Byla 2-106-794/2014
Dėl tarpininkavimo mokesčio ir baudos išieškojimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, Dovilei Basytei, dalyvaujant vertėjoms Svetlanai Agafonovai, Vidai Rimkienei, ieškovei A. Š., atsakovei T. S., jos atstovui advokatui Dariui Krenciui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei T. S., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl tarpininkavimo mokesčio ir baudos išieškojimo,

Nustatė

22013-08-14 teisme priimtas ieškovės A. Š. ieškinys, vėliau patikslintas ieškinys atsakovei T. S. dėl tarpininkavimo mokesčio ir baudos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. gegužės 22 d. atsakovė su ja pasirašė sutartį dėl buto, esančio ( - ), Klaipėda, po besikreipiančius klientus nedelsiant nukreipti į agentūrą. Pažeidus sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo sumokėti 5.000,00 Lt mokestį agentūrai ir 5 procentų dydžio baudą nuo parduodamo turto kainos. Butas buvo išreklamuotas Klaipėdos mieste, buvo vežami klientai į buto apžiūras. Paaiškino, kad jos turimomis žiniomis, atsakovė butą pardavė 2013-07-29, tačiau nepranešė nei jai, nei agentūrai, kad pardavė butą. Atsakovei buvo išsiųstas pranešimas, kad susimokėtų tarpininkavimo mokestį, tačiau atsakovė nurodė, kad nieko nemokės.

3A. T. S. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atliko veiksmus, suteikė paslaugas nurodytas 2013 m. gegužės 22 d. pavedimo sutartyje. Teigė, kad nei vienas asmuo, buvęs pas ją dėl buto pirkimo, nesiūlė ją tenkinančios pardavimo kainos ir atsiskaitymo sąlygų. Atsakovė mano, kad yra suklastotas jos parašas 2013-05-22 sutarties pirmame lape.

4Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutarime dėl išvados civilinėje byloje Nr. 2-106-794/2014 patvirtinimo ir teikimo, nurodė, kad ieškovės ir atsakovės pasirašyta sutartis yra vartojimo atlygintinių paslaugų sutartis ir šiai sutarčiai bei tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios vartojimo atlygintinių paslaugų sutarčių ypatumus, sutarties 2.8 ir 4.4 punktų sąlygos atitinka Civilinio kodekso 6.188 str. 2 d. 5 p. sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, sutarties 4.3 punkto sąlyga ir sutarties 8 skyrius atitinka Civilinio kodekso 6.188 str. 2 d. bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, sutarties 4.5 punkto sąlyga atitinka Civilinio kodekso 6.188 str. 2 d. 5 ir 9 p. sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus, sutarties 7 skyriaus „Ginčų sprendimo tvarka“ nuostata „Ginčai tarp šalių sprendžiami derybų keliu, o šalims nesusitarus – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teisme“ atitinka Civilinio kodekso 6.188 str. 2 d. 18 p. sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

5Teismo posėdžio metu ieškovė A. Š. palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus bei argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė paskambino dėl sutarties paruošimo, kadangi pati neturėjo laiko atvykti. Suruošė pavedimo sutarties 2 egzempliorius, ant kurių antros pusės pasirašė ir įteikė agentei M. Š. nunešti pasirašyti atsakovei. Pavedimo sutartį atsakovė pasirašė kalbėdama Skype programa su kitu agentu, ar tinkamai suprato visas sąlygas. Atsakovės pavedimo sutarties pasirašymo faktą matė M. Š. ir D. O.. Paaiškino, kad buvo atvesta 18 klientų. Pasirašant pavedimo sutartį nebuvo nustatyta tiksli turto pardavimo kaina. Teigė, kad patyrė 500,00 Lt išlaidas už skelbimus, benzino išlaidos.

6Teismo posėdžio metu atsakovė T. S. nurodė, kad gegužės 20 d. įdėjo skelbimą į internetinį portalą skelbiu.lt dėl buto pardavimo. Susisiekė su mergina, kuri norėjo pirkti dviejų kambarių butą, susitiko, tačiau mergina nurodė, kad yra agentė ir pasiūlė parduoti butą. Mergina prisistatė esanti Miranda, ji suruošė sutartį ir atvežė jai į darbą. Paaiškino, kad sutartis buvo ant atskirų dviejų lapų, pasirašė ant antro lapo. Pavedimo sutarties pirmame lape buvo nurodyti procentai agentūrai už tarpininkavimą, buvo susitarta dėl 1,5 procento komisinio mokesčio. Kitame lape buvo numatyta 5.000,00 Lt bauda jeigu klientas vengia mokėti komisinį mokestį. Teigė, kad antro pavedimo sutarties egzemplioriaus neturi, kadangi agentė Miranda jo neatvežė. Buto nepardavė agentūros klientui, kadangi agentūra nesurado nei vieno kliento. Paaiškino, kad paskambino ir pasakė Mirandai, kad daugiau su ja nebendradarbiaus, sutiko atlyginti nuostolius įforminant pinigų perdavimo – priėmimo kvitu, tačiau Miranda nesutiko.

7Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. (A. M.) nurodė, kad pirma sutartis, kurią davė paskaityti T. S., buvo iš dviejų lapų, taip pat buvo įrašyta, kad agentūrai už paslaugas bus sumokėta nuo parduotos sumos. Kita sutartis, kurią davė paskaityti, buvo kitokia, kitoks tekstas.

8Teismo posėdžio metu liudytoja M. Š. nurodė, kad Tatjana pati paskambino jai dėl buto pardavimo, ji norėjo, kad agentai pardavinėtų jos butą, jai nunešė ieškovės pasirašytus 2 egzempliorius sutarčių, Tatjana sutiko su sutarties sąlygomis ir pasirašė sutartį.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

11Dėl rašysenos ekspertizės skyrimo

12A. T. Semeniuk pareiškė, kad parašas, kuris yra 2013-05-22 pavedimo sutartyje žemiau 4.1. punkto ties tekstu „Perskaičiau ir supratau“, ne jos rašytas – suklastotas. Todėl prašė skirti rašysenos ekspertizę, ekspertams pavedant atsakyti į klausimą ar 2013-05-22 pavedimo sutartyje žemiau 4.1. punkto ties tekstu „Perskaičiau ir supratau“ yra parašas rašytas T. S. ar kito asmens.

13Teismas netenkino prašymo rašysenos ekspertizei skirti, kadangi ginčo dėl pačios sutarties sudarymo ir egzistavimo tarp šalių nebuvo. Be to, atsakovė T. S. tiek procesiniuose dokumentuose, tiek savo paaiškinamuose pripažino, jog antrame sutarties lape yra jos parašas ir jos ranka įrašyti vardas ir pavardė (CPK 7 str., 159 str.). Teismas pažymi, jog dėl pateikto prašymo teismas priėmė žodinę nutartį. Atskira rašytinė nutartis nebuvo priimta, nes nutartis turi būti rašytinė tik tada, jeigu ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 290, 334 str.). Pagal įstatymų numatytą reguliavimą bei teismų formuojamą praktiką galima skųsti nutarties dalį dėl bylos sustabdymo, tačiau ne dėl paskirtos ar nepaskirtos ekspertizės. Teismo nutartis, kuria išspręstas ekspertizės skyrimo klausimas, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl negali būti apeliacijos objektu (CPK 334 str. 1 d. 2 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis byloje Nr. 2-1049/2010; 2010 m. gegužės 13 d. nutartis byloje Nr. 2-760/2010, ir kt.).

14Dėl tarpininkavimo mokesčio ir baudos priteisimo

15Nesant šalių ginčo, kad sutartis buvo sudaryta, atsakovei T. S. ginčijant tik tarpininkavimo mokesčio dydį (sutartyje nurodyta 5.000,00 Lt, o atsakovė nurodė, jog tarėsi tik dėl 1,5 proc. tarpininkavimo mokesčio dydžio) byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pavedimo sutartį, kuriuo atsakovė (sutartyje vadinamas klientu) pavedė ieškovei (sutartyje vadinamas agentūra) tarpininkauti parduodant turtą pavedimui galiojant iki 2013 m. lapkričio 22 d. (Sutartis 1.1., 5 punktai). Ieškovė, vykdanti veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, įsipareigojo dėti pastangas parduoti turtą, kol bus pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis; per 24 valandas patalpinti turtą į bendrą nekilnojamojo turto tarpininkų duomenų bazę www.nsistema.lt, kad būtų pasiekti visi rinkoje esantys potencialūs pirkėjai; reklamuoti objektą savo nuožiūra ir pasirinktomis priemonėmis naudojant bet neapsiribojant spauda ir internetu; kooperuotis su kitais nekilnojamojo turto tarpininkais tam, kad būtų gauta aukščiausia įmanoma rinkos kaina (Sutarties 3.1. – 3.3. punktas). Sutartyje numatyta, kad už tarpininkavimą parduodant šalių sudarytoje sutartyje nurodytą turtą, pardavėjas įsipareigojo sumokėti agentūrai tarpininkavimo mokestį turto pardavimo dieną arba ankščiau (sutarties 4.1 punktas). Tai pat sutartyje numatyta, kad pardavėjas privalo sumokėti sutarties 4.1 punkte nurodytą mokestį, jei atsisako parduoti turtą, sutarties 4.1 punkte nurodytas mokestis išlieka privalomas ir tuo atveju, jei klientas nusprendė sutarties galiojimo metu nebeparduoti turto, po to kai objektas buvo patalpintas į bendrą NT sistemą ir išreklamuotas (4.3 punktas). Jei klientas parduoda objektą, pavedimo galiojimo metu ir vengia mokėti susitartą sumą, tokiu atveju klientas privalo sumokėti 4.1 punkte numatytą mokestį ir 5 procentų objekto pardavimo kainos, baudą (sutarties 4.5 punktas). 2013 m. liepos 29 d. atsakovė T. S. pardavė pirkėjams A. V. ir E. C. butą adresu Laukininkų g. 3–41, Klaipėda, už 128.000,00 Lt (b.l. 7, 58-60). Šalys neginčija to, kad buto pirkėjai – A. V. ir E. C. nėra ieškovės surasti pirkėjai.

16Ginčo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnio 1 dalis). CK 6.188 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad, kai teismas vartojimo sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų instituto esmė – tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui; nesąžiningomis pripažintos vartojimo sutarties sąlygos negalioja nuo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2012).

17Ieškovė reiškė reikalavimą įrodinėdama, kad atsakovė, esant šalių sudarytai sutarčiai dėl buto pardavimo, pardavė butą, todėl atsakovės atžvilgiu yra pagrindas sutartinei atsakomybei, numatytai šalių sudarytos sutarties 4.5. punkte, taikyti. Kaip minėta byloje, nustatyta, kad atsakovė 2013 m. liepos 29 d. pardavė pirkėjams A. V. ir E. C. butą adresu Laukininkų g. 3–41, Klaipėda, už 128.000,00 Lt.

18CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, taip pat sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama; įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007, 2012-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012). Spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio teismas gali ir privalo nukrypti bei vadovautis teisės normomis tik tada, kai sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, yra pagrindas pripažinti, jog šalių sudarytos sutarties sąlygų, draudžiančių vienašališkai nutraukti sutartį, nesilaikymas negali būti laikomas netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių tinkamą ieškovės A. Š. sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, t.y. nėra duomenų, kad ieškovė surado potencialų klientą atsakovės buto pirkimui. O atsakovė T. S. nurodė, jog ieškovei nevykdant sutarties, t.y. nerandant tinkamo pirkėjo, ji kreipėsi į kitą nekilnojamojo turto agentūrą, kuri netrukus surado jai tinkamą klientą (b.l. 65). Apie tai, kad daugiau nepageidauja ieškovės siūlomų klientų atsakovė 2013 m. liepos pradžioje telefonu informavo ieškovės kolegę Mirandą, su kuria vienintele tik ir bendravo dėl buto pardavimo. Tai iš dalies patvirtino ir liudytoja apklausta Miranda nurodydama, jog klientei t.y. atsakovei T. S. netiko siūlomi klientai, taip pat ji parodė, jog nebuvo klientų, kurie siūlytų tokią pačią kainą (128.000,00 Lt), už kurią buvo parduotas butas kitos agentūros paslaugų pastangomis. Nors ieškovė neigia, kad atsakovė pranešė apie sutarties nutraukimą, net nurodė, jog atsakovei buvo vedami klientai ir po buto pardavimo, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė. Teismas daro išvadą, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – nekilnojamojo turto sistemos išrašai (b.l. 11–14), kuriuose nurodyta tik išimtinai ieškovės iniciatyva suvesti duomenys negali būti objektyviu įrodymu, nes šie duomenys suvesti be atsakovės patvirtinimo. Todėl tokie atsakovės T. S. veiksmai, šalims sutartyje neaptarus šių aplinkybių, atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, kadangi įstatyme pranešimo forma apie sutarties nutraukimą nereglamentuota, laikytini tinkamu sutarties nutraukimu, todėl darytina išvada, kad atsakovė vienašališkai nutraukdama sutartį šalių sudarytos sutarties nepažeidė. Esant teisėtam atsakovės vienašališkam sutarties nutraukimui, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl 5.000,00 Lt baudos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

19Ieškovė taip pat reikalauja priteisti netiesioginius nuostolius – negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jei atsakovė būtų vykdžiusi sutartį joje sulygtomis sąlygomis, tai yra, 5.000,00 Lt (Sutarties 4.1. punktas).

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3–494/2005, išaiškinta, kad klientui vienašališkai nutraukus sutartį, CK 6.721 straipsnyje numatyta jo pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, tai yra už tas paslaugas, kurios yra faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, tai yra paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, o galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato.

21Paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013).

22Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog ieškovė iš dalies vykdė savo įsipareigojimus, t.y. buvo vežami arba nukreipiami klientai butui apžiūrėti, butas buvo patalpintas į bendrą Nekilnojamojo turto sistemą ir reklamuojamas ir dėl to ieškovė neabejotinai patyrė išlaidas. Tačiau bylą nagrinėjant teisme ir teismui ne kartą siūlant ieškovei pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius konkrečias ieškovės patirtas išlaidas (CPK 158, 160 str.), minėtų įrodymų ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė visiškai savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, o atsakovė kitai agentūrai UAB „Investroom“ sumokėjo už realiai atliktą darbą 1.280,00 Lt, ieškovės suteiktos paslaugos negali būti įvertintinos daugiau nei sumokėta kitai agentūrai už surastą pirkėją, t.y. 1.280,00 Lt, įrodymų, pagrindžiančių kitokias ieškovės protingas išlaidas byloje nėra. Ši suma, teismo nuomone, proporcinga suteiktoms ieškovės atlygintinėms paslaugoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

25Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 350,00 Lt už sumokėtą žyminį mokestį (b.l. 5, 76), 300,00 Lt išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (b.l. 54), iš viso - 650,00 Lt. Atsakovė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Kadangi yra patenkinta 11,2 procentų ieškovės reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 72,80 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

26Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-14 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (b.l. 16–23) mastas mažintinas iki 1.280,00 Lt, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

Nutarė

28ieškinį patenkinti iš dalies.

29Priteisti iš atsakovės T. S. ieškovei A. Š. 1.280,00 Lt (vienas tūkstantis du šimtai aštuoniasdešimt litų 00 ct) tarpininkavimo mokestį ir 72,80 Lt (septyniasdešimt du litai 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

30Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-14 nutartimi, laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinus iki 1.280,00 Lt (vienas tūkstantis du šimtai aštuoniasdešimt litų 00 ct), palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

31Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

32Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas,... 2. 2013-08-14 teisme priimtas ieškovės A. Š. ieškinys, vėliau patikslintas... 3. A. T. S. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad su... 4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė A. Š. palaikė ieškinyje išdėstytus... 6. Teismo posėdžio metu atsakovė T. S. nurodė, kad gegužės 20 d. įdėjo... 7. Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. (A. M.) nurodė, kad pirma sutartis,... 8. Teismo posėdžio metu liudytoja M. Š. nurodė, kad Tatjana pati paskambino... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 11. Dėl rašysenos ekspertizės skyrimo... 12. A. T. Semeniuk pareiškė, kad parašas, kuris yra 2013-05-22 pavedimo... 13. Teismas netenkino prašymo rašysenos ekspertizei skirti, kadangi ginčo dėl... 14. Dėl tarpininkavimo mokesčio ir baudos priteisimo... 15. Nesant šalių ginčo, kad sutartis buvo sudaryta, atsakovei T. S. ginčijant... 16. Ginčo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnio 1... 17. Ieškovė reiškė reikalavimą įrodinėdama, kad atsakovė, esant šalių... 18. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai... 19. Ieškovė taip pat reikalauja priteisti netiesioginius nuostolius – negautas... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje... 21. Paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali šios rizikos... 22. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog ieškovė iš dalies vykdė savo... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš... 25. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 350,00 Lt už sumokėtą žyminį... 26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies,... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 28. ieškinį patenkinti iš dalies.... 29. Priteisti iš atsakovės T. S. ieškovei A. Š. 1.280,00 Lt (vienas tūkstantis... 30. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 31. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...