Byla 2-681/2014
Dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis ir skolos raštelių pripažinimo niekiniais bankroto byloje Nr. B2-1116-368/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. Š. ir D. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-686-368/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį atsakovams A. Š., D. Š. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Berneda“ dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis ir skolos raštelių pripažinimo niekiniais bankroto byloje Nr. B2-1116-368/2013.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Berneda“. 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas patvirtino BUAB „Berneda“ kreditorių reikalavimus, tarp jų trečios eilės atsakovo A. Š. reikalavimą 300 000 Lt sumai ir atsakovės D. Š. reikalavimą – 2 942 828,31 Lt sumai.

5Ieškovas AB DNB bankas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekiniais tarp atsakovų sudarytus skolos raštelius dėl 3 242 828,31 Lt paskolų BUAB „Berneda“ suteikimo, pripažįstant, kad paskolos sutartys tarp atsakovų dėl 3 242 828,31 Lt paskolų BUAB „Berneda“ suteikimo nebuvo sudarytos. Šio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovų A. Š. ir D. Š. trečios eilės kreditorinių reikalavimų galiojimą BUAB „Berneda“ bankroto byloje iki tol, kol byla pagal pareikštą ieškinį bus užbaigta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

6Ieškovas taipogi prašė teismo išreikalauti iš BUAB „Berneda“ bankroto administratoriaus įrodymus.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovo prašymus tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės D. Š. 2 942 828,31 Lt dydžio ir atsakovo A. Š. 300 000 Lt dydžio trečios eilės kreditorinių reikalavimų galiojimą BUAB „Berneda“ bankroto byloje iki byla bus užbaigta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

9Teismas pažymėjo, kad, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus ir paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, o tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą. Teismo pareiga yra užtikrinti viešo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti viešąjį interesą. Preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą ir atsižvelgęs į tai, kad, tuo atveju, jei i ieškinys būtų patenkintas, atsakovai A. Š., D. Š. neturėtų ginčijamos sumos finansinių reikalavimų BUAB „Berneda“ bankroto byloje, teismas sprendė esant pagrindą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu atsakovai A. Š. ir D. Š. prašo panaikinti 2014 m. vasario 13 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Apeliantų kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia ir prejudicinę galią turinčia teismo nutartimi. Dėl to aplinkybė, kad apeliantai yra BUAB „Berneda“ kreditoriai bendrai 3 242 828,31 Lt sumai, negali būti ginčijama jokio kitoje byloje.

132. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukuria grubią šalių interesų disproporciją. Teismui sustabdžius apeliantų kreditorinių reikalavimų galiojimą, ieškovo kreditorinis reikalavimas sudaro daugiau nei pusę visų BUAB „Berneda“ patvirtintų kreditorių reikalavimų. Taigi per visą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį, ieškovas galės vienašališkai priimti sprendimus BUAB „Berneda“ kreditorių susirinkimuose. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, kuri suformuota civilinėje byloje Nr. 2-425/2006.

143. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškinio aiškų nepagrįstumą patvirtina BUAB „Berneda“ administratoriaus pateikti rašytiniai įrodymai. Taigi teismas preliminariai tinkamai neįvertino ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis teigia, kad apeliantų kreditorinių reikalavimų pagrindo galiojimo klausimas BUAB „Berneda“ bankroto byloje nebuvo sprendžiamas. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, kurie tvirtina, kad BUAB „Berneda“ bankroto byla nėra pakankamų duomenų, patvirtinančių apeliantų kreditorinių reikalavimų pagrįstumą. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinama, kad bylos nagrinėjimo metu BUAB „Berneda“ bankroto byloje apeliantų ginčijamų kreditorinių reikalavimų balsais nebūtų priimti kreditorių susirinkimų nutarimai.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

18Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Vėtrūna“ v. UAB „KG Constructions“ ir kt., bylos Nr. 2-2476/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Bradley Enterprises Limited v. UAB „Krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 2-50/2014).

19Dėl ieškovo reikalavimo preliminaraus pagrįstumo

20Nagrinėjamu atveju pareikštu reikalavimu ieškovas siekia nuginčyti tarp atsakovų sudarytus sandorius, kurių pagrindu Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtino BUAB „Berneda“ bankroto byloje apeliantų A. ir D. Š. trečios eilės kreditorinius reikalavimus bendrai 3 242 828,31 Lt sumai. Apeliantų teigimu jų įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai negali būti ginčijami, ir tai patvirtina ieškovo reikalavimų prima facie nepagrįstumą.

21Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. Keregalvis v. BUAB ,,Auto 1“, bylos Nr. 3K-7-328/2012). Taigi, nutarčiai, kuria patvirtinami kreditoriaus reikalavimai, iš principo būdingos analogiškos savybės kaip ir teismo sprendimui (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).

22Paprastai kreditoriaus teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuris yra patvirtintas teismo nutartimi, įgyvendinama Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paduodant atskirąjį skundą dėl tokios nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tačiau tais atvejais, kai toks kreditorius dėl objektyvių priežasčių nurodyta teise pasinaudoti negalėjo dėl to, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą, neturi būti užkirsta galimybė prašyti teismo tokį reikalavimą patikslinti, taigi ir pašalinti kitą kreditorių iš sąrašo. Priešingu atveju būtų paneigti bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. LUAB „Lietuvos aidas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-308/2013). Ieškovas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties apeliacine tvarka neskundė, tačiau pareiškė ieškinį, kuris savo esme (turiniu) tolygus reikalavimui patikslinti apeliantų kreditorinius reikalavimus. Vadinasi, ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, nors ir yra išimtinis, tačiau galimas. Pažymėtina, kad iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio negalima spręsti jį esant akivaizdžiai nepagrįstą, todėl atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo prima facie doktrinos taikymo pripažįstami nepagrįstais. Ar yra pagrindas patikslinti apeliantų kreditorinius reikalavimus, paaiškės teismui išnagrinėjus šį klausimą iš esmės pagal šalių pateiktus įrodymus.

23Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir šalių interesų pusiausvyros

24Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vystyk“ v. UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, bylos Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Aukso centras“ v. UAB „Kornas“ ir kt., bylos Nr. 2-338/2013). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, jeigu jų sukeliamos pasekmės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams.

25Konstatuota, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl apeliantų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų teisėtumo – jų tikslinimo. Pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apeliantai neapibrėžtam laikui eliminuojami iš BUAB „Berneda“ bankroto procedūrų, t. y. jiems de jure atimama galimybė pasinaudoti ĮBĮ kaip BUAB „Berneda“ kreditoriams suteiktomis teisėmis (pvz., balsuoti kreditorių susirinkimuose (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokios apeliantams kylančios teisinės pasekmės pagal esamą faktinę situaciją – jų kreditoriniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, akivaizdžiai neproporcingos taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams. Paliekant galioti apeliantams nustatytą suvaržymą ir šioje byloje priėmus jiems palankų teismo sprendimą, jų teisėms ir interesams padaryti pažeidimai negalint pasinaudoti ĮBĮ suteikiamomis teisėmis BUAB „Berneda“ bankroto procese negalėtų būti kompensuojami. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį ieškovas motyvuoja tikslu užtikrinti BUAB „Berneda“ bankroto procedūrų teisėtumą, tačiau toks siekis nepateisina apeliantų atžvilgiu nustatytų suvaržymų sukeliamų pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo kontrolę, esant suinteresuotų asmenų skundui, vykdo teismas (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Tokiu būdu užtikrinamas bankroto procedūrų teisėtumas. Dėl to ieškovo nuogąstavimai, kad neapribojus apeliantų, kaip BUAB „Berneda“ kreditorių, teisių nebus užtikrintas įmonės bankroto procedūrų skaidrumas atmestini kaip nepagrįsti. Vien tik aplinkybė, kad apeliantai dalyvaus sprendžiant klausimus, kurie pagal kompetenciją priskirtina kreditorių susirinkimui, nereiškia, kad tokie sprendimai bus neteisėti ar pažeis kitų kreditorių teises, ar kad dėl jų neabejotinai kils teisminiai ginčai, kurie trikdytų BUAB „Berneda“ bankroto procedūrų vykdymą. Šiai dienai apeliantų kreditoriniai reikalavimai yra galiojantys, patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl jų teisės negali būti neproporcingai varžomos vien tik tuo pagrindu, kad kitam skolininko kreditoriui kyla abejonių dėl jų reikalavimo visiško ar dalinio pagrįstumo.

26Apibendrinant tai, kas išdėstyta, būtina konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas taikyti ieškovo reikalavimų užtikrinimo priemones, klaidingai įvertino faktinę situaciją bei netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Šie teisės normų taikymo pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtą ir apeliantų teisių neproporcingą suvaržymą sąlygojusią nutartį, todėl yra pagrindą panaikinti jos dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

28panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi iškėlė bankroto... 5. Ieškovas AB DNB bankas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti... 6. Ieškovas taipogi prašė teismo išreikalauti iš BUAB „Berneda“ bankroto... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovo prašymus... 9. Teismas pažymėjo, kad, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu atsakovai A. Š. ir D. Š. prašo panaikinti 2014 m. vasario... 12. 1. Apeliantų kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia ir... 13. 2. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukuria grubią šalių... 14. 3. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo ieškinys yra... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti kaip... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 18. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 19. Dėl ieškovo reikalavimo preliminaraus pagrįstumo ... 20. Nagrinėjamu atveju pareikštu reikalavimu ieškovas siekia nuginčyti tarp... 21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo... 22. Paprastai kreditoriaus teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuris... 23. Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir šalių interesų pusiausvyros ... 24. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis... 25. Konstatuota, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl apeliantų teismo... 26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, būtina konstatuoti, kad pirmosios... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 28. panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties dalį,...