Byla 1A-42-449/2020
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui G. P., gynėjams: Arūnui Petrauskui, Vytautui Sirvydžiui, nuteistajam G. Z.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. Z. ir G. K. (G. K.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

3G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), G. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5Vadovaujantis BK 682 straipsnio 2 dalimi (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), G. Z. dvejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnautoju, pareigūnu ar eiti jiems prilygintų asmenų pareigas.

6G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakciją) 250 MGL dydžio (9 415 Eur) bauda.

7Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 17 d., t. y. vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir G. K. paskirta galutinė bausmė 248 MGL dydžio (9 339,68 Eur) bauda. G. K. įpareigotas 248 MGL (9 339,68 Eur) dydžio baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

8Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti prie bylos pridėti laikrodis „Ulysse Nardin“ ir 5 000 Eur.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10I.

11Bylos esmė

121.

13G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad dirbdamas valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – VĮ KVJUD) infrastruktūros direktoriumi bei būdamas VĮ KVJUD Viešųjų pirkimų komisijos infrastruktūros objektų, statybos remonto ir kitų darbų bei su jais susijusių paslaugų pirkimams vykdyti pirmininku, vykdydamas savo tarnybines pareigas, numatytas infrastruktūros direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose VĮ KVJUD generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-279, 2016 m. vasario 4 d. nuo

1412.22 val. iki 13 val., kavinėje „Charlie pizza“, esančioje ( - ), prekybos centre „Studlendas“, iš Latvijos Respublikoje registruotos akcinės bendrovės (toliau – AB) „L. T.“ valdybos pirmininko G. K., šiam davus, savo naudai priėmė kyšį – 5 175 Eur vertės rankinį laikrodį „Ulysse Nardin“. Kyšį priėmė už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad kaip rangos darbų užsakovės VĮ KVJUD atstovas, savo įgalinimų ribose, priims AB „L. T.“ palankius ir bendrovės interesus atitinkančius sprendimus įmonei atliekant darbus pagal pasirašytas su VĮ KVJUD statybos rangos darbų sutartis: „Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66a–67a pratęsimu; III statybos etapas – krantinės Nr. 66 rekonstravimas su vietiniais inžineriniais tinklais; IV statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 66, 66a, 67a, 67“; ,,Dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę, Nemuno g. 24, Klaipėda, nauja statyba“. Taip pat už tai, kad ėmėsi aktyvių veiksmų šalinti kliūtis šiems darbams vykdyti: AB „L. T.“ Klaipėdos filialo vadovo M. K. prašymu, 2016 m. vasario 4 d. 10.55 val. telefoninio pokalbio metu, paprašė sau tiesiogiai pavaldaus VĮ KVJUD laikinai einančio Statybos ir eksploatacijos departamento direktoriaus pareigas G. S. įtikinti objekto „Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66a–67a pratęsimu; III statybos etapas – krantinės Nr. 66 rekonstravimas su vietiniais inžineriniais tinklais; IV statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 66, 66a, 67a, 67“, kurio užsakovė VĮ KVJUD, o rangovė AB „L. T.“, statybos darbų techninę priežiūrą vykdančios įmonės UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ techninės priežiūros grupės darbuotojus nesudaryti kliūčių AB „L. T.“ pradėti daryti parengiamuosius darbus, t. y. objekto senų konstrukcijų demontavimo ir pasirengimo naujoms statyboms darbus. AB „L. T.“ pasinaudodama pasiektu, tarpininkaujant G. Z., žodiniu susitarimu, iki 2016 m. kovo 29 d., t. y. iki to laiko, kai darbo projekto dalis „Projekto Nr. 494-16-DP-KD-03, Laida – 0., 2016 m. tomas 1 „Polių pagrindas“, buvo patvirtinta UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ techninio prižiūrėtojo R. S. spaudu „Pritariu statyti“, atliko ne tik objekto senų konstrukcijų demontavimo ir pasirengimo naujoms statyboms darbus, bet ir naujo objekto statybos darbus, kuriems pradėti ir vykdyti nurodyto projekto patvirtinimas buvo būtinas.

15Tęsdamas nusikalstamą veiką G. Z. 2016 m. birželio 16 d. apie 12 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame VĮ KVJUD administracijos pastate, ( - ), iš AB „L. T.“ valdybos pirmininko G. K., šiam davus, savo naudai priėmė kyšį – 0,7 l talpos 48 Eur vertės alkoholinio gėrimo „Hine vintage cognacs“ butelį ir 5 000 Eur, kurie buvo įdėti į alkoholinio gėrimo butelio dėžutę. Kyšį G. Z. priėmė už susitarimo, sudaryto su G. K. susitikimo, įvykusio 2016 m. vasario 4 d. „Charlie pizza“, metu, tolimesnį vykdymą, t. y. už tai, kad G. Z., kaip rangos darbų užsakovės VĮ KVJUD atstovas, savo įgalinimų ribose, t. y. veikdamas teisėtai, priims AB „L. T.“ palankius ir šios bendrovės interesus atitinkančius sprendimus įmonei atliekant darbus pagal pasirašytas su VĮ KVJUD statybos rangos darbų sutartis: „Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66a–67a pratęsimu; III statybos etapas – krantinės Nr. 66 rekonstravimas su vietiniais inžineriniais tinklais; IV statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 66, 66a, 67a, 67“, ,,Dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę, Nemuno g. 24, Klaipėda, nauja statyba“. Be to, šis kyšis priimtas ir už susitarimo, pasiekto 2016 m. vasario 4 d. susitikimo metu, pasinaudoti 2014 m. spalio 31 d. statybos rangos sutartyje Nr. 34-2014-35 esančia spraga, o būtent – nuostatomis, numatančiomis teisę užsakovui reikalauti atlikti pastatytos estakados laikančiųjų konstrukcijų statinius ir dinaminius išbandymus, tačiau neaptariančiomis, kam teks prievolė už šiuos darbus sumokėti, palankiu AB „L. T.“ ir jos atstovams būdu. Vykdydamas šį susitarimą su G. K., G. Z. nesiėmė aktyvių veiksmų ginti jo atstovaujamos užsakovės VĮ KVJUD interesus, aiškinant sutarties nuostatas palankiu užsakovui būdu, t. y. remiantis Objekto techninio projekto konstrukcijų, architektūros ir sklypo sutvarkymo dalies techninės specifikacijos nuostatomis siekti, kad šiuos bandymus privalomai atliktų ir už juos sumokėtų rangovė AB „L. T.“, o patvirtino 2016 m. birželio 10 d. aktą (registro Nr. V12-102) „Dėl nenumatytų darbų, susijusių su estakados bandymu“, kuriuo buvo išreikštas ne tik sutartyje numatytas užsakovės VĮ KVJUD reikalavimas rangovei AB „L. T.“ atlikti objekto ,,Dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę, Nemuno g. 24, Klaipėda, nauja statyba“ estakados laikančiųjų konstrukcijų statinius ir dinaminius išbandymus, bet ir aptartas užsakovės VĮ KVJUD įsipareigojimas rangovei AB „L. T.“ už šiuos darbus sumokėti kaip už papildomus.

162.

17G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas AB „L. T.“ valdybos pirmininku, 2016 m. vasario 4 d. nuo 12.22 val. iki 13 val., kavinėje „Charlie pizza“, esančioje ( - ), prekybos centre „Studlendas“, ėjusiam valstybės įmonės VĮ KVJUD infrastruktūros direktoriaus pareigas G. Z., siekdamas jo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai davė 5 175 Eur vertės kyšį – rankinį laikrodį „Ulysse Nardin“. Kyšį G. Z. davė už jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, kaip rangos darbų užsakovės VĮ KVJUD atstovas, savo įgalinimų ribose, priims AB „L. T.“ palankius ir šios bendrovės interesus atitinkančius sprendimus įmonei atliekant darbus pagal pasirašytas su VĮ KVJUD statybos rangos darbų sutartis: „Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66a–67a pratęsimu; III statybos etapas – krantinės Nr. 66 rekonstravimas su vietiniais inžineriniais tinklais; IV statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 66, 66a, 67a, 67“; ,,Dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę, Nemuno g. 24, Klaipėda, nauja statyba“. Taip pat už tai, kad ėmėsi aktyvių veiksmų šalinti kliūtis šiems darbams vykdyti: AB „L. T.“ Klaipėdos filialo vadovo M. K. prašymu, 2016 m. vasario 4 d. 10.55 val. vykusio telefoninio pokalbio metu, paprašė sau tiesiogiai pavaldaus VĮ KVJUD laikinai einančio Statybos ir eksploatacijos departamento direktoriaus pareigas G. S. įtikinti objekto „Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66a–67a pratęsimu; III statybos etapas – krantinės Nr. 66 rekonstravimas su vietiniais inžineriniais tinklais IV statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 66, 66a, 67a, 67“, kurio užsakovė VĮ KVJUD, o rangovė AB „L. T.“, statybos darbų techninę priežiūrą vykdančios įmonės UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ techninės priežiūros grupės darbuotojus nesudaryti kliūčių AB „L. T.“ pradėti daryti parengiamuosius darbus, t. y. objekto senų konstrukcijų demontavimo ir pasirengimo naujoms statyboms darbus. AB „L. T.“, pasinaudodama pasiektu tarpininkaujant G. Z. žodiniu susitarimu, iki 2016 m. kovo 29 d., t. y. iki to laiko, kai darbo projekto dalis „Projekto Nr. 494-16-DP-KD-03, Laida – 0., 2016 m. tomas 1 „Polių pagrindas“ buvo patvirtinta UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ techninio prižiūrėtojo R. S. spaudu „Pritariu statyti“, atliko ne tik objekto senų konstrukcijų demontavimo ir pasirengimo naujoms statyboms darbus, bet ir naujo objekto statybos darbus, kuriems pradėti ir vykdyti nurodyto projekto patvirtinimas buvo būtinas.

18Tęsdamas nusikalstamą veiką G. K. 2016 m. birželio 16 d. apie 12 val., G. Z. tarnybiniame kabinete, esančiame VĮ KVJUD, ( - ), VĮ KVJUD infrastruktūros direktoriui G. Z. tiesiogiai davė kyšį – 0,7 l talpos 48 Eur vertės alkoholinio gėrimo „Hine vintage cognacs“ butelį ir 5 000 Eur, kurie buvo įdėti į alkoholio gėrimo butelio dėžutę. Kyšį davė už susitarimo, G. K. sudaryto su G. Z. susitikimo, įvykusio 2016 m. vasario 4 d. „Charlie pizza“, metu, tolimesnį vykdymą, t. y. už tai, kad G. Z., kaip rangos darbų užsakovės VĮ KVJUD atstovas, savo įgalinimų ribose, t. y. veikdamas teisėtai, priims AB „L. T.“ palankius ir šios bendrovės interesus atitinkančius sprendimus įmonei atliekant darbus pagal pasirašytas su VĮ KVJUD statybos rangos darbų sutartis: „Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66a–67a pratęsimu; III statybos etapas – krantinės Nr. 66 rekonstravimas su vietiniais inžineriniais tinklais; IV statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 66, 66a, 67a, 67“; ,,Dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę, Nemuno g. 24, Klaipėda, nauja statyba“. Šis kyšis duotas ir už susitarimo, pasiekto 2016 m. vasario 4 d. susitikimo metu, pasinaudoti 2014 m. spalio 31 d. statybos rangos sutartyje Nr. 34-2014-35 esančia spraga, o būtent – nuostatomis, numatančiomis teisę užsakovui reikalauti atlikti pastatytos estakados laikančiųjų konstrukcijų statinius ir dinaminius išbandymus, tačiau neaptariančiomis, kam teks prievolė už šiuos darbus sumokėti, palankiu AB „L. T.“ ir jos atstovams būdu. Vykdydamas susitarimą, G. Z. nesiėmė aktyvių veiksmų ginti jo atstovaujamos užsakovės VĮ KVJUD interesus aiškinant sutarties nuostatas palankiu užsakovui būdu, t. y. remiantis Objekto techninio projekto konstrukcijų, architektūros ir sklypo sutvarkymo dalies techninės specifikacijos nuostatomis siekti, kad šiuos bandymus privalomai atliktų ir už juos sumokėtų rangovė AB „L. T.“, o patvirtino 2016 m. birželio 10 d. aktą (registro Nr. V12-102) „Dėl nenumatytų darbų, susijusių su estakados bandymu“, kuriuo buvo išreikštas ne tik sutartyje numatytas užsakovės VĮ KVJUD reikalavimas rangovei AB „L. T.“ atlikti objekto ,,Dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę, Nemuno g. 24, Klaipėda, nauja statyba“ estakados laikančiųjų konstrukcijų statinius ir dinaminius išbandymus, bet ir aptartas užsakovės VĮ KVJUD įsipareigojimas rangovei AB „L. T.“ už šiuos darbus sumokėti kaip už papildomus.

19II. Apeliacinių skundų argumentai

203.

21Nuteistasis G. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

22Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą buvo šališkas ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

23Skunde nurodoma, kad su 2016 m. vasario 4 d. picerijoje „Charlie pizza” G. K. jam perduotu 5 175 Eur vertės laikrodžiu tiek kaltinime, tiek skundžiamame nuosprendyje yra siejamas vienintelis konkretus jo veiksmas, t. y. jog tą pačią dieną nuo 10.55 val., nepilną minutę vykęs pokalbis telefonu su G. S., kurio metu jis (apeliantas) paprašė „ne protokolui pakalbėti” su techninę priežiūrą vykdančios UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras” atstovais, kad jie netrukdytų vykdyti paruošiamųjų darbų objekte, kurie net neturėjo teisės tokius darbus trukdyti. Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatytas joks kitas jo (apelianto) veiksmas dėl padėjimo AB „L. T.“ pradėti parengiamuosius, o juo labiau – statybos darbus. Apelianto vertinimu, rašytiniai duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad apie objekte galimai vykdytus statybos darbus be darbo projekto su spaudu „Pritariu statyti“ jis iš viso nebuvo informuotas, o pats statybvietėje pirmą kartą apsilankė tik 2017 m. balandžio mėnesį.

24Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas konstatuodamas, jog AB „Latvijas tilti“ buvo leidžiama vykdyti statybos darbus iki 2016 m. kovo 29 d., o VĮ KVJUD dėl to nesiėmė jokių veiksmų, nepagrįstai rėmėsi liudytojo R. S. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra prieštaringi bei nepagrįsti jokiais dokumentais. Priešingai – teismui pateikti dokumentai (t. y. įrašai statybos darbų žurnale; R. S. iki 2016 m. kovo 29 d. pasirašyti gamybinių pasitarimų protokolai; atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų kopijos) įrodo, kad R. S. iki 2016 m. kovo 29 d. jokių statybos darbų nefiksavo, įrašų į statybos darbų žurnalą apie be darbo projekto vykdomus statybos darbus nedarė ir apie tai raštiškai neinformavo statytojo. Be to, būdamas techninis prižiūrėtojas apie jo paties nurodytą problemą R. S. neinformavo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, ką vadovaujantis tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijos 16 straipsnio reikalavimais, privalėjo atlikti. Faktą, kad R. S. statytojo neinformavo apie statybos darbus, galimai vykdytus be darbo projekto, teisme paliudijo ir VĮ KVJUD projekto vadovas R. P.. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. liudytojas R. S. buvo įpareigotas pateikti teismui jo nurodytą raštą, surašytą 2016 m. kovo mėnesį, ir patvirtinimą, jog toks raštas buvo įteiktas VĮ KVJUD. Tačiau šis raštas pateiktas nebuvo, o teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad minėtas įpareigojimas būtų įvykdytas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepašalinęs šios abejonės, nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad statybos darbai be darbo projekto vyko su jo žinia.

25Skundžiamame nuosprendyje taip pat vadovaujamasi nelogiškomis ir tikrovės neatitinkančiomis liudytojo R. S. interpretacijomis, t. y. jog dėl darbo projekto trūkumų pradėti darbus buvo vėluojama beveik keturis mėnesius. Tačiau sutartis Nr. 34-2015-572 tarp VĮ KVJUD ir AB „L. T.“ buvo pasirašyta 2015 m. gruodžio 28 d., o iki 2016 m. vasario 4 d. tebuvo praėjusios penkios savaitės nuo jos įsigaliojimo, todėl kalbėti apie keturių mėnesių vėlavimą yra visiškai nelogiška. Be to, nagrinėjamoje byloje nepagrįstai buvo apklausti net penki UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ darbuotojai, iš kurių du iki 2016 m. kovo 29 d. net nesilankė objekte, o apie kaltinime nurodytus estakados statinius – dinaminius bandymus buvo apklausti tik du analogiškas paslaugas teikusios UAB „Tiltų ekspertų centras“ darbuotojai. Apeliantas pažymi ir tai, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ nepagrįstai darė trukdžius AB „L. T.“ vykdyti statybos darbus. Byloje užfiksuotas 2016 m. balandžio 28 d. nuo 19 val. 35 min. iki 20 val. 18 min., telefoninis pokalbis vykęs tarp G. K. ir A. M. (A. M.), patvirtina apie viešbutyje „Araratas“ vykusį G. K. susitikimą su A. S., kuris primygtinai siūlė AB „L. T.“ pasirašyti konsultavimo sutartį, kad šiai bendrovei nebūtų daromi trukdžiai objektuose iš techninę priežiūrą vykdančios įmonės pusės (t. y. galimi kyšininkavimo požymiai). Tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo minėto pokalbio, nėra duomenų, kad A. S. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

26Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jo išdėstytus argumentus, jog uosto direkcijai ir valstybei yra naudinga, kad Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros objektai būtų pastatomi laiku ir greičiau pradėtų generuoti investicijų grąžą, nes VĮ KVJUD infrastruktūros padalinių darbuotojams už savalaikį projektų įgyvendinimą yra galimybė gauti kintamąją atlyginimo dalį. Be to, teismui buvo pateikta ir prie bylos medžiagos prijungta VĮ KVJUD 2017 m. birželio 13 d. pažyma apie G. Z. darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, iš kurios matyti, kad nuteistojo G. Z. kintamoji atlyginimo dalis nuo 2016 m. kovo 7 d. buvo 1 911,83 Eur. Tuo tarpu, menamo kyšio dalyko vertė buvo mažesnė, nei jo (G. Z.) trijų mėnesių kintamojo atlyginimo dydis, todėl tiek jo ar jo buvusių pavaldinių, akivaizdžiai, nebuvo jokio reikalo papildomai motyvuoti. Nuteistojo teigimu, nepaisant to, kad jis buvo sekamas nuo 2015 m. vasario mėnesio, tačiau nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, jog šiuo ar kitais atvejais, kai statybos proceso dalyviai vieni kitiems nepagrįstai ir neteisėtai neleisdavo vykdyti darbų (šiuo atveju paruošiamųjų), jis be papildomo atlygio būtų nesiėmęs veiksmų minėtiems trukdžiams šalinti. Apeliantas pažymi ir tai, kad G. S. atlyginimo kintamoji dalis taip pat priklausė nuo sėkmingai ir savalaikiai įgyvendinamų infrastruktūros projektų. Būtent suinteresuotumas savalaikiai įgyvendinti projektą ir gauti didesnį atlyginimą, o ne siekis padėti AB „L. T.“, buvo jo (G. Z.) veikimo pagrindinis ir vienintelis motyvas skambinant G. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

27Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad jo telefoninis pokalbis vykęs su G. S. nesukėlė jokių pasekmių. Sprendžiant iš liudytojo G. S. duotų parodymų, matyti, kad prašymą suvokė visai ne kaip privalomai vykdomą vadovo nurodymą. Be to, statybos objekto techninę priežiūrą vykdžiusios privačios įmonės UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ darbuotojai buvo visiškai nepriklausomi ir nepavaldūs nei jam (G. Z.), nei G. S.. Taip pat, nei vienas iš minėtos bendrovės darbuotojų (t. y. R. S., E. S. ir kt.) duodami parodymus teisme nenurodė, kad G. S. būtų ko nors prašęs dėl AB „L. T.“ vykdomų statybos darbų. Todėl apelianto vertinimu, jo telefoninio pokalbio su G. S. metu pasakytos frazės „pakalbėti ne protokolui su technine priežiūra”, nesuteikia nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti aktyviais veiksmais šalinant kliūtis AB „L. T.“ kaltinime nurodytiems darbams vykdyti. Be to, daugiau šią tema jis nei su G. S., nei su kitais jam pavaldžiais darbuotojais, nekalbėjo.

28Nuteistojo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai konstatuota, kad krantinėje Nr. 66 vyko ne tik parengiamieji, bet ir statybos – polių kalimo – darbai, kurie be techninės priežiūros patvirtinto darbo projekto vykti negalėjo. Nors pirmosios instancijos teismas šią išvadą pagrindė slapto sekimo metu padarytais vaizdo įrašais bei liudytojų A. S. ir R. S. parodymais, tačiau tokių duomenų nepakanka situacijos tinkamam teisiniam įvertinimui. 2017 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu peržiūrėti minėti vaizdo įrašai aptariamu klausimu, taip pat neturi pakankamos įrodomosios vertės, nes jie nei patvirtina, nei paneigia statybos darbų be leidimo atlikimo faktą. Be to, įrašuose, akivaizdžiai, pastebimas skirtingas bandomųjų polių aukštis, kurie pastatyti ne iš eilės, o intervalai tarp trijų polių grupių nevienodi, t. y. neaišku, ar jie jau įkalti į gruntą, ar tik pastatyti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad priešingai, nei A. S. ir R. S., iš esmės visi kiti statybvietėje tuo metu buvę ir teisme liudytojais apklausti asmenys (E. L., R. P., G. S.) nurodė, jog AB „L. T.“ krantinėje vykdė ne statybos, o parengiamuosius darbus. Todėl nuteistojo nuomone, siekiant kompetentingai atsakyti į šį klausimą, byloje buvo tikslinga paskirti statybos darbų vertinimo ekspertizę, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl visos kylančios abejonės turėjo būti vertinamos kaltinamųjų naudai. Tokiu būdu, byloje liko neįrodytas statybos darbų be atitinkamo leidimo vykdymo faktas.

29Apeliantas skunde nurodo, kad iki 2016 m. vasario 4 d. įvykusio laikrodžio perdavimo, nebuvo ir negalėjo būti jo susitarimo su G. K. dėl kyšio priėmimo, o šis laikrodis negalėjo būti pripažintas kyšio dalyku dėl anksčiau atlikto jo veiksmo (t. y. prašymo G. S.), nes neįrodyta, kad jis (apeliantas) su G. K. dėl to, prieš tai buvo susitarę. Pasak G. Z., į 2016 m. vasario 4 d. susitikimą picerijoje „Charlie pizza” G. K. atvyko 12.22 val., t. y. po pusantros valandos nuo skambučio G. S.. Be to, nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad G. K. iki 2016 m. vasario 4 d. susitikimo tiesiogiai, per kitus asmenis ar dar kokiu nors būdu būtų informavęs jį (apeliantą) apie ketinimą perduoti 5 175 Eur vertės laikrodį, arba, jog jis būtų minėtos dovanos reikalavęs ar provokavęs ją duoti. Nors nagrinėjamoje byloje yra užfiksuoti 2016 m. vasario 2 d. ir 2016 m. vasario 4 d. vykę jo (apelianto) telefoniniai pokalbiai su liudytoju M. K., kuris jį informavo apie AB „L. T.“ kylančias problemas su techninę priežiūrą vykdančia bendrove, tačiau susipažinus su šių pokalbių turiniu bei M. K. parodymais duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, galima įsitikinti, kad apie būsimą dovaną ar atlygį su juo (apeliantu) kalbėta nebuvo nei telefonu, nei susitikimų metu. Be to, 2016 m. vasario 4 d. jo (apelianto) ir G. K. susitikimas buvo nufilmuotas slapto sekimo metu iš labai arti, tačiau jų pokalbio garso įrašo nėra. Pirmosios instancijos teisme peržiūrėję vaizdo įrašą, proceso dalyviai galėjo įsitikinti, kad kaltinime nurodytą laikrodį G. K. perdavė paspaudžiant rankas, nesimaskuojant, viešoje vietoje, o jis (G. Z.) dovaną priėmė taip, kaip to reikalauja etiketas. Apie tai, kad laikrodis galėjo būti pirktas ne už G. K. asmenines lėšas, jis (apeliantas) nebuvo informuotas, ir negalėjo to numanyti. Akivaizdu ir tai, kad toks perdavimo būdas visiškai atitinka jo ir G. K. parodymų dalį apie tai, jog laikrodis perduotas ne kaip kyšis, o dovanotas sveikinant jį (apeliantą) su perkėlimu į aukštesnes pareigas VĮ KVJUD bei su artėjančiu gimtadieniu, kuris yra vasario 27 d. Be to, panašiomis progomis, jis (apeliantas) taip pat ne vieną kartą sveikino G. K. bei įteikė jam asmenines dovanas. Pasak apeliantu, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad laikrodis buvo perduotas pačioje susitikimo pradžioje, t. y. dar nepradėjus pokalbio. Apie tai, kad veža dovaną, norėdamas pasveikinti jį (G. Z.) su paskyrimu į aukštesnes pareigas, o ne už konkrečius jo veiksmus, G. K. informavo ir M. K. 2016 m. vasario 2 d. 16.20 val. telefoninio pokalbio metu. Apelianto vertinimu, tai įrodo, kad tariamas kyšio dalykas jo žinioje atsirado dar nesant jokio susitarimo dėl konkrečių veiksmų, o jam inkriminuotas teisėtas veikimas (telefoninis skambutis G. S.) buvo atliktas nieko nenumanant apie būsimą G. K. dovaną, kurią jis buvo nupirkęs ir planavo padovanoti dar nežinodamas apie problemas su techniniais prižiūrėtojais objekte. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ignoravo reikšmingą aplinkybę, kad minėtą dovaną, kurios vertė 5 175 Eur, jis (apeliantas) deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai teikdamas gyventojų pajamų mokesčių deklaraciją už 2016 metus ir sumokėjo atitinkamą gyventojų pajamų mokestį. Šią aplinkybę patvirtina ir nagrinėjamoje byloje pateikti dokumentai, t. y. VMI deklaracijos kopija ir bankinio pavedimo išrašas.

30Skunde apeliantas pažymi ir tai, kad byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, jog nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. birželio 16 d., jis savo pavaldiems darbuotojams būtų liepęs nematyti, kad objekte „Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66a-67a pratęsimu; III statybos etapas – krantinės Nr. 66 rekonstravimas su vietiniais inžineriniais tinklais IV statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 66, 66a, 67a, 67” vykdomi statybos darbai. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tuo pačiu laikotarpiu jis būtų iniciavęs papildomų darbų (estakados bandymų) pirkimus objekte „Dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę, Nemuno g. 24, Klaipėda, nauja statyba“, ar kaip nors kitaip išskirtinai elgtųsi AB „L. T.“ atžvilgiu. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad jis su G. K. neva susitarė, jog už gautą laikrodį estakados bandymai bus apmokėti iš VĮ KVJUD lėšų, tačiau papildomų darbų atlikimo aktas buvo patvirtintas tik 2016 m. birželio 10 d., t. y. praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams. Per visus keturis mėnesius G. K. ir toliau draugiškai bendravo su juo (apeliantu) ir nereiškė pretenzijų dėl kaltinime nurodyto susitarimo neįgyvendinimo. Todėl apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016 m. vasario 4 d. vykusio susitikimo metu buvo neva pasiektas susitarimas, akivaizdžiai, paremta tik prielaidomis.

31Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė prielaidos dėl to, jog 2016 m. vasario 4 d. susitikimo metu buvo pasiektas ir susitarimas dėl

325 000 Eur kyšio alkoholinio gėrimo butelio dėžutėje. Tačiau apie minėtą kyšį, nėra jokių duomenų nei telefoninių pokalbių įrašuose, nei operatyvinėje informacijoje ar liudijimuose, kurie logiškai pagrįstų tokio susitarimo buvimą. Be to, šią pirmosios instancijos teismo padarytą prielaidą paneigia STT Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto

33Ž. M. 2016 m. vasario 11 d. tarnybinis pranešimas Nr. L-08-59 ir 2016 m. birželio 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. L-08-236, kuriuose apie jokį susitarimą dėl ateityje planuojamų perduoti pinigų nėra nurodoma. Nuteistasis G. Z. pažymi, kad parodymus apie galimai jam perduotą kyšį ir jo perdavimo aplinkybes savo iniciatyva jis davė 2016 m. birželio 16 d. apklausos STT metu, kai jam dar nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl galimo 5 000 Eur vertės piniginio kyšio priėmimo. Šioje apklausoje jis nurodė, kad nežino, ar G. K. galėjo tikėtis iš jo palankumo ateityje, nes šių aplinkybių reikia klausti paties G. K..

34Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad vienintelis jam inkriminuojamos tęstinės nusikalstamos veikos antrojo epizodo veiksmas – tai patvirtinimas parašu 2016 m. birželio 10 d. akto (registro Nr. V12-102) „Dėl nenumatytų darbų, susijusių su estakados bandymu“. Apelianto vertinimu, šį aktą pasirašė tik tuomet, kai 2016 m. vasario 4 d. vykusiame susitikime su

35G. K., pasiekė susitarimą. Tačiau šio akto patvirtinimas, akivaizdžiai, negali būti vertinamas pagal BK 225 straipsnį, nes apsisprendimas jį pasirašyti ar nepasirašyti, negalėjo nulemti galutinio sprendimo dėl estakados laikančiųjų konstrukcijų statinių ir dinaminių bandymų apmokėjimo, nes šį aktą prieš tai, vieningai pasirašė visi komisijos nariai, o jis (apeliantas) savo parašu tik patvirtino, kad minėtos komisijos sudaryto akto argumentacija atitinka rangos sutarties sąlygas. Tokiu būdu, tai buvo ne vienasmenišku, o kolegialiu sprendimu įformintas aktas. Be to, teisme parodymus davę liudytojai (G. S., E. L., K. B., Ž. S., M. K.) pažymėjo, kad nebuvo jokio nurodymo ar iniciatyvos, jog už darbus turi apmokėti VĮ KVJUD. Visi šiuo klausimu liudiję asmenys patvirtino, kad kai minėtą aktą pasirašinėjo komisijos nariai, jis (G. Z.) tame pasitarime nedalyvavo ir jų veiksmams įtakos ar spaudimo nedarė. Šį aktą jis (apeliantas) patvirtino savo kabinete, kai per sekretorę pateikė VĮ KVJUD projekto vadovas Ž. S., kuris buvo atsakingas už minėto objekto statybą. Pažymima ir tai, kad toks akto patvirtinimas nereiškė, jog už minėtus darbus bus apmokama, nes pagal VĮ KVJUD vidinius nuostatus tai turėjo būti suderinta su teisės departamentu ir viešųjų pirkimų specialistais, taip pat turėjo būti tarnybinis pranešimas, pasirašytas VĮ KVJUD generalinio direktoriaus. Be to, visi teisme apklausti liudytojai (S. A., K. B., E. L. ir kt.) paaiškino, kad pagal Lietuvoje nusistovėjusią praktiką, už statinius ir dinaminius bandymus apmokėdavo užsakovas. Todėl apelianto vertinimu, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, jis (apeliantas) patvirtindamas aktą, veikė ne AB „L. T.“ naudai, o jo buvusios darbovietės interesais. Šią aplinkybę įrodo ir prie bylos prijungta įsiteisėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3190-328/2017, kurioje patvirtinta taikos sutartis tarp VĮ KVJUD ir AB „L.T“, nurodant, kad už statinius ir dinaminius bandymus privalo apmokėti užsakovas, t. y. VĮ KVJUD. Nuteistojo teigimu, akivaizdu, kad jam nepatvirtinus kolegialios komisijos narių parašais patvirtinto 2016 m. birželio 10 d. akto, būtų padaręs žalos VĮ KVJUD. Todėl visos aplinkybės patvirtina, kad jo (apelianto) sprendimas buvo priimtas visiškai pagrįstai, ir prieš tai kruopščiai išanalizavus situaciją.

36Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad prieš priimdama sprendimą dėl jo

37(G. Z.) paskyrimo į Infrastruktūros direktoriaus pareigas, VĮ KVJUD 2015 m. lapkričio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą kreipėsi į STT dėl informacijos pateikimo. Nors tuo metu, jis (G. Z.) jau kurį laiką buvo sekamas, tačiau STT pateikdama pažymą VĮ KVJUD, akivaizdžiai, nevykdė Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. pateikti įslaptintą informaciją dėl asmens rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, ir taip neteisėtai veikė jo (apelianto) atžvilgiu. Pasak nuteistojo G. Z., tikėtina, kad STT įvykdžius imperatyvias įstatymo nuostatas, jis nebūtų paaukštintas į Infrastruktūros direktoriaus pareigas, ir paaukštinimo proga, nebūtų gavęs dovanos, t. y. laikrodžio. Be to, apie minėtą pažymą, ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras A. V. buvo informuotas 2017 m. balandžio 3 d. prašymu ją prijungti prie bylos medžiagos, tačiau 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu prokuroras minėtą pažymą prijungti prie bylos atsisakė, nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu jis (G. Z.) buvo apklaustas apie 2015 m. vasario – kovo mėnesių įvykius. Nors gynėjo prašymu, ši STT pažyma buvo prijungta prie nagrinėjamos bylos medžiagos teisminio proceso metu, tačiau skundžiamame nuosprendyje nebuvo atsižvelgta dėl šių neteisėtų STT veiksmų.

38Skunde apeliantas pažymi ir tai, 2017 m. balandžio 3 d. kreipdamasis į prokurorą prašė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti tyrimui reikšmingą 2016 m. gegužės 7 d. telefoninį pokalbį, kurio metu kalbėjosi su VĮ KVJUD viešųjų pirkimų skyriaus viršininku S. S.. Tačiau prokuroras 2017 m. balandžio 13 d. nutarime pripažinęs, kad toks pokalbis egzistuoja, šį prašymą atmetė, o prieš prasidedant teisminiam nagrinėjimui, nurodė STT sunaikinti visus prie ikiteisminio tyrimo medžiagos neprijungtų telefoninių pokalbių garso įrašus. Nors teismas kreipėsi į STT dėl minėto pokalbio įrašo išreikalavimo, tačiau buvo atsakyta, kad telefoninių pokalbių garso įrašai jau sunaikinti prokuroro nurodymu. Nuteistojo G. Z. vertinimu, toks elgesys, kai prokuroras vienasmeniškai priėmė sprendimą sunaikinti nuteistajam palankaus turinio telefoninius pokalbius iki prasidedant teisminiam nagrinėjimui, parodo, akivaizdų suinteresuotumą bet kokiomis priemonėmis eliminuoti kaltinimui neparankius įrodymus, ir tokiu būdu pažeidė BPK įtvirtintą lygiateisiškumo principą.

39Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje buvo remtasi STT 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolu, kuriame teigiama, jog jis

40(G. K.) 2016 m. birželio 16 d. iš „BMW” automobilio bagažinės ištraukė baltą voką su pinigais, o išėmęs pinigus iš voko, sudėjo į rudos spalvos maišelį. Tačiau ši aplinkybė nėra užfiksuota prie protokolo esančiame vaizdo įraše, todėl tokia Kriminalinės žvalgybos medžiaga negali būti laikoma turinčia įrodomąją vertę. Be to, liudytojams E. S. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu STT tyrėjas E. R. uždavė klausimus, o atsakymai į šiuos klausimus surašyti identišku daugiau nei 50 žodžių tekstu. Tai akivaizdžiai įrodo, kad liudytojų nuomonė buvo formuojama, o jų parodymai surašomi ne pagal tai, kas sakoma, o pagal tai, kas reikalinga įtariamųjų kaltei pagrįsti.

41Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismo šališkumą jo atžvilgiu įrodo ir tai, kad 2017 m. birželio 14 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimis buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas jo turtui. Nors 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį skundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2017 m. spalio 18 d. nutartimi šias sankcijas panaikino, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, tačiau, akivaizdu, jog perteklinės ir nepagrįstos procesinės prievartos priemonės buvo taikomos itin ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2017 m. spalio 18 d.

42Apeliaciniame skunde pažymima, kad nesant teisinio pagrindo, jam (apeliantui) inkriminuota nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 3 dalį kaip tęstinė, nors pagal byloje nustatytas aplinkybes turėjo būti vertinama kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, t. y. nusikaltimų daugetas. Pasak nuteistojo, keli bendri požymiai, neduoda pagrindo abu kaltinime inkriminuojamus veikos epizodus laikyti vienu tęstiniu nusikaltimu, nes kiti veikų požymiai skiriasi. Visų pirma, skiriasi inkriminuojamo kyšio dalykas: pirmuoju atveju – laikrodis, antruoju – pinigai. Labai skiriasi aprašytas veikimo būdas: pirmu atveju tariamo kyšio dalykas perduotas visiškai nesimaskuojant viešoje vietoje – gausiai lankomoje Klaipėdos picerijoje pietų metu, kai būna daugiausiai lankytojų. Antruoju atveju, veiksmai atlikti jau visai kitoje aplinkoje – tarnybiniame kabinete, per akivaizdžiai neplanuotą susitikimą, G. K. spontaniškai ir skubiai bėgant paimti dėžutę su alkoholinio gėrimo buteliu ir užmaskuotai paslėpus tariamai kyšiui skirtus pinigus alkoholinio gėrimo dėžutėje. Be to, tarp abiejų nusikalstamų veikų epizodų buvo ilgas laiko tarpas – keturi mėnesiai ir dvylika dienų. Nuteistojo vertinimu, visa tai patvirtina bendro išankstinio plano nebuvimą dėl abiejų inkriminuojamų veikų epizodų.

43Nuteistasis G. Z. taip pat nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio išvada, jog G. K. 2016 m. vasario 4 d. jam (apeliantui) perdavė 5 175 Eur vertės laikrodį už praeityje jau atliktus veiksmus, eliminuoja bet kokią galimybę veiką kvalifikuoti kaip tęstinę, nes tokia įvykių seka logiškai negalima. Be to, klausimas dėl tęstinio nusikaltimo svarstytinas tik esant duomenų dėl galimos vieningos kaltininko tyčios, o tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Taip pat nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad jis turėjo vieningą tyčią per du kartus gauti didelės vertės kyšį. Pasak apelianto, perduodant laikrodį, nei jis, nei G. K. dar nežinojo ir negalėjo žinoti, kad įvyks kaltinime nurodomas 2016 m. birželio 16 d. susitikimas. Tai rodo, kad net pagal kaltinime aprašytas bei nuosprendžiu konstatuotas aplinkybes, kiekvienu atveju turėjo susiformuoti savarankiška kaltininkų tyčia. Be to, 2017 m. vasario 9 d. pranešime apie įtarimą nuteistojo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip du atskiri nusikaltimai. Todėl net ir pripažinus jo (apelianto) kaltę, veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš BK 225 straipsnio 3 dalies į to paties straipsnio 1 dalį.

444.

45Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.

46Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2016 m. birželio 16 d. važiuodamas į Lietuvą, jis (apeliantas) neplanavo ir nesiekė susitikti su G. Z., todėl ir nebuvo jokio siekio ar poreikio perduoti jam pinigus, ar kitas materialines vertybes. Tačiau teismas nevertino šių duomenų nei atskirai, nei jų visumos, ir dėl jų savo motyvuotų išvadų nepateikė.

47Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo vykdomas jo (apelianto), M. K. ir G. Z. slaptas sekimas ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, kurios metu nustatyta, jog 2016 m. birželio 16 d. jis (G. K.) vykdamas iš Latvijos į Lietuvą, paskambino M. K. ir paprašė, esant galimybei, suorganizuoti susitikimą su VĮ KVJUD generaliniu direktoriumi A. V.. Be to, šių telefoninių pokalbių turinys patvirtina, kad buvo siekiama pasinaudoti A. V. kvietimu ir susitikti tik su juo bei pasveikinti jį artėjančių Joninių proga, kurios Latvijoje yra minimos ir yra tradicija pasveikinti savo verslo partnerius.

48Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys, t. y. jo paties paaiškinimai,

49M. K., G. Z., A. V. duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtina, kad jis (G. K.) siekė susitikti tik su A. V.. Tuo tarpu, su G. Z. tą dieną susitikti nebuvo planuota. Be to, siekį susitikti tik su A. V. patvirtina slapta vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę gautų pokalbių turinys, t. y. pokalbis su M. K., kurio prašė suorganizuoti susitikimą būtent su A. V.; G. Z. tos pačios dienos pokalbis su A. V. sekretore. Pasak nuteistojo G. K., šią aplinkybę patvirtina ir STT pareigūno Ž. M. 2016 m. birželio 16 d. tarnybinio pranešimo, adresuoto STT Klaipėdos valdybos viršininkui A. J., turinys. Pasak nuteistojo, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad atvažiavęs į susitikimą su uosto generaliniu direktoriumi A. V., automobilyje jis turėjo tik vieną dovaną, kuri buvo skirta tik A. V.. Todėl šį aplinkybė patvirtina, kad tą dieną nebuvo planuota susitikti su G. Z., ir nebuvo siekio, noro ar poreikio jam duoti kyšį. Be to, uosto direkcijos pastato išorė ir vidaus patalpos buvo stebimos, todėl nagrinėjamoje byloje pateikti vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad iki A. V. kabineto jis (G. K.) atėjo turėdamas rankose vieną vienintelę dovaną, skirtą A. V.. Duomenys, esantys vaizdo įraše, patvirtina, kad net priimamajame pasirodžius G. Z., jis (apeliantas) su juo tik pasisveikino, bet pas jį į kabinetą nėjo, nes tokio tikslo nebuvo.

50Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra duomenys, kurie patvirtina apie Joninių proga AB „L. T.“ sveikinamus asmenis ir jiems įteikiamas dovanas. Pažymi, kad už G. Z. pasveikinimą buvo atsakingas M. K.. Laukdami priėmimo pas A. V. ir atsitiktinai priimamajame susitikę G. Z., jis (G. K.) su M. K. pasijuto nepatogiai, kad švenčių proga apsilankė tik pas A. V.. Todėl prisiminęs, kad automobilio bagažinėje turi dovanų maišelį su dėžute alkoholinio gėrimo, greitai nubėgo prie automobilio ir jį atsinešęs perdavė G. Z.. Perduodamas G. Z. dovanų maišelį su jame esančia dėžute alkoholinio gėrimo, jis (apeliantas) turėjo vienintelį siekį – išsisukti iš nepatogios padėties ir pasveikinti G. Z. su Joninėmis. Be to, šias aplinkybes patvirtina ne tik paties jo veiksmai bei paaiškinimai, bet ir M. K. parodymai, uosto vidaus patalpų ir išorės vaizdą filmavusių stebėjimo kamerų vaizdo įrašų turinys, STT pareigūno Ž. M. 2016 m. birželio 16 d. tarnybinio pranešimo turinys. Apelianto teigimu, tik vėliau paaiškėjo jo klaida, kad jo automobilio bagažinėje buvusius du dovanų maišelius jis supainiojo. Iš bagažinės paėmė ir G. Z. perdavė maišelį, skirtą kitam asmeniui, kuriame buvo ir pinigai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tai buvo M. K. premija, tačiau teismas šių duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Atkreipia dėmesį į tai, kad perduodamas G. Z. dovanų maišelį ir sveikindamas jį su artėjančiomis Joninėmis, jis (apeliantas) nesuvokė, jog dėžutėje su alkoholiniu gėrimu yra ir pinigai. Šiuo atveju įvyko klaida (kazusas), kurios turinyje negali būti asmens kaltės.

51Apeliaciniame skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo eiga, įtarimų ir kaltinimų pateikimų raida ir kaita patvirtina, jog tyrėjai nuo pat tyrimo pradžios nerado pagrindo, kodėl jis

52(G. K.) G. Z. 2016 m. birželio 16 d. įteikė dovaną. Nuteistojo vertinimu, 2016 m. birželio 17 d. įteikto pareiškimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką turinys rodo, kad jis buvo įtariamas tuo, jog 2016 m. birželio 16 d. G. Z. įteikė dovaną už tai, kad uosto sąskaita būtų surinktas ir utilizuotas užterštas gruntas. Tačiau tik tyrimo pabaigoje buvo persigalvota ir nurodyta, kad ši dovana buvo skirta už estakados bandymų atlikimą uosto sąskaita. Akivaizdu, kad Joninių proga perduotos G. Z. dovanos siejimas su tuo metu objekte sprendžiamais klausimais, neturi jokio pagrindo.

53Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, nevertindamas 2016 m.

54birželio 16 d. veiksmų chronologijos, turinio, motyvų, be pagrindo susiejo Joninių proga

55G. Z. perduotos dovanos faktą su būsimu estakados bandymu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad rangovo – AB „L.T” pozicija dėl estakados bandymo buvo konkreti ir aiški nuo jos pradžios iki galo. Be to, nei uosto ir AB „L.T.” sutartyje, nei rangovo atliekamų darbų kiekiuose ir kainų žiniaraščiuose, nėra sąmatinės eilutės estakados bandymui. Rangovas privalo atlikti tik tuos darbus, kurie yra surašyti užsakovo ir rangovo pasirašytoje sutartyje, o kadangi estakados bandymo darbai sutartyje nebuvo numatyti, rangovas to atlikti ir neprivalėjo. Rangovo 2015 m. gruodžio 10 d. pateiktas raštas užsakovui patvirtina, kad užsakovas 2016 m. birželio mėnesį, galės organizuoti konstrukcijų bandymus. Tuo tarpu, 2016 m. sausio 25 d. rangovo raštas užsakovui dar kartą patvirtino, kad estakados bandymą turi organizuoti užsakovas, bet jei jis pageidauja (papildomi darbai), šiuos darbus gali įvykdyti rangovas. Tą patį patvirtina ir UAB „Tiltų ekspertų centras“ 2016 m. vasario 15 d. raštas, adresuotas užsakovui ir rangovui. Akivaizdu ir tai, kad dar 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje buvo žinoma, jog rangovas nėra įpareigotas atlikti estakados bandymų, o užsakovas tai galės padaryti 2016 m. birželį, ką realiai ir padarė, t. y. 2016 m. birželio 10 d. priimdamas nenumatytų darbų aktą. Be to, komisijos narių surašytas 2016 m. birželio 10 d. nenumatytų darbų aktas Nr. V12-102, kurį pasirašė šeši komisijos nariai, patvirtina, kad estakados bandymas yra papildomi, sutartyje nenumatyti darbai, o papildomus darbus apmoka juos užsakantis subjektas. Šis aktas surašytas būtent 2016 m. vasario 15 d. pagal „Tiltų ekspertų centras“ raštą. Visa tai patvirtina, kad rangovo AB „L.T.” pozicija buvo aiški nuo pat 2015 m. gruodžio mėnesio, ir joks dokumentas, sutartis ar reglamentas neįpareigojo rangovo atlikti (organizuoti) estakados bandymo. Šias aplinkybes patvirtina ir Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimas. Byloje apklausti liudytojai Ž. S., G. S., S. A., K. B., R. B. vieningai nurodė, kad estakados bandymu yra suinteresuotas užsakovas ir sutartyje nebuvo įpareigojimo rangovui atlikti estakados bandymą. Estakados bandymo organizavimas yra užsakovo prerogatyva. Nuteistojo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. birželio 16 d. jo įteikta dovana G. Z. neturėjo nieko bendro su statomuose objektuose sprendžiamais klausimais. Tačiau teismas šių aplinkybių visumos nevertino, ir be pagrindo G. Z. įteiktą dovaną traktavo kaip kyšį.

56Apelianto vertinimu, teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad jis (apeliantas) 2016 m. vasario 4 d. žinojo apie objekte esančias problemas dėl paruošiamųjų darbų pradėjimo nesant projekto, ir kad jas galėjo padėti išspręsti užsakovo atstovas, todėl turėjo motyvą G. Z. duoti kyšį už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Be to, pirmosios instancijos teismas nepatikrinęs ir nesugretinęs su kitais bylos duomenimis, suabsoliutino

57M. K. telefoninio pokalbio metu pasakytą frazę, kad krantinėje Nr. 66 techninė priežiūra neleidžia dirbti, kol nėra ekspertizės patvirtinto darbo projekto. Tačiau teismas netyrė ir nesiaiškino, kokių darbų neleidžiama dirbti ir ar tai, atitiko tikrovę. Pažymi, kad apygardos teismas į vieną sujungė dvi skirtingas darbų rūšis, kurios nurodomos ir kaltinamojo akto turinyje dėl 2016 m. vasario 4 d. įvykių. Kaltinamajame akte nurodytos dvi skirtingos darbų rūšys: 1) pasirengimo statybai darbai; 2) statybos darbai. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pasirengimo statybos darbams projektas nėra reikalingas ir nėra teisinio akto, kuris reglamentuotų pasirengimo statyboms darbų pobūdį bei apimtį. Tai nurodė visi dėl šio epizodo apklausti liudytojai – A. S., E. S., R. S., R. P., M. K.. Byloje esantis statybos darbų grafikas, taip pat statybos darbų grafikai, pridėti prie kiekvieno pasitarimo protokolo, kurie buvo pildomi būtent techninio prižiūrėtojo, patvirtina, kad statybos darbai objekte turėjo prasidėti 2016 m. balandžio 4 d. Tuo tarpu, statybos darbai objekte, 2016 m. sausio – kovo mėnesiais ir negalėjo vykti, nes į objektą nebuvo atvežtos būtinos statybinės medžiagos ir įrengimai.

58Nuteistasis G. K. nurodo ir tai, kad 2016 m. sausio – kovo mėnesiais objekte vyko pasirengimo statyboms darbai, o jiems atlikti projektas nėra ruošiamas. Tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje ignoravo byloje esančius dokumentus, kuriais buvo fiksuojama padėtis objekte, t. y. pasitarimo protokolus Nr. 1 – Nr. 11. Be to, šiuos pasitarimus organizavo ir protokolus rašė techninis prižiūrėtojas – asmuo, kuris buvo atsakingas už rangovo darbų priežiūrą. Protokolų, kuriuos pasirašo užsakovo, techninę priežiūrą vykdančios įmonės, projektuotojo, rangovo ir kiti suinteresuoti atstovai, turinys patvirtina, kad 2016 m. sausio – kovo mėnesiais jokie naujos statybos darbai nebuvo vykdomi, o dėl atliekamų paruošiamųjų statybos darbų pastabų ar priekaištų nėra. Prie kiekvieno protokolo pridėtas darbų grafikas patvirtina, kad pirmieji statybos darbai – polių kalimas, buvo numatyti tik balandžio mėnesį. Šios aplinkybės teismo nebuvo tirtos ir vertintos, nors jos patvirtina, kad atliekant paruošiamuosius darbus statyboms, šiuos darbus stebėjo ir juos fiksavo techninę priežiūrą atliekantis subjektas, kuris iš esmės jokių pastabų dėl darbų stabdymo nepateikė. Byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad užsakovas 2016 m. sausio 25 d. rangovui perdavė statybos aikštelę, kurios reali būklė neatitiko perduotos dokumentacijos, todėl rangovas iki statybų darbų pradžios turėjo vietoje ištirti realią situaciją, ką ir darė – tai patvirtina šalių tarpusavio susirašinėjimas dėl užteršto grunto, iškasamo grunto apimčių apskaičiavimo, nepažymėtų ar neteisingai pažymėtų objekte esančių komunikacijų, esamos geležinkelio atšakos, kuri projekte pažymėta kaip būsima ir kt. Nuteistojo vertinimu, teismas šių duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors jie yra susiję su jam (apeliantui) inkriminuojamos veikos turiniu, t. y. paruošiamųjų darbų vykdymu, kurie nėra priskiriami statybos darbams. Be to, techninę priežiūrą vykdantis subjektas šių darbų neribojo, nestabdė ir rangovas juos vykdė įprastine tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016 m. vasario 2 d. techninė priežiūra neleido dirbti krantinėje Nr. 66, kol nėra ekspertizės akto, o jis (apeliantas) neva žinodamas kilusią problemą dėl paruošiamųjų darbų pradėjimo nesant projekto, turėjo motyvą 2016 m. vasario 4 d. G. Z. duoti kyšį, akivaizdžiai, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir bylos duomenims.

59Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi ir tai, kad 2016 m. vasario 4 d. padovanojo G. Z. laikrodį kaip asmeninę dovaną, norėdamas jį pasveikinti su paskyrimu į naujas pareigas bei su artėjančia gimimo diena. Todėl ši dovana neturi nieko bendro su objekte vykusiais pasirengimo statybai darbais. Be to, 2016 m. gegužės 18 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-21 užfiksuotas susitikimas tik patvirtina šį pasveikinimo veiksmą. Pažymi, kad darbo projektą ekspertai aprobavo 2016 m. kovo 9 d., o 2016 m. kovo 10 d. į objektą buvo pradėtos vežti statybinės medžiagos – metaliniai poliai, būtini pirminiams statybos darbams atlikti. Tuo tarpu, iki 2016 m. kovo mėnesio vidurio, statybos darbams vykdyti nebuvo jokių objektyvių galimybių, todėl statybos darbai visiškai nesietini su 2016 m. vasario 4 d. įteikta dovana G. Z.. Be to, dėl darbo krantinėje apklausti liudytojai patvirtino, kad rangovas, ruošdamasis polių kalimui, gali atlikti objekte polių bandomuosius kalimus, siekiant nustatyti naudotiną darbų technologiją, technikos pajėgumą, grunto realią sudėtį ir pan. Tai leidžiama ir reglamentuojama techniniame projekte. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2016 m. kovo mėnesio antroje pusėje, prieš pradedant statybos darbus buvo atliekami bandomieji polių kalimai, kurie buvo leidžiami techninio reglamento ir atliekami kiekviename objekte iki statybos darbų pradžios.

60Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jo

61(G. K.) veikos, įvykdytos 2016 m. vasario 4 d. ir 2016 m. birželio 16 d., buvo inkriminuotos kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau ikiteisminio tyrimo pabaigoje jos buvo perkvalifikuotos kaip viena tęstinė veika. Apelianto vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nėra argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis darydamas pirmąją veiką (2016 m. vasario 4 d.) jau buvo apsisprendęs, žinojo, suprato ir norėjo daryti antrą veiką (2016 m. birželio 16 d.). Be to, bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų faktinių aplinkybių visumą vieningos tyčios buvimui, nuteistojo suvokimą bei siekį tai realizuoti. Faktinės bylos aplinkybės, kaltinamųjų paaiškinimai, liudytojų parodymai, fiksuota vaizdo medžiaga, kratų protokolai patvirtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmišką ir pagrįstą išvadą, jog jis (apeliantas) 2016 m. vasario 4 d. perduodamas G. Z. dovaną – laikrodį (jei tai laikytina nusikalstama veika), jau turėjo sumanymą daryti kitą analogišką veiką ir buvo dėl to apsisprendęs, suvokęs ir siekęs. Pažymima ir tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog 2016 m. vasario 4 d. ir 2016 m. birželio 16 d. faktinės aplinkybės, atliktų veiksmų turinys, jų apimtis ir chronologija, išankstinis pasiruošimas ir spontaniškumas nėra apimti vieningo sumanymo, todėl tyčia ir jos turinys kiekvienu atveju buvo skirtingi.

625.

63Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, tinkamai nepatikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas panaudoti technines priemones specialia tvarka, ar kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos, todėl nukrypo nuo asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir susirašinėjimo (sužinojimo) slaptumo apsaugos tiriant nusikalstamas veikas reikalavimų bei nuo įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. nepakankamai patikrino byloje esančių įrodymų teisėtumą ir leistinumą bei neišsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes.

646.

65Teismo posėdyje nuteistasis G. Z. ir jo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą. Nuteistojo G. K. gynėjas prašo patenkinti nuteistojo G. K. apeliacinį skundą. Prokuroras abu apeliacinius skundus prašo atmesti.

667.

67Nuteistųjų G. Z. ir G. K. apeliaciniai skundai atmetami.

68III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

69Dėl įrodymų leistinumo, jų vertinimo ir teismo šališkumo

708.

71Nuteistieji G. Z. ir G. K. apeliaciniuose skunduose ginčija įrodymų, kuriais remiantis priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vertinimą. Nurodo, jog duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nepagrįstai pripažinti įrodymais; įrodymai įvertinti selektyviai, jų kaltė grindžiama prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokius apeliantų teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

729.

73Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) nustatyta tvarka gauti duomenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai. Pagal teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai – tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus), 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-P-94-895/2015, 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Tačiau jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, t. y. informacija ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas. Vadinasi, užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015).

7410.

75Išnagrinėjus apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, kurioje nuteisti G. Z. ir G. K., nustatyta, kad joje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 m. vasario 11 d. Pranešime apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą nurodoma, kad jis pradedamas gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos vyriausiojo specialisto Ž. M. tarnybinį pranešimą apie duomenis, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius G. Z. užsiima neteisėta veika, susijusia su kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir nustatyti nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, požymiai; o G. K. užsiima neteisėta veika, susijusia su papirkimu ir nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymiai. STT Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos vyriausiojo specialisto Ž. M. 2016 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atliekant kriminalinį žvalgybos tyrimą byloje Nr. KŽTB-004-4-2015, nustatyti kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo požymiai (t. 1, b. l. 1–3, 4–6).

7611.

77Byloje nustatyta, kad duomenys, pagal kuriuos dėl G. Z. ir G. K. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo gauti atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Byloje yra pateikta išslaptinta nagrinėjamai bylai aktuali kriminalinės žvalgybos medžiaga: Klaipėdos apygardos prokuratūros 2015 m. vasario 11 d. teikimas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. teikimai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pratęsimo (t. 4, b. l. 2–3, 5–7, 9–11); Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis, kuria nutarta sankcionuoti G. Z. ir G. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, sekimą ir asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimą, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma nuo 2015 m. vasario 12 d. iki 2015 m. gegužės 12 d.; taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, kuria sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų terminas pratęstas nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų terminas pratęstas nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. vasario 12 d. (t. 4, b. l. 4, 8, 12). Taip pat nustatyta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, tyrėjas kreipėsi tarnybiniu pranešimu į prokurorą, kuriame išdėstė kriminalinės žvalgybos veiksmais gautus duomenis apie galimą G. Z. ir G. K. kyšininkavimą, papirkimą ir piktnaudžiavimą tarnyba ir nurodė apie tikslingumą taikyti jiems BPK numatytas ir tame pranešime konkrečiai išvardintas priverčiamąsias prievartos priemones (t. 4, b. l. 13–14). Byloje yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartys (atskirai dėl G. Z. ir G. K.), kuriomis patenkinti prokuroro prašymai ir laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. leista: 1) STT Klaipėdos valdybos pareigūnams atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės užmegzti ryšius su G. Z. ir G. K. ir šių kontaktų metu kalbėtis apie bylai tirti reikšmingas aplinkybes bei asmenis, naudojant garsą ir vaizdą fiksuojančias technines priemones; 2) klausytis G. Z. ir G. K. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti; 3) atlikti G. Z. ir G. K. slaptą sekimą, jo metu daryti vaizdo ar garso įrašus arba filmuoti (t. 4, b. l. 54–55, 57–58, 60–61; 73–74, 76–77, 79–80). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimis G. Z. ir G. K. paskirtų procesinių prievartos priemonių terminas buvo pratęstas trims mėnesiams.

7812.

79Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje išdėstytus nurodymus patikrinti duomenų, gautų vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, leistinumą, 2020 m. sausio 8 d. protokoline nutartimi pavedė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui G. P. kreiptis į kriminalinės žvalgybos subjektą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos (duomenų) apie G. Z. ir G. K. galimai padarytas nusikalstamas veikas išslaptinimo ir tuos duomenis pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui. Nutarta prašyti išslaptinti tokią informaciją (duomenis): 1) duomenis, patvirtinančius kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš G. Z. ir G. K. faktinį pagrindą. Išslaptinti duomenis, dėl kurių buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą ar nusikaltimus, apie tą nusikaltimą ar nusikaltimus rengiantį, darantį ar padariusį asmenį ar asmenis, taip pat duomenis, kurie buvo pateikti teismui, priėmusiam nutartis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš G. Z. ir G. K. sankcionavimo; 2) ikiteisminio tyrimo įstaigos (kriminalinės žvalgybos subjekto) prašymus, prokurorų teikimus ir visas teismų nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai bei jų trukmės pratęsimai. Ta pačia protokoline nutartimi pavesta prokurorui pateikti teismui duomenis apie tai: 1) ar šioje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos institucijos kontroliavo susižinojimą Latvijos Respublikoje registruotais telefonų numeriais, priklausančiais šioje užsienio valstybėje gyvenantiems ir tuo metu ten buvusiems tos valstybės piliečiams; 2) ar elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, kurie buvo sankcionuoti ir taikomi Latvijos Respublikoje registruotiems telefono numeriams, kurie priklausė nuolat šioje užsienio valstybėje gyvenantiems jos piliečiams G. K. (tel. Nr. xxxxx) ir A. M. (tel. Nr. xxxx), buvo atliekami pagal 2000 m. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, 20 straipsnio nuostatas; 3) ar šioje byloje BPK 66 straipsnyje nustatyta tvarka buvo susižinoma su užsienio valstybių įstaigomis. Ar Latvijos Respublikos įstaigoms buvo siunčiami prašymai dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, kitų Kriminalinės žvalgybos įstatyme arba Baudžiamojo proceso kodekse numatytų veiksmų atlikimo Latvijos Respublikos teritorijoje su tos valstybės piliečiais

80G. K. ir A. M.. Jeigu taip, koks gautas užsienio valstybės institucijų atsakymas.

8113.

82Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti ir teismo posėdyje išnagrinėti papildomi bylos duomenys: specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus raštas dėl informacijos apie G. K. telefono buvimo (lokacijos) vietą rašte nurodytų pokalbių metu (t. 19, b. l. 93–99), specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos 2015 m. gegužės 4 d. prašymas, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2015 m. gegužės 4 d. teikimas, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartis (t. 19, b. l. 104–106, 107–109, 110), specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. vasario 11 d. pranešimas ir 2015 m. vasario 11 d. nutarimas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą (t. 19, b. l. 112, 113), specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo (t. 19, b. l. 100).

8314.

84Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių bei prokuroro papildomai teismui pateiktų dokumentų turinį, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo pirmininko nutartimis prieš G. Z. ir G. K. sankcionuoti (taip pat pratęsti), kriminalinės žvalgybos veiksmai patvirtina teisinio pagrindo buvimą taikyti prieš juos elektroninių ryšių tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, sekimą ir asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimą, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, o turimi duomenys taip pat ir apie G. Z. ir G. K. galimai rengiamas, daromas arba padarytas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai (BK 225 straipsnio 2 dalis, BK 227 straipsnio 2 dalis) – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą (KŽĮ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8515.

86Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad kriminalinis žvalgybos tyrimas prieš G. Z. ir G. K. pradėtas gavus informaciją dėl jų ir kitų asmenų galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veiksmų, nustatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje, t. y. gauta informacija, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Statybos ir eksploatacijos departamento direktorius G. Z. uoste vykdomų statybos darbų kontrolę organizuoja taip, kad ji būtų palanki kyšius duodantiems rangovams. Taip pat gauta informacija, kad Latvijos Respublikos pilietis G. K. ir šios įmonės Klaipėdos filialo vadovas M. K. galimai paperka VĮ KVJUD Statybos ir eksploatacijos departamento direktorių G. Z., siekdami neteisėtų ir atstovaujamai įmonei finansiškai palankių Direkcijos veiksmų. Remiantis surinktais duomenimis, 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. S8-08-127 pradėta kriminalinės žvalgybos tyrimo byla dėl galimo kyšininkavimo ir papirkimo (t. 19, b. l. 112, 113). Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2015 m. vasario 12 d. nutartimi pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015 m. vasario 11 d. teikimą Nr. 4-TR-78, siekiant gauti duomenų apie G. Z. ir G. K. galbūt vykdomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje, buvo sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, sekimas ir asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir fiksavimas, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 12 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimis tęsiant tyrimo terminą kas tris mėnesius iki 2016 m. vasario 12 d. (t. 4, b. l. 4, 8, 12; t. 19, b. l. 110).

8716.

88Nagrinėjamoje byloje elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas buvo sankcionuoti ir taikomi, be kita ko, susižinojimui ir Latvijos Respublikoje registruotiems telefono numeriams, priklausantiems nuolat šioje užsienio valstybėje gyvenantiems jos piliečiams G. K. ir A. M.. Šiame kontekste pažymėtina, kad svarstomų kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo proceso veiksmų metu tokią situaciją, kai baudžiamojo nusikaltimo tyrimo tikslu telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos perėmimą sankcionuoja vienos valstybės Europos Sąjungos narės kompetentinga institucija (perimančioji valstybė narė), o įsakyme perimti informaciją nurodyto asmens telekomunikacijų tinklų adresas yra kitoje valstybėje narėje (informuotoji valstybė narė), kurios techninė pagalba nėra reikalinga informacijai perimti, reglamentavo 2000 m. Konvencija dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba (tiek Lietuvos Respublika, tiek Latvijos Respublika, įstojusios į Europos Sąjungą, prisijungė prie šios konvencijos, kuri, Europos Sąjungos Tarybos sutarčių ir susitarimų duomenų bazės duomenimis, joms įsigaliojo 2005 m. rugpjūčio 23 d.). Pagal šios konvencijos 20 straipsnio nuostatas aptariamu atveju numatoma perimančiosios valstybės narės pareiga pranešti informuotajai valstybei narei apie perėmimą, kai asmuo yra pastarosios valstybės teritorijoje. Informuotoji valstybės narė savo ruožtu turi teisines galimybes šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka riboti ar neleisti vykdyti informacijos perėmimą ir (ar) taip gautų duomenų panaudojimą. Pagal aptariamo straipsnio 7 dalį kiekviena valstybė narė gali pareikšti, kad nereikalaus pateikti jai informaciją apie perėmimą, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

8917.

90Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta ir išnagrinėta STT Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus pateikta informacija apie G. K. telefono (abonento Nr. xxxx) buvimo (lokacijos) vietą rašte nurodytų pokalbių metu: 1) 2016 m. kovo 31 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-9 užfiksuotas 2016 m. vasario 4 d. telefoninis pokalbis Nr. 267 tarp asmens vardu Aleksandras (AB „L. T.“ darbuotojas) ir G. K., kuris vyko 14.54 val.–14.57 val. G. K. telefonas šio pokalbio metu buvo Klaipėdos m. tarp Gegužės ir Karklų gatvių; 2) 2016 m. vasario 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-7 užfiksuotas 2016 m. vasario 4 d. telefoninis pokalbis Nr. 282 tarp G. K. ir A. M., kuris vyko 16.51 val.–17.13 val. G. K. telefonas, šio pokalbio metu, yra kelio Klaipėda–Vilnius, atkarpoje nuo Ketvergių (Klaipėdos r.) iki Laukuvos (Šilalės r.); 3) 2016 m. birželio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas 2016 m. kovo 17 d. telefoninis pokalbis Nr. 66 tarp G. K. ir A. M.. Pokalbio pradžia 17.39 val., pokalbio pabaiga 18.03 val. Šio pokalbio metu G. K. telefonas yra kelyje Klaipėda–Vilnius nuo Požerės k. (Šilalės r.) iki Kryžkalnio (Raseinių r.), bei kelyje Kryžkalnis–Šiauliai nuo Kryžkalnio (Raseinių r.) iki Pakražančio (Kelmės r.); 4) 2016 m. birželio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas 2016 m. birželio 28 d. telefoninis pokalbis Nr. 281 tarp G. K. ir A. M.. Pokalbio pradžia 19.35 val., pokalbio pabaiga 20.18 val. Šio pokalbio metu G. K. telefonas yra kelio Kryžkalnis–Šiauliai–Joniškis–Jelgava–Ryga atkarpoje nuo Aukštelkės (Šiaulių r.) iki Joniškio. Taip pat pateikta kontroliuojamo telefono abonento Nr. xxxxx, priklausančio Latvijos piliečiui G. K., telefoninių pokalbių Nr. 66 ir Nr. 281 telefono lokacija pagal celes bei žemėlapis, kuriame nurodyta telefono abonemento buvimo vieta, aukščiau išdėstytų telefoninių pokalbių metu (t. 19, b. l. 93, 94–95, 96–97, 98–99). Šie duomenys patvirtina, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo kontroliuojamas Latvijos Respublikoje registruoto telefono abonentas, priklausantis šios valstybės piliečiui G. K.. Šio telefono abonento kontrolė buvo atliekama tik tada, kai G. K. buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad telefono abonentas, priklausantis G. K. buvo kontroliuojamas tik jam esant Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis buvo kontroliuojamas įprasta tvarka, nesikreipiant pagalbos į Latvijos Respubliką pagal 2000 m. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, 20 straipsnio nuostatas.

9118.

92Įvertinusi visus jau aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje kriminalinės žvalgybos duomenys buvo gauti nepažeidžiant KŽĮ ir jokių kitų įstatymų reikalavimų. Nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjekto atliktam pirminės informacijos patikrinimui, kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimui ir vėliau sekusiems teismo sankcionuotiems kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams buvo teisinis ir faktinis pagrindas ir tie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos. Kriminalinės žvalgybos įstatyme, slapto asmenų pokalbių klausymosi terminai, priešingai nei BPK, faktiškai nėra (nebuvo) ribojami. Kriminalinės žvalgybos įstatyme, nors ir įtvirtinta, kad slapto asmenų pokalbių klausymosi bendras laikotarpis negali būti ilgesnis negu 12 mėnesių, tačiau kartu numatyti ir atvejai, kai šis laikotarpis gali būti neribotai pratęstas. Tačiau toks teisinis reguliavimas neatleidžia operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus (teikimus) dėl šios operatyvinės (kriminalinės žvalgybos) priemonės taikymo, o teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą (pratęsti jų taikymą), nuo pareigos įvertinti jos taikymo trukmės pagrįstumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai ir jų trukmė buvo proporcingi tyrimo apimčiai ir galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo galimybėms. Nors šis terminas nebuvo trumpas (buvo pratęsiamas tris kartus), tačiau KŽĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidžia. Kita vertus, paaiškėjus G. Z. ir G. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų požymiams, nedelsiant, t. y. 2016 m. vasario 11 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta ir apie tai, kad 2016 m. vasario 11 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą, praėjus kelioms dienoms teismas patenkino prokuroro prašymus ir priėmė teismo nutartis, kuriomis patenkino prokuroro prašymus ir paskyrė arba sankcionavo G. Z. ir G. K. jau BPK 154, 158, 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones. Jos G. Z. ir G. K. irgi taikytos nepažeidžiant BPK reikalavimų. Taikyti šias procesines prievartos priemones buvo teisinis ir faktinis pagrindas, nes atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus jau buvo surinkti duomenys apie G. Z. ir G. K. galimai padarytas ar daromas kitas nusikalstamas veikas, kurių išaiškinimui buvo būtinas konkrečių BPK numatytų procesinių prievartos priemonių taikymas.

9319.

94Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apelianto G. Z. skunde pabrėžiamas niekuo nepagrįstas manymas, kad specialiųjų tyrimo tarnybai įvykdžius Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. pateikti įslaptintą informaciją dėl asmens rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jis nebūtų paaukštintas į Infrastruktūros direktoriaus pareigas, ir paaukštinimo proga, nebūtų gavęs dovanos (laikrodžio). Byloje nustatyta, kad prieš priimdama sprendimą dėl jo paskyrimo į Infrastruktūros direktoriaus pareigas, VĮ KVJUD 2015 m. lapkričio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą kreipėsi į STT dėl informacijos pateikimo. Tačiau šis faktas ir Specialiųjų tyrimo tarnybos rašto dėl informacijos apie G. Z. pateikimo turinys nelemia teisėtai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų neleistinumo.

9520.

96Dėl viso to teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos duomenys, gauti kriminalinės žvalgybos metu, o pradėjus ikiteisminį tyrimą – ir gauti taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones, yra gauti teisėtu būdu ir laikantis KŽĮ ir BPK reikalavimų. Teismas galėjo pripažinti ir pagrįstai pripažino šiuos duomenis įrodymais ir pagrįstai pagrindė jais apkaltinamąjį nuosprendį.

9721.

98Tačiau teisėjų kolegija daro kitokią išvadą dėl 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolo. Byloje nustatyta (šios aplinkybės neneigia ir patys nuteistieji G. Z. ir G. K.), kad praėjus šešioms dienoms nuo 2016 m. birželio 10 d. akto „Dėl nenumatytų darbų, susijusių su estakados bandymu“ priėmimo, t. y. 2016 m. birželio 16 d., apie 12.00 val., G. Z. tarnybiniame kabinete, esančiame VĮ KVJUD, ( - ), G. K. G. Z. davė 0,7 l talpos 48 Eur vertės alkoholinio gėrimo „Hine vintage cognacs“ butelį ir 5 000 Eur, kurie buvo įdėti į alkoholio gėrimo butelio dėžutę. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas įrodymu pripažino 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolą, kuriame nurodoma, kad 2016 m. birželio 16 d. slapto sekimo metu užfiksuota, jog 11.54 val. G. K. išbėgo iš VĮ KVJUD pastato, priėjo prie savo automobilio „( - ) atidarė bagažinę, paėmė joje buvusį baltos spalvos voką, jį atplėšė ir išėmė iš jo pinigų banknotus, kuriuos perskaičiavo ir įdėjo į bagažinėje buvusį rudos spalvos dovanų maišelį, šį maišelį pasiėmė ir uždaręs bagažinę sugrįžo į VĮ KVJUD pastatą (t. 4, b. l. 119–122). Tačiau apeliacinės instancijos teisme peržiūrėtame 2016 m. birželio 16 d. slapto sekimo vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės skiriasi nuo nurodytų 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokole. Dėl 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokole ir 2016 m. birželio 16 d. slapto sekimo vaizdo įraše esančių neatitikimų apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pirmą kartą buvo apklaustas protokolą surašęs Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiais specialistas Ž. M.. Iš perskaitytų liudytojo Ž. M. parodymų matyti, kad 2016 m. birželio 16 d. G. K. ir G. Z. slaptą sekimą atliko ne jis, o policijos pareigūnai iš specialiojo padalinio, kurių pavardžių įvardinti jis negali. Jis pats betarpiškai nematė, kad G. K. perskaičiuotų iš voko paimtus pinigų banknotus ir įdėtų juos į bagažinėje buvusį rudos spalvos dovanų maišelį prieš sugrįždamas į VĮ KVJUD pastatą. 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolą jis surašė remdamasis slaptą sekimą atlikusių pareigūnų pateiktomis detaliomis ataskaitomis, o jo 2016 m. birželio 16 d. tarnybinis pranešimas surašytas remiantis duomenimis, kuriuos liudytojas gavo telefonu bendraudamas su slaptą sekimą atlikusiais pareigūnais, šio tarnybinio pranešimo turinys yra bendresnio pobūdžio, ne toks detalus, kaip slapto sekimo protokolo turinys. Liudytojas STT pareigūnas Ž. M. betarpiškai nestebėjo jo surašytame 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokole užfiksuotų 2016 m. birželio 16 d. įvykių ir negalėjo įvardinti slaptą sekimą atlikusių policijos pareigūnų. 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokole užfiksuotų G. K. veiksmų (išėmęs iš voko perskaičiavo jame buvusius pinigų banknotus ir įdėjo juos į dovanų maišelį, kurį pasiėmė su savimi) nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokole užfiksuotų duomenų patikimumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį G. K. ir G. Z. atžvilgiu, nepagrįstai 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokole užfiksuotus duomenis apie G. K. veiksmus, pripažino įrodymu ir jais rėmėsi. Teisėjų kolegija nepripažįsta įrodymu 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolo.

9922.

100Apeliantų skundų argumentais dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų neteisėtumo grindžiamas nesutikimas ir su apkaltinamuoju nuosprendžiu, apeliantų pripažinimu kaltu padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau dėl kriminalinės žvalgybos metu ir taikant BPK priverčiamąsias prievartos priemones gautų bylos duomenų (išskyrus 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolą) pagrįsto pripažinimo įrodymais teisėjų kolegija jau pasisakė. Nuteistųjų skundų argumentus dėl to, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus, netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus ir dėl to nepagrįstai pripažino juos kaltais ir nuteisė, teisėjų kolegija atmeta. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. Z. ir G. K. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, jų kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kolegijos nuomone, yra teisingos ir pagrįstos išnagrinėtais įrodymais.

10123.

102Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Šio principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių. Tai reiškia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šališku teismas visada turėtų būti pripažįstamas ir tada, kai nors vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų kolegijos narių negalėjo dalyvauti procese BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais. Nagrinėjamoje byloje tokių pagrindų nenustatyta. Nešališkumo principo pažeidimas – besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą teismo sprendimą, tačiau šiam pažeidimui konstatuoti nepakanka vienos bylos šalies nuomonės. Turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys buvus pirmiau nurodytas aplinkybes ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo. Apeliaciniuose skunduose tokių duomenų nepateikta, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina egzistavus tokias aplinkybes.

10324.

104Apeliaciniame skunde teismo šališkumą nuteistasis G. Z. sieja su tuo, jog teismas neteisingai vertino įrodymus ir padarė jam nepalankias išvadas. Tokie argumentai nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Tai, kad bylą išnagrinėjęs teismas įrodymus įvertino kitaip, nei pageidavo apeliantas, nėra teisinis pagrindas teigti, jog teismas buvo šališkas. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra jo teisė bei pareiga. Proceso dalyviai gali tik siūlyti savo vertinimą. Tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas bei teismas skirtingai įvertino įrodymus, nėra pagrindas keisti teismo sprendimą, jeigu teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, skundžiamame teismo nuosprendyje tokie motyvai yra. Apeliaciniame skunde teismo šališkumą nuteistasis G. Z. taip pat sieja su jam paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo termino tęsimu. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pratęsė ikiteisminio tyrimo metu paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. Z. turtą terminą, siekiant užtikrinti galimą turto (piniginių lėšų, kaip nusikalstamos veikos dalyko) konfiskavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 18 d. šią nutartį panaikino nustatęs, kad ši procesinė prievartos priemonė yra perteklinė, neatitinkanti proporcingumo principo. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, skiriant procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, ar pratęsiant jos terminą, asmens kaltumo klausimas nėra nesprendžiamas, o sprendžiama, ar yra pakankamas pagrindas taikyti tokio pobūdžio procesinę priemonę. Tai, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo nustatė, kad ši priemonė yra perteklinė nepatvirtina teismo šališkumo ar išankstinės nuomonės dėl apelianto kaltumo, o tik pagrindžia teismo atlikto procesinio veiksmo nepagrįstumą. Tačiau teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, jei byloje nėra kitų teismo suinteresuotumą bylos baigtimi pagrindžiančių duomenų. Kaip jau minėta, tokių duomenų šioje byloje nėra. Šiuo atveju spręsti apie išankstinį teismo nusistatymą nėra jokio pagrindo.

10525.

106Deklaratyvus ir nepagrįstas nuteistojo G. Z. apeliacinio skundo argumentas, kad prokuroro vienasmeniškas sprendimas sunaikinti nuteistajam palankaus turinio telefoninius pokalbius rodo akivaizdų suinteresuotumą eliminuoti kaltinimui neparankius įrodymus. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad baudžiamojo kodekso nuostatos prokurorą įpareigoja surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai ir nepriklausomai, būtent prokuroras sprendžia dėl surinktų duomenų reikšmingumo tyrimui bei dėl surinktų duomenų pakankamumo įtariamojo kaltei pagrįsti.

107BPK 154 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tyrimui reikšmės neturintys duomenys ir garso įrašai, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis ir įrašais, prie bylos nepridedami ir tuoj pat prokuroro nutarimu sunaikinami surašius atitinkamą aktą. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu visi nepridėti prie bylos įrašai buvo sunaikinti. Tai, kad apeliantas, skirtingai negu prokuroras, mano, jog skunde minimas garso įrašas buvo reikšmingas bylai savaime nepatvirtina, kad prokuroras, priimdamas sprendimą sunaikinti nereikšmingus garso įrašus, pažeidė BPK nuostatas, nes kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu prokurorui nustatyta išimtinė teisė spręsti dėl surinktų duomenų pakankamumo ir reikšmingumo bylai.

108Dėl G. Z. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir G. K. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį

10926.

110Nagrinėjamoje byloje G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį už didesnės negu 250 MGL vertės kyšio priėmimą iš G. K., o G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį už valstybės tarnautojui prilyginto asmens G. Z. papirkimą – didesnės negu 250 MGL vertės kyšio davimą.

11127.

112Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009). Inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-207/2013 ir kt.).

11328.

114Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – 1) pažadas priimti kyšį, 2) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas duoti kyšį, 5) kyšio priėmimas – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Nagrinėjamoje byloje aktualus kyšininkavimas už teisėtą veikimą. Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neperžengdamas savo įgaliojimų ribų, nepažeisdamas teisės aktų. Būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas (neveikimas), t. y. tai, ko siekė kyšio davėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-697/2018).

11529.

116Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439-788/2016, 2K-140-788/2017 ir kt.).

11730.

118Nuteistasis G. Z. ginčija jo nuteisimą pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, o nuteistasis G. K. ginčija jo nuteisimą pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, argumentuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (nuteistųjų, liudytojų parodymus, rašytinius duomenis) ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl jų kaltumo. Tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kuria sudaro: iš dalies pačių nuteistųjų parodymai, liudytojų M. K., G. S., R. S., R. B., Ž. S., S. A., K. B., E. L. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, slapto sekimo, kratų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstyti ir išanalizuoti rašytiniai bylos dokumentai, padarė išvadą, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis G. K. davė G. Z. neteisėtą atlygį už jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – 2016 m. vasario 4 d. susitikimo metu 5 175 Eur vertės rankinį laikrodį ,,Ulysse Nardin“ ir 2016 m. birželio 16 d. susitikimo metu 0,7 l talpos 48 Eur vertės alkoholinio gėrimo ,,Hine vintage cognacs“ butelį ir

1195 000 Eur, o G. Z. abu kartus kyšius iš G. K. paėmė. Tokius G. Z. veiksmus teismas vertino kaip kyšininkavimą pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, o G. K. – kaip papirkimą pagal BK 227 straipsnio 3 dalį.

12031.

121Apeliantai skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų objektyvių veiksmų, kad G. K. davė rankinį laikrodį ir alkoholinio gėrimo butelį su 5 000 Eur G. Z., o šis juos paėmė, tačiau ginčija subjektyviąją pusę, t. y., jog šie veiksmai buvo atlikti tiesiogine tyčia, siekiant pageidaujamo G. Z. teisėto veikimo vykdant įgaliojimus. Apeliantų teigimu, G. K. padovanotas laikrodis ir butelis su pinigais negali būti vertinamas kaip kyšio dalykas, nes laikrodis padovanotas, sveikinant G. Z. su paskyrimu į naujas pareigas, o butelis su pinigais vertintinas kaip klaida, kadangi pinigai buvo skirti kitam asmeniui. Tokie apeliantų teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl G. Z. ir G. K. kaltės.

12232.

123Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. Z. laikrodis ir alkoholinio gėrimo butelis su pinigais buvo perduotas už pastarojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad kaip rangos darbų užsakovės VĮ KVJUD atstovas, savo įgalinimų ribose, priims AB „L. T.“ palankius ir bendrovės interesus atitinkančius sprendimus įmonei atliekant darbus pagal pasirašytas su VĮ KVJUD statybos rangos darbų sutartis: „Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66a–67a pratęsimu; III statybos etapas – krantinės Nr. 66 rekonstravimas su vietiniais inžineriniais tinklais; IV statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 66, 66a, 67a, 67“; ,,Dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę, Nemuno g. 24, Klaipėda, nauja statyba“, taip pat už tai, kad ėmėsi aktyvių veiksmų šalinti kliūtis šiems darbams vykdyti. Tokios aplinkybės nustatytos remiantis iš dalies pačių nuteistųjų bei liudytojų M. K., G. S., Ž. S., E. L. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis. Nuteistasis G. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad AB „L. T.“ iš anksto buvo sudariusi sutartį su projektuotoju dėl darbo projekto, kuris buvo rengiamas ir derinamas dalimis. Tuo metu kai projektas buvo parengtas, objekto statybos darbų techninę priežiūrą vykdantys specialistai atsisakė jį tvirtinti, nurodydami formalius neatitikimus. Toks techninės priežiūros formalus požiūris apeliantui pasirodė įtartinas, realių priežasčių užlaikyti darbus nebuvo, užsakovas ir rangovas matė, kad jų planai yra stabdomi dėl formalių smulkmenų. Liudytojas M. K., dirbęs AB „L. T.“ Klaipėdos filialo vadovu, pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis ir kiti bendrovės specialistai visą vasario mėnesį tikslino darbo projekto sprendimus derindami juos su užsakovu ir už objekto statybos darbų techninę priežiūrą atsakingais asmenimis. Objekto statybos darbų techninę priežiūrą vykdantys specialistai ne kartą grąžino projektą taisymui, nors jų pastabos ir pretenzijos nebuvo pagrįstos. Apie šią problemą M. K. kalbėjosi su AB „L. T.“ vadovais, nurodė jiems, kad tokie techninės priežiūros specialistų veiksmai kenkia projekto vykdymui, būtina šį klausimą išspręsti. Apie susidariusią situaciją jis kalbėjosi ir su G. Z., prašė, kad nebūtų kliūčių atlikti objekte parengiamuosius darbus. Šias aplinkybes patvirtina ir paties nuteistojo G. Z. parodymai. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. Z. parodė, kad 2016 m. vasario 2 d. jis kaip VĮ KVJUD infrastruktūros direktorius susitiko su AB „L. T.“ Klaipėdos filialo direktoriumi M. K., kuris jam paaiškino, kad vykdant 2015 m. gruodžio 28 d. sutartį tarp rangovo AB „L. T.“ ir užsakovo VĮ KVJUD kilo nesutarimų su objekto statybos darbų techninę priežiūrą vykdančiais specialistais, kurie neleido rangovui vykdyti objekte paruošiamųjų darbų. Nuteistojo G. Z. teigimu, tokie specialistų veiksmai jam pasirodė neteisėti, jis žinojo, kad tuo pat metu vyko teisminis procesas civilinėje byloje, kurioje UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ vadovas A. S. davė nepalankius AB „L. T.“ parodymus. Pasak G. Z., jis suprato, kad ši konfrontacija tarp AB „L. T.“ ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ vyksta ir statant VĮ KVJUD objektą. Šias aplinkybes patvirtina ir telefoninių pokalbių, užfiksuotų tarp M. K., G. K., G. Z. ir G. S. turinys. 2016 m. vasario 2 d. užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp M. K. ir G. K. metu, pastarasis M. K. klausia kaip reikalai, o šis atsako, kad blogai, nes krantinėje Nr. 66 objekto statybos darbų techninę priežiūrą vykdantys specialistai neleidžia dirbti, kol nėra patvirtintas darbo projektas ir atlikta projekto ekspertizė. M. K. informuoja G. K., kad vakare susitiks su G. Z. ir prašys jo ,,paspausti“ techninės priežiūros specialistus, kad šie leistų rangovui dirbti. G. K. pritarė šiems M. K. veiksmams ir paprašė 2016 m. vasario 4 d. Klaipėdoje suorganizuoti jo susitikimą su G. Z.. G. K. nurodė, kad jis nori įteikti G. Z. dovaną paskyrimo į naujas pareigas proga ir paprašyti jo, kad būtų pagreitintas sprendimų priėmimas dėl krantinių

124Nr. 101–104. M. K. teigimu, techninės priežiūros specialistai yra pasiruošę „užsimerkti“ ir nefiksuoti AB „L. T.“ be projekto atliekamų darbų, tačiau apie tai su jais turi pasikalbėti užsakovo VĮ KVJUD atstovas (iš pokalbio turinio matyti, kad turimas omenyje G. Z.) (t. 4, b. l. 137–154). 2016 m. vasario 4 d. telefoninio pokalbio tarp M. K. ir G. Z. metu, M. K. G. Z. nurodė, kad su juo nori susitikti G. K., o G. Z. pažadėjo paskambinti G. S. ir pakalbėti su juo apie tai, ką jis buvo pamiršęs (t. 4, b. l. 126). Iškart po šio pokalbio G. Z. paskambino jam tiesiogiai pavaldžiam G. S. ir nurodė, kad objekto statybos darbų techninę priežiūrą atliekantys specialistai „laužosi“, neleidžia M. K. atlikti paruošiamųjų darbų. G. Z. pokalbio metu nurodė G. S. „ne protokolui“ pakalbėti su techninės priežiūros specialistais S. ar S., kad šie „nedurniuotų“ ir leistų rangovui atlikti darbus (t. 4, b. l. 126–127). Liudytojas G. S. teisme patvirtino, kad 2016 m. vasario 4 d. telefoninio pokalbio metu G. Z. jo paprašė pakalbėti su objekto statybos darbų techninę priežiūrą atliekančiais specialistais, kad šie leistų rangovui kuo greičiau pradėti paruošiamuosius darbus. Šį G. Z. prašymą jis perdavė gamybinio pasitarimo metu. Nuteistasis G. Z. apeliaciniame skunde šį savo veiksmą – skambinimą G. S. vertina ne kaip siekį padėti AB ,,L. T.“, o kaip suinteresuotumą savalaikiai įgyvendinti projektą ir gauti už tai didesnį atlyginimą. Tačiau toks apeliacinio skundo teiginys prieštarauja aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir telefoninio pokalbio tarp G. K. ir vieno iš AB „L. T.“ vadovų A. M., įvykusio po to, kai 2016 m. vasario 4 d. G. K. prekybos centre „Studlendas“ esančioje picerijoje „Charlie pizza“ susitiko su G. Z. ir davė jam laikrodį „Ulysse Nardin“, turiniui. 2016 m. vasario 4 d. užfiksuoto telefoninio pokalbio turinys liudija, kad G. K. informuoja A. M., kad G. Z. buvo labai patenkintas dovana (laikrodžiu), taip pat G. K. jam pranešė, kad tuo pačiu G. Z. pažadėjo išspręsti klausimą dėl estakados bandymų atlikimo taip, kad už bandymus mokės uostas, nes klausimas dėl apmokėjimo už bandymus yra ginčytinas. G. K. A. M. pasakė, kad dovanodami G. Z. dovaną už „penketuką“, sutaupys ,,septyniolika“. A. M. tokį metodą pavadino geru. Pokalbio metu G. K. taip pat informavo A. M., kad krantinėje Nr. 66 vyksta darbai, užsakovas, atstovaujamas G. Z., davė nurodymus techninės priežiūros specialistams leisti atlikti tam tikrus darbus nesant darbo projekto (t. 4, b. l. 172–195). Taigi priešingai, negu nurodo G. K. apeliaciniame skunde, išdėstytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad jis buvo informuotas ir žinojo apie nesklandumus objekte dėl techninės priežiūros ir, kad kilusią problemą dėl paruošiamųjų darbų pradėjimo nesant projekto gali padėti išspręsti užsakovo atstovas (G. Z.), todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis turėjo motyvą G. Z. duoti kyšį už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Inkriminuojant kyšininkavimą, nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas. Šiuo atveju G. Z. per sau pavaldų G. S. turėjo galimybę paveikti objekto statybos darbų techninę priežiūrą atliekančius specialistus taip, kad šie nesudarytų kliūčių AB „L. T.“ vykdyti darbus pagal rangos darbų sutartis.

12533.

126Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad AB „L. T.“ pasinaudodama pasiektu, tarpininkaujant G. Z., žodiniu susitarimu, iki 2016 m. kovo 29 d., t. y. iki to laiko, kai darbo projekto dalis „Projekto Nr. 494-16-DP-KD-03, Laida – 0., 2016 m. tomas 1 „Polių pagrindas“, buvo patvirtinta UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ techninio prižiūrėtojo R. S. spaudu „Pritariu statyti“, atliko ne tik objekto senų konstrukcijų demontavimo ir pasirengimo naujoms statyboms darbus, bet ir naujo objekto statybos darbus, kuriems pradėti ir vykdyti nurodyto projekto patvirtinimas buvo būtinas. Šią išvadą patvirtina slapto sekimo metu užfiksuoti duomenys, kad 66-oje krantinėje vyko parengiamieji ir statybos – polių kalimo – darbai, kurie be techninės priežiūros patvirtinto darbo projekto vykti negalėjo bei liudytojų A. S. ir R. S. parodymai. Liudytojas A. S., kuris buvo Vakarų regiono biuro generalinis direktorius, teisme parodė, kad statybos darbai negali būti vykdomi, kol techninės priežiūros specialistai nėra uždėję spaudo ,,Pritariu statyti“. Be technologinio projekto rangovai negali vykdyti statybos darbų, išskyrus parengiamuosius darbus. Parengiamieji darbai, kuriuos galima vykdyti iki ,,Pritariu statyti“ gali būti: statybvietės ruošimas, geodezijos darbai, pažymėjimai pagrindinių ašių, privažiuojamų kelių ir sandėlių aikštelių įrengimas, laikinų komunikacijų praklojimas, buitinių patalpų įrengimas. Tai yra organizacinio pobūdžio darbai, bet ne tie, kurie yra brėžiniuose. Kai prasidėjo statybos išaiškėjo faktas, kad kai kurie poliai yra įkalti. Apie nustatytus pažeidimus užsakovas buvo informuotas, kad ne pagal darbo projektą sukalti poliai. Šiuo atveju polių kalimas nebuvo paruošiamieji darbai. Jeigu rangovas būtų kalęs sustiprintus polius pagal brėžinius, tada būtų rangovo polių bandymas, bet jis kalė ne tą gaminį, kuris buvo suprojektuotas. Liudytojas R. S., kuris buvo techninės priežiūros inžinierius, teisme nurodė, kad techninio prižiūrėtojo spaudas „Pritariu statyti“ reiškia, kad atitinka techninio projekto sprendinius ir rangovas gali pradėti darbus. Be spaudo rangovas gali rengti buitines patalpas, aptvėrimus. Liudytojas patvirtino, jog buvo vykdomas polių kalimas, neturint reikalingų dokumentų. Polių kalimas yra statybos darbas ir toks darbas (polių kalimas) negali būti įvardijamas kaip bandomasis, jeigu nėra numatyta to techniniame projekte. Poliai buvo suprojektuoti su peiliais ir antgaliais, rangovas pradėjo juos kalti be peilių ir antgalių. Pagal rangos sutartį poliai buvo nupirkti su peiliais ir antgaliais, rangovas norėjo sutaupyti. Nuteistasis G. Z. apeliaciniame skunde teigia, jog liudytojo R. S. parodymai yra prieštaringi, tačiau nenurodė, kokius konkrečius prieštaravimus juose įžvelgia. Tai, kad liudytojas R. S. pasirašė gamybinių pasitarimų protokolus ir nepateikė teismui rašto, patvirtinančio, kad jis informavo uosto direkciją apie neteisėtai atliekamus darbus, nepaneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad AB ,,L. T.“ iki 2016 m. kovo 29 d. atliko statybos darbus, kuriems pradėti ir vykdyti buvo būtinas patvirtinimas. 2016 m. balandžio 28 d. telefoninio pokalbio tarp G. K. ir A. M. turinys patvirtina, kad G. Z. pastangomis kliūtys AB „L. T.“ vykdyti darbus pagal su VĮ KVJUD sudarytą rangos darbų sutartį „Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66a–67a pratęsimu. III statybos etapas – krantinės Nr. 66 rekonstravimas su vietiniais inžineriniais tinklais. IV statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 66, 66a, 67a, 67“ buvo pašalintos. G. K. A. M. pokalbio metu nurodė, kad be G. Z. veiksmų AB „L. T.“ problemos su techninės priežiūros specialistais nebūtų išspręstos, bendrovės darbuotojai objekte nebūtų galėję dirbti, bendrovė būtų patyrusi nuostolių (t. 5, b. l. 48).

12734.

128Apibendrinant išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. K. G. Z. perduotas laikrodis „Ulysse Nardin“ buvo ne jo asmeninė dovana G. Z. paaukštinimo ar jo artėjančio gimtadienio proga, o kyšis už pastarojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pašalino kilusias kliūtis su technine priežiūra dėl paruošiamųjų darbų atlikimo, ir už pagalbą ateityje. Nors G. Z. G. S. nurodymą „ne protokolui“ pasikalbėti su objekto statybos darbų techninę priežiūrą atliekančiais specialistais, kad šie leistų AB „L. T.“ atlikti darbus objekte, telefonu perdavė prieš susitikdamas su G. K. ir priimdamas iš jo laikrodį, ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės, nes remiantis teismų praktika veika kaip kyšininkavimas ar papirkimas kvalifikuojama nepaisant to, ar kyšis priimamas prieš pageidaujamą tarnybinį veikimą ar neveikimą, ar po jo. Nuteistasis G. Z. apeliaciniame skunde nurodo, jog laikrodis negali būti kyšio dalyku, nes neįrodyta, kad jis su G. K. susitarė dėl kyšio priėmimo, arba, jog jis būtų reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už kyšio priėmimą, o kiti alternatyvūs kyšininkavimo objektyvieji požymiai: susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas jį duoti, jam nebuvo inkriminuoti. Nepagrįstas nuteistojo G. Z. apeliacinio skundo argumentas, kad jo ir G. K. versiją apie tai, jog pastarojo G. Z. perduotas laikrodis buvo dovana G. Z. perkėlimo į aukštesnes pareigas ir gimtadienio proga, patvirtina aplinkybė, kad laikrodį G. Z. deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai teikdamas gyventojų pajamų mokesčių deklaraciją už 2016 metus ir sumokėjo atitinkamą gyventojų pajamų mokestį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo šia apeliantų versija ir ją atmetė, nes jos nepatvirtina byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetas. Svarbu pažymėti tai, kad minėta deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikta tik 2017 m. kovo 22 d. (t. 14, b. l. 172–177), kai G. Z. jau buvo pareikšti įtarimai dėl kyšio (laikrodžio) paėmimo, o laikrodis buvo paimtas 2016 m. birželio 16 d. jo namuose vykusios kratos metu. Be to, G. Z. pripažino, kad neįvykdė pareigos per 30 dienų nuo laikrodžio gavimo dienos patikslinti savo Viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, juo labiau, žinodamas apie darbovietėje įvestą dovanų priėmimo apskaitos tvarką, neinformavo VĮ KVJUD vadovybės apie gautą laikrodį, o tai rodo, G. Z. siekį nuslėpti faktą, kad G. K. jam davė, o šis priėmė laikrodį (kyšį).

12935.

130Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendruose AB ,,L. T.“ ir VĮ KVJUD pasitarimuose buvo keliamas klausimas dėl to, kas pagal AB „L. T.“ ir VĮ KVJUD sudarytą statybos rangos darbų sutartį ,,Dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę, Nemuno g. 24, Klaipėda, nauja statyba“ turi atlikti pastatytos estakados laikančiųjų konstrukcijų statinius ir dinaminius bandymus ir už šiuos bandymus apmokėti. Šiuo klausimu buvus ginčą tarp rangovo ir užsakovo patvirtina liudytojų G. S., Ž. S., E. L., K. B. ir S. A. parodymai. Liudytojas G. S. teisme nurodė, kad VĮ KVJUD atstovai kreipėsi į objekto statybos darbų techninės priežiūros specialistus ir projektuotojus, kurių nuomone, bandymus turėjo atlikti rangovas AB „L. T.“. Vėlesnių diskusijų su rangovu, projektuotojais ir techninės priežiūros specialistais metu buvo priimtas sprendimas, kad darbus atlikti ir juos apmokėti turi užsakovas, o ne rangovas. Pagal projektą estakados bandymų kaina turėjo siekti apie 16 000–20 000 Eur. Liudytojas Ž. S., kuris buvo ,,Dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę, Nemuno g. 24, Klaipėda, nauja statyba“ projekto vadovas, teisme nurodė, kad R. B. iškėlus klausimą dėl estakados bandymų, jis, kaip užsakovo atstovas, kreipėsi į projektuotojus ir objekto techninės priežiūros specialistus, kurie nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl bandymų atlikimo ir apmokėjimo už juos reikia vadovautis techniniu projektu, tačiau jame buvo dviprasmybių, tarp projekto dalyvių kilo diskusijos. 2016 m.

131birželio 10 d. buvo pasirašytas nenumatytų darbų aktas, pagal kurį estakados bandymus turėjo apmokėti užsakovas. Liudytojas E. L., VĮ KVJUD Statybos ir eksploatacijos skyriaus viršininkas, teisme nurodė, kad dėl estakados bandymų atlikimo ir apmokėjimo tarp rangovo ir užsakovo kilo ginčas, o pradinė projektuotojų ir techninės priežiūros specialistų nuomonė buvo tokia, jog bandymus turi atlikti rangovas. Vėliau buvo pasirašytas nenumatytų darbų aktas, pagal kurį estakados bandymus turėjo apmokėti užsakovas. Liudytojas S. A., kuris buvo techninio projekto autorius, teisme parodė, kad estakada buvo neįprasta nauja konstrukcija, todėl rėmėsi bendrąja praktika ir į projektą įrašė, kad būtų gerai atlikti statinio bandymą, tačiau statytojui (šiuo atveju Valstybinei jūrų uosto direkcijai) paliekant teisę pačiam šį klausimą spręsti. Jis parodė, kad pasitarimų metu bendravo su G. Z., kuris peržiūrėdavo darbo projektą, jam rūpėjo terminai, darydavo papildomą spaudimą. Būdamas VĮ KVJUD infrastruktūros direktorius G. Z. dalyvavo pasitarimuose dėl projekto ,,Dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę, Nemuno g. 24, Klaipėda, nauja statyba“, gavo visą su projektu susijusią informaciją, todėl dar 2015 m. gruodžio mėnesį sužinojo apie AB „L. T.“ siūlymą VĮ KVJUD atlikti estakados bandymus. G. Z. 2015 m. gruodžio 17 d. raštu statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui S. A., FIDIC inžinieriaus funkcijų vykdytojui K. B. ir UAB „Tiltų ekspertų centras“ prašė išaiškinti, ar pagal projektą yra būtinas estakados bandymų atlikimas bei kas pagal FIDIC sutarties sąlygas yra atsakingas už jų atlikimą (t. 2, b. l. 73). K. B. 2015 m. gruodžio 28 d. rašte G. Z. ir AB „L. T.“ atstovei R. B. nurodė, kad pagal techninę ir teisinę dokumentaciją už estakados bandymus apkrovomis yra atsakingas rangovas AB „L. T.“, kuris privalės parengti (estakados) tilto techninį pasą su būtinais priedais, o vienas iš jų – bandymų ataskaita (t. 2, b. l. 11).

13236.

133Taigi, apibendrinant išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad G. Z. ir G. K. dar iki susitikimo 2016 m. vasario 4 d., kurio metu G. K. kaip kyšį davė 5 175 Eur vertės laikrodį ,,Ulysse Nardin“, o G. Z. jį paėmė, žinojo ne tik apie ,,Dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę, Nemuno g. 24, Klaipėda, nauja statyba“ techniniame projekte esančią dviprasmybę, leidžiančią užsakovui reikalauti atlikti pastatytos estakados statinius ir dinaminius bandymus, nenurodant, kam teks prievolė už šiuos darbus mokėti, bet ir techninės priežiūros specialistų poziciją, kad už estakados bandymus turi mokėti rangovas. Todėl 2016 m. vasario 4 d. vykusio G. Z. ir G. K. susitikimo metu, G. K. turėjo motyvą prašyti G. Z., kad šiuos bandymus apmokėtų VĮ KVJUD. 2016 m. vasario 4 d. telefoninio pokalbio tarp G. K. ir A. M. turinys patvirtina, kad toks prašymas buvo išsakytas ir G. Z. pažadėjo įvykdyti šį G. K. prašymą. K. B. 2016 m. vasario 15 d. rašto AB „L. T.“ ir G. Z. turinys patvirtina, kad FIDIC inžinieriaus funkcijų vykdytojo K. B. nuomonė dėl to, kas turėtų apmokėti estakados bandymus pasikeitė, jo nuomone, užsakovas turėtų sumokėti už estakados bandymų atlikimą rangovui pagal Statybos rangos sutarties nuostatas, bet galutinis sprendimas yra užsakovo prerogatyva (t. 2, b. l. 77). AB „L. T.“ palankus sprendimas buvo priimtas VĮ KVJUD 2016 m. birželio 10 d. aktu „Dėl nenumatytų darbų, susijusių su estakados bandymu“ kuriame nurodoma, kad estakados bandymai yra papildomi darbai, būtini sutarčiai vykdyti, o už juos sumokės užsakovas VĮ KVJUD. Aktą patvirtino VĮ KVJUD infrastruktūros direktorius G. Z., pasirašė VĮ KVJUD l. e. Statybos ir eksploatacijos departamento direktorius G. S., VĮ KVJUD Statybos ir eksploatacijos skyriaus viršininkas E. L., VĮ KVJUD Statybos ir eksploatacijos skyriaus projektų vadovas Ž. S., UAB „Tiltų ekspertų centras“ projekto vykdymo priežiūros vadovas S. A., UAB „Tiltų ekspertų centras“ techninės priežiūros vadovas FIDIC inžinieriaus funkcijų vykdytojas K. B., AB „L. T.“ atstovė R. B. (t. 2, b. l. 78–79).

13437.

135Nuteistasis G. Z. apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nustatytos aplinkybės, kad aktas buvo įformintas ne vienasmenišku, o kolegialiu sprendimu; niekas iš liudytojų neparodė buvus nurodymą ar spaudimą, jog už darbus turi apmokėti VĮ KVJUD, parodo, jog apeliantas, patvirtindamas aktą, veikė ne AB „L. T.“ naudai, o VĮ KVJUD interesais. Nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad iki pat 2016 m. birželio 10 d. akto pasirašymo nebuvo garantijų, kad klausimas dėl estakados bandymų atlikimo ir apmokėjimo bus išspręstas rangovo AB „L. T.“ naudai, patys AB „L. T.“ atstovai tokią situaciją vertino kaip problemą, o tai sudarė prielaidas ir motyvą bendrovės atstovui G. K. 2016 m. vasario 4 d. prašyti G. Z. pagalbos sprendžiant šį klausimą. Nors 2016 m. birželio 10 d. aktą G. Z. patvirtino tik po to, kai jį pasirašė visi kiti projekte dalyvavusių bendrovių atstovai, bylos duomenys (G. K. ir A. M. telefoninio pokalbio turinys) leidžia daryti išvadą, kad iš užsakovo VĮ KVJUD atstovų tik G. Z. buvo asmeniškai suinteresuotas palankiu AB „L. T.“ sprendimu. Aplinkybė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3190-328/2017 patvirtinta taikos sutartis tarp VĮ KVJUD ir AB „Latvijas tilti“, nurodant, kad už statinius ir dinaminius bandymus privalo apmokėti užsakovas, t. y. VĮ KVJUD, nepaneigia nuteistojo G. K. kaltės dėl papirkimo bei nuteistojo G. Z. kaltės dėl kyšio priėmimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad klausimas dėl estakados bandymų apmokėjimo buvo ginčytinas, tačiau nepaneigia nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų neteisėtų nuteistųjų veiksmų.

13638.

137Susiejus į vientisą loginę grandinę byloje nustatytas aplinkybes, šioje nutartyje išdėstytus įrodymus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. K. G. Z. perduotą alkoholinio gėrimo butelį ir 5 000 Eur vertino kaip kyšį, duotą už problemos dėl estakados bandymų atlikimo ir apmokėjimo išsprendimo palankiu AB „L. T.“ ir jos atstovams būdu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo nuteistojo G. K. versija, kad per skubėjimą supainiojo alkoholinio gėrimo dėžutes ir dėžutę su 5 000 Eur, skirtą M. K., per klaidą davė G. Z., nes jos nepatvirtina byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetas. Tai, kad perduotą G. K. alkoholinio gėrimo dėžutę su 5 000 Eur, G. Z. suprato ir priėmė kaip kyšį, patvirtina tolimesni jo paties atlikti veiksmai: priėmęs iš G. K. pinigus, G. Z. vyksta į namus ir devynias kupiūras po 500 Eur paslepia namuose, o vieną 500 Eur kupiūrą paima ir įsideda į savo piniginę, kur ji buvo rasta kratos tarnybiniame kabinete metu. Nuteistojo G. Z. parodymai, kad pamatęs pinigų kupiūras labai susijaudino, nusprendė juos parsivežti į namus, o vakare grąžinti juos G. K. arba perduoti kitam „L. T.“ atstovui, kad šis grąžintų juos savininkui, atmetami kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kita vertus, G. Z., pastebėjęs, kad alkoholinio gėrimo dėžutėje įdėtos pinigų kupiūros, nesikreipė į G. K., kad šis paaiškintų, kodėl perdavė jam nemažą pinigų sumą, negrąžino jam pinigų, o nusivežė juos į namus. Net ir tada, kai G. K. vėliau dar kartą užėjo į jo tarnybinį kabinetą, G. Z. apie jo perduotus pinigus neužsiminė. Šios aplinkybės rodo, kad tokia ,,dovana“ G. Z. nebuvo naujiena. 2016 m. kovo 17 d. telefoninio pokalbio tarp G. K. ir A. M. turinys liudija, kad G. K. reguliariai kas mėnesį G. Z. veža „patepimus“ (kyšius) (t. 5, b. l. 33–37). Kad G. K. ir anksčiau tokiu pat būdu – įdėdamas į alkoholinio gėrimo dėžutę – neteisėtai yra perdavęs G. Z. pinigus, šis nurodė 2016 m. birželio 16 d. vykusioje ikiteisminio tyrimo apklausoje. G. Z. teigimu, maždaug 2015 m. liepos mėnesį G. K. jam perdavė butelį alkoholinio gėrimo, kurio dėžutėje buvo 1 000 Eur. Pasak G. Z., jis labai apgailestauja ir gailisi, kad nebuvo principingas ir netinkamai pasielgė paimdamas iš G. K. laikrodį, pinigus ir alkoholio butelius (t. 13, b. l. 113–115). Šie nuteistojo G. Z. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Minėti parodymai atitinka kitus byloje esančius duomenis, užfiksuotus slapto sekimo, kratų, apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, ir patvirtina, kad G. Z. iš G. K. gaudavo neteisėtą atlygį už AB „L. T.“ interesus atitinkančius ir palankius bendrovei sprendimus.

13839.

139Byloje nustatyta, kad G. Z. bylai aktualiu laikotarpiu buvo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius ir remiantis pareiginiais nuostatais turėjo teisę duoti pavaldžių departamentų direktoriams ir skyrių vadovams privalomus vykdyti nurodymus, kurie reikalingi šiuose nuostatuose apibrėžtiems tikslams pasiekti ir funkcijoms vykdyti. Be to, VĮ KVJUD generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-250 G. Z. buvo paskirtas VĮ KVJUD Viešųjų pirkimų komisijos infrastruktūros objektų, statybos remonto ir kitų darbų bei su jais susijusių paslaugų pirkimams vykdyti pirmininku. Užimdamas nurodytas pareigas G. Z. turėjo administracinius įgaliojimus atstovauti įmonei, priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, kuriais užtikrinama įmonės veikla, kad ji galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. Remiantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiais 2015 m. spalio 26 d. Juridinių asmenų registre užregistruotais VĮ KVJUD įstatais, uosto direkcijos veiklos tikslai – teikti viešąsias paslaugas eksploatuojant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, atstatant ir eksploatuojant Šventosios valstybinį jūrų uostą ir valdant uostuose esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius objektus, užtikrinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcionavimą ir konkurencingumą, atlikti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme Uosto direkcijai numatytas funkcijas, siekti verslo vertės augimo ir pelno didėjimo, tinkamai eksploatuoti ir plėtoti uostų infrastruktūrą ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Taigi, VĮ KVJUD teikiamos paslaugos neabejotinai buvo viešo pobūdžio, susijusios su viešojo intereso įgyvendinimu, o VĮ KVJUD Infrastruktūros direktoriaus pareigas ėjęs G. Z. įmonėje turėjo administracinius įgaliojimus, jo pareigos buvo susijusios su teisiškai reikšmingų veiksmų, kuriais buvo užtikrinamas viešasis interesas vykdant VĮ KVJUD veiklą, atlikimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo veiksmus kvalifikavo kaip padarytus asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, ir pripažino, jog jis atitinka BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyto specialaus subjekto – valstybės tarnautojui prilyginto asmens – požymius.

14040.

141Šioje nutartyje jau minėta, kad BK 225 ir 227 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. Z. ir G. K. yra senai pažįstami. G. K. buvo žinomos G. Z. pareigos ir jis suvokė jo įgaliojimų apimtį. Duodamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui G. Z. 5 175 Eur vertės rankinį laikrodį ir 48 Eur vertės alkoholio butelį su 5 000 Eur, G. K. suvokė, kad duoda neteisėtą atlygį už jo pageidaujamą G. Z. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. G. Z., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, priimdamas iš G. K. 5 175 Eur vertės rankinį laikrodį ir 48 Eur vertės alkoholio butelį su 5 000 Eur, suvokė, kad iš G. K. gauna neteisėtą atlygį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už kaip rangos darbų užsakovės VĮ KVJUD atstovas, savo įgalinimų ribose, priims AB „L. T.“ palankius ir bendrovės interesus atitinkančius sprendimus įmonei atliekant darbus pagal pasirašytas su VĮ KVJUD statybos rangos darbų sutartis, taip pat už tai, kad ėmėsi aktyvių veiksmų šalinti kliūtis šiems darbams vykdyti. Taigi nuteistųjų atlikti veiksmai, jų pobūdis, pastangos juos darant ir byloje nustatyta situacija, kurioje tokie veiksmai buvo atlikti, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuteistieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia.

14241.

143Abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose nesutinka, kad kiekvienam iš jų inkriminuotos nusikalstamos veikos (G. Z. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį dėl kyšio priėmimo 2016 m. vasario 4 d. ir 2016 m. birželio 16 d., G. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį dėl kyšio davimo 2016 m. vasario 4 d. ir 2016 m. birželio 16 d.) kvalifikuotos kiekvienam kaip viena tęstinė nusikalstama veika, o ne kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Tokie apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-650/2010, 2K-7-48/2012, 2K-438/2012 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-322/2008,

1442K-7-48/2012).

14542.

146Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010, 2K-650/2010). Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010,

1472K-7-109/2013 ir kt.). Kitaip tariant, tęstinei nusikalstamai veikai turi būti būdingas visos veikos ir kaltės vieningumas, t. y. asmuo, pradėdamas daryti veiką, turi iš anksto suvokti ir numatyti visą galutinį rezultatą, be to, tik dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nuspręsti, kad, norint pasiekti šio rezultato, būtina visą veiką išskaidyti į atskirus etapus (epizodus).

14843.

149Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 4 d. (kai G. K. G. Z. kaip kyšį perdavė laikrodį „Ulysse Nardin“) susitikimo metu G. K. ir G. Z. aptarė su abejomis statybos rangos darbų sutartimis susijusius klausimus, kuriuos G. K. buvo suinteresuotas išspręsti AB „L. T.“ naudai: rangovo AB „L. T.“ nesutarimus su krantinių statybos darbų techninę priežiūrą vykdančiais specialistais ir estakados bandymų apmokėjimo klausimą. Pirmąjį klausimą G. Z. AB „L. T.“ atstovo M. K. prašymu ėmėsi spręsti dar prieš susitikimą su G. K., kai 2016 m. vasario 4 d. telefoninio pokalbio metu paprašė sau tiesiogiai pavaldaus G. S. įtikinti objekto „Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66a–67a pratęsimu. III statybos etapas – krantinės Nr. 66 rekonstravimas su vietiniais inžineriniais tinklais. IV statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 66, 66a, 67a, 67“, statybos darbų techninę priežiūrą vykdančius specialistus nesudaryti kliūčių AB „L. T.“ pradėti parengiamuosius darbus. Tuo tarpu pagal kitą statybos rangos darbų sutartį dėl estakados bandymų apmokėjimo tarp rangovo AB „L. T.“ ir užsakovo VĮ KVJUD kilus ginčui ir diskusijoms, šis klausimas AB „L. T.“ naudai buvo išspręstas gerokai vėliau po 2016 m. vasario 4 d. G. K. ir G. Z. susitikimo, t. y., tik 2016 m. birželio 10 d. G. Z. patvirtinus VĮ KVJUD aktą „Dėl nenumatytų darbų, susijusių su estakados bandymu“. Šie su statybos rangos darbų projektų vykdymu susiję ypatumai, dėl kurių sprendimai abiejuose projektuose buvo priimti ne tuo pat metu, lėmė tai, kad antrąjį kyšį – alkoholinio gėrimo butelį ir 5 000 Eur, kurie buvo įdėti į alkoholinio gėrimo butelio dėžutę – G. K. G. Z. perdavė, o šis priėmė, praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po laikrodžio „Ulysse Nardin“ perdavimo, t. y. 2016 m. birželio 16 d. Tačiau, nei gan ilgas laiko tarpas, praėjęs nuo abiejų kyšių perdavimo momento, nei skirtingas kyšio dalykas (laikrodis ir pinigai), nei kyšio davimo/priėmimo vieta nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad G. Z. ir G. K. padaryta kyšininkavimo ir papirkimo veika buvo tęstinio pobūdžio. Abu projektai vyko tuo pat metu, abiejuose projektuose užsakovas buvo VĮ KVJUD, o rangovas – AB „L. T.“. 2016 m. vasario 4 d. vykusio rangovo ir atsakovo atstovų G. K. ir G. Z. susitikimo metu G. K. išreiškė G. Z. pageidavimą, kad šis priimtų rangovui palankius ir jo interesus atitinkančius sprendimus, susijusius su abiem projektais. Taigi, priešingai negu teigiama nuteistojo G. K. apeliaciniame skunde, šios aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. vasario 4 d. G. K. ir G. Z. susitikimo metu jau buvo susiformavusi G. K. tyčia duoti G. Z. kyšius už AB „L. T.“ palankius ir bendrovės interesus atitinkančius sprendimus bendrovei atliekant darbus pagal abi pasirašytas su VĮ KVJUD statybos rangos darbų sutartis ir G. Z. tyčia už G. K. pageidaujamų veiksmų atlikimą abiejuose projektuose priimti šiuos kyšius, todėl nuteistųjų padaryta kyšininkavimo ir papirkimo veika buvo tęstinio pobūdžio. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nuteistųjų G. Z. ir G. K. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo ne kaip dvi atskiras, o kaip vieną pavienę tęstinę veiką.

15044.

151Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai teisiškai įvertino G. Z. ir G. K. veiksmus ir atsižvelgęs į duoto ir priimto kyšio vertę tinkamai nuteistiesiems taikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl apeliantų nuteistųjų G. Z. ir G. K. apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais naikinti skundžiamą nuosprendžio dalį dėl G. Z. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir G. K. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, nėra teisinio pagrindo.

152Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

15345.

154Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimą abiem kaltininkams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais. Nuteistieji G. Z. ir G. K. apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių motyvų dėl paskirtų bausmių, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, į nuteistųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tyčios formą, veikų padarymo aplinkybes ir pasekmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistiesiems G. Z. ir G. K. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

15546.

156Apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistasis G. Z. dar nurodė, kad šiuo metu dirba keliose darbovietėse, todėl pareiškė prašymus sušvelninti jam paskirtą pareigą neišvykti be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo už jo gyvenamosios vietos ribų, jas praplečiant iki Lietuvos Respublikos ribų. Tokį nuteistojo prašymą teisėjų kolegija taip pat atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad taikydamas BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) teismas, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrė nuteistajam G. Z. pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šioje nutartyje teisėjų kolegija jau buvo pažymėjusi, kad paduotuose apeliaciniuose skunduose prašymai dėl paskirtų bausmių iš viso neišdėstyti. Kita vertus, keisti skundžiamą nuosprendį dėl paskirto įpareigojimo G. Z. nėra pagrindo ir dėl to, kad jau paminėtą pareigą teismas G. Z. nustatė būtent tokią, kokia ji numatyta baudžiamajame įstatyme, t. y. tuometinės redakcijos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Vis dėlto, teisėjų kolegija šioje dalyje pažymi, kad, esant pagrindui, dėl paskirtų įpareigojimų pakeitimo nuteistasis turi teisę kreiptis nuosprendžio vykdymo metu į nuosprendį priėmusį teismą BPK 358 straipsnyje nustatyta tvarka.

157Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

158326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

159Nuteistųjų G. Z. ir G. K. apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d.... 5. Vadovaujantis BK 682 straipsnio 2 dalimi (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.... 6. G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2011 m.... 7. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsnio... 8. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti prie bylos pridėti... 9. Teisėjų kolegija... 10. I.... 11. Bylos esmė... 12. 1.... 13. G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad dirbdamas valstybės... 14. 12.22 val. iki 13 val., kavinėje „Charlie pizza“, esančioje ( - ),... 15. Tęsdamas nusikalstamą veiką G. Z. 2016 m. birželio 16 d. apie 12 val., savo... 16. 2.... 17. G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas AB „L. T.“... 18. Tęsdamas nusikalstamą veiką G. K. 2016 m. birželio 16 d. apie 12 val., G.... 19. II. Apeliacinių skundų argumentai... 20. 3.... 21. Nuteistasis G. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą... 22. Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismas... 23. Skunde nurodoma, kad su 2016 m. vasario 4 d. picerijoje „Charlie pizza” G.... 24. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas konstatuodamas, jog AB... 25. Skundžiamame nuosprendyje taip pat vadovaujamasi nelogiškomis ir tikrovės... 26. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jo... 27. Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad jo telefoninis pokalbis vykęs su... 28. Nuteistojo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai... 29. Apeliantas skunde nurodo, kad iki 2016 m. vasario 4 d. įvykusio laikrodžio... 30. Skunde apeliantas pažymi ir tai, kad byloje nėra jokių patvirtinančių... 31. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 32. 5 000 Eur kyšio alkoholinio gėrimo butelio dėžutėje. Tačiau apie minėtą... 33. Ž. M. 2016 m. vasario 11 d. tarnybinis pranešimas Nr. L-08-59 ir 2016 m.... 34. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad vienintelis jam inkriminuojamos... 35. G. K., pasiekė susitarimą. Tačiau šio akto patvirtinimas, akivaizdžiai,... 36. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad prieš priimdama... 37. (G. Z.) paskyrimo į Infrastruktūros direktoriaus pareigas, VĮ KVJUD 2015 m.... 38. Skunde apeliantas pažymi ir tai, 2017 m. balandžio 3 d. kreipdamasis į... 39. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame... 40. (G. K.) 2016 m. birželio 16 d. iš „BMW” automobilio bagažinės... 41. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismo šališkumą jo atžvilgiu... 42. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nesant teisinio pagrindo, jam (apeliantui)... 43. Nuteistasis G. Z. taip pat nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio išvada, jog... 44. 4.... 45. Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendį dėl jo... 46. Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismas... 47. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant ikiteisminį... 48. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys, t. y. jo paties... 49. M. K., G. Z., A. V. duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme,... 50. Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra duomenys, kurie... 51. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo eiga, įtarimų ir... 52. (G. K.) G. Z. 2016 m. birželio 16 d. įteikė dovaną. Nuteistojo vertinimu,... 53. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, nevertindamas... 54. birželio 16 d. veiksmų chronologijos, turinio, motyvų, be pagrindo susiejo... 55. G. Z. perduotos dovanos faktą su būsimu estakados bandymu. Byloje esantys... 56. Apelianto vertinimu, teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą... 57. M. K. telefoninio pokalbio metu pasakytą frazę, kad krantinėje Nr. 66... 58. Nuteistasis G. K. nurodo ir tai, kad 2016 m. sausio – kovo mėnesiais objekte... 59. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi ir tai, kad 2016 m. vasario 4 d.... 60. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo... 61. (G. K.) veikos, įvykdytos 2016 m. vasario 4 d. ir 2016 m. birželio 16 d.,... 62. 5.... 63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi panaikino... 64. 6.... 65. Teismo posėdyje nuteistasis G. Z. ir jo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo... 66. 7.... 67. Nuteistųjų G. Z. ir G. K. apeliaciniai skundai atmetami.... 68. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 69. Dėl įrodymų leistinumo, jų vertinimo ir teismo šališkumo... 70. 8.... 71. Nuteistieji G. Z. ir G. K. apeliaciniuose skunduose ginčija įrodymų, kuriais... 72. 9.... 73. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 74. 10.... 75. Išnagrinėjus apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, kurioje nuteisti G. Z.... 76. 11.... 77. Byloje nustatyta, kad duomenys, pagal kuriuos dėl G. Z. ir G. K. buvo... 78. 12.... 79. Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 80. G. K. ir A. M.. Jeigu taip, koks gautas užsienio valstybės institucijų... 81. 13.... 82. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti ir teismo posėdyje išnagrinėti... 83. 14.... 84. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje... 85. 15.... 86. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad... 87. 16.... 88. Nagrinėjamoje byloje elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų... 89. 17.... 90. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta ir išnagrinėta STT Klaipėdos... 91. 18.... 92. Įvertinusi visus jau aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija daro... 93. 19.... 94. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apelianto G. Z. skunde pabrėžiamas niekuo... 95. 20.... 96. Dėl viso to teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos duomenys, gauti... 97. 21.... 98. Tačiau teisėjų kolegija daro kitokią išvadą dėl 2016 m. liepos 5 d.... 99. 22.... 100. Apeliantų skundų argumentais dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų... 101. 23.... 102. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvados, jog pirmosios... 103. 24.... 104. Apeliaciniame skunde teismo šališkumą nuteistasis G. Z. sieja su tuo, jog... 105. 25.... 106. Deklaratyvus ir nepagrįstas nuteistojo G. Z. apeliacinio skundo argumentas,... 107. BPK 154 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tyrimui reikšmės neturintys... 108. Dėl G. Z. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir G. K. nuteisimo pagal... 109. 26.... 110. Nagrinėjamoje byloje G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225... 111. 27.... 112. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam... 113. 28.... 114. Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472... 115. 29.... 116. Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472... 117. 30.... 118. Nuteistasis G. Z. ginčija jo nuteisimą pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, o... 119. 5 000 Eur, o G. Z. abu kartus kyšius iš G. K. paėmė. Tokius G. Z. veiksmus... 120. 31.... 121. Apeliantai skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų... 122. 32.... 123. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. Z.... 124. Nr. 101–104. M. K. teigimu, techninės priežiūros specialistai yra... 125. 33.... 126. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad AB „L. T.“ pasinaudodama... 127. 34.... 128. Apibendrinant išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. K.... 129. 35.... 130. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendruose AB ,,L. T.“ ir VĮ KVJUD... 131. birželio 10 d. buvo pasirašytas nenumatytų darbų aktas, pagal kurį... 132. 36.... 133. Taigi, apibendrinant išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegija pritaria... 134. 37.... 135. Nuteistasis G. Z. apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nustatytos... 136. 38.... 137. Susiejus į vientisą loginę grandinę byloje nustatytas aplinkybes, šioje... 138. 39.... 139. Byloje nustatyta, kad G. Z. bylai aktualiu laikotarpiu buvo VĮ Klaipėdos... 140. 40.... 141. Šioje nutartyje jau minėta, kad BK 225 ir 227 straipsniuose numatytos... 142. 41.... 143. Abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose nesutinka, kad kiekvienam iš jų... 144. 2K-7-48/2012).... 145. 42.... 146. Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo... 147. 2K-7-109/2013 ir kt.). Kitaip tariant, tęstinei nusikalstamai veikai turi... 148. 43.... 149. Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 4 d. (kai G. K. G. Z. kaip kyšį... 150. 44.... 151. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės... 152. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių... 153. 45.... 154. Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimą abiem kaltininkams.... 155. 46.... 156. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistasis... 157. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 158. 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 159. Nuteistųjų G. Z. ir G. K. apeliacinius skundus atmesti....