Byla 1A-596-468-2013

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Audronės Kartanienės, Artūro Šumsko, sekretoriaujant Linai Pauliukevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, gynėjui adv. Vladislav Latušinskij, nukentėjusiajam L. S.,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro ir nukentėjusiojo L. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 06 04 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. išteisintas, nepadaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos; panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas 2012 09 25 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro nutarimais ir 2012 10 02 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolu; Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir nukentėjusiojo L. S. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

3Išnagrinėjusi bylą kolegija

Nustatė

4Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 06 04 d. nuosprendžiu A. B. buvo išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymių.

5A. B. buvo pareikštas kaltinamas padarius BK 281 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, dėl to, kad jis 2012 01 20 d., apie 22.00 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Rover 620“, v/Nr. ( - ), kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir važiavo ( - ) gatve link ( - ), Vilniuje, ties pastatu ( - ), Vilniuje, antra eismo juosta, pastebėjęs jo važiavimo juostoje stovintį automobilį „BMW“ su įjungtomis avarinėmis šviesomis, rikiavosi į trečią eismo juostą neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, atsiradus kliūčiai trečioje eismo juostoje – stovinčiam automobiliui „Mercedes Benz E200“, v/Nr. ( - ), nesugebėjo vairuojamo automobilio iškilus grėsmei eismo saugumui sustabdyti arba kliūtį apvažiuoti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste KET) 14, 133, 134, 238 punktų reikalavimus, atsitrenkė į stovintį ant važiuojamosios kelio dalies „Mercedes Benz E200“ vairuotoją L. S. ir jį prispaudė prie šio automobilio bagažinės, dėl ko nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl atvirų abiejų kojų blauzdikaulių ir šeivikaulių lūžių, kairio šlaunikaulio kūno lūžio, abiejų kojų daugybinių paviršinių sužalojimų, trauminio šoko, dėl dešinės kojos amputacijos dėl blauzdos minkštųjų audinių defektų.

6Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 06 04 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – A. B. pripažinti kaltu padarius BK 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam 35 parų arešto bausmę, paskirti BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams; tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus 21144,88 Lt pareikštą ieškinį už Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytą žalą, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą 15664,71 Lt ieškinį už nukentėjusiojo L. S. gydymą ir nukentėjusiojo L. S. pareikštą 6165,95 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 391368 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodytas sumas solidariai priteisiant iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir A. B..

7Nors teismas mano, kad A. B. nepažeidė KET 133 p. ir 134 p. reikalavimų, nes neviršijo maksimalaus leistino greičio, o nukentėjusiojo automobilio nematė ir iš anksto negalėjo numatyti apie galimą kliūtį bei grėsmę eismo saugumui, tačiau šios teismo išvados yra nepagrįstos. Šiame kelio ruože matomumas buvo geras (ką pripažino ir teismas), 3-ioje eismo juostoje stovėjęs nukentėjusiojo automobilis, net neveikiant avarinės signalizacijos žibintams, buvo gerai matomas pakankamu atstumu, kad šia juosta važiuojantis automobilis galėtų sustoti iki važiuojamoje dalyje stovinčio automobilio ar saugiai apvažiuoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, ką patvirtino liudytojas E. R., važiavęs 3-ia eismo juosta, bet pasirinkęs saugų greitį, kuris leido ne tik neatsitrenkti į stovintį automobilį, bet ir saugiai jį apvažiuoti persirikiuojant į 2-ą eismo juostą.

8Tuo metu A. B., turėjęs galimybę pamatyti ne tik 2-oje eismo juostoje stovėjusį automobilį, bet ir 3-ioje eismo juostoje stovėjusį nukentėjusiojo automobilį, ne tik nemažino važiavimo greičio, bet nestabdydamas automobilio persirikiavo į 3-ią eismo juostą, kur nesugebėjo sustabdyti automobilio iki toje juostoje stovėjusio nukentėjusiojo automobilio ar saugiai jį apvažiuoti, kaip prieš tai padarė liudytojas E. R..

9Ta aplinkybė, kad prieš kaltinamojo automobilį važiavęs liudytojas E. R. tinkamai įvykdė KET reikalavimus ir nesukėlė eismo įvykio, patvirtina, jog kaltinamasis, važiuodamas šiame kelio ruože, pasirinko nesaugų greitį (nors ir neviršijantį maksimalaus leistino), dėl ko atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį bei sunkiai nukentėjusįjį sužalojo.

10Kaltinamasis, pamatęs šiame kelio ruože važiuojamoje dalyje stovintį automobilį su įjungtais avarinės signalizacijos žibintais, privalėjo tinkamai įvertinti eismo situaciją, pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų saugiai sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ar saugiai apvažiuoti jo kelyje esančią kliūtį, tačiau, pažeisdamas KET 133 p. reikalavimus, neįvertino, kad šiame kelio ruože stovėjo automobilis su įjungtais avarinės signalizacijos žibintais, ir nenumatė, kad eismo situacija reikalavo atitinkamo ir KET reikalavimus atitinkančio transporto priemonės vairuotojo elgesio, t. y. būtinumo sumažinti važiavimo greitį ir būti pasiruošusiam atitinkamai reaguoti į eismo situaciją, kad nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams.

11Kaltinamojo veiksmai rodo, kad A. B. elgėsi neatsakingai ir neįvykdė KET 133 p. reikalavimų dėl saugaus greičio pasirinkimo ir dėl to pažeidė ir KET 134 p. reikalavimus, kai dėl eismo situacijos nesumažinęs važiavimo greičio nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio iki važiuojamosios dalies 3-ioje eismo juostoje stovėjusio nukentėjusiojo automobilio.

12Negalima sutikti su teismo nuomone, kad kaltinamojo A. B. veiksmai ir kilusios pasekmės neturi priežastinio ryšio, o nukentėjusiojo veiksmai ir kilusios pasekmės turi priežastinį ryšį ir todėl dėl kilusių pasekmių yra kaltas pats nukentėjusysis. Iš bylos duomenų matosi, kad nukentėjusiojo automobilis važiuojamosios dalies 3-ioje eismo juostoje buvo pastatytas ne nukentėjusiojo valia, o dėl to, kad šis automobilis prieš tai dalyvavo eismo įvykyje ir dėl to neveikė avarinės signalizacijos žibintai bei buvo sugadintas automobilio akumuliatorius, dėl ko automobilis negalėjo būti patrauktas nuo kelio važiuojamosios dalies.

13Net ir pripažinus, kad nukentėjusysis galėjo pažeisti formalius KET reikalavimus, tačiau tai nereiškia, kad dėl kilusio eismo įvykio ir pasekmių yra kaltas tik nukentėjusysis. Jeigu kaltinamasis būtų įvykdęs ir nepažeidęs KET 133 p. ir 134 p. reikalavimų, tada už įvykusį eismo įvykį ir kilusias pasekmes būtų atsakingas tik nukentėjusysis. Tačiau šioje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis pažeidė KET 14, 133, 134 ir 238 p. reikalavimus, ką pripažino pats kaltinamasis, patvirtino eismo įvykio liudytojai ir kiti byloje surinkti bei teisminio nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, todėl kiekvienas iš šio eismo dalyvių turi atsakyti už savo veiksmais padarytus KET pažeidimus ir kilusias pasekmes. L. S. veiksmai galėtų būti vertintini tik kaip administraciniai teisės pažeidimai, o A. B. veiksmai dėl padarytų KET pažeidimų, dėl ko įvyko eismo įvykis ir nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, vertintini kaip nusikalstami ir atitinka BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymius.

14Nukentėjusysis L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 06 04 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. B. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymo, skirti A. B. prokuroro siūlomą bausmę, tenkinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, įpareigoti prokurorą organizuoti ar atlikti reikiamus tyrimo veiksmus – skirti eismo įvykio ekspertizę, išreikalauti dokumentus apie A. B. valdytos transporto priemonės techninę būklę.

15Nukentėjusiojo manymu, apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad nėra A. B. kaltės dėl to, kad jis laiku nepastebėjo kliūties. Pažymėtina, kad nors nukentėjusiojo automobilyje dėl sugedusio akumuliatoriaus ir nedegė avarinis signalas, o priešais jį nebuvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas, eismo sąlygos kaltininkui leido laiku pastebėti kelyje esančią kliūtį.

16Byloje nustatyta, kad kelias buvo apšviestas, liudytojai R. T., D. B., E. R. patvirtino, kad nukentėjusiojo automobilis „Mercedes Benz“ jiems buvo matomas, kad automobilio bagažinė buvo atidaryta (atkreiptinas dėmesys, kad bagažinėje ant dangčio buvo avarinis ženklas, atspindintis šviesą), E. R. nurodė, kad L. S. automobilis buvo matomas iš ne mažesnio nei 70 m atstumo, vadinasi, kaltinamasis A. B., vairuodamas transporto priemonę (padidinto pavojaus šaltinį), buvo neatidus ir neatsargus – turėjo visas galimybes pamatyti stovinčią kliūtį laiku ir jos išvengti, tačiau to nepadarė ir net nebandė to daryti. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. B. net nebandė stabdyti ar kitaip vengti susidūrimo – nukreipti automobilį į šoną ar pan. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad stabdymo žymių nėra. Faktą, jog A. B. net nebandė vengti kliūties, patvirtina ir E. R. parodymai: „juodos spalvos automobilis „Rover 620“ visa jėga, nestabdydamas, priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Mercedes Benz“ galinę dalį“, atitinkamai patvirtino ir liudytojas M. A.. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal KET 9 p. eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, o pagal 106 p. – prieš persirikiuodamas vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Taigi A. B., iš antros juostos rikiuodamasis į trečią, neįsitikinęs, kad trečioje juostoje nėra kliūties, pažeidė ir KET 9 p. bei 106 p. reikalavimus.

17Atsižvelgiant į matomumo sąlygas, eismo situaciją (važiavo įjungtomis šviesomis, apšviesta gatve ir kt.), darytina išvada, kad A. B. turėjo realią galimybę pamatyti savo kelyje kliūtį ir laiku stabdydamas ar ją apvažiuodamas išvengti eismo įvykio. Kad minėta kliūtis prieš kaltininko vairuojamą automobilį atsirado ne netikėtai, patvirtina tai, jog kiti eismo dalyviai nukentėjusiojo automobilį ir jį patį matė net prieš 70 metrų.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra suformulavęs doktriną, kad pagal BK 281 str. 8 d. kaltininkas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio koncentracija jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau. Kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio paprastai nustatomas atliekant kraujo tyrimą. Jeigu toks tyrimas nebuvo atliktas dėl kaltininko pasišalinimo iš eismo įvykio vietos arba jo rezultatai kėlė abejonių, ši faktinė aplinkybė teismų praktikoje nustatoma ir kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pvz.: iš klinikinių požymių, alkoholio matuoklio duomenimis, liudytojų parodymais). Tada nebūtina nustatyti tikslios alkoholio kiekio koncentracijos kaltininko organizme. Šioje byloje specialistė buvo išaiškinusi, jog jei asmens girtumas yra 0,4 promilės, to vizualiai galima ir nepastebėti. Vadinasi, jei asmens girtumas viršijo 0,4 promilės, jis turėtų būti pastebimas.

19Pagal liudytojo E. V. parodymus jis paskambino A. B., „A. B. kalba strigo, buvo nerišli, galėjo būti, kad jis buvo neblaivus“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. B. teisės buvo atimtos dėl vairavimo apgirtus, vadinasi, vairavimas neblaiviam kaltinamajam būtų ne pirmas kartas. Aplinkybės, kad kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, neprisistatė policijos pareigūnams dvi paras, susisiekus su juo telefonu neigė, kad automobilis „Rover“, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, priklauso jam, taip pat rodo, kad kaltinamasis vengė policijos pareigūnų, siekdamas, kad nebūtų nustatytas jo neblaivumas.

20Atsižvelgiant į tai, manytina, kad byloje surinkti netiesioginiai įrodymai leidžia teigti, kad A. B. eismo įvykio metu buvo neblaivus; neblaivumas lėmė jo reakcijos laiko sulėtėjimą ir gebėjimą adekvačiai vertinti situaciją, dėl ko ir kilo eismo įvykis.

21Nors, pirmos instancijos teismo nuomone, nukentėjusysis pats padarė KET pažeidimų ir šie KET pažeidimai lėmė eismo įvykį, tačiau, nukentėjusiojo nuomone, jo padaryti KET pažeidimai nebuvo esminiai. Kliūtis eismo dalyviams nebuvo sudaryta tyčia – pirminio eismo įvykio kaltininkas nesutiko patraukti automobilių į degalinę, vėliau sugedo jo automobilio akumuliatorius, todėl jis neturėjo galimybių pašalinti automobilio nuo kelio. Dėl sugedusio akumuliatoriaus neveikė ir avarinės šviesos signalai, o avarinio šviesos ženklo jis nespėjo pastatyti, tačiau šis ženklas buvo matyti ant atidarytos automobilio bagažinės dangčio.

22Pagal LAT praktiką tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.). Tai reiškia, kad, esant abipusiam KET pažeidimui, teismai turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

23Kadangi, kaip byloje buvo patvirtinta liudytojų parodymais, nukentėjusiojo automobilis buvo matomas, nėra priežastinio ryšio tarp nukentėjusiojo padarytų KET pažeidimų ir kilusio eismo įvykio. Eismo įvykis kilo dėl neatsargių ir nerūpestingų A. B., kuris galėjo laiku pastebėti jo automobilį, tačiau to nepadarė ir nesiėmė visų būtinų veiksmų kliūčiai išvengti.

24Pirmoje instancijoje nėra nustatytos šios esminės eismo įvykio aplinkybės: kokiu greičiu važiavo kaltinamasis A. B.; iš kokio atstumo A. B. galėjo pastebėti nukentėjusiojo automobilį; ar pastebėjęs jo automobilį A. B. galėjo išvengti kliūties – sustabdyti savo valdomą transporto priemonę ar kitaip išvengti kliūties; ar A. B. automobilis buvo techniškai tvarkingas.

25Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 324 str. 7 d. numatyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tokios aplinkybės, kurių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje jas nustatyti sunku, apeliacinės instancijos teismas įpareigoja ikiteisminio tyrimo teisėją ar prokurorą organizuoti ar atlikti reikiamus tyrimo veiksmus.

26Manytina, kad šios aplinkybės turi esminės reikšmės nustatant A. B. kaltę dėl eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, turi būti skirta eismo įvykio teismo ekspertizė siekiant atsakyti į aukščiau iškeltus klausimus, taip pat – išsireikalauti dokumentai, ar A. B. transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra ir ar ši transporto priemonė buvo tvarkinga. Atitinkamai manytina, kad turėtų būti patikslintas A. B. suformuluotas kaltinimas KET 9 ir 106 p. pažeidimais.

27Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsiliepimu prašo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 15664,72 Lt žalą dėl nukentėjusiojo gydymo, jeigu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis bus panaikintas ir A. B. pripažintas kaltu.

28Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad dėl eismo įvykio kaltas A. B., jie nesutinka su nukentėjusiojo L. S. ir prokuroro apeliaciniuose skunduose nurodytais reikalavimais tenkinti ieškinį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atžvilgiu, kadangi nukentėjusysis L. S. įrodymais pagrįstą nuostolių atlyginimą gavo. L. S. 2012 06 05 d. išmokėta 15665,19 Lt draudimo išmoka už sugadintą automobilį „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. ( - ) (15360,19 Lt), už minėto automobilio saugojimą (45 Lt), už jo transportavimą (260 Lt), 2013 02 08 d. išmokėta 11152,70 Lt draudimo išmoka už neturtinę žalą (8632 Lt), už sugadintus drabužius (890 Lt), už vaistus pagal pateiktus išlaidų dokumentus (1630,70 Lt), 2013 04 25 d. išmokėta 900,07 Lt draudimo išmoka už vaistus pagal pateiktus išlaidų dokumentus (117,51 Lt), už negautas pajamas nuo 2013 01 18 d. iki 2013 03 31 d. (782,53 Lt). S. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus pareikštas ieškinys ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas ieškinys gali būti priteisti tik iš S. B., t. y. neapsidraudusio eismo įvykio kaltininko, bet ne iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d.).

29Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – pastarojo skundą tenkinti, o nukentėjusiojo skundą tenkinti iš dalies, t.y. netenkinti nukentėjusiojo prašymo įpareigoti prokurorą organizuoti ar atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus. Išteisintojo gynėjas prašė skundus atmesti.

30Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31Nukentėjusiojo L. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

32Dėl A. B. kaltės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį

33Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

34Teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. B. kaltės klausimą dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281 str. 3 d., netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismo 2013 06 04 d. išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

35Apylinkės teismas konstatavo, kad A. B. pažeidė KET 14 punktą, nustatantį draudimą vairuoti transporto priemonę, neturint teisės ją vairuoti, bei KET 238 punktą, draudžiantį vairuoti kelių transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau nurodė, kad šie pažeidimai jokios įtakos kelių eismo įvykio kilimui neturėjo. Tuo tarpu A. B. inkriminuotų KET 133 ir 134 punktų pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenustatė ir pažymėjo, kad A. B. atsiradusios kliūties laiku nepastebėjo būtent dėl nukentėjusiojo L. S. padarytų šiurkščių KET reikalavimų pažeidimų, t.y. dėl KET 28 punkto, numatančio tai, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, dėl KET 146 punkto, įtvirtinančio leidimą sustoti ir stovėti transporto priemonėms dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje, dėl KET 156 punkto, numatančio reikalavimą priverstinai sustojus ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojui įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta (pastatyti avarinio sustojimo ženklą), ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio, pažeidimų.

36Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatyti ir nukentėjusiojo padaryti KET reikalavimų pažeidimai, tačiau konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad A. B. pažeidė tik KET 14, 238 punktų, neturinčių tiesioginės reikšmės eismo įvykio kilimui, reikalavimus, o KET 133 ir 134 punktų reikalavimų nepažeidė.

37Vadovaujantis KET 133 punktu, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pagal tų pačių taisyklių 134 punktą – jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

38BK 281 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 3 d., būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. žmogaus sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus, t. y. sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-151/2010, 2K-593/2011, 2K-402/2012, 2K-31/2012).

39Analizuojant pirmosios instancijos teismo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, nustatyta kad nukentėjusiojo L. S. automobilis „Mercedes Benz E200“, v/Nr. ( - ), prieš tiriamą įvykį stovėjo trečioje juostoje prie sankryžos, ties pastatu ( - ), Vilniuje, be įjungtos avarinių šviesos signalizacijos, taip pat nebuvo pastatytas avarinis sustojimo ženklas. Tai patvirtino ne tik įvykio liudytojai (R. T., E. R., D. B., M. A.), išteisintasis A. B., bet šios aplinkybės neginčijo ir pats L. S. nurodęs, kad dar iki įvykio su A. B. vairuojamu automobiliu, jam stovint sankryžoje trečioje juostoje, priekyje stovėjęs automobilis „Ford Mondeo“ pavažiavo atbulas, atsitrenkė į jo automobilį ir apgadino. Nesutarus su automobilio „Ford Mondeo“ vairuotoju dėl pasitraukimo iš įvykio vietos, eismo įvykio deklaraciją pildė vietoje jo automobilyje, buvo įjungęs avarinių žibintų signalą, tačiau automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojui nuvažiavus, jis savo automobilio neužvedė, nes sugedo akumuliatorius. Tada nuėjo į darbovietę, paėmė kitą akumuliatorių (t. 4, b. l. 47-48). Aplinkybę, kad nukentėjusiojo automobilio avariniai žibintai iš pradžių degė patvirtino automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas G. A. apklaustas liudytoju apylinkės teisme. Eismo įvykio vietos plane bei nuotraukose užfiksuota, jog šalia eismo įvykio ant kelio rastas automobilio akumuliatorius (t. 1, b. l. 7, 11). Todėl nėra pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos pagrindžia byloje surinkti įrodymai.

40Taip pat nustatyta, kad A. B. vairuojamas automobilis važiavo antra eismo juosta, kurioje stovėjo susidūrę du automobiliai, įjungę avarinių žibintų signalus, juos pamatęs A. B. persirikiavo į trečią eismo juostą, kurioje atsitrenkė į joje stovintį nukentėjusiojo L. S. automobilį „Mercedes Benz E200“, prie šio automobilio prispaudęs nukentėjusįjį. Kaip matyti iš pagarsintų pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojų E. R. ir M. A. parodymų, ( - ) gatve nuo ( - ) gatvės pusės antra eismo juosta važiavęs A. B. vairuojamas automobilis - Rover 620 privažiuodamas prie susidūrusių antroje eismo juostoje automobilių, staigiai persirikiavo į trečią eismo juostą ir nestabdydamas atsitrenkė į trečioje eismo juostoje stovėjusį „Mercedes Benz“ automobilį, kuris nuo smūgio pajudėjo iš vietos, skersai kirto sankryžą ir užvažiavęs ant šaligatvio dešinėje pusėje sustojo. Įvykio vietoje, važiuojamojoje dalyje pamatė gulintį vyrą, kurį prieš tai matė prie automobilio „Mercedes Benz“ bagažinės (t. 1, b. l. 101-103, 113-115). Liudytojas D. B. nurodė, kad važiuojančio automobilio „Rover“ vairuotojas stabdė, bet per vėlai ir atsitrenkė į stovintį automobilį, šalia nugriuvo prie jo buvęs vyras. Panašiai įvykio aplinkybes nurodė įvykį taipogi matęs liudytojas R. T. (t. 4, b. l. 52-53). Pats išteisintasis aiškino, jog jis stabdė savo automobilį, tačiau sustabdyti nepavyko ir atsitrenkė į stovintį automobilį, prispaudė nukentėjusįjį. Visgi, įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nebuvo rasti padangos pėdsakai ir stabdymo žymės (t. 1, b. l. 5-6). Taigi, ne visos išteisintojo nurodytos įvykio aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus duomenis.

41Įvertinus aptartas aplinkybes, nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje KET pažeidė abu vairuotojai: tiek išteisintasis, tiek ir nukentėjusysis. Nors L. S. nebuvo pasistatęs avarinio sustojimo ženklo, nebuvo pašalinęs transporto priemonės nuo kelio, nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės, tačiau eismo įvyko metu jo automobilis „Mercedes Benz E200“ buvo pakankamai apšviestas, ką nurodė įvykio liudytojai R. T., E. R., D. B., G. A., taip pat iš fotolentelės matyti, kad įvykio vieta buvo apšviesta, degė žibintai, įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint buvo dirbtinis apšvietimas (t. 1, b. l. 5-6, 8-11). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. B., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį (nors ir tokios teisės neturėjo), galėjo ir turėjo galimybę saugiai apvažiuoti kliūtį (šiuo atveju automobilį „Mercedes Benz E200“) arba prieš ją sustoti, jeigu būtų buvęs pakankamai atidus ir atsargus, kaip tai padarė kiti asmenys – liudytojai E. R., T. O.. Be to, A. B. neatsižvelgė į kelio (šlapia kelio danga), meteorologines sąlygas (tamsus paros laikas), nepasirinko saugaus greičio, nors artėjo prie stovinčių transporto priemonių antroje eismo juostoje, taip pat artėjo prie sankryžos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, būtent šie A. B. KET pažeidimai buvo priežastiniu ryšiu susiję su padariniais (po susidūrimo su stovėjusiu lengvuoju automobiliu „Mercedes Benz E200“ vienas žmogus buvo sunkiai sužalotas). Pažymėtina ir tai, kad vieno eismo dalyvio KET reikalavimų pažeidimai neatleidžia kitų eismo dalyvių, šiuo atveju išteisintojo A. B., nuo pareigos laikytis KET reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-127/2010, 2K-418/2011), juolab, kad nukentėjusiojo KET pažeidimai nagrinėjamu atveju nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

42Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog A. B., nesitikėdamas tokios kliūties ir neturėdamas pagrindo tikėtis, atsitrenkė į stovintį nukentėjusiojo automobilį ir, kad A. B. atsiradusios kliūties laiku nepastebėjo dėl kito eismo dalyvio – L. S. padarytų KET pažeidimų, yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus bylos duomenis, taip pat ir išteisintojo parodymus, įvykio metu buvusias važiavimo sąlygas, tarp jų ir eismo nedidelį intensyvumą vėlyvu paros metu, nenustatė jokių objektyvių priežasčių, kurios išteisintajam būtų sutrukdžiusios pasirinkti saugų greitį, atsargiai persirikiuoti į kitą eismo juostą, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, arba sustabdyti savo automobilį. A. B. inkriminuotų KET 133, 134 punktų reikalavimų esmė ta, kad vairuotojas konkrečioje situacijoje privalo pasirinkti saugų greitį, kurį lemia važiavimo sąlygos. Greičio saugumą rodo veiksmai, lemiantys vairuotojo galimybes valdyti transporto priemonę taip, kad prireikus ją sustabdytų iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nukentėjusiojo automobilio stovėjimas netoli sankryžos, įvertinus važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat, kad automobilis stovėjo apšviestoje vietoje, laikomas iš anksto numatoma kliūtis KET 133 punkto prasme. Iš A. B. parodymų matyti, kad jis apie 10 metrų atstumu pamatė stovintį šviesios spalvos „Mercedes Benz“ automobilį, stabdė savo automobilį, tačiau sustabdyti nepavyko ir atsitrenkė į stovintį automobilį, tačiau įvykio vietos apžiūros protokole, kaip jau buvo nurodyta, nebuvo užfiksuoti nei padangos pėdsakai, nei stabdymo žymės (t. 1, b. l. 5-6). Be to, liudytojas E. R. parodė, kad L. S. automobilis buvo matomas iš ne mažesnio nei 70 m atstumo, todėl jis saugiai persirikiavo į gretimą antrą eismo juostą. Esant tokioms bylos aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad, jeigu A. B. būtų laikęsis KET 133, 134 punktų reikalavimų, t. y. pasirinkęs saugų greitį, atsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas, jis būtų laiku pastebėjęs kliūtį, ją apvažiavęs ar sustabdęs automobilį ir taip išvengęs susidūrimo su nukentėjusiojo stovinčiu automobiliu, taigi nebūtų sužalojęs L. S., todėl būtent A. B. padaryti KET pažeidimai ir buvo būtinoji padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) kilimo sąlyga.

43Nukentėjusysis L. S. tiek apeliaciniame skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, jog A. B. eismo įvykio metu buvo neblaivus. Pažymima, kad dėl šios aplinkybės padarytų išvadų teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismu, kadangi byloje iš tiesų nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo abejones dėl A. B. būklės eismo įvykio metu, išskyrus L. S. parodymus teisme, kad jis jautė alkoholio kvapą. Teisme apklausti liudytojai šios aplinkybės nepatvirtino, o liudytojai V. Z. ir T. O. tvirtino, jog 2012 01 20 d. vakare sporto klube ( - ), kur iki eismo įvykio futbolą žaidė A. B., alkoholio niekas negėrė. Be to, nukentėjusysis tik teisme nurodė šią aplinkybę, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užsiminęs apie tai, jog A. B. galimai buvo neblaivus (t. 1, b. l. 82-83).

44Nukentėjusiojo manymu, A. B., be jam inkriminuojamų KET pažeidimų, taipogi pažeidė KET 9 p. bei 106 p. reikalavimus, kadangi rikiuodamasis iš antros juostos į trečią, neįsitikino, kad trečioje juostoje nėra kliūties. KET 106 punkto nuostata numato, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju A. B. pažeidė ir šį KET punkto reikalavimą, juolab, kad A. B. pareikštame kaltinime buvo nurodyta ir šio punkto formuluotė, nors ji ir nebuvo įvardinama, t.y. buvo nurodyta, kad A. B. rikiavosi į trečią eismo juostą neįsitikinęs, kad tai daryti saugu. Tuo tarpu KET 9 punkto nuostata yra bendro pobūdžio, įpareigojanti eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, jos reguliavimas detaliau aptartas kituose A. B. inkriminuotuose KET punktuose, todėl KET 9 punktas atskirai A. B. neinkriminuojamas.

45A. B. padarytas nusikaltimas (BK 281 str. 3 d.) yra neatsargus, t.y. padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Pastarojo nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškė tuo, jog jis artėdamas prie stovinčių transportų priemonių, nesulėtino greičio iki saugaus, rikiuodamasis į kitą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, atsiradus kliūčiai trečioje eismo juostoje nesugebėjo vairuojamo automobilio iškilus grėsmei eismo saugumui sustabdyti arba kliūtį apvažiuoti. Taigi, A. B. nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

46Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. B. 2012 01 20 d., apie 22.00 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Rover 620“, v/Nr. ( - ), kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir važiavo ( - ) gatve link ( - ) gatvės, Vilniuje, ties pastatu ( - ), Vilniuje, antra eismo juosta, pastebėjęs jo važiavimo juostoje stovintį automobilį „BMW“ su įjungtomis avarinėmis šviesomis, rikiavosi į trečią eismo juostą neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, atsiradus kliūčiai trečioje eismo juostoje – stovinčiam automobiliui „Mercedes Benz E200“, v/Nr. ( - ), nesugebėjo vairuojamo automobilio iškilus grėsmei eismo saugumui sustabdyti arba kliūtį apvažiuoti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 106, 133, 134, 238 punktų reikalavimus, atsitrenkė į stovintį ant važiuojamosios kelio dalies „Mercedes Benz E200“ vairuotoją L. S. ir jį prispaudė prie šio automobilio bagažinės, dėl ko nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl atvirų abiejų kojų blauzdikaulių ir šeivikaulių lūžių, kairio šlaunikaulio kūno lūžio, abiejų kojų daugybinių paviršinių sužalojimų, trauminio šoko, dėl dešinės kojos amputacijos dėl blauzdos minkštųjų audinių defektų, dėl ko L. S. neteko 70 % bendrojo darbingumo (b.l.88-89 3 t.).

47Apeliaciniame skunde nukentėjusysis taip pat prašė skirti eismo įvykio ekspertizę, išreikalauti dokumentus apie A. B. valdytos transporto priemonės techninę būklę. Teisėjų kolegija teismo posėdyje, išklausiusi proceso dalyvių nuomonės, ar byloje reikalingas įrodymų tyrimas, protokoline nutartimi nutarė įrodymų tyrimo neatlikti. Toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į tai, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidusių nustatyti esmines bylos aplinkybes. Papildomai pažymima, kad iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, jog byloje turi būti atlikti visi įmanomi tyrimai ir ekspertizės ir kad to nepadarius pažeidžiama įrodinėjimo tvarka ar kaltinamojo procesinės teisės. Specialistų ir ekspertų žinių panaudojimas baudžiamajame procese yra būtinas tada, kai be jų išvadų neįmanoma nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-339/2011, 2K-593/2011). Be to, A. B. valdytos transporto priemonės techninė būklė buvo įvertinta ikiteisminio tyrimo metu, jokių A. B. automobilio apgadinimų ar jo techninės būklės neatitikimų, dėl kurių galėjo atsitikti tiriamas eismo įvykis, nenustatyta (t. 1, b. l. 18-19).

48Dėl bausmės

49Skiriant A. B. bausmę pagal BK 281 str. 3 d., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

50A. B. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalies nuostata, išnykus teistumui, A. B. laikomas neteistu (t. 1, b. l. 42, 47-51), pastarasis anksčiau buvo baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 52-55), į narkologo ir psichiatro įskaitas neįrašytas (t. 1, b. l. 57, 59), nedirba, yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, neįgalią motiną (t. 3, b. l. 128-131). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad šioje byloje nustatyti ir nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai.

51Įvertinus visas šias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad A. B. gali kilti pareiga atlyginti didelio dydžio pinigines sumas pagal pareikštus civilinius ieškinius, A. B. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, numatytą BK 281 str. 3 d., skirtinas trumpalaikis laisvės atėmimas (areštas), kurio dydis mažesnis nei vidurkis, numatytas įstatyme (BK 49 str. 3 d.). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatą kartu su arešto bausme A. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones). Uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su areštu, taikomas visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po arešto atlikimo (BK 68 str. 4 d.).

52Pažymima, kad vadovaudamasis BK 68 str., teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

53Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010, 2K-593/2011).

54Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo A. B. būtinumą, atsižvelgia į tai, kad pastarojo padaryti KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, laikytini piktybiškais, A. B. šiurkščiai, sąmoningai pažeidė Kelių eismo taisykles, kadangi vairavo automobilį, neturėdamas tokios teisės, be to, jis pasišalino iš įvykio vietos, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 25-27), taip pat pastarasis praeityje nė kartą buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviam bei vairavimą, neturint tokios teisės (t. 1, b. l. 52-55). Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius A. B. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga A. B. paskirti draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, atlikus arešto bausmę. Teisėjų kolegijos manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

55Dėl pareikštų civilinių ieškinių

56Byloje pareikšti keli civiliniai ieškiniai:

57– Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 15 664,71 litų ieškinys žalai už nukentėjusiojo L. S. gydymą atlyginti iš A. B. (t. 1, b. l. 154-155);

58-Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 24 835,26 litų ieškinys padarytai žalai atlyginti iš A. B. (t. 3, b. l. 2-74);

59-nukentėjusiojo ieškinys padarytai turtinei (6 165,95 litų), neturtinei (391 368 litų) žaloms, negautų pajamų (piniginę išmoką negautų pajamų dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki to laiko, kai jam bus paskirta senatvės pensija, t.y. iki 2033 11 13 d., skaičiuojant ir indeksuojant išmokos dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) atlyginti iš A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių Draudikų biuro (t. 3, b. l. 75-100).

60Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

61Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 15 664,71 litų civilinis ieškinys žalai už nukentėjusiojo L. S. gydymą dėl 2012 01 20 d. eismo įvykio, įvykusio dėl A. B. kaltės, yra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Iš L. S. gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad ligonių kasa už nukentėjusiojo ambulatorines ir stacionarines paslaugas apmokėjo 15 664,71 Lt (t. 1, b. l. 156).

62Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - VSDFV) pateiktais dokumentais nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2012 10 11 d. sprendimu L. S. 2012 01 20 d. įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo pripažintas draudiminiu įvykiu (t. 3, b. l. 10) ir VSDFV Vilniaus skyrius L. S. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2012 01 21 d. iki 2013 01 17 d. išmokėjo 24 835,26 litų ligos pašalpos (t. 3, b. l. 40-68, 69-74). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi bei 15 straipsniu, ligos pašalpa mokama už visą laikotarpį, patvirtintą nustatyta tvarka išduotu nedarbingumo pažymėjimu, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos, o jos dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti. Iš darbingumo lygio bei darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymų matyti, kad nukentėjusiajam L. S. nuo 2013 01 18 d. iki 2014 01 17 d. nustatytas netektas darbingumas 70 procentų (t. 2, b. l. 168, 169, 170). Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 03 22 d. nutarimo Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 117, 118 punktų nuostatas tais atvejai, jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str.).

63Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą bei nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad L. S. sužalojimo ir nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos VSDFV biudžeto lėšos, priežastis yra neteisėti A. B. veiksmai ir atsižvelgus į tai, jog A. B. 2012 01 20 d. eismo įvykio metu vairuotas automobilis Rover 620 nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 24 835,26 litų ieškinys padarytai žalai atlyginti iš A. B. visiškai tenkintinas.

64Nukentėjusiojo L. S. pareikštas civilinis ieškinys atlyginti jam padarytą turtinę 6 165,95 litų, neturtinę 391 368 litų žalas bei negautas pajamas (piniginę išmoką negautų pajamų dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki to laiko, kai jam bus paskirta senatvės pensija, t.y. iki 2033 11 13 d., skaičiuojant ir indeksuojant išmokos dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) tenkintinas iš dalies.

65Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 str. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 str., taikytinos ir CK 6.283 str. normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (LAT kasacinės nutartys 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011, 3K-3-127/2012). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

66Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų teisioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

67Nukentėjusysis nurodo, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro: 1698,04 litų (skirtumas nuo sumokėtos kainos už automobilį ir gautos draudimo išmokos bei kainos gautos už automobilio pardavimą), 250 litų (atsarginis ratas), 200 litų (akumuliatorius), 730,38 litų (papildomas maistas), 2275 litų (sąnaudos už kurą), 877,53 litų (sąnaudos už nekompensuojamus vaistus), 135 litų (sąnaudos už dokumentų kopijas ir vertimą), viso 6 165,95 litų.

68Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 15 punktu, žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju eksperto nustatytos būtinos nukentėjusiojo automobilio „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. ( - ), remonto, atkūrimo išlaidos (be PVM) sudarė 15 360,19 litų (t. 2, b. l. 197-203), ši pinigų suma kartu su išlaidoms už minėto automobilio saugojimą (45 Lt), už jo transportavimą (260 Lt) buvo bendrovės AAS ( - ), administruojančios žalą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vardu, išmokėta L. S. 2012 06 05 d. (t. 2, b. l. 173-175). Priešingai nei mano nukentėjusysis, žala už sugadintą automobilį neturėjo būti apskaičiuojama iš automobilio įsigijimo kainos (34 500 litų) atimant sugadinto automobilio pardavimo kainą (16 900 litų) kartu su gautomis draudimo išmokomis – 15 360,19 litų ir 541,77 litų (už sugadintą automobilio „Mercedes Benz“ priekinę dalį). Be to, eksperto nukentėjusiojo automobilio vidutinė transporto priemonės vertė 2012 03 14 dienai nustatyta 32 157 litų. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl 1698,04 litų (skirtumo nuo sumokėtos kainos už automobilį ir gautos draudimo išmokos bei kainos gautos už automobilio pardavimą) atlyginimo yra nepagrįstas.

69Taip pat nepagrįstas L. S. prašymas priteisti jam 250 litų (už atsarginį ratą), 200 litų (už akumuliatorių), 730,38 litų (už papildomą maistą), 2275 litų (už kurą), 877,53 litų (už nekompensuojamus vaistus).

70Bylos medžiaga nustatyta, kad akumuliatorius, kaip sugadinta dalis, buvo įtraukta į sudarytą automobilio „Mercedes Benz“ remonto sąmatą, todėl išlaidos už akumuliatoriaus praradimą nukentėjusiajam buvo atlygintos. Objektyvių duomenų, kad atsarginis ratas buvo parastas ar dingo būtent dėl A. B. neteisėtų veiksmų, nenustatyta, be to, nukentėjusysis nepateikė dokumentų, pagrindžiančių prarasto atsarginio rato vertę. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, atlyginama tik įrodymais pagrįsta žala. Taip pat nukentėjusysis nedetalizavo išlaidų už papildomą maistą, nėra aišku, kokia pirktų maisto produktų būtinybė, kaip jie susiję su gydymo procesu, juolab, kad socialiai apdrausto asmens maitinimas gydymo laikotarpiu yra nemokamas. Vien mokėjimo kvitų kopijų pateikimas neleidžia nustatyti tikslų galimai turėtų išlaidų už papildomą maistą ar kurą dydį. Pažymima ir tai, kad išlaidos kurui dėl nukentėjusiojo L. S. artimųjų jo lankymo ligoninėje nelaikytinos nukentėjusiojo sveikatos grąžinimo būtinosiomis išlaidomis CK 6.283 str. prasme.

71Patikslintu ieškiniu nukentėjusysis, pateikdamas pirktų vaistų kvitus ir čekius, prašė jam priteisti 2508,23 litų už nekompensuojamus vaistus (t. 3, b. l. 75-87). Ekspertui, atlikusiam skaičiavimus pagal pateiktus įrodymus už įsigytus vaistus, ir nustačiusiam, jog nukentėjusiajam kompensuota suma yra 1630,70 litų (t. 3, b. l. 115-127), AAS ( - ) sumokėjo šią sumą nukentėjusiajam. Šios aplinkybės neginčija ir nukentėjusysis, prašydamas priteisti jam 877,53 litų (2508,23-1630,70) už nekompensuojamus vaistus. Pažymima, kad 2013 04 30 d. raštu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras informavo, kad L. S. buvo apmokėtos patirtos išlaidos, įsigyjant vaistus ZINNAT – 117,51 litų (t. 4, b. l. 13, 14), todėl nekompensuotinos už vaistus išlaidos sudaro ne 877,53 litų, bet 760,02 litų (877,53-117,51). Visgi, įvertinus bendrovės AAS ( - ) nekompensuotinų vaistų bei kitų pirktų daiktų („Dentosept“ dantų pasta, gudobelių skystatsis ekstraktas, valerijono tinktūra, Triovit super cal., kosmetika, validolis, drėgnos servetėlės, Theraflu ir kt.) pobūdį, paskirtį, bei atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis nepateikė papildomų duomenų (nėra gydytojo paskyrimo), leidžiančių teigti, kad tie vaistai, daiktai buvo įsigyti patirtiems sužalojimams gydyti, apygardos teismas mano, kad pagrįstai nukentėjusiajam nebuvo atlygintos išlaidos už jų įsigijimą. Be to, nėra žinoma, kokios medicininės priemonės buvo įsigytos ligoninėje (už 30,60 litų, 35,22 litų, 132,30 litų), ar tai papildomi vaistai, slaugos priemonės, instrumentai, todėl jos taip pat laikytinos neįrodytomis nukentėjusiojo išlaidomis ir nepriteisiamos.

72Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 135 litų, t.y. turėtas išlaidas už dokumentų kopijas ir vertimą, kuriais grindė savo pareikštą ieškinį. Iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų bei kitų dokumentų matyti, kad už vertimą ir kopijas buvo sumokėta 30,20 litų, 32 litų, 20 litų, 19,75 litų bei banko mokestis 1,40 litų, 30,24 litų bei banko mokestis 1,40 litų, t.y. viso 134,99 litų (t. 2, b. l. 97-98, 99, 139, 140). Šiuo atveju patirti nuostoliai yra įrodyti bylos medžiaga, todėl iš kalto asmens A. B. turi būti priteisti nukentėjusiojo naudai. Vien tai, kad galimai ne visos padarytos kopijos ar išverstas dokumentas buvo vertinami ir pripažinti įrodymais dėl nukentėjusiojo realiai patirtos žalos, neleidžia teigti, kad nukentėjusysis nepatyrė šių išlaidų.

73Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo priteisti ir negautas pajamas, t.y. piniginę išmoką negautų pajamų dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki to laiko, kai jam bus paskirta senatvės pensija, t.y. iki 2033 11 13 d., skaičiuojant ir indeksuojant išmokos dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

74Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos.

75Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad L. S. iki eismo įvykio dirbo UAB ( - ) autokrautuvų vairuotoju (t. 1, b. l. 142), jo vidutinis mėnesinis atlyginimas, skaičiuojant už tris paskutinius mėnesius, iki įvykio buvo 1638,63 litų (atskaičius mokesčius). Šiuo metu dėl prarasto darbingumo ir patirtų sužalojimų (dėl amputuotos dešinės kojos ir sunkiai valdomos kairės kojos) L. S. negalės dirbti transporto priemonių vairuotoju. Nustatyta ir tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2013 02 04 d. sprendimu Nr. ( - ) L. S. paskyrė 597,59 litų dydžio valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją laikotarpiu nuo 2013 01 18 d. iki 2014 01 31 d. ir 2013 02 04 d. sprendimu Nr. ( - )paskyrė 661,42 litų netekto darbingumo periodinę kompensaciją kas mėnesį nuo 2013 01 18 d. iki 2014 01 17 d. (t. 3, b. l. 92, 96). Pažymima, kad paskirtų nukentėjusiajam netekto darbingumo pensijos ir periodinės kompensacijos bendra suma (1259,01 litų) yra mažesnė už L. S. iki įvykio mokamą mėnesinį atlyginimą (1638,63 litų), todėl nukentėjusysis nuo 2013 01 18 d. patiria realius nuostolius (žalą), kuri įrodyta aukščiau nurodyta byloje surinkta rašytine medžiaga. Taip pat nustatyta, kad AAS ( - ) 2013 04 25 d. nukentėjusiajam išmokėjo 782,53 litų negautas pajamas nuo 2013 01 18 d. iki 2013 03 31 d. (t. 3, b. l. 160). Pažymima, kad negautų pajamų dydis, kurį L. S. išmokėjo Lietuvos Respublikos transportų priemonių draudikų biuras per draudimo bendrovę AAS ( - ) yra nefiksuotas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį atskirai ir priklauso nuo einamojo mėnesio darbo dienų. Be to, kaip matyti iš VSDFV rašto gali pasikeisti ir L. S. paskirto netekto darbingumo pensijos dydis (t. 3, b. l. 92).

76Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti L. S. negautas pajamas nuo 2013 04 01 d. bei, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostata, pripažįstama nukentėjusiajam L. S. teisę į civilinio ieškinio dalį dėl negautų pajamų nuo 2013 04 01 d. patenkinimą iš A. B., o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

77Nukentėjusysis L. S. taip pat civiliniu ieškiniu prašo jam priteisti padarytą neturtinę (391 368 litų) žalą iš A. B. ir Lietuvos Respublikos transportų priemonių draudikų biuro.

78Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

79Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. padarė BK 281 str. 3 d. numatytą neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai – nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl atvirų abiejų kojų blauzdikaulių ir šeivikaulių lūžių, kairio šlaunikaulio kūno lūžio, abiejų kojų daugybinių paviršinių sužalojimų, trauminio šoko, dėl dešinės kojos amputacijos dėl blauzdos minkštųjų audinių defektų. Po eismo įvykio nukentėjusiajam atliktos kojų operacijos, jis ilgą laiką gydėsi ligoninėje ir namuose, kentė skausmus. Nukentėjusysis neteko 70 proc. darbingumo, ateityje turės ribotas galimybes įsidarbinti, be to, apribotas jo gyvenimo visavertiškumas, bendravimo galimybės. Pabrėžiama ir tai, kad L. S. buvo pagrindinis šeimos maitintojas, jo žmonos mėnesinės pajamos nedidelės – 364 litų (t. 2, b. l. 145), o pastarasis turi dvi dukras – vieną nepilnametę moksleivę, kitą valstybės nefinansuojamų studijų studentę (t. 2, b. l. 141-144). Taip pat nustatyta, kad po įvykio L. S. patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, išliko neigiamos pasekmės. Apygardos teismas vertina ir tai, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, taip pat jo turtinę padėtį (nedirba, turi du nepilnamečius vaikus). Teismas pripažįsta ir tai, kad pats nukentėjusysis nebuvo itin atidus ir atsakingas, nes nebuvo pasistatęs avarinio sustojimo ženklo, nebuvo pašalinęs transporto priemonės nuo kelio, nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgusi į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą (Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011, 2K-374/2012, 2K-554/2012 ir kt.), mano, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų praktikos, todėl ji sumažinama iki 50 000 litų.

80Nustatyta, kad draudimo bendrovė AAS ( - ), atsižvelgusi į sužalojimus, jų mastą, gydymosi laikotarpį, nedarbingumo trukmę, L. S. išmokėjo 8632 litų neturinės žalos (t. 3, b. l. 100, 101), todėl likusi nustatyta neturtinės žalos dalis (50 000 - 8638) priteisiama iš kalto asmens – A. B..

81Dėl advokato išlaidų, proceso išlaidų

82Nukentėjusysis prašė priteisti jo naudai iš Lietuvos Respublikos priemonių draudikų biuro ir A. B. patirtas išlaidas, t.y. 3000 litų (1500 litų – t. 2, b. l. 95, 96; 500 litų – t. 3, b. l. 132, 133; 1000 litų – už apeliacinio skundo parengimą) už jam suteiktas teisines paslaugas.

83Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

84Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – pinigų priėmimo kvitais, sąskaita-faktūra. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nurodoma atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų (3000 litų) suma yra per didelė, todėl ji priteisiama iš A. B. nukentėjusiojo naudai.

85Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

862012 09 25 d. nutarimais buvo laikinai apribotos A. B. nuosavybės teisės: į banke AB ( - ) bankas sąskaitoje ( - ) esančias pinigines lėšas (t. 1, b. l. 175-176); į banke AB ( - ) sąskaitose ( - ) ir ( - ) esančias pinigines lėšas (t. 1, b. l. 177-178); į A. B. priklausančias transporto priemones – automobilį Ford Escort, valst. Nr. ( - ) automobilį BMW 524, valst. Nr. ( - ) automobilį Mazda 626, valst. Nr. ( - ) automobilį Audi 100, valst. Nr. ( - ) automobilį Rover 620, valst. Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 183-184). Šiuo metu, neišnykus laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindui, t.y. siekiant užtikrinti pareikštų civilinių ieškinių įvykdymą, vadovaujantis BPK 151 straipsniu, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. B. priklausantį turtą, išvardintą 2012 09 25 d. nutarimuose, uždraudžiant piniginėmis lėšomis disponuoti, valdyti ir naudotis, paliekant teisę tik įmokėti pinigus į šias sąskaitas, taip pat uždraudžiant automobilius valdyti ir jais disponuoti, paliekamas iki civilinių ieškinių įvykdymo.

87Kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

88Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nėra.

89Proceso išlaidų nėra.

90Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 2 p.,

Nutarė

91panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 06 04 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

92A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d, ir paskirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

93Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams, atlikus paskirtą arešto bausmę (BK 68 str. 4 d.).

94Iš A. B. priteisti Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 15 664,71 litų (penkiolika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt keturis Lt ir 71 ct) už nukentėjusiojo L. S. gydymą.

95Iš A. B. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 24 835,26 (dvidešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt penkis Lt ir 26 ct) litų padarytai žalai atlyginti.

96Iš A. B. priteisti nukentėjusiajam L. S. 134,99 (vieną šimtą trisdešimt keturis Lt 99 ct) litų turtinei žalai ir 41 362 litų (keturiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt du Lt) neturtinei žalai atlyginti ir 3000 (tris tūkstančius Lt) advokato paslaugoms apmokėti.

97Vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., pripažinti nukentėjusiajam L. S. teisę į civilinio ieškinio dalį dėl negautų pajamų nuo 2013 04 01 d. patenkinimą iš A. B., o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

98Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. B. priklausantį turtą – banke AB ( - ) bankas sąskaitoje ( - ) esančias pinigines lėšas; banke AB ( - ) sąskaitose ( - ) ir ( - ) esančias pinigines lėšas, uždraudžiant piniginėmis lėšomis disponuoti, valdyti ir naudotis, paliekant teisę tik įmokėti pinigus į šias sąskaitas, į transporto priemones – automobilį Ford Escort, valst. Nr. ( - ) automobilį BMW 524, valst. Nr. ( - ) automobilį Mazda 626, valst. Nr. ( - ) automobilį Audi 100, valst. Nr. ( - ) automobilį Rover 620, valst. Nr. ( - ), uždraudžiant automobilius valdyti ir jais disponuoti, palikti užtikrinant civilinių ieškinių padengimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro ir... 3. Išnagrinėjusi bylą kolegija... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 06 04 d. nuosprendžiu A. B. buvo... 5. A. B. buvo pareikštas kaltinamas padarius BK 281 str. 3 d. numatytą... 6. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 7. Nors teismas mano, kad A. B. nepažeidė KET 133 p. ir 134 p. reikalavimų, nes... 8. Tuo metu A. B., turėjęs galimybę pamatyti ne tik 2-oje eismo juostoje... 9. Ta aplinkybė, kad prieš kaltinamojo automobilį važiavęs liudytojas E. R.... 10. Kaltinamasis, pamatęs šiame kelio ruože važiuojamoje dalyje stovintį... 11. Kaltinamojo veiksmai rodo, kad A. B. elgėsi neatsakingai ir neįvykdė KET 133... 12. Negalima sutikti su teismo nuomone, kad kaltinamojo A. B. veiksmai ir kilusios... 13. Net ir pripažinus, kad nukentėjusysis galėjo pažeisti formalius KET... 14. Nukentėjusysis L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 15. Nukentėjusiojo manymu, apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad nėra A.... 16. Byloje nustatyta, kad kelias buvo apšviestas, liudytojai R. T., D. B., E. R.... 17. Atsižvelgiant į matomumo sąlygas, eismo situaciją (važiavo įjungtomis... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra suformulavęs doktriną,... 19. Pagal liudytojo E. V. parodymus jis paskambino A. B., „A. B. kalba strigo,... 20. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad byloje surinkti netiesioginiai įrodymai... 21. Nors, pirmos instancijos teismo nuomone, nukentėjusysis pats padarė KET... 22. Pagal LAT praktiką tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai,... 23. Kadangi, kaip byloje buvo patvirtinta liudytojų parodymais, nukentėjusiojo... 24. Pirmoje instancijoje nėra nustatytos šios esminės eismo įvykio aplinkybės:... 25. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 324 str. 7... 26. Manytina, kad šios aplinkybės turi esminės reikšmės nustatant A. B. kaltę... 27. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsiliepimu prašo... 28. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime nurodo,... 29. Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus tenkinti,... 30. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 31. Nukentėjusiojo L. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 32. Dėl A. B. kaltės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį... 33. Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to... 34. Teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios... 35. Apylinkės teismas konstatavo, kad A. B. pažeidė KET 14 punktą, nustatantį... 36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 37. Vadovaujantis KET 133 punktu, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas... 38. BK 281 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris... 39. Analizuojant pirmosios instancijos teismo byloje surinktus bei ištirtus... 40. Taip pat nustatyta, kad A. B. vairuojamas automobilis važiavo antra eismo... 41. Įvertinus aptartas aplinkybes, nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje KET... 42. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog A. B., nesitikėdamas... 43. Nukentėjusysis L. S. tiek apeliaciniame skunde, tiek teisminio nagrinėjimo... 44. Nukentėjusiojo manymu, A. B., be jam inkriminuojamų KET pažeidimų, taipogi... 45. A. B. padarytas nusikaltimas (BK 281 str. 3 d.) yra neatsargus, t.y. padaromas... 46. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 47. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis taip pat prašė skirti eismo įvykio... 48. Dėl bausmės... 49. Skiriant A. B. bausmę pagal BK 281 str. 3 d., atsižvelgiama į padarytos... 50. A. B. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusiajam buvo sunkiai... 51. Įvertinus visas šias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnyje numatytas... 52. Pažymima, kad vadovaudamasis BK 68 str., teismas gali uždrausti asmeniui... 53. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi... 54. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo... 55. Dėl pareikštų civilinių ieškinių... 56. Byloje pareikšti keli civiliniai ieškiniai:... 57. – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 15 664,71... 58. -Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 24 835,26... 59. -nukentėjusiojo ieškinys padarytai turtinei (6 165,95 litų), neturtinei (391... 60. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 61. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 15 664,71... 62. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - VSDFV)... 63. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą bei nurodytas aplinkybes, taip pat... 64. Nukentėjusiojo L. S. pareikštas civilinis ieškinys atlyginti jam padarytą... 65. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 str. Šio... 66. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai)... 67. Nukentėjusysis nurodo, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro: 1698,04 litų... 68. Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos... 69. Taip pat nepagrįstas L. S. prašymas priteisti jam 250 litų (už atsarginį... 70. Bylos medžiaga nustatyta, kad akumuliatorius, kaip sugadinta dalis, buvo... 71. Patikslintu ieškiniu nukentėjusysis, pateikdamas pirktų vaistų kvitus ir... 72. Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 135 litų, t.y. turėtas išlaidas... 73. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo priteisti ir negautas pajamas, t.y.... 74. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo... 75. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad L. S. iki eismo įvykio dirbo UAB (... 76. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti... 77. Nukentėjusysis L. S. taip pat civiliniu ieškiniu prašo jam priteisti... 78. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra... 79. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. padarė BK 281 str. 3 d. numatytą... 80. Nustatyta, kad draudimo bendrovė AAS ( - ), atsižvelgusi į sužalojimus, jų... 81. Dėl advokato išlaidų, proceso išlaidų ... 82. Nukentėjusysis prašė priteisti jo naudai iš Lietuvos Respublikos priemonių... 83. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas... 84. Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos... 85. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo... 86. 2012 09 25 d. nutarimais buvo laikinai apribotos A. B. nuosavybės teisės: į... 87. Kardomoji priemonė nebuvo paskirta.... 88. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -... 89. Proceso išlaidų nėra.... 90. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329... 91. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 06 04 d. nuosprendį ir... 92. A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d, ir... 93. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę... 94. Iš A. B. priteisti Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos... 95. Iš A. B. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 96. Iš A. B. priteisti nukentėjusiajam L. S. 134,99 (vieną šimtą trisdešimt... 97. Vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., pripažinti nukentėjusiajam L. S. teisę į... 98. Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. B. priklausantį...