Byla e2A-295-180/2017
Dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5718-590/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad riboto konkurso, kuriuo siekiama įsigyti VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo pastato, esančio Pylimo g. 56, Vilniuje, kapitalinio remonto – modernizavimo projekto dalies remonto darbus (toliau – pirkimas, konkursas), 49 punkte nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai riboja tiekėjų konkurenciją; nutraukti pirkimo procedūras ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė teigė: pirkimą vykdė perkančiosios organizacijos – VšĮ Centro poliklinikos, įgaliotoji organizacija – atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. 2016 m. rugpjūčio 11 d. apie pirkimą paskelbta centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS). Siekdama tinkamai parengti pasiūlymą ir, manydama, kad pirkimo sąlygų 49 punkte nustatyti netikslūs kvalifikacinės atrankos kriterijai, ji (ieškovė) 2016 m. rugpjūčio 19 d. paprašė atsakovę paaiškinti pirkimo sąlygas, o 2016 m. rugpjūčio 23 d. pretenzija pareikalavo patikslinti pirkimo sąlygų 49 punkte įtvirtintus kvalifikacinės atrankos kriterijus, nustatant maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas, kurias viršiję, tiekėjai negautų didesnio balo nei kiti tokias pat reikšmes turintys tiekėjai. 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu atsakovė pretenziją atmetė.
  3. Jeigu atsakovė siektų racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas ir operatyviai atlikti darbus, ji kvalifikacinės atrankos kriterijais būtų pasirinkusi ne tiekėjo sudarytų sutarčių kiekį ir atliktų darbų vertes, o turimų kvalifikuotų darbuotojų skaičių, siūlomų įrenginių kiekį, arba vykdyti pirkimą ne riboto konkurso būdu, o taikant ekonominio naudingumo kriterijų.
  4. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės pozicija, kad dėl pirkimo objekto specifikos neįmanoma nustatyti parinktų kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalių reikšmių, kurias viršijus tiekėjams būtų skiriamas maksimalus balų skaičius ir daugiau balų nebūtų skiriama, neteisinga. Pirkimo sąlygų P1 kriterijaus maksimalią vertinimo reikšmę galima nustatyti nurodant maksimalią darbų apimties sumą (pvz. 3 mln. Eur) ir nurodant, kad tiekėjas, kurio svarbiausių atliktų statybos ir montavimo darbų apimtis per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos viršys 3 mln. Eur, gaus maksimalią balų sumą ir papildomi balai už šią sumą viršijančius darbus nebus skiriami. Pirkimo sąlygų P2 kriterijaus maksimalią vertinimo reikšmę galima nustatyti nurodant maksimalų atliktų (įvykdytų) panašių sutarčių skaičių bei nurodant, kad tiekėjui, kuris yra atlikęs daugiau nei nurodytas maksimalus sutarčių dėl panašių į pirkimo objektą darbų atlikimo skaičius, bus suteikiamas maksimalus balų skaičius ir papildomi balai neskiriami.
  5. Vykdydama pirkimą riboto konkurso būdu ir nenustatydama kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo maksimalių reikšmių, atsakovė pažeidė kitų pirkimu suinteresuotų ir realiai sutartį įgyvendinti gebančių pavienių rinkos dalyvių interesus. Dėl riboto konkurso tiekėjai priversti veikti jungtinės veiklos pagrindu, nors pirkimo objektą sudarančius darbus sugebėtų atlikti iš esmės bet kuris pavienis rinkos dalyvis. Pirkimo sąlygų 49 punkte nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai yra ydingi dėl to, kad nėra nustatytos šių kriterijų vertinimo maksimalios reikšmės. Tik nustačius šias reikšmes ir leidus pirkime dalyvauti didesniam kiekiui potencialių rinkos dalyvių, būtų pasiekti pirkimo tikslai.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: pripažino pirkimo sąlygų 49 punktą prieštaraujančiu Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų reikalavimams; priteisė ieškovei iš atsakovės 217 Eur žyminio mokesčio.
  2. Perkančioji organizacija, nustatydama kvalifikacinės atrankos kriterijus ar tvarką, turi užtikrinti realią tiekėjų konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys (VPĮ 47 str. 2 d. 1, 2 p.).
  3. VPT, siekdama paminėtų nuostatų įgyvendinimo riboto konkurso būdu atliekamuose viešuosiuose pirkimuose, savo konsultacijoje „Dėl riboto konkurso būdo pasirinkimo tikslingumo ir tiekėjų kvalifikacinės atrankos“ yra nurodžiusi, kad perkančiosios organizacijos, nustatydamos tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus bei tvarką, turi įsivertinti realią jų įtaką viešojo pirkimo sutarties vykdymui ir nustatyti šių kriterijų reikšmių maksimalias ribas, už kurias duodami balai, kartu nurodydama, kad šias ribas viršijanti kandidato patirtis ir (ar) pajėgumai nevertinami ir papildomi balai už tai neskiriami.
  4. Kadangi ginčijamų kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 ir P2 maksimalios ribos nėra nustatytos, tokiu būdu sukuriamos sąlygos konkursą laimėti teikėjui, kuris per penkerius metus yra daugiausiai atlikęs statybos ir montavimo darbų už ne mažesnę kaip 100 000 Eur be PVM. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad pirkimo sąlygų 49 punktas neatitinka aukščiau nurodytų VPT rekomendacijų, nepagrįstai riboja konkurenciją – sukuria išskirtinį konkurencinį pranašumą didžiausią patirtį statybos ir montavimo darbų srityje turinčiam tiekėjui ir tokiu būdu nepagrįstai diskriminuoja kitus tiekėjus bei užkerta kelią ūkio subjektų varžymuisi. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ginčijama pirkimo sąlyga neatitinka VPĮ 47 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, dėl to yra neteisėta. Atsakovė iš esmės nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų ginčijamos pirkimo sąlygos diskriminacinį pobūdį.
  5. Nesant byloje duomenų apie nustatytą pirkimo laimėtoją ar sudarytą pirkimo sutartį, teismas nepasisakė dėl pirkimo nutraukimo. Pirkimas negali būti vykdomas pagal VPĮ prieštaraujančias pirkimo sąlygas, todėl perkančioji organizacija pati privalės nutraukti pirkimą ir skelbti naują pirkimą.

4III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5

  1. Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; pripažinti kartu su skundu pateiktą viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolą nevieša bylos medžiaga ir neteikti šio dokumento susipažinti ieškovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teismas neteisėtai pripažino, kad pirkimo sąlygų 49 punktas prieštarauja VPĮ 47 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimams, apie tai nurodydamas sprendimo rezoliucinėje dalyje, nes šios įstatymo nuostatos supaprastintiems pirkimams netaikomos. VPĮ 47 straipsnio normos nurodytos VPĮ II skyriuje, reguliuojančiame tarptautinių pirkimų vykdymą. Ginčo pirkimas yra supaprastintas, o tokį pirkimo vykdymą reglamentuoja VPĮ IV skyriaus nuostatos. Pagal VPĮ 85 straipsnio 1 dalį supaprastintiems pirkimams VPĮ II skyriaus nuostatos netaikomos.
  2. Ieškinys paremtas vien deklaratyviais argumentais, ieškovė neįrodė nei teisinio, nei faktinio ieškinio pagrindų. Ieškovė nenurodė, kokias teisės aktų normas tariamai pažeidė pirkimo sąlygų 49 punktas. Teismas nepagrįstai už ieškovę nustatinėjo teisinį ieškinio pagrindą, pažeisdamas CPK 12 straipsnyje nustatytą rungimosi principą, atleisdamas ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad ginčo pirkimo sąlygos suvaržė jos galimybes dalyvauti pirkime, kokios maksimalios atrankos kriterijų ribos, jos nuomone, turėjo būti nustatytos pirkimo sąlygose. Tai patvirtina, kad ieškovė jas ginčijo tik teoriškai, remdamasi VPT rekomendacija, ieškovės tikslas buvo bet kokiomis priemonėmis nutraukti pirkimą.
  3. Pirkimo sąlygų 49 punkte nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą. Riboto konkurso procedūra, kai pagal kvalifikacinės atrankos kriterijus yra ribojamas potencialių tiekėjų ratas, atrenkant aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, yra legalus, teisėtas ir visais atvejais VPĮ leidžiamas pirkimo būdas. Šio pirkimo atveju buvo pasirinkta atrinkti 5 aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, siekiant didesnės tiekėjų konkurencijos, nors savo patvirtintose supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse atsakovė nustatė, kad supaprastintame ribotame konkurse pateikti pasiūlymus gali kviesti bent 3 atrinktus tiekėjus.
  4. Ieškovė neskundė pirkimo sąlygų 51 punkto, nustatančio, kad pateikti pasiūlymus bus kviečiami 5 aukščiausią kvalifikaciją turintys tiekėjais. Atitinkamai teismas pirkimo sąlygų 51 punkto taip pat nepanaikinimo, todėl teismo motyvacija dėl tariamai suvaržytos tiekėjų konkurencijos yra iš esmės ydinga, nes nepaisant to, ar pirkimo sąlygų 49 punkte būtų nustatytos maksimalios atrankos kriterijų ribos, pagal pirkimo sąlygų 51 punktą pasiūlymus pateikti būtų kviečiami tik 5 aukščiausią kvalifikaciją turintys tiekėjai.
  5. Ieškovės nurodyta teorinė grėsmė, kad pirkimo dalyviai aktyviai, dirbtinai jungsis į ūkio subjektų grupes, nepagrįsta. Atsakovė nuolat vykdo statybos darbų viešuosius pirkimus ir su tokiu tiekėjų piktnaudžiavimu nesusiduria. Pirkimą laimėjo UAB „Baltijos pašvaistė“, kuri net nebuvo sudariusi jungtinės veiklos, todėl ieškovės nuogąstavimai, kad nenurodžius maksimalių atrankos kriterijaus ribų, tiekėjų konkurencija bus reikšmingai iškreipta, nes dalyviai jungsis į ūkio subjektų grupes ir tokiu atveju pavieniai dalyviai negalės laimėti pirkimo, yra visiškai nepagrįsta.
  6. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pirkimo objekto ypatumus, kad VšĮ Centro poliklinika yra viena didžiausių ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje, todėl yra objektyvus poreikis atsakovei naudoti VPĮ visais atvejais leidžiamą riboto konkurso vykdymo procedūrą ir atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus.
  7. VPT tinklapyje skelbiama informacija neturi privalomo teisės šaltinio statuso, ji negali pakeisti teisės aktų nuostatų, be to, yra bendro pobūdžio, pateikiama neatsižvelgiant į konkretaus pirkimo aplinkybes. Nei VPĮ, nei oficialiai teisės aktų duomenų bazėje paskelbtos VPĮ tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijos, nei kiti teisės aktai nenustato pareigos nustatyti pirkimo sąlygose maksimalias atrankos kriterijų ribas.
  8. Teismas neatsižvelgė, kad VPT patarimai dėl riboto konkurso vykdymo tvarkos buvo paskelbti VPT tinklapyje tik 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir keitėsi 2016 m. rugsėjo 22 d., t. y. atsakovė neturėjo veiksmingos galimybės operatyviai keisti savo įprastos konkursų vykdymo tvarkos pagal besikeičiančius VPT patarimus. Atsakovė neturi pareigos kiekvieną dieną stebėti VPT tinklapyje atsinaujinančią informaciją, tai nėra oficialus teisės aktų paskelbimo šaltinis.
  9. Teismas nepagrįstai į bylą neįtraukė perkančiosios organizacijos, nesilaikydamas kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų 2016 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016.
  10. Kartu su skundu teismui pateiktas pirkimo komisijos posėdžio protokolas apie pirkimo rezultatus. Šis dokumentas VPĮ 41 straipsnio 5 dalies pagrindu pripažintinas nevieša bylos medžiaga ir neteiktinas susipažinti ieškovei.
  1. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė – UAB „Gensera“, prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. VPĮ 47 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos kyla iš viešųjų pirkimų principų, kurie įtvirtinti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje. VPĮ 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytas organizacijas, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo I skyriaus reikalavimais. Ginčo atveju atsakovė privalėjo pirkimo sąlygose nustatyti tokius kvalifikacinės atrankos kriterijus, kurie būti proporcingi pirkimo objektui, tačiau to nepadarė.
  2. Atsakovė niekaip negali pagrįsti, kuo pranašesnis tiekėjas, kurio vidutinė metinė svarbiausių atliktų statybos ir montavimo darbų apimtis per paskutinius 5 metus bus 40 mln. Eur, už tiekėją, kurio tokia vidutinė metinė darbų apyvarta bus 10 mln. Eur., jeigu abu tiekėjai iš esmės atlieka tokius pačius darbus ir turi patirtį juos vykdant.
  3. Ginčo atveju perkami pastato statybos – remonto darbai, pastatas nėra išskirtinis ar kažkuo ypatingai sudėtingas. Atsakovės pareiga yra nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijus, kad jie būtų proporcingi pirkimo objektui. Pirkimo sąlygų 49 punkte nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai neturi maksimalios ribos, o tai reiškia, kad jie iš esmės viršija pirkimo objektą.
  4. Atsakovė nepateikė įrodymų, kodėl įprastam pastato remontui yra būtina parinkti 5 tiekėjus, turinčius didžiausias apyvartas Lietuvoje ir kodėl būtent šie tikėjai užtikrins viešąjį interesą.
  5. Viešųjų pirkimų principai yra esminės nuostatos, kuriomis reikia vadovautis vykdant pirkimą. Proporcingumo principas suponuoja, kad pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti proporcingi pirkimo objektui.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 4238 str. 2 d.) ir ex officio patikrina, ar nėra šio kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, konstatuojamas tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šio konkretaus sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo taikymo galimybę, yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2013).
  4. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl pirkimo sąlygų teisėtumo. Ieškovė UAB „Gensera“ reikalavimus dėl pirkimo sąlygų 49 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų pripažinimo neteisėtais ir ribojančiai konkurenciją bei dėl pirkimo nutraukimo, pareiškė perkančiosios organizacijos – VšĮ Centro poliklinikos, įgaliotajai organizacijai – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.
  5. VPĮ 14 straipsnis nustato, kad perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (įgaliotąją organizaciją); tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti; įgaliojimai įforminami CK nustatyta tvarka (1 d.); už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija; už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija (2 d.).
  6. Aiškindamas paminėtą teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ši VPĮ nuostata – materialioji atstovavimo teisinių santykių viešųjų pirkimų srityje norma, aiškintina su atitinkamomis CK nuostatomis, a fortiori CK 2.133 straipsniu, tačiau joje neįtvirtintas šalių procesinis teisinis subjektiškumas, t. y. prieš kurią perkančiąją organizaciją – atstovę ar atstovaujamąją – tiekėjas turėtų inicijuoti peržiūros procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016).
  7. CK 2.133 straipsnio ir kitose nuostatose apibrėžta per atstovą sudaryto sandorio situacija ir su ja susiję aspektai, o viešųjų pirkimų teisinių santykių atveju ieškovai, ypač atsižvelgiant į peržiūros procedūros ikiteisminio ginčo reglamentavimą, paprastai kvestionuoja ikisutartinėje stadijoje priimtus sprendimus. Nors šių sprendimų ginčijimas daro įtaką įgaliotojai perkančiajai organizacijai (atstovaujamajai), pirmiausia dėl atidedamo sandorio sudarymo, tačiau ieškovo (tiekėjo) inicijuota peržiūros procedūra labiausiai susijusi su įgaliotosios organizacijos (atstovės) teisėmis ir pareigomis (pvz., jei prireiktų pakartotinai atlikti tam tikrus veiksmus). Kita vertus, ginče dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, atsižvelgiant į VPĮ 14 straipsnio nuostatas, gali būti sunku atskirti įgaliotojos ir įgaliotinės perkančiųjų organizacijų atsakomybę (užduoties ir jos vykdymo atskirties problema) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016).
  8. Nurodytoje civilinėje byloje kasacinis teismas suformavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: viešųjų pirkimų procedūras vykdant pagal pavedimą (įgaliojimą) tiekėjas peržiūros procedūrą inicijuoja (paduoda pretenziją) prieš įgaliotąją (įgaliotinę) perkančiąją organizaciją; pareiškus ieškinį teisme, tiek įgaliotoja, tiek įgaliotoji perkančiosios organizacijos į procesą įtrauktinos atsakovėmis (bendraatsakovėmis).
  9. Ginčo atveju ieškinys pareikštas tik įgaliotinei – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, o įgaliotoja VšĮ Centro poliklinika į šį teisminį procesą nebuvo įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija, remdamasi paminėtu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgdama į tai, kad ginčas šioje byloje inicijuotas dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, kad byloje nėra duomenų apie įgaliotojos ir įgaliotinės atsakomybės ribas dėl pirkimo sąlygų nustatymo, kad dėl skundžiamo teismo sprendimo kilsiančių teisinių padarinių (pirkimo nutraukimas ir naujo pirkimo paskelbimas) įgyvendinimui neabejotinai yra būtini ir perkančiosios organizacijos atitinkami valiniai veiksmai (sprendimai), prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad pirkimo sąlygų 49 punktas prieštarauja VPĮ 47 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų reikalavimams, faktiškai nusprendė dėl neįtrauktos į bylą VšĮ Centro poliklinikos teisių bei pareigų ir taip pažeidė CPK 266 straipsnyje nustatytą draudimą spręsti klausimus dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.
  10. Nors nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 1 d.), teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų pareigoms, gali juos savo iniciatyva įtraukti į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47, 45 str.).
  11. Įvertinusi visas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime nusprendus dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl ko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimas naikinamas, perduodant bylą pagal ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  12. Atkreiptinas dėmesys, kad inicijuotu ginčo teisminiu procesu UAB „Gensera“ siekė nutraukti pirkimą (reikalavimas ieškinyje). Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovės ginčijamą pirkimo sąlygų 49 punktą neteisėtu, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinį patenkina visiškai, tačiau sprendime (motyvuose) nurodė, kad dėl pirkimo nutraukimo nepasisako, nes konkurso procedūra negali būti vykdoma pagal VPĮ prieštaraujančias konkurso sąlygas, ir perkančioji organizacija pati privalės nutraukti ši pirkimą ir paskelbti naują.
  13. Nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Tuo atveju, kai pagal neteisėtas pirkimo sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 str. 4 d. 1 p.). Tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
  14. Žinodamas, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo procedūrų stabdymas, teismas nesiaiškino dėl tolesnės pirkimo procedūrų eigos, pirkimo rezultato, nors tai padaryti privalėjo (CPK 179 str. 2 d., 4238 str.).
  15. Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša
  16. Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. spalio 4 d. posėdžio protokolą Nr. 16S-8 (skundo 2-as priedas) apie pirkimo rezultatus, kurį prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga ir neteikti jo susipažinti ieškovei.
  17. VPĮ 41 straipsnio 5 dalis nustato, kad susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, gali tiktai komisijos nariai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Įvertinus nurodytą įstatymo nuostatą bei tai, kad ieškovė nepatenka į paminėtų subjektų ratą, pirkimo komisijos 2016 m. spalio 4 d. posėdžio protokolas Nr. 16S-8 pripažintinas nevieša bylos medžiaga.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 10 straipsniu

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8Pripažinti atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pateiktą viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. spalio 4 d. posėdžio protokolą Nr. 16S-8 nevieša bylos medžiaga.

Proceso dalyviai
Ryšiai