Byla 2K-40-507/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Gintaro Godos, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui, nuteistajam A. K., nuteistojo A. Č. gynėjui advokatui Jonui Korsakui, nuteistojo A. K. gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui Janui Kučynskui (Jan Kučynski), teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. (A. Č.) gynėjo advokato Jono Korsako bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. kasacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, A. K. (A. K.) pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Solidariai iš A. Č. ir A. K. nukentėjusiajam E. G. priteista 9889,15 Lt (2864,10 Eur) neturtinei žalai atlyginti; dėl nukentėjusiojo E. G. pareikšto reikalavimo priteisti 589,15 Lt (170,63 Eur) turtinės žalos atlyginimą baudžiamasis procesas nutrauktas. Taip pat iš A. Č. ir A. K. priteista po 600 Lt (173 Eur) valstybei proceso išlaidoms atlyginti (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

2Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo A. Č. ir nukentėjusiojo E. G. apeliaciniai skundai atmesti.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei jo atstovo, prašiusių nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus tenkinti iš dalies, nuteistojo A. Č. gynėjo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo A. K. ir jo gynėjos, prašiusių nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4A. Č. ir A. K. nuteisti už tai, kad 2011 m. gruodžio 27 d., apie 19.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, atvyko prie E. G. gyvenamojo vagonėlio, esančio Vilniaus r., ( - ), kur, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš vagonėlio (patalpos) ištempė ir ant žemės parvertė E. G. bei panaudojo prieš jį fizinį smurtą, būtent: reikalaudami pasakyti, kur yra pinigai, sudavė ne mažiau kaip devynis kartus rankomis ir kojomis gulinčiam E. G. į įvairias kūno vietas, padarydami jam muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvas galvos dešinėje pusėje, kaktoje, dešinėje alkūnėje, pilvo sienoje, kairiojo šonkaulių lanko srityje, abiejų klubų srityse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą; po to A. Č. saugant, kad E. G. neatsikeltų ir nepasišalintų, A. K., paėmęs į rankas peilį ir jo geležtės ašmenis pridėjęs prie nukentėjusiojo gerklės, reikalavo atiduoti pinigus ir iš vagonėlio pagrobė E. G. priklausantį turtą: 87 Lt (25 Eur), 10 butelių giros „Gubernija“, bendros 25 Lt vertės (7 Eur), 10 butelių alaus „Tauras“, bendros 60 Lt vertės (17 Eur), 5 vnt. cigarečių pakelių „Premjer“, bendros 32,50 Lt (9,41 Eur) vertės, 100 Lt (29 Eur) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3132“ su „Tele 2“ ryšio kortele „Pildyk“, kurios sąskaitoje buvo 20 Lt (6 Eur), 100 Lt (29 Eur) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7000“ ir 100 Lt (29 Eur) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. G. 524 Lt (152 Eur) turtinės žalos.

5Kasaciniu skundu nuteistojo A. Č. gynėjas advokatas J. Korsakas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir A. Č. nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal 294 straipsnio 2 dalį, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba pakeisti teismų nuosprendį bei nutartį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

6Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai turi būti naikinami arba keičiami dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

7Jis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje apsiribojo bylos įrodymų išvardijimu, tačiau jų neanalizavo ir motyvų dėl jų (tarp jų – ir dėl nukentėjusiojo E. G. parodymų) nenurodė, o tai neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Tokias pačias klaidas padarė ir apeliacinės instancijos teismas.

8Kasatorius atkreipia dėmesį į nevienodus ir nenuoseklius nukentėjusiojo E. G. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus dėl alaus pardavimo ar nepardavimo nuteistiesiems, kada nuteistieji pradėjo naudoti fizinį smurtą (iš karto atėję ar grįžę), trečio asmens veiksmų (kad šis paėmė pinigus iš nukentėjusiojo kišenės; kad nežino, ar paėmė), skirtingai nurodytos aplinkybės, kuris iš nuteistųjų reikalavo pinigų, tik teisme pripažinto fakto, jog pjūklu sužalojo A. K., ir tik baigiamųjų kalbų metu prisipažino, kad parduodamas alų įspėjo, jog jo galiojimas gali būti pasibaigęs.

9Be to, nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Č., veikdamas bendrininkų grupe su A. K., atvyko prie E. G. gyvenamojo vagonėlio, kur, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš jo ištraukė ir ant žemės parvertė nukentėjusįjį, po to panaudojo prieš jį fizinį smurtą. Tačiau skirdamas bausmę A. Č. teismas nurodė, kad jis, palyginti su nuteistuoju A. K., nebuvo toks aktyvus nusikaltimo vykdytojas, t. y. buvo ne bendrininkas, o vykdytojas, ir nors panaudojo fizinį smurtą, bet netraukė nukentėjusiojo iš patalpos ir nenaudojo peilio. Taigi teismas, pats sau prieštaraudamas, paneigė buvus bendrininkavimą ir aplinkybę, kad A. Č. traukė nukentėjusįjį E. G. iš vagonėlio. Teismui įrašius į nuosprendį tokias prieštaringas formuluotes, buvo iš esmės pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2012).

10Taip pat kasatorius pažymi, kad nukentėjusiojo E. G. parodymų nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Priešingai, liudytojai D. F. ir S. F. parodė, kad nuteistieji pas nukentėjusįjį ėjo pirkti alaus, o nukentėjusysis E. G. patvirtino nuteistųjų nurodytas faktines aplinkybes, kad jie iš pradžių nusipirko iš nukentėjusiojo alaus ir išėjo, o kai pastebėjo, kad alus sugedęs, grįžo pas jį ir pareikalavo grąžinti pinigus. Bylos proceso metu akivaizdus buvo ir nukentėjusiojo nesąžiningas siekis ankstesnę inkstų ligą susieti su jo sužalojimu įvykio metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, kad teismas nenustatė ir nevertino nuteistųjų veikos subjektyviųjų požymių ir jų nurodyto tikslo atsiimti iš nukentėjusiojo E. G. jam sumokėtus pinigus už parduotą alų, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs, nustatęs A. K. peilio panaudojimo ekscesą ir kad A. Č., palyginti su A. K., nebuvo toks aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas (ne bendrininkas, o vykdytojas), ir nors panaudojo fizinį smurtą, bet netraukė nukentėjusiojo iš patalpos ir nenaudojo peilio, visiškai neindividualizavęs nuteistųjų veiksmų (kokius daiktus kiekvienas atskirai paėmė iš nukentėjusiojo), teismas, nustatydamas nuteistųjų, kaip bendrininkų, susitarimą ir kitas faktines aplinkybes, vadovavosi prielaidomis ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, taip iš esmės pažeisdamas BPK 301 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė teismų suformuotos praktikos šiuo klausimu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2012, 2K-110/2013, 2K-281/2014). Kasatorius akcentuoja, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį nuosprendis grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o pagal 2 dalį – negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiojo parodymais, šio asmens parodymais apkaltinamąjį nuosprendį galima grįsti tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai.

11Atsižvelgiant į nuteistųjų tikslą – atsiimti iš nukentėjusiojo E. G. jam sumokėtus pinigus už parduotą alų, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ir nepasisakęs dėl subjektyviųjų veikos požymių, netinkamai kvalifikavo A. Č. veiksmus pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes, jam siekiant susigrąžinti pinigus už nekokybišką prekę ir turint tokią teisę, A. Č. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Be to, teismui nustačius A. K. peilio panaudojimo ekscesą, kad A. Č., palyginti su A. K., nebuvo toks aktyvus nusikaltimo vykdytojas (ne bendrininkas), ir nors panaudojo fizinį smurtą, bet netraukė nukentėjusiojo iš patalpos ir peilio nenaudojo, ir visiškai nesiaiškinus ir nenustatinėjus, ką kiekvienas iš nuteistųjų atskirai paėmė iš nukentėjusiojo, teismas neindividualizavo nuteistųjų (vykdytojų) veiksmų, todėl formaliai ir netinkamai kvalifikavo A. Č. veiksmus.

12Be to, teismai netinkamai pritaikė ir BK bendrosios dalies normas. BK 24 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas pritaikytas netinkamai, nes nebuvo jokio bendrininkų susitarimo, šią aplinkybę paneigė abu nuteistieji, jos nepatvirtino ir jokie kiti bylos įrodymai, todėl nuteistieji laikytini vykdytojais (BK 24 straipsnio 3 dalis). Tokią išvadą patvirtina ir teismo nustatytos aplinkybės, jog A. Č., palyginti su A. K., nebuvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas ir nors panaudojo fizinį smurtą, bet netraukė nukentėjusiojo iš patalpos ir nenaudojo peilio. Taip pat teismai visiškai nepagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto, nes nukentėjusysis pripažino, kad, jam atidarius duris ir atsisakius grąžinti pinigus už alų, kai jį tempė iš vagonėlio, pjūklu sužalojo A. K.

13Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas paskirtos bausmės klausimas. Pasak kasatoriaus, tinkamai kvalifikavus A. Č. veiksmus pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgiant į tai, kad jo charakteristika iš esmės yra teigiama, dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam visą turtinę žalą (procesas dėl šios dalies nutrauktas), sutinka atlyginti ir neturtinę žalą, nebuvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, dirba, darbovietėje apibūdinamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, vedęs, yra jauno amžiaus, vienas išlaiko šeimą ir du mažamečius vaikus, todėl realiai atėmus laisvę nukentėtų ir mažamečiai vaikai, nusikalto pirmą kartą, po nusikaltimo padarymo iki šiol jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl tikimybė, kad jis vėl nusikals, yra minimali, o tai leidžia manyti, jog nusprendė keisti savo gyvenimą ir laikytis įstatymų, yra pagrindas taikyti BK 55 straipsnį ir neskirti A. Č. realios laisvės atėmimo bausmės arba, net ir nepakeitus veikos kvalifikavimo, taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nuteistasis nėra toks pavojingas visuomenei, kad būtų būtina skirti sankcijose numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, nes bausmės tikslai, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti pasiekti paskiriant ir švelnesnę, t. y. nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bausmės rūšį.

14Taip pat, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje be jokių motyvų padarė išvadas dėl tinkamo veikos kvalifikavimo, pacitavo BK 54 ir 62 straipsnių nuostatas, nurodė teismų praktiką šiuo klausimu ir taip pat be jokių motyvų ir nustatytų faktinių aplinkybių nusprendė, kad byloje nėra būtinųjų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei švelninti A. Č. paskirtą bausmę. Taigi, nors nuteistasis apeliaciniu skundu prašė, tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsakė į jo apeliacinio skundo argumentus dėl teismo nuosprendžio prieštaringumo (faktinių aplinkybių nustatymo ir jo veiksmų vertinimo), veikos subjektyvių požymių ir tikslo, nesitarimo daryti nusikalstamą veiką, netinkamo veiksmų kvalifikavimo, BK 54, 55 straipsnių, 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 62 straipsnio taikymo, todėl nuteistojo apeliacinio skundo esminiai argumentai liko neišnagrinėti, apeliacinės instancijos teismas pakartojo pirmosios instancijos teismo padarytus BPK pažeidimus ir neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2012).

15Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

16Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio, 58–62 straipsnių nuostatas ir pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalies, BPK 113, 115 straipsnių reikalavimus. Jo nuomone, nebuvo atsižvelgta į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas neišsamiai, plėšimo metu buvo sugadintas jo turtas, nebuvo imtasi visų galimų priemonių jo sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti ir ne visi asmenys buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

17Teismai neišsamiai vertino nuteistųjų asmenybes ir jų elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo. Kasatorius mano, kad teismai netinkamai nustatė nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nes turėjo būti nustatytos dar trys tokios aplinkybės, t. y. kad nusikalstama veika padaryta kankinant žmogų bei tyčiojantis iš jo ir prieš bejėgiškos būklės asmenį. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgai – daugiau nei pusantros valandos, nuteistieji reikalavo pinigų, mušė kasatorių, buvo pridėję peilį prie gerklės, kasatoriui, kuris yra neįgalus, gulint ant žemės, pylė ant jo alų, girą, liepė ją gerti, jis buvo ne tik sužalotas, bet ir sušalo, nes žiemą buvo paliktas lauke vienas be pagalbos. Nuteistieji tokiais veiksmais siekė pažeminti jo garbę ir orumą, sukelti daug dvasinių ir fizinių kančių, aiškiai žinojo apie jo bejėgišką būklę ir darydami nusikalstamą veiką tyčia tuo pasinaudojo. Nusikalstamos veikos metu buvo pasikėsinta į jo gyvybę, sveikatą, fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę, orumą, laisvę, būsto neliečiamumą ir pan.

18Pasisakydamas dėl, jo nuomone, neteisingai išspręsto nusikaltimu padarytos žalos klausimo, kasatorius atkreipia dėmesį ne tik į pirmiau nurodytas aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltininkai padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, ištempė jį iš vagonėlio, t. y. jo gyvenamosios vietos, parvertė ant žemės, panaudojo fizinį smurtą, reikalaudami pasakyti, kur pinigai, sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, vėliau įsibrovę į vagonėlį pagrobė pinigus ir daiktus. Buvo sugadinti kasatoriaus megztinis ir kelnės, televizorius, patalynė. Šie faktai dėl neaiškių priežasčių nebuvo tiriami, nors juos patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas ir pridėtos nuotraukos.

19Be to, po įvykio kasatoriaus darbingumo lygis sumažėjo 5 proc. ir šiuo metu, remiantis neįgaliojo pažymėjimu, nedarbingumas yra 35 proc. Kasatorius nesutinka su teismo teiginiu, kad eksperto V. Kolomieco išvados ir paaiškinimai paneigia jo argumentus dėl jam padarytų sužalojimų liekamųjų padarinių ir kad netikėti eksperto išvadomis nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik teismui pateiktu VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų urologo konsultacijos išrašu, kuris yra neinformatyvus. Buvo būtina gauti kasatoriaus asmens sveikatos istorijas iš medicinos įstaigų (Vilniaus rajono centrinės poliklinikos, Santariškių klinikų), kuriose jis gydėsi po įvykio. Po 2011 m. gruodžio 28 d. teismo medicinos specialisto išvados surašymo jis ne kartą kreipėsi į medicinos įstaigas dėl patirtų sužalojimų, tačiau tai nebuvo tiriama. Taigi liko neatsakyta, kaip ilgai truko kasatoriaus gydymas, kokie padariniai kilo ir koks yra sveikatos sutrikdymo mastas. Kasatoriaus įsitikinimu, yra pagrindas manyti, kad jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

20Taip pat, kasatoriaus teigimu, solidariai iš nuteistųjų priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 9889,15 Lt (2864,10 Eur) (kiekvienam nuteistajam atitenka po 4944,58 Lt (1432,05 Eur) – yra aiškiai per mažas. Teismai už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus priteisia gerokai didesnes sumas. Nagrinėjamu atveju buvo padarytas smurtinis sunkus nusikaltimas, pasikėsinta į kasatoriaus sveikatą, orumą, būsto neliečiamybę, turtą ir kitas įstatymo ginamas vertybes. Be to, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas turi vertinti ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. Nuteistieji yra jauni, sveiki ir galintys dirbti. Nagrinėdami bylą, teismai negavo duomenų, ar kaltininkai turi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kasatoriaus daro išvadą, kad teismai pažeidė jo teisių garantijas, įtvirtintas BPK 44 straipsnio 10 dalyje.

21Kasatorius taip pat pažymi, kad reikalavimas bylą nagrinėti tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nedraudžia teismui analizuoti kitų asmenų elgesio atitikties teisės aktų reikalavimams. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negalima inkriminuoti naujų nusikalstamų veikų, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų veika turėjo būti papildomai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnį ir atsakomybėn patrauktas trečias asmuo, kuris dalyvavo darant nusikalstamą veiką ir kuris dėl nežinomų priežasčių byloje buvo apklaustas kaip liudytojas.

22Kasaciniai skundai netenkintini.

23Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

24BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šioje byloje nuteistasis A. Č. apeliaciniu skundu prašė veiką perkvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir sušvelninti bausmę, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. apeliaciniu skundu prašė padidinti priteistą neturtinės žalos sumą bei sugriežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Taigi, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka nagrinėtinais laikytinas nuteistojo A. Č. gynėjo kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl veikos kvalifikavimo bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo netinkamai spręstų neturtinės žalos bei bausmių dydžio klausimų. Kitos kasacinių skundų dalys, kuriose keliami klausimai nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, kasacine tvarka nenagrinėtinos. Nuteistojo A. Č. apeliaciniame skunde nebuvo prašoma taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas, nebuvo kalbama apie pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus nuosprendyje vertinant įrodymus, todėl nenagrinėtini kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nemotyvuotą išvadą dėl BK 62 straipsnio 3 dalies netaikymo, kad nepašalino pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 305 straipsnio pažeidimo, taip pat pažeidė BPK 320, 332 straipsnių nuostatas. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. apeliaciniame skunde nebuvo teiginių dėl būtinybės veiką papildomai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnį, keisti kaltinimo faktines aplinkybes, patraukti baudžiamojon atsakomybėn trečią asmenį, todėl šie klausimai taip pat nenagrinėjami kasacine tvarka.

25Dėl veikos kvalifikavimo

26Nuteistųjų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip plėšimas, padarytas įsibraunant į patalpą. Byloje nustatyta (tai neginčijama ir nuteistojo A. Č. gynėjo kasaciniame skunde), kad nuteistieji, panaudoję fizinį smurtą, iš E. G. vagonėlio pagrobė E. G. priklausantį turtą: 87 Lt (25 Eur), 10 butelių giros „Gubernija“, 10 butelių alaus „Tauras“, 5 vnt. cigarečių pakelių „Premjer“, 3 mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“. Veikos pagal BK 294 straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą, kvalifikuojamos nustačius, kad nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai buvo vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė. Nuteistieji, grobdami iš nukentėjusiojo nurodytą turtą, jokios tikros ar tariamos teisės nevykdė – nuteistieji neturėjo jokios teisės į pagrobtą turtą nei jokios kitos teisės, kurios vykdymu galėtų būti paaiškintas pagrobto turto paėmimas. Kasatoriaus teiginiai, kad nuteistieji siekė atgauti pinigus už iš E. G. įsigytą nekokybišką alų, nėra pagrindas keisti veikos kvalifikavimą. Nekokybiško alaus įgijimo faktu bei tikslu atgauti už nekokybišką alų sumokėtus pinigus negali būti pagrindžiama išvada, kad nuteistieji galėjo vykdyti kokias nors teises pasisavindami alaus vertę daug kartų viršijantį turtą. Byloje nustatyta, kad smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo abu nuteistieji, abu pagrobė pas nukentėjusįjį rastus pinigus bei daiktus. Aplinkybė, kad peiliu nukentėjusiajam grasino ne A. Č., o A. K., nėra pagrindas A. Č. veiką kvalifikuoti kitaip nei A. K. Jeigu nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3 dalis).

27Dėl A. Č. paskirtos bausmės

28Nesant pagrindo perkvalifikuoti A. Č. veiką, nėra ir pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistojo gynėjo prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat negali būti tenkinamas. Nuteistajam A. Č. paskirta gerokai švelnesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje, teisinio pagrindo nėra.

29Kasatorius savo prašymą skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, argumentuoja tuo, kad atlygino nukentėjusiajam visą turtinę žalą (procesas dėl šios dalies nutrauktas), sutinka atlyginti ir neturtinę žalą, nebuvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, dirba, darbovietėje apibūdinamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, vedęs, yra jauno amžiaus, vienas išlaiko šeimą ir du mažamečius vaikus, todėl realiai atėmus laisvę nukentėtų ir mažamečiai vaikai, nusikalto pirmą kartą, po nusikaltimo padarymo iki šiol jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl tikimybė, kad jis vėl nusikals, yra minimali, o tai leidžia manyti, jog nusprendė keisti savo gyvenimą ir laikytis įstatymų.

30BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011, 2K–447/2014). Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, priešingai kasatoriaus tvirtinimui, nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

31Antra vertus, nėra pagrindo sutikti ir su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo argumentais dėl neteisingų bausmių paskyrimo nuteistiesiems. Kasacinis skundas, kuriame teigiama, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra per švelnios, gali būti tenkinamas tik konstatavus, jog skiriant nuteistiesiems bausmes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių BPK pažeidimų surašant teismo baigiamuosius aktus. Nuteistiesiems skirtos laisvės atėmimo bausmės neperžengiant sankcijos, teismų sprendimuose, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodyti bausmių skyrimo motyvai, todėl darytina išvada, jog nėra kasacinių pagrindų naikinti teismų sprendimus dėl netinkamai paskirtų bausmių.

32Dėl neturtinės žalos dydžio

33Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui priteistos neturtinės žalos dydis iš esmės nenukrypsta nuo teismų praktikoje plėšimo bylose priteisiamų sumų neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2008, 2K-82/2008, 2K-540/2009, 2K-234/2010, 2K-419/2011, 2K-259/2012). Kasatoriaus argumentai (padarytas smurtinis sunkus nusikaltimas, pasikėsinta į kasatoriaus sveikatą, orumą, būsto neliečiamybę, turtą ir kitas įstatymo ginamas vertybes), kuriais remiantis teigiama, kad priteista suma yra per maža, nėra pagrindas daryti išvadą, jog civilinis ieškinys nagrinėjamoje byloje išspręstas pažeidžiant įstatymų nuostatas. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės nėra išskirtinės – kiekvieno plėšimo atveju yra pasikėsinama į asmens sveikatą, turto neliečiamybę, kitas konstitucines vertybes. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant civilinio ieškinio klausimą vertintos visos reikšmingos aplinkybės, tinkamai aiškintos ir taikytos Civilinio kodekso nuostatos, įtvirtinančios neturtinės žalos nustatymo kriterijus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismams priimant sprendimus dėl civilinio ieškinio būtų padaryta įstatymų pažeidimų, dėl kurių teismų sprendimai turėtų būti naikinami ar keičiami.

34Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (BPK 106 straipsnis)

35Nagrinėjant šią kasacinę bylą pagal nuteistojo A. Č. gynėjo bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. kasacinius skundus buvo kreiptasi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo nuteistajam A. K. esant būtinajam gynėjo dalyvavimo byloje atvejui (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu šioje byloje nuteistajam A. K. antrinę teisinę pagalbą suteikti buvo parinkta advokatė Jevgenija Savčenko, kuri ir gynė nuteistąjį A. K. nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje. Byloje buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, 14.1.4 punktu, valstybės naudai išieškoti iš nuteistojo A. K. 17,37 Eur valstybės garantuojamos teisės pagalbos išlaidų už nuteistojo atstovavimą kasacinės instancijos teisme.

36Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

37BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

38Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo A. K. valstybės naudai 17,37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti netenkintinas. Ši baudžiamoji byla žodinio proceso tvarka kasacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo A. Č. gynėjo kasacinį skundą bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. kasacinį skundą, paduotą nuteistųjų padėtį bloginančiais pagrindais, o gynėjo dalyvavimas ginant nuteistąjį A. K. buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad išnagrinėjus kasacinę bylą nukentėjusiojo kasacinis skundas atmetamas, pagrindo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias organizuojant nuteistojo A. K. teisių gynimą nuo nepagrįstais pripažintų nukentėjusiojo kasacinio skundo argumentų, taigi ne nuteistojo iniciatyva, nėra.

39Dėl proceso (kelionės į teismą) išlaidų atlyginimo (BPK 103, 105 straipsniai)

40Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2015 m. sausio 13 d. gautas nukentėjusiojo E. G. prašymas atlyginti kelionės į teismą išlaidas. Prie šio prašymo pridėtas pinigų priėmimo kvitas Nr. 341, patvirtinantis, kad nukentėjusysis E. G. 2015 m. sausio 13 d. patyrė 5 Eur kelionės taksi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą išlaidų.

41Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą proceso išlaidas, be kita ko, sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti (1 punktas). BPK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų; šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o pagal šio straipsnio 3 dalį – jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.

42Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 375 straipsnio 2 dalį, 367 straipsnio 1 dalį nagrinėjant kasacinę bylą nukentėjusysis turi teisę dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jo dalyvavimas nėra privalomas, ši byla kasacine žodinio proceso tvarka buvo nagrinėta pagal nukentėjusiojo skundą, tačiau šis atmestas kaip nepagrįstas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo priteisti nukentėjusiajam prašomas proceso išlaidas, patirtas kelionei į kasacinės instancijos teismo posėdį, nėra.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, 103–106 straipsniais,

Nutarė

44Nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Jono Korsako bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. kasacinius skundus atmesti.

45Atmesti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei 17,37 Eur išlaidų, patirtų advokatei Jevgenijai Savčenko teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. K.

46Atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. prašymą priteisti jam 5 Eur proceso (kelionės į teismą) išlaidų.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą,... 4. A. Č. ir A. K. nuteisti už tai, kad 2011 m. gruodžio 27 d., apie 19.00 val.,... 5. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Č. gynėjas advokatas J. Korsakas prašo... 6. Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai turi būti naikinami arba keičiami... 7. Jis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje... 8. Kasatorius atkreipia dėmesį į nevienodus ir nenuoseklius nukentėjusiojo E.... 9. Be to, nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A.... 10. Taip pat kasatorius pažymi, kad nukentėjusiojo E. G. parodymų nepatvirtino... 11. Atsižvelgiant į nuteistųjų tikslą – atsiimti iš nukentėjusiojo E. G.... 12. Be to, teismai netinkamai pritaikė ir BK bendrosios dalies normas. BK 24... 13. Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas paskirtos bausmės klausimas. Pasak... 14. Taip pat, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis... 15. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. prašo panaikinti Vilniaus... 16. Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio, 58–62... 17. Teismai neišsamiai vertino nuteistųjų asmenybes ir jų elgesį prieš... 18. Pasisakydamas dėl, jo nuomone, neteisingai išspręsto nusikaltimu padarytos... 19. Be to, po įvykio kasatoriaus darbingumo lygis sumažėjo 5 proc. ir šiuo... 20. Taip pat, kasatoriaus teigimu, solidariai iš nuteistųjų priteistas... 21. Kasatorius taip pat pažymi, kad reikalavimas bylą nagrinėti tik dėl tų... 22. Kasaciniai skundai netenkintini.... 23. Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų... 24. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti... 25. Dėl veikos kvalifikavimo... 26. Nuteistųjų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, t.... 27. Dėl A. Č. paskirtos bausmės... 28. Nesant pagrindo perkvalifikuoti A. Č. veiką, nėra ir pagrindo skirti jam... 29. Kasatorius savo prašymą skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės... 30. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 31. Antra vertus, nėra pagrindo sutikti ir su nukentėjusiojo ir civilinio... 32. Dėl neturtinės žalos dydžio... 33. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui priteistos neturtinės žalos dydis... 34. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (BPK 106... 35. Nagrinėjant šią kasacinę bylą pagal nuteistojo A. Č. gynėjo bei... 36. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam... 37. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant... 38. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas... 39. Dėl proceso (kelionės į teismą) išlaidų atlyginimo (BPK 103, 105... 40. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2015 m. sausio 13 d. gautas nukentėjusiojo... 41. Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą proceso išlaidas, be kita ko, sudaro... 42. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 375 straipsnio 2 dalį, 367 straipsnio 1... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. Nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Jono Korsako bei nukentėjusiojo ir... 45. Atmesti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą... 46. Atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. prašymą priteisti jam 5...