Byla 2K-21-139/2015
Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžio.

2Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu.

3Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. balandžio 24 d. 21.30 val. iki 26 d. 15.45 val. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, nustatyta bausmę atlikti poilsio dienomis.

4Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendis:

5A. N. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

6Pašalintas iš nuosprendžio teiginys, kad A. N. neteisėtai gabeno narkotinę ir psichotropinę medžiagas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8A. N. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo bei laikė psichotropinę medžiagą ir neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, laikė bei platino narkotinę medžiagą:

92013 m. balandžio 18 d., apie 13.00 val., Panevėžio autobusų stoties teritorijoje, esančioje Panevėžyje, Savanorių a. 5, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens už 80 Lt neteisėtai įgijęs ne mažiau kaip 0,7125 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei už 200 Lt neteisėtai įgijęs 0,6092 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jas tuo pačiu tikslu neteisėtai laikė bute Panevėžyje, ( - ), iki 2013 m. balandžio 24 d. 20.00 val., kada paėmęs dalį kanapių (ir jų dalių) pavaišino jomis D. V., S. V. ir D. V., o likusią dalį – 0,7125 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių delta – 9 – tetrahidrokanabinolio koncentracija 10,1 proc., bei 0,6092 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikė tame pačiame bute iki 2013 m. balandžio 24 d. 21.00 val., kai jas patikrinimo metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

10Nuteistasis A. N. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m vasario 26 d. nuosprendį su pakeitimais: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti veikos požymį – narkotinės ir psichotropinės medžiagų gabenimą arba pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendį: pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę, nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

11Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką bei paskyrė aiškiai per griežtą bausmę ir iš esmės pažeidė procesines teisės normas pripažindamas duomenis įrodymais ir surašydamas nuosprendį.

12Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis įgijo ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas išankstinį tikslą jas platinti. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tikslas parduoti ar kitaip platinti – kartu su kitais šio nusikaltimo sudėties subjektyviais ir objektyviaisiais požymiais apkaltinamajame teismo nuosprendyje turi būti neabejotinai įrodytas ir tinkamai motyvuotas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai). Kasatorius, remdamasis kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-64/2008 pateiktais išaiškinimais, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog jis, leisdamas pas jį buvusiems draugams „pasivaišinti“ narkotine medžiaga – rūkyti su tabaku sumaišytas kanapes – platino narkotines medžiagas, nemotyvavo išvados, kad jis įgijo bei laikė narkotines medžiagas, turėdamas išankstinį tikslą jas platinti (nors nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad narkotines medžiagas įgijo ir gabeno turėdamas tikslą pats suvartoti). Toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio prieštaringumas kelia pagrįstų abejonių ir dėl teismo padarytų išvadų dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisingumo.

13Kasatorius pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog jis ir anksčiau buvo vartojęs kanapes, savo reikmėms įgijo nedidelį jų kiekį (apie du gramus), nerasta paruoštų vartoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų dozių ir kitų platinti reikalingų priemonių (plastikinių paketų narkotinėms medžiagoms pakuoti, svarstyklių). Pasak kasatoriaus, žinodamas, kad pas jį atėję D. V., S. V. ir D. V. yra anksčiau rūkę kanapių, nesivaržydamas jų, pasiruošė savadarbį kaljaną ir rūkė kanapes, sumaišytas su tabaku, o kadangi kaljane dar buvo narkotinės medžiagos, jis neprieštaravo, kad ją rūkytų ir jo draugai. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo padarytą veiką perkvalifikavo į BK 259 straipsnį.

14Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 20 straipsnio 5 dalies nuostatų: neatsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes (teisinančius liudytojų parodymus), bylos įrodymus ištyrė ir aptarė izoliuotai vienus nuo kitų ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės, t. y. kad jis platino narkotines medžiagas. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi prieštaringais liudytojų D. V., S. V. ir D. V. parodymais, kad jis pavaišino juos paruoštu mišiniu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokias išvadas, vertino tik dalį šių asmenų parodymų ir visiškai neatsižvelgė į jų parodymus, duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad jis sumaišė tabaką su kanapėmis ir paruošė įrenginį sau, pats rūkė ir neprieštaravo, kad rūkytų pas jį buvę draugai (jie suprato tai kaip vaišinimą). Anot kasatoriaus, vertinant jo atliktus veiksmus, svarbu tai, kad nė vienas iš liudytojų nenurodė, jog jis jiems būtų siūlęs rūkyti narkotines medžiagas. Iš Panevėžio priklausomybės ligų centro 2013 m. balandžio 26 d. pažymos matyti, kad D. V. atlikus testą organizme narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta, todėl laikytina, jog nuosprendžio dalis dėl D. V. nepasitvirtino ir jam inkriminuota nepagrįstai. Kasatorius, remdamasis kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2012, 2K-110/2013 pateiktais išaiškinimais, teigia, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad jis platino narkotines ir psichotropines medžiagas, nepagrįstai nesivadovavo in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai, taip nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

15Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs formalią jo veiksmų atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, neįvertino padarytos veikos – leidimo kitiems asmenis rūkyti jo paruoštą kanapių ir tabako mišinį – realaus pavojingumo. Kasatorius, remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, jog jis narkotines medžiagas įgijo tik savo reikmėms, kad prisipažino jau kurį laiko vartojęs „žolę“, anksčiau dėl panašaus pobūdžio veikų padarymo neteistas, įgytų narkotinių medžiagų nedalijo, o tik pasidaręs sau mišinį, leido pabandyti draugams, kad vieną iš jų neva rūkiusiųjų patikrinus organizme narkotinių medžiagų pėdsakų nerasta. Be to, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio neaišku, kokį konkrečiai kiekį narkotinių medžiagų jis neva išplatino kitiems asmenims ir kokia tos medžiagos koncentracija ir pan. Pasak kasatoriaus, vertinant jo padarytą veiką pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, yra pagrindo teigti, kad ji nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga jį už šį nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn. Pripažinus, kad jo veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau veikai nesiekiant tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), o jo veiksmai dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo ir laikymo savo poreikiams tenkinti kvalifikuotini pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

16Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas ne tik netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai kvalifikavo jo padarytą veiką, bet ir pripažinęs jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį neįvertino visų bylos aplinkybių, jo asmenybę apibūdinančių duomenų, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies normų ir paskyrė per griežtą, prieštaraujančią teisingumo principui, bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog jis padarė sunkų nusikaltimą, tačiau tinkamai neįvertino kitų nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad narkotinės medžiagos išplatinimas buvo atsitiktinio pobūdžio, be jo iniciatyvos, neturint tikslo pasipelnyti, neatlygintinai leisdamas parūkyti savadarbį kaljaną su narkotine medžiaga išplatino labai mažą šios medžiagos kiekį, kurio net nėra galimybės nustatyti, jo veiksmais nebuvo padaryta tokio dydžio žala įstatymo saugomoms vertybėms, kokia paprastai padaroma disponuojant narkotinėmis medžiagomis. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad šios veikos pavojingumas daug mažesnis nei rūšinis nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumas, ir tai laikytina išimtine aplinkybe. Be to, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta sunkinančių, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centre ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, nėra narkomanas, nuolat vartojantis ir turintis narkotinių medžiagų, o nuo šio įvykio išvis nutraukė narkotinių medžiagų vartojimą, mokosi Panevėžio ( - ), aktyviai dalyvauja ( - ) gyventojų bendruomenės veikloje, neseniai sukūrė šeimą, apibūdinamas išimtinai teigiamai, kaip kruopštus, pareigingas, atsakingas, garbingas, bendruomenės žmonių pasitikėjimą turintis jaunas žmogus (veikos padarymo metu jam buvo 19 metų). Šios aplinkybės turi būti vertinamos kaip išimtinės, todėl darytina išvada, kad jam, jauno amžiaus ir išimtinai teigiamai apibūdinamam asmeniui už ypač mažo kiekio narkotinių medžiagų platinimą paskirta net ir minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai. Kasatorius mano, kad šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

17Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į nuteistojo A. N. kasacinį skundą siūlo jį atmesti.

18Prokurorė nurodo, kad, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus, kurie patvirtina subjektyviojo požymio – tikslo platinti narkotines medžiagas – buvimą A. N. veikoje. Pagal teismų praktiką tikslas platinti gali susiformuoti jau įgijus narkotines ar psichotropines medžiagas arba prieš įsigyjant šias medžiagas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2014). Net ir sutinkant su kasatoriumi, kad įsigydamas narkotines medžiagas jis neturėjo tikslo jų platinti, tačiau jei vėliau jis nusprendė jas ar jų dalį platinti ir savo sumanymą įvykdė, jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.

19Prokurorė nurodo, kad kvalifikuojant A. N. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nėra svarbu, ar D. V., S. V. ir D. V. kiekvienam ar visiems bendrai jis pateikė pasiūlymą parūkyti narkotinės medžiagos. A. N. parodė, kad jis tiesiog padėjo, pasakė: jei norite, imkite ir rūkykite. Dėl to pagrįstai teigtina, kad jis pasiūlė jo bute buvusiems asmenims pasivaišinti narkotine medžiaga. Pagal teismų praktiką vaišinimas narkotikais laikytinas narkotinių medžiagų platinimu, nes platinimas – tai bet koks neteisėtas medžiagų perdavimas kitiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148/2009). Be to, ši nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė; liudytojas D. V. patvirtino, kad A. N. ir anksčiau užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu.

20Prokurorė nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-361/2014). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas išanalizavo ir įvertino ne tik liudytojų D. V., S. V., D. V. parodymus, bet ir paties nuteistojo, liudytojos I. B. ir kitus įrodymus, gretino juos tarpusavyje, t. y. laikėsi BPK įtvirtintų įrodymų vertinimo reikalavimų ir tinkamai nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados.

21Prokurorė nesutinka ir su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė BK 37 straipsnio taikymo galimybės. Nusikaltimas, įtvirtintas BK 260 straipsnio 1 dalyje, kelia padidintą pavojų visuomenei ir daro didelę žalą jos nariams, todėl toks nusikaltimas yra sunkus ir pavojingas nepriklausomai nuo to, ar sukėlė sunkius padarinius. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad A. N. padarytas nusikaltimas negali būti pripažįstamas mažareikšmiu.

22Atsiliepime taip pat nurodyta, kad, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies norma taikoma tik išimtiniais atvejais. Šiuo konkrečiu atveju kasatoriaus nurodytos aplinkybės nevertintinos kaip išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste. Teismai, atsižvelgę į A. N. padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo asmenybę, įvertinę visas reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai jam paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, neprieštarauja teisingumo principui, atitinka bausmės paskirtį.

23Nuteistojo A. N. kasacinis skundas atmestinas.

24Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo

25BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat už šių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, į kurį įeina ir neatlygintinis davimas pavartoti. Atsakomybei pagal šį straipsnį užtenka nustatyti bent vieną iš alternatyvių veikų. Apeliacinės instancijos teismas nuteisė A. N. tiek už neteisėtą disponavimą šiomis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, tiek už jų platinimą.

26Kasatorius ginčija šias veikas tiek jų įrodytumo, tiek kvalifikavimo aspektais, laikydamas, kad teismo išvados šiais klausimais yra prieštaringos. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, išdėstydamas įrodyta pripažintos A. N. nusikalstamos veikos aplinkybes, pirmiausia nurodė apibendrintus veikų požymius, kad jis neteisėtai įgijo bei laikė psichotropinę medžiagą ir neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, laikė ir platino narkotinę medžiagą. Toliau teismas išdėstė konkrečias šių veikų aplinkybes. Tuo tarpu analizuodamas bylos įrodymus teismas konstatavo, kad A. N. narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo sau, tačiau vėliau nusprendė dalį narkotinių medžiagų išplatinti, pavaišinant jomis pas jį apsilankiusius bendraamžius. Pagal teismo išvadas tyčia platinti narkotines medžiagas kilo vėliau, negu nuteistasis jas įsigijo.

27Teismų praktikoje konstatuota, kad jei kaltininkas, įsigydamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėjo tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tačiau vėliau nusprendė visas šias medžiagas ar jų dalį parduoti ar kitaip platinti, jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnį kaip neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-781/2007). Taigi tyčios platinti kaltininko turimas narkotines ar psichotropines medžiagas susiformavimo momentas iki ar po jų įsigijimo neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnį, todėl teisėjų kolegija minėtų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio neatitikimų nevertina kaip esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų panaikinti ar pakeisti nuosprendį.

28Priešingai negu teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo A. N. veiksmai negali būti vertinami kaip narkotinių medžiagų platinimas, padaryta nepažeidžiant BPK nustatytų įrodymų vertinimo bei nuosprendžio surašymo taisyklių. Visos teismo išvados pagrįstos bylos duomenimis ir atitinka įstatymo reikalavimus bei teismų praktiką. Teismas teisingai nuteistojo A. N. pasiūlymą pas jį buvusiems draugams, jeigu jie to nori, kartu su juo parūkyti „žolės“, kuriuo draugai pasinaudojo ir rūkė, įvertino kaip narkotinių medžiagų platinimą. Toks vertinimas atitinka susiformavusią teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.). Kasatoriaus pateiktas kitoks tų pačių bylos aplinkybių vertinimas nėra teisinis argumentas, pagrindžiantis jo nurodomų BPK normų pažeidimus.

29BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskirta sunkių nusikaltimų kategorijai, jos pavojingumo laipsnis yra labai didelis, todėl kasatoriaus apeliavimas į nusikaltimo mažareikšmiškumą ir jo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 37 straipsnį yra visiškai nepagrįstas. Nuteistajam paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Dėl jau minėtų argumentų apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, yra teisinga. Kasatoriaus ginčijamos jam paskirtos bausmės kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu nuspręsta nuteistąjį A. N. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį šis nutarimas perduotas tvirtinti apylinkės teismui.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Atmesti nuteistojo A. N. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu A. N.... 3. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikotarpis, išbūtas... 4. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. A. N. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 260... 6. Pašalintas iš nuosprendžio teiginys, kad A. N. neteisėtai gabeno narkotinę... 7. Teisėjų kolegija... 8. A. N. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo... 9. 2013 m. balandžio 18 d., apie 13.00 val., Panevėžio autobusų stoties... 10. Nuteistasis A. N. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 11. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 12. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis įgijo... 13. Kasatorius pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog jis ir anksčiau buvo... 14. Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK... 15. Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs... 16. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas ne tik netinkamai taikė... 17. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 18. Prokurorė nurodo, kad, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės... 19. Prokurorė nurodo, kad kvalifikuojant A. N. padarytą nusikalstamą veiką... 20. Prokurorė nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos... 21. Prokurorė nesutinka ir su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos... 22. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad, priešingai nei teigia kasatorius,... 23. Nuteistojo A. N. kasacinis skundas atmestinas.... 24. Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo... 25. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą... 26. Kasatorius ginčija šias veikas tiek jų įrodytumo, tiek kvalifikavimo... 27. Teismų praktikoje konstatuota, kad jei kaltininkas, įsigydamas narkotinių ar... 28. Priešingai negu teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismo argumentai,... 29. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskirta sunkių... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 31. Atmesti nuteistojo A. N. kasacinį skundą....