Byla 2K-52/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Tomo Šeškausko, sekretoriaujant Ingai Žukovaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui, išteisintajam R. Š., išteisintojo R. Š. gynėjai advokatei Reginai Šaltinienei, nukentėjusiajai V. S.,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą išteisintojo R. Š. baudžiamojoje byloje dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis dėl R. Š. ir priimtas naujas nuosprendis:

3R. Š. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nauju išteisinamuoju nuosprendžiu panaikinta pirmosios instancijos nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš R. Š. Taip pat panaikintas baudžiamosios poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo – taikymas R. Š.

4Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu R. Š. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septyniomis paroms. Taip pat R. Š. atimta teisė vairuoti transporto priemonę dvejų metų laikotarpiui. Be to, šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiosios V. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jai priteista solidariai iš I. B. bei R. Š. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš civilinio atsakovo UAB draudimo kompanijos „( - )“ V. S. priteista 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Šiuo nuosprendžiu nuteistas I. B., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. Š. buvo nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 7 d., apie 18 val., kelio Kaunas–Utena–Zarasai 122,270 km Utenos r., Leliūnų sen., vairuodamas J. Š. priklausantį automobilį „Peugeot 605“ (valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 145, 173 punktų reikalavimus, t. y. jam vairuojant automobilį, atsiradus kliūčiai, įkalnėje į jo važiuojamąją juostą įvažiavusiam I. B. vairuojamam automobiliui „Audi 80“ (valst. Nr. ( - ) R. Š. nesulėtino savo vairuojamo automobilio greičio net iki visiško automobilio sustabdymo, neapvažiavo kliūties iš dešinės, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, keisdamas važiavimo kryptį, t. y. išvažiuodamas į kairę kelio pusę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir priešingoje eismo juostoje susidūrė su grįžtančiu į savo važiuojamąją juostą automobiliu „Audi 80“, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė automobilio „Audi 80“ keleivis J. S..

8Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl R. Š. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir priėmė R. Š. naują, išteisinamąjį, nuosprendį, nustačiusi, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir padariniams atsirasti buvo abiejų vairuotojų – I. B. bei R. Š. – KET pažeidimai, nurodyti kaltinamajame akte ir apylinkės teismo nuosprendyje. R. Š. padaryti KET 145, 173 punktų pažeidimai ir BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatyti padariniai nėra susieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu.

9Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį, kuriuo buvo išteisintas R. Š., ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų. Prokuroras nurodo, kad išteisinamais nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. Š. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, yra pagrįsta manymu, kad tik nuteistojo I. B. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą, todėl padaryta neteisinga išvada, jog tarp R. Š. veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Teismas savo sprendimą iš esmės grindė I. B. veiksmų, pažeidžiant KET 65, 68, 172 punktų reikalavimus, teisiniu vertinimu, tačiau neanalizavo R. Š. veiksmų susidariusioje eismo įvykio situacijoje. Byloje įrodyta, kad R. Š. manevravo savo vairuojamu automobiliu, pažeisdamas KET 145, 173 punktų reikalavimus. Šis vairuotojas stabdydamas ir pasitraukdamas dešinėn turėjo galimybę prasilenkti su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Pagal nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančią specialisto išvadą, kurią teisme patvirtino specialistas V. Leipus, R. Š. vairuojamo automobilio nusukimas į priešingos krypties eismo juostą, siekiant išvengti įvykio, techniniu požiūriu buvo nepriimtinas ir priežastiniu ryšiu susietas su eismo įvykio kilimu bei padariniais. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad jei susidariusioje eismo situacijoje R. Š. būtų laikęsis KET reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti automobilių susidūrimo ir eismo įvykis nebūtų kilęs. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad R. Š. padaryti KET 145, 173 punktų pažeidimai ir atsiradę eismo įvykio padariniai yra susieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu bei veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

10Kasacinis skundas atmestinas.

11R. Š. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Šiame BK straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidimus, jeigu dėl jų įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Priežastinis ryšys tarp kaltininko padaryto KET ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia nusikalstamą veiką ir padarinius į vieningą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą.

12Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas, loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga padaryti išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nustatinėti faktus ir iš naujo vertinti įrodymus. Tačiau pagal kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas, nagrinėdamas teisės taikymo aspektu su eismo įvykiais susijusias baudžiamąsias bylas, tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (kasacinės bylos Nr. 2K-38/2008, 2K-410/2008, 2K-158/2009, 2K-179/2009, 2K-468/2009). Teismų praktikoje taip pat neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė sąlyga) eismo įvykiui kilti arba dėsninga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė, lemiama) jo priežastis, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinė byla 2K-297/2009).

13Nagrinėjamoje byloje, skirtingai negu pirmosios instancijos teismas, kuris apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė abiejų vairuotojų padarytus KET pažeidimus jų visiškai neanalizuodamas, apeliacinės instancijos teismas nuo padarinių grįždamas prie pavojingos veikos, atsižvelgdamas ne vien tik į šių pažeidimų faktą, tačiau į jų konkrečias padarymo aplinkybes, į tai, kad eismo įvykio kilimo priežastys buvo staigios ir netikėtos, nurodydamas kiekvieno KET pažeidimo padarymo eiliškumą, motyvavo priežastinio ryšio buvimą ir konstatavo, kad eismo įvykis, dėl kurio žuvo automobilio „Audi 80“ keleivis J. S., įvyko dėl to, kad nuteistasis I. B. pažeidė KET reikalavimus, nurodytus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Būtent šio vairuotojo pirmiausiai padaryti KET 65, 68, 172 punktų uždrausti veiksmai – vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio, keleivio, neprisisegusio saugos diržo, vežimas, nepasirinkimas įkalnėje saugus greičio, neatsižvelgimas į kelio sąlygas, matomumą, staigus manevras – įvažiavimas į priešingą eismo juostą ir grėsmės sukėlimas R. Š. vairuojamam automobiliui „Peugeot 605“, buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga. Dėl I. B. padarytų veiksmų sekę R. Š. padaryti KET 145, 173 punktų pažeidimai: atsiradus kliūčiai automobilio greičio nesulėtinimas iki sustabdymo, manevravimas į kairę kelio pusę, išvažiavimas į priešingą eismo juostą, kur įvyko susidūrimas ir neapvažiavimas kliūties iš dešinės, nebuvo tiesioginė eismo įvykio kilimo ir žmogaus žūties priežastis.

14Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nustatytų byloje tik I. B. KET pažeidimų tiesioginio priežastinio ryšio su kilusiais padariniais ir išvada, kad R. Š. prisidėjo prie BK 281 straipsnyje numatytų padarinių sukėlimo tik dėl to, kad pats pateko į avarinę situaciją, sukeltą I. B., yra padarytos pakankamai atidžiai išnagrinėjus visus reikšmingus bylos duomenis. Iš apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas prie tokių išvadų priėjo įvertinęs R. Š. parodymus, sulygindamas juos su kita bylos medžiaga, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes. Teismas nepaliko nuošalyje ir eismo įvykio ekspertizės išvados, kad R. Š. vairuojamo automobilio nusukimas į priešingos krypties eismo juostą, siekiant išvengti susidūrimo, techniniu požiūriu buvo nepriimtinas ir susijęs priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu bei jo techninėmis pasekmėmis. Ši išvada nuosprendyje įvertinta kartu su kitomis eismo įvykio ir transporto trasologijos eskpertų išvadomis, kuriose būtent I. B. veiksmai techniniu požiūriu vertinami kaip pagrindinė sąlyga nagrinėjamam eismo įvykiui kilti. Pažymėtina, kad vairuotojo elgesio avarinėje situacijoje vertinimas, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, atitinkantis ar paneigiantis BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra teisės klausimas ir šio klausimo išsprendimas yra išimtinai teismo kompetencija.

15Prokuroras pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atskirai neįvertino kelio ir kelkraščio pločio bei neanalizavo R. Š. manevravimo dešinėn galimybės, taip siekiant išvengiant susidūrimo. Išties ši galimybė privalėjo būti įvertinta atsižvelgiant ne tik į kelio plotį, į tokio manevro saugumą, kelio ir šalikelės būklę žiemos metu. Tačiau šis nuosprendžio trūkumas neduoda pagrindo pripažinti išteisinamąjį nuosprendį neteisėtu. Nes vien atkreipiant dėmesį į I. B. neteisėto manevro automobiliu staigumą (likus apie 10 metrų iki abiejų automobilių prasilenkimo atliktas netikėtas posūkis į R. Š. važiuojamą eismo juostą), jo apsvaigimo nuo alkoholio būseną ir jos įtaką vairavimui (I. B. automobilio vairavimas po padaryto KET pažeidimo visiškai neatsižvelgiant į R. Š. atsakomuosius automobilio manevrus, kuriais buvo siekiama išvengti susidūrimo), negalima sutikti su prokuroro išvada, kad akivaizdu, jog automobilių prasilenkimas būtų įvykęs R. Š. automobilį stabdant ir pasitraukiant dešinėn.

16Dėl to darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino kiekvieno vairuotojo padarytų KET pažeidimų priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais bei argumentavo savo išvadą, kad, nepaisant techniniu požiūriu nepriimtinų R. Š. veiksmų tarp šio vairuotojo padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytų padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.