Byla 2A-351-258/2016
Dėl sutarties pripažinimo sudaryta ir teisinės registracijos panaikinimo, pareikštą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį dėl sutarties pripažinimo sudaryta ir teisinės registracijos panaikinimo, pareikštą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti sudaryta 11,63 kv.m. gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove D. R.; panaikinti gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), Vilniuje, teisinę registraciją atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vardu; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), Vilniuje. Butas buvo skirtas jos motinai, kuri 1969-07-31 buvo sudariusi nuomos sutartį dėl 34,21 kv.m. gyvenamojo ploto patalpų su 10,40 kv.m. ploto virtuve ir 5,06 kv.m. ploto koridoriumi. Apsigyvenus bute visą laiką naudojosi šalia buto buvusia pagalbine patalpa. Rašytinė nuomos sutartis dėl šios patalpos nebuvo sudaryta. Kompetentingoms institucijoms pateikė prašymą privatizuoti butą, kitus reikiamus dokumentus. Pateikus dokumentus po kurio laiko jai buvo pateiktas 1993-03-29 gyvenamojo namo dalies, buto dalies įkainojimo aktas Nr.5659, kuriame nurodyta, kad parduodamo 61,92 kv.m. buto ( - ), Vilniuje kaina 14351 rb. Pagal įkainojimo aktą ji sumokėjusi 1750 rb. grynais ir 12601 rb valstybės vienkartinėmis išmokomis, ką patvirtina 1993-03-24 kvitas (8378 sumai) ir 1993-03-24 pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos (4223 sumai). 1994-01-13 buvo sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, kad parduodamas 50,81 kv.m. ploto butas, esantis ( - ), Vilniuje. Kadangi sutartyje nurodytas buto plotas neatitiko įkainojimo akte nurodyto ir išpirkto ploto, buvo paaiškinta, kad kartu išpirkta ir papildoma 11,11 kv.m. ploto patalpa. Pagal VĮ Registrų centro NTR išrašą, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė į šias patalpas yra įregistruota nuo 2010-03-10 priėmimo – perdavimo akto Nr.(51)-7.2(S)-84 pagrindu. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo atsakovo nurodomų datų, o nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, kada realiai kilo ginčas dėl jos teisės naudotis gyvenamąją patalpa. Jei teismas manytų, jog ieškinio senaties terminas praleistas, prašė jį atnaujinti.

5Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, o netenkinus šio prašymo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 1993-12-20 buvo sudarytas buto ( - ), įkainojimo aktas Nr.6416, kuriame nurodoma, kad D. R. parduodamo buto plotas – 50,81 kv.m., taip pat pardavimo kaina buvo perskaičiuota litais. Su šiuo aktu yra susipažinusi ir jį pasirišusi pati ieškovė, todėl laikytina, kad jai žinoma aplinkybė, jog 11,63 kv.m. patalpa nėra privatizuojama. Tą pačią dieną, ieškovė pateikė pareiškimą Senamiesčio seniūnijos Privatizacijos Tarnybos Pirmininkei, kuriame nurodoma, kur pervesti jos permokėtus 28,59 Lt. 1993-12-20 aktu buvo ne tik perskaičiuota buvo kaina litais, bet ir patikslintas privatizuojamo buto plotas. Iš 1993-12-20 buto plano ir eksplikacijos matyti, kad į bendrą buto plotą neįskaičiuota ginčo patalpa. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpa nebuvo įskaičiuota į bendrą buto plotą, laikytina, kad jei ji buvo privatizuojama, ji turėjo būti įkainota atskirai, kainą apskaičiuojant pagal šios patalpos plotą, todėl akivaizdu, kad ieškovė ginčo patalpos neprivatizavo. Ieškovės butas privatizuotas tik su 1,18 kv.m. bendro naudojimo patalpa. Ieškovė neginčija paties priėmimo – perdavimo akto, kuris yra nuosavybės įregistravimo pagrindas. Buto ( - ), Vilniuje įkainojimo aktas sudarytas 1993-12-20, o jo pagrindu sudaryta sutartis – 1994-01-13. Nuo šio akto pasirašymo ieškovei buvo žinoma aplinkybė, kad 11,63 kv.m. ginčo patalpa nėra privatizuojama, o nuo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ji neįgijo teisės į ginčo patalpą. 1964 m. CK numatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą, kuriam pasibaigus išnyksta teisė į pažeistos teisės gynybą. Ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 1993-12-20.

6Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog įmonė 2010-04-08 atliko patalpų patikrinimą ir nustatė, kad savivaldybei priklausančia patalpa naudojasi buto, esančio ( - ), Vilniuje gyventoja – ieškovė D. R.. Ant durų buvo paliktas pranešimas kreiptis į įmonę, tačiau kreiptasi nebuvo. Ginčo patalpa buvo tikrinama 2011-06-07 (Buto patikrinimo aktas Nr.3681). Patikrinimo metu bendrauta su ieškove D. R., kuri įmonės darbuotojus informavo, kad Patalpa jai buvo suteikta kaip pagalbinė 1983-04-13 sprendimu Nr.148 ir 1993-04-08 Butų ir patalpų skyriaus sprendimu Nr.R-960. Šių dokumentų kopijų ieškovė nėra pateikusi. Nuomos sutartyje nėra numatyta, kad kartu su butu išnuomojamos kokios nors pagalbinės, t.y. ginčo patalpos. Pažymi, kad Vilniaus m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-4548-845/2013 ginčo patalpų savininkė Vilniaus miesto savivaldybė nedalyvavo ir teismų sprendimai jokių pasekmių jai nesukėlė, todėl sprendimų vertinti kaip turinčių prejudicinę galią negalima.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-04 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė 1994-01-13 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.2-178 neįgijo nuosavybės teisės į 11,63 kv.m. ginčo patalpą, 1994-01-13 sutartyje nenurodomi kokie nors ieškovės buto ( - ), Vilniuje priklausiniai. D. R. privatizuojant butą, 11.63 kv.m. ginčo patalpų plotas į buto kainą buvo įskaičiuotas 1993-03-29 buto įkainojimo akte Nr.5659 (buto plotas 61,92 kv.m.). Tačiau šis aktas 1993-12-20 buvo pakeistas aktu Nr.6416, pakeičiant tiek ieškovės privatizuojamo buto plotą, tiek iš naujo perskaičiuojant jo kainą. Aktuose nurodytų plotų skirtumas sudaro 11,10 (60,92 – 50,81) ir iš esmės atitinka ginčo plotą (11.63 kv.m.), todėl 1993-12-20 buto įkainojimo akte ši patalpa nebuvo įskaičiuota į privatizuojamo buto plotą. 1994-01-13 pirkimo – pardavimo sutartį Nr.2-178 ieškovė sudarė būtent Senamiesčio seniūnijos 1993-12-20 sprendimo Nr.6416 pagrindu.

9Teismas konstatavo, kad sutartimi ieškovė įgijo 50,8 kv.m. ploto butą taip pat bendro naudojimo patalpas proporcingai kambarių plotui (b.l. 19-20). 1993-12-20 patalpų eksplikacijoje nustatyta, kad viso buto plotas - 50,81 kv.m., iš jų 34,21 kv.m. gyvenamojo ploto ir 16.60 kv.m. pagalbinio ploto. Patalpų eksplikacijoje taip pat nurodyti jį sudarančių patalpų pavadinimai, pažymėjimas plane ir jų plotai. 1993-12-20 ieškovės buto plane pažymėtos eksplikacijoje nurodytos patalpos, tačiau 11.63 kv.m. ginčo patalpa, esanti koridoriaus 18-1 ir 19-1 dešinėje pusėje, kaip ieškovės buto dalis nėra pažymėta (b.l. 89). Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 7 punkte numatyta, jog balkonų, lodžijų ir rūsiuose įrengtų sandėliukų plotas į namo, buto bendrą (naudingą) plotą neįskaičiuojamas, tačiau minėtame punkte taip pat numatyta, jog kitų patalpų, turinčių su butais bendrą funkcinį ryšį, plotas buvo skaičiuojamas į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą. Buto įkainojimo akte nėra duomenų, kad būtų privatizuotos su butu funkcinį ryšį turinčios 11.63 kv.m. ginčo patalpos. Tai patvirtina 1993-12-20 buto įkainojimo aktas, kuriame kaip ir 1994-01-13 sutartyje nurodyta, jog ieškovė privatizavo 50,81 kv.m. ploto butą. Ieškovė į bylą nepateikė 2011-06-07 Buto patikrinimo akte Nr.3681 minimų sprendimų, kurių pagrindu, kaip ieškovė nurodė trečiojo asmens darbuotojams, jai buvo suteikta ginčo patalpa. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad D. R. 1994-01-13 buto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į 11,63 kv.m. ginčo patalpą, esančią ( - ), Vilniuje, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio (CPK 178 str.).

10Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės buto privatizavimo dokumentų analizė leidžia spręsti, jog ieškovės privatizuojamo buto plotas ir butą sudarančios patalpos jai buvo žinomos nuo 1993-12-20 akto surašymo bei eksplikacijos ir plano sudarymo. Ieškovė 1993-12-20 yra pateikusi pareiškimą dėl permokėtos 28,59 Lt sumos grąžinimo į investicinę knygelę (b.l. 88). Ieškovė buvo supažindinta su visais buto privatizavimo dokumentais, todėl jog argumentai, jog dėl klaidinančių valstybės institucijų veiksmų ji manė, kad privatizavo didesnį plotą, nei nurodyta privatizavimo dokumentuose ir dėl šios priežasties būtų pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą (praleistą beveik 18 metų), nepagrįsti.

11Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl valstybės institucijų veiksmų negali būti pripažintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, nes ieškovės pavėluotas kreipimasis teisminės gynybos, negali būti vertintinas kaip objektyvi kliūtis sutrukdžiusi laiku kreiptis dėl jos manymu pažeistų teisių gynimo.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) D. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį patenkinti.

14Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

151. Byloje esantys dokumentai patvirtina (1960-05-25 pastatų vidaus plotų eksplikacija), kad pastate, kuriame yra ginčo patalpa, buvo suformuotas atskiras 18 butas, kurį sudarė patalpa, pažymėta indeksu 18-1 (koridorius), ir patalpa, pažymėta indeksu 18-2 (kambarys-virtuvė), viso 11,32 kv. m. bendro ploto. Nuo 1984 metų (pagal 1984-04-13 Pastatų vidaus plotų eksplikaciją) šios patalpos buvo atskirtos ir nesudarė vieno buto: patalpa, pažymėta indeksu 18-1, bendro naudojimo koridorius, 2,40 kv. m., ir patalpa, pažymėta indeksu 18-2, kambarys-virtuvė 11,09 kv. m. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo patalpos yra 11 kv. m. bendro ploto, kurioje nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų. Pastate, kuriame yra ši patalpa, nėra bendro naudojimo virtuvės, vonios, tualeto, kuriais galėtų naudotis patalpoje gyvenantys asmenys. Patalpa negali būti naudojamasi atskirai nuo gretimai esančio buto Nr. 19, kadangi į šią patalpą galima patekti tik per šiam butui priklausančias patalpas, pažymėtas indeksais 19-1 ir 18-1 (51/100 dalis šios patalpos priskirta 20 butui).

162. Privatizavimo procedūras vykdžiusi institucija griežtai nesilaikė procedūrų. Tai patvirtina aplinkybė, kad 1993-03-29 buto įkainojimo aktas yra parengtas po 1993-03-24 mokėjimo pranešimo pirkėjai pateikimo ir jame nurodytos kainos sumokėjimo, nors pagal teisės aktų nuostatų pirmiausia turėjo būti parengiamas įkainojimo aktas, kurio pagrindu suformuojamas mokėjimo pranešimas.

173. Pirmos instancijos teismas nevertino byloje esančio įrodymo – iš VĮ Registrų centro gauto pastato, esančio ( - ), butų įkainavimo akto. Šiame akte matyti, kad 18 ir 19 butai yra įkainojami kartu sudedant jų bendrą plotą. Teismas šio įrodymo nevertino ir nenurodė, kodėl jį atmeta. Šių nurodytų įrodymų bei kitų įrodymų (1993-03-29 buto įkainojimo akto, 1993-03-24 mokėjimo pranešimo, mokėjimus patvirtinančių kvitų) visuma patvirtina aplinkybę, kad ginčo patalpa buvo susijusi su apeliantės privatizuojamu butu, buvo jos naudojama, privatizavimo procedūrų metu vertinama kaip buto Nr. 19 dalis ir išpirkta apeliantės sumokant valstybės institucijų nustatytą kainą už visą plotą.

184. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 1993 m. kovo 24 sumokėjo į butų privatizavimo fondo sąskaitą 1750 rb grynais pinigais, ką patvirtina 1993-03-24 kvitas, 12 601 rb valstybės vienkartinėmis išmokomis, ką patvirtina 1993-03-24 kvitas (8378 sumai) ir 1993-03-24 pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos (4223 sumai), viso- 14 351 rb. Šios sumos atitinka Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos valdybos 1993-03-24 mokėjimo pranešime ir 1993-03-29 buto įkainojimo akte nurodytas sumas, kuriomis įvertinta pirkėjai parduodamos patalpos, kurių bendras plotas 61,92 kv.m. 1994-01-13 sudarytoje pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodamas dviejų kambarių butas 50,81 kv.m. bendro ploto, taip pat bendro naudojimo patalpos. Pagal byloje pateiktą inventorinę bylą bei patalpų eksplikaciją, į 50,81 kv.m. plotą yra įskaičiuotas bendro naudojimo koridorius (1.18 kv.m.). Todėl vertinant sutarties tekstą darytina išvada, kad sutartimi parduodami ne tik 50.81 kv. m., bet ir papildomas plotas, už kurį pirkėja sumokėjo, įvardijant jį kaip bendro naudojimo patalpas.

195. Pirmos instancijos teismas pripažįsta, kad privatizuojant butą būtent ginčo patalpos plotas buvo įtrauktas į buto kainą tačiau teismas nurodo, kad 1993-03-29 aktas, pagal kurį buvo visiškai atsiskaityta, vėliau pakeistas kitu 1993-12-20 aktu, kuriame pakeista tiek buto kaina, tiek jo plotas. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantei buvo grąžinta pagal 1993-03-29 aktą sumokėta dalis sumos. Teismas nepasisakė, kodėl apeliantė privatizuodama patalpas turėjo sumokėti už didesnį plotą nei nurodyta 1993-12-20 akte.

206. Šalių faktiniai veiksmai, t.y. tai, kad pardavėjas apskaičiavo vertę, pirkėjas kainą sumokėjo, pardavėjas priėmė įmoką ir daugiau kaip 15 metų nebelaikė parduotos patalpos savo nuosavybe patvirtina, jog patalpa, pažymėta indeksu 18-2 faktiškai buvo parduota apeliantei. Ta aplinkybė, kad atitinkama institucija, privatizuojant gyvenamąsias patalpas, tinkamai nesutvarkė privatizavimo dokumentų, tinkamai neparengė buto techninės apskaitos bylos ir nenurodė visų patalpų, negali sąlygoti ar apspręsti asmenų įgytų teisių bei paneigti apeliantės teisėtų lūkesčių naudotis patalpomis, už kurias buvo sumokėta.

217. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl to, kodėl šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-07 sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2013-10-18 nutartis teisinių padarinių nesukelia nedalyvavusiam byloje asmeniui, t.y. Vilniaus miesto savivaldybei. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir atstovaudama savivaldybės interesams valdo, naudoja ir disponuoja savivaldybės perduotą turtą ir atstovauja savivaldybės interesams.

228. Pirmos instancijos teismas formaliai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgdamas nei į turto privatizavimo proceso ypatumus, nei į turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų tikslus, nei į tai, kad ieškovė atliko visus ginčo patalpai privatizuoti būtinus veiksmus, sumokėjo už visą privatizuojamą plotą, visą laiką neperraukiamai naudojosi patalpa, elgėsi sąžiningai ir jos veiksmų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad ji sąžiningai klydo dėl savo atliktų veiksmų teisinių pasekmių, pasitikėdama valstybės institucijos, vykdžiusios privatizavimo procedūras, veiksmais.

23Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-04 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentais:

241. Teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog 1994-01-13 sutartyje nenurodomi kokie nors ieškovės buto ( - ), priklausimai ir nurodė, kad aplinkybių, jog ginčo patalpos yra greta apeliantės privatizuoto buto bei to, jog šiomis patalpomis apeliantė naudojosi, nepakanka vertinti, kad patalpos buvo privatizuotos. Teismas įvertino viso privatizavimo proceso metu parengtus dokumentus ir pažymėjo, kad 1993-03-29 buto įkainojimo akte Nr. 5659 ginčo patalpų plotas buvo įskaičiuotas į privatizuojamo buto plotą (nurodomas buto plotas 61.92 kv. m.), tačiau atkreipė dėmesį, kad šis aktas keistas vėlesniu dokumentu - t. y. šis aktas 1993-12-20 buvo pakeistas aktu Nr. 6416, pakeičiant tiek privatizuojamo buto plotą, tiek iš naujo perskaičiuojant jo kainą, 1993-12-20 patalpų eksplikacijoje privatizuotos patalpos išvardytos su pavadinimais, pažymėjimu plane ir jų plotais, o ginčo patalpa į privatizuotą 50,81 kv, m. plotą neįtraukta 1994-01-13 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 1993-12-20 sprendimo Nr. 6416 pagrindu.

252. Būtina atkreipti dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje c. b. Nr. 2-4548- 845/13 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje c. b. 2A-2135-590/2013 ginčo šalys buvo ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (šioje byloje – trečiasis asmuo) ir atsakovė D. R. (šioje byloje - ieškovė), o ginčo patalpos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė (atsakovė šioje byloje) minėtose civilinėse bylose proceso dalyviu nebuvo įtraukta ir teismų sprendimai šiose civilinėse bylose jokių teisinių pasekmių Vilniaus miesto savivaldybei nesukėlė, ginčas buvo išspręstas tik tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir D. R., todėl vertinti ankstesnių teismų sprendimų nustatytų faktų, kaip turinčių prejudicinę galią šioje byloje, negalima. Byloje nėra pateiktų įrodymų, kad trečiasis asmuo nebuvo ir nėra įgaliotas atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės interesams bylose, susijusiose su nuosavybės teisės perleidimu kitiems asmenims, t. y. įskaitant ir bylas, kuriose nagrinėjami klausimai dėl privatizavimo procedūrų.

26Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentais:

271. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 1994-01-13 sutartyje nenurodomi kokie nors ieškovės buto ( - ), priklausiniai. Aplinkybė, jog ginčo patalpos yra greta apeliantės privatizuoto buto bei to, jog šiomis patalpomis apeliantė naudojosi, nepakanka vertinti, kad patalpos buvo privatizuotos.

282. Teismas atkreipė dėmesį, kad 1993-03-29 buto įkainojimo akte Nr. 5659 ginčo patalpų plotas buvo įskaičiuotas į privatizuojamo buto plotą (nurodomas buto plotas 61.92 kv. m.), tačiau šis aktas keistas vėlesniu dokumentu - t.y. šis aktas 1993-12-20 buvo pakeistas aktu Nr. 6416, pakeičiant tiek privatizuojamo buto plotą, tiek iš naujo perskaičiuojant jo kainą. Kadangi 1994-01-13 pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 1993-12-20 sprendimo Nr. 6416 pagrindu, teismas iš visų į bylą pateiktų dokumentų visumos padarė logišką ir pagrįstą išvadą, kad ieškovė neprivatizavo ginčo patalpos. Pažymi, kad 1993-12-20 patalpų eksplikacijoje privatizuotos patalpos išvardytos su pavadinimais, pažymėjimu plane ir jų plotais, o ginčo patalpa į privatizuotą 50,81 kv. m. plotą neįtraukta.

293. Kaip nurodė teismas, apeliantė į bylą nepateikė 2011-06-07 Buto patikrinimo akte Nr. 3681minimų sprendimų, kurių pagrindu, kaip apeliantė buvo nurodžiusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojams, jai buvo suteikta ginčo patalpa, taigi, neįrodė ir antrosios aplinkybės, jog jai teisėtai buvo suteikta ginčo patalpa.

304. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4548-845/13 pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį ieškovei dėl iškeldinimo ir žalos atlyginimo ir šioje byloje nedalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybei jos interesai tiek, kiek jie buvo susiję su buto, esančio ( - ), Vilnius, privatizavimo procedūros vertinimu, nebuvo ir negalėjo būti atstovaujami. Taip pat šioje byloje buvo keliamas reikalavimas pripažinti ginčo patalpų pirkimo - pardavimo sutartį sudaryta su ieškove ir panaikinti ginčo patalpų registraciją Vilniaus miesto savivaldybės vardu, t.y. šioje byloje keliamas Vilniaus miesto nuosavybės teisės į ginčo patalpas teisėtumo klausimas. Tuo tarpu pirmiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4548-845/13 buvo nagrinėjamas reikalavimo iškeldinti ieškovę iš ginčo patalpų pripažįstant, jog ji savavališkai užėmė patalpas, pagrįstumas bei reikalavimo atlyginti žalą (negautų pajamų iš nuomos teisinių santykių forma) pagrįstumas.

315. 1964 m. civilinio kodekso, galiojusio privatizuojant butą ( - ), Vilniuje, metu 84 str. numatė bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą, kuriam pasibaigus išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Privatizavimo dokumentų analizė aiškiai rodo, jog apeliantei privatizuojamų patalpų plotas vėliausiai buvo žinomas jau nuo 1993-12-20 įkainojimo akto surašymo ir pareiškimo grąžinti permokėtą sumą pateikimo dienos. Jau nuo buto įkainojimo akto pasirašymo dienos apeliantei, kaip protingam ir atidžiam asmeniui, buvo žinoma arba turėjo būti žinoma aplinkybė, jog 11,63 kv.m. ginčo patalpa nėra privatizuojama, o nuo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dienos - jog ji neįgijo nuosavybės teisės į ginčo patalpą. Skundžiamame sprendime teismas nustatė, kad „ieškovė buvo supažindinta su visais buto privatizavimo dokumentais“, todėl laikytina, kad teismas visiškai pagrįstai taikė ieškinio senatį vadovaudamasis LR CK 1.126 str. 2 d.

326. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl valstybės institucijų veiksmų negali būti pripažintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis bei priėmė teisingą, protingą bei sąžiningą sprendimą pasiekdamas teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo pusiausvyros.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Apeliacinis skundas netenkinamas.

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

36Nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro tai, ar 1994-01-13d. sudarytos dviejų kambarių buto privatizavimo sutarties dalyku buvo 11,63 kv. m. ginčo patalpa, pažymėta indeksu 18-2, (unikalus Nr. ( - )), adresu ( - ), Vilnius.

37Pagal 1964m. CK 95 str. redakciją, galiojusią iki 1994-05-17d. Lietuvoje buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma- valstybės nuosavybė. Valstybės turtas galėjo būti perleistas kitų asmenų nuosavybėn tik įstatyme specialiai nustatytais pagrindais ir tvarka.

38Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnyje buvo nurodyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pirkimo–pardavimo objektas yra butai. Buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymą butų daugiabučiuose namuose priklausiniais, turėjo teisę šias patalpas įsigyti asmeninėn nuosavybėn kartu su privatizuojamu butu, jeigu tai atitiko bendrosiose ir specialiosiose teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog konkrečių negyvenamųjų patalpų pripažinimui daugiabučio gyvenamojo namo buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį: 1) kad tos patalpos paskirtis buvo susijusi su konkrečios gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavimu bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-363/2013).

39Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 4 p. buvo nustatyta, kad pirkti butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną (1991 m. birželio 30d.) buvo perkamo buto nuomininkai ar jų šeimos nariai arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

40Byloje nustatyta, jog apeliantės motinai A. B. remiantis Vilniaus miesto 1969 m. liepos 31 d. orderiu Nr. 016592 perduota naudotis nuomininkui ir jo šeimos nariams gyvenamoji patalpa, susidedanti iš 2 kambarių buto 34,21 kv.m. gyvenamojo ploto name Nr. 12-19, ( - ) Vilniaus mieste (b.l. 12).

41Pagal byloje pateiktą archyvinį 1960-05-25d., 1984-04-13d. VĮ Registrų centro ( - ) namo vidaus patalpų eksplikacijos kopijas (b.l.157-161) ginčo patalpa pažymėta 18-2 buvo inventorizuota kaip gyvenamoji patalpa, kurios paskirtis kambarys-virtuvė. Byloje nustatyta, jog apeliantės šeimai ginčo dalykas- nurodyta gyvenamoji patalpa nuomai nebuvo suteikta.

42Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė nustatęs, jog apeliantė 1994-01-13 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.2-178 neįgijo nuosavybės teisės į 11,63 kv.m. ginčo patalpą.

43Butų privatizavimo įstatymo 1 str.1d imperatyviai buvo nustatyta, jog valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos galėjo būti parduodamos tik nuomininkams.

44Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad buto privatizavimo dokumentuose ginčo patalpa nebuvo nurodyta kaip pirkimo pardavimo dalykas, nes apeliantės šeimai ginčo gyvenamoji patalpa nebuvo suteikta nuomai, o tai reiškia, jog galiojusių įstatymų pagrindu nesuteikta nuomai gyvenamoji patalpa negalėjo būti privatizuojama lengvatinėmis sąlygomis.

45Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo patalpos yra 11 kv. m. bendro ploto, kurioje nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų. Pastate, kuriame yra ši patalpa, nėra bendro naudojimo virtuvės, vonios, tualeto, kuriais galėtų naudotis patalpoje gyvenantys asmenys. Patalpa negali būti naudojamasi atskirai nuo gretimai esančio buto Nr. 19, kadangi į šią patalpą galima patekti tik per šiam butui priklausančias patalpas, pažymėtas indeksais 19-1 ir 18-1 (51/100 dalis šios patalpos priskirta 20 butui). Apeliantės manymu, ginčo patalpa yra neabejotinai susijusi su apeliantės butu.

46Sprendžiant dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-561/2012 ir kt.). Nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis patalpos ryšys su butu nesuteikia teisės butų savininkams reikalauti pripažinti tokias negyvenamąsias patalpas jų buto priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003).

47Byloje pateikta nuomos sutartis tvirtina, kad apeliantės motinai buvo išnuomotas dviejų kambarių butas, 34,21 kv. m. gyvenamojo ploto butas. Nuomos sutartyje nurodyta, kad tiksli išnuomojamos patalpos charakteristika ir techninė būklė nurodyta prie šios sutarties pridedamame pase, kuris yra jos sudėtinė dalis. Byloje nėra pateiktas minimas pasas, tačiau atsižvelgiant į paminėtas 1960-05-25, 1984-04-13 pastatų vidaus plotų eksplikacijos kopijas ginčo patalpos paskirtis buvo įregistruota kaip gyvenamoji ir pavadinta virtuve-kambariu, nes šiame 18-2 indeksu pažymėtame kambaryje yra atžymėta kriauklės ir krosnies vieta. Apeliantei priklausančiose patalpose yra du gyvenamieji kambariai, virtuvė, vonios- tualeto, koridoriaus patalpos. Tai, kad šiuo metu ginčo kambaryje nebėra kriauklės ir krosnies, ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovės buto privatizavimo metu ginčo patalpa buvo neatsiejamai susijusi su apeliantei nuosavybės teise priklausančiu butu.

48Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad teismas nepasisakė, kodėl apeliantė privatizuodama patalpas turėjo sumokėti už didesnį plotą nei nurodyta 1993-12-20 akte. Kaip matyti pirmos instancijos teismas, konstatuodamas, kad 1993-03-29 buto įkainojimo aktą Nr.5659 (buto plotas 61,92 kv.m.) buvo pakeistas 1993-12-20 aktu Nr.6416, pakeičiant ir privatizuojamo buto plotą, tiek iš naujo perskaičiuojant jo kainą atsižvelgė į byloje vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visumą. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas nurodė, kad pakeitus viena buto įkainojimo aktą kitu apeliantės prašymu buvo grąžinta ir jos permokėta suma.

49Apeliantė skunde nurodo, kad šioje byloje turėjo būti atsižvelgta į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-07 sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2013-10-18 nutartis šioje byloje turi prejudicinę reikšmę byloje, nes juose buvo nustatyta, kad apeliantė yra sumokėjusi už ginčo patalpas privatizavimo metu į buto plotą įskaitant ir ginčo patalpos plotą.

50Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 2 d. nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

51Apeliantės nurodomose bylose atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nedalyvavo, o byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo įgaliotas atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės interesams bylose, susijusiose su privatizavimo procesu ir nuosavybės perleidimu kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo prejudicinius faktus reglamentuojančių teisės normų taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

52CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-969/2015).

53Kritiškai vertintina apeliantės nurodoma aplinkybė, kad teismas, taikydamas ieškinio senatį, nepagrįstai neatsižvelgė į turto privatizavimo proceso ypatumus, nei į tai, kad ieškovė atliko visus ginčo patalpai privatizuoti būtinus veiksmus, sumokėjo už visą privatizuojamą plotą, visą laiką nepertraukiamai naudojosi patalpa, elgėsi sąžiningai ir jos veiksmų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad ji sąžiningai klydo dėl savo atliktų veiksmų teisinių pasekmių, pasitikėdama valstybės institucijos, vykdžiusios privatizavimo procedūras, veiksmais. Pastebėtina, kad apeliantė klaidingai aiškina teisės į ieškinį atsiradimo momento nustatymo kriterijų. Kaip minėta, ieškinio termino pradžia laikoma diena, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę. Byloje nustatyta, jog pati apeliantė dalyvavo privatizavimo procese. Buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad apeliantei parduodamos 50,81 kv.m. dviejų kambarių butas, sudaryta 1994-01-13 bei 1993-12-20 patalpų eksplikacijoje nurodytos patalpos su jų plotai į kurį nėra įtraukta ginčo patalpa, apeliantei turėjo būti žinoma, kadangi visi šie dokumentai patvirtina jos nuosavybę į jai priklausantį butą.

54Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, kadangi 1964 m. civilinio kodekso, galiojusio privatizuojant apeliantei butą, metu 84 str. numatė bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą, kuriam pasibaigus išnyksta teisė į ieškininės pažeistos teisės gynybą. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 1994-01-13d. , t.y. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

55Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 468 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės į valstybės pajamas išieškomas žyminis mokestis už apeliacinį skundą 468 Eur (CPK 80 str. 4 d., 7 d.).

56Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

57Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Priteisti iš ieškovės D. R., a. k. (a. k. ( - ) 468 Eur žyminio mokesčio valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti sudaryta 11,63 kv.m.... 5. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį,... 6. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė ieškinį atmesti... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-04 sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Teismas konstatavo, kad sutartimi ieškovė įgijo 50,8 kv.m. ploto butą taip... 10. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės buto privatizavimo dokumentų... 11. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl valstybės... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) D. R. prašo panaikinti Vilniaus... 14. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:... 15. 1. Byloje esantys dokumentai patvirtina (1960-05-25 pastatų vidaus plotų... 16. 2. Privatizavimo procedūras vykdžiusi institucija griežtai nesilaikė... 17. 3. Pirmos instancijos teismas nevertino byloje esančio įrodymo – iš VĮ... 18. 4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 1993 m. kovo... 19. 5. Pirmos instancijos teismas pripažįsta, kad privatizuojant butą būtent... 20. 6. Šalių faktiniai veiksmai, t.y. tai, kad pardavėjas apskaičiavo vertę,... 21. 7. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl to, kodėl šiuo atveju Vilniaus... 22. 8. Pirmos instancijos teismas formaliai taikė ieškinio senatį... 23. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo apeliacinį skundą... 24. 1. Teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog 1994-01-13 sutartyje nenurodomi... 25. 2. Būtina atkreipti dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo... 26. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį... 27. 1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 1994-01-13 sutartyje... 28. 2. Teismas atkreipė dėmesį, kad 1993-03-29 buto įkainojimo akte Nr. 5659... 29. 3. Kaip nurodė teismas, apeliantė į bylą nepateikė 2011-06-07 Buto... 30. 4. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4548-845/13 pagal SĮ „Vilniaus miesto... 31. 5. 1964 m. civilinio kodekso, galiojusio privatizuojant butą ( - ), Vilniuje,... 32. 6. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad apeliantės nurodytos... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 34. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 36. Nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro tai, ar 1994-01-13d. sudarytos dviejų... 37. Pagal 1964m. CK 95 str. redakciją, galiojusią iki 1994-05-17d. Lietuvoje buvo... 38. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnyje buvo nurodyta,... 39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309... 40. Byloje nustatyta, jog apeliantės motinai A. B. remiantis Vilniaus miesto 1969... 41. Pagal byloje pateiktą archyvinį 1960-05-25d., 1984-04-13d. VĮ Registrų... 42. Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė nustatęs, jog apeliantė... 43. Butų privatizavimo įstatymo 1 str.1d imperatyviai buvo nustatyta, jog... 44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 45. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo patalpos yra 11... 46. Sprendžiant dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su... 47. Byloje pateikta nuomos sutartis tvirtina, kad apeliantės motinai buvo... 48. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad teismas nepasisakė,... 49. Apeliantė skunde nurodo, kad šioje byloje turėjo būti atsižvelgta į... 50. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str.... 51. Apeliantės nurodomose bylose atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė... 52. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio... 53. Kritiškai vertintina apeliantės nurodoma aplinkybė, kad teismas, taikydamas... 54. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties... 55. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovei... 56. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 57. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti... 58. Priteisti iš ieškovės D. R., a. k. (a. k. ( - ) 468 Eur žyminio mokesčio...