Byla 2-6085-587/2013
Dėl generalinio prokuroro nutarimo panaikinimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atstovei R. B., suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovui V. K.

2Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl generalinio prokuroro nutarimo panaikinimo ir

Nustatė

3Pareiškėjo atstovas paaiškino ir skunde nurodo, kad Ieškovas UAB „Kamesta" kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėto 2005 m. rugpjūčio 1 d. su atsakovu sudarytos koncesijos sutarties Nr. 1717 Dėl Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo ir dalies Nemuno krantinės projektavimo, statybos, eksploatacijos ir priežiūros nutraukimo, koncesijos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Patikslintų reikalavimų suma teismo procesinio dokumento priėmimo dieną buvo apie 12 000 000 litų, skaičiuojant koncesijos mokesčio įsiskolinimą nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. kovo 31d. ir delspinigius viso įsiskolinimas galėjo siekti apie 13 500 000 litų. Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė teismui priešieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento Koncesijos sutarties priedo Nr. 6 (mokėjimų tvarka), dėl pripažinimo negaliojančiais UAB „Kamesta" atsakovui 2007 m. gruodžio mėn. išrašytų atliktų darbų aktus dėl 1 341 551,58 Lt, išlaidų apmokėjimo pažymą ir 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą- faktūrą KAM Nr. 002673, dėl pripažinimo negaliojančiais UAB „Kamesta" pateiktus ir 2006 m. kovo 7 d. Kauno miesto savivaldybės kanceliarijoje įregistruotus „Sąmatinius skaičiavimus prie Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties, įregistruotos 2005 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 200-2-1717" už bendrą 21 972 565 litų sumą, dėl pripažinimo negaliojančiais užsakovo UAB „Kamesta" objekto - Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto transporto mazgo Kaune - rangovui UAB „Kamesta" išrašytus atliktų darbų aktus dėl 21 972 565 litų. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 patvirtino ieškovo UAB „Kamesta" ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytą taikos sutartį (toliau - Taikos sutartis). Taikos sutartimi atsakovas atsisakė priešieškinio reikalavimų, šalys susitarė vykdyti Koncesijos sutartį, atsakovas patvirtino koncesijos mokesčio įsiskolinimą bei delspinigius nuo nesumokėto mokesčio, patvirtino įsiskolinimą už papildomus darbus pagal 2007 m. gruodžio 27 d. aktą bei delspinigius nuo šio įsiskolinimo (bendras įsiskolinimas - 11 529 829,78 Lt) ir įsipareigojo mokėti ieškovui 0,05 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos pagal Taikos sutartimi patvirtintą mokėjimų grafiką. Taikos sutartyje šalys įsipareigojo iki š.m. spalio 30 d. sudaryti komisiją Koncesijos sutartyje nustatytai koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti. Ieškovas taip pat įsipareigojo per 90 dienų nuo taikos sutarties įsigaliojimo pateikti atsakovui kredito ar draudimo įstaigos garantiją.

4Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. spalio 8 d. raštu Nr. (A27V124)-R-4416 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl viešojo intereso gynimo ir ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00101-07 organizavimo ir kontrolės perėmimo, kuriuo prašė ginti viešąjį interesą ir priimti sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl 2012-06-13 Kauno apygardos teismo nutarties ir ja patvirtintos 2012-05-29 taikos sutarties civilinėje bvloje Nr. 2-389-173/2012 panaikinimo. Kauno miesto savivaldybės administracija gavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. spalio 31 d. raštą Nr. 17.2-22410, kuriuo informuojama, jog išnagrinėjus Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą, 2012-10-30 priimtas nutarimas Nr. 17.9-2662 (toliau - Nutarimas) atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/201. Tuo vadovaujantis, teikia šį skundą.

5Suinteresuoto asmens atstovas paaiškino bei atsiliepime nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde jokių naujų argumentų nenurodyta, visi pareiškėjo argumentai dėl taikos sutarties tarp UAB „Kamesta" ir Kauno miesto savivaldybės teisėtumo yra išsamiai išnagrinėti bei motyvuotai įvertinti teismui pateiktame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 30 d. nutarime Nr. 17.9.-2662. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, manydamas, jog Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 yra nepagrįsta, neteisėta, kaip šios bylos šalis turi teisę paduoti prašymą teismui atnaujinti procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 365 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrolitas-Service" v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/20110). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į, prašo pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 17.9.-2662 atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 atmesti kaip nepagrįstą.

6Nustayta, kad Ieškovas UAB „Kamesta" kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėto 2005 m. rugpjūčio 1 d. su atsakovu sudarytos koncesijos sutarties Nr. 1717 Dėl Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo ir dalies Nemuno krantinės projektavimo, statybos, eksploatacijos ir priežiūros nutraukimo, koncesijos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Patikslintų reikalavimų suma teismo procesinio dokumento priėmimo dieną buvo apie 12 000 000 litų, skaičiuojant koncesijos mokesčio įsiskolinimą nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. kovo 31d. ir delspinigius viso įsiskolinimas galėjo siekti apie 13 500 000 litų. Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė teismui priešieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento Koncesijos sutarties priedo Nr. 6 (mokėjimų tvarka), dėl pripažinimo negaliojančiais UAB „Kamesta" atsakovui 2007 m. gruodžio mėn. išrašytus atliktų darbų aktus dėl 1 341 551,58 Lt, išlaidų apmokėjimo pažymą ir 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą- faktūrą KAM Nr. 002673, dėl pripažinimo negaliojančiais UAB „Kamesta" pateiktus ir 2006 m. kovo 7 d. Kauno miesto savivaldybės kanceliarijoje įregistruotus „Sąmatinius skaičiavimus prie Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties, įregistruotos 2005 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 200-2-1717" už bendrą 21 972 565 litų sumą, dėl pripažinimo negaliojančiais užsakovo UAB „Kamesta" objekto - Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kaune - rangovui UAB „Kamesta" išrašytus atliktų darbų aktus dėl 21 972 565 litų. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 patvirtino ieškovo UAB „Kamesta" ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytą taikos sutartį. Šios aplinkybės matyti iš byloje pateiktų dokumentų, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinio prokuroro nutarimo (b.l. 48-53). Taikos sutartimi atsakovas atsisakė priešieškinio reikalavimų, šalys susitarė vykdyti Koncesijos sutartį, atsakovas patvirtino koncesijos mokesčio įsiskolinimą bei delspinigius nuo nesumokėto mokesčio, patvirtino įsiskolinimą už papildomus darbus pagal 2007 m. gruodžio 27 d. aktą bei delspinigius nuo šio įsiskolinimo (bendras įsiskolinimas - 11 529 829,78 Lt) ir įsipareigojo mokėti ieškovui 0,05 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos pagal Taikos sutartimi patvirtintą mokėjimų grafiką. Taikos sutartyje šalys įsipareigojo iki š.m. spalio 30 d. sudaryti komisiją Koncesijos sutartyje nustatytai koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti. Ieškovas taip pat įsipareigojo per 90 dienų nuo taikos sutarties įsigaliojimo pateikti atsakovui kredito ar draudimo įstaigos garantiją. Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. spalio 8 d. raštu Nr. (A27V124)-R-4416 (priedas 1, toliau - Raštas) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl viešojo intereso gynimo ir ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00101-07 organizavimo ir kontrolės perėmimo, kuriuo prašė ginti viešąjį interesą ir priimti sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl 2012-06-13 Kauno apygardos teismo nutarties ir ja patvirtintos 2012-05-29 taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 panaikinimo. Kauno miesto savivaldybės administracija gavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. spalio 31 d. raštą Nr. 17.2-22410, kuriuo informuojama, jog išnagrinėjus Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą, 2012-10-30 priimtas nutarimas Nr. 17.9-2662 atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012.

7Skundas atmestinas.

8Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnyje numatyti pagrindai, kada bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartis Vokietijos draudimo kompanija "DA - Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft" v. Švenčionių rajono valstybinė mokesčių inspekcija byloje Nr. 3K-3-739/2000; 2007 m. vasario 20 d. nutartis UAB „Tomis " v. VĮ Registrų centras, Kauno miesto savivaldybė byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis UAB „Serfas " v. AB „Darą " byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis UAB „Baltijos žuvys" v. AB „Senoji Baltija" byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis pagal generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis UAB „Lietgalis " v. B. J. įmonė ,,Kruna" byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis bankrutuojanti AB „Statūna" v. UAB „Parama" ir kt. byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) - kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti j klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis pagal J. M. prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2003 m. birželio 30 d. nutartis E. A. v. R. V. byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis J. B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia „Tikėjimo žodis" byloje Nr. 3K-3-265/2004).

10Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Jeigu teismo nutartimi yra patvirtinta taikos sutartis, tai ypatinga teisinė situacija gali susidaryti tada, kai remiantis proceso atnaujinimo institutu teisinio santykio šalys pradeda ginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį.

11Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikos sutartis - šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį, ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008). Taigi taikos sutarties esmė - tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija - natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 15 d. nutartyje (civilinė byla J. S. v. Z. J., S. V. J., S. M. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010) konstatavo, kad tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama. Teisėjų kolegija nurodė, kad siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai.

12Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, darytina išvada, kad jos nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu aspektu. Procesas gali būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kokios aplinkybės gali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios, ne kartą buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Be to pareiškėjo atstovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė yra pasikreipusi dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje ir klausimas bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiame teisme. Taip pat ir pats pareiškėjas gali kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

13Esant nustatytoms šioms aplinkybėms skundas atmestinas (CPK 177, 178 str.)

14Vadovaujantis CPK 290, 291 str.

Nutarė

15Skundą atmesti.

16Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą

Proceso dalyviai
Ryšiai