – pardavimo sutartis. Taip pat negali būti traktuojama, kad Klientai tą asmenį patys pažinojo. Sutarties 6.1. punkte nurodoma, jog Sutarties galiojimo laikotarpiu ir per dvylikos mėnesių periodą nutraukus Sutartį, Žemės sklypo savininkas tiesiogiai nesiderės dėl Žemės sklypo pardavimo, su jokiu anksčiau paslaugos teikėjo pristatytu fiziniu ar juridiniu asmeniu. Pabrėžia, kad Sutarties Žemės sklypo pardavimo dieną nebuvo nutraukęs nė vienas Klientas. Sutarties 7.1. punktas numato, kad sutartis galioja, kol nenutraukiama, o apie sutarties nutraukimą kitai šaliai reikalinga pranešti raštu. Ieškovas iš nė vieno Kliento, tai reiškia iš Atsakovių, nėra gavęs nei rašytinio, nei žodinio pranešimo apie Sutarties nutraukimą, kas patvirtina nurodytą aplinkybę, jog Žemės sklypo pardavimo metu Sutartis galiojo ir ieškovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad galėtų būti priešingai. Dėl Kliento A. J. teisių ir pareigų pagal Sutartį perėmimo: ieškovui atsitiktinai sužinojus apie Žemės sklypo pardavimą, tapo žinoma ir tai, kad klientas A. J. yra miręs ir jam nuosavybės teise priklausiusią dalį paveldėjo dukra I. J., kuri vėliau ir pardavė Žemės sklypo dali UAB „Ateities būstas“. Tačiau nepagrįstai vengdama prisiimti įsipareigojimus pagal Sutartį, atsakovė I. J. nurodė, kad „<...paveldėjo palikėjo turtines teises ir pareigas, tačiau ne pagal Sutartį, o taip pat, kad CK yra nuostatų, kuriose teigiama, kad nebūtinai pagal visas sutartis paveldimos teisės ir pareigos.>“. Ieškovo vertinimu, tokio pobūdžio pateiktas atsakymas tik patvirtina atsakovės I. J. bandymą, pasitelkiant bet kokias įmanomas priemones, išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, kas tik dar kartą patvirtina šalies nesąžiningumą, o taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatoms. Pabrėžia, kad atsakovė I. J. jai priklausančią Žemės sklypo dalį kartu su ant Žemės sklypo buvusių objektų, t. y. gyvenamojo namo, ūkinio pastato, inžinerinių tinklų dalimis pardavė už 90 000 Eur kainą, o atsakovės M. J. ir A. I. po 93 141,8 Eur. Ieškovo vertinimu, būtent nuo šių pardavimo kainų turėtų būti skaičiuojamas atlyginimas už tarpininkavimo paslaugas. Remiantis išdėstytu, dėl atsakovių vengimo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šio ieškinio pateikimo dieną, atsakovės yra praleidusios prievolės atsiskaityti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas įvykdymo terminą ir įsiskolinimas ieškovui ieškinio pateikimo dieną sudaro: 16 715,16 Eur (įskaitant PVM) suma pagrindinio įsiskolinimo ir 524,63 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuotinų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnį nuo įsiskolinimo sumos.

5Atsakovė A. I. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, kad ieškovas, TŪB „Penki laipsniai“ nesuteikė jai paslaugos, apibrėžtos sutartyje kaip pirkėjo paieška minėtam objektui. Ieškovas teigia, jog 2014 m. pradžioje rado potencialų pirkėją – UAB „Plagula“. Apie teritorijų, esančių šalia jai priklausančios žemės sklypo dalies, planavimą sužinojo iš informacinio pranešimo, kurį gavo paštu 2012 m. gegužės 11 d. Pranešime buvo įvardintas planavimo organizatorius – UAB „Plagula“. Informaciją apie žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) ir kadastrinis Nr. ( - ) kadastrinius matavimus, adresu ( - ), t. y. šalia esančio sklypo ir sklypo savininką UAB „Plagula“ sužinojo iš pranešimo, kurį gavo paštu 2013 m. kovo 15 d. Tai įrodo, kad apie teritorijų planavimą ir potencialų pirkėją UAB „Plagula“ sužinojo ir buvo informuota ne ieškovo. Ieškovas teigia, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. bandė sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tuo klaidindamas teismą. 2014 m. rugpjūčio mėn. A. I. nebuvo atvykusi pas notarą ir nepasirašė jokių sutarčių, susijusių su sklypo pardavimu. Ieškinyje, pasirašytos A. I. sutarties 2014 m. rugpjūčio mėn. ieškovas neprideda, nes tokios sutarties nėra. 2016 m. birželio 16 d. buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Gaudita“ (įmonės kodas 301152277), kuriai atstovavo direktorius L. B. iš vienos pusės ir A. I., M. J. – iš kitos pusės, pagal kurią buvo parduota: 5 467/10 000 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); 5 467/10 000 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); 536/981 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), esančio ( - ). Pirkėjui atstovavo įmonės direktorius L. B., jis su atsakove A. I. asmeniškai susisiekė telefonu ir pranešė apie ketinimus nupirkti jai priklausančią žemės sklypo dalį. Visos derybos vyko su L. B.. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo atsiųsta elektroniniu paštu. Sutarties sąlygas aptarė su L. B. telefonu. Iš jo atsakovė sužinojo, kad M. J. taip pat sutinka parduoti. Su kitais bendrasavininkais A. I. tuo metu nebendravo. Ieškovo teigimu UAB „Gaudita“ ir UAB „Ateities būstas“ (UAB „Plagula“) esą susijusios tarpusavyje įmonės. Apie jokius ryšius tarp UAB „Gaudita“ ir UAB „Ateities būstas“ atsakovei nėra žinoma nei iš atstovo L. B., nei iš kitų šaltinių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6Atsakovė M. J. atsiliepimą pateikė praleidusi teismo nustatytą terminą, todėl jis nebuvo priimtas.

7Atsakovė I. J. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su juo, prašo jį atmesti. Pažymi, kad ji pagrįstai mano, jog ieškovo pateiktoje sutartyje, kurią pats ieškovas yra įvardijęs kaip Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), yra ne jos velionio tėvo A. J. parašas. Gavusi ieškinį, atsakovė surado notarine tvarka sudarytą įgaliojimą, kuriame, notaro akivaizdoje, yra pasirašęs jos velionis tėvas. Sulyginus šiame dokumente esantį A. J. parašą su Sutartyje, ties A. J. rekvizitais esančiu parašu, akivaizdžiai matyti, kad šiuose dokumentuose yra pasirašęs ne tas pats asmuo, t. y. A. J. parašas Sutartyje yra galimai suklastotas. Teismui pridedamas 2014 m. liepos 28 d. A. J. išduotas įgaliojimas O. R., kuriame matyti A. J. parašas. Sulyginus parašus šiuose dviejuose dokumentuose, netgi „plika akimi“ yra matyti, kad parašas, esantis įgaliojime ir parašas, esantis Sutartyje ties A. J. rekvizitais, yra ne to paties asmens. Kadangi byla yra elektroninė ir į bylą ieškovo atstovas pateikė ne Sutarties originalą, o jos kopiją, atsakovė mano, kad yra pagrįsta išreikalauti iš ieškovo Sutarties originalą ir skirti byloje ekspertizę, siekiant nustatyti, ar parašas Sutartyje bei Įgaliojime ties A. J. vardu ir pavarde yra to paties asmens. Atsakovės įtarimus dėl galimai suklastoto jos velionio tėvo parašo Sutartyje sustiprina ir kartu su ieškiniu pateikti dokumentai, kurie kelia eilę klausimų bei abejonių dėl Sutarties sudarymo aplinkybių bei jos turinio, kuris visiškai neatitinka ieškovo ieškinyje dėstomų aplinkybių. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė teismui Sutartį, kurią, kaip jis pats teigia, sudarė su klientais – A. D., A. J., M. J. ir A. I. 2013 m. gruodžio mėn. Pažymi, kad pačioje Sutartyje nėra nurodyta jos sudarymo data, todėl identifikuoti jos sudarymo laikotarpį galima bus tik išgirdus jos sudaryme betarpiškai dalyvavusių asmenų paaiškinimus, tame tarpe ir ieškovo atstovo – vadovo K. D.. Kadangi pats ieškovas Sutartį įvardija kaip paslaugų teikimo sutartį, reikėtų pažymėti, jog CK 6.716 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta paslaugų sutarties samprata, t. y. paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, paslaugų teikimo sutartis yra dviejų šalių – kliento ir paslaugos teikėjo susitarimas. Iš pridedamos Sutarties turinio taip ir lieka neaiškus paslaugos teikėjas, t. y. visiškai neaišku, kas, su kuo ir dėl ko tarėsi, todėl toks susitarimas negali būti laikomas teisėtai sudarytu ir galiojančiu. Kaip matyti iš Sutarties 1.2 punkto, paslaugos teikėju yra įvardintas Centruty21 R-Estate, kas yra ne juridinis ar fizinis asmuo, o prekinis ženklas. Sutartyje nėra nei šį prekinį ženklą naudojančios bendrovės pavadinimo, nei atsakingo asmens parašo, kas akivaizdžiai patvirtina, jog susitarimas tarp paslaugos teikėjo ir kliento(-ų) nebuvo pasiektas. Šiuo atveju visiškai neaišku, kokiu pagrindu ieškinį atsakovų atžvilgiu reiškia TŪB „Penki laipsniai“, kuri sutartyje įvardinta ir pasirašė ne kaip paslaugos teikėjas, o kaip kliento atstovas. Sutartyje klientais nurodyti A. D., A. J., A. I., M. J.. Taigi, taip ir lieka neaišku, kodėl ieškovas Sutartį pasirašė kaip jų atstovas, kokiu teisiniu pagrindu jis atstovavo klientus (ar turėjo tam išduotą įgaliojimą) ir kokiu pagrindu jis reiškia ieškinį, save įvardindamas paslaugos teikėju. Akivaizdu, kad atsakyti į visus šiuos klausimus gali tik ieškovo atstovas K. D., kuris pasirašė Sutartį. Mano, kad K. D. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintinas būtinu, nes tik šis asmuo gali atsakyti į visus aukščiau nurodytus klausimus bei paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta Sutartis, kas su kuo ir dėl kokių paslaugų teikimo tarėsi, kokiomis aplinkybėmis Sutartyje atsirado A. J. parašas. Tuo pačiu pažymi, kad iš viešai prieinamų duomenų yra matyti, jog ieškovas neužsiima nekilnojamojo turto pardavimo veikla, tuo tarpu vykdo kavinių, klubų, barų, restoranų, gėrimų (alkoholinių) veiklą, o tai tik dar labiau sustiprina abejones dėl Sutarties teisėtumo. Atsakovė pagrįstai mano, jog tokia paini ir klaidinanti Sutartis buvo sudaryta tyčia, siekiant ateityje, išaiškėjus apie galimai suklastotą A. J. parašą šiame dokumente, išvengti atsakomybės. Jau iš ieškinio turinio yra matyti ieškovo painiai dėstomos aplinkybės, o įsigilinus į pateiktos Sutarties turinį apskritai nebeįmanoma suprasti, kokios šalys, dėl ko ir su kuo tarėsi. Galimai dėl tos pačios priežasties ieškinyje minimas O. R., kuris neva organizavo Sutarties pasirašymą ir iš kurio neva R. M. gavo pasirašytą Sutartį. Tikint tokia ieškovo versija, tampa neaišku, kokiomis aplinkybėmis sutartyje atsirado K. D. parašas ir kodėl Sutarties pasirašymas vyko per asmenis, kurių parašų šioje Sutartyje apskritai nėra. Šios ir dar kitos aplinkybės tik sustiprina manymą, jog atsakovės velionio tėvo parašas Sutartyje yra suklastotas, o iš jos siekiama nepagrįstai prisiteisti atlyginimą už jai nesuteiktas paslaugas. Tuo atveju, jeigu ieškovas vengs pateikti į bylą Sutarties originalą arba jo atstovas vengs pateikti byloje paaiškinimus, bus akivaizdu, kad tokiu būdu galimai mėginamas nuslėpti galimas klastojimo faktas. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad 2015 m. balandžio 23 d., mirus A. J., ji paveldėjo ginčo turtą – žemės sklypą ir pastatus, esančius adresu ( - ) (toliau – Turtas), tačiau atsakovė patvirtina, jog jai niekuomet nebuvo žinoma apie jos velionio tėvo sudarytus susitarimus su nekilnojamojo turto tarpininkais, tame tarpe ir su ieškovu sudarytą Sutartį, dėl Turto pardavimo. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, jog ji po velionio tėvo mirties perėmė palikėjo teises ir pareigas pagal Sutartį. Visų pirma, jeigu tikėti ieškovo versija, kad jis aktyviai ieškojo Žemės sklypo pirkėjų bei dėjo maksimalias pastangas Žemės sklypui parduoti, jam neabejotinai per tokį ilgą laiko tarpą būtų žinoma, kad mirė vienas iš jo klientų, kurio Turtą jis taip aktyviai pardavinėjo. Tačiau kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas nuo 2015 m. balandžio 23 d. (A. J. mirties) iki 2016 m. pabaigos net nežinojo apie jo mirtį ir per tokį ilgą laiko tarpą nesikreipė į atsakovę, neinformavo jos apie neva su jos velioniu tėvu sudarytą Sutartį, nepasiūlė peržiūrėti Sutarties sąlygų, nesupažindino jos su A. J., kaip potencialiu turto pirkėju. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovas jokių paslaugų nei atsakovei, nei jos velioniui tėvui neteikė, dėl ko ieškinys jos atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas. Pažymi, kad CK 6.156 straipsnyje yra įtvirtintas sutarčių laisvės principas, pagal kurį įpėdinis, perėmęs palikėjo teises, dėl tolimesnio sutarties vykdymo turi teisę nuspręsti pats. Taipogi civiliniame kodekse yra įtvirtintų nuostatų, kai įpėdiniams nebūtinai pereina palikėjo teisės ir pareigos pagal palikėjo sudarytas sutartis. Šiuo atveju, Sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, apie ją Klientė sužinojo tik gavusi ieškovo raštą, todėl yra akivaizdu, kad ji negali būti panaudota prieš atsakovę, kuriai apie ją nebuvo žinoma. Akivaizdu, kad atsakovė, žinodama apie tokios Sutarties egzistavimą, nebūtų sutikusi su jos sąlygomis, nes jos yra akivaizdžiai neprotingos: nustatytas 5 procentų plius PVM atlyginimas yra dvigubai didesnis negu rinkoje mokama už nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas (rinkoje tokių paslaugų įkainiai svyruoja nuo 1,5 iki 3 procentų). Šiuo atveju ieškovas pažeidė savo pareigą informuoti atsakovę apie tokios Sutarties egzistavimą, supažindinti su jos sąlygomis ir sudaryti galimybę apsispręsti dėl tokios sutarties vykdymo. Dėl šios ir kitų dėstomų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad atsakovė perėmė teises ir pareigas pagal Sutartį. Ieškovas ieškinyje teigia, jog atsakovė negalėjo nežinoti apie Sutartį, nes ji buvo A. J. dukra. Pažymi, kad atsakovė iš esmės su savo tėvu jokių santykių nepalaikė, kadangi pastarasis eilę metų piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Šią aplinkybę patvirtina pridedami medicininiai dokumentai iš Viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, iš kurių matyti, kad jau nuo 1991 m. atsakovės tėvui buvo nustatyta alkoholinė haliucinozė. Velionis alkoholiu piktnaudžiavo iki pat savo mirties, dėl ko atsakovė vengė su juo bendrauti, nes visą laiką jis būdavo apsvaigęs nuo alkoholio, su juo nebuvo įmanoma normaliai bendrauti / susikalbėti. Šias aplinkybes neabejotinai patvirtins ir kiti atsakovai. Taip pat pažymi, kad tik iš ieškinio atsakovė pirmą kartą sužinojo, jog neva Sutarties pasirašymą organizavo O. R.. Tokios aplinkybės jai niekuomet nebuvo žinomos, juo labiau, kad jokie „artimi santykiai“, kaip teigia ieškovas, jos su O. R. nesieja. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė neva slėpė Žemės sklypo pardavimo faktą nuo ieškovo. Pastarasis nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, pagrindžiančio, kad jis suteikė atsakovei Sutartyje nurodytas paslaugas, supažindino ją su potencialiu pirkėju, informavo apie Sutartį ir / ar jos sąlygas. Visiškai nesuvokiamas ieškovo teiginys, kad atsakovė, prieš priimdama palikimą, pati turėjo aktyviai domėtis bei išsiaiškinti, koks jo turinys. Kokiu būdu atsakovei galėjo tapti žinoma apie Sutartį, jeigu ieškovas per pusantrų metų laikotarpį pats nei karto neatvyko į neva jo pardavinėjamą objektą, nesusisiekė su atsakove, niekur nereklamavo Žemės sklypo pardavimo (bent jau tokių skelbimų atsakovė viešojoje erdvėje nerado). Taip pat pažymi, kad atsakovė su A. J., kuris jau nuo 2012 metų yra gretimo sklypo savininkas ir, kurio vadovaujamai bendrovei ji 2016 m. birželio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė Turtą, dėl Turto pardavimo susitiko 2016 m. vasaros pradžioje. Tuo metu A. J. jau buvo žinoma apie atsakovės tėvo mirtį. A. J. nei vienu žodžiu neužsiminė atsakovei apie 2014 metais vykusią Turto apžiūrą, apie Turto pardavimo tarpininką, kurio darbo rezultatas, anot jo 2016 m. lapkričio 29 d. pasirašyto pareiškimo, tapo jo ir jo verslo partnerio apsisprendimu įsigyti Turtą. Tuo atveju, jeigu jo pareiškime minimas R. M. atliko tokį didelį įdirbį dėl Turto pardavimo, kyla pagrįstas klausimas, kodėl A. J. apie šį asmenį net neužsiminė atsakovei, nors jie buvo susitikę ir derino pardavimo sąlygas keletą kartų. Nei viename iš šių susitikimų nei R. M., nei ieškovo atstovas nedalyvavo. Taip pat kyla klausimas, kodėl A. J. neinformavo R. M. ir / ar ieškovo apie atsakovės tėvo mirtį bei Turto įpėdinę bei naują savininkę – atsakovę. Visa tai tik dar kartą patvirtina, kad ieškovas atsakovei Sutartyje nurodytų paslaugų neteikė, dėl ko ieškinys jos atžvilgiu yra atmestinas. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu pasitvirtintų faktas, kad Sutartį pasirašė atsakovės velionis tėvas, akivaizdu, kad ieškovas nevykdė aukščiau nurodytų sutartinių įsipareigojimų ir nesuteikė atsakovams (tinkamai ir visa apimtimi) Sutartyje aptartų paslaugų, todėl neturi teisės gauti ieškiniu reikalaujamo dydžio atlygio. Tokią poziciją patvirtina kasacinio teismo išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014), kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis atlyginimas mokamas už agento suteiktas paslaugas; atsižvelgiant į tai, teismams yra svarbu nustatyti, koks buvo šalių elgesys sutarties galiojimo metu ir ar sutarties šalys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad būtų pasiektas sutarties tikslas – parduotas nekilnojamasis turtas. Pažymi, kad prie ieškinio pridedamas 2016 m. lapkričio 29 d. UAB „Ateities būstas“ direktoriaus A. J. pasirašytas pareiškimas (tuo pačiu ir 2014-02-07 apžiūros aktas) nepatvirtina fakto, kad ieškovas teikė paslaugas atsakovams. Visų pirma, kaip jau buvo minėta aukščiau, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė ir / ar jos velionis tėvas būtų taręsi su R. M. dėl Turto pardavimo. Tuo tarpu iš ieškovo teikiamo apžiūros akto ir A. J. pareiškimo susidaro įspūdis, kad ieškovas ir / ar jo neva pasitelkti asmenys sutartiniais santykiais buvo susiję ne su atsakovais, o su pačiu A. J. ir / ar jo vadovaujamomis įmonėmis ir / ar verslo partneriais. Esant tokiai situacijai, būtent A. J. ir turėtų būti atsakingas už jam suteiktas paslaugas ir / ar darbo rezultatą, nes, kaip jau minėta aukščiau, atsakovė nei iš ieškovo, nei iš R. M. jokių paslaugų negavo. Pažymi, kad pateiktame apžiūros akte yra tik A. J. parašas, vadinasi, apžiūroje nedalyvavo Turto savininkai. Byloje nėra nei vieno duomens, patvirtinančio, kad būtent ieškovas supažindino atsakovus su A. J. (juo labiau, kad A. J. bendrovė jau nuo 2012 metų yra gretino žemės sklypo savininku). Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai buvo informuoti apie Turto apžiūrą ir / ar į ją buvo kviečiami. Šios aplinkybės patvirtina, jog tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo susiklostę jokie sutartiniai teisiniai santykiai, dėl ko ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Be kita ko, pažymi, kad ginčo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, tuo tarpu analizuojant jos turinį, akivaizdu, kad ji pažeidžia Klientų, kaip vartotojų teises: nėra detalizuotos paslaugos, terminai, šalių įsipareigojimai, mokėtinas pagal sutartį atlyginimas yra išreikštas neaiškiai ir nesuprantamai. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2009). Šiuo atveju atsakovai yra fiziniai asmenys, turėję ketinimų parduoti šeimos turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį būstą, o ieškovas ir / ar jo pasitelktas asmuo (kaip teigiama ieškinyje, nors nėra pateikta nei vieno šias aplinkybes patvirtinančio įrodymo) – profesionalias paslaugas teikiantis juridinis asmuo, todėl sudaryta paslaugų sutartis vertintina ir vartojimo sutartims būdingų ypatumų aspektu (CK 6.188 straipsnis). Ieškovas nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis tinkamai vykdė Sutartimi prisiimtą įsipareigojimą, t. y. vykdyti pirkėjų paiešką Turtui. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, turi pareigą įrodyti savo ieškinio reikalavimus, o ne dėstyti deklaratyvius teiginius. Šiuo atveju ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio aplinkybes, jog jis ieškojo pirkėjų Žemės sklypui ir atsakingai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Netgi jeigu patikėtume ieškovo ieškinyje dėstoma pozicija, akivaizdu, kad Žemės sklypo parodymas šio sklypo kaimynui (nepaneigta tikimybė, kad būtent su A. J. ieškovą ir / ar jo pasitelktus asmenis siejo tarpusavio sutartiniai santykiai ar susitarimai) negali būti laikoma aktyvia klientų paieška. Ieškovas ieškinyje neigia, kad atsakovai galėjo patys pažinoti A. J., tačiau ieškovui, kuris teigia nuo 2013 metų teikęs klientų paiešką atsakovų Turtui parduoti, neabejotinai žinoma, kad atsakovų žemės sklypas ribojosi su UAB „Plagula“ (dabar UAB „Ateities būstas“) sklypu, todėl A. J. atsakovams buvo žinomas kaip gretimo sklypo kaimynas, kuris jau ir anksčiau ne kartą domėjosi šio Žemės sklypo pirkimu. Taigi, šiuo atveju ieškovas, teigdamas, jog suteikė atsakovei tarpininkavimo paslaugas, turi pareigą šias aplinkybes įrodyti. Su ieškiniu tokių įrodymų ieškovas nepateikė, dėl ko jo ieškinys yra nepagrįstas. Dėl ieškovo nepagrįstai ir neteisingai skaičiuojamo atlyginimo dydžio – tokio pobūdžio paslaugų sutartis atlyginimas mokamas už agento suteiktas paslaugas. Be to, teismas išaiškino, kad jeigu agentas paslaugas suteikė nepilnai, jis turi teisę gauti tik dalį atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014). Ieškovas, reikšdamas tokio pobūdžio reikalavimus, privalo pagrįsti ir pateikti įrodymus, ką konkrečiai jis atliko, ieškodamas klientų, kokius atliko darbus, už kokias konkrečiai paslaugas reikalauja 5 procentų plius PVM dydžio atlyginimo, kuris yra dvigubai negu rinkoje mokamas atlygis žinomoms nekilnojamojo turto agentūroms už analogiško pobūdžio paslaugas. Nesant byloje tokių įrodymų, apskritai negalima svarstyti klausimo dėl atlyginimo ieškovui sumokėjimo ar priteisimo. Juo labiau, kad ieškovas nepagrindė, kokius darbus ar paslaugas suteikė atsakovams, už kurias jie turėtų sumokėti dvigubai didesnį atlyginimą negu yra jau eilę metų nusistovėjęs rinkoje. Taigi, toks ieškovo reikalavimas yra neįrodytas ir negali būti tenkinamas. Atsakovė taip pat nesutinka su tuo, kad ieškovas prašomą priteisti atlygio dydį skaičiuoja nuo viso pardavimo sandorio, kurio metu buvo parduotas ne tik žemės sklypas, tačiau ir kiti statiniai. Ieškovas ieškinyje teigia, kad neva žemės sklype esantys pastatai yra menkaverčiai, tačiau tuo pačiu ieškinyje nurodo, kad statinių rinkos vertė – 69 240 Eur. Tokia Ieškovo pozicija taip ir lieka neaiški, t. y. kodėl atlyginimą už neva suteiktas paslaugas dėl Žemės sklypo pardavimo jis skaičiuoja būtent nuo visos pardavimo kainos, jeigu kartu su žemės sklypu buvo parduoti 69 240 Eur vertės pastatai. Ieškovas ieškinyje teigia, kad 2014 m. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis neva patvirtina, jog ant žemės sklypo buvę statiniai nebuvo vertinami nei pardavėjų, nei pirkėjų, nes Žemės sklypas buvo perkamas su tikslu Žemės sklypą naudoti naujo daugiabučio pastato statybai. Tačiau ieškovas visiškai ignoruoja aplinkybę, kad atsakovė 2014 m. pirkimo – pardavimo sandoriuose, kurie neįvyko / buvo panaikinti net nedalyvavo, todėl nėra pagrindo jos 2016 metais sudarytą sandorį sieti su 2014 m. sandoriu, kuris, be kita ko, buvo panaikintas. Be to, yra akivaizdžiai matyti, kad šie sandoriai sudaryti skirtingomis sąlygomis, dėl ko ieškovo paskaičiavimai yra akivaizdžiai neteisingi. Teismo prašo ieškovo TŪB „Penki laipsniai“ ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas V. K. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus.

9Teismo posėdžio metu atsakovė A. I. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.

10Teismo posėdžio metu atsakovės I. J. atstovė advokatė A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

11Teismo posėdžio metu atsakovė M. J. ir jos atstovas advokatas V. N. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip visiškai nepagrįstą. Nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovas, jis pirkėjų neieškojo ir nerado. Žemės sklypui pirkėjus susirado pačios atsakovės. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Sutarties nuostatas ieškovas turėjo įvykdyti Sutarties 3.1 ir 4.1 punktuose numatytus įsipareigojimus, t. y. rasti žemės sklypo pirkėją už ne mažesnę nei 1 350 000,00 LT (390 987,03 Eur) sumą. Dėl kitokių sumų šalys privalėjo sudaryti rašytinį susitarimą, tačiau į bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. būtent ieškovas vykdė žemės sklypo pirkėjo paiešką, nes faktiškai nuo to laiko bendradarbiavimas tarp ieškovo ir atsakovių nutrūko. Prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Ieškinys atmestinas.

13Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas TŪB „Penki Laipsniai“ pateikė teismui neva 2013 m. gruodžio mėn. sudarytą Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo ieškoti pirkėjų klientams – A. D., A. J., M. J., A. I. – nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamojo turto objektui – žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), plotas 9,81 a, esančiam adresu ( - ); o minėti klientai įsipareigojo sumokėti ieškovui 5 procentų plius PVM dydžio atlygį nuo faktinės nekilnojamojo turto objekto pardavimo kainos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ir pinigų (avanso ar visos sumos) sumokėjimo klientui dienos. Minėto žemės sklypo bendraturčiams – A. D. – priklausė 177/981, A. J. – 268/981, M. J. – 268/981, A. I. – 268/981 Žemės sklypo dalys; o 2016 m. birželio 16-17 dienomis buvo sudarytos Žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sutartys, t. y. – 2016-06-16 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-6976 tarp UAB „Ateities būstas“ ir A. D.; 2016-06-16 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-6963 tarp A. I. ir M. J. bei UAB „Gaudita“; 2016-06-17 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-6996 tarp UAB „Ateities būstas“ ir I. J.. Nustatyta, kad atsakove byloje patraukta I. J., sklypo 268/981 dalį ir statinius, esančius ( - ), paveldėjo po 2015 m. balandžio 23 d. A. J. mirties.

14Ieškovo teigimu, nekilnojamojo turto objektas parduotas ieškovo surastam pirkėjui, o tiksliau – su juo susijusioms įmonėms, todėl atsakovės A. I., M. J. ir I. J. (perėmusi teises ir pareigas pagal paveldėjimo teisės liudijimą iš A. J.) privalo ieškovui sumokėti Sutartimi sulygto dydžio mokestį už tarpininkavimo paslaugas. Kaip minėta, ieškovo paskaičiavimu, atsakovės jam skolingos iš viso 17 239,79 Eur. Tuo tarpu atsakovės tvirtina, kad pirkėjus savo sklypo dalims susirado pačios, be jokių tarpininkų; ginčija patį sutarties pasirašymo faktą.

15Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovą ir atsakoves siejančių teisinių santykių kvalifikavimo bei jo nulemtų šalims kylančių teisinių padarinių (sutartinės civilinės atsakomybės) taikymo.

16Pirmiausia pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011; etc.). Taigi, kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Taigi, kaip minėta, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

17Antra, paminėtini aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai bei nagrinėjamam ginčui aktualios materialiosios teisės normos. Taigi, CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016; 2017 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017).

18Trečia, pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo ir dėl netinkamai vykdant sutartines pareigas atsiradusios skolos grąžinimo, esant rašytinės formos sutarčiai, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis ir ji galiojo, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 178 straipsnis).

19Ketvirta, pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Tokio pobūdžio sutarčių specifiką, pabrėžiant, kad esminis atlygintinos paslaugų teikimo sutarties požymis yra tai, kad šia sutartimi yra susitariama dėl konkrečios paslaugos teikimo ir, teikdamas paslaugas, paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai bei protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.716 straipsnis, 6.718 straipsnio 1 dalis). Nurodytas teisinis reguliavimas taip pat patvirtina tai, kad paslaugų sutarties esminė sąlyga – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus (suteiktas paslaugas). Iš sutarties šalies įsipareigojimo atlikti tam tikrą užduotį (įvykdyti užsakymą) tiesiogiai išplaukia ir jos teisė gauti atlygį už darbų rezultatą.

20Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinių paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi, įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai. Į šiuos paslaugų sutarties ypatumus būtina atsižvelgti sprendžiant dėl paslaugų sutarties nutraukimo sąlygų ir jų vykdymo. Be to, taip pat būtina vadovautis bendrosiomis prievolių ir sutarčių teisės nuostatomis, įpareigojančiomis sutartinių teisinių santykių dalyvius elgtis sąžiningai, vykdant prievoles bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi (CK 6.38, 6.158, 6.200 straipsniai).

21Penkta, pažymėtina, jog CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, taip pat sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama; įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007). Taigi kliento teisė sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės vienašališkai nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą, ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę pasitraukti iš sutarties. Kai naudojasi šia teise klientas, turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai – pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).

22Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), plotas 9,81 a, esantis adresu ( - ), dėl kurio šalys neva 2013 m. gruodžio mėn. buvo sudarę Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, buvo parduotas ieškovo surastam pirkėjui, o atsakovės nesumokėjo ieškovui sutartyje sulygtos kainos, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti sumokėti skolą; atsakovėms geranoriškai to nepadarius, prašo teismo priteisti iš atsakovės A. I., 5 805,99 Eur (5 635,08 Eur skola už tarpininkavimo paslaugas ir 170,91 Eur kompensuojamųjų palūkanų), iš atsakovės I. J. 5 618,58 Eur (5 445,00 Eur skola už tarpininkavimo paslaugas ir 173,58 Eur kompensuojamųjų palūkanų) ir iš atsakovės M. J. 5 815,22 Eur (5 635,08 Eur skola už tarpininkavimo paslaugas ir 180,14 Eur kompensuojamųjų palūkanų). Savo reikalavimą priteisti skolą ieškovas grindžia argumentais, kad ieškovas dar 2014 m., vykdydamas minėtą Sutartį, surado galimai potencialų pirkėją turtui – aukščiau paminėtam žemės sklypui, – UAB „Plagula“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „Ateities būstas“), ir šias aplinkybes patvirtina pirmiausiai tai, kad 2014 m. rugpjūtį Klientai (o būtent atsakovė A. I., O. R., velionio A. J. atstovas pagal įgaliojimą, ir A. D.) jau ketino sudaryti Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, ir buvo atvykę netgi pas notarą dėl galimų Klientams nuosavybės teise priklausiusių Žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sandorių tvirtinimo ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartis dėl savo dalių pardavimo, tačiau neatvykus vienai iš bendrasavininkių – atsakovei M. J., ir nesudarius sandorio dėl jai priklausiusios Žemės sklypo dalies pardavimo, pasirašytos sutartys buvo nutrauktos ir Žemės sklypas nebuvo parduotas, nes pirkėjas turėjo tikslą įsigyti visą Žemės sklypą, o ne jo dalį; ir, antra, – 2014 m. vasario 7 d. Apžiūros aktai Nr. 3 ir Nr. 4, kuriuose pasirašė tiek R. M., teikęs Klientams (tame tarpe ir atsakovėms) tarpininkavimo paslaugą ieškovo pavedimu, tiek būsimo pirkėjo UAB „Plagula“ direktorius A. J., tiek architektas A. K.. Dargi, ieškovas teigia, kad žemės sklypo apžiūros faktą A. J. papildomai pakartotinai patvirtino 2016 m. lapkričio 29 d. pareiškimu, kuriame nurodo, kad būtent R. M. parodė Žemės sklypą ir suteikė visą susijusią informaciją. Atsakovės, nors ir po dviejų metų, tačiau žemės sklypą pardavė būtent tam pačiam pirkėjui (ir su juo susijusiai įmonei), t. y. – 2016 m. birželio 16-17 dienomis buvo sudarytos Žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sutartys. 2016-06-16 sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys: tarp UAB „Ateities būstas“ (atstovaujamas A. J.) ir A. D., Nr. 1-6976, bei tarp A. I., M. J. ir UAB „Gaudita“ (atstovaujamas L. B.), Nr. 1-6963 bei 2016-06-17 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „Ateities būstas“ ir I. J., Nr. 1-6996, – todėl, neatsiskaičiusios su ieškovu, atsakovės liko skolingos pagal Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartyje nustatytas sąlygas, t. y. – 5 procentus plius PVM nuo turto pardavimo kainos. Tačiau teismas šiuos ieškovo argumentus bei juos neva pagrindžiančius įrodymus vertina kritiškai.

23Primintina, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, o 2 dalyje numatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-684/2015; etc.). Taigi, vertinant pateiktą 2013 m. gruodžio mėn. Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pagal jos 2 punktą ginčo šalys nesitarė dėl galimybės prievolę įvykdyti dalimis, t. y. buvo tartasi, jog paslaugos teikėjas suras pirkėją žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), plotas 9,81 a, esantis adresu ( - ); o pagal Sutarties 3.1 ir 4.1 punktus, ieškovas įsipareigojo rasti viso ką tik paminėto žemės sklypo pirkėją už ne mažesnę nei 1 350 000,00 Lt (390 987,03 Eur) sumą; susitarimo dėl kitokios sumos Sutartyje – nėra, tuo tarpu sklypas 2016 m. buvo parduotas už 343 350 Eur. Antra, teismui nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. būtent ieškovas būtų vykdęs žemės sklypo pirkėjo paiešką (CPK 12, 178 straipsniai); be kita ko, šioje vietoje pažymėtina, kad UAB „Plagula“ buvo šalia esančio sklypo savininkas, t. y. – kaimyninio sklypo savininkas, todėl pagrįstu laikytinas atsakovių atsikirtimas, jog sklypo parodymas kaimynui negali būti vertinamas kaip sklypo parodymas potencialiam pirkėjui ar jo suradimas. Trečia, iš viso kritiškai vertintina teismui pateikta ginčo 2013 m. gruodžio mėn. Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis, nes Sutartyje paslaugos teikėju nurodytas Century21 R-Estate, su nuoroda į R. M. rekvizitus, nors pačią sutartį kaip nurodyta, pasirašė TŪB „Penki Laipsniai“ direktorius K. D. (vardas, pavardė įrašyti ranka). Patikrinus VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad TŪB „Penki Laipsniai“ organų (direktoriaus) nėra registruota, o šio Tikrosios ūkinė bendrijos dalyviais nuo 1997-05-06 yra R. D. bei nuo 2006-07-31 – M. D.; todėl, kritiškai vertintinas ir teismui pateiktas TŪB „Penki Laipsniai“ direktoriaus R. D. 2012-03-06 išduotas įgaliojimas darbuotojui K. D. atstovauti įmonę TŪB „Penki Laipsniai“ santykiuose su tiekėjais ir klientais. Juolab, kad pats K. D., bylos duomenimis, gyvena ir dirba Anglijoje ir kaip teismo posėdyje parodė, apklaustas liudytojas R. D., nors Sutartyje įrašyta, jog ją TŪB vardu pasirašo direktorius K. D., Sutartyje TŪB vardu pasirašė būtent jis – R. D. (CPK 177, 185 straipsniai). Ketvirta, visiškai neaišku, kokiu pagrindu paslaugos teikėjo atstovu yra nurodytas R. T. M., o Sutartį pasirašo neva K. D., nors parašas kaip minėta yra R. D. (sulyginus Sutartyje ir pirmiau paminėtame Įgaliojime esančius parašus – akivaizdžiai matyti, jog parašas to paties asmens – R. D.). Penkta, ieškovo pateikti 2014 m. vasario 7 d. Apžiūros aktai Nr. 3 ir Nr. 4, kuriuose pasirašė R. T. M., UAB „Plagula“ direktorius A. J. ir pirkėjo architektas A. K., – niekaip nepatvirtina teiginio, kad ieškovas teikė tarpininkavimo paslaugas pagal ginčo Sutartį; nė viename iš šių aktų nėra nė vieno iš atsakovų parašo. Teismui nepateikta jokių įrodymų kokiais pagrindais R. T. M. teikė tarpininkavimo paslaugas ieškant pirkėjus žemės sklypui, nes teismui nėra pateikta įrodymų apie darbo sutarties ar kitos sutarties tarp TŪB „Penki Laipsniai“ ir R. T. M. sudarymą arba kitų dokumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad R. T. M. veikė kaip įgaliotas TŪB „Penki Laipsniai“ atstovas. Šešta, pagal byloje esančius duomenis, žemės sklypo pirkėjų paieškas vykdė pačios atsakovės – ir šias aplinkybes patvirtina 2016 m. birželio 16-17 dienomis sudarytos Žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sutartys: 2016-06-16 pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „Ateities būstas“ ir A. D. Nr. 1-6976; 2016-06-16 pirkimo – pardavimo sutartis tarp A. I., M. J. ir UAB „Gaudita“ Nr. 1-6963; 2016-06-17 pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „Ateities būstas“ ir I. J. Nr. 1-6996.

24Taigi, teismo vertinimu, ieškovas savo argumentui, jog jis surado potencialų pirkėją – UAB „Plagula“, patvirtinti – nepateikė jokių įrodymų; taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Gaudita“ ir UAB „Plagula“ vadovai yra verslo partneriai ar kitaip susiję asmenys, dėl ko teismas turėtų vertinti pirmiau paminėtas 2016 m. birželio 16-17 dienomis sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis kaip su jo surastu pirkėju ir iš to atsirandančia pasekme – pagal ginčo Tarpininkavimo sutartį atsakovių prievolės sumokėti už suteiktą paslaugą buvimą (CK 6.716 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Tuo tarpu atsakovės savo atsikirtimams į ieškinį pagrįsti nurodo, kad vien ta aplinkybė, jeigu laikyti, kad sutartis apskritai buvo sudaryta, teisėta ir galiojanti, – ieškovas įsipareigojo surasti žemės sklypo pirkėją už ne mažesnę nei 1 350 000,00 LT (390 987,03 Eur) sumą, o šios sąlygos neįvykdžius, faktiškai Sutartis nustojo galioti – ir su tuo teismas visiškai sutinka. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad teismas atsižvelgia į tai, jog ginčo sutartyje nėra aptariama, kokiu būdu klientas privalo informuoti paslaugų teikėją apie sutarties nutraukimą ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą laikyti, kad atsakovės kokiu nors būdu būtų įvykdžiusios aptariamą pareigą informuoti ieškovą apie tai, kad jos nebesinaudos ieškovo teikiamomis paslaugomis, kad žemės sklypui pirkėją ieškos pačios ir sutartis su ieškovu yra nutraukiama. Tačiau, kita vertus, atsakovių valią nutraukti sutartį patvirtino aplinkybės, kad žemės sklypas nebuvo parduotas 2014 m. rugpjūčio mėn., bei faktas, kad ieškovas iki pat sužinojimo apie 2016 m. birželio 16-17 dienomis sudarytas sutartis, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie sutarties vykdymą. Taigi, ieškovas, 2014 m. rugpjūčio mėn. nepardavus klientų turto jo surastam pirkėjui, iki pat 2016 m. birželio 16-17 d. d. – nesiėmė jokių veiksmų, o šiuo metu nepagrįstai siekia išsiieškoti mokestį už paslaugas, kurios klientėms faktiškai nebuvo suteiktos. Ieškovas, be kita ko, tokių paslaugų teikimo srityje veikė kaip profesionalas, išmanantis šią sritį ir, tikėtina, jo veiklos praktikoje yra buvęs ne vienas atvejis, kai klientai nesumoka už paslaugas sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis. Teismo manymu, paaiškėjus aplinkybėms, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. nepavyko parduoti klientų turto surastam pirkėjui, ieškovas turėjo veikti sąžiningai, protingai, imtis priemonių išsiaiškinti tikrąją atsakovių valią dėl tolimesnės sutarties vykdymo ir, nelaukiant kol atsakovės pačios susiras pirkėją, priimti sprendimą dėl tolesnio sutarties vykdymo – ar jos sąlygų pakeitimo, ar, apskritai, jos nutraukimo. Taigi, byloje nustatytas ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisėtumo kriterijus ir sąžiningo sutarties šalies elgesio principus. Todėl, teismo manymu, pagrįstas atsakovių teiginys, jog faktiškai nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. bendradarbiavimas tarp ieškovo ir atsakovų nevyko ir todėl šioje situacijoje buvo pagrįsta manyti, jog sutartis nustojo galioti. Be to, paminėtina ir tai, kad nepaisant nurodyto, ieškovo argumentai dėl atsakovės I. J., kuri net nebuvo ginčo sutarties šalimi, o tik paveldėjo ginčo turtą po A. J. mirties, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Teismas pritaria šios atsakovės argumentui, jog atsakomybė dėl prievolės nevykdymo paveldėjus turtą jai negali būti taikoma vien jau todėl, kad apie ginčo tarpininkavimo sutartį ji neturėjo galimybės apskritai sužinoti, nes ji nebuvo registruota viešame registre. Apklaustas liudytojas R. T. M. patvirtino, kad su I. J. niekada nebuvo susitikęs ir jokių derybų su ja dėl jai priklausančios žemės sklypo dalies pardavimo nevedė. Kita vertus, teismui kelia daug abejonių ir pati sutartis, tiek dėl turinio, tiek dėl joje esančių šalių parašų tikrumo (CPK 185 straipsnis).

25Taigi, įvertinus nustatytų bylos aplinkybių visetą konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), plotas 9,81 arai, esantį adresu ( - ), pardavė jo surastam pirkėjui, todėl ieškinys atmestinas.

26Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, reikalavimai dėl materialiųjų palūkanų bei 6 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo taip pat atmestini.

27Ieškinį atmestus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių nepriteisiamos.

28Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovė I. J. advokatei už teisinę pagalbą sumokėjo 1 950,00 Eur, atsakovė M. J. advokatui sumokėjo 900,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovėms iš ieškovo (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

29Valstybė patyrė 44,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei ieškinį atmetus, minėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo.

30Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

32ieškinį atmesti.

33Priteisti iš ieškovo Tikrosios ūkinės bendrijos „Penki Laipsniai“, juridinio asmens kodas 120400120, atsakovei I. J., asmens kodas ( - ) 1 950,00 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt eurų) išlaidų už advokatės teisinę pagalbą.

34Priteisti iš ieškovo Tikrosios ūkinės bendrijos „Penki Laipsniai“, juridinio asmens kodas 120400120, atsakovei M. J., asmens kodas ( - ) 900,00 Eur (devyni šimtai eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

35Priteisti iš ieškovo Tikrosios ūkinės bendrijos „Penki Laipsniai“, juridinio asmens kodas 120400120, į valstybės biudžetą 44,04 Eur (keturiasdešimt keturi eurai 04 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

36Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės... 5. Atsakovė A. I. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka,... 6. Atsakovė M. J. atsiliepimą pateikė praleidusi teismo nustatytą terminą,... 7. Atsakovė I. J. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su juo, prašo... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas V. K. prašė ieškinį... 9. Teismo posėdžio metu atsakovė A. I. su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 10. Teismo posėdžio metu atsakovės I. J. atstovė advokatė A. S. su ieškiniu... 11. Teismo posėdžio metu atsakovė M. J. ir jos atstovas advokatas V. N. su... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas TŪB... 14. Ieškovo teigimu, nekilnojamojo turto objektas parduotas ieškovo surastam... 15. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovą ir atsakoves... 16. Pirmiausia pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo... 17. Antra, paminėtini aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai bei nagrinėjamam... 18. Trečia, pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas... 19. Ketvirta, pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis... 20. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinių paslaugų teikimą,... 21. Penkta, pažymėtina, jog CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas... 22. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad turtas – žemės sklypas,... 23. Primintina, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog aiškinant... 24. Taigi, teismo vertinimu, ieškovas savo argumentui, jog jis surado potencialų... 25. Taigi, įvertinus nustatytų bylos aplinkybių visetą konstatuotina, kad... 26. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, reikalavimai dėl... 27. Ieškinį atmestus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš... 28. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas... 29. Valstybė patyrė 44,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 30. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 32. ieškinį atmesti.... 33. Priteisti iš ieškovo Tikrosios ūkinės bendrijos „Penki Laipsniai“,... 34. Priteisti iš ieškovo Tikrosios ūkinės bendrijos „Penki Laipsniai“,... 35. Priteisti iš ieškovo Tikrosios ūkinės bendrijos „Penki Laipsniai“,... 36. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...