Byla 2K-281/2014
Dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. ir jo gynėjo advokato Justo Vilio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams.

2Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. Š., D. Ž., A. V., K. K., J. T. S., D. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

3Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5M. T. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 7 d., Kauno r., ( - ), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su J. T. S., turėdamas tikslą platinti, iš J. T. S. neteisėtai įsigijo 0,391 g vaistinės svilarožės (Althaea officinalis L), dar vadinamos Marshmallow, dalių, kuriose buvo 0,020 g (5,2 proc.) gryno sintetinio kanabinoido – psichotropinės medžiagos AM-2201, 8,273 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, kuriose delta-+-tetrahidrokanabinolio koncentracija buvo 5,2 proc., bei 0,399 g vaistinės svilarožės (Althaea officinalis L), dar vadinamos Marshmallow, dalių, kuriose buvo 0,025 g (6,3 proc.) gryno sintetinio kanabinoido – psichotropinės medžiagos AM-2201, jas gabeno ir laikė automobilyje „Audi Coupe“ (valst. Nr. ( - ) iki 2011 m. gruodžio 7 d. 20.00 val., kol policijos pareigūnai automobilyje kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė.

6Kasaciniu skundu nuteistasis M. T. ir jo gynėjas advokatas J. Vilys prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį, veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti; nepatenkinus šio prašymo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį ir paskirti švelnesnę su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą; nepatenkinus pastarojo prašymo, panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasatoriai nurodo, kad nuteistasis 2013 m. liepos 23 d. apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kvalifikuoti jo veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir pakeisti bausmę į švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Toks pat prašymas švelninti bausmę (tiek perkvalifikavus nusikalstamą veiką, tiek ir apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog nėra pagrindo keisti veikos kvalifikavimo) kartu su tai pagrindžiančiais įrodymais buvo pateiktas nuteistojo gynėjo patikslintame apeliaciniame skunde. Nors apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą apeliacinį skundą, tačiau kartu su juo pateiktus papildomus dokumentus (nuteistojo charakteristiką, pažymas apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, darbingumo lygį) pridėjo prie bylos. Be to, prie bylos buvo pridėta gynėjo baigiamoji kalba, kurios pabaigoje buvo nurodytos aplinkybės, susijusios su švelnesnės, nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos, bausmės paskyrimu. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, kasatoriai teigia, kad apeliaciniu skundu buvo pateikti du prašymai: pirma, perkvalifikuoti nuteistojo veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį ir, antra, svarstyti švelnesnės su realia laisvės atėmimo bausme nesusijusios bausmės paskyrimą (tiek tuo atveju, jeigu veika būtų perkvalifikuota, tiek ir tuo atveju, jeigu ji būtų kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį). Taip pat teismui buvo pateikti nauji įrodymai. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo išnagrinėti abu prašymus ir dėl jų motyvuotai pasisakyti teismo nutartyje, o priimant sprendimą dėl antrojo prašymo (paskirti švelnesnę su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę) – ištirti bei įvertinti papildomai teismui pateiktus įrodymus, kuriuos teismas priėmė. Tačiau teismas neištyrė ir neįvertino pateiktų bei teismo priimtų naujų įrodymų, teismo nutartyje nė vienu žodžiu nepasisakyta dėl šių įrodymų ir prašymo paskirti švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tokiais veiksmais apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nutartį. BPK 22 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos kaltinamojo teisės, viena iš tokių teisių – teisė pateikti prašymus, teisė teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant. Pateikti prašymus kaltinamasis gali tiek tiesiogiai BPK numatytais atvejais (pvz., BPK 261 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 1 dalis), tiek sprendžiant bet kurį klausimą, kai BPK apie galimybę pateikti prašymą nekalbama. Taip pat pagal BPK 332 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje nurodoma nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavusių proceso dalyvių prašymai, išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo.

8Toliau skunde kasatoriai nurodo, kad teismai neteisingai nustatė, jog M. T. turėjo tikslą platinti įsigytas narkotines medžiagas. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo automobilyje buvo rasta 8,273 g kanapių ir jų dalių, o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ toks kiekis tik keliais gramais didesnis už nedidelį kiekį (iki 5 g) ir daug kartų mažesnis už didelį (daugiau kaip 500 g). Apklausų metu M. T. yra nurodęs, kad būtent tokį kanapių ir jų dalių kiekį jis surūkydavo per savaitę. Narkotinių medžiagų įsigijimo, laikymo, suradimo aplinkybės taip pat nepatvirtina, kad įsigytos medžiagos būtų skirtos platinimui. Nenustatyta jokių asmenų, kuriems jis būtų ketinęs perleisti įsigytas narkotines medžiagas, nerasta paruoštų vartoti dozių ir pan. Skirtingai nei dėl kitų nuteistųjų, dėl kasatoriaus nebuvo atliekama jokių proceso veiksmų, turint duomenų, kad jis platina narkotines medžiagas. Be to, anksčiau kasatorius nebaustas už panašias veikas, prisipažino jau kurį laiką vartojęs narkotines medžiagas. Kasatorių nuomone, šios faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistasis narkotines medžiagas buvo įsigijęs asmeniniam vartojimui, o ne turint tikslą parduoti ar kitaip platinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2011). Priešingas išvadas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė remdamiesi vien tuo, kad kratos metu nuteistojo automobilyje buvo rastos elektroninės svarstyklės ir polietileniniai maišeliai. Tačiau dėl šių aplinkybių kasatorius davė nuoseklius, logiškus ir vienodus parodymus, paaiškino rastų daiktų paskirtį, t. y. kad narkotinių medžiagų įsigydavo ne vienam, o keliems kartams, kad užtektų savaitei, todėl normalu, jog įsigydamas tokį kiekį bei mokėdamas didesnes pinigų sumas, jis norėdavo įsitikinti, kad parduodamas kiekis iš tiesų yra toks, kokį jis pirkdavo, todėl jį sverdavo, be to, susidėdavo į maišelius tokiais kiekiais, kurie reikalingi vienam kartui parūkyti. Tai gali būti paaiškinta ir saugumu, nes nešiotis didesnį kiekį narkotinių medžiagų rizikinga, daug saugiau jį padalinti dalimis. Atmesdamas šiuos kasatoriaus parodymus, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, nepateikė jokių įtikinamų motyvų, nurodė tik tai, kad jo paaiškinimai nelogiški. Kasatoriai pažymi, kad, be teismų nurodytų aplinkybių (kratos metu rastų svarstyklių ir maišelių), daugiau nėra jokių subjektyvių ar objektyvių įrodymų, kad M. T. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Teismams padarius išvadą, kad M. T. turėjo tikslą įsigytas narkotines medžiagas platinti, buvo ne tik netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 1 dalis, tačiau kartu ir BPK normos, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo klausimus, taip pat baudžiamojo proceso principai – nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo, draudžiantys grįsti nuosprendį prielaidomis, spėjimais, nepašalintas abejones vertinti nuteistojo nenaudai. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas patikimais įrodymais, gautais ištyrus visas byloje kilusias versijas, išaiškinus ir įvertinus kilusius prieštaravimus, ir priimtas tik tais atvejais, kai neabejotinai byloje surinktais įrodymais nustatoma, kad yra visi baudžiamajai atsakomybei kilti būtini požymiai.

9Taip pat pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. T. dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pažeidė BK 54, 59 ir 62 straipsnių nuostatas. Kasatorių nuomone, negalima sutikti su teismo išvada, kad švelnesnės rūšies bausmės nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Darydamas tokią išvadą, teismas nurodė iš esmės tik teigiamas nuteistojo savybes, t. y. kad jis neteistas, dirba, priklausomybės ligų centre neregistruotas ir pan., todėl padarė išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, yra nelogiškos bei nuosekliai neišplaukiančios iš nustatytų faktų.

10Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų baudžiamųjų bylų Nr. 2K-328/2009, kurioje nuteistasis buvo įgijęs daug didesnius kiekius ir įvairesnių narkotinių medžiagų, teismas atmetė prokuroro kasacinį skundą dėl žemesnių instancijų teismų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės yra iš esmės identiškos nagrinėjamai bylai. M. T. turi nuolatinį darbą, kuriame dirba jau trejus metus, darbovietėje apibūdinamas tik teigiamai, yra atsakingas ir patikimas, nes užima sandėlininko pareigas, padeda išlaikyti neįgalų ir niekur nedirbantį tėvą, teisiamas pirmą kartą, be to, iš dalies prisipažino dėl jam pateiktų kaltinimų ir gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 2 dalis), t. y. kad įsigijo narkotinių medžiagų asmeniniam vartojimui, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nurodytos aplinkybės ir teismų praktika patvirtina, kad šioje situacijoje yra visos sąlygos taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kasatoriui su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą arba bausmės vykdymą atidėti (BK 75 straipsnis). Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo bausmė ir jos realus vykdymas yra viena griežčiausių bausmių, kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, kai kitomis baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis negalima pasiekti bausmės tikslų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisinės valstybės, teisingumo principams ir suvaržo nuteistojo laisves labiau nei to reikia bausmės tikslams pasiekti. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimo klausimus, o apeliacinės instancijos teismui neišsprendus prašymo paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.

11Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas prašo nuteistojo M. T. gynėjo advokato J. Vilio kasacinį skundą atmesti.

12Atsakydamas į kasacinio skundo argumentus dėl esminių BPK pažeidimų, prokuroras nurodo, kad tokių pažeidimų byloje nepadaryta, o kasaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės atkartoja apeliaciniame skunde nurodytus motyvus ir yra deklaratyvūs.

13Priešingai nei nurodoma skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų, joje aptarti svarbiausi įrodymai, nurodytos aplinkybės, jungiančios šiuos įrodymus į visumą, motyvuotai atmesti teiginiai, susiję su nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, nurodyta, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje aiškiai pasisakyta tiek dėl prašymo pakeisti M. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį, tiek dėl švelnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimo. Esminiu BPK pažeidimu nepripažintinas ir 2013 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas atsisakyti priimti patikslintą apeliacinį skundą. Baudžiamojo proceso įstatyme apeliantams nenumatyta teisė paduotus apeliacinius skundus pakeisti ar papildyti, įstatymas suteikia tik teisę atšaukti apeliacinį skundą, todėl visi apeliacinio skundo pakeitimai ir papildymai grąžinami apeliantui. Be to, prokuroras pažymi, kad nuteistojo gynėjo patikslinto apeliacinio skundo turinys labai nesiskyrė nuo prieš tai pateikto nuteistojo apeliacinio skundo turinio (buvo pateiktas analogiškas apeliaciniam nuteistojo skundui prašymas perkvalifikuoti M. T. inkriminuotą nusikalstamą veiką bei sušvelninti paskirtą bausmę), taigi bylos nagrinėjimo eigai reikšmės neturėjo. Prokuroro nuomone, klaidingas kasatorių apeliavimas ir į 2013 m. spalio 1 d. įvykusio posėdžio metu teismui pateiktų naujų įrodymų neištyrimą, taip pat kad teismo priimta nutartis, nekeičianti paskirtos bausmės, neatitinka visų jai keliamų reikalavimų – teisėtumo, pagrįstumo, teisingumo bei įtikinamumo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje aiškiai išdėstyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažintas teisėtu.

14Taip pat prokuroras nurodo, kad teismai šioje byloje tinkamai priteikė baudžiamąjį įstatymą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes M. T. veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašyto nusikaltimo požymius. Esminis BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus – tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmuose buvimas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyto tikslo įrodinėjamas yra susijęs su objektyvių bylos duomenų vertinimu, todėl darant atitinkamas išvadas turi būti atsižvelgiama ne vien į kaltinamojo parodymų turinį, bet ir į visas faktines bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką aplinkybės, pagrindžiančios tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, dozėms pasverti ar supakuoti reikalingų priemonių turėjimas, faktai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines, psichotropines medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014, 2K-49/2014). Prokuroro nuomone, nuteistojo M. T. tikslą platinti narkotines medžiagas patvirtina konkrečios teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, t. y. nuteistojo transporto priemonėje rastų narkotinių medžiagų kiekis, kartu rastos priemonės joms dozuoti – tušti polietileniniai maišeliai, elektroninės svarstyklės. Nors kasatoriai ir nurodo, kad nuteistasis draudžiamas medžiagas įsigijo tik asmeniniam vartojimui, tačiau jo automobilyje rastų priemonių, reikalingų dozėms pasverti ir supakuoti, faktas bei narkotinių medžiagų kiekis paneigia šiuos teiginius. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad tikslo platinti nuteistojo veiksmuose buvimą patvirtina ir rastų narkotinių medžiagų įpakavimo pobūdis, pakuočių kiekis ir jų turinys. Prokuroro manymu, tai, kad nuteistasis pats vartoja narkotikus, nepaneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių.

15Atsiliepime taip pat sutinkama su nuteistajam paskirta dvejų metu keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, todėl kasacinio skundo argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo laikomi nepagrįstais. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. T. realią laisvės atėmimo bausmę, tinkamai įvertino visas – tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, todėl vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais paskyrė teisingą, baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei teismų praktiką atitinkančią bausmę. Visos kasaciniame skunde išdėstytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės iš esmės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, kuris paskyrė nuteistajam bausmę, artimą straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nurodytam minimaliam bausmės dydžiui. Kartu skunde nurodytos nuteistajam palankios bylos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, nes jos gyvenimiškai įprastos ir jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Nors nuteistasis įgijo ir laikė narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, kurių kiekis 8,273 g pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas yra artimas nedideliam kiekiui (ne daugiau kaip 5 g), tai nemažina veikos pavojingumo tiek, kad būtų galima daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. T. aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų.

16Nuteistojo M. T. ir jo gynėjo advokato J. Vilio kasacinis skundas tenkintinas.

17Dėl BK 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies taikymo

18Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną veiką nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Taigi BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Toks tikslas gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas.

19BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis tikslas parduoti ar kitaip platinti kartu su kitais šio nusikaltimo sudėties subjektyviais ir objektyviaisiais požymiais apkaltinamajame teismo nuosprendyje turi būti neabejotinai įrodytas ir tinkamai motyvuotas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai). Jis įrodinėjamas remiantis ne tik įtariamojo ar kaltinamojo parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, rūšys, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, laikymo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-64/2008).

20Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013).

21Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. T. prisipažino įgijęs, laikęs ir gabenęs narkotines medžiagas, bet viso bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme metu ginčijo subjektyvųjį požymį – tikslo platinti šias medžiagas buvimą, teigdamas, kad narkotines medžiagas įsigijo savo poreikiams, o ne turėdamas tikslą platinti.

22Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų instancijų teismai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybės, pripažindami M. T. veiksmuose buvus tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, nepagrįstai nesivadovavo in dubio pro reo principu, reikalaujančiu visas abejones aiškinti kaltinamojo naudai, ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą šioje byloje.

23Kaip matyti iš teismų sprendimų turinio, teismai išvadą, kad M. T. įgijo, laikė ir gabeno narkotines, psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, pagrindė iš esmės vien pas nuteistąjį automobilio kratos metu rastų svarstyklių ir polietileninių maišelių faktais. Tačiau tinkamai neįvertino kitų svarbių aplinkybių, taip pat turinčių reikšmės sprendžiant apie asmens tikslo platinti narkotines, psichotropines medžiagas buvimą, būtent: rastų draudžiamų medžiagų rūšies (buvo įgytos jaunimo tarpe paplitusios psichoaktyvios medžiagos – kanapių dalys, vaistinės svilarožės (kuri nėra narkotinė ir psichotropinė medžiaga) dalys, kuriose buvo gryno sintetinio kanabinoido psichotropinės medžiagos AM-2201), jų kiekio (8,273 g kanapių dalių pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas tik nežymiai viršija nedidelį kiekį (ne daugiau kaip 5 g), už šias medžiagas sumokėtos kainos (200 Lt), taip pat tą faktą, kad nuteistasis prisipažino apie metus laiko vartojęs „žolę“, anksčiau dėl panašaus pobūdžio veikų padarymo neteistas, buvo sulaikytas ką tik jas įgijęs, atliekant dėl kito asmens sankcionuotus proceso veiksmus, be to, teismai iš esmės nepaneigė nuteistojo versijos, kad didesnį nei vienos dozės narkotinių medžiagų kiekį jis pirkdavo vartoti ilgesniam laikui, o svarstykles ir polietileninius maišelius naudojo įgytas medžiagas dozuoti mažesniais kiekiais, kad buvo patogu vartoti, saugu laikyti bei pasitikrinti įgytą jų kiekį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nurodytų byloje nustatytų aplinkybių visumą teismai šiuo atveju turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog byloje yra pagrįstų abejonių dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo, kurios, vadovaujantis in dubio pro reo principu, turi būti vertinamos nuteistojo naudai. Vien tai, kad pas nuteistąjį automobilyje buvo rastos svarstyklės ir polietileniniai maišeliai dozuoti narkotines medžiagas, šiuo konkrečiu atveju nesuteikė teismams neabejotino pagrindo spręsti, jog M. T. įgydamas, laikydamas ir gabendamas narkotines medžiagas turėjo tikslą jas platinti, nes kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės tokį tikslą paneigia ir sukelia pagrįstų abejonių, neleidžiančių daryti patikimų išvadų dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo (BK 260 straipsnio 1 dalis).

24Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta neginčytinų aplinkybių, patikimai patvirtinančių, jog M. T. įgydamas, laikydamas ir gabendamas narkotines ir psichotropines medžiagas turėjo tikslą jas platinti, jo veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kur atsakomybė numatyta už narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimą, gabenimą ir laikymą be tikslo jas platinti. Perkvalifikavus veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį M. T. skirtina nauja bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo M. T. asmenybę ir jos veikos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės, reikšmingos parenkant bausmės rūšį ir jos dydį pagal BK 54 ir 61 straipsnių nuostatas, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas, nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis neteistas, dirba, psichiatrijos, priklausomybės ligų centruose neregistruotas, rodo, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant nuteistajam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę nei buvo parinkę žemesniųjų instancijų teismai – mažesnę nei BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės sankcijos vidurkis bei artimą jos minimumui.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

26Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties dalis dėl M. T. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir bausmės jam paskyrimo.

27Nuteistojo M. T. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam šešis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti nuteistojo M. T. dvi laikino sulaikymo dienas (nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki gruodžio 9 d.).

28Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti galioti nepakeistą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. Š., D. Ž., A. V., K. K., J. T. S., D.... 3. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija... 5. M. T. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 7 d., Kauno r.,... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis M. T. ir jo gynėjas advokatas J. Vilys prašo... 7. Kasatoriai nurodo, kad nuteistasis 2013 m. liepos 23 d. apeliaciniu skundu... 8. Toliau skunde kasatoriai nurodo, kad teismai neteisingai nustatė, jog M. T.... 9. Taip pat pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. T. dvejų metų keturių... 10. Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų baudžiamųjų bylų... 11. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 12. Atsakydamas į kasacinio skundo argumentus dėl esminių BPK pažeidimų,... 13. Priešingai nei nurodoma skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartis... 14. Taip pat prokuroras nurodo, kad teismai šioje byloje tinkamai priteikė... 15. Atsiliepime taip pat sutinkama su nuteistajam paskirta dvejų metu keturių... 16. Nuteistojo M. T. ir jo gynėjo advokato J. Vilio kasacinis skundas tenkintinas.... 17. Dėl BK 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies taikymo... 18. Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta... 19. BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties... 20. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo... 21. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. T. prisipažino įgijęs,... 22. Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų instancijų teismai pagal byloje... 23. Kaip matyti iš teismų sprendimų turinio, teismai išvadą, kad M. T. įgijo,... 24. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta neginčytinų aplinkybių,... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 26. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžio ir Kauno... 27. Nuteistojo M. T. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1... 28. Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti galioti nepakeistą....