Byla 2A-1144/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-266-212/2014 pagal ieškovo UAB „Agrolitpa“ ieškinį atsakovui S. P. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 383 035,81 Lt negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nuo 1995-05-01 iki 2009-01-23 dirbo UAB „Agrolitpa“ vyriausiojo agronomo pareigose. Su atsakovu 2003-07-22 buvo sudaryta konfidencialumo sutartis, pagal kurią jis įsipareigojo konfidencialią UAB „Agrolitpa“ informaciją naudoti tik bendrovės interesais, tarnybinių užduočių vykdymui, o pažeidus įsipareigojimus – atsakyti už padarytus nuostolius, materialinę ir moralinę žalą, įskaitant ir negautas pajamas. Atleidus atsakovą iš darbo ir patikrinus dokumentus jo naudojamame kompiuteryje, paaiškėjo, kad nuo 2007 metų atsakovas, naudodamasis konfidencialia įmonės informacija tarpininkavo, sudarant žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis už atitinkamą mokestį. Dėl neteisėtos atsakovo veiklos buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, tačiau baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties. Atsakovas buvo atsakingas už prieskonių-konditerinių žaliavų pirkimą ir pardavimą. Iš kompiuteryje rasto susirašinėjimo paaiškėjo, kad atsakovas nežinant ieškovui, naudodamasis pagal pareigas patikėta informacija, darbo metu, kuomet turėjo veikti darbdavio naudai, sudarinėjo sutartis ne ieškovo interesais ir naudai bei neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą. Ieškovas dėl atsakovo kaltės negavo 383 035,81 Lt pajamų, kurias skaičiuoja pagal 2007 metų pelno (nuostolių) ataskaitą. Įmonė dirbo pelningai, bendras 2007 metų pelnas siekė 262 228 Lt ir tai sudaro 13,47 proc. Ieškovas 2007 metais negavo 200 613,93 Lt pelno iš aguonų sėklų pardavimo sandorio, kuris įvykdytas atsakovui tarpininkaujant ir kuriame pirkėju buvo įmonė „Maximum Trading“, o tiekėjas – „Vega – Vito Brno“. Taip pat ieškovas negavo 26 294,45 Lt pelno iš lukštentų sorų pardavimo, 76 850,07 Lt pelno iš linų sėklų pardavimo ir 79 277,36 Lt iš kmynų pardavimo. Šios sėklos buvo parduotos tarpininkaujant atsakovui ir apeinant ieškovą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino – priteisė iš S. P., 380 008,94 Lt negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2013-08-26 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas visiškai tiksliai apibrėžė informacijos pobūdį ir kriterijus, kuriais remiantis informacija pripažįstama bendrovės komercine paslaptimi. Sprendime nurodyta, kad atsakovas, dirbdamas UAB „Agrolitpa“ vyr. agronomu, gaudamas už darbą solidų darbo užmokestį, naudodamasis ieškovo suteikta technika, įranga, priemonėmis ir lėšomis, panaudodamas konfidencialią bendrovėje sukauptą informaciją apie sandorius, kontaktus ir kainas, darbo laiku vykdė asmeninę komercinę veiklą ne darbdavio naudai. Teismas sprendė, kad byloje visiškai įrodyta, jog atsakovas, turėdamas pareigą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su užsienio šalių ir Lietuvos Respublikos partneriais savo įmonės vardu, šias sutartis sudarinėjo su įmonėmis, kurios bendradarbiavo su UAB „Agrolitpa“, tačiau ne „Agrolitpos“ vardu. Teismo nuomone, yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo neteisėtas veikimas akivaizdus ir visiškai įrodytas, jis veikė tikslingai, sąmoningai ir tyčia, siekdamas sau naudos. UAB „Agrolitpa“ yra PVM mokėtoja, bendrovė nuolat dirba pelningai, o sutartys, kurias pagal pareigas atsakovas turėjo siūlyti sudaryti ieškovui, buvo sudarytos su trečiaisiais asmenimis ir tokiu būdu ieškovas negavo pelno. Teismas konstatavo, kad ieškovo nuostoliais laikomos ne tik negautos pajamos, bet ir išlaidos, kurias jis patyrė konfidencialiai informacijai sukurti, t. y. atsakovui, kuris iš esmės buvo atsakingas už siekimą išplėsti kuo pelningesnę prekybą prieskoninėmis – konditerinėmis žaliavomis, kontaktų paiešką, kitus verslo pasiekimus, ieškovas mokėjo darbo užmokestį, apmokėdavo jo komandiruočių išlaidas, išlaidas už kurą, internetą, telefoną ir kt. Nuo 2002 iki 2009 metų ieškovas patyrė virš 400 000 Lt išlaidų. Teismas, nustatydamas ieškovui padarytos žalos dydį, vadovavosi pelno (nuostolių) ataskaitomis.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

91. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės normas bei neišsamiai, šališkai ištyrė ir neteisingai įvertino įrodymus, pakeitęs ieškovo nurodytas faktines aplinkybes pats suformulavo ieškinio pagrindą, todėl buvo šališkas.

102. Teismas nenustatė, kokią konkrečiai komercinę paslaptį atskleidė atsakovas. Teismas neįvertino, kad 2007-2008 m. atsakovas nedirbo prieskonių sėklų skyriuje. Veiksmai, kuriuos atliko atsakovas laisvu nuo darbo metu, yra visiems prieinama galimybė ir vieša informacija.

113. Nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje liko nesuformuluotas kaltinimas, komercinės paslapties dalyje, įrodo ieškinio nepagrįstumą.

124. Teismo pateiktas žalos paskaičiavimas yra niekuo nepagrįstas, nes prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms bei teismų praktikai.

135. Teismas nepagrįstai atleido ieškovą nuo žyminio mokesčio, nes ikiteisminio tyrimo medžiaga, dėl komercinės paslapties atskleidimo, kurioje liko nesuformuluotas kaltinimas, negali būti laikoma padaryto nusikaltimo įrodymu.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Agrolitpa“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, procesinės ir materialinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str., ir 330 str., numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atsakovas atskleidė ieškovo komercines paslaptis, nurodytas ieškovo generalinio direktoriaus įsakymu patvirtiname komercinių paslapčių sąraše, todėl yra atsakingas dėl savo veiksmais padarytos žalos ieškovui.

15IV. Apeliacinio teismo argumentai

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

17Byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar įmonėje dirbantis darbuotojas atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį ir ar tokiais veiksmais įmonei buvo padaryta žala.

18Dėl komercinės paslapties atskleidimo

19Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 383 035,81 Lt negautų pajamų, nes atsakovas, kaip ieškovo darbuotojas, pasirašęs konfidencialumo sutartį, pagal kurią įsipareigojo konfidencialią UAB „Agrolitpa“ informaciją naudoti tik bendrovės interesais, tarnybinių užduočių vykdymui, o pažeidus įsipareigojimus – atsakyti už padarytus nuostolius, materialinę ir moralinę žalą, įskaitant ir negautas pajamas, nuo 2007 metų, naudodamasis konfidencialia įmonės informacija, tarpininkavo, sudarant žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis už atitinkamą mokestį. Dėl atsakovo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl senaties. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, buvo atliktas UAB „Agrolitpa“ ūkinės veiklos tyrimas nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 23 d. ir pateikta specialisto išvada, kuri patvirtina, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovą, darbo metu sudarinėjo produkcijos pirkimų-pardavimų sandorius ne UAB „Agrolitpa“ naudai per tarpininką, ofšorinę kompaniją „Kremona Limited“. Specialisto išvadoje nurodyta, kad S. P. iš viso sudarė ir įvykdė sandorių ne UAB „Agrolitpa“ vardu už 3 011 931,16 Lt ir už tai gavo 47 382,57 Lt komisinių.

20Apelianto teigimu, teismas nenustatė, kokią konkrečiai komercinę paslaptį atskleidė atsakovas.

21Remiantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Pagal šią įstatymo normą dėl informacijos pripažinimo paslaptimi sprendžia jos savininkas, t. y. pats savininkas, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, sprendžia, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista. Informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) ji turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę; 3) informacija turi būti saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Taigi, komercinę paslaptį sudaro tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims, turi komercinę (gamybinę vertę) ir yra saugoma. Informacijos slaptumas nereiškia, kad informacija turi būti absoliučiai slapta. Reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). Pavyzdžiui, protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą, tačiau savaime faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, neturi būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011). Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti šios turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2012). Ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, turi būti įrodinėjama kiekvienoje konkrečioje byloje vertinant aplinkybių ir įrodymų visumą.

22Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, kaip informacijos savininkas, ėmėsi protingų pastangų apsaugoti informaciją, kuri jo manymu turi tikrą ar potencialią komercinę vertę ir pasirašė su atsakovu konfidencialumo sutartį, kurios priedas buvo UAB „Agrolitpa“ komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašas. Šio sąrašo 5 punkte numatyta, kad slapta informacija yra informacija apie bendrovės, gamybos ir paslaugų plėtojimo planus, strategiją, taip pat informacija esanti biznio planuose, verslo užrašuose ir kita informacija apie verslo perspektyvas bei kita informacija, susijusi su bendrovės vykdoma veikla; 7 punkte – informacija apie prekių ir paslaugų savikainą, kainų struktūrą, apskaičiavimo metodikas ir apskaičiavimus, išskyrus, kurią privaloma atskleisti pagal įstatymus; 10 punkte – konfidenciali informacija, gauta iš kitų asmenų derybų dėl sutarčių sudarymo metu, nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne; 15 punkte – informacija apie komercinius ryšius, komercinius susitikimus, konfidencialių sutarčių sudarymą ir derybas (15 b. l.).

23Apeliantas skunde nurodo, kad 2007-2008 m. atsakovas nedirbo prieskonių sėklų skyriuje, todėl teismas į šią aplinkybę turėjo atsižvelgti. Pažymėtina, kad pagal UAB „Agrolitpa“ vyr. agronomo pareigybines instrukcijas S. P. pagal užimamas pareigas priklausė prieskoninių - konditerinių žaliavų augintojų teorinis ir praktinis konsultavimas; ūkininkų ir kitų subjektų konsultavimas ir administravimas, siekiant išplėsti su jais kuo didesnę, pelningesnę prekybą prieskoninėmis – konditerinėmis žaliavomis bei kitus verslo pasiekimus; pirkimo-pardavimo ir kitų sutarčių sudarymas su užsienio šalių bei Lietuvos Respublikos partneriais ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovas ir nurodo, kad 2007-2008 m. atsakovas nedirbo prieskonių sėklų skyriuje, tačiau pagal 2006 m. atsakovo pareigybines instrukcijas, jis kaip tik buvo atsakingas už įmonės veiklos sritį dėl prieskoninių – konditerinių žaliavų. Tai reiškia, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovą ilgą laiko tarpą, buvo susipažinęs su įmonės veikla, atstovaudavo ieškovą derybose su klientais, juos konsultuodavo ir sudarydavo su jais sutartis. Atsakovas, pasirašydamas su ieškovu konfidencialumo sutartį ir būdamas susipažinęs su UAB „Agrolitpa“ komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašu, turėjo suprasti ir žinoti, kad informacija, susijusi su bendrovės vykdoma veikla, yra slapta ir negali būti ja naudojamasi asmeniniams poreikiams ir negali būti atskleista tretiesiems asmenims. Atsakovas, būdamas susipažinęs su informacija apie ieškovo prekių ir paslaugų savikainą, kainų struktūrą, apskaičiavimo metodikas ir apskaičiavimus, negalėjo, pasinaudodamas šia informacija siekti asmeninės naudos ir sudaryti sandorius su ieškovo klientais. Pažymėtina, kad jei šiuos sandorius atsakovas būtų sudaręs ir tarpininkavęs tarp UAB „Agrolitpa“ ir jo klientų, tai pajamas iš šių sandorių būtų gavęs ieškovas. Taigi, atsakovas, turėdamas informaciją apie ieškovo komercinius ryšius, komercinius susitikimus ir pats dalyvaudamas šiuose susitikimuose ir derybose, disponavo informacija, kuri buvo ieškovo laikoma kaip komercinė (gamybinė) paslaptis ir neturėjo teisės šia informacija naudotis, siekdamas asmeninių tikslų ar ją atskleisti tretiesiems asmenims. Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas tiksliai apibrėžė informacijos pobūdį ir kriterijus, kuriais remiantis informacija pripažįstama bendrovės komercine paslaptimi.

24Apeliantas skunde nurodo, kad iš jo elektroninių laiškų, esančių ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nekalbama apie UAB „Agrolitpa“ komercinę veiklą, tačiau pats laiškų turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti priešingą išvadą. Akivaizdu, kad atsakovas, susirašinėdamas su buvusiais UAB „Agrolitpa“ klientais, nedviprasmiškai nurod4, kad vengia, jog apie jo sudaromus sandorius nesužinotų ieškovas, todėl duoda nurodymus šią informaciją slėpti (baudžiamosios bylos 1 t., 143. 146 b. l.). Atsakovas, bendraudamas su vienu iš buvusių UAB „Agrolitpa“ klientų, perdavė pastarajam duomenis apie ieškovo įmones su kuriomis jis prekiavo (baudžiamosios bylos 1 t., 156 b. l.) ir tai tik patvirtina, kad atsakovas trečiajam asmeniu atkleidė informaciją apie UAB „Agrolitpa“ komercinius ryšius.

25Tam, kad pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (neteisėtas veikimas ar neveikimas), atsiradusi žala, kaltė ir priežastinis ryšis tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo fakto (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose nurodė, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais. Pagal teisinį reguliavimą atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina aukščiau išdėstytos aplinkybės susijusios su atsakovo veiksmais sudarant sandorius su buvusiais ieškovo klientais, ieškovui to nežinant ir siekiant savo asmeninės naudos, o ieškovui dėl tokių atsakovo veiksmų negaunant pelno.

26Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl to, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra suformuluotas kaltinimas dėl komercinės paslapties atskleidimo ir tai patvirtina ieškinio nepagrįstumą. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali. Kaip jau buvo minėta, baudžiamojoje byloje dėl komercinės paslapties atskleidimo galutinis nuosprendis nebuvo priimtas, nes baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl senaties. Net tuo atveju, jei ir būtų priimtas galutinis teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, tai pagal kasacinio teismo aiškinimą, teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir kt. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi baudžiamosios bylos medžiaga ir joje esančiais įrodymais ir juos vertino nagrinėjamoje civilinėje byloje tik pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, todėl ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra suformuluotas kaltinimas dėl komercinės paslapties atskleidimo, teismui priimant sprendimą civilinėje byloje, neturėjo jokios reikšmės.

27Dėl žalos dydžio nustatymo

28Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus atskleidžiant komercinę (gamybinę) paslaptį, galima daryti išvadą, kad ieškovas patyrė žalą, kuri pasireiškė atsakovui naudojantis nesąžiningais veiksmais gautomis pajamomis, sudarant sandorius asmeniškai su buvusiais ieškovo klientais.

29Ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti žalą, kurią sudaro 383 035,81 Lt negautų pajamų, t. y. 200 613,93 Lt pelno iš aguonų sėklų pardavimo, 26 294,45 Lt pelno iš lukštentų sorų pardavimo, 76 850,07 Lt pelno iš linų sėklų pardavimo ir 79 277,36 Lt iš kmynų pardavimo.

30Kasacinio teismo išaiškinta, jog negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip sąmatoje nurodoma pelno norma ar pelnas. Negautos pajamos yra pagrįstai iš sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios šaliai liktų įvertinus visas sąnaudas ir įplaukas. Taip gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis nesudaro negautų pajamų kaip nuostolių, nes nuo šios sumos turi būti mokamas pelno mokestis pagal Pelno mokesčio įstatymą. Atskaičiavus pelno mokestį likęs grynasis pelnas būtų asmens iš neteisėtai sutrikdytos veiklos gautina nauda, kuria jis pagrįstai tikėjosi praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

31Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį ir paskaičiuodamas ieškovo patirtos žalos dydį, nepakankamai įsigilino į atsakovui padarytos žalos pagrįstumą, todėl teismo priteista negautų pajamų suma ieškovui nėra tiksli. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje pateiktą UAB „Agrolipta“ 2007 metų pelno (nuostolių) atskaitą, grynasis įmonės pelnas sudarė 262 228 Lt, kai tuo tarpu vien ieškovo prašoma priteisti 200 613,93 Lt iš aguonų sėklų pardavimo sudaro beveik visų metų įmonės grynojo pelno dalį, kas kelia tam tikrų abejonių. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, nepakankamai detalizavo, kaip paskaičiuoja padarytos žalos dydį, nes, kaip jau buvo minėta, ieškovas gali pretenduoti tik į grynojo pelno dalį, kurią jis galėjo gauti, jei šie sandoriai būtų buvęs sudaryti su juo pačiu.

32CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

33Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, jog nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, kuriais jis nuslėpdamas nuo ieškovo sudarė su buvusiais ieškovo klientais sandorius, kas lėmė ieškovo nuostolius, tačiau teismas nenustatė atsakovui padarytos žalos dydį ir ieškovas bylos duomenimis šio dydžio neįrodė.

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo panaikinus sprendimą yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esmė dėl žalos dydžio ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nėra pateikta ieškinio dydį pagrindžiančių įrodymų, ieškovo pelnas skaičiuojamas kaip pelno marža, tačiau nėra aišku, kuo remiantis taikoma tokia marža. Nėra pateikta duomenų, kokį grynąjį pelną ir iš kokių pardavimų įmonė yra gavusi anksčiau, nėra aiški metodika, kaip ieškovas skaičiuoja negautą pelną, kokios jo darbo sąnaudos. Visi šie įrodymai greičiau ir ekonomiškiau gali būti surinkti Panevėžio apygardos teisme, o teismui nustačius, kad įvertinti pateiktus duomenis, reikia specialių žinių, svarstytinas ekspertizės būtinumo klausimas (CPK 212 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl žalos padarymo, o apeliacinės instancijos teisme žalos dydžio nustatymas reikštų bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos tvarka dėl minėtos dalies visa apimtimi, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų byloje, apeliacinės instancijos teismas neskirsto (CPK 93 str. 5 d.). Šį klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido ieškovą nuo žyminio mokesčio. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nagrinėjamos bylos atveju ieškinys buvo pareikštas dėl žalos atlyginimo atskleidus komercinę paslaptį, todėl nėra pagrindo ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

38Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 383 035,81 Lt negautų... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį iš... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. prašo pirmosios instancijos teismo... 9. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės... 10. 2. Teismas nenustatė, kokią konkrečiai komercinę paslaptį atskleidė... 11. 3. Nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje liko nesuformuluotas... 12. 4. Teismo pateiktas žalos paskaičiavimas yra niekuo nepagrįstas, nes... 13. 5. Teismas nepagrįstai atleido ieškovą nuo žyminio mokesčio, nes... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Agrolitpa“ prašo... 15. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 17. Byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar įmonėje dirbantis darbuotojas... 18. Dėl komercinės paslapties atskleidimo... 19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš... 20. Apelianto teigimu, teismas nenustatė, kokią konkrečiai komercinę paslaptį... 21. Remiantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi informacija laikoma komercine (gamybine)... 22. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, kaip informacijos savininkas,... 23. Apeliantas skunde nurodo, kad 2007-2008 m. atsakovas nedirbo prieskonių... 24. Apeliantas skunde nurodo, kad iš jo elektroninių laiškų, esančių... 25. Tam, kad pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą... 26. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl... 27. Dėl žalos dydžio nustatymo... 28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus... 29. Ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti žalą, kurią sudaro 383 035,81 Lt... 30. Kasacinio teismo išaiškinta, jog negautos pajamos neturi būti suprantamos... 31. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį ir... 32. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 33. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo,... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 38. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir...