Byla 1A-611-873/2018

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant išteisintajam ir privačiam kaltintojui J. K., J. K. gynėjui advokatui Audriui Juozapavičiui, išteisintajai ir privačiai kaltintojai, nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo G. Š. atstovei L. R., L. R. gynėjui advokatui Raimundui Jurkai, nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui Č. D.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo ir privataus kaltintojo J. K., išteisintosios ir privačios kaltintojos L. R., nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo Č. D., nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo G. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; J. K. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; J. K. civilinis ieškinys dėl 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2015 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų teisme priteisimo iš L. R. paliktas nenagrinėtas. L. R. civilinis ieškinys dėl 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš J. K. paliktas nenagrinėtas; atmestas L. R. atstovo advokato Raimundo Jurkos prašymas dėl L. R. patirtų atstovavimo išlaidų iš J. K. priteisimo; Č. D. civilinis ieškinys dėl 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš J. K. paliktas nenagrinėtas; G. Š. civilinis ieškinys dėl 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš J. K. paliktas nenagrinėtas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

61. L. R. J. K. teismui pateiktame privataus kaltinimo skunde pagal BK 154 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji 2015 m. vasario 6 d. Vilniaus mieste, Gedimino prospekte, į viešą interneto portalą „duomenys neskelbtini“ ( - ) įkėlė netikrą garso įrašą, kuriame iš kelių garso įrašų paimti jo, J. K., skirtinguose kontekstuose pasakyti žodžiai yra sujungti (sumontuoti), sukuriant naujos prasmės teiginius, kurių jis niekada nėra sakęs: „Aš galiu pasakyt, ką pasakiau mylimam premjerui: jeigu aš būčiau premjeras, aš rūpinčiausi Lietuva, o aš dabar esu ( - ) meras, aš rūpinsiuos ( - ). Už tuos pinigus, kuriuos man šiai dienai moka savivaldybė ir kurių aš negaliu (necenzūrinis žodis), nes padėtas po padidinamu stiklu, tai nuoširdžiai pasakysiu, čia STT ir FNTT - jie tegu ieško, kur aš, supranti, bandysiu (necenzūrinis žodis). Aš tau pasakysiu, aš manau, kad įstatymai - jie (necenzūrinis žodis), jie perkami parduodami, nu bet šiokie tokie yra. Aš perpratau mechanizmus, aš manau arba sėsiu, arba užsidirbsiu bent keturis milijonus iš karto iš tos mero (necenzūrinis žodis) pozicijos; ir kad būtų aišku STT ir FNTT - tegul ir seka, ir dirba. Aš tau nuoširdžiai pasakysiu, kiek aš galiu (necenzūrinis žodis) už tą (necenzūrinis žodis) Lietuvą ir taip toliau. Tai suprask mane kaip žmogų teisingai. Aš linkęs sužaisti va bank; kai (necenzūrinis žodis) milijoną, minimum, tai aš manau, nei STT taip, nes aš iš jų išsipirksiu; net ir Grybauskaitė, čia STT ir FNTT ir Grybauskaitei mintis, nebus abejingom, nes pusė milijono atiduosiu tiems, kuriems priklauso. (necenzūrinis žodis) šita sistema. Aš tau įkalęs dar pasakysiu, žinok nereikia manyje budinti žvėries“; ir tokio turinio paskleista per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti informacija, priskirta J. K. asmeniui, jį paniekino, pažemino bei pakirto pasitikėjimą juo.

72. J. K. L. R. teismui pateiktame priešpriešiniame privataus kaltinimo skunde pagal BK 154 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2014 m. lapkričio 10 d. ir ne vėliau kaip 2015 m. vasario 23 d., 13 val. 22 min., turėdamas tikslą paskleisti šmeižikiško pobūdžio informaciją apie L. R. per visuomenės informavimo priemones ir siekdamas, kad L. R. būtų paniekinta bei pažeminta, būtų pakirstas pasitikėjimas ja, nurodė šiuos teiginius: „Puikiai prisimenu, kada, apie ką ir kokiomis aplinkybėmis su L. R., ir ne tik su ja, esu kalbėjęs. Kadangi ji šiuos pokalbius slapta įrašinėjo, o artėjant rinkimams pradėjo viešinti iš atskirų žodžių sumontuotus fragmentus, turiu pilną teisę manyti, kad ji taip elgiasi, siekdama savanaudiškų tikslų arba vykdydama ja manipuliuojančių žmonių užsakymus. [...] Net ir neturėdamas jų įrašų, puikiai prisimenu, kada, apie ką ir kokiomis aplinkybėmis su L. R. esu kalbėjęs. Kadangi ji šiuos pokalbius prieš savo atleidimą slapta įrašinėjo, o artėjant rinkimams pradėjo viešinti iš atskirų žodžių sumontuotus fragmentus, turiu pilną teisę manyti, kad ji taip elgiasi, siekdama savanaudiškų tikslų arba vykdydama ja manipuliuojančių žmonių užsakymus. Dar apmaudžiau, jeigu tai viso labo tėra atstumtos moters kerštas. Ir tokiame elgesyje nėra jokio pilietiškumo. Ir neiškarpytų, nesumontuotų pokalbių paviešinimas aiškiai tai parodytų. Be tikrųjų jame aptarinėtų reikalų, jis atskleistų ir tikrąsias L. R. vertybes bei asmeninio gyvenimo detales, susijusias su oficialiai šeimą turinčiu, bet šeimos vertybes pamynusiu politiku, siekiančiu ( - ) miesto savivaldybės tarybos nario mandato“, kurie buvo patalpinti straipsnyje „( - ) miesto meras reikalauja L. R. atsakomybės ir prašo paviešinti nemontuotus įrašus“, paskelbtame 2015 m. vasario 23 d., 13 val. 22 min., internetinėje nuorodoje ( - )

8taip pat, J. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2014 m. lapkričio 10 d. ir ne vėliau kaip 2015 m. vasario 24 d., 18 val. 26 min., turėdamas tikslą paskleisti šmeižikiško pobūdžio informaciją apie L. R. per visuomenės informavimo priemones ir siekdamas, kad L. R. būtų paniekinta bei žeminta, būtų pakirstas pasitikėjimas ja, nurodė šiuos teiginius: „Tą patį pakartojau, ką ir vadovybei esu sakęs, kad tai yra montažas. Iš pirmo būna pusantros minutės, po to šešios, o dar sako, kad turi pusantros valandos. Aišku, kad tai yra sumontuota ne iš vieno pašnekesio“, kurie buvo patalpinti straipsnyje „Lietuvą pasiuntęs meras: nesijaučiu nieko blogo padaręs“, paskelbtame 2015 m. vasario 24 d., 18 val. 26 min. internetinėje nuorodoje ( - )

9taip pat, J. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, laidos „duomenys neskelbtini“, kurios vieša transliacija įvyko ne vėliau kaip 2015 m. kovo 10 d., filmavimo televizijoje „LNK“, esančioje adresu Šeškinės g. 20, LT-07156 Vilnius, metu, t. y. 2015 m. kovo 3 d., turėdamas tikslą paskleisti šmeižikiško pobūdžio informaciją apie L. R. per visuomenės informavimo priemones ir siekdamas, kad L. R. būtų paniekinta bei pažeminta, būtų pakirstas pasitikėjimas ja, nurodė šiuos teiginius: „L. R. yra pasakius, kad jinai, bet aš puikiai žinau, [...] bet aš manau, kad ji kažką nori pridengti. Ten tam pokalbį, žinau, yra Č. D., ta prasme, galiu įvardinti viešai, kuris buvo pas mane namuose ir ten kur balsas yra šiek tiek padarius butelį, nes mes abudu darėm, kur ten apie premjerą iš tos vietos, paskui yra Š. G., na ir ketvirto aš tikrai nediferencijuoju, bet tikrai ne su L. buvo. [...] Ten visai pokalbis buvo kitokio pobūdžio kai su L. kalbėjome. Aš jai bandžiau paaiškinti, aišku, gerais ketinimais kelias ir į pragarą grįstas, nes tai buvo dar prieš jos kokį pusantro mėnesio atleidimą, kai mes ją atleidome, kad veltui jinai prasidėjo su Č. D., veltui [...] ir buvo kalbama apie tai, kad jos vaikas, jeigu jinai toliau taip elgsis, gali atsidurti ten kur dabar ir Č. yra ir kad jos vaikas gali likti našlaičiu. Ir taip toliau ir taip toliau [...] na o dabar kai pervertė tą visą pokalbį [...]“. Minėta televizijos „LNK“ laida „duomenys neskelbtini“ yra viešai prieinama interneto svetainės ( - ).

103. J. K. G. Š. pirmosios instancijos teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 411 straipsnio nustatyta tvarka pateiktame privataus kaltinimo skunde pagal BK 154 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis laidos „duomenys neskelbtini“, kurios vieša transliacija įvyko ne vėliau kaip 2015 m. kovo 10 d., filmavimo televizijoje „LNK“, esančioje adresu Šeškinės g. 20, LT-07156 Vilnius, metu, t. y. 2015 m. kovo 3 d., turėdamas tikslą paskleisti šmeižikiško pobūdžio informaciją apie G. Š. per visuomenės informavimo priemones ir siekdamas, kad G. Š. būtų paniekintas bei pažemintas, būtų pakirstas pasitikėjimas juo, nurodė šiuos teiginius: „L. R. yra pasakius, kad jinai, bet aš puikiai žinau, <...> bet aš manau, kad ji kažką nori pridengti. Ten tam pokalbį, žinau, yra Č. D., ta prasme, galiu įvardinti viešai, kuris buvo pas mane namuose ir ten kur balsas yra šiek tiek padarius butelį, nes mes abudu darėm, kur ten apie premjerą iš tos vietos, paskui yra Š. G., na ir ketvirto aš tikrai nediferencijuoju, bet tikrai ne su L. buvo. <....>“; minėta televizijos „LNK“ laida „duomenys neskelbtini“ yra viešai prieinama interneto svetainės ( - ) ir tokiais savo veiksmais J. K. tyčia paskleidė šmeižiančią informaciją apie G. Š. per visuomenės informavimo priemones, taip pat siekė, kad G. Š. būtų paniekintas bei pažemintas, būtų pakirstas pasitikėjimas juo kaip politiku bei žmogumi.

114. J. K. Č. D. pirmosios instancijos teismui BPK 411 straipsnio nustatyta tvarka pateiktame privataus kaltinimo skunde pagal BK 154 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, laidos „duomenys neskelbtini“, kurios vieša transliacija įvyko ne vėliau kaip 2015 m. kovo 10 d., filmavimo televizijoje „LNK", esančioje adresu Šeškinės g. 20, LT-07156 Vilnius, metu, t. y. 2015 m. kovo 3 d., turėdamas tikslą paskleisti šmeižikiško pobūdžio informaciją apie Č. D. per visuomenės informavimo priemones ir siekdamas, kad Č. D. būtų paniekintas bei pažemintas, būtų pakirstas pasitikėjimas juo, nurodė šiuos teiginius: „L. R. yra pasakius, kad jinai, bet aš puikiai žinau, <...> bet aš manau, kad ji kažką nori pridengti. Ten tam pokalbį, žinau, yra Č. D., ta prasme, galiu įvardinti viešai, kuris buvo pas mane namuose ir ten kur balsas yra šiek tiek padarius butelį, nes mes abudu darėm, kur ten apie premjerą iš tos vietos, paskui yra Š. G., na ir ketvirto aš tikrai nediferencijuoju, bet tikrai ne su L. buvo. <....>" (viešai prieinama interneto svetainės ( - )

12taip pat J. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, laidos „duomenys neskelbtini“, kurios vieša transliacija įvyko ne vėliau kaip 2015 m. birželio 22 d., metu, turėdamas tikslą paskleisti šmeižikiško pobūdžio informaciją apie Č. D. per visuomenės informavimo priemones ir siekdamas, kad Č. D. būtų paniekintas bei pažemintas, būtų pakirstas pasitikėjimas juo, nurodė šiuos teiginius: „Jis norėjo laimėti konkursą, Č. D. norėjo laimėti ten, kur dabar jį teisia. Tam pačiam stadione, kad tęstų darbus. Jo K. firma. Aš pasakiau „ ne“ , niekada gyvenime nepajudinsiu nei piršto. Nu kodėl aš turėčiau kažką tai daryti, kažkam tai tarpininkauti, kažką daryti. Aš kiek uždirbu man užtenka ir jam turėtų užtekti. Jis turi milijonus, aš palyginus su juo esu ubagas. <...> Čia niekam ne paslaptis, kad jos tam tikrą laikotarpį gyvenimo draugas buvo. Man tas, neslėpsiu, nepatikdavo, prie L. darbo atvažiuodavo, ją pasiimdavo, važiuodavo ir t.t. Kai turi žmogus šeimą ir visa kita ir šitaip daryti, tai man tas nepatiko. Č. D. aš esu į akis sakęs, kad Č., nejuokink svieto. <...> Kadangi jinai man pradėjo įrodinėti, kad jos dabar su Č. niekas nesieja, aš puikiai žinau, kad jie buvo išvažiavę į Italiją ir t.t. (viešai prieinama:duomenys neskelbtini);

13taip pat J. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, laidos „duomenys neskelbtini“, kurios vieša transliacija įvyko ne vėliau kaip 2015 m. spalio 20 d., metu, turėdamas tikslą paskleisti šmeižikiško pobūdžio informaciją apie Č. D. per visuomenės informavimo priemones ir siekdamas, kad Č. D. būtų paniekintas bei pažemintas, būtų pakirstas pasitikėjimas juo, nurodė šiuos teiginius: „<...> padėsčiau kaip, kad ją paliks mylimas jos meilužis ir t.t . <...> Tai tą dėsčiau. Tai čia visas svietas žino, tik jūs vienos nežinot. <...> Č. D. ta prasme, nu, tuo momentu su ja gyveno. <...>“ (viešai prieinama: ( - ), tokiais savo veiksmais J. K. tyčia paskleidė šmeižiančią informaciją apie jį, Č. D. per visuomenės informavimo priemones, taip pat siekė, kad Č. D. būtų paniekintas bei pažemintas, būtų pakirstas pasitikėjimas juo kaip politiku bei žmogumi.

145. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu L. R. ir J. K. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

15II.

16Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

176. Apeliaciniu skundu išteisintasis ir privatus kaltintojas J. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį, kuria L. R. išteisinta pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, ją panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, šio nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti: L. R. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, nustatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 300 MGL dydžio baudą; civilinį ieškinį tenkinti visiškai: priteisti apeliantui iš L. R. 20000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš L. R. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, teismo vertinimu, kaltinimas L. R. nepasitvirtino, tačiau, pasak apelianto, toks teismo vertinimas yra nepagrįstas, jis nesiremia išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymų vertinimu ir yra BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas.

186.2. Pasak apelianto, nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad, aiškindamas Trumpojo įrašo padarymo aplinkybes, apeliantas J. K. buvo nenuoseklus. Pažymima, kad nuosprendyje teismas cituoja 2015 m. vasario 7 d. apklausos protokolo dalį, tačiau nei jo, nei 2015 m. kovo 30 d. ar 2015 m. kovo 31 d. apklausos protokolo, nei privataus kaltinimo skundo neanalizuoja ir netgi nenurodo, kurioje dalyje ir kodėl teismo vertinimu 2015 m. vasario 7 d. apklausoje buvo pateikta kitokia „įvykio versija“, kuo ji skiriasi nuo privataus kaltinimo skundo „įvykio versijos“. Apeliantas pažymi, kad 2015 m. vasario 7 d. apklausa įvyko netrukus (kitą dieną) po Trumpojo įrašo paviešinimo, todėl apeliantas dar nebuvo iki galo susivokęs, kas įvyko, ir iš kur tiksliai buvo paimti Trumpojo įrašo žodžiai (žodžių junginiai). Pasak apelianto, tai, kaip nurodyta 2015 m. kovo 30 d. apklausos protokole, iki galo susivokė sekančią dieną (2015 m. vasario 8 d.) būdamas namuose ir dar kartą pažiūrėjęs vaizdo ir garso įrašą. Apeliantas pažymi, kad jo pozicija visų procesų metu buvo ir išliko nuosekli.

196.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Trumpasis įrašas yra ne autentiškas ir ne vientisas, šiame garso įraše iš kelių garso įrašų paimti J. K. skirtinguose kontekstuose pasakyti žodžiai yra sujungti (sumontuoti), sukuriant naujos prasmės teiginius, kurių niekada apeliantas nėra sakęs. Pažymima, kad nuosprendžio pagrindinė išvada, kad Trumpasis ir Ilgasis įrašai yra vientisi (autentiški), yra nepagrįsta. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuosprendyje iš esmės neatsakoma į vieną iš pagrindinių apelianto ir jo advokato nurodytų argumentų, kad Ilgasis įrašas nėra vientisas (nėra autentiškas) ir jame esančios dalys, iš kurių padarytas Trumpasis įrašas, yra įrašytos (įmontuotos), kas lemia tiek Trumpojo, tiek Ilgojo įrašo netikrumą. Pažymima, kad nei 2015 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje, nei 2017 m. lapkričio 16 d. ekspertizės akte, konkrečių kaltinimo L. R. teiginių atitikimas Ilgojo įrašo (jam užfiksuoto pokalbio) bendram kontekstui, t. y. prieš tai ir po to einančiam pokalbiui, taip pat netirtas.

206.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo buvo prašoma paskirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti ir specialiomis (ekspertinėmis) žiniomis paneigti Ilgojo įrašo vientisumą (autentiškumą) būtent šiuo aspektu - Ilgasis įrašas padarytas telefonu įrašant „gyvą“ pokalbį ar visgi, kaip tvirtina apeliantas, tai jau sumontuotas įrašas, tačiau teismas šioje dalyje prašymo dėl ekspertizės nepaskyrė, iš esmės apsiribodamas klausimu, ar Trumpasis įrašas padarytas iš Ilgojo įrašo. Pasak apelianto, iš jo buvo atimta galimybė rungtyniško proceso metu, panaudojant teismą ir ekspertines žinias, gauti atsakymus į jo kaltinimui L. R. esminius argumentus, tokiu būdu neužtikrinant sąžiningo (teisingo) proceso.

216.5. Pasak apelianto, teismas nuosprendyje aprašytais ekspertų Ž. P. ir B. Š. paaiškinimais teisme negalėjo remtis. Pažymima, jog šie paaiškinimai nepagrįsti jokiu ekspertiniu tyrimu - nei 2015 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje, nei 2017 m. lapkričio 16 d. ekspertizės akte nėra nurodyta jokių techninių parametrų, skaičiavimų ar pan. Pažymima ir tai, kad patys ekspertai teisme paaiškino, kad šiais aspektais Ilgojo įrašo netyrė.

226.6. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ,,< ... > jau vien pasitelkus bendruosius gebėjimus ir palyginus pagrindinio garso įrašo bei įrašo, kurį L. R. patalpino „duomenys neskelbtini“ svetainėje, turinius, akivaizdu, kad trumpasis įrašas yra sudėliotas iš pagrindinio įrašo fragmentų ir nėra pagrindo spręsti, jog atskirų fragmentų visuma prieštarauja bendrai viso pokalbio visumai“. Pasak apelianto, šiai išvadai pagrįsti nuosprendyje nenurodoma jokia teismo atlikta Ilgajame įraše užfiksuoto įrašo analizė, apsiribojant bendro pobūdžio teiginiais, kad J. K. mintys nėra dėstomos itin nuosekliai, ar kad pokalbis gana ilgas. Toks argumentavimas nėra pakankamas, atitinkamai, daromos išvados nėra pagrįstos ir teisėtos.

236.7. Pažymima, kad specialistai netyrė, ar mobiliojo ryšio telefone laikas originalus ar modifikuotas (žr. specialisto L. M. paaiškinimus 2016 m. gruodžio 14 d. posėdžio metu). Ilgasis įrašas nėra darytas L. R. telefonu, kurį apžiūrėjo specialistai atlikdami objekto tyrimą, o į jį įkeltas (įrašytas iš kito įrenginio) 2014 m. lapkričio 10 d.

246.8. Apeliantas nurodo ir tai, jog nuosprendyje netinkamai įvertinta ta aplinkybė, kad L. R. savo sąmoningais (tyčiniais) veiksmais sudarė tokią situaciją, kad ištirti Ilgąjį įrašą (originalą) nebuvo galimybės. Pažymima, kad teisiamojo posėdžio metu L. R. nurodė, kad ji telefoną, kuriuo neva buvo darytas Ilgasis įrašas, turi pas save, tačiau apelianto advokatui paprašius teismo išreikalauti šį telefoną, teismas atsisakė tai daryti. Pasak apelianto, turėjo būti priimta nutartis padaryti kratą L. R. namuose ar ten pat padaryti telefono poėmį, tačiau tai nebuvo padaryta. Apelianto manymu, tiek dėl teisėsaugos institucijų, tiek dėl pačios kaltinamosios veiksmų buvo atimta galimybė ištirti Ilgojo įrašo originalą.

256.9. Apeliantas nurodo, kad sukurdama netikrą garso įrašą (naujos prasmės teiginius), L. R. pagamino ir po to paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią J. K. garbę ir orumą. Pasak apelianto, tai, kad L. R. turėjo tyčią suklastoti garso įrašą ir jį paskleisti, siekdama jį apšmeižti, patvirtina tiek garso įrašo sukūrimo aplinkybės, tiek konkretūs žodžiai (teiginiai), kurie panaudoti, kuriant garso įrašą.

267. Apeliaciniu skundu išteisintoji ir privati kaltintoja L. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendį: pripažinti J. K. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuteisti jį pagal BK 154 straipsnio 2 dalį; tenkinti L. R. civilinį ieškinį dėl 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš J. K.; išspręsti klausimą dėl tolesnio J. K. nuosavybei priklausančio turto arešto taikant laikinąsias apsaugos priemones; priteisti iš J. K. L. R. patirtas atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

277.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje J. K. buvo išteisintas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį yra nepagrista bei neteisėta, pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas nuostatas. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad J. K. viešojoje erdvėje apie L. R. išsakyti teiginiai nesudaro šiame BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos pavojingos veikos požymio - tyčinio šmeižikiško pobūdžio informacijos paskleidimo. Pažymima, kad teismas, nesivadovaudamas aktualiausia bei naujausia teismų praktika taikant BK 154 straipsnį, faktinių bylos aplinkybių kontekste nepagristai konstatavo, jog buvusio ( - ) miesto mero elgesys atitinka vien sąžiningo klydimo arba subjektyvaus vertinimo (nuomonės) situaciją, todėl 2018 m. liepos 2 d. nuosprendis keistinas. Taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasiekė teisingos vertybių J. K., kaip valstybės tarnautojo - buvusio ( - ) mero, neva teisėtai įgyvendintos saviraiškos laisvės ir L. R., kurios reputacija bei teisė į privataus gyvenimo gerbimą buvo pažeistos, pusiausvyros. Dėl šios priežasties byloje buvo netinkamai taikytas BK 154 straipsnis, o J. K. nepagrįstai išvengė baudžiamosios atsakomybės.

287.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas klaidingai vertino bei aiškino faktines bylos aplinkybes, t. y. teismo padarytos išvados buvo nepagrįstos išsamiai ištirtų įrodymų analize.

297.3. Apeliantė L. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog viešojoje erdvėje, o būtent - straipsniuose „( - ) miesto meras reikalauja L. R. atsakomybės ir prašo paviešinti nemontuotus įrašus“, „Lietuvą pasiuntęs meras: nesijaučiu nieko blogo padaręs“, taip pat „LNK“ televizijos laidoje „duomenys neskelbtini“, J. K. apie L. R. paviešinti pasisakymai yra vertintini tik kaip jo išsakyta nuomonė. Pažymima, kad J. K. per visuomenės informavimo priemones paskleidė būtent tikrovės neatitinkančią informaciją, tai rodo, jog išteisintasis puikiai suprato arba dėl savo profesinės, asmeninės (gyvenimiškos) patirties bent jau turėjo bei galėjo suprasti, kad dalis jo išsakytų teiginių sudarys itin neigiamą visuomenės nuomonę apie L. R., pablogins apeliantės reputaciją, t. y. visuotinai pakirs pasitikėjimą ja.

307.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. R. dar 2015 m. buvo visuomenei paaiškinusi jos sukurto garso įrašo motyvus. Be to, apeliantė išsamiai bei nuosekliai teigė, kad po garso įrašo trumposios versijos paviešinimo, buvęs ( - ) miesto meras J. K., užėmęs gynybinę poziciją, kad neva apeliantė, susitarusi su Č. D. ir G. Š., neteisėtais veiksmais bando jį apšmeižti, aktyviai pradėjo viešinti tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymima, kad apklausiama teisme, specialiąja liudytoja, apeliantė nurodė jog pokalbio su meru J. K. metu, norėdama apsisaugoti, jo kabinete darė įrašą savo mobiliuoju telefonu, vėliau, siekdama apginti viešąjį interesą nutarė 2015 m. vasario 6 d. patalpinti įrašo fragmentus į „duomenys neskelbtini“. Nurodoma, kad 2015 m. vasario 25 d. daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu L. R. savo iniciatyva pateikė savo mobilaus ryšio telefoną LG G3, kuriuo teigė dariusi pokalbio su meru garso įrašą. 2015 m. gegužės 13 d. reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu L. R. geranoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną LG G3 ir šis įrenginys buvo tirtas kompetentingų specialistų (2015 m. liepos 10 d. specialisto išvada).

317.5. Pažymima, kad J. K. apklausiamas teismo posėdžio metu pasisakė, kad nesutinka su L. R. kaltinimais, tačiau bylai nepateikė jokių reikšmingų jo įvykių versiją patvirtinančių bei apeliantės, G. Š., Č. D. parodymus, ekspertų, specialistų išvadas paneigiančių įrodymų. Nurodoma, kad L. R. įvykių versiją byloje patvirtino privatūs kaltintojai (nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai) Č. D. ir G. Š., ekspertizės išvada. Apeliantė daro išvadą, kad byloje ištirti objektyvūs duomenys (L. R., G. Š., Č. D. parodymai, specialistų išvadų, ekspertizių duomenys ir kt.) bei teismo vertinimas, priešingai negu buvo konstatuota skundžiamame nuosprendyje, tik eliminuoja sąžiningo klydimo situaciją, nes sąlygoja, kad J. K. straipsniuose be televizijos laidose išsakyti pasisakymai yra niekuo nepagrįsti subjektyvūs samprotavimai, kurie negali būti vertinami kaip nuomonė.

327.6. Pažymima, kad J. K. pokalbiai su G. Š. ir Č. D. iš tiesų vyko ir minėtų proceso dalyvių parodymais ši aplinkybė buvo patvirtinta. Pasak apeliantės, teismas nebandė analizuoti, kokia apimtimi, t. y. kokiais pokalbių fragmentais J. K., G. Š. ir Č. D. diskusijos buvo panašios į 2014 m. lapkričio 10 d. vykusį pokalbį.

337.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad straipsnyje „( - ) miesto meras reikalauja L. R. atsakomybės ir prašo paviešinti nemontuotus įrašus“, J. K. vartodamas žodžius viešojoje aplinkoje, atsižvelgiant į visą teksto kontekstą, galėjo lengvai sukurti nusikalstamą L. R. įvaizdį visuomenėje - neva ji bendrininkų grupėje vykdė šmeižikišką veiklą. Straipsnyje „Lietuvą pasiuntęs meras: nesijaučiu nieko blogo padaręs“ J. K. laikosi jo paties sukurtos sąmokslo teorijos, pasak apeliantės, tokiu būdu pakartotinai skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Televizijos laidoje „duomenys neskelbtini“, menkinamai atsiliepia apie L. R. asmenybę, kadangi tvirtina, kad ji palaiko intymius santykius su Č. D., kuris turi žmoną bei vaikus. Šiuo aspektu apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad J. K., teigdamas, kad L. R. yra kažkieno meilužė, tokiu būdu išsakė savo požiūrį.

347.8. Atkreipiamas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nesivadovavo šiai bylai reikšminga kasacinio teismo nutartimi Nr. 2K-38-1073/2018.

357.9. Pažymima, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. K., būdamas valstybės tarnautojas – ( - ) miesto meras ir tuo metu turėdamas didelį autoritetą, t. y. galėdamas ženkliai paveikti visuomenės elgesį bei nuomonę apie asmenį, turėjo suvokti, kad jo prieš tai nurodyti pasisakymai sukels nemenką ažiotažą viešojoje erdvėje, o kartu pakenks L. R. reputacijai. Apeliantės nuomone, nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad J. K. veiksmai neatitinka „sąžiningo klydimo“ situacijos.

367.10. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Vilniaus apygardos teismui nustačius, jog J. K. elgesys iš tiesų atitinka BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėtį, turi būti iš esmės sprendžiamas L. R., kaip privataus kaltintojo, civilinio ieškinio reikalavimų klausimas.

378. Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas Č. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendį: pripažinti J. K. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuteisti jį pagal BK 154 straipsnio 2 dalį; tenkinti Č. D. civilinį ieškinį dėl 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš J. K.; išspręsti klausimą dėl tolesnio J. K. nuosavybei priklausančio turto arešto skiriant laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

388.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl J. K. išteisinimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsta, pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas nuostatas. Pasak apelianto Č. D., pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad J. K. viešojoje erdvėje apie L. R., Č. D. ir G. Š. išsakyti teiginiai nesudaro šiame BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos pavojingos veikos požymio - tyčinio šmeižikiško pobūdžio informacijos paskleidimo. Pažymima, kad teismas, nesivadovaudamas aktualiausia bei naujausia teismų praktika taikant BK 154 straipsnį, faktinių bylos aplinkybių kontekste nepagrįstai konstatavo, jog buvusio ( - ) miesto mero elgesys atitinka vien sąžiningo klydimo arba subjektyvaus vertinimo (nuomonės) situaciją, todėl 2018 m. liepos 2 d. nuosprendis keistinas.

398.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas klaidingai vertino bei aiškino faktines bylos aplinkybes, t. y. teismo padarytos išvados buvo nepagrįstos išsamiai ištirtų įrodymų analize.

408.3. Apeliantas nurodo, kad iš visos bylos medžiagos matyti, jog J. K. aiškiai suvokė savo šmeižikiško pobūdžio teiginių pasekmes ir darė tai tyčia, siekdamas sukelti visuomenės akyse nepasitikėjimą dėl L. R. išviešinto įrašo pokalbio detalių autentiškumo ir tam, kad jo šmeižikiška versija atrodytų įtikinamesnė, neatmestina, dėl tuo pat metu lygiagrečiai vykusios Č. D. baudžiamosios bylos nagrinėjimo, patrauklesnė ir žiniasklaidai, tyčia išgalvojo gynybinę versiją ir įtraukė niekuo dėtus asmenis, tokius kaip: Č. D., G. Š. ir V. G., teigdamas, kad L. R. veikia pastarųjų asmenų įtakoje (grupėje) ir kad garso įrašas neva susideda iš atskirų pokalbių su skirtingais asmeninis ir skirtingose patalpose. Atkreipiamas dėmesys, jog šią J. K. versiją nuosekliai neigė ne tik pati L. R., bet paneigė ir įrašo ekspertizę darę specialistai, teisme dalyvavę liudytojai, todėl teismo teiginys, kad „nėra pagrindo išvadai, kad J. K. realizavo BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų (tyčios) požymių prasme“ prieštarauja ne tik byloje esantiems rašytiniams įrodymams, bet ir nuosekliai dar iki šios bylos prasidėjimo teisme dėstomai L. R. pozicijai tiek visuomenės informavimo priemonėse, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tiek šios bylos metu teisme duotiems paaiškinimas.

418.4. Apelianto nuomone, byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad J. K. veiksmai neatitinka „sąžiningo klydimo“ situacijos. Pažymima, kad J. K. byloje nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, nepateikė jokių reikšmingų jo įvykių versiją patvirtinančių įrodymų, kas leistų teismui daryti prielaidą, kad neva „neatmestina galimybė, jog iš dalies panašaus turinio pokalbis, kuris vyko tarp J. K. ir L. R., galėjo vykti ir tarp J. K. bei Č. D. ar G. Š. ir, kad pastarųjų pokalbių fragmentai galėjo buvo atkartoti tarp J. K. ir L. R. vykusio pokalbio metu, kas galėjo klaidinti ir patį J. K.“. Atkreipiamas dėmesys, kad įtraukti tretieji asmenys Č. D. ir G. Š. yra buvę ( - ) miesto savivaldybės tarybos nariai, Č. D. yra buvęs ir ( - ) miesto meru. Apelianto manymu, J. K. siekdamas šioje byloje viską supainioti ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, tyčia sugalvojo versiją, kad neva kažkokiuose nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, neaišku kokiame kontekste neva vykusiuose pokalbiuose jis neva kažką panašaus kalbėjo, bet negalėjo nurodyti nieko konkretaus, o teisme duodamas parodymus, pasakojo apie visai kito turinio pokalbius, vykusius tarp Č. D. ir J. K. ar G. Š. ir J. K., kurie nieko bendro neturi su L. R. paviešinto įrašyto pokalbio su J. K. turiniu.

428.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visuomenėje pasklidus J. K. ir L. R. pokalbio detalėms, L. R. prisipažinus, kad tai ji paviešino jų abiejų pokalbio įrašo detales, J. K., siekdamas sumenkinti visą kilusį ažiotažą, dėl jo moralės ir reputacijos, tyčia sugalvojo versiją, kad neva jo išsakyti teiginiai yra sumontuoti iš atskirų pokalbių su atskirais asmenimis, skirtingu laiku ir skirtingose aplinkose. Pažymima, kad iškart po L. R. prisipažinimo, STT tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnį, siekiant išsiaiškinti galimą J. K. piktnaudžiavimą tarnyba. Pažymima ir tai, kad L. R., tik prasidėjus pastarajam ikiteisminiam tyrimui, pateikė visos apimties garso įrašą, kuris kartu su įrašymo įrenginiu, t. y. L. R. mobiliuoju telefonu buvo ištirtas ir Lietuvos teismo ekspertizės ekspertų.

438.6. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl tiesioginės tyčios nebuvimo J. K. veikoje yra taip pat neteisingos ir nepagrįstos. Nurodoma, kad šmeižikiško pobūdžio versija, grindžiama melagingais, nepagrįstais, tyčia išgalvotais teiginiais, J. K. skleidė ne tik visuomenės informavimo priemonėse, tačiau ir ( - ) partijos posėdžiuose. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismui buvo pateiktas prašymas kviesti liudytoju V. G., kurį J. K. taip pat kaltino prisidėjus prie neva L. R. paviešinto garso įrašo sumontavimo ir L. R. neva tiesioginio įtakojimo veikti prieš J. K. asmenį, tačiau teismas netenkino šio prašymo.

448.7. Pasak apelianto, J. K. veiksmai turėjo būti vertinami ir tęstinės nusikalstamos veikos aspektu, kadangi analizuojant byloje esančius duomenis akivaizdu, kad J. K. paskelbti šmeižikiško pobūdžio teiginiai yra paskelbti per skirtingas visuomenės informavimo priemones, skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis aplinkybėmis.

458.8. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Pasak apelianto, teismo šališkumą patvirtina priimto išteisintojo nuosprendžio J. K. atžvilgiu argumentų analizė. Nurodoma, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl J. K. veikos, to paties teismo nustatytas aplinkybes ignoravo, taip byloje suteikė J. K. pranašumą. Apelianto manymu, byloje buvo netinkamai taikytas BK 154 straipsnis, o J. K. nepagrįstai išvengė baudžiamosios atsakomybės.

468.9. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Vilniaus apygardos teismui nustačius, jog J. K. elgesys iš tiesų atitinka BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėtį, turi būti iš esmės sprendžiamas byloje pateiktų civilinių ieškinių reikalavimų klausimas.

479. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir privatus kaltintojas G. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendį; pripažinti J. K. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuteisti jį pagal BK 154 straipsnio 2 dalį; tenkinti G. Š. civilinį ieškinį dėl 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš J. K.; išspręsti klausimą dėl tolesnio J. K. nuosavybei priklausančio turto arešto skiriant laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

489.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl J. K. išteisinimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsta bei neteisėta, pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas nuostatas. Apelianto G. Š. nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad J. K. viešojoje erdvėje apie L. R., Č. D. ir G. Š. išsakyti teiginiai nesudaro šiame BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos pavojingos veikos požymio - tyčinio šmeižikiško pobūdžio informacijos paskleidimo. Pažymima, kad teismas, nesivadovaudamas aktualiausia bei naujausia teismų praktika taikant BK 154 straipsnį, faktinių bylos aplinkybių kontekste visiškai nepagrįstai konstatavo, jog buvusio ( - ) miesto mero elgesys atitinka vien sąžiningo klydimo arba subjektyvaus vertinimo (nuomonės) situaciją, todėl 2018 m. liepos 2 d. nuosprendis keistinas.

499.2. Nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas klaidingai vertino bei aiškino faktines bylos aplinkybes, t. y. teismo padarytos išvados buvo nepagrįstos išsamiai ištirtų įrodymų analize.

509.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš visos bylos medžiagos matyti, jog J. K. aiškiai suvokė savo šmeižikiško pobūdžio teiginių pasekmes ir darė tai tyčia, siekdamas sukelti visuomenės akyse nepasitikėjimą dėl L. R. išviešinto įrašo pokalbio detalių autentiškumo ir tam, kad jo šmeižikiška versija atrodytų įtikinamesnė, neatmestina, taip pat dėl tuo pat metu lygiagrečiai vykusios Č. D. baudžiamosios bylos nagrinėjimo, patrauklesnė ir žiniasklaidai, tyčia išgalvojo gynybinę versiją ir įtraukė niekuo dėtus asmenis, tokius kaip: Č. D., G. Š. ir V. G., teigdamas, kad L. R. veikia pastarųjų asmenų įtakoje (grupėje) ir, kad garso įrašas neva susideda iš atskirų pokalbių su skirtingais asmeninis ir skirtingose patalpose. Pažymima, kad šią versiją nuosekliai neigė ne tik pati L. R., bet paneigė ir įrašo ekspertizę darę specialistai, teisme dalyvavę liudytojai, todėl teismo teiginys, kad „nėra pagrindo išvadai, kad J. K. realizavo BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų (tyčios) požymių prasme“, apelianto nuomone, prieštarauja ne tik byloje esantiems rašytiniams įrodymams, bet ir nuosekliai dar iki šios bylos prasidėjimo teisme dėstomai L. R. pozicijai tiek visuomenės informavimo priemonėse, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tiek šios bylos metu teisme duotiems paaiškinimams.

519.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. K. byloje nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, nepateikė jokių reikšmingų jo įvykių versiją patvirtinančių įrodymų, kas leistų teismui daryti prielaidą, kad neva neatmestina galimybė, jog iš dalies panašaus turinio pokalbis, kuris vyko tarp J. K. ir L. R., galėjo vykti ir tarp J. K. bei Č. D. ar G. Š. ir, kad pastarųjų pokalbių fragmentai galėjo buvo atkartoti tarp J. K. ir L. R. vykusio pokalbio metu, kas galėjo klaidinti ir patį J. K.. Pažymima, kad įtraukti tretieji asmenys Č. D. ir G. Š. yra buvę ( - ) miesto savivaldybės tarybos nariai, Č. D. yra buvęs ir ( - ) miesto meru, todėl apelianto manymu, J. K., siekdamas šioje byloje viską „suvelti“, supainioti ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, tyčia sugalvojo versiją, kad neva kažkokiuose nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir neaišku kokiame kontekste neva vykusiuose pokalbiuose jis neva kažką panašaus kalbėjo, bet negalėjo nurodyti nieko konkretaus, o teisme duodamas parodymus, pasakojo apie visai kito turinio pokalbius, vykusius tarp Č. D. ir J. K. ar G. Š. ir J. K., kurie nieko bendro neturi su L. R. paviešinto įrašyto pokalbio su J. K. turiniu.

529.5. Atkreipiamas dėmesys, kad būtent L. R. išteisinimo pagrindas, nurodytas skundžiamajame nuosprendyje, įrodo ir patvirtina J. K. sąmoningai sugalvotą šmeižikiško pobūdžio versiją ir tyčią, turint savanaudiškų tikslų vykdyti tendencingą, tęstinę nusikalstamą veiką.

539.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog bylos aplinkybės patvirtina, kad J. K. veiksmai neatitinka „sąžiningo klydimo“ situacijos. Pažymima, kad visuomenėje pasklidus J. K. ir L. R. pokalbio detalėms ir L. R. prisipažinus, kad tai ji paviešino jų abiejų pokalbio įrašo detales, J. K. siekdamas sumenkinti visą kilusį ažiotažą, dėl jo moralės, reputacijos, tyčia sugalvojo versiją, kad neva jo išsakyti teiginiai yra sumontuoti iš atskirų pokalbių su atskirais asmenimis, skirtingu laiku ir skirtingose aplinkose. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pasklidus garso įrašui, J. K. viešojoje erdvėje apskritai neigė, kad tame garso įraše kalba jis, teigdamas, kad kažkokie „niekadėjai“ į jo lūpas įdėjo visus žodžius ir tik po to, t. y. po 2015 m. vasario 20 d., kai L. R. viešai prisipažino, jog tai jos pokalbio su J. K. fragmentai, jis tyčia sugalvojo šmeižikiško pobūdžio versiją, įtraukė trečiuosius asmenis, t. y. Č. D., G. Š., V. G.. Pažymima, kad iškart po L. R. prisipažinimo, STT tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnį, siekiant išsiaiškinti galimą J. K. piktnaudžiavimą tarnyba. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad L. R., vos tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, pateikė visos apimties garso įrašą, kuris be kita ko kartu su įrašymo įrenginiu, t. y. L. R. mobiliuoju telefonu buvo ištirtas ir Lietuvos teismo ekspertizės ekspertų.

549.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl tiesioginės tyčios nebuvimo J. K. veikoje yra taip pat neteisingos ir nepagrįstos. Pažymima, kad J. K. per visuomenės informavimo priemones paskleidė neatitinkančią tikrovės informaciją, kad L. R. sumontavo įrašą iš atskirų pokalbių su skirtingais asmenimis, skirtingu laiku ir skirtingose aplinkose vykusių pokalbių su kitais, trečiaisiais asmenimis, neva įtakota trečiųjų asmenų, o konkrečiai, Č. D., V. G. bei (nurodoma) K. D.. Pažymima ir tai, kad šią šmeižikiško pobūdžio versiją, grindžiamą melagingais, nepagrįstais paties tyčia išgalvotais teiginiais, J. K. skleidė ne tik visuomenės informavimo priemonėse, tačiau ir ( - ) partijos posėdžiuose. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismui buvo pateiktas prašymas kviesti liudytoją V. G., kurį J. K. taip pat kaltino prisidėjus prie neva L. R. paviešinto garso įrašo sumontavimo ir L. R. neva tiesioginio įtakojimo veikti prieš J. K. asmenį, tačiau teismas netenkino šio prašymo.

559.8. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad J. K. veiksmai turėjo būti vertinami ir tęstinės nusikalstamos veikos aspektu, kadangi analizuojant byloje esančius duomenis matyti, kad J. K. paskelbti šmeižikiško pobūdžio teiginiai yra paskelbti per skirtingas visuomenės informavimo priemones, skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis aplinkybėmis.

569.9. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Pasak apelianto, teismo šališkumą patvirtina priimto išteisintojo nuosprendžio J. K. atžvilgiu argumentų analizė. Nurodoma, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl J. K. veikos, to paties teismo nustatytas aplinkybes ignoravo, taip byloje suteikė J. K. pranašumą. Apelianto manymu, byloje buvo netinkamai taikytas BK 154 straipsnis, o J. K. nepagrįstai išvengė baudžiamosios atsakomybės.

579.10. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Vilniaus apygardos teismui nustačius, jog J. K. elgesys iš tiesų atitinka BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėtį, turi būti iš esmės sprendžiamas byloje pateiktų civilinių ieškinių reikalavimų klausimas.

5810. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje išteisintasis ir privatus kaltintojas J. K., jo gynėjas, prašė apeliacinį skundą patenkinti, L. R., Č. D., G. Š. apeliacinius skundus atmesti, išteisintoji ir privati kaltintoja L. R., jos gynėjas, nukentėjusysis ir privatus kaltintojas Č. D., nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo G. Š. atstovė prašė apeliacinius skundus tenkinti, J. K. apeliacinį skundą atmesti.

59III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

60Išteisintojo ir privataus kaltintojo J. K., išteisintosios ir privačios kaltintojos L. R., nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo Č. D., nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo G. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

61Dėl nurodomų BPK normų pažeidimų

6211. Kaip matyti iš visų apeliacinių skundų turinio, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Išteisintasis ir privatus kaltintojas J. K. nurodo, kad teismo išvada, jog kaltinimas L. R. nepasitvirtino, yra nepagrįsta, nesiremia išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymų vertinimu, kas, apelianto manymu, yra BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Išteisintoji ir privati kaltintoja L. R., nukentėjusieji ir privatūs kaltintojai Č. D., G. Š. teigia, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl J. K. išteisinimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį yra nepagrista bei neteisėta, pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas nuostatas. Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas klaidingai vertino bei aiškino faktines bylos aplinkybes, t. y. teismo padarytos išvados buvo nepagrįstos išsamiai ištirtų įrodymų analize. Tokie apeliantų teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

6312. Pažymėtina, kad BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priešingai nei nurodo apeliantai, šie BPK reikalavimai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis ištyrė teisiamajame posėdyje, nuosprendyje visus įrodymus išdėstė, atskleidė jų turinį ir pateikė išsamią jų analizę bei vertinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-423-303/2016 nurodyta, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų kitas proceso dalyvis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-699/2015, 2K-234/2014 ir kt.). Konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalies, juo labiau BK 2 straipsnio reikalavimų pažeidimus teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad įrodymus pirmosios instancijos įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

64Dėl teismo šališkumo

6513. Nukentėjusieji ir privatūs kaltintojai Č. D. ir G. Š. apeliaciniuose skunduose kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Pasak apeliantų, teismo šališkumą patvirtina priimto išteisinamojo nuosprendžio J. K. atžvilgiu argumentų analizė. Nurodoma, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl J. K. veikos, to paties teismo nustatytas aplinkybes ignoravo, taip byloje suteikė J. K. pranašumą. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

6613.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-251-1073/2018 nurodyta, kad teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinė nutartis Nr. 2K-414/2010). Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys Nr. 2K-425/2012, 2K-122/2010, 2K-243/2009).

6713.2. Šiuo atveju apeliantų argumentai dėl teismo šališkumo remiasi aplinkybe, kad teismo padarytos išvados dėl bylos įrodymų vertinimo neatitinka jų lūkesčių. Pažymėtina, kad vien tai, kad teismo padarytos išvados netenkina apeliantų lūkesčių, savaime nereiškia teismo šališkumo (kasacinė nutartis Nr. 2K-37-689/2018).

68Dėl išteisintojo ir privataus kaltintojo J. K. apeliacinio skundo argumentų

6914. J. K. privataus kaltinimo skunde L. R. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį kaltina tuo, kad ji, 2015 m. vasario 6 d., Vilniaus mieste, Gedimino prospekte, į viešą interneto portalą „duomenys neskelbtini“ ( - ) įkėlė netikrą garso įrašą, kuriame iš kelių garso įrašų paimti jo, J. K., skirtinguose kontekstuose pasakyti žodžiai yra sujungti (sumontuoti), sukuriant naujos prasmės teiginius, kurių jis niekada nėra sakęs ir tokio turinio paskleista per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti informacija, priskirta J. K. asmeniui, jį paniekino, pažemino bei pakirto pasitikėjimą juo. Apylinkės teismas, išanalizavęs bylos įrodymų visumą, sprendė, jog jos analizė nesudarė pagrindo išvadai, kad L. R. privataus kaltinimo tvarka pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apšmeižė J. K. per visuomenės informavimo priemonę ir ją išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

7014.1. J. K., prašydamas L. R. pripažinti kalta dėl šmeižto, didelį dėmesį teikia argumentams, jog Trumpasis įrašas yra ne autentiškas ir ne vientisas, kad šiame garso įraše iš kelių garso įrašų paimti J. K. skirtinguose kontekstuose pasakyti žodžiai yra sujungti (sumontuoti), sukuriant naujos prasmės teiginius, kurių apeliantas niekada nėra sakęs. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad Trumpasis ir Ilgasis įrašai yra vientisi (autentiški). Tokią išvadą apylinkės teismas padarė įvertinęs byloje esančius objektyvius duomenis, o būtent: iš esmės nuoseklius L. R. parodymus, Č. D., G. Š. parodymus, specialistų Ž. P., L. M., B. Š. paaiškinimus, 2015 m. liepos 10 d. specialisto išvadą Nr. 11-552(15), 11-1100(15), 2017 m. lapkričio 16 d. ekspertizės aktą Nr. 11-1560 (17), kitus duomenis.

7114.2. Nors apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad aiškindamas Trumpojo įrašo padarymo aplinkybes, jis buvo nenuoseklus, tačiau analizuojant J. K. poziciją proceso metu matyti, jog ji prieštaringa. Iš 2015 m. vasario 7 d. protokolo – pareiškimo, 2015 m. vasario 7 d. apklausos protokolo matyti, jog J. K. nurodė, kad interneto portale „duomenys neskelbtini“ pateikta informacija yra ne jo, sumontuota jam nežinomų asmenų (asmens), nurodė, kad tokių žodžių nėra niekada sakęs (ikiteisminio tyrimo byla t. 1, b. l. 5, 65-66). Iš 2015 m. kovo 30 d.; 2015 m. kovo 31 d. apklausos protokolų matyti, jog J. K. tvirtina, kad jis atpažino savo kalbą, bet šis įrašas galėjo būti padarytas sumontuotas iš 3-4 atskirų pokalbių, ne tik su L. R., bet ir kitais asmenimis (ikiteisminio tyrimo medžiaga t. 1, b. l. 69-70, 75-76). Pastebėtina, tokią versiją J. K. pateikė po to, kai 2015 m. vasario 20 d. L. R. prisipažino patalpinusi aktualų įrašą „duomenys neskelbtini“ internetinėje svetainėje. Teisme J. K. laikėsi pozicijos, kad ir Ilgasis įrašas yra sumontuotas. Tuo tarpu vertinant L. R. parodymus viso proceso metu matyti, kad jos įvykių versija išliko vienareikšmiška ir dėl esminių detalių iš esmės nekito. Išteisintoji ir privati kaltintoja L. R. paaiškino, kad norėdama apsisaugoti, prieš eidama į pokalbį su meru (J. K.), įsijungė telefone garso įrašymo programėlę. Pokalbio metu frazės buvo išsakytos tame kontekste, kokiame ir buvo išsakytos, pokalbis vientisas, jokių trikdžių nebuvo. L. R. parodė, kad padarė vienos apimties sutrumpintą garso įrašą, išrinkus „perliukus“ ir suklijavus. Dėl pokalbių kontekstų ir įrašų dalyvaujant G. Š. ir Č. D. – tokio pobūdžio pokalbio niekada nebuvo, viskas buvo pasakyta vienu metu. Pati padarė šio garso įrašo fragmentus su parsisiųsta programėle. Jos sumontuotame garso įraše girdimi sakiniai ir išsakytų ištisinių minčių fragmentai yra J. K. teiginiai. Parodė, kad su niekuo nesitarė dėl garso įrašo darymo (t 2, b. l. 153-159; ikiteisminio tyrimo byla b. l. 84-86; STT tyrimo byla t. 3, b. l. 30-37). Č. D. ir G. Š. neneigė, jog su J. K. bendravo, tačiau jokių garso įrašų pokalbių metu nėra darę ir priešingai nei teigia J. K., niekaip nėra prisidėję prie galimo garso įrašo montažo.

7214.3. Kad Trumpasis ir Ilgasis įrašai yra vientisi (autentiški) patvirtina byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. liepos 10 d. specialisto išvada Nr. 11-552(15), 11-1100(15), kurioje nurodyta, kad ištyrus pateiktą 1 h 28 min 24 s garso įrašą kompaktinėje plokštelėje, perkeltą iš L. R. mobilaus ryšio telefono bei pačiame įrenginyje esančią informaciją, konstatuota, jog garso įrašas, esantis kompaktinėje plokštelėje ir to paties pavadinimo garso įrašas, esantis tirti pateiktame L. R. mobilaus ryšio telefono atmintyje, yra identiški. Tikėtina, kad tiriamasis garso įrašas, esantis kompaktinėje plokštelėje yra ištisinis ir nesumontuotas ( t. 1, b. l. 120-123). Šią išvadą patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti specialistai Ž. P. ir L. M.. Be to, siekiant pašalinti bet kokias kilusias abejonės, bylos nagrinėjimo metu buvo skirta fonoskopinė ekspertizė. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 16 d. Ekspertizės akto Nr. 11- 1560(17)) matyti, kad tirti pateikti pagrindinis ir trumpasis (2015 m. vasario 6 d. patalpintas „duomenys neskelbtini“ svetainėje) įrašai bei padarytos išvados, kad požymių, jog atskiri 2015 m. vasario 6 d. garso įrašo fragmentai būtų buvę įrašyti skirtingoje akustinėje aplinkoje ar naudojant skirtingą įrangą, nėra. 2015 m. vasario 6 d. garso įrašas yra sumontuotas iš fragmentų, kuriuose yra užfiksuoti tie patys akustiniai įvykiai kaip ir pagrindiniame įraše (t. 3, b. l. 157-161). Nors apeliantas bando sumenkinti specialistės Ž. P., eksperto B. Š. parodymus, nurodo, jog jų paaiškinimais teismas negalėjo remtis, tačiau teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti šių specialistų kompetencija bei duotais paaiškinimais. Minėti duomenys vienas kitą papildo ir jų visetas leidžia atmesti J. K. versiją, jog įrašai yra sumontuoti.

7314.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialistai netyrė, ar mobiliojo ryšio telefone laikas originalus ar modifikuotas. Pastebėtina, jog dėl šios aplinkybės išsamiai ir motyvuotai pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Teismas atkreipė dėmesį į specialistų Ž. P., L. M., B. Š. paaiškinimus, 2017 m. lapkričio 16 d. ekspertizės išvadą. Iš specialistų parodymų matyti, kad garso failo L. R. mobiliajame telefone sukūrimo ir uždarymo trukmė visiškai atitinka įrašo trukmei. Garso įrašas neįkeltas į telefoną, jis padarytas telefonu. Kopijuojant iš šitos laikmenos į telefoną tą patį įrašą, paskutinio modifikavimo data ir laikas liktų kaip originalaus failo, o sukūrimo laikas būtų kaip kopijavimo laikas, tada jau nesutaptų. Montažo atveju, visi trys (kaip nurodė J. K.) akustiniai įvykiai turėtų vykti labai panašioje akustinėje aplinkoje, teoriškai – aplinka turėtų būti visiškai identiška, montavimo metu valant garsą ar dedant triukšmus, neišvengiamai iškraipomas įrašas, iškraipomas kalbos signalas. Dėl signalo iškraipymo – pajaustų, kad nenatūraliai skamba, girdisi, kad tai yra triukšmo valymas. Jeigu būtų valymas – būtų matyti. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 16 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1560(17) konstatuota, kad požymių, jog atskiri 2015 m. vasario 6 d. garso įrašo fragmentai būtų buvę įrašyti skirtingoje akustinėje aplinkoje ar naudojant skirtingą įrangą nėra. Minėtas garso įrašas yra sumontuotas iš fragmentų, kuriuose yra užfiksuoti tie patys akustiniai įvykiai. Garso įrašų pirminis šaltinis yra vienas ir tas pats garso įrašas (t. 3, b. l. 19-21;180-182).

7414.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo buvo prašoma paskirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti ir specialiomis (ekspertinėmis) žiniomis paneigti Ilgojo įrašo vientisumą (autentiškumą) būtent šiuo aspektu - Ilgasis įrašas padarytas telefonu įrašant „gyvą“ pokalbį ar visgi, kaip tvirtina apeliantas, tai jau sumontuotas įrašas, tačiau teismas šioje dalyje prašymo dėl ekspertizės nepaskyrė. Pažymėtina, tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo dėl dar vienos ekspertizės paskyrimo, savaime nereiškia, kad buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos apelianto teisės, byla išnagrinėta neišsamiai, o priimtas teismo sprendimas yra neteisingas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 20 d. motyvuota protokoline nutartimi tokį prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad nesant telefono, situaciją tirti netikslinga, kad teismas ankstesne protokoline nutartimi jau buvo nutaręs, jog ekspertizė bus skiriama tik dėl trumpo įrašo. Šiuo atveju buvo gauta ekspertizė, išklausyta specialisto nuomonė, todėl pagrindo toliau tirti nėra (t. 4, b. l. 4). Teismų praktikoje išaiškinta, kad išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2P-89/2014, 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis 2K-307-693/2017). Pastebėtina ir tai, kad fonoskopinė ekspertizė buvo paskirta būtent apelianto J. K. prašymu.

7514.6. Apeliantas nurodo, jog nuosprendyje netinkamai įvertinta aplinkybė, kad L. R. savo sąmoningais (tyčiniais) veiksmais sudarė tokią situaciją, kad ištirti Ilgąjį įrašą (originalą) nebuvo galimybės. Apelianto manymu, tiek dėl teisėsaugos institucijų, tiek dėl pačios kaltinamosios veiksmų, buvo atimta galimybė ištirti Ilgojo įrašo originalą. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

7614.7. 2015 m. vasario 25 d. daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu L. R. STT atliekamo tyrimo metu savo iniciatyva pateikė savo mobilaus ryšio telefoną LG G3 IMEI: ( - ) (STT tyrimo byla t. 2, b. l. 182). 2015 m. vasario 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad pateiktas telefonas apžiūrėtas, padaryta telefono atmintyje buvusio aktualaus garso įrašo kopija „My recording 5#“, kuri išsaugota kompiuteryje ir perkelta į kompaktinį diską. Pakvitavimu telefonas grąžintas saugoti L. R. iki tyrimo pabaigos (STT tyrimo byla t. 2, b. l. 183-185). Pagrindinis garso įrašas (1 h 28 min 24 s trukmės įrašas) 2015 m. kovo 9 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas, padaryta šio garso įrašo stenograma (t. 1, b. l. 124-144 ir STT tyrimo byla t. 3, b. l. 8-28). 2015 m. gegužės 13 d. reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu L. R. tyrimui geranoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną LG G3 Imei ( - ) (t. 1, b. l. 115-117 ir STT tyrimo byla t. 2, b. l. 192-194). L. R. pirmosios instancijos teismui nepateikė telefono, nurodydama, jog mobilaus ryšio telefonas sugedęs, paliko meistrui. Apeliacinės instancijos teismui ji nurodė, kad telefonas yra, tačiau jis sugedęs. Tokia jos versija nepaneigta. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais paaiškinimais ir konstatuoti, jog L. R. įrenginį sąmoningai, tyčia slepia. Be to, iš aptartų objektyvių duomenų matyti, kad pagrindinis garso įrašas, t. y. įrašas, kurio trukmė 1 val. 28 min. 24 s., nukopijuotas iš L. R. mobilaus ryšio telefono, STT atliekamo tyrimo metu buvo apžiūrėtas ir padaryta šio įrašo stenograma. Tai, kad stenograma nėra visiškai tiksli, nepaneigia pagrindinės išvados, jog Trumpasis ir Ilgasis įrašai yra autentiški. Teismas vertina, kad apelianto versija, jog Ilgasis įrašas nėra vientisas ir jame esančios dalys, iš kurių padarytas Trumpasis įrašas, yra įrašytos (įmontuotos), neturi įtakos pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumui – paviešintas ne Ilgasis o Trumpasis įrašas, kuris yra sumontuotas, jame užfiksuoti J. K. žodžiai (to J. K. neneigia), būtent ši aplinkybė ir buvo esminė, vertinant paviešinto įrašo turinį.

7714.8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nepasitvirtino J. K. keliama versija, jog tiek pagrindinis garso įrašas, tiek iš jo fragmentų padarytas paviešintasis garso įrašas neatitinka objektyvios tikrovės ir nėra autentiškas, o sukurdama netikrą garso įrašą (naujos prasmės teiginius), L. R. pagamino ir po to paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią jo garbę ir orumą. Priešingai, nustatyta, kad Trumpasis ir Ilgasis įrašai yra vientisi (autentiški), o pirminis šaltinis buvo paties J. K. teiginiai. Tuo tarpu tam tikri laiko neatitikimai neturi esminės reikšmės vertinant pagrindinę aplinkybę, jog paviešintas garso įrašas yra paties J. K. teiginiai. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi L. R. parodymus, kur ji nuo pat pradžių patvirtino, kad iš pagrindinio įrašo sumontavo trumpesnį garso įrašą, kurį vėliau paviešino internetinėje svetainėje. Č. D. ir G. Š. neneigė, jog su J. K. bendravo, tačiau jokių įrašų pokalbių metu nėra darę, nėra prisidėję prie galimo garso įrašo darymo. Kad Trumpasis ir Ilgasis įrašai yra autentiški, patvirtina byloje esančios ekspertizės bei ekspertų paaiškinimai, todėl nėra pagrindo apklausti V. G., papildomai daryti dar vieną ekspertizę, kratą ar poėmį.

7814.9. Įvertinusi tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas L. R. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. Kadangi J. K. apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti apelianto pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo iš L. R..

79Dėl išteisintosios ir privačios kaltintojos L. R., nukentėjusiųjų ir privačių kaltintojų G. Š. ir Č. D. apeliacinių skundų argumentų, liečiančių J. K. kaltinimą

8015. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, L. R. privataus kaltinimo tvarka apylinkės teismui pateikė priešpriešinį skundą, kuriuo kaltina J. K. veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu. G. Š. ir Č. D. taip pat teismui pateikė skundus, kuriais prisijungė prie J. K. pareikšto kaltinimo, todėl teisėjų kolegija dėl apeliacinių skundų argumentų, liečiančių J. K. pareikštą kaltinimą, pasisakys bendrai. Pastebėtina ir tai, kad L. R., Č. D., G. Š. apeliaciniuose skunduose dėsto argumentus dėl L. R. pareigūnams pateikto pareigūnams telefono, be to apeliuojama į Č. D., G. Š., specialistų parodymus, specialistų išvadas, tačiau šie argumentai jau buvo įvertinti ir dėl jų teisėjų kolegija pasisakė analizuodama J. K. apeliacinį skundą.

8115.1. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvada, jog J. K. veiksmai atitinka sąžiningo klydimo situaciją, nurodoma, jog J. K. teiginius teismas nepagrįstai vertino kaip nuomonę. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant išteisintojo ir privataus kaltintojo J. K. paskelbtų publikacijų ir televizijos laidų tekstų turinį tuo aspektu, ar juose buvo paskleista šmeižikiška informacija, ar išsakyta nuomonė, visų pirma būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą bei jų formuluotes. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pakankamą dėmesį skyrė situacijos analizei, įvertino J. K. pasisakymus dėl L. R., G. Š. ir Č. D., užfiksuotus straipsnyje „( - ) miesto meras reikalauja L. R. atsakomybės ir prašo paviešinti nemontuotus įrašus“, straipsnyje „Lietuvą pasiuntęs meras: nesijaučiu nieko blogo padaręs“, „LNK“ televizijos laidoje „duomenys neskelbtini“, televizijos laidose „duomenys neskelbtini“ ir „duomenys neskelbtini“ bei pagrįstai ir motyvuotai dėl jų pasisakė.

8215.2. Straipsnyje „( - )miesto meras reikalauja L. R. atsakomybės ir prašo paviešinti nemontuotus įrašus“ užfiksuotas J. K. frazes apylinkės teismas pagrįstai traktavo kaip nuomonę dėl aktualaus įvykio. Šiuo atveju nepaneigta aplinkybė, kad panašaus turinio pokalbis, kuris vyko tarp J. K. ir L. R., galėjo vykti ir tarp J. K. bei Č. D. ar G. Š. ir, kad pastarųjų pokalbių fragmentai galėjo buvo atkartoti tarp J. K. ir L. R. vykusio pokalbio metu, kas galėjo klaidinti patį J. K.. Nors apeliaciniuose skunduose nesutinkama su tokia teismo išvada, tačiau tokia galimybė nepaneigta, be to, Č. D., G. Š. neneigia vykusių pokalbių su J. K.. Tuo tarpu J. K. frazė apie L. R. slapta įrašinėtus ir paviešintus pokalbius, nelaikytina tikrovės neatitinkančia informacija, kadangi minėtos faktinės aplinkybės nuo pat pradžių neneigė ir pati L. R., tai patvirtina ir byloje nustatyti bei aukščiau aptarti duomenys. Ta pačia tema, dėl tų pačių aplinkybių J. K. reiškiama nuomonė atsispindėjo televizijos laidoje „duomenys neskelbtini“. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas J. K. pasisakymą įvertino kaip tam tikrą pasamprotavimą bendrame aktualaus įvykio fone, bet ne konkretų kategorišką teiginį. Nuosprendyje analizuojant J. K. pasisakymus, susijusius su galimais L. R. ir Č. D. asmeniniais tarpusavio santykiais, vedamą bendrą ūkį, bendras keliones, užfiksuotus straipsnyje „( - ) miesto meras reikalauja L. R. atsakomybės ir prašo paviešinti nemontuotus įrašus“, „LNK“ televizijos laidoje „(duomenys neskeltini)“, taip pat televizijos laidose „duomenys neskelbtini“ ir „duomenys neskelbtini“, be kitų duomenų, atsižvelgiama ir į paties Č. D. parodymus. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, jis neneigė, kad su L. R. jo santykiai draugiški, buvo jos namuose, kelionėje, todėl tokie jų tarpusavio santykiai bei tam tikra suformuota nuomonė aplinkoje, galėjo įtakoti ir formuoti atitinkamą J. K. požiūrį. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad dėl paminėtų aplinkybių J. K. galėjo sąžiningai klysti subjektyviai vertindamas L. R. ir Č. D. tarpusavio ryšį bei išreikšdamas savo nuomonę apie pastaruosius. „LNK“ televizijos laidoje „duomenys neskelbtini“ užfiksuotą pasisakymą apie L. R. vaiką, apylinkės teismas taip pat pagrįstai įvertino, kaip J. K. kritišką požiūrį į L. R. elgesį, į susiklosčiusią situaciją. Apylinkės teismas, analizuodamas J. K. pasisakymą, užfiksuotą televizijos laidoje „duomenys neskelbtini“, pagrįstai taip pat nematė pagrindo vertinti, kaip šmeižimą.

8315.3. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi J. K., L. R., Č. D., G. Š. kaltinime nurodytus pasisakymus, daro išvadą, kad nenustatyta šmeižimo elementų baudžiamosios teisės prasme. Darydama šią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į jų turinį ir prasmę, situaciją, buvusią pokalbių metu. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kokį įspūdį J. K. padarė L. R. poelgis, tai yra, slapta įrašytas ir paviešintas įrašas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paviešintas Trumpasis, taip pat ir Ilgasis įrašai yra autentiški, tačiau vertinant J. K. teiginius visos situacijos kontekste, kategoriškai konstatuoti, kad jo veiksmuose yra šmeižimo požymių, nėra pagrindo. Nors byloje nustatytos J. K. išsakytos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo L. R., Č. D.. G. Š. sukelti neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau išsakyti žodžiai, įvertinus ir įvykio kontekstą, teisėjų kolegijos nuomone, sietini su hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, emocijomis, o ne J. K. tyčia apšmeižti. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. K. dėl kaltinimų padarius BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nors apeliantai prašo remtis kasacinio teismo nutartimi Nr. 2K-38-1073/2018, apeliacinės instancijos teismo kolegija vertina, kad šios bylos aplinkybės nėra tapačios, atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją kasacinėje nutartyje 2K-423-303/2016 – nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kadangi L. R., Č. D., G. Š. apeliaciniai skundai atmetami, nėra pagrindo tenkinti apeliantų pareikštų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo iš J. K..

8415.4. Č. D. ir G. Š. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog J. K. veiksmai turėjo būti vertinami ir tęstinės nusikalstamos veikos aspektu, kadangi analizuojant byloje esančius duomenis matyti, kad J. K. paskelbti šmeižikiško pobūdžio teiginiai yra paskelbti per skirtingas visuomenės informavimo priemones, skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, jog J. K. atžvilgiu paliekamas galioti išteisinamasis nuosprendis, nebėra pagrindo jo veiksmų vertinti tęstinės nusikalstamos veikos aspektu. Apeliaciniuose skunduose nurodoma ir tai, kad iškart po L. R. prisipažinimo, STT tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnį, siekiant išsiaiškinti galimą J. K. piktnaudžiavimą tarnyba. Iš tiesų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalį, dėl piktnaudžiavimo, tačiau pastebėtina ir tai, kad 2015 m. spalio 30 d. nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (ikiteisminio tyrimo byla t. 3, b. l. 113-140).

85Dėl tolesnio J. K. ir L. R. nuosavybei priklausančio turto arešto taikant laikinąsias apsaugos priemones tikslingumo

8616. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskyrė trijų mėnesių terminui laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. K. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam ir kilnojamam turtui – ½ 0,1442 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ) esančiam ( - ), kurio turto bendrasavininkė V. K., asmens kodas ( - ) priekabai „duomenys neskelbtini“, valstybinis numeris ( - ), identifikavimo numeris ( - ); automobiliui „Audi A4“, valstybinis numeris ( - ) identifikavimo numeris ( - ), uždraudžiant J. K. disponuoti šiuo turtu.

8716.1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. R. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), uždraudžiant L. R. disponuoti šiuo turtu.

8816.2. Kadangi paliekamas išteisinamasis nuosprendis visoje apimtyje, tolimesnis laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. K. ir L. R. turtui yra netikslingas, todėl panaikinamas.

89Dėl proceso išlaidų

9017. Apeliaciniu skundu išteisintoji ir privati kaltintoja L. R. prašo priteisti iš J. K. L. R. patirtas atstovavimo išlaidas.

9117.1. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

9217.2. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad L. R. gynėjas gynė ne tik kaip kaltinamąją, bet ir pateikus priešpriešinį skundą privataus kaltinimo tvarka, atstovavo kaip privačią kaltintoją, nukentėjusiąją. Kadangi dėl L. R. kaltinimų J. K. buvo išteisintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino L. R. gynėjo prašymo iš J. K. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi paliekamas galioti išteisinamasis nuosprendis J. K. atžvilgiu, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti L. R. prašymo priteisti iš J. K. L. R. patirtas atstovavimo išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

93Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

94išteisintojo ir privataus kaltintojo J. K., išteisintosios ir privačios kaltintojos L. R., nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo Č. D., nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo G. Š. apeliacinius skundus atmesti.

95Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. K. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam ir kilnojamam turtui – ½ 0,1442 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ) esančiam ( - ), kurio turto bendrasavininkė V. K., asmens kodas ( - ) priekabai „duomenys neskelbtini“, valstybinis numeris ( - ), identifikavimo numeris ( - ); automobiliui „Audi A4“, valstybinis numeris ( - ) identifikavimo numeris ( - ).

96Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. R. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 6. 1. L. R. J. K. teismui pateiktame privataus kaltinimo skunde pagal BK 154... 7. 2. J. K. L. R. teismui pateiktame priešpriešiniame privataus kaltinimo skunde... 8. taip pat, J. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku,... 9. taip pat, J. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, laidos „duomenys... 10. 3. J. K. G. Š. pirmosios instancijos teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 11. 4. J. K. Č. D. pirmosios instancijos teismui BPK 411 straipsnio nustatyta... 12. taip pat J. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, laidos „duomenys... 13. taip pat J. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, laidos „duomenys... 14. 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu L. R.... 15. II.... 16. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 17. 6. Apeliaciniu skundu išteisintasis ir privatus kaltintojas J. K. prašo... 18. 6.2. Pasak apelianto, nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad, aiškindamas... 19. 6.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Trumpasis įrašas yra ne autentiškas... 20. 6.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo buvo prašoma paskirti... 21. 6.5. Pasak apelianto, teismas nuosprendyje aprašytais ekspertų Ž. P. ir B.... 22. 6.6. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ,,< ... > jau vien... 23. 6.7. Pažymima, kad specialistai netyrė, ar mobiliojo ryšio telefone laikas... 24. 6.8. Apeliantas nurodo ir tai, jog nuosprendyje netinkamai įvertinta ta... 25. 6.9. Apeliantas nurodo, kad sukurdama netikrą garso įrašą (naujos prasmės... 26. 7. Apeliaciniu skundu išteisintoji ir privati kaltintoja L. R. prašo pakeisti... 27. 7.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis,... 28. 7.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas... 29. 7.3. Apeliantė L. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 30. 7.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. R. dar 2015 m. buvo visuomenei... 31. 7.5. Pažymima, kad J. K. apklausiamas teismo posėdžio metu pasisakė, kad... 32. 7.6. Pažymima, kad J. K. pokalbiai su G. Š. ir Č. D. iš tiesų vyko ir... 33. 7.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad straipsnyje „( - ) miesto meras... 34. 7.8. Atkreipiamas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas... 35. 7.9. Pažymima, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. K., būdamas... 36. 7.10. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Vilniaus apygardos teismui... 37. 8. Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas Č. D. prašo pakeisti Vilniaus... 38. 8.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl J.... 39. 8.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas... 40. 8.3. Apeliantas nurodo, kad iš visos bylos medžiagos matyti, jog J. K.... 41. 8.4. Apelianto nuomone, byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad... 42. 8.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visuomenėje pasklidus J. K. ir L. R.... 43. 8.6. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl tiesioginės... 44. 8.7. Pasak apelianto, J. K. veiksmai turėjo būti vertinami ir tęstinės... 45. 8.8. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo... 46. 8.9. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Vilniaus apygardos teismui... 47. 9. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir privatus kaltintojas G. Š. prašo... 48. 9.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl J.... 49. 9.2. Nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas klaidingai vertino bei... 50. 9.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš visos bylos medžiagos matyti, jog... 51. 9.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. K. byloje nenurodė jokių... 52. 9.5. Atkreipiamas dėmesys, kad būtent L. R. išteisinimo pagrindas, nurodytas... 53. 9.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog bylos aplinkybės patvirtina, kad J. K.... 54. 9.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados... 55. 9.8. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad J. K. veiksmai turėjo būti... 56. 9.9. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, dėl pirmosios instancijos teismo... 57. 9.10. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Vilniaus apygardos teismui... 58. 10. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje... 59. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 60. Išteisintojo ir privataus kaltintojo J. K., išteisintosios ir privačios... 61. Dėl nurodomų BPK normų pažeidimų... 62. 11. Kaip matyti iš visų apeliacinių skundų turinio, apeliantai nesutinka su... 63. 12. Pažymėtina, kad BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad... 64. Dėl teismo šališkumo... 65. 13. Nukentėjusieji ir privatūs kaltintojai Č. D. ir G. Š. apeliaciniuose... 66. 13.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr.... 67. 13.2. Šiuo atveju apeliantų argumentai dėl teismo šališkumo remiasi... 68. Dėl išteisintojo ir privataus kaltintojo J. K. apeliacinio skundo argumentų... 69. 14. J. K. privataus kaltinimo skunde L. R. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį... 70. 14.1. J. K., prašydamas L. R. pripažinti kalta dėl šmeižto, didelį... 71. 14.2. Nors apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada,... 72. 14.3. Kad Trumpasis ir Ilgasis įrašai yra vientisi (autentiški) patvirtina... 73. 14.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialistai netyrė, ar mobiliojo... 74. 14.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo buvo prašoma paskirti... 75. 14.6. Apeliantas nurodo, jog nuosprendyje netinkamai įvertinta aplinkybė, kad... 76. 14.7. 2015 m. vasario 25 d. daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu L. R. STT... 77. 14.8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada,... 78. 14.9. Įvertinusi tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,... 79. Dėl išteisintosios ir privačios kaltintojos L. R., nukentėjusiųjų ir... 80. 15. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, L. R. privataus kaltinimo tvarka... 81. 15.1. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvada, jog J. K.... 82. 15.2. Straipsnyje „( - )miesto meras reikalauja L. R. atsakomybės ir prašo... 83. 15.3. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi J. K., L. R., Č. D., G. Š.... 84. 15.4. Č. D. ir G. Š. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog J. K. veiksmai... 85. Dėl tolesnio J. K. ir L. R. nuosavybei priklausančio turto arešto taikant... 86. 16. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskyrė... 87. 16.1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi paskyrė... 88. 16.2. Kadangi paliekamas išteisinamasis nuosprendis visoje apimtyje,... 89. Dėl proceso išlaidų... 90. 17. Apeliaciniu skundu išteisintoji ir privati kaltintoja L. R. prašo... 91. 17.1. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas... 92. 17.2. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad L. R. gynėjas gynė... 93. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 94. išteisintojo ir privataus kaltintojo J. K., išteisintosios ir privačios... 95. Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. K. nuosavybės teise... 96. Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. R. nuosavybės teise...