Byla 2K-413/2011
Dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutarties.

3Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 190 MGL (24 700 Lt) dydžio bauda.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartimi nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6V. P. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, t. y. neturėdamas licencijos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamas prekes – 273 500 pakelių cigarečių „Jin Ling” su rusiškomis banderolėmis, kurių vertė, apskaičiuota pagal muitinės vertę su privalomais sumokėti mokesčiais, yra 1 076 782 Lt ir viršija 250 MGL, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamas kodu 2402.20.90, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkto nustatyta tvarka ir šias prekes, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, nuostatas, tyrimo metu nenustatytiems asmenims cigaretes atgabenus į UAB „P.” priklausančią teritoriją, esančią ( - ), ir iškrovus, jis iki 2008 m. gegužės 8 d., 11.05 val., laikė cigaretes minėtoje teritorijoje stovėjusiuose automobilyje „Mercedes Benz” (valst. Nr. ( - ), priklausančiame UAB „L“, priekaboje „Kaessbohrer“ (valst. Nr. ( - ), priklausančioje UAB „M.“ ir priekaboje – šaldytuve „Schmitz“ (valst. Nr. ( - ), priklausančioje B. D. individualiai įmonei.

7Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, nes netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir neišnagrinėjo visų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.

9Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kuriais buvo atmesti gynybos argumentai dėl S. K. ar kitų asmenų veiksmų, iškraunant ir paliekant kontrabandines cigaretes nuteistojo vadovaujamos UAB „P.“ teritorijoje esančiuose automobiliuose, yra neleistini teisiniu aspektu, nes teismas bylos įrodymus vertino vienpusiškai, fragmentiškai ir atskirai. Teismas nepatikrino kitų galimų versijų ir nepaneigė kasatoriaus teiginių, kad nuomos sutarties sudarymo metu ir vėliau bendraudamas telefonu jis nežinojo apie S. K. mirtį bei jo vadovaujamos bendrovės bankrotą, taigi liko nepaneigta tai, jog kasatorius buvo apgautas, pateikiant jam suklastotus duomenis apie S. K. ir jo įmonę. Be to, teismo išvada, jog krovimo darbai, atsižvelgiant į rastų cigarečių kiekį, turėjo užtrukti nemažą laiko tarpą, taip pat nepagrįsta jokia bylos medžiaga ir yra tik prielaida. Teismas pats ex officio negali padaryti išvados, kuriai daryti būtina patikrinti byloje esančius įrodymus, o jeigu jų nėra – imtis papildomų tyrimo veiksmų (pvz., eksperimento) arba pasitekti specialių žinių turinčius asmenis tai nustatyti.

10Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nors pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį privalėjo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-472/2010, 2K-381/2010). Be to, pagal BPK 241 straipsnio 1 dalį teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Neatlikdamas pirmiau nurodytų veiksmų, apeliacinės instancijos teismas nepaisė ir BPK 20 straipsnio 4, 5 dalyse nurodytų reikalavimų.

11Kasatorius taip pat nesutinka su teismo išvada, kad kai kurios transporto priemonės, stovėjusios UAB „P.“ teritorijoje, buvo pritaikytos kontrabandai gabenti. Jo manymu, tokią išvadą teismas galėjo padaryti tik remdamasis specialisto išvada ar pasitelkę asmenų, turinčių specialių žinių, paaiškinimus, o ne iš prie apžiūros protokolo esančių fotolentelių bei liudytojų policijos pareigūnų parodymų. Taip vertindamas šiuos įrodymus, teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų. Galimybę ikiteisminio tyrimo metu kviesti specialistą numato BPK 180 straipsnis; objektų tyrimą reglamentuoja BPK 205 ir 206 straipsniai. Kasatorius taip pat pastebi, kad abiejų instancijų teismai visiškai nevertino tos aplinkybės, jog transporto priemonės, kuriose buvo surastos cigaretės, nepriklausė kasatoriaus vadovaujamai UAB „P.“; jos buvo kitų bendrovių nuosavybė.

12Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kuria kaip nelogiški buvo atmesti nuteistojo teiginiai, kad jis įvykio dieną galėjo naudotis bet kuriuo iš penkių UAB „P.“ priklausiusių mobiliojo ryšio telefonų, taigi nebūtinai telefono abonento Nr. ( - ), į kurį įeinančius ar išeinančius skambučius patikrino teismas. Kasatorius mano, kad tokia teismo pozicija neatitinka įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų. Teismas nepaisė nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kad kasatorius, kaip direktorius, galėjo naudotis bent kuriuo iš penkių įmonėje buvusių mobiliojo ryšio telefonų. Be to, teismas apsiribojo tik spėjimu, kad kasatoriaus teiginiai nelogiški, o ne vadovavosi bylos duomenimis. Be to, byloje net nebuvo bandoma nustatyti, ar iš tiesų buvo šie mobiliojo ryšio telefonai, taip pat nesurinkta duomenų apie tai, ar jais kasatorius bendravo su kitais asmenimis, kurių parodymai ar duomenys apie juos gali būti reikšmingi priimant teisingą sprendimą.

13Neteisėtos ir kitos apeliacinės instancijos teismo išvados. Neaišku, kokiais duomenimis remdamasis, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog kasatorius inicijavo, organizavo cigarečių įgijimą (pirkimą), jų atvežimą, atsiskaitymą už jas ir pan. Šias aplinkybes patvirtinančių bylos duomenų nėra. Teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, tik abstrakčiai nurodė, kad neva pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas. Abiejų instancijų teismų sprendimai neatitinka 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.4 ir 3.1.8 punktų reikalavimų dėl įrodymų teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje dėstymo, analizės bei draudimo remtis prielaidomis.

14Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, dėstydamas atskirus teiginius dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, fragmentiškai ir pavieniui vertino bylos duomenis. Teismai rėmėsi bene vieninteliu neva kasatoriaus kaltę patvirtinančiu įrodymu – telefoninių pokalbių suvestinėmis. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo BPK 20 straipsnyje įtvirtintą principą – pars pro toto, pagal kurį pirmiausia vertinami byloje esantys duomenys pavieniui, o galiausiai visi duomenys vertinami kaip visuma, nustatant jų tarpusavio ryšius ir loginę seką. Teismas padarė įrodymų vertinimo pažeidimą, teigdamas, kad liudytojai nepatvirtino, kada į UAB „P.“ buvo atvežtos ir sukrautos cigaretės, todėl belieka remtis tik telefoninių pokalbių suvestinėmis. Kasatorius pažymi, kad situacija, kai vieni duomenys ko nors nepatvirtina, tačiau kiti duomenys tai patvirtina, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog šie ir laikyti teisingais; tokiais atvejais būtina atlikti visų įrodymų turinio analizę ir tada juos vertinti kaip visumą. Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė.

15Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad Kauno apygardos teismo priimtų nutarčių dėl operatyvinių veiksmų atlikimo prieš V. P. turinys nėra ir negali būti išslaptintas, pažeidė bylų nagrinėjimo teisme viešumo principą, t. y. BPK 9 straipsnio 1 dalį, ir 301 straipsnio 1 dalį. Pagal šias normas visi duomenys, kurie buvo renkami panaudojant procesines prievartos priemones, turi būti viešai analizuojami, ypač jeigu teismas jais vadovaujasi apkaltinamajame nuosprendyje grįsdamas savo išvadas. Kasatorius pažymi, kad nesvarbu, kokiomis – operatyvinėmis ar procesinėmis – priemonėmis buvo renkami duomenys apie asmenį, jie negali išlikti neišslaptintais byloje. Be to, tokios teismo nutartys dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo turi būti išslaptintos tam, kad būtų galima patikrinti, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindas atlikti vienus ar kitus procesinės prievartos požymių turinčius veiksmus prieš asmenį. Kasatorius mano, kad jam nepalankus teismo sprendimas buvo priimtas „už akių“, nes teisminio nagrinėjimo metu jis neturėjo jokios galimybės kvestionuoti minėtų Kauno apygardos teismo nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį bet kokie duomenys turi būti patikrinti BPK nustatyta tvarka, tačiau pagal bylos aplinkybes neaišku, ar teismas tinkamai vykdė šį reikalavimą. Dar kasatorius atkreipia dėmesį į BPK 161 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, kad asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena šiame skyriuje numatyta priemonė jam nežinant, baigus tokią priemonę taikyti turi būti pranešta apie ją, ir teigia, jog nors ji taikoma tik ikiteisminio tyrimo etape, tačiau negali būti ignoruojama ir teisme.

16Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, užuot atsakęs į skundo argumentą, ar iš tiesų operatyvinio tyrimo rezultatai (telefoninių pokalbių suvestinės) yra tinkamai užfiksuoti ir panaudoti baudžiamajame procese, rėmėsi tik tuo, kad pats nuteistasis neginčija, jog įrašuose yra jo balsas. Teismas pasielgė netinkamai, nes ginčijamų duomenų leistinumą pateisino paties kasatoriaus išsakytais žodžiais esą jis tvirtina, kad įrašuose yra jo balsas. Kasatorius įsitikinęs, kad pagal BPK taip negalima pateisinti įrodymų rinkimo galimo neteisėtumo; tokie motyvai neatitinka įstatymų reikalavimų.

17Kasatoriaus nuomone, įrodinėjimo teisėtumo požiūriu visiškai neleistinai apeliacinės instancijos teismas pasielgė vertindamas paties kasatoriaus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais, neįsigilęs, kodėl iš pradžių kasatoriaus parodymai buvo vienokie, o vėliau – kitokie. Kasatorius tvirtina, kad, nors iš tiesų jokio nusikaltimo nepadarė, pradžioje savo kaltę pripažino todėl, kad taip jam buvo patariama gynybos ir jis manė, jog savo kaltės teisminio proceso metu greičiausiai nepavyks paneigti (gynybos buvo paaiškinta, kad yra įrodymai prieš jį). Vėlesnis kasatoriaus pozicijos pakeitimas buvo apsisprendimo sakyti tiesą rezultatas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, manydamas, kad kasatoriaus kaltę, be kitų duomenų, įrodo ir jo paties duoti parodymai, pažeidė nekaltumo prezumpciją, kuri draudžia asmens kaltę grįsti abejotinais duomenimis. Būtent tokiais laikyti ir kasatoriaus parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Skirtingus kasatoriaus parodymus teismas vertino kaip jo kaltės įrodymą, taigi ne jo naudai, tokiu būdu jį bausdamas, o tai daryti draudžia įstatymas. Tą įrodo ir teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2011, 2K-165/2011), kuri patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė bylos proceso metu pakitusių nuteistojo parodymų vertinimo klausimus, taip esmingai pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo atmesti nuteistojo V. P. kasacinį skundą.

19Atsiliepime prokuroras nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas patikrino įrodymų vertinimą pagal BPK reikalavimus. Kasatoriaus parodymus ir jo versiją teismai vertino kartu su kitais įrodymais. Be to, teismų sprendimuose yra išdėstyti pagrįsti motyvai, kodėl buvo atmesti liudytojų, nuteistojo nuomone, patvirtinančių jo alibi, parodymai.

20Prokuroro nuomone, priešingai nei teigia kasatorius, teismas ir be specialistų pagalbos galėjo padaryti išvadą, kad automobiliuose (priekabose) buvo įrengtos slėptuvės. Tą patvirtina prie apžiūros protokolo esančios fotolentelės Nr. 16 ir 19 bei liudytojų – pareigūnų K. Č., S. A., E. K. ir T. J., dirbančių su byloje nagrinėjamais atvejais, parodymai.

21Teismas teisingai nustatė, kad S. K. yra miręs, o įmonė „A.“ neegzistuoja nuo 2007 m., todėl padarė pagrįstas išvadas, paneigiančias V. P. versiją apie tai, jog cigaretes atvežė ir į automobilį bei priekabas sukrovė S. K. Be to, pirmosios instancijos teismas V. P. kaltę pagrįstai grindė ir telefoninių pokalbių stenogramų suvestinėmis.

22Iš byloje esančių išslaptintų dokumentų matyti, kad 2008 m. vasario 22 d., t. y. prieš daugiau nei du mėnesius iki tol, kol UAB „P.“ teritorijoje buvo rastos kontrabandinės cigaretės, teisėsaugos pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos apie tai, jog V. P. galimai užsiima kontrabandinių cigarečių supirkimu Lietuvoje, sandėliavimu, gabenimu į Vokietiją ir realizavimu. Turint šią informaciją 2008 m. vasario 22 d. raštu buvo prašoma Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro teikti prašymą Kauno apygardos teismui dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo 2008 m. vasario 25 d.–gegužės 25 d. laikotarpiu, o 2008 m. balandžio 10 d. rašte – 2008 m. balandžio 14 d.–liepos 14 d. laikotarpiu, be kitos informacijos, nurodant ir kitus telefono numerius, kuriais naudojosi kasatorius. Iš Kauno apygardos prokuratūros raštų žinoma, kad ši institucija kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka slapta kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais V. P. mobiliojo ryšio telefonų abonentais perduodamą ir gautą informaciją, kitokį sužinojimą ar veiksmus sankcionavimo; Kauno apygardos teismas šiuo klausimu priėmė tris nutartis, kurių turinys nėra ir negali būti išslaptintas. Vykdant Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį šioje baudžiamojoje byloje buvo surašyti ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, kurie, priešingai nei teigia V. P., atitinka tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ) 17 straipsnio ir BPK 179 straipsnio reikalavimus.

23Prokuroras teigia, kad iš nuosprendžio turinio matyti, jog V. P. kaltė pagrįsta įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojų K. Č., S. A., E. K., T. J. parodymais, telefoninių pokalbių įrašais, paties V. P. prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistojo teisme duotus parodymus, pateikus naują versiją dėl cigarečių atsiradimo įvykio vietoje, teismas motyvuotai atmetė.

24Prokuroras daro išvadą, kad teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai buvo gauti teisėtais būdais ir jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Procesinių teisės normų, reguliuojančių įrodymus ir įrodinėjimą, teismai nepažeidė.

25Be to, V. P. kasacinio skundo argumentai dėl teismo netinkamai įvertintų įrodymų, t. y. ne taip, kaip to norėtų kasatorius, apskritai turėtų būti palikti nenagrinėti, nes pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Teismo išvadų apie vienų ar kitų bylos aplinkybių buvimą ar nebuvimą pagrįstumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka, nes kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir bylos aplinkybių nenustatinėja.

26Taip pat prokuroras tvirtina, kad nepagrįstas nuteistojo V. P. kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų jo apeliacinio skundo argumentų, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

27Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo visus pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus atskirai ir jų visetą bei pripažino, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai atmetė nuteistojo bei jo gynėjo prašymą ir neatliko įrodymų tyrimo, nes filmuotas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas pirmosios instancijos teismo posėdyje. Ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip ir padarė ne tokias išvadas, kaip to norėtų nuteistasis V. P., nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktas). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus, savo išvadas grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo įvertintos. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys. 2009 m. sausio 26 d. atliktos apklausos metu V. P. savo kaltę buvo visiškai pripažinęs, parodydamas, kad rastos kontrabandinės cigaretės, kurias įsigijo iš nepažįstamo asmens, priklauso jam. Apklausos protokolo teisingumą kasatorius patvirtino savo parašu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo V. P. parodymų pakeitimo priežastis ir motyvuotai atmetė jo paaiškinimus, kuriais nuteistasis bandė pagrįsti savo kaltės neigimą.

28Nuteistojo V. P. kasacinis skundas tenkintinas.

29Dėl BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių taikymo

30Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai patikrino pirmosios instancijos teismo suriktų įrodymų – operatyvinių veiksmų (techninių priemonių naudojimo specialia tvarka) metu gautų duomenų (techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolų, telefoninių pokalbių įrašų ir suvestinių) teisėtumą, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

31Pagal BPK 20 straipsnio 1, 4 dalis įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka (teisėtai) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Šių normų prasme tokie duomenys gali būti gaunami ir atliekant operatyvinius veiksmus, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas (nutartyje vadovaujamasi šio įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2003 m. birželio 4 d. iki 2009 m. lapkričio 28 d.).

32Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 13 punktas) („Teismų praktika“ Nr. 27).

33Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas OVĮ 9 straipsnyje. Baudžiamosiose bylose dažniausiai tenka tikrinti, ar buvo operatyvinio tyrimo pagrindas, nurodytas OVĮ 9 straipsnio 1 punkte: nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie šiame punkte išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Taigi faktinis operatyvinio tyrimo pagrindas – tai tam tikra informacija. Faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą teismas turi tikrinti atlikdamas BPK numatytus veiksmus. Be to, teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-313/2010, 2K-343/2010).

34Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra: 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (pašto siuntų, dokumentų siuntų, pašto perlaidų bei jų dokumentų slaptai kontrolei, techninių priemonių naudojimui specialia tvarka ir informacijos gavimui iš telekomunikacijų operatorių bei telekomunikacijų paslaugų teikėjų, slaptam patekimui į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones bei jų apžiūrai, laikinam dokumentų paėmimui ir apžiūrai, medžiagų, žaliavų ir produkcijos pavyzdžių bei kitų objektų paėmimui tirti neskelbiant apie jų paėmimą) arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (nusikalstamos veikos imitacijos modeliui ir kontroliuojamam gabenimui).

35Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotų nutarčių arba generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuotų operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotų teikimų nėra galimybės dėti į bylą dėl to, kad juose yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, byloje turi būti minėto dokumento išrašas, kuriame tokių duomenų nebūtų. Tokį išrašą turėtų padaryti teismo ar prokuratūros pareigūnas, sankcionavęs veiksmo atlikimą (Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga) („Teismų praktika“ Nr. 27).

36Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens išaiškinimas susidėjo iš dviejų stadijų: operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo. Kasatorius skundžia operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų teisėtumą, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino teisinio prieš jį vykdytų operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindo. Kasatorius tvirtina, kad šio teismo išvada, jog Kauno apygardos teismo priimtų nutarčių dėl operatyvinių veiksmų atlikimo prieš jį „turinys nėra ir negali būti išslaptintas“, yra neteisinga. Su šiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo nesutikti.

37Bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas prieš V. P. vykdytų operatyvinių veiksmų atlikimo teisinį pagrindą, apsiribojo išslaptintais Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato motyvaciniais raštais Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuriais apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro buvo prašoma teikti Kauno apygardos teismui prašymą sankcionuoti techninių priemonių naudojimą specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus V. P. (taip pat kitų asmenų, kurių duomenys neišslaptinti) atžvilgiu jo naudojamais telefonų abonentais, kai nė vienam pokalbio dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma (2008 m. vasario 22 d. raštas Nr. ( - ) ir 2008 m. balandžio 10 d. raštas Nr. ( - ), taip pat kitais pavieniais bylos duomenimis (raštais), kurie patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūros kompetentingas pareigūnas 2008 m. vasario 25 d. teikimu Nr. ( - ) ir 2008 m. balandžio 16 d. teikimais Nr. ( - ), Nr. ( - ) kreipėsi į Kauno apygardos teismą sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais V. P. ir E. P. atitinkamais mobiliojo ryšio telefono abonentais perduodamą ir gautą informaciją, kitokį susižinojimą ar veiksmus atitinkamai nuo 2008 m. vasario 26 d. iki gegužės 26 d. ir nuo 2008 m. balandžio 16 d. iki liepos 16 d., o Kauno apygardos teismas šiuo klausimu priėmė nurodytiems veiksmams vykdyti reikalingas tris nutartis: 2008 m. vasario 26 d. priėmė nutartį Nr. 318 ir 2008 m. balandžio 16 d. nutartį Nr. 573, kuriomis atitinkamai nuo 2008 m. vasario 26 d. iki gegužės 26 d. ir nuo 2008 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. liepos 16 d. buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai prieš V. P., taip pat operatyviniai veiksmai to paties teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartimi Nr. 574 buvo sankcionuoti prieš E. P. nuo 2008 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. liepos 16 d. Šių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad operatyviai veiksmai prieš V. P. buvo vykdomi teisėtai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai V. P. kaltę grindė šių veiksmų metu gautais duomenimis. Tokia išvada abejotina, nes ji padaryta apeliacinės instancijos teismui netinkamai patikrinus, o pirmosios instancijos teismui apskritai nepatikrinus teisinio operatyvinių veiksmų (techninių priemonių naudojimo specialia tvarka) atlikimo pagrindo. Teismų praktika patvirtina, kad fragmentiškų duomenų (pvz., ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pažymos), iš kurių galima spręsti apie vykdytų operatyvinių veiksmų prieš asmenį pobūdį, laiką ir kitas jo ribas patvirtinančias aplinkybes, nepakanka šių veiksmų teisėtumui patikrinti (Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga) („Teismų praktika“ Nr. 27). Kaip minėta, tikrinant operatyvinių veiksmų atlikimo teisinį pagrindą, tokiais atvejais reikalinga byloje gauti apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotas nutartis arba generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuotų operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotus teikimus, o jeigu nėra galimybės įdėti jų į bylą dėl to, kad juose yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, byloje turi būti tokių dokumentų išrašai, kuriuose tokių duomenų nebūtų.

38Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo motyvuotų nutarčių dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo nėra, taip pat nėra ir jų išrašų, gautų Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių nustatyta tvarka. Tikrindamas teisinį pagrindą operatyviniam tyrimui atlikti, teismas turi nustatyti, ar jis atitinka įstatyme (nagrinėjamu atveju – OVĮ 10 straipsnyje) numatytus reikalavimus, todėl, jeigu minėtų nutarčių ar jų išrašų nėra, tai nėra galimybės ir patikrinti vykdytų operatyvinių veiksmų bei jų metu gautų duomenų teisėtumo. Pažymėtina, kad jau Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartyje, kuria byla, vadovaujantis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, perduota prokurorui pažeidimams pašalinti, buvo konstatuota, jog dalis įrodymų byloje buvo surinkti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes byloje nėra teismo nutarties, leidžiančios pareigūnams klausytis V. P. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus ir pan.

39Taigi darytina išvada, kad teismai netinkamai patikrino operatyvinio tyrimo veiksmų (techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka), vykdytų prieš V. P., teisinį pagrindą, todėl rėmėsi nepatikrintais ir BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimų neatitinkančiais tokių veiksmų metu gautais duomenimis (techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais, telefoninių pokalbių įrašų ir kitokio susižinojimo suvestinėmis). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Tai esminiai BPK pažeidimai, suvaržę įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ir sukliudę teismams išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus.

40Kasaciniame skunde taip pat keliami atskirų bylos įrodymų ir jų visumos vertinimo klausimai, nurodant esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, tačiau šios normos taikymas ir skunde nurodytų argumentų tikrinimas, nustatant, ar teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, galimas tik ištaisius pirmiau minėtus pažeidimus, todėl jie paliekami nenagrinėti.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

42Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,... 6. V. P. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m.... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 8. Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai... 9. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kuriais buvo... 10. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nors pagal BPK 320... 11. Kasatorius taip pat nesutinka su teismo išvada, kad kai kurios transporto... 12. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kuria kaip nelogiški buvo atmesti... 13. Neteisėtos ir kitos apeliacinės instancijos teismo išvados. Neaišku,... 14. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, dėstydamas atskirus... 15. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad Kauno apygardos... 16. Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, užuot... 17. Kasatoriaus nuomone, įrodinėjimo teisėtumo požiūriu visiškai neleistinai... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 19. Atsiliepime prokuroras nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismai,... 20. Prokuroro nuomone, priešingai nei teigia kasatorius, teismas ir be... 21. Teismas teisingai nustatė, kad S. K. yra miręs, o įmonė „A.“... 22. Iš byloje esančių išslaptintų dokumentų matyti, kad 2008 m. vasario 22... 23. Prokuroras teigia, kad iš nuosprendžio turinio matyti, jog V. P. kaltė... 24. Prokuroras daro išvadą, kad teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo... 25. Be to, V. P. kasacinio skundo argumentai dėl teismo netinkamai įvertintų... 26. Taip pat prokuroras tvirtina, kad nepagrįstas nuteistojo V. P. kasacinio... 27. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo visus pirmosios instancijos... 28. Nuteistojo V. P. kasacinis skundas tenkintinas.... 29. Dėl BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių taikymo ... 30. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 31. Pagal BPK 20 straipsnio 1, 4 dalis įrodymai baudžiamajame procese yra... 32. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką... 33. Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas OVĮ 9 straipsnyje.... 34. Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra: 1) apygardų... 35. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai apygardų teismų pirmininkų ar... 36. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens... 37. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas... 38. Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo motyvuotų nutarčių dėl... 39. Taigi darytina išvada, kad teismai netinkamai patikrino operatyvinio tyrimo... 40. Kasaciniame skunde taip pat keliami atskirų bylos įrodymų ir jų visumos... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 42. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...