Byla 2A-1374-798/2014

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fiat lux“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GeoSieksnis“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Fiat lux“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fiat lux“ priešieškinį dėl 2011 m. kovo 10 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto ir 2011 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0054 pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo J. M..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 61 707,00 Lt už atliktus darbus, 1079,87 Lt delspinigių, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodo, kad tarp jo, t.y. ieškovo (subsubrangovo) ir atsakovo (subrangovo) 2011 m. kovo 10 d. buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. 2011 03/01 dėl geodezinių ir geologinių darbų vykdymo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) panaudoto branduolinio kuro laikinos saugyklos B1 statybos komplekse. Ieškovas, kaip darbų vykdytojas, pagal atsakovo, kaip užsakovo, technines užduotis įsipareigojo vykdyti geodezinius ir geologinius darbus nurodytame statybos objekte, už kuriuos atsakovas turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Ieškovas nurodė, kad tinkamai įvykdė atsakovo užduotis, tačiau atsakovas neatsiskaitė už darbus, nors šie buvo pilnai atlikti ir perduoti atsakovui pagal 2011 m. liepos 1 d. šalių pasirašytą Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, taip liko ieškovui neapmokėta už atliktus darbus PVM sąskaita faktūra GSK Nr. 0054 (61 797,00 Lt sumai), kurią atsakovas turėjo apmokėti ne vėliau kaip per 60 dienų. Papildomai nurodo, kad visus atliktus ginčo darbus priėmė atsakovo atstovas J. M., kuris pasirašė 2011 m. liepos 1 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, atsakovas ieškovui jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar kitų sutarties vykdymo aspektų nepateikė. Šiai dienai atsakovas visiškai neatsižvelgia į ieškovo raginimus ir toliau vengia mokėti už atliktus darbus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad atsakovas ir UAB „Vėtrūna“ 2010 m. rugsėjo 15 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 884-17 dėl vidaus ir lauko elektros įrengimo ir vidaus ir lauko silpnų srovių įrengimo darbų statant Ignalinos atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro laikiną saugyklą B1 atlikimo. Atsakovas geodezinių darbų atlikimui pasirinko ieškovą UAB „GeoSieksnis“. Atsakovas ir ieškovas 2011 m. kovo 10 d. sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. 2011 03/01, pagal kurios 1.3 punktą ieškovas įsipareigojo vykdyti geodezinius ir geologinius darbus pagal atsakovo pateiktus techninius duomenis, o atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pagal Sutarties 2.3 punktą atsakovas ir ieškovas susitarė, jog atliekamų darbų kainos skaičiuojamos pagal įkainius, nurodytus priede Nr. 1. (Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmatoje), kurioje nurodyta darbų atlikimo kaina – 22 370,00 Lt. Šią sumą atsakovas vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus apmokėjo pagal ieškovo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. GSK-0029 ir laukė kol ieškovas pats įvykdys visus savo sutartinius įsipareigojimus, t.y. perduos visus darbų rezultatus. 2011 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas vietoje darbų rezultatų perdavimo, atsakovui pateikė dar vieną PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0054 apmokėjimui dėl atliktų darbų, kurios suma sudarė 61 797,00 Lt. Atsakovas mano, kad ši ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra yra nepagrįsta ir su ja nesutinka. Nurodo, kad sutarties šalys susitarė ir dėl atliekamų darbų kiekių, ir nustatė konkrečią atliekamų darbų kainą – 22 370,00 Lt, bei tuo pačiu vėliau nekeitė šių sutartų darbo kiekių ir nedavė jokių papildomų nurodymų, skirtų ieškovui dėl kurių galėtų sutartinė kaina padidėti. Atsakovas už šiuos sutartus darbus ieškovui sumokėjo visą sutartą sumą. Pažymi, kad sutartyje nėra įvirtinta ir tai, kad ieškovas turi teisę vienašališkai pakeisti darbų kainą ir apimtį. Šiuo atveju ieškovas tai ir padarė, be jokio teisinio pagrindo, veikdamas savo rizika prisiėmė visas pasekmes, tame tarpe ir nuostolių atsiradimą. Taip pat pažymi, jog iš 2011 m. liepos 1 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto 6-7 punkto matyti, kad ieškovas neva atliko apšvietimo KL W 39 trasos geodezinę nuotrauką ir Kelio apšvietimo ir jėgos tinklų tranšėjos geodezinę nuotrauką, nors dėl šių darbų atlikimo sutartyje abi šalys nebuvo susitarusios ir nebuvo nustačiusios tų darbų kiekio ir kainos. Taip pat atsakovas nurodo, kad be pagrindo ieškovas 2011 m. liepos 1 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo punkte nurodė, jog iš viso atliko 932 vnt. bandymų dinaminiu štampu ir mano, kad šie duomenys neatitinka tikrovės. Nurodo, kad atsakovo UAB „Fiat lux“ darbuotojas J. M. pasirašė 2011 m. liepos 1 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau tai nepatvirtina, jog tie darbai buvo faktiškai atlikti. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovas prašo teismo, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

7Byloje atsakovas pateikė priešieškinį. Jis prašo 2012 m. liepos 1 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir 2011 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0054 pripažinti negaliojančiais. Nurodė, kad ieškovas dalį papildomų geodezinių darbų galimai atliko pagal tiesioginius generalinio rangovo UAB „Vėtrūna“ raginimus. Teigia, kad ieškovas geodezinius darbus atliko neturėdama sutarties nei su UAB „Vėtrūna“, nei su atsakovu UAB „Fiat lux“. Atsakovo manymu, ieškovas greičiausiai nusprendė pasinaudoti pasirašyta Sutartimi su atsakovu UAB „Fiat lux“ ir apgaulės būdu sukūrė situaciją apie Akte nurodytus darbus atsakovo užsakytus darbus. Pažymi, kad su Aktu ir Sąskaita atsakovas nesutinka, kadangi jie yra nepagrįsti ir neteisėti. Nurodo, kad Aktas neteisėtai pasirašytas asmens, kuris neturėjo įgaliojimų pagal Sutartį pasirašyti darbų-atlikimo-perdavimo akto. Mano, kad ieškovas privalėjo žinoti, kad nesant susitarimo dėl tam tikrų darbų (darbų etapo) kainos, atliekamų darbų pobūdžio ir kiekių, jokie darbai savo nuožiūra negali būti atliekami, o jeigu jis juos atliko tikėdamasis, jog už atliktus darbus atsakovas atsiskaitys, tai jis veikė savo nuožiūra ir savo rizika. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad ieškovas Akte nurodytus darbus atliko savo nuožiūra, be teisinio pagrindo, todėl veikė savo rizika, ir prisiėmė visas su tuo susijusias pasekmes, tame tarpe ir nuostolių atsiradimą ir neturi jokio pagrindo reikalauti atsakovą sumokėti 61 707,00 Lt sumą už vienašališkai atliktus darbus neturi. Taip pat atsakovas mano, kad Aktą pasirašė neįgaliotas įmonės darbuotojas. Pagal ieškovo ir atsakovo susitarimą, atsakovo pusėje buvo paskirtas atsakingas asmuo S. K., kuris turėjo visus įgaliojimus pasirašyti su sutartimi susijusius dokumentus, teikti technines užduotis ir pan. Šiuo atveju ieškovas pateikė Aktą pasirašyti kitam UAB „Fiat lux“ darbuotojui J. M., kuris pasak atsakovo, jokio teisinio pagrindo atstovauti atsakovą pagal sutartį neturėjo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad tiek Aktas, tiek jo pagrindu išrašyta sąskaita yra pripažintina negaliojanti. Taip pat pažymi, jog ieškovas neatliko apšvietimo KL W 39 trasos geodezinės nuotraukos ir Kelio apšvietimo ir jėgos tinklų tranšėjos geodezinės nuotraukos.

8Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir mano, kad atsakovas vengdamas prisiimtų įsipareigojimų ir reikšdamas neatitinkančias tikrovės, prieštaringus motyvus veikia nesąžiningai, klaidinančiai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovas pažymi, kad darbai, numatyti pasirašytoje šalių 2011 m. kovo 10 d. darbų atlikimo sutartyje Nr. 2011/03/01, buvo reikalingi strateginiam valstybės objektui – Ignalinos atominei elektrinei, įgyvendinant ES paramos ir valstybės lėšomis finansuojamą projektą (B1) dėl Laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos ir eksploatacijos. Darbų ir paslaugų užsakovas yra Ignalinos atominė elektrinė, pagrindinis rangovas – Vokietijos konsorciumas Nukem-GNS. Visi ieškovo atlikti geodeziniai ir geologiniai darbai buvo vykdomi atsižvelgiant į užsakovo IAE ir pagrindinio generalinio rangovo „Nukem-GNS“ keliamus reikalavimus. Projekte dalyvavo: IAE, „Nukem-GNS“, „Vėtrūna“, „Fiat lux“, „GeoSieksnis“. Ieškovo ir atsakovo santykiai dėl 2011 m. kovo 10 d. Sutarties vykdymo trūko nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn. ir iš esmės pasibaigė tada, kai paaiškėjo, jog atsakovas dėl finansinių nesutarimų su užsakovu UAB „Vėtrūna“ nesiruošia mokėti ieškovui už atliktus darbus. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais dėl konkrečios darbų apimties ir konkrečios darbų kainos. Pažymi, kad pasirašytos Sutarties nuostatų lingvistinė reikšmė sutampa su tikraisiais šalių ketinimais. Šalys nesusitarė dėl konkrečios atliktinų darbų apimties ir tai aiškiai nurodė Sutarties sąlygose: geodeziniai ir geologiniai darbai atliekami pagal pateikiamas užduotis (1.3. p.), pagal jose nurodytas apimtis, techninius parametrus ir terminus (1.5. p.), tikslus kiekis nustatomas surašant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus (2.4. p.), įsipareigojama suteikti darbų kiekį, kurių sąmata nėra mažesnė kaip 300 Lt be PVM per vieną darbo dieną (4.2.1. p.). Ieškovo manymu, šalys nesusitarė ir negalėjo susitarti dėl konkrečios darbų apimties, nes tokiame sudėtingame statybos objekte naujas poreikis dėl konkrečių geodezinių ir geologinių darbų kildavo vos ne kiekvieną dieną ir jų numatyti iš anksto buvo neįmanomas. Nurodo, kad šalys konkrečiai nesusitarė ir dėl konkrečios (fiksuotos) atliekamų darbų kainos. Sutartyje nurodė, kad atliekamų darbų kainos skaičiuojamos pagal įkainius (nurodytus Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmatoje) ir atsiskaitoma faktiškai kas mėnesį už atliktus darbus pagal pasirašytus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus. Ieškovo teigimu, tokiu būdu, ieškovas ir atsakovas pasirinko lanksčią kainos apskaičiavimo sistemą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas mano, kad šalys aiškiai susitarė, kad darbai bus vykdomi pagal Sutarties vykdymo metu kylantį poreikį atlikti tam tikrus geodezinius ir geologinius darbus, už kuriuos atsiskaitoma pagal suderintus įkainius. Mano, kad atsakovas neteisingai vertina teismui pateiktos Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmatos reikšmę dėl susitarimo dėl įkainių ir konkrečios darbų apimties bei bendros kainos (22 370 Lt) kuri pasirašyta sudarant sutartį, kadangi šios atliktų darbų sąmatos pagrindu buvo pateikta ir apmokėta 2011-05-23 PVM sąskaita-faktūra Nr. 0029 už darbus atliktus nuo Sutarties vykdymo pradžios iki 2011-05-10. Taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad šalys nebuvo susitarusios dėl tam tikrų darbų atlikimo, nes Sutarties įkainių priede 4 punkte numatytas Ryšių linijų geodezinės nuotraukos sudarymo įkainis – 600 Lt ir kai tinklų ilgis viršija 200 m – 1,50 Lt už papildomą vieną metrą. Akto 7 ir 8 pozicijose nurodytos 293 m. ilgio apšvietimo KL W 39 trasos ir 211 m. ilgio kelio apšvietimo ir jėgos tinklų bei tranšėjos geodezinių nuotraukų sudarymo kainos – 740 Lt ir 617 Lt, kurios paskaičiuotos atsižvelgiant į Sutarties priede nurodytus įkainius (600+ 1,50 x 93=740 ir 600+ 1,50 x 11=617). Mano, kad atsakovo priešieškinio argumentai dėl šių darbų nesusitarimo yra nepagrįsti. Nesutinka ir su atsakovo argumentais nuginčyti Aktą ir dėl atsakingų už Sutarties vykdymą asmenų įgalinimų. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas bendradarbiavo ilgą laiką, pasirašius Darbų sąmatą už atliktus iki 2011-05-10 darbus ir apmokėjus PVM sąskaitą faktūrą, jų bendradarbiavimas trūko dar šešis mėnesius, buvo pateiktas dar vienas Atliktų darbų priėmimo aktas ir PVM sąskaita-faktūra, bet atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl ginčo Akto, nei dėl ginčo PVM sąskaitos faktūros, nei dėl savo darbuotojų įgaliojimų. Šalių bendradarbiavimas pagal Sutartį iki atsakovo pripažįstamo darbų vykdymo laikotarpio ir po jo vyko ta pačia tvarka ir per tuos pačius atsakingus asmenis. Ieškovo atstovas A. K. kontaktuodavo ir derindavo visas užduotis su atsakovo atsakingais atstovais: J. M., M. K., A. Ž. bei S. K.. Pažymi, kad J. M. pasirašė ne tik ginčo Aktą, bet ir Atliktų darbų sąmatą, kurią atsakovas pripažįsta, ją apmokėjo, taip pat jis pasirašinėjo ir kitus tarpinius darbų perdavimo-priėmimo aktus. Be to, J. M. disponavo atsakovo UAB „Fiat lux“ antspaudu. Ieškovas prašo atmesti atsakovo priešieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo UAB „Fiat lux“ ieškovui UAB „GeoSieksnis“ 62 786,87 Lt (61 707 Lt už atliktus darbus, 1079,87 Lt delspinigių), 7,51 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4664 Lt bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį dėl pripažinimo negaliojančiais 2011 m. kovo 10 d. pasirašytą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir 2011 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 0054 atmetė.

11Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. kovo 10 d. sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. 2011 03/01 (Rangos sutartis). Šia sutartimi ieškovas (veikiantis kaip subsubrangovas) įsipareigojo vykdyti geodezinius ir geologinius darbus pagal atsakovo (veikiančio kaip subrangovas) pateiktas technines užduotis. Sutarties šalys susitarė, kad sutarties darbai atliekami pagal techninėje užduotyje nurodytas apimtis, techninius parametrus ir šalių suderintus terminus. Darbų apimtys atlikimo eigoje gali keistis, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, jeigu tokie pasikeitimai būtini tinkamam Darbų atlikimui. (1.5. sutarties punktas). Atitinkamai šalys susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos – Subrangovui (atsakovui) priėmus Darbus ar jų dalį 3.1. punkte nustatyta tvarka, subsubrangovas (ieškovas) pateikia apmokėjimui sąskaitą faktūrą, o atliekamų darbų kainos skaičiuojamos pagal įkainius nurodytus priede Nr. 1 (Konsultavimo darbų įkainius) (2.3. sutarties punktas), tikslus atliktų darbų kiekis nustatomas, surašant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą (2.4. sutarties punktas). Taip pat šalys sutarė, kad subrangovas (atsakovas) įsipareigoja sumokėti subsubrangovui (ieškovui) už faktiškai atliktus kas mėnesį darbus ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos, kuri išrašoma pagal šalių pasirašytus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus (2.6. sutarties punktas). Šią sutartį pasirašė ieškovo UAB „GeoSieksnis“ direktorius R. J. ir atsakovo UAB „Fiat Lux“ direktorius L. B.. Teismas pažymėjo, kad darbai numatyti pasirašytoje 2011 m. kovo 10 d. darbų atlikimo sutartyje Nr. 2011 03/01, buvo reikalingi strateginiam valstybės objektui – Ignalinos atominei elektrinei, įgyvendinant ES paramos ir valstybės lėšomis finansuojamą projektą (B1) dėl Laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos ir eksploatacijos. Darbų ir paslaugų užsakovas įgyvendinant šį projektą pagal 2005 m. sausio 12 d. pasirašytą sutartį yra VĮ Ignalinos atominė elektrinė, pagrindinis rangovas – Vokietijos konsorciumas NUKEM-GNS. Teismas nustatė, kad byloje yra pateiktas 2011 m. liepos 1 d. pasirašytas vykdytojo ir užsakovo Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodytas darbų aktavimas už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. birželio 29 d. (imtinai) pagal Darbų atlikimo sutartį Nr. 2011 03/01. Atliktų darbų akte nurodyti darbai, darbų kiekis, vieneto įkainis, darbų sąmatą (bendrai 61 707 Lt sumai) ir šalių parašai dėl darbų atlikimo ir priėmimo. Už ieškovą UAB „GeoSieksnis“ pasirašė direktorius R. J., o už atsakovą UAB „Fiat lux“ pasirašė J. M.. Taip pat yra pateikta byloje PVM sąskaita-faktūra Nr. GSK 0054, kuri išrašyta atsakovui už atliktus darbus pagal Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 61 797 Lt sumai. PVM sąskaitą faktūrą pasirašytinai priėmė atsakovo buhalterė L. N.. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog tuo metu atsakovas būtų pareiškęs kokių nors pastabų ar pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, pateiktos sąskaitos, tačiau atsakovas neapmokėjo šios PVM sąskaitos faktūros. Teismas konstatavo, kad priešingai nei teigia ieškovas, šalys dėl konkrečios atliktinų darbų apimties konkrečiai nesusitarė. Tokią išvadą jis padarė iš sutarties turinio: Sutarties 1.3. punktas nurodo, kad geodeziniai ir geologiniai darbai atliekami pagal pateikiamas užduotis; 1.5. p. – jog sutarties darbai atliekami pagal techninėje užduotyje nurodytas apimtas, techninius parametrus ir terminus; 2.4. p. – tikslus darbų kiekis nustatomas, surašant atliktų Darbų priėmimo–perdavimo aktą; 4.2.1. p. – įsipareigojama suteikti darbų kiekį, kurių sąmata nėra mažesnė kaip 300 Lt be PVM per 1 darbo dieną. Atsakovo argumentą, kad šalys vadovaujantis Sutarties 2.3. punktu pasirašė priedą Nr. 1 (Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmata), kuriame nurodyta visų sutartų darbų atlikimo kaina – 22 370 Lt, teismas atmetė. Teismas nustatė, kad nėra vieningo dokumento, patvirtinančio, kad šalys konkrečiai susitarė dėl darbų apimties ir jos kainos iš viso 22 370 Lt. Teismas pažymėjo, kad sutarties 2.3 punktą, kurį nurodė atsakovas, numato atliekamų darbų kainos skaičiavimo įkainius, t. y. parodo įkainių susitarimą, bet ne konkrečias darbų atlikimo apimtis ir jų konkrečią sumą. Teismas pažymėjo ir tai, kad liudytojas S. K. (atsakovo UAB „Fiat lux“ darbuotojas) negalėjo įvardyti konkrečios sutarties kainos. Remdamasis jo paaiškinimais nustatė, kad konkrečią darbų kainą, ieškovas galėjo apskaičiuoti pagal pateiktą viso objekto brėžinį, tai yra kainą nusistatydamas vienašališkai, kas neatitinka dvišalio sandorio esminio susitarimo kriterijaus. Be to, teismo vertinimu, bendras viso objekto planas nepatvirtina, kad ieškovui buvo pavesta pagal jį visa darbų apimtis. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas prisiėmė įsipareigojimų užsakyti, o ieškovas įsipareigojo atlikti visas objekto darbų apimtis. Vertindamas tai, ar šalys susitarė, ar nesusitarė dėl konkrečios (fiksuotos) atliekamų darbų kainos, teismas taip pat atsižvelgė į Sutarties 2.3, 2.6 punktus, kuriuose nurodyta, kad atliekamų darbų kainos skaičiuojamos pagal įkainius, nurodytus priede Nr. 1 ir atsiskaitoma faktiškai kas mėnesį atliktus darbus pagal pasirašytus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus. Teismas padarė išvadą, kad sutarties šalys pasirinko lanksčią darbų kainos apskaičiavimo sistemą, atsižvelgiant į konkrečius darbų įkainius, kad šiuo atveju CK 6.653 str. 5 d. rangos sutartims taikomas teisinis režimas, taikomas sutarties šalių konkrečiai sutartiems įkainiams, o ne bendrai pagal sutartį mokėtinai kainai.

12Teismo vertinimu, Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmata (22 370 Lt sumai) parodo, jog jis surašytas už atliktus darbus, t.y. už faktiškai jau atliktus darbus, o ne už ateityje sutartimi sulygtus atliktinus konkrečius darbus už konkrečią kainą. Už šiuos darbus pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0029 atsakovas sumokėjo. Sumokėjus 22 370 Lt mokėjimą ginčo šalių sutartiniai santykiai tęsėsi. Sutartinių santykių pasibaigimas nebuvo įformintas, konkliudentiniai veiksmai patvirtina realių sutartinių santykių tęstinumą. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė argumentų dėl konkrečios darbų apimties ir fiksuotos kainos (CPK 178 str.).

13Dėl antrojo ieškovo argumento, kad atsakovo UAB „Fiat lux“ darbuotojas J. M. neturėjo įgaliojimo pasirašyti Aktą ir priimti minėtus ieškovo atliktus darbus. Teismas nurodė, kad iš šalių pasirašytos 2011 m. kovo 10 sutarties matyti, jog 7 punktu šalys už sutarties vykdymą sutartimi nustatė atsakingus asmenys – ieškovas - projektų vadovą A. K., o atsakovas - projektų vadovą S. K.. Iš 2011 m. liepos 1 d. pasirašyto Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto matyti, kad ieškovo atliktus darbus priėmė atsakovo UAB „Fiat lux“ darbuotojas J. M., kuris priėmė visus ieškovo atliktus darbus, pretenzijų ieškovui nepareiškė. Teismas pažymėjo, kad Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmatą pasirašė ieškovo atstovas projektų vadovas A. K. ir tas pats atsakovų UAB „Fiat lux“ darbuotojas J. M.. Teismas vertinimu, atsakovas remdamasis ir pripažindamas tarp ieškovo atstovo ir atsakovo darbuotojo J. M. pasirašyta Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmata (Priedas Nr. 1), prieštarauja pats sau, t.y. vienus savo darbuotojo J. M. pasirašytus dokumentus su ieškovu už atsakovą pripažįsta (net apmokėjo pagal šią sąmatą minėtą 22 370 Lt sumą), o kitus ne ir prašo teismo pripažinti negaliojančiais. Teismas pažymėjo, kad tas pats J. M. pasirašinėjo ir tarpinius darbų perdavimo-priėmimo aktus, nebūtinus pagal Sutartį (bylos tomas 1, b.l. 229-239) ir byloje nėra duomenų, kad dėl šių pasirašytų atsakovo darbuotojo dokumentų su ieškovu, atsakovas būtų už tai jam ar ieškovui pareiškęs pretenzijas ar prašęs pripažinti šiuos dokumentus negaliojančiais. Be to, atkreipė dėmesį tai, kad J. M. buvo suteikta teisė disponuoti UAB „Fiat lux“ antspaudu. Teismas pažymėjo, kad iki šios dabar nagrinėjamos bylos atsakovas neginčijo nė vieno J. M. atlikto veiksmo vykdant Sutartį, nereiškė jokių pretenzijų nei dėl 2011 m. liepos 1 d. pasirašyto Akto, nei dėl PVM sąskaitos faktūros, nereiškė jokių pretenzijų dėl J. M. įgaliojimų viršijimo, kad atsakovas taip pat neginčijo ir kitų savo darbuotojų veiksmų (A. Ž., M. K.), kurie kaip ir J. M., nebuvo paminėti sutartyje kaip už sutarties vykdymą atsakingi asmenys, tačiau atliko tam tikrus veiksmus, susijusius su sutarties vykdymu. Teismas nurodė kaip reikšmingą aplinkybę ir tai, kad iš sutarties matyti, ir teismo posėdyje liudytojas S. K. pats save įvardijo kaip atsakingą už objektą darbų vadovą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų ieškovui pateikęs užsakymus dėl darbų vykdymo, nereiškė jokių pretenzijų nei dėl kokybės, nei dėl kainos, nei dėl darbų atlikimo tvarkos, nei dėl atsakovo darbuotojų įgaliojimų, nors bylos duomenimis (b. t. 1; b.l. 93-206) buvo jam siunčiami ieškovo darbų rezultatai.

14Atsižvelgiant į visas anksčiau išvardintas aplinkybes, ir į tai, kad J. M. iš tiesų yra atsakovo UAB „Fiat lux“ darbuotojas (padalinio vadovas), teismas padarė išvadą, kad tiek atsakovas, tiek pats įmonės darbuotojas savo elgesiu davė rimtą pagrindą manyti, kad J. M. turėjo įgaliojimus pasirašyti 2011 m. liepos 1 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su Sutarties įgyvendinimu. Todėl atsakovo argumentas, kad J. M. veikė be įgaliojimų teismas atmetė kaip nepagrįstą.

15Atsakovo argumentą, kuriuo jis nurodo, kad faktiškai (realiai) ieškovo atliktų darbų negavo ir neturėjo galimybės susipažinti su darbų kiekiais ir kokybe, atmetė. Teismas pažymėjo, kad įvairius darbų atlikimo faktus patvirtinantys dokumentai buvo siunčiami atsakovų atstovui S. K. el. paštu, tai ir geodezinės nuotraukos, nužymėjimo brėžiniai, grunto matavimo protokolai ir pan. (b. t. 1; b. l. 93-206). Be to, kad atliko darbus ir perdavė visą parengtą dokumentaciją (požeminių komunikacijų geodezines nuotraukas, grunto sutankinimo protokolus ir dinaminio štampo bandymų atlikimo schemas, šulinių tyrinėjimo korteles), teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad šią dokumentaciją derino ir gavo ne tik atsakovas, bet ir pagrindinis rangovas Nukem-GNS, užsakovo Ignalinos atominės elektrinės inžinieriai bei pagrindinio rangovo samdomos UAB „Topometra“ geodezijos specialistai, o apie tai liudija atitinkami antspaudai ir atstovų parašai (bylos tomas Nr. 1, b.l. 160, 187, 248, 254, 257, 260, 263, 268, 282). Bylos duomenimis ieškovas iki šiol negavo jokių pretenzijų iš projekto dalyvių dėl atliktų geodezinių ir geologinių darbų.

16Teismas atsakovo argumentą, kad ieškovas atliko daugiau darbų nei buvo susitarta, nurodytų Akto 6 ir 7 punktuose (pagal aprašymą atsakovas turėjo omenyje 7 ir 8 punktus), ir dėl jų įkainių šalys apskritai nebuvo sutarusios, atmetė, nes atsižvelgė į tai, kad atsakovas pripažįsta įkainius, nurodytus Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmatoje (priedas Nr. 1) bei, kad analogiški įkainiai nurodyti tiek minėtame Sutarties priede „Geodezinių ir geologinių darbų atlikimo įkainiai“ (priedas Nr. 1), pateiktame atsakovui el. paštu 2011 m. balandžio 5 d. (bylos tomas Nr. 1, b. l. 101-102), tiek ginčijame Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte. Sutarties įkainių priedo 4 punkte numatytas Ryšių linijų geodezinės nuotraukos sudarymo įkainis 600 Lt ir kai tinklų ilgis viršija 200 m. – 1,50 Lt už papildomą vieną metrą. Akto 7 ir 8 pozicijose nurodytos 293 m ilgio apšvietimo KL W 39 trasos ir 211 m. ilgio kelio apšvietimo ir jėgos tinklų bei tranšėjos geodezinių nuotraukų sudarymo kainos – 740 Lt ir 617 Lt, kurios paskaičiuotos atsižvelgiant į Sutarties priede nurodytus įkainius.

17Nesant įrodymų, patvirtinančių priešieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti darbų priėmimo pasirašytu neįgalioto asmens bei prieštaraujančiu įstatymo imperatyvioms normoms ir todėl negaliojančiu. Atitinkamai negalima negaliojančiu pripažinti ir 2011 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0054, kuri išrašyta minėto Akto pagrindu. Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis Civilinio kodekso 2.133 str. nuostatomis, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, priešieškinį dėl darbų priėmimo–perdavimo akto ir sąskaitos faktūros nuginčijimo pripažįstamas nepagrįstu ir netenkintinu. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad minėtas Atliktų darbų priėmimo aktas ir minėta PVM sąskaitą faktūrą pripažino galiojančiais (teisėtais). Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol atsakovas ieškovui šios sumos nėra sumokėjęs, taip pat atsižvelgdamas į kitas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis CK 6.1-6.4 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.38, 6.200, 6.210, 6.644, 6.662 straipsniais, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsniu, CPK 93 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalimi, 145 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas ieškinį tenkino visiškai.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Fiat lux“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti arba konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

211. Dėl tikrųjų Sutarties šalių ketinimų, susijusių su sutarties apimtimi ir kaina, neatskleidimo. Byloje kilo ginčas dėl to, ar šalys buvo susitarusios dėl konkrečios darbų kainos ir apimties. Ieškovas teigia, kad tokio susitarimo nebuvo, atsakovas laikosi pozicijos, kad sutarties darbų apimtis ir kaina buvo fiksuota prie Sutarties pridėtame priede Nr. 1 „Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmata (priedas Nr. l)“ (22 370 Lt). Teismas neatskleidė tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir nenustatė reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, susijusių su Sutarties priedo „Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmata (priedas Nr. 1)“ sudarymo momentu ir tikslais. Teismas tik rėmėsi siauru gramatiniu aiškinimu, esą Sutarties priedas Nr. 1 yra „Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmata (priedas Nr. l)“, t. y. jau praeityje faktiškai atliktų darbų aktas, nes taip parašyta šio dokumento pavadinime. Tačiau teismas gramatinį aiškinimą pritaikęs vienai dokumento pavadinimo daliai („atliktų darbų“), jo jau nebetaikė kitai šio dokumento pavadinimo daliai („Sąmata“). Remiantis lietuvių kalbos žodynu, sąmata – būsimų sąnaudų, išlaidų apskaičiavimas. Todėl teismas, nustatęs, kad vis dėlto pagrindinis dokumento rūšį apibūdinantis žodis yra „sąmata“, privalėjo aiškintis faktines aplinkybes, ar tikrai, kaip teigia ieškovas, šis dokumentas pagal savo esmę ir tikslus yra jau praeityje atliktų darbų aktas. Siekiant tai nustatyti, teismas privalėjo aiškintis, ar aptariamame dokumente jo sudarymo dieną nurodyti darbai jau faktiškai buvo atlikti, ar ne. Teismas nesiaiškino, kada šis dokumentas buvo sudarytas ir teismas nesiaiškino ir nenustatė faktų, ar šiame dokumente nurodyti visi darbai šio dokumento pasirašymo dieną buvo faktiškai užbaigti ir atlikti. Teismas taip pat ignoravo aplinkybę, kad pagal Sutarties 2.4 punktą atliktų darbų aktas turėjo būti pridedamas prie Sutarties kaip „Priedas Nr. 2“, o ne „Priedas Nr. 1“. Teismas, norėdamas pagrįsti, kad Sutarties priedas Nr. 1 Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmata šiuo atveju iš tiesų buvo „atliktų darbų aktas“, privalėjo įrodyti, kad žodis „sąmata" dokumente buvo įrašytas per klaidą. Teismas šios aplinkybės neįrodinėjo. Apelianto įsitikinimu, pagal Sutarties 2.3 punktą šalys susitarė, kad būsimų darbų sąmatos bus skaičiuojamos pagal sutarties Priede Nr. 1 nurodytus įkainius (taip turi būti aiškinamas Sutarties tekstas, kad „atliekamų darbų kainos skaičiuojamos pagal įkainius, nurodytus sutarties priede Nr. 1). Iš bylos medžiagos ir faktinių aplinkybių aiškiai matyti, kad šalys visada siekė nustatyti galutinę atliekamų darbų kainą iš anksto, t.y. susitarti ne tik dėl įkainių, bet ir suderinti darbų kiekius, t. y. sudaryti sąmatą. Jeigu šalys iš tiesų būtų siekusios sudaryti, anot teismo, „įkainių susitarimą“, tai 5.5 punkto iš viso nebūtų arba jo turinys būtų išdėstytas visai kitaip. Tai, kad šiame Sutarties punkte kalbama apie sutartinę kainą, o ne apie „sutartinius įkainius“, rodo, kad šalys šia sutartimi siekė nustatyti fiksuotą sutartinę kainą, o tuo atveju jei ji keistųsi, šalys gali inicijuoti Sutarties pakeitimą (papildymą).

222. Dėl techninės užduoties. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas po 2011 m. gegužės 23 d. būtų pateikęs ieškovui kokią nors papildomą techninę užduotį darbams, kurie yra nurodyti ginčijamame 2011 m. liepos 1 d. UAB „GeoSieksnis“ parengtame Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte (61 707 Lt sumai). Pats teismas pažymi, kad darbai turėjo būti atliekami pagal techninėje užduotyje nurodytas apimtis, tačiau nesigilina, ar kas nors po 2011 m. gegužės 23 d. sąmatos patvirtinimo vėliau buvo iš viso pateikęs ieškovui kokią nors techninę užduotį. Teismas neatskleidė bylos esmės dėl to, iš kur atsirado poreikis atlikti daugiau darbų nei buvo numatyta 2011 m. gegužės 23 d. sąmatoje.

233. Dėl faktiškai atlikto 22 370 Lt mokėjimo ieškovui nevertinimo ir sąskaitos 61 707 Lt sumai priėmimo pervertinimo. Teismas sprendime konstatuoja faktinę aplinkybę, kad UAB „GeoSieksnis“ gavo apmokėjimą už atliktus darbus – 22 370 Lt, tačiau teismas sprendime neatskleidžia bylos esminių aplinkybių, t. y. kada, kokiomis tiksliomis dalimis ir už ką apeliantas sumokėjo ieškovui minėtą sumą. Teismas taip pat nenagrinėjo, kaip ši 22 370 Lt suma yra susijusi su ginčo suma – 61 707 Lt. Jeigu teismas visiškai nenustatinėja konkrečių faktinių aplinkybių su konkrečiomis datomis - kada, kas, ką apmokėjo, kada, kas, ką pasirašė, tai reiškia, kad visais šiais klausimais nėra atskleista bylos esmė. Byloje liko neatsakytas klausimas už kokius konkrečiai darbus ir kada atsakovas sumokėjo ieškovui 22 370 Lt. Teismas nustatė aplinkybę, kad sąskaitą 61 797 Lt sumai priėmė ir pasirašė buhalterė L. N., tačiau neaišku, kaip tokį buhalterės veiksmą teismas vertina iš teisinės pusės. Teismas neatskleidė esminių bylos aplinkybių, t. y. kaip buhalterė ir pats atsakovas toliau vertino šią sąskaitą faktūrą, ar ją įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, kokie buvo kiti atsakovo veiksmai gavus šią sąskaitą faktūrą. Teismas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad priėmus ir pasirašius ginčijamą sąskaitą, atsakovas būtų pareiškęs kokias nors pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės ir dėl pačios pateiktos sąskaitos. Šie teismo teiginiai neatitinka tikrovės, nes tiek liudytojas S. K., tiek liudytoja I. I. pakankamai aiškiai nurodė, kad pretenzijos buvo reiškiamos žodžiu ir elektroniniuose susirašinėjimuose, kurie yra byloje, o sąskaita niekada nebuvo įtraukta į atsakovo buhalterinę sąskaitą ir išsiųsta atgal ieškovui kaip atsakovo nepripažinta. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ieškovas pusantrų metų, t.y. iki pat ieškinio pareiškimo, nebuvo pateikęs atsakovui nė vieno raginimo, priminimo ar pretenzijos dėl neapmokamos sąskaitos.

244. Dėl konkliudentinių veiksmų. Teismas sprendime nurodė, kad konkliudentiniai veiksmai patvirtina realių sutartinių santykių tęstinumą, tačiau nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais šalys tęsė sutartinius santykius. Apeliantas pažymi, kad šalys Sutarties 5.5 punkte nustatė, jog Sutartis gali būti keičiama, kai Subrangovas UAB „Fiat lux“ pakeičia (papildo) sutartinio darbo užduotis arba rengimo duomenis, dėl kurių padidėja ar sumažėja sutartinio darbo turinys bei apimtys, pailgėja ar sutrumpėja darbo trukmė, ir kai dėl to keičiasi sutartinė kaina. Byloje nėra duomenų, apie tai, kad atsakovas UAB „Fiat lux“ būtų pakeitęs darbo kiekius ar davęs kokius nors papildomus nurodymus, skirtus ieškovui UAB „GeoSieksnis“. Sutarties 5.5 punktas parodo, kad šalys, sudarydamos šią Sutartį siekė išvengti bet kokių nesusipratimų dėl galimo Sutarties kainos pasikeitimo ir numatė, kad Sutarties kaina galėjo būti keičiama tik griežtai formalia tvarka (raštu ir dar patvirtinant antspaudais, Sutarties 5.6 punktas). Iš paminėtų Sutarties punktų matyti, kad šalys šiuo atveju iš esmės vadovavosi CK 6.653 str. 5 d. įtvirtintu draudimu rangovui (šiuo atveju - ieškovui) reikalauti padidinti Sutarties kainą, net ir tuo atveju, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu buvo būtinas, atsižvelgiant į CK numatytus išimtinius atvejus, taip pat, kad ieškovas UAB „GeoSieksnis“ turi teisę vienašališkai pakeisti darbų kainą ir apimtis. Atsižvelgiant į tai, matyti, jog ieškovas UAB „GeoSieksnis“ neturėjo teisinio pagrindo atlikti Akte nurodytus darbus ir jokie „konkliudentiniai veiksmai“ tokio pagrindo negalėjo sukurti. Vadinasi, ieškovas UAB „GeoSieksnis“, norėdamas teisėtai įgyti teisę į didesnę Sutarties kainą, nei buvo numatyta 2011 m. gegužės 23 d. sąmatoje, privalėjo pirmiausia parengti naują darbų sąmatą, tada ją raštu ir patvirtinant antspaudais (kaip to reikalauja Sutarties 5.6 p.) suderinti su įgaliotu atsakovo UAB „Fiat lux“ atstovu (S. K. arba L. B.) ir tik tada pagal šią sąmatą atlikus darbus parengti Sutarties priedą Nr. 2 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (61 707,00 Lt ar kitai sumai, kuri būtų suderinta). Tačiau UAB „GeoSieksnis“ šią Sutartyje expressis verbis apibrėžtą tvarką šiurkščiai ignoravo, jokios naujos sąmatos nederino jokia forma, 2011-07-11 Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 61 707,00 Lt sumai pateikė UAB „Fiat lux“ neįgaliotam darbuotojui J. M.. J. M. šį aktą pasirašė, tačiau UAB „Fiat lux“ atsakingam už sutarties vykdymą asmeniui S. K. neperdavė. Kaip matyti, ieškovas šiuo atveju elgėsi akivaizdžiai priešingai Sutarties nuostatoms, todėl jis negali reikalauti iš atsakovo sumokėti už tai, ko atsakovas neprašė atlikti ir nebuvo išreiškęs savo valios Sutarties nustatyta tvarka.

255. Dėl bandymų dinaminiu štampų protokolų kainos skaičiavimo. Teismas sprendime visiškai nepasisakė ir nenagrinėjo klausimų, susijusių su bandymų dinaminių štampų protokolų parengimu. 2011-07-01 Atliktų darbų akto pagrindinis trūkumas, kurį aiškiai įvardijo apeliantas buvo daugiau negu akivaizdus: į bylą ieškovas pateikė 88 bandymų protokolus, tačiau 2011-07-01 Atliktų darbų akte nurodo, kad jų yra net 932. Apeliantas pačiame pirmajame parengiamajame posėdyje nurodė šį protokolų skaičiaus trūkumą (tai nėra smulkus trūkumas, nes tai lemia net daugiau kaip pusę (t.y. 33 760 Lt) viso ieškovo reikalavimo), ieškovo atstovė nurodė, kad pateiks trūkstamus protokolus, o teismas nustatė terminą, iki kurio turi būti pateikti trūkstami protokolai. Tačiau vietoje to ieškovas pateikė paaiškinimus į bylą esą jokių papildomų protokolų nepateiks, o 33 760 Lt reikalauja remdamasis ne protokolais, o bandymais, t. y. už vieną bandymą atsakovas privaląs sumokėti 40 Lt (tokių ieškovo nurodomų bandymų iš viso buvo 932). Taigi, šiuo konkrečiu atveju tarp šalių kilo esminis ginčas dėl to, ką jos susitarė vertinti 40 Lt suma - ar bandymų protokolo parengimą, ar paties bandymo atlikimą. Tai yra vienas svarbiausių nagrinėtos bylos klausimų, tačiau pirmosios instancijos teismas bylos klausimo apskritai nenagrinėjo, tokiu būdu neatskleidė bylos esmės ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą. Apeliantas pažymi, kad atsakovas buvo pateikęs į bylą įrodymus ir ieškovas jų neneigė, kad pačius bandymus dinaminiu štampu statybų aikštelėje Visagine atlikinėjo atsakovo UAB „Fiat lux“ darbuotojai. Atsakovas neturi mokėti ieškovui už tuos darbus (t. y. pačius bandymus dinaminiu štampu), kuriuos atliko pats atsakovas. Jeigu sąmata būtų buvusi suderinta Sutarties nustatyta tvarka, Atsakovas sutiktų ieškovui sumokėti už ieškovo sudarytus (įformintus) šių bandymų protokolus pagal sutartą vieno protokolo įkainį 40 Lt už vieną protokolą, t.y. viso 3520 Lt, o ne dar papildomai 33 760 Lt. Apelianto įsitikinimu, teismas, nagrinėdamas priešieškinį, nevertino paminėto ginčo dėl kainos skaičiavimo pagrįstumo ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą nagrinėjant atsakovo priešieškinio pagrįstumą.

267. Dėl klaidingų aplinkybių nustatymo įrodinėjant šalių susitarimų dėl atsiskaitymo formos (fiksuotos ar lanksčios). Šalys pagal Sutarties priedą Nr. 1 „Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmata (priedas Nr.l)“ aiškiai fiksavo atliktinų darbų apimtį ir sutarties kainą. Teismo argumentai, kad buvo sutarta tik dėl įkainių vertintini kritiškai, nes atliktų darbų sąmata, patvirtina, kad jo parengimo metu UAB „GeoSieksnis“ nebuvo atlikęs visų šioje sąmatoje nurodytų darbų. Be to, nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų kaip nors pripažinęs UAB „GeoSieksnis“ parengtą ir savo neįgalioto asmens J. M. pasirašytą 2011 m. liepos 1 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą 61 707,00 Lt sumai. Iš bylos medžiagos galima nustatyti, kad ieškovas nerengdavo ir neteikdavo atsakovui pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, atsakovas nemokėjo pagal jokius atliktų darbų aktus, nes tokių atliktų darbų aktų nebuvo, be to, atsakovas mokėjo ne pagal atliktų darbų aktus, o pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GSK-0029 pervesdamas tam tikrais nesusijusiais laikotarpiais savo nuožiūra padalintas sumas neatsižvelgiant į faktiškai atliktų darbų kiekius: 3000 Lt (2011-06-09), 9370 Lt (2011-07-21) ir 10 000 Lt (2011-08-04 ).

278. Dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo (J. M. „menamas atstovavimas“). Teismas J. M., neturėjusį jokios formos įgaliojimo atstovauti UAB „Fiat lux“ santykiuose su UAB „GeoSieksnis“, kvalifikavo kaip atstovą, veikiantį pagal numanomą įgaliojimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą J. M. viršijus įgaliojimus ir pasirašius sąmatą 22 370 Lt sumai, atstovaujamasis (apeliantas UAB „Fiat lux“) turėjo teisę šiems veiksmams vėliau pritarti, todėl taip ir padarė - sumokėjo ieškovui 22 370 Lt pagal ieškovo pateiktą atitinkamą sąskaitą. Tačiau Civiliniame kodekse nėra nuostatos, kurioje būtų nurodyta, jog atstovaujamajam vieną kartą pritarus savo įgaliojimus viršijusio atstovo sudarytam sandoriui, visais paskesniais atvejais, kai tas pats atstovas sudarydamas kitą sandorį dar kartą viršija savo įgaliojimus, atstovaujamojo pritarimas nėra reikalingas. Iš CK 2.136 straipsnio darytina išvada, kad kiekvienas įgaliojimų viršijimas yra atskiras atvejis ir kiekvienu tokiu atveju sandorio galiojimui yra būtinas ir atskiras atstovaujamojo pritarimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. dar kartą viršijus savo įgaliojimus ir pasirašius 2011-07-01 Atliktų darbų aktą 61707 Lt sumai, apeliantas jokia forma neišreiškė savo pritarimo tokiam sandoriui, o pasielgė priešingai – dėl jo pripažinimo negaliojančiu pateikė priešieškinį. Jeigu trečiasis asmuo (šiuo atveju UAB „GeoSieksnis“) darė prielaidą, kad vieną kartą atstovaujamajam (t.y. UAB „Fiat lux“) pritarus viršijusio įgaliojimus atstovo (J. M.) sudarytam sandoriui (Sutarties priedui Nr. 1). Visais paskesniais atvejais atstovui vėl viršijus įgaliojimus sudaryti sandoriai (pvz. 2011-07-01 Atliktų darbų aktas 61707 Lt sumai) automatiškai galioja ir be atstovaujamojo pritarimo, tai tokia prielaida prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms ir loginio samprotavimo taisyklėms (nepagrįsto apibendrinimo klaida- iš vieno atvejo daroma išvada apie visus kitus atvejus). Teismas pripažinęs, kad J. M. pasirašinėjo tarpinius darbų perdavimo–priėmimo aktus, nebūtinus pagal Sutartį, tai turėjo pripažinti ir tai, kad jie negalėjo sukelti teisinių pasekmių apeliantui. Pagal juos nebuvo išrašomos sąskaitos-faktūros ir pagal juos nebuvo vertinama atliktų darbų kokybė. Todėl atsakovas neprašė pripažinti šiuos dokumentus negaliojančiais, nes nėra tikslo prašyti pripažinti negaliojančiais dokumentus, kurie atstovaujamajam nesukelia jokių teisinių pasekmių. Atsakovas ginčijo tik tą dokumentą, kuris buvo būtinas ir buvo numatytas sutartyje, kaip priedas Nr. 2 (2011-07-01 Atliktų darbų aktas 61 707 Lt sumai), ir būtų galėjęs sukelti teisines pasekmes, jei atsakovas jam būtų pritaręs. Tai, kad J. M. turėjo su savimi UAB „Fiat lux“ antspaudą ir jį naudojo tvirtindamas teisinių pasekmių nesukeliančius tarpinius aktus, visiškai nereiškia, kad jam iš tiesų buvo suteikti įgaliojimai šį antspaudą naudoti sutartiniuose santykiuose su UAB „GeoSieksnis“ ir su tikslu sukurti, pakeisti ar panaikinti kokius nors šių įmonių tarpusavio teisinius santykius. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pasirašydamas 2011-07-01 Atliktų darbų aktą 61 707 Lt sumai. J. M. antspaudo nepanaudojo, nors pagal Sutartį šalys buvo susitarusios, kad antspaudas yra būtinas siekiant pakeisti sutarties nuostatas (žr. Sutarties 5.6 p.) ir apskritai sukurti kokias nors rimtas teisines pasekmes. Apeliantas niekada nepritarė J. M. parašui ant 2011-07-01 Atliktų darbų akto 61 707 Lt sumai. Vėliau ieškovui nutarus teismine tvarka reikalauti iš atstovaujamojo 61 707 Lt sumos, pastarasis pasinaudojo savo teisėmis tokį aktą pripažinti negaliojančiu pareiškiant priešieškinį ieškovui, todėl teismo teiginys esą atsakovas neginčijo nė vieno J. M. atlikto veiksmo vykdant Sutartį yra iš esmės neteisingas. Teismas sprendime niekaip nenurodė ir nevertino Sutarties 7 punkto, kuriame atsakingu už sutarties vykdymą yra aiškiai nurodytas įgaliotas asmuo - S. K.. Teisme liudytoja apklausta I. I., kuri Sutarties sudarymo metu buvo atsakinga už UAB „Fiat lux“ sutarčių administravimą, nurodė, kad statybos rangos praktikoje, o tai ir įtvirtinta šalių sudarytos Sutarties 7 punkte, yra įprasta sutartimi paskirti už sutarties vykdymą atsakingą asmenį, t. y. Sutartimi suteikti įgaliojimus konkrečiam asmeniui palaikyti teisinius santykius su kita Sutarties šalimi. Tai yra daroma pirmiausia siekiant išvengti nesusipratimų dėl to, kuris konkrečiai asmuo užsakovo ar rangovo įmonėje yra įgaliotas atstovauti įmonę. Apelianto įsitikinimu, Sutarties 7 punktas tam ir yra suformuluotas, kad būtų pašalintos bet kokios sutarties šalių abejonės dėl to, kas yra tikrasis atstovas. Apelianto įsitikinimu, Sutarties 7 punktu iš esmės yra eliminuojama menamo atstovavimo galimybė santykiuose tarp ieškovo ir atstovo. Teismo teiginiai esą S. K. nebuvo įgaliotas asmuo dėl to, kad byloje nėra duomenų, kad jis būtų pateikęs ieškovui užsakymus dėl darbų vykdymo, vertintinas kritiškai. Tai, kad byloje nėra duomenų apie S. K. veiksmus pateikiant techninę užduotį ieškovui, visiškai nereiškia, kad neteko galios Sutarties 7 punktas ar kad S. K. pakeitė koks nors kitas įgaliotas atstovas.

28Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „GeoSieksnis prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį išnagrinėjo iš esmės, byloje įrodyta, kad ieškovas faktiškai atliko darbus, numatytus ginčijamame Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte, tai įrodo į bylą pateikti dokumentai, šalių susirašinėjimo medžiaga. Tai, kad šalys nesusitarė dėl konkrečios darbų apimties ir fiksuotos bendros atliktinų darbų kainos nurodoma sutarties 1.3, 1.5, 2.4, 4.2.1 punktų sąlygose, ir priešingai, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kad šalys susitarė dėl konkrečių darbų apimties, kad atsakovas pateikė užsakymą visai darbų apimčiai. Be to, Liudytojas S. K. netvirtino, kad darbai nebuvo atliekami, o reiškė pastabas dėl darbų kokybės. Atsakovas neįrodė, kad jo darbuotojas darbų vadovas J. M. neturėjo teisės pasirašyti ginčijamą Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Teismas išsamiai išvardino įrodymus, atsakovo veiksmus, kuriais aiškiai parodė, kad ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad J. M., kaip kompetentingas ir aukštas pareigas užimantis darbuotojas, turi visus įgaliojimus, susijusius su sutarties vykdymu. Atsakovas per 8 mėn. bendradarbiavimo su ieškovu laikotarpį nereiškė jokių pastabų ar pretenzijų dėl J. M. įgaliojimų viršijimo, nors atsižvelgiant į susirašinėjimą žinojo apie visus veiksmus atliekant šią sutartį. Nepaisant to, kad S. K. save įvardija kaip atsakingą už objektą darbų vadovą, jis nė vieno karto nepateikė ieškovui jokių užsakymų dėl darbų vykdymo, nereiškė jokių pretenzijų nei dėl kokybės, nei dėl kainos, nei dėl darbų atlikimo tvarkos, nei dėl atsakovo darbuotojų įgaliojimų, nors iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad jam nuo 2001 m. balandžio 21 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d. buvo siunčiami ieškovo darbų rezultatai (geodezinės nuotraukos, nužymėjimo brėžiniai ir kt.). Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo elgesiu davė pagrindą manyti, jog jo padalinio vadovas J. M. turėjo įgaliojimus pasirašyti 2011 m. liepos 1 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su sutarties įgyvendinimu (CK 2.133 straipsnio 6 ir 9 dalys).

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

31Apeliacinis skundas atmestinas.

32Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

33CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgusi į tai, kad apeliantas savo argumentus, paaiškinimus išdėstė atsiliepime į ieškinį, apeliaciniame skunde, teikė priešieškinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei kviesti liudytoją J. M.. Kadangi rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių, o liudytojo apklausa neužtikrintų civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimo ir byla dar kartą nėra nagrinėjama iš naujo (de novo), todėl teisėjų kolegija apelianto prašymus atmeta (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).

34Dėl statybos rangos sutarties, sutarties laisvės principo, teisių ir pareigų pagal sutartį nustatymo, sutarties aiškinimo bei vykdymo

35Šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo teisės gauti apmokėjimą už, jo teigimu, atliktus geodezinius ir geologinius darbus, vykdytus Ignalinos atominės elektrinės (IAE) panaudoto branduolinio kuro laikinos saugyklos B1 statybos komplekse.

36CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B., bylos Nr. 3K-3-559/2010). Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė. Net jeigu sutarties sąlyga neatitinka tai sutarties rūšiai įstatymais nustatyto teisinio reglamentavimo, svarbu, kad ši sąlyga neprieštarautų imperatyviajai įstatymo normai (CK 6.156 straipsnis), nes sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011).

37Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via B. L.“, bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

38Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais.

39Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. kovo 10 d. sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. 2011 03/01 (Rangos sutartis). Šia sutartimi ieškovas (veikiantis kaip subsubrangovas) įsipareigojo vykdyti geodezinius ir geologinius darbus pagal atsakovo (veikiančio kaip subrangovas) pateiktas technines užduotis. Sutarties šalys susitarė, kad sutarties darbai atliekami pagal techninėje užduotyje nurodytas apimtis, techninius parametrus ir šalių suderintus terminus. Darbų apimtys atlikimo eigoje gali keistis, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, jeigu tokie pasikeitimai būtini tinkamam Darbų atlikimui (1.5. sutarties punktas). Atitinkamai šalys susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos – Subrangovui (atsakovui) priėmus Darbus ar jų dalį 3.1. punkte nustatyta tvarka, subsubrangovas (ieškovas) pateikia apmokėjimui sąskaitą faktūrą, o atliekamų darbų kainos skaičiuojamos pagal įkainius nurodytus priede Nr. 1 (Konsultavimo darbų įkainius) (2.3. sutarties punktas), tikslus atliktų darbų kiekis nustatomas, surašant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą (2.4. sutarties punktas). Taip pat šalys sutarė, kad subrangovas (atsakovas) įsipareigoja sumokėti subsubrangovui (ieškovui) už faktiškai atliktus kas mėnesį darbus ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos, kuri išrašoma pagal šalių pasirašytus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus (2.6. sutarties punktas). Šią sutartį pasirašė ieškovo UAB „GeoSieksnis“ direktorius R. J. ir atsakovo UAB „Fiat lux“ direktorius L. B.. 2011 m. kovo 10 d. darbų atlikimo sutartyje Nr. 2011 03/01 darbai buvo reikalingi strateginiam valstybės objektui – Ignalinos atominei elektrinei, įgyvendinant ES paramos ir valstybės lėšomis finansuojamą projektą (B1) dėl Laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos ir eksploatacijos. Darbų ir paslaugų užsakovas įgyvendinant šį projektą pagal 2005 m. sausio 12 d. pasirašytą sutartį yra VĮ Ignalinos atominė elektrinė, pagrindinis rangovas – Vokietijos konsorciumas NUKEM-GNS.

40Viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl darbų kainos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 straipsnis). Jos šiuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikytinos. Jei šalys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos taikomos subsidiariai, t.y. tiek, kiek šalys konkretaus klausimo atskirai neaptarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-219/2009). Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006; kt.). Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. įmonė v. Likviduojama 595-oji GNSB, bylos Nr. 3K-3-545/2004).

41Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

42Šioje byloje šalių ginčas dėl apmokėjimo už ieškovo nurodomus atliktus darbus taip pat buvo nagrinėjamas aspektu, ar darbai nustatytini pagal Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kurį pasirašė apelianto UAB „Fiat lux“ darbuotojas J. M., neturintis teisinio pagrindo atstovauti atsakovui pagal 2011 m. kovo 10 d. sutartį. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalys dėl konkrečios atliktinų darbų apimties konkrečiai nesusitarė, sprendė, kad sutarties šalys pasirinko lanksčią darbų kainos apskaičiavimo sistemą, atsižvelgiant į konkrečius darbų įkainius. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei sutarčių aiškinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.193 straipsnis). Sutartyje aiškiai susitarta, kad ieškovas atliks geodezinius ar geologinius darbus pagal jam pateiktas technines užduotis. Byloje surinkti įrodymai, tarp jų atsakovo paaiškinimai dėl objekto kainos apskaičiavimo aplinkybių, neteikia pagrindo išvadai, kad Sutartimi šalys sulygo dėl konkrečios darbų apimties ir kainos. Sutartis nėra pakeista, yra galiojanti, todėl šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), šalys turėjo pareigą įvykdyti prievolę pagal Sutarties nuostatas. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovui techninės užduotys buvo pateikiamos per atsakovo darbuotojus J. M., M. K., S. K., A. Ž.. Dėl to laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovo ieškovui parengtas technines užduotis (CPK 185 straipsnis).

43Dėl tariamo atstovavimo sąlygų ir teisinių padarinių

44Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovo darbuotojo J. M. veiksmai sukelia teisinius padarinius atsakovui. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 2.132 straipsnis). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai.

45Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

46Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai), sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad turi būti vertinama situacija, buvusi sandorio sudarymo metu. Aplinkybės, kurias trečiasis asmuo sužinojo vėliau, po sandorio sudarymo, negali turėti įtakos jo įsitikinimui, kad sandorį sudarė tam teisę turintis asmuo, todėl jos nevertintinos sprendžiant, ar buvo pagrindas laikyti asmenį kito asmens atstovu.

47Pažymėtina ir tai, kad tariamo atstovavimo institutas skirtas ginti sąžiningo (t. y. nežinančio ir neturinčio žinoti, kad atstovas neturi teisės sudaryti sandorį) trečiojo asmens interesams. Atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 straipsnis), apibūdinančius jo leistiną elgesį ir ribas. Atstovaujamasis, siekdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rūpintis savo interesų apsauga. Kai kurios atstovaujamojo pareigos tiesiogiai nustatytos įstatyme, pavyzdžiui, pranešti apie įgaliojimo panaikinimą tiek įgaliotiniui, tiek ir tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius duotas įgaliojimas (CK 2.148 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ar jo kopiją (CK 2.143 straipsnis). Dėl to sprendžiant, ar taikytinas tariamo atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis.

48Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui technines užduotis, pagrindinius nurodymus ir paaiškinimus dėl darbų nuo 2011 m. kovo mėn. iki liepos mėn. pabaigos teikė atsakovo darbuotojas, padalinio vadovas J. M.; jis pasirašinėjo ir atliktų darbų aktus. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas iki bylos iškėlimo teisme dienos neturėjo pretenzijų dėl to, kad J. M. atsakovo vardu teikė užduotis ieškovui bei kad dėl to, kad jis pasirašė Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmatą (priedas Nr. 1), kurią atsakovas pripažino ir apmokėjo (t. 1, b. l. 51, 228; t. 3; b. l. 13). Be to, iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad J. M. disponavo apelianto antspaudu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į tai, kad tas pats J. M. pasirašinėjo ir tarpinius darbų perdavimo–priėmimo aktus, nebūtinus pagal Sutartį, kad nereiškė jokių pretenzijų iki bylos iškėlimo teisme dienos dėl J. M. įgaliojimų viršijimo, kad atsakovas taip pat neginčijo ir kitų savo darbuotojų veiksmų (A. Ž., M. K.), kurie kaip ir J. M., nebuvo paminėti sutartyje kaip už sutarties vykdymą atsakingi asmenys, tačiau atliko tam tikrus veiksmus, susijusius su sutarties vykdymu, padarė išvadą, kad tiek atsakovas, tiek pats įmonės darbuotojas savo elgesiu davė pagrindą manyti, kad J. M. turėjo įgaliojimus atlikti veiksmus, susijusius su Sutarties įgyvendinimu.

49Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, turėjo teisę pirmą kartą J. M. viršijus įgaliojimus ir pasirašius sąmatą 22 370 Lt sumai, šiems veiksmams vėliau pritarti, tačiau J. M. dar kartą viršijus savo įgaliojimus ir pasirašius 2011-07-01 Atliktų darbų aktą 61 707 Lt sumai, apeliantas jokia forma neišreiškė savo pritarimo tokiam sandoriui, o pasielgė priešingai – dėl jo pripažinimo negaliojančiu pateikė priešieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas iki bylos iškėlimo teisme dienos nereiškė jokių pastabų ar pretenzijų dėl J. M. įgaliojimų viršijimo, nors iš šalių susirašinėjimo matyti, kad apeliantas žinojo apie visus atliekamas veiksmus pagal Sutartį. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nurodė kaip reikšmingą aplinkybę ir tai, kad nors S. K. įvardintas kaip atsakingas už objektą darbų vadovas, tačiau pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog jis būtų ieškovui pateikęs užsakymus dėl darbų vykdymo ar reiškęs pretenzijas dėl kokybės, kainos, darbų atlikimo tvarkos, ar dėl atsakovo darbuotojų įgaliojimų. Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime niekaip nenurodė ir nevertino Sutarties 7 punkto, kuriame atsakingu už sutarties vykdymą yra nurodytas įgaliotas asmuo S. K.. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis darytina išvada, kad ieškovas siuntė S. K. darbų rezultatus, jis žinojo apie tai, kad technines užduotis ir darbų atlikimo aktus pasirašo J. M., tačiau atsakovas iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos ieškovui pretenzijų dėl įgaliojimų viršijimo nereiškė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra nustatyti atstovaujamojo veiksmai, iš kurių protingas asmuo analogiškomis aplinkybėmis turi pagrindą manyti esant atstovavimo santykius.

50Dėl atliktų darbų ir jų kainos

51Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas atliko darbus, nurodytus 2011 m. liepos 1 d. pasirašytame ginčo akte.

52Minėta, kad pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. liepos 1 d. darbų aktą pasirašė apelianto darbuotojas J. M. bei ieškovas. Taip pat iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas atsakovui perdavė visą parengtą dokumentaciją: požeminių komunikacijų geodezines nuotraukas, grunto sutankinimo protokolus ir dinaminio štampo bandymų atlikimo schemas, šulinių tyrinėjimo korteles. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šią dokumentaciją derino ir gavo ne tik apeliantas, bet ir pagrindinis rangovas NUKEM T. G., užsakovo Ignalinos atominės elektrinės SPS geodezijos inžinieriai bei pagrindinio rangovo UAB „Topometra“ geodezijos specialistai (t. 1, b. l. 160, 187, 248, 254, 257, 260, 263, 268, 282). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovui iš projekto dalyvių būtų pateiktos pretenzijos dėl ieškovo atliktų geodezinių bei geologinių darbų.

53Apeliantas teigia, kad kai kuriuos darbus, t.y. bandymus dinaminiu štampu, atliko jis, o ne ieškovas, todėl neturi pareigos atlyginti ieškovui už šiuos darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis nagrinėjamu laikotarpiu būtų atlikęs bandymus dinaminiu štampu, ir, priešingai, ieškovas pateikė įrodymus apie šių darbų atlikimą. Remiantis byloje esančiais įrodymais (šalių susirašinėjimu, nuotraukomis, protokolais ir schemomis) darytina išvada, kad ieškovas nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. birželio 29 d. atliko šiuos darbus: nužymėjo ryšių kanalizacijos ir trasos šulinių vietas, sudarė ryšių linijų geodezinių nuotraukas, tyrinėjo ryšių kanalizacijos šulinius ir sudarė korteles, atliko bandymus dinaminiu štampu, parengė protokolus ir schemas, sureguliavo šulinių planinę padėtį ir aukštį, atliko apšvietimo KL W 39 geodezinę nuotrauką bei kelio apšvietimo ir jėgos tinklų geodezinę nuotrauką. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas atsakovo užsakymu atliko darbus, nurodytus 2011 m. liepos 1 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte. Pažymėtina, kad darbų įkainiai tiek Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmatoje (priede Nr. 1), kurio apeliantas neginčijo, nesiskiria. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo darbuotojas J. M. veikė atstovaudamas apeliantą, jis pasirašė 2011 m. liepos 1 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, atsakovas žinojo apie pasirašytą aktą ir joje nurodytus įkainius, byloje nėra įrodymų, kad apeliantas iki bylos iškėlimo teisme dienos ginčijo J. M. įgaliojimus bei darbų atlikimo faktą, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs teismas būtų pažeidęs įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

54Dėl 2014 m. kovo 10 d. Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmatos (priedas Nr. 1) aiškinimo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Taigi nepaisant to, kad šio dokumento pavadinime formaliai nurodomas terminas „sąmata“, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo dokumentu buvo konstatuotas konkrečių darbų atlikimas ir perdavimas atsakovui. Remiantis byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas apmokėjo šiuos darbus, vadinasi, jis patvirtino tai, kad ieškovas šiuos darbus atliko tinkamai ir laiku, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada.

55Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

56Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

58Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 61 707,00 Lt už atliktus... 5. Nurodo, kad tarp jo, t.y. ieškovo (subsubrangovo) ir atsakovo (subrangovo)... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad atsakovas ir UAB... 7. Byloje atsakovas pateikė priešieškinį. Jis prašo 2012 m. liepos 1 d.... 8. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir mano, kad atsakovas vengdamas... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. kovo 10 d. sudarė darbų... 12. Teismo vertinimu, Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmata (22 370 Lt... 13. Dėl antrojo ieškovo argumento, kad atsakovo UAB „Fiat lux“ darbuotojas J.... 14. Atsižvelgiant į visas anksčiau išvardintas aplinkybes, ir į tai, kad J. M.... 15. Atsakovo argumentą, kuriuo jis nurodo, kad faktiškai (realiai) ieškovo... 16. Teismas atsakovo argumentą, kad ieškovas atliko daugiau darbų nei buvo... 17. Nesant įrodymų, patvirtinančių priešieškinyje nurodytas aplinkybes,... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Fiat lux“ prašo Vilniaus miesto... 20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 21. 1. Dėl tikrųjų Sutarties šalių ketinimų, susijusių su sutarties apimtimi... 22. 2. Dėl techninės užduoties. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad... 23. 3. Dėl faktiškai atlikto 22 370 Lt mokėjimo ieškovui nevertinimo ir... 24. 4. Dėl konkliudentinių veiksmų. Teismas sprendime nurodė, kad... 25. 5. Dėl bandymų dinaminiu štampų protokolų kainos skaičiavimo. Teismas... 26. 7. Dėl klaidingų aplinkybių nustatymo įrodinėjant šalių susitarimų dėl... 27. 8. Dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo (J. M. „menamas... 28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „GeoSieksnis prašė... 29. Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 31. Apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 33. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas... 34. Dėl statybos rangos sutarties, sutarties laisvės principo, teisių ir... 35. Šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo teisės gauti... 36. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip... 37. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei... 38. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo... 39. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. kovo 10 d. sudarė... 40. Viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl... 41. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas... 42. Šioje byloje šalių ginčas dėl apmokėjimo už ieškovo nurodomus atliktus... 43. Dėl tariamo atstovavimo sąlygų ir teisinių padarinių... 44. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovo darbuotojo J. M. veiksmai... 45. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis... 47. Pažymėtina ir tai, kad tariamo atstovavimo institutas skirtas ginti... 48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui technines užduotis,... 49. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, turėjo teisę pirmą... 50. Dėl atliktų darbų ir jų kainos... 51. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą... 52. Minėta, kad pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami įrodymus, remiasi... 53. Apeliantas teigia, kad kai kuriuos darbus, t.y. bandymus dinaminiu štampu,... 54. Dėl 2014 m. kovo 10 d. Geodezinių ir geologinių atliktų darbų sąmatos... 55. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 56. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 58. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti...