Byla 2-12-323/2014
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Požeminių linijų statyba“, UAB „Fima“, AB „Lietuvos geležinkeliai“

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, atsakovo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gintrėja“ ieškinį atsakovui UAB „Transtatyba“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Požeminių linijų statyba“, UAB „Fima“, AB „Lietuvos geležinkeliai“,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo teismo priteisti iš atsakovo 91781,26 Lt skolos, 4897,07 Lt palūkanų, 42106,75 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta rangos sutartis, pagal kurią ieškovas nustatytu terminu atliko atsakovo užsakytus statybos darbus. Atsakovas pretenzijų, pastabų dėl darbų kokybės nereiškė, tačiau nustatytu terminu už atliktus darbus pagal pateiktas sąskaitas – faktūras pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas 91781,26 Lt sumą, nuo kurios paskaičiuota 4897,07 Lt palūkanų, 42106,75 Lt delspinigių (Rangos sutarties 6.1. punktas). Pažymėjo, kad atsakovas į daugkartinius raginimus padengti įsiskolinimą nereaguoja, su ieškovu neatsiskaito (t. 1, b. l. 44-46).

3Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas darbų neperdavė, be to, atsakovas jų nepriima, kadangi jie atlikti nekokybiški, ieškovui yra pareikštos pretenzijos dėl darbų kokybės. Pažymėjo, kad atliktų darbų aktuose yra daug prirašymų, ypač kiek tai liečia uždarus perėjimus, kabelinę kanalizaciją ir jos gylį. Be to, ieškovo atlikti darbai nekokybiški, dalį netinkamai ieškovo atliktų darbų atsakovas ištaisė pats arba juos perdarė, kadangi į atsakovo raginimus ištaisyti defektus ieškovas nereagavo. Taip pat nurodė, kad visi ieškovo atlikti darbai yra paslėpti, todėl kiti jų trūkumai gali paaiškėti vėliau. Kadangi ieškovas rangos darbus atliko netinkamai (nekokybiškai), atsakovas atsisako juos priimti ir už juos apmokėti (t. 1, b. l. 70-71).

4Trečiasis asmuo UAB „Požeminių linijų statyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad pagal su ieškovu pasirašytą rangos sutartį atliko ( - ) geležinkelio stoties uždarų perėjimų įrengimo darbus; darbai buvo atlikti laiku ir pagal projektą, dėl jų kokybės pretenzijų nereiškė nei ieškovas, nei atsakovas (t. 1, b. l. 121-122).

5Trečiasis asmuo UAB „Fima“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, ieškinio pagrįstumą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi informacijos apie ieškovo ir atsakovo sutartinus santykius (t. 2, b. l. 52-53).

6Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, ieškinio pagrįstumą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi informacijos apie ieškovo ir atsakovo sutartinius santykius. Paaiškino, kad 2008-12-30 tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių partnerių UAB „Fima“ bei AŽD Praha s.r.o. buvo pasirašyta projekto „Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas-Rokai-Jiesia ir Kauno – Kybartų linijos signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginių modernizavimas“ sutartis Nr. SP-719. Nurodė, kad darbai pagal Sutartį buvo baigti ir už juos pilnai apmokėta; darbų priėmimo pažyma išduota 2012-12-22. Taip pat nurodė, kad rangovas UAB „Fima“ projekto darbų atlikimui buvo pasitelkęs subrangovą UAB „Transtatyba“. Šiam subrangovui teisės aktai nedraudžia darbų atlikimui pasitelkti trečiuosius asmenis, apie kuriuos užsakovas neprivalo būti informuojamas (t. 2, b. l. 129-130).

7Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas V. Š. parodė, kad atliko kadastrinių matavimų darbus objekte – ( - ) geležinkelio stotyje: išpildomąją nuotrauką ir geodezinę kontrolinę nuotrauką. Paaiškino, kad išpildomąja nuotrauka yra fiksuojama futliaro faktinė padėtis, t.y. horizontalus futliaro (kabelio) vaizdas, jo geografinė padėtis, kad būtų galima ateityje kabelį rasti, tačiau ja nefiksuojamas atliktų darbų kiekis, todėl nesuprantama, kaip ekspertas iš atliktos geodezinės kontrolinės nuotraukos galėjo nustatyti, kokie darbai atlikti rankiniu, o kokie mechanizuotu būdu, kiek pravesta vamzdžių ir koks jų kiekis, kadangi, kaip minėta, žymėti tik futliarai.

8Bylos nagrinėjimo metu ekspertas A. S. paaiškindamas savo išvadą žodžiu nurodė, kad eksperto išvadą palaiko. Taip pat nurodė, kad ekspertizę atliko naudodamasis vizualiniu metodu bei pagal geodezinę išpildomąją nuotrauką, atsakinėjo tik į teismo užduotus, o ne į teisinius klausimus. Pažymėjo, kad šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, jog atsiskaitoma pagal faktą, todėl laiko, kad ieškovo surašytas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas neatitinka formos reikalavimų: priėmimo – perdavimo akte turėjo būti nurodyti kiekiai. Tuo tarpu prie priėmimo – perdavimo akto pridėtos sąmatos Nr. 1 nevertino, kadangi tai sąmata, o ne aktas, be to, ji nesuderinta su užsakovu. Paaiškino, kad statybos darbų žurnalą vedė atsakovas, todėl jame fiksuoti ne tik ieškovo, bet ir paties atsakovo atlikti darbai. Pagal geodezinę kontrolinę nuotrauką buvo nustatyta, kad statybos darbų žurnale užaktuotas darbų kiekis yra didesnis nei faktiškai esantis. Taip pat nurodė, kad ar inžineriniai tinklai kloti mechanizuotu ar rankiniu būdu nustatė pagal atsakovo paaiškinimus, rankiniu būdu padarytų darbų neskaičiavo kaip padarytų.

9Bylos nagrinėjimo metu ieškovo vadovas paaiškino, kad pats jokios dokumentacijos dėl ( - ) geležinkelio stotyje atliekamų darbų nevedė, kadangi buvo daroma tik tai, kas numatyta Rangos sutartyje, viskas buvo žymima atsakovo vedamame statybos darbų žurnale, kuriame būdavo dedami tiek ieškovo atstovo, tiek atsakovo atstovo bei techninio darbų prižiūrėtojo parašai. Vienintelis atliktų darbų įrodymas yra statybos darbų žurnalas. Nurodė, kad darbų atlikimo metu jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nesulaukė, jos atsirado tik tada, kai atsakovui buvo išsiųstas vienašališkai pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas, kadangi po daugkartinių prašymų pasirašyti aktą, atsakovas be jokių motyvų atsisakydavo tai padaryti.

10Bylos nagrinėjimo metu atsakovo vadovas paaiškino, kad prie šalių sudarytos rangos sutarties (su priedais) esančios sąmatos yra projektinės, t. y. jose įrašyta visa projekto vertė. Atsižvelgiant į tai, sutartyje numatyta, kad atsiskaitoma su ieškovu bus pagal faktiškai atliktus darbus. Pažymėjo, kad nesutinka apmokėti gerbūvio tvarkymo darbus, kadangi jis tinkamai nesutvarkytas (sukrito žemės), ir pats atsakovas dviem dienom siuntė darbininkus iš Klaipėdos jo tvarkyti, taip pat nesutinka apmokėti geodezinės išpildomosios nuotraukos kainos, nes ieškovui už ją neapmokant, pats atsakovas už ją apmokėjo ir pateikė darbų pridavimui užsakovui. Už uždarų perėjimų įrengimą sutiktų mokėti apie 17000 Lt, kadangi 206 metrus uždarų perėjimų atliko kita įmonė – UAB „( - )“, dalis ieškovo darbų atlikta su trūkumais (netinkamas gylis, ar nutiesta ne pagal projektą), taip pat nesutinka su reikalavimu priteisti 6025,82 Lt už papildomus darbus įrengiant prieduobes, jas ieškovas kasė neturėdamas tinkamos įrangos atliekant uždarų praėjimų darbus. Be to, atsakovas nesutinka apmokėti sąskaitos 2391,44 Lt sumai, kadangi šie darbai atlikti ne ( - ), o ( - ) geležinkelio stotyje. Taip pat paaiškino, kad daugelį darbų ieškovas atliko su trūkumais, tačiau apie juos atsakovas pranešdavo ne raštu, o telefonu, juos taisydavo pats, nes turi tam reikiamą įrangą, o ir darbų atlikimo terminai trumpi, todėl nėra kada laukti jų ištaisymo.

11Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo atlikti rangos darbai būtų nekokybiški, kad atsakovas būtų atlikęs dalį darbų už ieškovą ar kad būtų šalinęs darbų trūkumus, jei tokių buvo. Ieškovo atlikti darbai buvo priimti valstybinės komisijos, už juos atsakovui užsakovai apmokėjo. Pažymėjo, kad atsakovo atstovai visą laiką prižiūrėjo darbus, pasirašė statybos darbų žurnale, tokiu būdu sutikdami su jame nurodytais darbų kiekiais, pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė, taip pat pasirašė ir priėmė ieškovas išrašytas sąskaitas – faktūras, o tai reiškia, kad ieškovo atlikti darbai buvo atlikti ir už juos turi būti sumokėta sutarties kaina. Paaiškino, kad sutarties kainos vienašališkai keisti negalima, ši nuostata yra imperatyvi, todėl ieškovo reikalavimas dėl sutarties kainos priteisimo turi būti tenkintas pilnai. Dėl byloje esančio ekspertizės akto nurodė, kad jis neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų, ekspertas išvadą davė teisiniais klausimais, pateikia teisinį vertinimą, taip pat pasisakė dėl klausimų, kurie nebuvo užduoti. Be to, ekspertas remiasi atsakovo atstovo R. M., kuris suinteresuotas bylos baigtimi ir kuris tuo metu teisme apklaustas nebuvo, paaiškinimais, kai tuo tarpu ieškovo pozicija neišklausyta, tokiu būdu eksperto išvada yra šališki ir neobjektyvi.

12Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašo teismo ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad pagrindinis ieškinio nepagrįstumo įrodymas šioje byloje yra ekspertizės aktas, kadangi byloje nagrinėjami klausimai reikalauja specialių žinių. Pažymėjo, kad ieškovas, nesutikdamas su ekspertizės aktu ir jo išvadomis, papildomos ekspertizės skirti neprašė. Be to, daugelis ieškovo atliktų darbų yra paslėpti, todėl jų trūkumų klausimas iškilo vėliau.

13Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad buvo ieškovo darbuotojas, ėjo brigadininko pareigas, dirbo atliekant rangos darbus ( - ) geležinkelio stotyje. Nurodė, kad darbai buvo pradėti 2012 m. balandžio mėn., buvo vykdomi darbų vadovo R. M. nurodymai. Visi atlikti darbai, jų kiekiai buvo surašomi į statybos darbų žurnalą, kiekius tikrindavo bei šiame žurnale pasirašydavo ir darbų vadovas R. M. bei techninis prižiūrėtojas. Taip pat nurodė, kad 2012 gegužės mėn. pradžioje – birželio mėn. pabaigoje atliktus darbus priėmė valstybinė komisija, kuri jokių pretenzijų nepareiškė, gyrė už atliktus darbus.

14Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Fima“ (generalinis rangovas) ir atsakovas UAB „Transtatyba“ 2010-10-13 pasirašė Subrangos sutartį Nr. ( - ) (su priedais ir papildymais), pagal kurią atsakovas kaip subrangovas įsipareigojo savo jėgomis, ištekliais ir rizika atlikti sutarties priede Nr. 8 nurodytus darbus Mauručių, Kazlų Rūdos, Pilviškių, Vilkaviškio ir Kybartų stotyse (t. 2, b. l. 72-128). Atsakovas (subrangovas) UAB „Transtatyba“ darbų atlikimui pasitelkė trečiuosius asmenis, tuo pagrindu 2011-04-11 su ieškovu UAB „Gintrėja“ sudarė Rangos sutartį Nr. S-11/01 (su priedais ir papildymais), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti kabelinės kanalizacijos įrengimo darbus ( - ) geležinkelio stotyje, o atsakovas įsipareigojo sumokėti pagal faktiškai atliktus darbus (t. 1, b. l. 4-12). Ieškovas UAB „Gintrėja“ uždarų požeminių perėjimų įrengimui ( - ) geležinkelio stotyje pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Požeminių linijų statyba“ pagal 2011-04-28 Statybos rangos sutartį Nr. 2011-21 (t. 1, b. l. 83-85). Ieškovas 2011-05-31 surašė Darbų priėmimo - perdavimo aktą (su priedu – lokaline sąmata Nr. 1), kurį vienašališkai pasirašytą 2012-01-10 įteikė atsakovui (t. 1, b. l. 108-109, 110). Šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovo prievolės sumokėti ieškovui už atliktus darbus 91781,26 Lt (su PVM) pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas–faktūras GTR Nr. 0408688, GTR Nr. 0408735, GTR Nr. 0408849, GTR Nr. 0408679 (t. 1, b. l. 13, 14, 16, 17).

16Statybos sub - subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos rangos sutarčiai reglamentuoti skirtos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo ir trečiojo skirsnių normos. Šiuo atveju CK 6.681 straipsnio, kuriame pateikta statybos rangos sutarties samprata, požiūriu subrangovas veikia kaip užsakovas, o jo pasitelkti tretieji asmenys – kaip rangovai.

17CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Be to sutarties vykdymo metu statybos rangos sutarties šalys turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) (CK 6.691 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; kt.). Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine–komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009; kt.).

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo – perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo – perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).

19Pagal šalių 2011-04-11 sudarytos Rangos sutarties Nr. S-11/01 (su priedais ir papildymais) 2.2., 3.2. punktus darbų pridavimas - priėmimas turėjo būti įforminamas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu, o atsiskaitoma turėjo būti pagal faktiškai atliktus darbus ir jų vertę per 70 dienų nuo darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą (t. 1, b. l. 5-7). Nagrinėjamu atveju ieškovui atliekant darbus pagal Rangos sutartį Nr. S-11/01 (su priedais ir papildymais) buvo pildomas statybos darbų žurnalas Nr. 05-S1-02, kuriame atsakovo atstovas kaip statybos darbų vadovas kiekvieną dieną fiksavo ieškovo atliekamus darbus (jų rūšį, kiekį), juos be nurodymų ištaisyti priimdavo tiek atsakovo atstovas – statybos darbų vadovas, tiek statybos techninis prižiūrėtojas. Atliktiems darbams apmokėti ieškovas taip pat išrašė PVM sąskaitas – faktūras GTR Nr. 0408688, GTR Nr. 0408735, GTR Nr. 0408498, GTR Nr. 0408849, GTR Nr. 0408679; iš viso už 141781,26 Lt. Šias sąskaitas – faktūras (išskyrus GTR Nr. 0408849) atsakovas priėmė be pastabų (t. 1, b. l. 13-17), bei 2011-08-23 ir 2011-09-02 mokėjimo nurodymais sumokėjo iš viso 50000,00 Lt (t. 3, b. l. 4, 5). Byloje taip pat yra 2011-05-31 Darbų priėmimo – perdavimo aktas (su priedu Nr. 1), kuriame nurodyta, kad 2011-04-11 Rangos sutartyje Nr. S-11/01 numatyti bei papildomi darbai Pilviškių stotyje yra užbaigti 2011-05-30, viso atlikta darbų už 133395,24 Lt (su PVM) (t. 1, b. l. 108-109). Ieškovas nurodo, kad ne kartą žodžiu kvietė atsakovą pasirašyti minėtą aktą, tačiau atsakovas be motyvų atsisakydavo tai atlikti, ko pasekoje 2011-05-31 darbų priėmimo – perdavimo aktas ieškovo buvo pasirašytas vienašališkai ir 2012-01-10 siunčiant registruotu paštu įteiktas atsakovui (t. 1, b. l. 110). Tuo tarpu atsakovas tvirtina, jog iki 2012-01-10, kai 2011-05-31 darbų priėmimo – perdavimo aktą gavimo paštu, ieškovas šio dokumento pasirašyti nepateikė, vėliau atsakovas ieškovo atliktų darbų pagal šį aktą nepriėmė, nes ne visi jame nurodyti darbai atlikti ieškovo, o kita dalis darbų yra su trūkumais (t. 1, b. l. 70-71, t. 2, b. l. 140-141). Teismo nuomone, visiškai neįtikėtina, kad ( - ) geležinkelio stotyje atlikęs rangos darbus 2011-05-30, ką patvirtina atsakovo vesto statybos darbų žurnalo Nr. 05-S1-02 paskutinis įrašas, ieškovas daugiau nei pusę metų nebūtų surašęs darbų priėmimo – perdavimo akto ir nebūtų jo siūlęs atsakovui pasirašyti (CPK 185 str.). Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau aptartus rašytinius įrodymus, šalių argumentus, sprendžia, kad atsakovas pažeidė įstatymo nustatytą užsakovo pareigą priimti atliktus darbus pagal ieškovo pateiktą atliktų darbų aktą: atsakovo į bylą pateiktos pretenzijos dėl darbų kokybės surašytos 2012 m. balandžio mėn., po beveik metų nuo ieškovo atliktų darbų ( - ) geležinkelio stotyje baigimo (2011-05-30) ir po to, kai ieškovas teisme pareiškė reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo (t. 1, b. l. 2-3, 38), atsakovo formuluojamos pretenzijos bendros ( - ) ir ( - ) geležinkelio stotims (t. 1, b. l. 72-75), be to ( - ) geležinkelio stoties kabelinės kanalizacijos įrengimo darbai, kuriuos pagal ginčo rangos sutartį atliko ieškovas, priimti dar 2011-06-22 (t. 1, b. l. 132), užsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ už juos apmokėjo (t. 2, b. l. 129-130), todėl esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovo ( - ) geležinkelio stotyje atliktus kabelinės kanalizacijos įrengimo darbus atsakovas faktiškai yra priėmęs, nes juos yra perdavęs galutiniam užsakovui ir už juos yra gavęs atlyginimą, todėl atsakovas savo atsisakymą nemokėti už darbus nepagrįstai grindžia tuo, jog nėra pasirašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas; ieškovo vienašališkai pasirašytas aktas sukelia atsakovui priešpriešinę prievolę sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.662 str., 6.694 str., Rangos sutarties 2.2. p.).

20Dėl 2011-05-31 PVM sąskaitos – faktūros GTR Nr. 0408679 apmokėjimo

21Ieškovas pagal atsakovui 2011-05-31 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą GTR Nr. 0408679 prašo priteisti iš atsakovo 84881,36 Lt (su PVM) (133395,24 Lt – 48513,88 Lt) (t. 1, b. l. 17, 48, t. 3, b. l. 4, 5), remiantis 2011-05-31 darbų priėmimo – perdavimo akte (su priedu – sąmata Nr. 1) nurodytais atliktų darbų kiekiais ir verte, kurie nurodyti analogiškai, kaip ir Rangos sutarties Nr. S-11/01 prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nurodyti darbų kiekiai ir vertė (t. 1, b. l. 8, 10, 12, 108-109). Ieškovas nurodo, kad vienintelis įrodymas, pagrindžiantis jo atliktus darbus ir jų kiekį yra atsakovo vestas Statybos darbų žurnalas Nr. 05-S1-02. Statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2008 „Statybos darbai“ numato, kad Statybos darbų žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui). Žurnalas pildomas tam, kad dokumentais būtų patvirtinta: atskirų statinio statybos darbų, naudojamų statybos produktų atitiktis statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimams; statybos metu padaryti statinio projekto pakeitimai; statinio statybos vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo išvados apie atliktų statybos darbų, panaudotų statybos produktų kokybę, statybos valstybinės priežiūros ir statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų atstovų nurodymų įvykdymą statinio statybos metu. Žurnalas pildomas nuo statinio statybos pradžios iki darbų pabaigos ir pateikiamas statybos užbaigimo komisijai kartu su kitais dokumentais, patvirtinančiais statinio statybos pabaigą ir atliktų statybos darbų normatyvinę kokybę (Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 1, 3 punktai). Iš byloje esančio Statybos darbų žurnalo Nr. 05-S1-02 matyti, kad pagal ginčo sutartį ieškovo atliktų darbų pradžia yra 2014-04-14, paskutinis įrašas padarytas 2011-05-30. Prie kiekvienos datos atsakingu vykdytoju (brigadininku) nurodytas ieškovo darbuotojas A. S., teisme liudytoju apklaustas 2014-08-21 teismo posėdžio metu. Visi įrašyti darbai priimti tiek statybos vadovo, tiek bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo be išlygų (nenurodant jokių trūkumų).

22Byloje esančios Teismo statybinės ekspertizės akte pateiktoje išvadoje nurodyta, kad lyginant įrašus Statybos darbų žurnale Nr. 05-S1-02 ir Rangos sutarties Nr. S-11/01 priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, kurie analogiški darbų priėmimo – perdavimo akte nurodytiems darbų kiekiams, nėra atlikta darbų už 17340,49 Lt (Teismo statybinės ekspertizės akto 10, 81, 82 psl.). Teismas, perskaičiavęs Statybos darbų žurnale Nr. 05-S1-02 nurodytus ieškovo atliktų darbų kiekius pagal kiekvieną darbų rūšį, konstatuoja, kad atitinkamose pozicijose jie yra mažesni, nei nurodyta 2011-05-31 darbų priėmimo – perdavimo akte (su priedu – sąmata Nr. 1): 1) 3 kat. grunto kasimo – užkasimo mechanizuotu būdu kiekių skirtumas – 67,5 m (1613,5 – 1546), kas sudaro 310,37 Lt (su PVM); 2) duobės kasimo mechanizuotu būdu kiekių skirtumas 42,61 m3 (131,61 – 89), kas sudaro 412,46 Lt (su PVM); 3) uždaro perėjimo įrengimo kiekių skirtumas 43 m (470 – 427), kas sudaro 5203 Lt (su PVM); 4) PVC d110 vamzdžių klojimas į paruoštą tranšėją 115 m (6910 – 6795), kas sudaro 528,77 Lt (su PVM); iš viso 6454,60 Lt (su PVM). Ieškovas nepateikė duomenų, kad šiuos darbų kiekius būtų atlikęs, tačiau jie nebūtų įrašyti į Statybos darbų žurnalą, priešingai, 2014-07-02 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad visi atlikti darbai ir jų kiekiai buvo fiksuojami būtent šiame dokumente, kitų įrodymų apie darbų atlikimą ieškovas neturi (CPK 178 str.). Be to, nors ekspertas pagal Statybos darbų žurnale Nr. 05-S1-02 esančius duomenis nustatė, kad signalinės juostos ieškovas paklojo daugiau nei numatyta sutartyje (Teismo statybinės ekspertizės akto 82 psl., priedas Nr. 10, Nr. 11), tačiau ieškovas 2011-05-31 darbų priėmimo – perdavimo akte (su priedu – sąmata Nr. 1) ir jos pagrindu išrašytoje 2011-05-31 PVM sąskaitoje – faktūroje GTR Nr. 0408679 nurodo rangos sutartyje numatyti kiekį, didesnio kiekio apmokėti neprašo, todėl teismas negali išeiti už ieškinio ribų, ir priteisti ieškovui darbų kiekio skirtumą (CPK 265 str. 2 d.).

23Ieškovas taip pat prašo priteisti 3630,00 Lt (su PVM) už išpildomąją topo nuotrauką. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad pats apmokėjo už išpildomąją topo nuotrauką ir ją pateikė užsakovui priimant darbus. Bylos duomenimis matyti, kad ( - ) geležinkelio stoties kabelinės kanalizacijos įrengimo darbai, kuriuos pagal ginčo sutartį atliko ieškovas, užsakovo priimti 2011-06-22. Atliktų darbų priėmimo akte nurodoma, kad darbų priėmimo komisijai be kitų dokumentų pateikta geodezinė išpildomoji nuotrauka (t. 1, b. l. 132). Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimą priteisti 3630,00 Lt (su PVM) už išpildomąją topo nuotrauką pateikė 2011-12-28 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, iš kurio matyti, kad ieškovas ( - ) geležinkelio stoties išpildomąją geodezinę nuotrauką iš jos rangovo perėmė 2011-12-28 (t. 2, b.l. 199), apmokėjo 2012-04-18 (t. 3, b.l. 3). Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad surašydamas 2011-05-31 darbų priėmimo – perdavimo aktą (su priedu – sąmata Nr. 1) ieškovas ( - ) geležinkelio stoties išpildomosios geodezinės nuotraukos neturėjo, ieškovo 2011-12-28 perimta nuotrauka negalėjo būti pateikta ir darbų priėmimui 2011-06-22 (CK 6.652 str. 4 d.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3630,00 Lt (su PVM) už išpildomąją topo nuotrauką atmestinas kaip nepagrįstas.

24Ieškovas taip pat prašo priteisti 3630,00 Lt (su PVM) už gerbūvio ardymo - atstatymo darbus. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad šie darbai ieškovo buvo atlikti netinkamai, kadangi sukrito žemės, atsakovas dviem dienom iš Klaipėdos siuntė darbininkus gerbūviui tvarkyti (t. 2, b.l. 172-175). Nagrinėjamu atveju Statybos darbų žurnale Nr. 05-S1-02 paskutinis įrašas, kiek tai liečia ieškovo atliktus darbus pagal ginčo sutartį, padarytas 2011-05-30, iš kurio matyti, kad gerbūvio ardymo – atstatymo darbai atlikti ir priimti tiek statybos vadovo, tiek bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo be išlygų (nenurodant jokių trūkumų). Šie darbai nėra paslėpti, todėl jei būtų buvę trūkumų, laikytina, jie nebūtų buvę atsakingų asmenų priimti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas netinkamai atliko paminėtus darbus, kad atsakovas juos perdarė (CPK 178 str.), ieškovui iš atsakovo yra pagrindas priteisti 3630,00 Lt (su PVM) už gerbūvio ardymo - atstatymo darbus.

25Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 7291,24 Lt (su PVM) už prieduobių iškasimą uždaro perėjimo įrengimui. Ieškovo atstovas nurodė, kad tai papildomi, sutartyje nenumatyti darbai, kurie buvo būtini uždaro perėjimo, numatyto sutartyje, įrengimui – be prieduobių kasimo neįmanoma įrengti uždaro perėjimo. Šių darbų su atsakovu neaptarė, kadangi jie per smulkūs atskiram aptarimui, o darbų kainą paskaičiavo pagal SISTELA įkainius. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad šie darbai įeina į uždaro perėjimo įrengimo kainą, be to, juos nebuvo būtina atlikti, jei ieškovas būtų turėjęs tinkamą įrangą (t. 2, b.l. 172-175). Iš byloje esančios Teismo statybinės ekspertizės akto matyti, jog ekspertas priėjo išvadą, kad prieduobių iškasimas uždaro perėjimo įrengimui negali būti laikomas papildomais darbais, kadangi technologiškai šis darbas yra įvertintas (įkainotas) uždarų perėjimų įrengimo sąmatoje, kadangi tai neatsiejama uždarų perėjimų įrengimo dalis (Akto 9 psl.). Teismas šią eksperto išvadą laiko pagrįsta bei patikimai įrodančia tokio ieškovo reikalavimo nepagrįstumą (CPK 177 str. 2 d., 185, 212-216 str.), bei papildomai pažymi, kad teisė į papildomų darbų apmokėjimą atsiranda tada, kai įrodomas sąlygų visetas: kad dėl papildomų darbų atlikimo šalys buvo susitarę (CK 6.653 str. 4 d.), kad papildomi darbai faktiškai buvo atlikti ir CK 6.662 straipsnyje nustatyta tvarka perduoti užsakovui. Nei vienos iš šių aplinkybių ieškovas taip pat nėra įrodęs. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl 7291,24 Lt (su PVM) papildomų darbų už prieduobių iškasimą uždaro perėjimo įrengimui priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

26Be to, iš byloje esančios Teismo statybinės ekspertizės akto Nr. 13-03/01 išvados matyti, jog ekspertas pagal byloje esančią kontrolinę geodezinę nuotrauką paskaičiavo, jog ieškovas faktiškai neatliko darbų už 54334,78 Lt (Akto 11 psl., Priedai Nr. 13, Nr. 14).

27Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau kartu pabrėžiama ir tai, jog jie nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010; kt.). Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadą dėl pateiktų klausimų (CPK 212-216 straipsniai). Atsižvelgiant į tai eksperto išvadą galima apibrėžti kaip įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstytą nuomonę, gautą atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-16 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009).

28Teismas, kitų byloje esančių duomenų kontekste vertindamas ekspertizės išvados pagrįstumą dėl darbų už 54334,78 Lt neatlikimo, pažymi, jog liudytoju apklaustas V. Š., kuris ir atliko kontrolinę geodezinę nuotrauką, parodė, kad ši nuotrauka – tai horizontalus futliaro (kabelio) vaizdas, jo geografinė padėtis, kad būtų galima ateityje kabelį rasti, tačiau ja nefiksuojamas atliktų darbų kiekis, liudytojui nesuprantama, kaip ekspertas iš atliktos geodezinės kontrolinės nuotraukos galėjo nustatyti, kokie darbai atlikti rankiniu, o kokie mechanizuotu būdu, kiek futliare pravesta vamzdžių ir koks jų kiekis, kiek padaryta uždarų perėjimų ir t. t., taip pat nesupranta, kodėl ekspertas nusprendė, jog šulinių nuotraukoje yra tik 31, jei joje jų – 33 vnt. (t. 2, b. l. 140-141). Be to, tokios eksperto prieitos išvados nepatvirtina ir Statybos darbų žurnale Nr. 05-S1-02, kuriame kiekviena dieną buvo fiksuoti ieškovo atliktų darbų rūšis, kiekis, kokybė, esantys duomenys dėl darbų kiekio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad liudytojo V. Š., turinčio specialių žinių ir padariusio kontrolinę geodezinę nuotrauką paaiškinimai, bei Statybos darbų žurnalo Nr. 05-S1-02 duomenys apie ieškovo atliktų darbų kiekius patikimai paneigia šiuos ekspertizės duomenis bei leidžia teigti, kad eksperto išvada dėl darbų už 54334,78 Lt neatlikimo yra faktiškai nepagrįsta (CPK 218 str.).

29Taip pat iš Teismo statybinės ekspertizės akto Nr. 13-03/01 išvados matyti, jog ekspertas sprendė, jog 2011-04-11 Rangos sutartyje Nr. S-11/01 (su priedais ir papildymais) nurodytos darbų kainos yra nustatytos įvertinus ne tik darbo sąnaudas, bet ir medžiagų kainas bei mechanizmų eksploatacijos išlaidas. Kadangi visas medžiagas tiekė generalinis rangovas UAB „Fima“ ir byloje nėra duomenų apie ieškovo įsigytų medžiagų panaudojimą atliekant darbus, ekspertas laiko, jog apmokant ieškovo atliktus darbus turi būti minusuota medžiagų, gautų iš užsakovo ir panaudotų objekte, vertė (Akto 8, 9 psl.). Iš Rangos sutarties Nr. S-11/01 (su priedais ir papildymais) nuostatų matyti, kad šalys susitarė dėl objekto – ( - ) geležinkelio stoties kabelinės kanalizacijos įrengimo darbų pagal pridėtas sąmatas kainos – 126104,00 Lt (su PVM) (t. 1, b. l. 4-12). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ( - ) geležinkelio stoties kabelinės kanalizacijos ir uždarų perėjimų įrengimui generalinis rangovas UAB „Fima“ pateikė medžiagų už 89744,56 Lt (su PVM) (t. 2, b.l. 68). Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad objekte sunaudotų medžiagų vertė, taip pat išlaidos už panaudotus mechanizmus yra artimos ieškovo atliktų darbų vertei. Tokiu būdu sisteminiu ir loginiu būdu aiškinant šalių sudarytos Rangos sutarties Nr. S-11/01 (su priedais ir papildymais) nuostatas dėl sutarties kainos darytina išvada, kad sutarties kaina nustatyta už darbus (darbo sąnaudas), todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, kaip rangovas, reikalaudamas atlyginti už objekte atliktus darbus turėtų minusuoti sunaudotų medžiagų vertę, panaudotų mechanizmų eksploatacijos išlaidas (CPK 3, 218 str.).

30Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pagal 2011-05-31 darbų priėmimo – perdavimo aktą (su priedu – sąmata Nr. 1), kurio pagrindu 2011-05-31 išrašyta PVM sąskaitą – faktūrą GTR Nr. 0408679, už faktiškai pagal 2011-04-11 Rangos sutartį Nr. S-11/01 (su priedais ir papildymais) ieškovo atliktus Pilviškių geležinkelio stoties kabelinės kanalizacijos įrengimo darbus atsakovas turi sumokėti 67505,52 Lt (su PVM) (84881,36 Lt – 6454,60 Lt – 3630,00 Lt – 7291,24 Lt).

31Dėl 2011-08-31 PVM sąskaitos – faktūros GTR Nr. 0408849 apmokėjimo

32Ieškovas pagal atsakovui 2011-08-31 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą GTR Nr. 0408849 prašo priteisti iš atsakovo 2391,44 Lt (su PVM) už automobilių nuomą bei krovos darbus (t. 1, b.l. 16, 48). Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad atsisakė pasirašyti šią sąskaitą - faktūrą, kadangi ši suma nesusijusi su ginčo rangos sutartimi, t.y. šie darbai atilikti ne ( - ), o ( - ) geležinkelio stotyje (t. 2, b. l. 172-175). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šį sąskaita – faktūra buvo išrašyta atliktų darbų žiniaraščių pagrindu (t. 3, b. l. 6). Paminėtuose žiniaraščiuose įrašai apie atliktus krovos darbus ir panaudotos mechanizmus padaryti 2011 m. rugpjūčio mėn., darbų atlikimo vietomis nurodyta Vilkaviškis, Pilviškiai, Kybartai, Kaunas, kai tuo tarpu pagal bylos duomenis ieškovas darbus pagal ginčo 2011-04-11 Rangos sutartį Nr. S-11/01 (su priedais ir papildymais) ( - ) geležinkelio stotyje pradėjo 2014-04-14, baigė - 2011-05-30 (t. 1, b. l. 108). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad sąsajumo prasme ieškovo prašomi apmokėti automobilių nuomos bei krovos darbai nėra susiję su ieškinio dalyku - 2011-04-11 Rangos sutarties Nr. S-11/01 (su priedais ir papildymais) vykdymu ir atliktų darbų pagal šią sutartį apmokėjimu, todėl ieškovo reikalavimas dėl 2391,44 Lt (su PVM) priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

33Dėl 2011-05-31 PVM sąskaitos – faktūros GTR Nr. 0408688 bei 2011-06-30 PVM sąskaitos – faktūros GTR Nr. 0408735 apmokėjimo

34Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo pagal 2011-05-31 PVM sąskaitą – faktūrą GTR Nr. 0408688 – 786,98 Lt (su PVM) bei pagal 2011-06-30 PVM sąskaitą – faktūrą GTR Nr. 0408735 - 3721,48 Lt už mechanizmų nuomą bei krovos darbus (t., 1, b.l. 13, 14). Kaip minėta aukščiau, vertinant 2011-04-11 Rangos sutarties Nr. S-11/01 (su priedais ir papildymais) nuostatas dėl sutarties kainos, padaryta išvada, kad sutarties kaina nustatyta už darbus (darbo sąnaudas), todėl atsakovas papildomai turi apmokėti už mechanizmus. 2014-07-02 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas sutiko dėl paminėtų sąskaitų – faktūrų pagrįstumo (t. 2, b.l. 172-175), todėl esant tokioms aplinkybėms ieškovui iš atsakovo priteistina 4508,46 Lt (su PVM) (786,98 Lt + 3721,48 Lt) už mechanizmų nuomą bei krovos darbus (CPK 182 str 1 d. 5 p., 187 str., 268 str. 5 d.).

35Taigi, iš viso už ( - ) geležinkelio stoties kabelinės kanalizacijos įrengimo darbus ieškovui iš atsakovo priteistina 72013,98 Lt (su PVM) (67505,52 Lt + 4508,46 Lt) (CK 6.681, 6.687 str.).

36Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

37Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 42106,75 Lt delspinigių nuo neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų už kiekvieną apmokėti uždelstą dieną. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo kompensacines 4897,07 Lt dydžio palūkanas, paskaičiuotas vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, nuo neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų už kiekvieną apmokėti uždelstą dieną (t. 1, b. l. 48).

38Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensacinę (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-571/2006; 2005-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005; 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalaujant įstatyme nustatytų palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, turi būti nustatytos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-05 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006; 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

39Nagrinėjamu atveju atsakovas ilgą laiką nevykdė piniginės prievolės, iš pradžių ją ginčijo visą (t. 1, b. l. 70-71), vėliau dalyje neginčijo (t. 2, b. l. 172-175), ir kurios įvykdymo terminas buvo praleistas. Taigi, akivaizdu, kad dėl tokio atsakovo elgesio ieškovas faktiškai patyrė nuostolius. Be to, nagrinėjamu atveju, šalys 2011-04-11 Rangos sutarties Nr. S-11/01 (su priedais ir papildymais) 6.1. punktu susitardamos dėl 0,2 % delspinigių mokėjimo už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną (t. 1, b.l. 5-12), įstatyme nustatytų minimalių nuostolių skaičiavimo galimybės nepaneigė, t. y. šalys nesusitarė, jog palūkanos yra nemokamos, o už prievolių neįvykdymą/netinkamą įvykdymą skaičiuojami tik delspinigiai (CK 6.37 str. 1 d., CK 6.156 str. 1 d., 6.210 str., 6.260 str. 2 d., 6.261 str., 6.256 str. 1 d.).

40Pasisakydamas dėl teisės reikalauti įstatyme nustatytų palūkanų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. jos gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai). Kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurių nepadengia įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos, kai sutartyje gali būti pasirenkamas ir mišrus būdas, kada šalys sutartyje numato netesybas, bet nuostolių atlyginimo klausimo nereglamentuoja ir jų atlyginimas sprendžiamas įstatymo nustatytu būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013; 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; kt.) Šioje byloje ieškovas reikalauja taikyti tiek sutartinę atsakovo atsakomybę už termino įvykdyti prievolę parleidimą (priteisti delspinigius), tiek ir įstatyme nustatytąją (priteisti kompensuojamąsias palūkanas).

41Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Ši CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios įskaitomos į nuostolių atlyginimą: priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas byloje tiek dėl netesybų, tiek palūkanų priteisimo yra išaiškinęs, kad netesybų įskaitymo esmė ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

42Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo tiek sutartines netesybas (delspinigius), tiek įstatyme numatytas kompensuojamąsias palūkanas: 42106,75 Lt delspinigių, 4897,07 Lt palūkanų nuo ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos. Teismui reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo tenkinus iš dalies, palūkanų suma sudarytų 3876,93 Lt, delspinigių – 33335,22 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad sutartinės netesybos (delspinigiai) didesni už įstatyme numatytas kompensuojamąsias palūkanas, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, sprendžia, kad palūkanos už skolininko piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įskaičiuotinos į netesybų sumą.

43Pažymėtina, kad netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

44Nagrinėjamu atveju atsakovas savo procesiniame dokumente (atsiliepime į ieškinį) visiškai nesutinka su pareikštais ieškinio reikalavimais, inter alia ir su netesybų priteisimu. Iš 2011-04-11 Rangos sutarties Nr. S-11/01 (su priedais ir papildymais) 6.1. punkto matyti, jog šalys susitarė dėl 0,2 % delspinigių mokėjimo už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną (t. 1, b.l. 5-12). Teismas sprendžia, kad ieškovo prašomi priteisti 0,2 % dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra aiškiai per dideli. Atsižvelgiant į tai, kad sutartinės netesybos yra 0,2 % proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, tuomet metinė delspinigių norma sudarytų 73 %, į tai, kad ieškovui teismo sprendimu priteisiama 72013,98 Lt skolos, o priskaičiuotos netesybos nuo skolos sudaro 33335,22 Lt, t. y. beveik pusę reikalaujamos priteisti skolos už neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras, į tai, kad pats ieškovas aktyviai ir operatyviai negynė savo teisių, daugiau nei pusę metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, teismo vertinimu, priteisus 0,2 % dydžio delspinigius būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai ir neišlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Vis dėlto, nustatant netesybų dydį, nagrinėjamu atveju reikėtų atsižvelgti į tai, kad netesybos atsirado iš sutartinių teisinių santykių, abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Atsakovas gera valia neatsiskaitė, nors dalį skolos pripažino, reikalaujama priteisti suma yra pakankamai didelė, ieškovas turėjo finansinių sunkumų (t. 1, b.l. 54-56), todėl, teismas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas delspinigių dydį sumažinti, ir konstatuoti, kad šalių interesų pusiausvyrą atitiks iki 0,1 % dydžio už kiekvieną uždelstą dieną sumažintos netesybos. Taigi likusi nuo įskaitytų nuostolių netesybų suma mažintina pusiau, t.y. iki 0,1 % dydžio delspinigių už visą ieškovo prašomą priteisti laikotarpį (atsakovas neprašė taikyti delspinigių skaičiavimo senaties termino (CK 1.126 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga Nr. AC-37-1 „Dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo“)) už kiekvieną neapmokėtą sąskaitą – faktūrą GTR Nr. 0408688, GTR Nr. 0408735, GTR Nr. 0408679 (sąskaitos – faktūros GTR Nr. 0408679 suma mažintina iki priteistos 67505,52 Lt), ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 18606,08 Lt delspinigių (((33335,22 Lt – 3876,93 Lt) : 2) + 3876,93 Lt) (CK 6.73 str. 2 d., CPK 3 str. 7 d., 177 str., 178 str., 185 str.).

45Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovui priteistinos įstatyme nustatytos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

46Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

47Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie 3830,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (t. 1, b.l. 4, 28, 47, 67), 1200,00 Lt advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 58), 1500,00 Lt už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje ir eksperto išvados paaiškinimą žodžiu (t. 2, b.l. 184, t. 3, b.l. 17). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie 3630,00 Lt užstatą ekspertizei apmokėti (t. 1, b.l. 143, 145). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 65 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 4244,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo – 1270,50 Lt. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 2974,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

48Sumažintinas byloje atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (t. 1, b.l. 30-31) (CPK 150 str.).

49Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-17 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Teismas patyrė 81,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš ieškovo ir atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

50Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

51ieškinį tenkinti iš dalies.

52Priteisti ieškovui UAB „Gintrėja“ iš atsakovo UAB „Transtatyba“ 72013,98 Lt (20856,69 EUR) (su PVM) skolos, 18606,08 Lt (5388,69 EUR) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 90620,06 Lt (26245,38 EUR) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-02-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2974,00 Lt (861,33 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

53Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

54Priteisti iš ieškovo UAB „Gintrėja“ 28,35 Lt (8 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

55Priteisti iš atsakovo UAB „Transtatyba“ 52,65 Lt (15 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

56Sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-20 nutartimi (civilinės bylos Nr. L2-3690-730/2012) atsakovo UAB „Transtatyba“ atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 93594,00 Lt.

57Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo teismo priteisti iš... 3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka,... 4. Trečiasis asmuo UAB „Požeminių linijų statyba“ pateikė atsiliepimą į... 5. Trečiasis asmuo UAB „Fima“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, ieškinio... 6. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į... 7. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas V. Š. parodė, kad atliko... 8. Bylos nagrinėjimo metu ekspertas A. S. paaiškindamas savo išvadą žodžiu... 9. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo vadovas paaiškino, kad pats jokios... 10. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo vadovas paaiškino, kad prie šalių sudarytos... 11. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaiko, prašo jį... 12. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašo teismo ieškinį atmesti... 13. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad buvo ieškovo... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Fima“ (generalinis... 16. Statybos sub - subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos... 17. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą... 19. Pagal šalių 2011-04-11 sudarytos Rangos sutarties Nr. S-11/01 (su priedais ir... 20. Dėl 2011-05-31 PVM sąskaitos – faktūros GTR Nr. 0408679 apmokėjimo ... 21. Ieškovas pagal atsakovui 2011-05-31 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą... 22. Byloje esančios Teismo statybinės ekspertizės akte pateiktoje išvadoje... 23. Ieškovas taip pat prašo priteisti 3630,00 Lt (su PVM) už išpildomąją topo... 24. Ieškovas taip pat prašo priteisti 3630,00 Lt (su PVM) už gerbūvio ardymo -... 25. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 7291,24 Lt (su PVM)... 26. Be to, iš byloje esančios Teismo statybinės ekspertizės akto Nr. 13-03/01... 27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad ekspertizės akte... 28. Teismas, kitų byloje esančių duomenų kontekste vertindamas ekspertizės... 29. Taip pat iš Teismo statybinės ekspertizės akto Nr. 13-03/01 išvados matyti,... 30. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pagal... 31. Dėl 2011-08-31 PVM sąskaitos – faktūros GTR Nr. 0408849 apmokėjimo ... 32. Ieškovas pagal atsakovui 2011-08-31 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą... 33. Dėl 2011-05-31 PVM sąskaitos – faktūros GTR Nr. 0408688 bei 2011-06-30 PVM... 34. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo pagal 2011-05-31 PVM... 35. Taigi, iš viso už ( - ) geležinkelio stoties kabelinės kanalizacijos... 36. Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo ... 37. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 42106,75 Lt delspinigių nuo... 38. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią išskiriamos dvejopo... 39. Nagrinėjamu atveju atsakovas ilgą laiką nevykdė piniginės prievolės, iš... 40. Pasisakydamas dėl teisės reikalauti įstatyme nustatytų palūkanų, Lietuvos... 41. Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti... 42. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas prašo teismo priteisti iš... 43. Pažymėtina, kad netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai... 44. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo procesiniame dokumente (atsiliepime į... 45. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovui priteistinos įstatyme nustatytos... 46. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 47. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos... 48. Sumažintinas byloje atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos... 49. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų... 50. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 -... 51. ieškinį tenkinti iš dalies.... 52. Priteisti ieškovui UAB „Gintrėja“ iš atsakovo UAB „Transtatyba“... 53. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 54. Priteisti iš ieškovo UAB „Gintrėja“ 28,35 Lt (8 EUR) išlaidų,... 55. Priteisti iš atsakovo UAB „Transtatyba“ 52,65 Lt (15 EUR) išlaidų,... 56. Sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-20 nutartimi (civilinės... 57. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...