Byla 1S-14-449/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios D. K. gynėjo Giedriaus Danėliaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria priimtas sprendimas dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių nuteistajai D. K. vykdymo tvarkos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė ir 350 MGL dydžio (13 181 eurų) bauda, paskirta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimu trejiems metams bausme, ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir 350 MGL dydžio (13 181 eurų) bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. vasario 7 d.

2Teisėjas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kitais neįvykdytais nuosprendžiais ir išnagrinėjęs nuteistosios gynėjo skundą,

Nustatė

3Iš skundžiamos Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties matosi, kad ja pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 347, 361, 362 straipsniais, priėmė sprendimą dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių nuteistajai D. K. vykdymo tvarkos.

4Nustatyta, kad skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu D. K. buvo neįvykdyti trys įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai:

51. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu D. K. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, BK182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, BK 220 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiai sutapčiai, subendrintos bausmių apėmimo būdu, o kitos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

7D. K. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

8Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pakeista Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalis dėl D. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, ir D. K. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 220 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 2 dalį.

9Panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalis dėl D. K. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis:

10D. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams.

11Panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalis dėl D. K. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis:

12D. K. iš šio kaltinimo išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13Panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, D. K. subendrintos bausmės.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu D. K. paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį subendrintos su šiuo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, subendrinant veikas padarytas esant nusikaltimų sutapčiai, bei dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams.

15Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punktu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant D. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi nuteistosios D. K. kasacinis skundas atmestas.

172.

18Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu D. K. nuteista: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo redakcija) 250 MGL dydžio (9 415 eurų) bauda; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011-06-21 įstatymo redakcija) 350 MGL dydžio (13 181 eurų) bauda; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) 150 MGL dydžio (5 649 eurų) bauda.

19Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, iš dalies sudedant su pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 450 MGL dydžio (16 947 eurų) bauda.

20D. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

21Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 28 nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalis, kuria D. K. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: D. K. pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

22Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalis dėl D. K. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį pakeista:

23D. K. veiksmai iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir D. K. nuteista laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

24Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, subendrintos D. K. paskirtos bausmės.

25Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, D. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintos su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 250 MGL dydžio (9 415 Eur) bauda ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirta 350 MGL dydžio (13 181 Eur) bauda bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

26Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, D. K. paskirtos galutinės subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

273.

28Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu D. K. nuteista pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (kyšio reikalavimas ir priėmimas iš V. M.) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (kyšio reikalavimas ir priėmimas iš E. R., D. Ž.) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (kyšio reikalavimas ir priėmimas iš K. R.) 350 MGL dydžio (13 181 eurų) bauda.

29Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir 350 MGL dydžio (13 181 eurų) bauda.

30Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. vasario 7 d.

31Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant D. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

32Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi nuteistosios D. K. ir Panevėžio apygardos prokuratūros apeliaciniai skundai atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi atmestas nuteistosios D. K. kasacinis skundas.

33Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino D. K. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pakeista subendrinta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams ir 350 MGL dydžio (13 181 Eur) baudą. Į bausmės laiką įskaitė suėmimo laikotarpį nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. vasario 7 d. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 metams, įpareigojo D. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

34Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros skundas atmestas.

35Skundžiama 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos klausimą išsprendė dar kartą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams ir 350 MGL dydžio (13 181 eurų) bauda, paskirta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu trejiems metams, D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir 350 MGL dydžio (13 181 eurų) baudą. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. vasario 7 d. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

36Nuteistosios D. K. gynėjas G. Danėlius skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi subendrintą laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams ir 350 MGL dydžio (13 181 eurų) baudą, paskirtą Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu bei jį keitusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, subendrinti bausmių apėmimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. pakeista bausme ir paskirti D. K. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams ir 350 MGL dydžio (13 181 eurų) baudą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

37Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįvertinus dirbtinio bylų suskaidymo ir nevertinat bausmės tikslų.

38Gynėjo skunde nurodoma, kad D. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalis, BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį ir BK 1891 straipsnio 1 dalį. Tyrimo eigoje, apsukinant D. K. padėtį, ikiteisminis tyrimas iš skirtingų epizodų buvo išskirstytas į atskirus ikiteisminius tyrimus dėl skirtingų nusikalstamų veikų, nepaisant to, kad visi D. K. veiksmai buvo vienarūšiai, veikos iš esmės tapačios, o jomis buvo siekiama vieningo tikslo. Išskyrus vieną tyrimą į skirtingus ikiteisminius tyrimus D. K. atžvilgiu dėl skirtingų nusikalstamos veikos epizodų buvo surašyti kaltinamieji aktai, o atskiros baudžiamosios bylos perduotos į teismą, ko pasėkoje priimti savarankiški apkaltinamieji nuosprendžiai. Ikiteisminis tyrimas buvo išskaidytas į atskirus tyrimus nepaisant to, kad visos veikos buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. siekiant tapataus tikslo, per nedidelį laiko tarpą (vertinamasis kriterijus) ir kt. Dviejose bylose vienintelė kaltinamoji buvo D. K., dar vienoje byloje buvo kaltinamas ir A. K..

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartyje yra pažymėta apie tokias teisines situacijas, kai asmeniui per nedidelį laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas ikiteisminiai tyrimai, kartu ir baudžiamosios bylos yra išskiriamos (išskaidomos) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, kelias baudžiamąsias bylas ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Nutartyje nurodyta, kad „Apskritai nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per nedidelį laikotarpį padarius kelias nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje“. Taikant BK 63 straipsnį, laikomasi BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta galutinė subendrinta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kai po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo kitoje byloje nustatoma, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal paskutinį nuosprendį, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė paprastai negali būti griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos nusikalstamos veikos būtų tiriamos vienoje byloje. Tokiais atvejais paskutiniu nuosprendžiu skiriama bausmė negali būti griežtinama vien tuo pagrindu, kad asmuo turi teistumą pagal nuosprendį pirmojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013, Teismų praktika. 2013, 40, p. 277-286).

40Teismų praktika, kai asmeniui per neilgą laikotarpi padarius kelias nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą, vertintina neigiamai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2K-203/2014, 2K-174/2014).

41Gynėjo nuomone, ikiteisminio tyrimo išskaidymas lėmė, kad skundžiama nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė yra iš esmės griežtesnė už tą bausmę, kuri galėjo būti paskirta, jeigu ikiteisminiai tyrimai nebūtų buvę atskirti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja aiškią praktiką ir nurodo, kad tai yra nepagrįsta ir neteisėta bei akivaizdžiai suvaržo teisiamo asmens teises ir jo teisėtus interesus. Būtent skundžiama nutartimi ir buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė, kuri gaunama sudėjus bausmes gautas dirbtinai išskaidžius vieną ikiteisminį tyrimą. Skunde nurodoma, kad dviejose iš trijų bylų kaltinamoji buvo D. K., dvi iš trijų bylų buvo nagrinėjamos identišku laiku, o visose trijose bylose nagrinėjamas tas pats laikotarpis, to paties juridinio asmens (UAB „( - )“) ūkinė komercinė veikla.

42Skunde gynėjas nurodo, kad D. K. veiksmai yra padaryti idealiąja sutaptimi, todėl taikytinas bausmių apėmimas. Nors nusikalstamos veikos ir buvo padarytos skirtingais D. K. veiksmais, tačiau, pasak gynėjo, kai kuriais atvejais teismų praktika skirtingus kaltininko veiksmus įvertina kaip idealią nusikaltimų sutaptį (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-670/2007, 2K-70/2012, Nr. 2K- 194/2012). Idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jei jie padaromi per trumpą laiko tarpą, veiksmai tarpusavyje susiję, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant nusikalstamų veikų sutapčiai, nepakanka konstatuoti tik patį sutapties faktą - būtina nustatyti ir atitinkamą jos formą, ji turi būti tikslinama, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra ideali, ar reali sutaptis, nes nuo to priklauso atitinkamo sprendimo svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai. Baudžiamajame įstatyme realios ir idealios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos, todėl kiekvienu atveju, tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra reali ar ideali (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-4-699/2015, 2K-144- 489/2015, 2K-385/2014, 2K-P-78/2012).

43Ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Nustačius, kad viena veika atitinka kelių nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) sudėties požymius, ideali sutaptis konstatuojama įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pažeistų vertybių santykį, nusikalstamų veikų baigtumo momentą, laiko tarpą tarp jų, taip pat vadovaujantis baudžiamojo įstatymo normų konkurencijos įveikimo taisyklėmis. Tai nurodyta ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos, nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir esant nusikalstamų veikų sutapčiai, apžvalgoje. Gynėjas remiasi ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-575-106-2012, kurioje nurodyta, kad: „Tai buvo tik tam tikri etapai siekiant konkretaus tikslo - apgaule gauti draudiminę išmoką. Nusikalstamas veikas A. K. padarė norėdama padaryti sukčiavimą, tai jos sumanymo vieninga tąsa, be šių nusikalstamų veikų padarymo ji negalėtų padaryti ir sukčiavimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija minėtą situaciją vertina kaip idealiąją keturių nusikaltimų sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.“

44Gynėjas nurodo ir tai, kad pagal BK 63 straipsnio 10 dalį nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino, kad D. K. atskirais sprendimais buvo pripažinta kalta dėl tęstinės nusikalstamos veikos - apgaulingo buhalterinės apskaitos (to paties ūkio subjekto UAB „( - )“) tvarkymo ir svetimo turto pasisavinimo (to paties ūkio subjekto).

45Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006) (Teismų praktika 26, p. 239). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

46Gynėjas skunde nurodo ir apie tai, kad skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikant BK 63 straipsnio 9 dalį ir skiriant galutinę subendrintą bausmę, kaip ir skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

47D. K. po nusikalstamų veikų padarymo 2011 - 2012 metais daugiau nenusikalto, ankščiau nebuvo teista, nebausta administracine tvarka, dirba, charakterizuojama teigiamai. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog ji turi tvirtus socialinius ryšius, o jos padaryti nusikaltimai nebuvo smurtinio pobūdžio ir nesukėlė sunkių pasekmių, jokios turtinės žalos valstybei nepadarė (nė vienoje byloje nėra pareikšto civilinio ieškinio), šios aplinkybės, pasak gynėjo, leidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekiami ir atidedant bausmės vykdymą maksimaliam trejų metų terminui.

48Gynėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti: tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimu prevenciją ir pasirinktu priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

49Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kuri įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

50Nė vienu iš priimtų teismo nuosprendžių D. K. nebuvo paskirtas realus laisvės atėmimas, t. y. visais atvejais buvo taikomas BK 75 straipsnis, bausmės vykdymą atidedant, taigi visi apkaltinamuosius nuosprendžius priėmę teismai konstatavo faktą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant realaus laisvės atėmimo.

51Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime, nurodoma, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis - sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas; priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą. Gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas ir paskirti adekvačią bei protingą bausmę D. K..

52Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų praktikoje vertinamas laikotarpis, praėjęs nuo veikų padarymo iki bausmės atlikimo. Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje byloje Nr. 2K-7-6/2013 pažymėta, kad „nusikalstamų veikų tyrimo išskaidymas į atskiras bylas faktiškai lėmė tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki galutinio nuosprendžio <...> įsiteisėjimo praėjo beveik treji metai. Atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų sudėtingumą tokia proceso trukmė nagrinėjamoje byloje laikytina pernelyg ilga ir tai teismas tai pat turėjo įvertinti“. Šiuo konkrečiu atveju nuo veikų padarymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo daugiau nei ketveri metai, per kuriuos D. K. nepadarė jokios nusikalstamos veikos.

53Nuteistosios gynėjo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realaus laisvės atėmimo. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu skirti individualizuotas, adekvačias padarytoms nusikalstamoms veikoms ir teisingas bausmes. Bausmės individualizavimas itin priklauso nuo konkrečios situacijos faktinių aplinkybių. Labai svarbu įvertinti ryšį tarp tikslo, kuris tikėtinai būtų pasiektas konkrečia bausme ir neigiamo bausmės poveikio - jo intensyvumo, kitų nei nuteistasis asmenų, kurie jį tikėtinai patirs, skaičiaus, jų ryšio su nusikalstama veika, t. y. kiekvienu atveju reikšmingas proporcingumas tarp realaus ir siektino bausmės rezultato, įvertinant jį ne tik vieno nuteisto asmens, tačiau ir jo aplinkos bei visos visuomenės interesų užtikrinimo požiūriu.

54Laisvės atėmimo bausmės tikslas - fizinė nuteistojo izoliacija nuo visuomenės, visų pirma, siekiant ją apsaugoti nuo pavojingo visuomenės nario pakartotinio nusikalstamo elgesio ateityje. Šia bausme iš nuteistojo atimama galimybė daryti didelį skaičių naujų nusikalstamų veikų, kurias jis galimai padarytų būdamas laisvėje. Šiuo aspektu svarbu tai, kad ne kiekvienas nusikalstamas veiksmas rodo, jog neteisėtas elgesys, pažeidžiantis esmines visuomenės vertybes ir reiškiantis nusikalstamos veikos padarymą, bus kartojamas ateityje. Kiekviena, o ypač pati griežčiausia, kokia pripažįstamas laisvės atėmimas, bausmė turi siekti ne tik represyvių tikslų. Kiekvienu atveju skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, greta nukentėjusiojo interesų apgynimo, teisinės taikos atkūrimo turi būti užtikrinama ir veiką padariusio asmens resocializacija, tam tikra jo požiūrio, kuris formuos tolesnį jo elgesį tiek įprastose kasdienėse, tiek konfliktinėse, provokuojančiose situacijose, korekcija, pozityvaus požiūrio į taikius visuomeninius santykius formavimas. Didelis dėmesys turi būti skiriamas asmens integracijai į visuomenę, pozityvių socialinių įgūdžių formavimui, kurie užtikrintų, kad asmuo nenusikals ateityje. Įgyvendinti šį tikslą itin sudėtinga, kai asmuo yra išskiriamas iš visuomenės, nuo jos izoliuojamas, įkalinant jį laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Taigi ši bausmė turėtų būti skiriama tik absoliučiai išimtiniais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra toks didelis, o pakartotinis nusikalstamas asmens elgesys toks tikėtinas, kad vienintelė adekvati reakcijos priemonė yra laisvės atėmimas.

55Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kiekvienu atveju reiškia asmens gyvenimo dezorganizavimą, atskirais atvejais sukelia gerokai didesnę žalą nei pats nusikalstamas įvykis, kadangi į laisvės atėmimo įstaigą perkeltas asmuo patiria realią grėsmę būti veikiamas tiesioginės neigiamos įtakos, jo integracija po kelių metų laisvės atėmimo atgal į visuomenę tampa itin apsunkinta ar net apskritai nebeįmanoma. Asmens izoliacija atima galimybę gilinti profesinę patirtį, formuoti darbui reikalingus įgūdžius, kurti šeimą ir vystyti socialinius ryšius. Dėl sumenkusių socialinių įgūdžių asmuo, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, gali tapti našta visuomenei, valstybei. Priešingai - neskyrus laisvės atėmimo bausmės, asmuo gali kurti pridėtinę vertę visai visuomenei, ugdydamas save kaip pozityvių nuostatų visuomenės narį.

56Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, „bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingai bausmei paskirti.“ (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Teismas, skirdamas bausmę, turi vadovautis principu, jog būtina parinkti minimaliausią įmanomą bausmę, kurios paskyrimas vis dar atitiktų teisingumo principą, įgyvendintų bausmės tikslus ir būtų ne pernelyg suvaržantis asmens, kuriam skiriama bausmė, teisinę padėtį. Šiuo atveju balansas tarp nusikalstama veika pažeistų interesų turi būti labai atidžiai įvertinamas.

57Gynėjas nurodo, kad nusikalstamos veikos nebuvo smurtinio pobūdžio, nebuvo susijusios su kokiomis nors agresyvų elgesį žyminčiomis itin pavojingomis visuomenei aplinkybėmis, kas tiesiogiai rodytų D. K. buvimo visuomenėje pavojingumą. Beveik visos D. K. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos sunkinančiomis atsakomybę aplinkybėmis, nesukėlė sunkių pasekmių. D. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, dirba, neteista. Viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu D. K. atvykdavo į visas apklausas, atsakingai dalyvavo procese, nepažeidinėjo kardomųjų priemonių, procesui netrukdė ir savo elgesiu pateisino teisėsaugos institucijų ir teismo pademonstruotą pasitikėjimą bei įrodė, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

58Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 16 d. nuosprendžiu skirdamas galutinę subendrintą bausmę pažymėjo, kad bausmė nėra kerštas, o realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų daug didesnę žalą ir neigiamai paveiktų D. K. turimus teigiamus socialinius ryšius.

59Gynėjo nuomone, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas D. K. prieštarautų teisingumo principui. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

60Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

61Nuteistosios D. K. gynėjo skundas tenkinamas iš dalies.

62Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

63Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 347 straipsnis reglamentuoja kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymą. Šiame straipsnyje nurodyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Teismas, vadovaudamasis BK 63 ir 64 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį, kurioje subendrinus visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nuteistajam nustatoma galutinė bausmė. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

64Nagrinėjamu atveju skirtingi teismai bei tas pats teismas, tačiau skirtingu laiku, nagrinėjo tris to paties asmens (D. K.) baudžiamąsias bylas. Pagal teismų praktiką, tokiu atveju teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų paskirta priimant vieną nuosprendį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007 ir kt.). Šiame kontekste pastebėtina, kad asmens teisinė padėtis negali būti bloginama priklausomai nuo teisėsaugos institucijų atlikto tyrimo kokybės ar bylos nagrinėjimo eigos.

65Šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismui skundžiama nutartimi subendrinus Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, keistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, paskirtą galutinę subendrintą bausmę su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi subendrinta D. K. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, keistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, paskirtomis galutinėmis subendrintomis bausmėmis, akivaizdu, kad D. K. buvo nubausta griežčiau vien dėl to, kad bylos buvo nagrinėjamos atskirais procesais.

66Dėl skundžiamos Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties paduotame skunde gynėjas labai plačiai dėsto argumentus ir dėl D. K. keliais neįvykdytais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo būdo, ir dėl šiai nuteistajai paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydžio, taip pat dėl galimybės taikyti D. K. BK 75 straipsnio nuostatas. Labai plačiai dėstomi baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės teorijos dalykai, remiamasi galiojančia teismine praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėmis nutartimis. Didžioji skundo argumentų dalis skiriama galiojančiai teisminei praktikai, pagal kurią nagrinėjant baudžiamąsias bylas sprendžiami pavienių nusikaltimų ir tęstinių nusikalstamų veikų atribojimo, realių ir idealių nusikalstamų veikų sutapčių nustatymo klausimai. Taip pat praktikai dėl bausmių skyrimo tais atvejais, kai dėl kelių ar keleto nusikalstamų veikų ikiteisminiai tyrimai atskiriami ir to paties asmens atžvilgiu priimamas ne vienas, o keli apkaltinamieji nuosprendžiai. Dėl visų šių klausimų gynėjo skunde ir šioje nutartyje jau išdėstyti argumentai yra teisingi, pagrįsti ir dėl to nėra ginčo.

67Tačiau gynėjo skundas tenkinamas iš dalies, nes šiuo konkrečiu atveju skundžiama nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas ne skunde nurodomu, o kitu pagrindu.

68Gynėjo skundo esmė ta, kad jame prašoma D. K. paskirtas bausmes subendrinti ne dalinio sudėjimo, o apėmimo būdu. Nurodoma, kad D. K. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias ji nuteista keliais nuosprendžiais, pagal aplinkybes yra faktiškai analogiškos, padarytos turint bendrą tikslą, todėl vertintinos tęstinėmis, be to, jos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Visi šie gynėjo argumentai, dėl kurių prašoma keliais nuosprendžiais D. K. paskirtas bausmes subendrinti ne dalinio sudėjimo, o apėmimo būdu, yra nepagrįsti ir atmetami.

69Šie skundo argumentai galėtų būti svarūs jei būtų nagrinėjami teisiamajame posėdyje dar iki nuosprendžio priėmimo arba nagrinėjant bylą ar bylas apeliacine tvarka. Tuo tarpu skundžiama teismo nutartis priimta vadovaujantis BPK 347, 362 straipsniais, ne bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, o jau įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo proceso metu (BPK VII dalis).

70Šiuo atveju, vadovaujantis BPK 347 straipsniu, teismas sprendžia klausimą tik dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos ir subendrina tais nuosprendžiais paskirtas bausmes taikydamas BK 63 arba 64 straipsnius. Bendrinamos bausmės, paskirtos jau įsiteisėjusiais nuosprendžiais, todėl tose bylose išnagrinėti įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami. Įsiteisėjusių nuosprendžių teisėtumas ir pagrįstumas nesvarstomi, o nusikalstamų veikų teisinis vertinimas ir kvalifikavimas neperžiūrimi. Subendrinant keliais įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, bet kuriuo atveju negali būti pakeista tų nuosprendžių esmė.

71Skunde gynėjas pats pripažįsta, kad trim nuosprendžiais D. K. nuteista už nusikalstamas veikas, padarytas skirtingais nuteistosios veiksmais, t .y. jos sudaro realiąją sutaptį. Galima sutikti su skunde dėstomais argumentais, kad kai kurios nusikalstamos veikos galbūt ir galėjo būti įvertintos ne pavienėmis, o tęstinėmis. Tačiau šis klausimas galėtų būti išsprendžiamas tik dar kartą įvertinant išnagrinėtus įrodymus, o tuo pačiu ir peržiūrint ar net keičiant jau įsiteisėjusius nuosprendžius. Nuosprendžio vykdymo procese tokios galimybės nėra ir apie tai jau buvo nurodyta šioje nutartyje. Trim įsiteisėjusiais nuosprendžiais D. K. pripažinta kalta ir nuteista už nusikalstamas veikas, kurios, remiantis šiais nuosprendžiais, sudaro realią sutaptį, jos labai nesiskiria pagal pavojingumą, todėl skundžiama teismo nutartimi galutinė subendrinta bausmė D. K. pagrįstai buvo paskirta taikant ne apėmimą, o dalinį bausmių sudėjimą.

72Tačiau D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra neteisinga ir per griežta dėl kitos priežasties. Nustatyta (tai jau buvo išdėstyta šios nutarties pradžioje), kad D. K. yra neįvykdyti ne du, o trys įsiteisėję nuosprendžiai. O skundžiama teismo nutartimi buvo subendrintos ne visais tais trim nuosprendžiais paskirtos bausmės, o paskutiniuoju įsiteisėjusiu (su pakeitimais) 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir subendrinta bausmė, kurią Panevėžio apygardos teismas ankstesne 2016 m. birželio 8 d. nutartimi irgi paskyrė BPK 347 straipsnio tvarka subendrinus bausmes, paskirtas kitais dviem neįvykdytais 2015 m. kovo 23 d. ir 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiais.

73Skundžiamoje teismo nutartyje ir netgi gynėjo skunde nurodoma apie tai, kad ankstesnė Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis, kuria subendrintos dviem nuosprendžiais paskirtos bausmės, yra įsiteisėjusi ir vykdoma. Tuo ir paaiškinama, kad prie nurodyta teismo nutartimi paskirtos subendrintos 4 metų laisvės atėmimo bausmės teismas dar kartą pridėjo dalį laisvės atėmimo bausmės, paskirtos paskutiniuoju įsiteisėjusiu 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu. Kadangi skundžiama teismo nutartimi paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė viršijo 4 metus, teismas net nesvarstė ir galimybės atidėti bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnį.

74Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad ankstesnė 2016 m. birželio 8 d. nutartis dėl bausmių subendrinimo yra privalomai vykdytina ir kelių įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo tvarka negali būti keičiama, yra nepagrįsta. Priešingai, nurodytu būdu skundžiama nutartimi paskirdamas D. K. galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų pažeidė ir baudžiamojo proceso, ir baudžiamojo kodekso normas.

75Dar kartą pažymėtina, kad nuosprendžių vykdymo procese negali būti keičiama tik pačių įsiteisėjusių teismų nuosprendžių esmė. Tuo tarpu pagal BPK 347 straipsnį priimamas tik sprendimas dėl keliais neįvykdytais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo tvarkos. Be to, nei BPK 347 straipsnis, nei kiti proceso įstatymai nedraudžia tą tvarką keisti atsiradus tam teisiniam pagrindui. Kaip tik tokiu pagrindu šiuo atveju ir buvo trečio apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimas. Todėl, nors ankstesnė 2016 m. birželio 8 d. teismo nutartis dėl bausmių subendrinimo yra įsiteisėjusi ir nepanaikinta, ji neturėjo saistyti pirmosios instancijos teismo ir jis turėjo teisę paskirti D. K. galutinę subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrindamas bausmes, paskirtas D. K. ne vienu nuosprendžiu ir viena nutartimi, o paskirtas trimis nuosprendžiais. Iš tikrųjų paskirdamas galutinę subendrintą bausmę skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 347 straipsnio reikalavimus. Be to, toks bausmių subendrinimas, kurį taikė pirmosios instancijos teismas, yra ir netinkamas BK bendrosios dalies normų, t. y. BK 63 straipsnio 4 dalies ir 9 dalies taikymas. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, šio straipsnio taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nors skundžiama teismo nutartimi galutinė subendrinta bausmė D. K. paskirta vadovaujantis būtent BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, iš tikrųjų šie baudžiamieji įstatymai buvo taikyti netinkamai. Teismas šiuo atveju turėjo prie griežčiausios nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti kitais nuosprendžiais paskirtas švelnesnes bausmes. Tuo tarpu skundžiama teismo nutartimi dalis vienu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta prie jau ankstesne 2016 m. birželio 8 d. nutartimi pagal du kitus nuosprendžius paskirtos subendrintos bausmės. O tai reiškia, kad toks bausmių subendrinimas pažeidžia BK 63 straipsnio nuostatas ir netgi labiau atitinka BK 64 straipsnį, kuris numato bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika.

76Dėl to, kas išdėstyta, skundžiama teismo nutartis yra naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinamos bausmės, kurios D. K. buvo paskirtos įsiteisėjusiais trim nuosprendžiais.

77Tai, kad skundžiama teismo nutartimi galutinė subendrinta bausmė D. K. paskirta pažeidžiant ir BPK, ir BK reikalavimus, nulėmė ir neteisingos, per griežtos galutinės subendrintos bausmės paskyrimą. Gynėjo skunde visiškai pagrįstai nurodoma, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, tais atvejais, kai asmeniui, padariusiam kelias nusikalstamas veikas, bausmės paskiriamos ne vienu, o keliais nuosprendžiais, galutinė subendrinta bausmė negali būti griežtesnė už bausmę, kuri būtų paskirta dėl visų kaltinimų priimant vieną apkaltinamąjį nuosprendį. Nustatyta, kad D. K. iki jau nurodytų trijų nuosprendžių priėmimo teista nebuvo, po to naujų nusikalstamų veikų nepadarė, charakterizuojama iš esmės gerai, visos nusikalstamos veikos nesmurtinės, civiliniai ieškiniai nepareikšti. Skiriant galutinę subendrintą bausmę, vadovaujamasi bausmės paskirtimi (BK 44 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), o taip pat bausmių skyrimo motyvais, kurie išdėstyti jau priimtuose įsiteisėjusiuose nuosprendžiuose. Taip pat atsižvelgiama į susiklosčiusią teisminę praktiką dėl bausmių skyrimo kitose analogiškose baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų nuosavybei ir finansų sistemai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, daroma išvada, kad skirti D. K. griežtesnę negu 4 metų laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo, nes tai neatitiktų nei jos padarytų nusikalstamų veikų, nei jos asmenybės pavojingumo.

78Gynėjo skundo argumentai dėl BK 75 straipsnio taikymo taip pat pagrįsti. Pirmiausia atsižvelgiama į visas jau aptartas aplinkybes, turėjusias reikšmės skiriamos galutinės subendrintos bausmės rūšiai ir dydžiui. Be to, ypač svarbu atsižvelgti ir į tai, kad visais trim jau įsiteisėjusiais nuosprendžiais teismai D. K. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo padarę išvadas, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Netgi ankstesne 2016 m. birželio 8 d. nutartimi paskyręs subendrintą bausmę pagal du nuosprendžius, teismas ir šios subendrintos bausmės vykdymą atidėjo. Dar kartą pažymėtina, kad įsiteisėjusių teismo nuosprendžių esmė negali būti keičiama. O tai, kad šiuo atveju galutinė subendrinta bausmė D. K. skiriama subendrinant ne dviem, o trim nuosprendžiais paskirtas bausmes, padėties nekeičia tiek ir taip, kad būtų pagrindas daryti išvadą dėl būtinumo skirti nuteistajai realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl D. K. yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą didžiausiam įstatyme numatytam terminui. Daroma išvada, kad nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.

79Skundžiama nutartimi teismas į paskirtą bausmę įskaitė D. K. suėmimo laiką nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. vasario 7 d. Tas pats laikas įskaitomas ir į iš naujo paskiriamą bausmę, tačiau tai yra ne suėmimo, o pagal 2015 m. spalio 8 d. nuosprendį jau atlikta bausmės dalis. Taikant BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. K. atidedamas 3 metams ir jai skiriami tokie įpareigojimai, kurie jau buvo paskirti paskutiniuoju, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu. Nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos pradedamas skaičiuoti ir bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

80Iš trijų jau nurodytų įsiteisėjusių nuosprendžių matosi, kad jais buvo ne tik paskirtos bausmės, bet ir sprendžiami kiti klausimai. Pvz., 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu D. K. taikytas turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis), šiuo ir kitais nuosprendžiais išspręsti ir kiti nuosprendžio klausimai. Tose dalyse nuosprendžiai turi būti vykdomi atskirai, kitų klausimų pirmosios instancijos teismas nesprendė ir skundžiama teismo nutartimi.

81Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 347 straipsniu,

Nutarė

82Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria priimtas sprendimas dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių nuteistajai D. K. vykdymo tvarkos, panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

83Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, nuteistajai D. K. paskirtas bausmes:

  • Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, paskirtą subendrintą laisvės atėmimo 2 metams ir 7 mėnesiams bausmę,
  • Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 28 nuosprendžiu, paskirtą subendrintą laisvės atėmimo 3 metams bausmę,
  • Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo 3 metams ir 6 mėnesiams bausmę ir 350 MGL dydžio (13 181 eurų) baudą,
subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti nuteistajai D. K. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 350 MGL dydžio (13 181 eurų) baudą.

84Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti D. K. pagal Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendį iš dalies atliktą bausmę laisvės atėmimą nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. vasario 7 d.

85Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir nuteistajai paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

86Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirti nuteistajai D. K. įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

87Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo 2016 m. lapkričio 28 d.

88Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas... 2. Teisėjas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kitais neįvykdytais... 3. Iš skundžiamos Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties... 4. Nustatyta, kad skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu D. K. buvo... 5. 1. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu D. K. nuteista... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6... 7. D. K. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepadarius... 8. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pakeista... 9. Panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalis... 10. D. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, nustatytą BK 222 straipsnio 1... 11. Panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalis... 12. D. K. iš šio kaltinimo išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo... 13. Panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalis,... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu,... 15. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punktu bausmės vykdymas... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi nuteistosios D.... 17. 2.... 18. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu D. K. nuteista:... 19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi,... 20. D. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika,... 21. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 28 nuosprendžiu Panevėžio... 22. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalis dėl D. K.... 23. D. K. veiksmai iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies... 24. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4... 25. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, D.... 26. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, D. K. paskirtos... 27. 3.... 28. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu D. K. nuteista... 29. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos... 30. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir... 31. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo... 32. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi nuteistosios D.... 33. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi, vadovaudamasis... 34. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi Panevėžio... 35. Skundžiama 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas... 36. Nuteistosios D. K. gynėjas G. Danėlius skunde prašo panaikinti Panevėžio... 37. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta... 38. Gynėjo skunde nurodoma, kad D. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartyje yra... 40. Teismų praktika, kai asmeniui per neilgą laikotarpi padarius kelias... 41. Gynėjo nuomone, ikiteisminio tyrimo išskaidymas lėmė, kad skundžiama... 42. Skunde gynėjas nurodo, kad D. K. veiksmai yra padaryti idealiąja sutaptimi,... 43. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo... 44. Gynėjas nurodo ir tai, kad pagal BK 63 straipsnio 10 dalį nelaikoma, kad... 45. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę... 46. Gynėjas skunde nurodo ir apie tai, kad skiriant bausmę turi būti... 47. D. K. po nusikalstamų veikų padarymo 2011 - 2012 metais daugiau nenusikalto,... 48. Gynėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą... 49. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat... 50. Nė vienu iš priimtų teismo nuosprendžių D. K. nebuvo paskirtas realus... 51. Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime, nurodoma, kad... 52. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų praktikoje vertinamas... 53. Nuteistosios gynėjo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realaus... 54. Laisvės atėmimo bausmės tikslas - fizinė nuteistojo izoliacija nuo... 55. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kiekvienu atveju reiškia asmens... 56. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, „bausmė yra teisinga... 57. Gynėjas nurodo, kad nusikalstamos veikos nebuvo smurtinio pobūdžio, nebuvo... 58. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 16 d. nuosprendžiu skirdamas... 59. Gynėjo nuomone, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas D. K.... 60. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų... 61. Nuteistosios D. K. gynėjo skundas tenkinamas iš dalies.... 62. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis naikinama ir dėl... 63. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 347 straipsnis reglamentuoja kelių... 64. Nagrinėjamu atveju skirtingi teismai bei tas pats teismas, tačiau skirtingu... 65. Šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismui skundžiama nutartimi subendrinus... 66. Dėl skundžiamos Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d.... 67. Tačiau gynėjo skundas tenkinamas iš dalies, nes šiuo konkrečiu atveju... 68. Gynėjo skundo esmė ta, kad jame prašoma D. K. paskirtas bausmes subendrinti... 69. Šie skundo argumentai galėtų būti svarūs jei būtų nagrinėjami... 70. Šiuo atveju, vadovaujantis BPK 347 straipsniu, teismas sprendžia klausimą... 71. Skunde gynėjas pats pripažįsta, kad trim nuosprendžiais D. K. nuteista už... 72. Tačiau D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra neteisinga ir per... 73. Skundžiamoje teismo nutartyje ir netgi gynėjo skunde nurodoma apie tai, kad... 74. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad ankstesnė 2016 m.... 75. Dar kartą pažymėtina, kad nuosprendžių vykdymo procese negali būti... 76. Dėl to, kas išdėstyta, skundžiama teismo nutartis yra naikinama ir dėl... 77. Tai, kad skundžiama teismo nutartimi galutinė subendrinta bausmė D. K.... 78. Gynėjo skundo argumentai dėl BK 75 straipsnio taikymo taip pat pagrįsti.... 79. Skundžiama nutartimi teismas į paskirtą bausmę įskaitė D. K. suėmimo... 80. Iš trijų jau nurodytų įsiteisėjusių nuosprendžių matosi, kad jais buvo... 81. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364... 82. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria priimtas... 83. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9... 84. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi,... 85. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir... 86. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies... 87. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti... 88. Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos...