Byla 2K-83-895/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pagal 203 straipsnio 2 dalį 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda, pagal 223 straipsnio 1 dalį vienerių metų devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.

4Iš D. M. konfiskuoti kratos metu rasti pinigai: 5765,80 Lt, 1470 Eur, 480 JAV dolerių ir 1000 Rusijos rublių, kaip lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos.

5Šiuo nuosprendžiu nuteista ir D. R. pagal BK BK 202 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 12 mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pagal 203 straipsnio 2 dalį 50 MGL (1882,50 Eur) dydžio bauda, pagal 223 straipsnio 1 dalį vienerių metų devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant per 12 mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė vienerių metų dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 12 mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 50 MGL (1882,50 Eur) dydžio bauda.

7Dėl nuteistosios D. R. kasacine tvarka byla neskundžiama.

8Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, kuria nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestas.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

101. D. M. nuteistas už tai, kad: veikdamas kartu su D. R., neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla, o būtent: dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas kartu su realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdančios įmonės UAB „D.“, registruotos Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 17-24, vienintele akcininke ir direktore D. R., pagal iš anksto sutartą nusikalstamos veiklos planą, versliškai, stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos. Tyčia, siekdami suteikti galimybę užsienio valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungos bendrijai, piliečiams, užsiimantiems naudotų automobilių prekyba, išvengti automobilių gabenimui privalomų muitinės tranzito procedūrų ir taip gauti turtinės naudos sau, D. R. ir D. M. nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2012 m. sausio 5 d., gaudami už tai piniginį atlygį, panaudojo UAB „D.“ vardą ir registracijos duomenis, bendrovės vardu išduodami įgaliojimus užsienio valstybių piliečiams, užsiimantiems naudotų automobilių prekyba Europos Sąjungos bendrijai nepriklausančiose šalyse, suteikė teisę veikti UAB „D.“ vardu, o būtent: UAB „D.“ vardu nupirkti ir įregistruoti naudotus automobilius, atstovauti bendrovei VĮ „Regitra“, rūpintis automobilių technine būkle, atstovauti kelių policijoje, muitinėse ir draudimo įstaigose, išregistruoti UAB „D.“ priklausančias transporto priemones su teise perįgalioti tretiesiems asmenims, jas parduoti, gauti tranzitinius numerius, išvykti į užsienį. Užsienio valstybių piliečiai, veikdami pagal UAB „D.“ išduotus įgaliojimus, Lietuvos Respublikoje už savo pinigines lėšas įgydavo transporto priemones, kurias VĮ „Regitra“ įregistruodavo UAB „D.“ vardu, siekdami išvengti automobilių gabenimui į Europos Sąjungos bendrijai nepriklausančias šalis privalomų muitinės tranzito procedūrų. Įgaliojimai buvo išduodami už iš anksto nustatytą ne mažiau kaip 50 Lt piniginį atlygį už kiekvieną UAB „D.“ vardu įregistruotą transporto priemonę. Nurodytu laikotarpiu UAB „D.“ vardu buvo išduotas ne mažiau kaip 951 įgaliojimas bendrovės vardu perkamiems automobiliams, kuriuos pasirašė D. R.. Piniginis atlygis, gautas už įgaliojimus, išduotus šiems automobiliams, nebuvo apskaitomas UAB „D.“ buhalterinėje apskaitoje. Taip D. R. ir D. M. iš neteisėtos ūkinės komercinės veiklos gavo ne mažiau kaip 47 550 Lt piniginį atlygį.

11D. R. 2011 m. spalio 4 d. įgijus 100 procentų realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdančios UAB „S.“ akcijų ir 2011 m. spalio 7 d. vienintelės akcininkės sprendimu paskyrus D. M. UAB „S.“ vadovu – direktoriumi, o save – bendrovės vadovo pavaduotoja – komercijos direktore, D. M. ir D. R., veikdami kartu ir tęsdami neteisėtą ūkinę komercinę veiklą, nuo 2011 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 d., panaudodami UAB „S.“ vardą ir registracijos duomenis, išdavė įgaliojimus ne mažiau kaip 178 užsienio valstybių piliečiams, užsiimantiems naudotų automobilių prekyba Europos Sąjungos bendrijai nepriklausančiose šalyse. Išduodami įgaliojimus, kuriuos pasirašydavo D. M., šiems užsienio valstybių piliečiams suteikė teisę Lietuvos Respublikoje nupirkti ir įregistruoti naudotus automobilius UAB „S.“ vardu, atstovauti bendrovei VĮ „Regitra“, rūpintis automobilių technine būkle, atstovauti bendrovei kelių policijoje, muitinėse ir draudimo įstaigose, išregistruoti bendrovei priklausančias transporto priemones su teise perįgalioti trečiuosius asmenis, jas parduoti, gauti tranzitinius numerius, išvykti į užsienį. Nurodytieji asmenys, siekdami išvengti automobilių gabenimui į Europos Sąjungos bendrijai nepriklausančias šalis privalomų muitinės tranzito procedūrų, už savo pinigines lėšas įgiję transporto priemones, VĮ „Regitra“ įregistravo UAB „S.“ vardu. D. R. ir D. M., veikdami kartu, nuo 2011 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 d., už iš anksto nustatytą piniginį atlygį – ne mažiau kaip 125 Lt už vieną UAB „S.“ vardu įregistruotą transporto priemonę, išdavė įgaliojimus ne mažiau kaip 1023 transporto priemonėms. Piniginis atlygis, gautas už įgaliojimus, išduotus šiems automobiliams nebuvo apskaitomas UAB „S.“ buhalterinėje apskaitoje. Taip D. M. ir D. R. iš neteisėtos ūkinės komercinės veiklos gavo ne mažiau kaip 127 875 Lt piniginį atlygį.

12Taip pat D. M. nuteistas už tai, kad vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, o būtent: nuo 2011 m. spalio 7 d. būdamas UAB „S.“ direktoriumi, žinodamas, kad bendrovė faktiškai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdys, o yra reikalinga tik neteisėtai veiklai nuslėpti, iš savanaudiškų paskatų, naudodamasis UAB „S.“ vardu bei registracijos duomenimis, nuo 2011 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 d. vadovavo UAB „S.“, kurią veikdamas bendrininkų grupe su D. R. naudojo neteisėtai ūkinei komercinei veiklai nuslėpti.

13D. M. nuteistas ir už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima visiškai nustatyti UAB „S.“ 2011–2012 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. būdamas UAB „S.“ direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos 21 straipsnį atsakingu už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir teisingą finansinę atskaitomybę, nuo 2011 m. spalio 7 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 d. netvarkė UAB „S.“ buhalterinės apskaitos: nefiksavo ūkinių operacijų, nepajamavo gautų pinigų už suteiktus įgaliojimus, neišrašinėjo įvykusių ūkinių operacijų apskaitos dokumentų, tvarkė neoficialią laisvos formos apskaitą, taip pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies bei 13 straipsnio 3 dalies nuostatas; neorganizavo buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, nefiksavo gautų pajamų už 1023 vnt. išrašytų įgaliojimų (po 125 Lt), neapskaitė 127 875 Lt (1023 vnt. x 125 Lt) pajamų bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, nuo 127 875 Lt pajamų nedeklaravo pelno ir gyventojų pajamų mokesčių ir neteikė duomenų šių mokesčių deklaracijose – formoje PLN204, formose FR0572 ir FR0573, taip pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, 12 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatas, 6 straipsnio nuostatą; nefiksavo įvykusių ūkinių operacijų, netvarkė buhalterinės apskaitos, neapskaitė ir nedeklaravo mokesčių deklaracijose pajamų ir pelno mokesčio (formoje PLN204) bei duomenų apie išmokėtas sumas ir nuo jų išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (formose FR0573 ir FR0572), taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų, metinių A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio bei pelno mokesčio deklaracijų už 2011 ir 2012 metus, neapskaičiavo 6847 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 3320,86 Lt socialinio draudimo įmokų, mokamų apdraustojo lėšomis (su PSDĮ), 11 431,15 Lt socialinio draudimo įmokų, mokamų draudėjo lėšomis, 41 Lt įmokų į Garantinį fondą, 8917 Lt pelno mokesčio ir padarė 30557 Lt žalą valstybės biudžetui, taip pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, Pajamų mokesčio įstatymo 51 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, dėl to nebuvo galima visiškai nustatyti UAB „S.“ 2011–2012 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

142. Kasaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti nuosprendį ir nutartį ir pagal BK 202 straipsnį jį išteisinti, nepadarius veikos, pagal BK 203 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nėra duomenų, kad D. M. tyčia steigė ar vadovavo fiktyviam juridiniam asmeniui, nenustatyta, kad toks fiktyvus juridinis asmuo buvo; veiką iš BK 223 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal ATPK 1731 straipsnį.

152.1. Kasatorius teigia, kad teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, neatskleisti BK 202 straipsnio 1 dalies, 223 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindai ir motyvai, padaryti esminiai BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6 straipsnio 2, 3 dalių, 7 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies pažeidimai, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus.

162.2. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atmetė gynėjo prašymą atlikti papildomą įrodymų tyrimą, išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento bei banko išrašus apie UAB „S.“ ir skirti UAB „S.“ finansinės būklės ekspertizę, užduodant klausimą ekspertui, ar galima iš dalies ar visiškai nustatyti UAB „D.“ 2010–2011 ir UAB „S.“ 2011–2012 metų turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

172.3. Kasatorius mano, kad jo veiksmuose nėra BK 202 straipsnio sudėties požymių. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nes jose yra aprašomos veikos, kai kaltinamieji vertėsi veikla, kuriai reikėjo licencijos vertimų paslaugoms, akcizinių prekių pardavimui, vežėjų paslaugoms ir žemės gelmių išteklių eksploatavimui. Kasatoriaus vadovaujama įmonė vertėsi prekyba automobiliais, o tokiai veiklai licencija nereikalinga. Nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnyje, pagrindinis tiesioginis objektas yra įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, tvarka, kurią reglamentuoja Kelių transporto kodeksas, Turizmo įstatymas, Švietimo įstatymas, Investicijų įstatymas, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas, Lietuvos banko įstatymas, Farmacijos įstatymas bei kiti įstatymai ir teisės aktai. Teismas turėjo nurodyti, kurį teisės aktą kasatorius pažeidė, tačiau to nepadarė, plečiamai aiškino baudžiamosios teisės normą. Nors BK 202 straipsnyje numatyta atsakomybė už kitokių reikalavimų pažeidimus, tačiau į tokius atvejus įeina ir atvejai, kai užsiimant šia veikla kitaip pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, pvz., užsiimama komercine veikla be patento, kai jis yra būtinas, be savivaldybės išduoto pažymėjimo ir pan.

182.4. Nors kasatorius buvo nuteistas ir pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, tačiau nebuvo nurodyta nė vienos neteisėtos veiklos fakto, t. y. nuosprendžio, kuriuo būtų nubausti asmenys už neteisėtą veiklą, nenurodytas joks pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje nėra duomenų, kad kasatorius būtų vadovavęs fiktyviam juridiniam asmeniui. Svarbu nustatyti ir tai, kad kaltininko ketinimai kilo prieš įsteigiant ar prieš pradedant vadovauti juridiniam asmeniui, kaltinime privaloma nurodyti, kokia nusikalstama veika buvo daroma ir kaip veikė priedanga, tačiau tokių faktų, pasak kasatoriaus, byloje nėra.

192.5. Teismas dėl BK 223 straipsnio 2 dalies konstatavo, kad UAB „S.“ veikla sukėlė padarinius, tačiau, kasatorius tvirtina, kad byloje tokių duomenų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, juridinis asmuo nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Vienintelis įrodymas yra specialisto išvada, nors pati specialistė, apklausta teisme, patvirtino, kad išvadą pateikė neturėdama jokių UAB „S.“ finansinių duomenų, o tik gavusi ikiteisminio tyrimo tyrėjo užduotį, kurią pakartojo išvadoje. Teisme kasatorius pateikė prašymą išreikalauti papildomus dokumentus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento bei banko išrašus, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Specialisto išvadoje apskaityti visi mokesčiai, kuriuos turėjo sumokėti UAB „D.“ ir UAB „S.“, šie mokesčiai apskaičiuoti iš paimtų nustatytos formos finansinių įmonių dokumentų, taigi išvada patvirtina, kad veiklą iš dalies apskaičiuoti buvo galima ir tai buvo padaryta. Taigi, nenustačius BK 223 straipsnio 2 dalyje nurodytų padarinių, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1731 straipsnį.

203. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė S. M. prašo nuteistojo D. M. kasacinį skundą atmesti.

213.1. Prokurorė nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad jo veiksmuose nebuvo BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties, nes jo veiklai nebuvo reikalinga licencija. Ūkinės, komercinės, finansinės ir profesinės veiklos neteisėtumas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla arba veikla, kuriai reikalingas leidimas, neturint reikalingos šiai veiklai vykdyti licencijos ar leidimo, o kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neįvardija. Sistemiškai aiškinant sudėties požymius, veiklos neteisėtumas siejamas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Iš teismų praktikos matyti, kad kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažinti tie atvejai, kai akivaizdžiai peržengiamos licencijos apibrėžtos veiklos ribos, kai licencija (leidimas) gautas pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis, kai verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys, kai imamasi veiklos jos neįregistravus ir pan., taigi iš esmės nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčių administratoriaus.

223.2. Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. lapkričio 5 d. specialisto išvados Nr. (4.65)-86-47 dėl UAB „D.“ ir 2014 m. sausio 14 d. specialisto išvados Nr. (4.65)-86-2 dėl UAB „S.“ ūkinės finansinės veikslo tyrimų matyti, kad tiek UAB „D.“, tiek UAB „S.“ atstovaujama direktoriaus D. M., nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 d. nefiksavo gautų pajamų, jų neapskaitė, nuo gautų pajamų nedeklaravo pelno bei gyventojų pajamų mokesčių ir neteikė duomenų šių mokesčių deklaracijose. Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų, metinių A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio bei pelno mokesčio deklaracijų už 2011 ir 2012 metus.

233.3. Prokurorė sutinka su teismų išvada, kad D. R. ir D. M. neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla gana ilgą laiką nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 d. ir neketino nutraukti, veikla buvo nuolatinio ir sisteminio pobūdžio: išduotas ne mažiau kaip 951 įgaliojimas UAB „D.“ vardu neįregistruotai transporto priemonei, o UAB „S.“ vardu ne mažiau kaip 178 užsienio valstybių piliečiams veikti bendrovės vardu, už išduotus įgaliojimus buvo imami pinigai, kuriuos kaltinamieji naudojo savo nuožiūra.

24Prokurorė taip pat pritaria teismų išvadai, kad D. M. nusikalstami veiksmai, atsižvelgiant į didelį veiklos mastą, kai paslaugos buvo suteikiamos dideliam ratui asmenų, paslaugos pasireiškė ne tik įgaliojimų išdavimų užsienio piliečiams įsigyjant, registruojant, parduodant transporto priemones UAB „D.“ ir UAB „S.“ vardu, padedant sutvarkyti dokumentus įvairiose institucijose bei pildant dokumentus, bet ir vykdant piniginius atsiskaitymus, o tai rodo didelę veiklos apimtį ir suteikiamų paslaugų dydį, atsižvelgiant į atliekamų veiksmų-paslaugų sistemiškumą, į tai, kad tokia veikla susijusi su pajamų gavimu, nebuvo nustatyta tvarka, deklaruojama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, t. y. buvo vykdoma iš esmės nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčių administratoriaus, laikytini neteisėtu vertimusi ūkine komercine (finansine) veikla versliškai.

253.4. D. M. nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį remiantis D. R., liudytojo D. G. parodymais, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. lapkričio 5 d. specialisto išvada dėl UAB „D.“ ir 2014 m. sausio 14 d. specialisto išvada dėl UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimų, specialistės J. P., liudytojos E. D. parodymais, VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.

26Teismai konstatavo, kad UAB „D.“ ir UAB „S.“ buvo įsteigtos tam, kad naudojantis šių bendrovių vardu bei registracijos duomenimis būtų nuslėpta neteisėta ūkinė ir komercinė veikla. Abi bendrovės jokios kitos veiklos, išskyrus įgaliojimų išdavimą už atlygį, nevykdė. D. R. ir D. M., pasinaudodami įmonių vardu ir duomenimis, už piniginį atlygį padėjo užsienio valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungos bendrijai, piliečiams, užsiimantiems naudotų automobilių prekyba, išvengti automobiliams gabenti privalomų muitinės tranzito procedūrų, todėl teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visetu, pripažino, kad kaltinamųjų veika pagrįstai pripažinta nusikaltimu ir teisingai kvalifikuota pagal BK 203 straipsnio 2 dalį.

273.5. Prokurorė nesutinka ir su skundo argumentais dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Pasak jos, specialisto išvada nustatyta, kad UAB „S.“ direktorius neorganizavo buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, 12 straipsnio 1, 2, 4 dalių ir 6 straipsnio nuostatas, dėl to visiškai nebuvo galima nustatyti bendrovės 2011–2012 metų turto, įsipareigojimų dydžio struktūros. Dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 1731 straipsnį taikymo išsamiai pasisakė teismai, todėl prokurorė teigia nekartosianti teismų nustatytų aplinkybių.

283.6. Prokurorė nesutinka ir su skunde nurodytais BPK pažeidimais, teigia, kad jie neatitinka tikrovės. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti nei kokio nors konkretaus teisėjo asmeninio tendencingumo, nei daryti išvadų apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu, be to, kasatorius nenurodo, kokių BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių pagrindu teismas laikytinas šališku. Byloje nėra duomenų, kad teisėjas turėjo išankstinę nuomonę apie kaltinamojo kaltumą ar tokią nuomonę galėjo susidaryti kiti proceso dalyviai dėl teisėjo elgesio proceso metu.

29Pirmosios instancijos teisme prašymas išreikalauti dokumentus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos ir bankų netenkintas teisingai, nes tiek iš D. R., tiek specialistės J. P. parodymų ir atliktų specialisto išvadų matyti, kad tyrimo metu specialistei buvo pateikti UAB „D.“ ir UAB „S.“ dokumentai, paimti ir kaltinamųjų, kurie buvo sutikrinti su VĮ „Regitra“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“ ir bankų pateiktais duomenimis ir padaryta išvada, kad buvo nusikalstamai aplaidžiai tvarkoma buhalterija, nes bendrovėse visiškai nebuvo vedama buhalterinė apskaita, nebuvo pajamuojami sandoriai. Be to, nuteistasis nepareiškė aiškaus prašymo paskirti ekspertizę. Vien kasatoriui nepalankus teismo sprendimas nereiškia teismo šališkumo. Prokurorė nurodo, kad tiek D. M., tiek jo gynėjas abiejų instancijų teismuose aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, pateikiat prašymus, ginčijant kitos šalies argumentus ir pareiškiant savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti lygybės įstatymui ir rungimosi principai. D. M. teismui pateikti prašymai, kuriuos teismas atmetė, negali būti traktuojami, kaip įrodinėjimo naštos jam perkėlimas.

303.7. Apibendrintai, prokurorės manymu, teismai įrodymo vertinimo taisyklių nepažeidė, veikas kvalifikavo tinkamai, o apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl visų abejonių, kurios buvo nurodytos D. M. apeliaciniame skunde.

314. Nuteistojo D. M. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

32Dėl veikų kvalifikavimo

335. Kasaciniame skunde teigiama, kad pripažinus D. M. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

345.1. Nagrinėjamoje byloje D. M. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su D. R., neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla, t. y. tyčia, siekdami suteikti galimybę užsienio valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungos bendrijai, piliečiams, užsiimantiems naudotų automobilių prekyba, išvengti automobilių gabenimui privalomų muitinės tranzito procedūrų ir taip gauti turtinės naudos sau, D. R. ir D. M., gaudami už tai piniginį atlygį, panaudojo realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdančių UAB „D.“ ir UAB „S.“ vardą ir registracijos duomenis, bendrovių vardu išduodami įgaliojimus užsienio valstybių piliečiams, užsiimantiems naudotų automobilių prekyba Europos Sąjungos bendrijai nepriklausančiose šalyse, suteikė teisę veikti šių bendrovių vardu, o būtent: UAB „D.“ ir UAB „S.“ vardu nupirkti ir įregistruoti naudotus automobilius, atstovauti bendrovėms VĮ „Regitra“, rūpintis automobilių technine būkle, atstovauti kelių policijoje, muitinėse ir draudimo įstaigose, išregistruoti šioms bendrovėms priklausančias transporto priemones su teise perįgalioti tretiesiems asmenims, jas parduoti, gauti tranzitinius numerius, išvykti į užsienį. Piniginis atlygis, gautas už įgaliojimus, išduotus šiems automobiliams, nebuvo apskaitomas minėtų bendrovių buhalterinėje apskaitoje.

355.2. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

365.3. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas neteisėtai sudarė sandorius ir gavo pajamų, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. kad tokia veikla pažeidžia nustatytą vertimosi ekonomine veikla tvarką ir prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174/2012).

375.4. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra ne kartą nurodęs, kad šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai, 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2) kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); 3) kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos; 4) kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-58/2013; Nr. 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011,

382K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009).

395.5. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla kitoks neteisėtas būdas neapima atvejų, kai, vykdant iš esmės legalią veiklą, padaromi atskiri šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ar įsteigus juridinį asmenį legalios veiklos vykdymui šis juridinis asmuo naudojamas būtent neteisėtai veiklai nuslėpti. Nenustačius iš esmės nelegalaus ekonominės veiklos pobūdžio arba kitų pirmiau aptartų požymių, būtinų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 202 straipsnio 1 dalį taikyti, įvairūs šios veiklos vykdymo tvarkos pažeidimai taip pat ir susiję su siekiu išvengti mokesčių gali būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas ar kaip kitos nusikalstamos veikos (pvz., nusikalstamos veikos finansų sistemai). Taip pat tie atvejai, kai oficialiai įsteigus juridinį asmenį po jo priedanga vykdoma neteisėta veikla taip pat ir siekiant gauti neteisėtą atlygį, gali būti kvalifikuojami pagal BK 203 straipsnio 2 dalį.

405.6. Būtent nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad minėtų oficialiai įregistruotų bendrovių „D.“ ir „S.“ vardu užsienio valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungos bendrijai, piliečiams, užsiimantiems naudotų automobilių prekyba už atlygį buvo išduodami įgaliojimai suteikiantys teisę šiems asmenims, atliekant veiksmus, susijusius su automobilių prekyba, veikti šių bendrovių vardu. Pagrindinis tokios D. R. ir D. M., veiklos tikslas buvo padedant užsienio valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungos bendrijai, piliečiams, užsiimantiems naudotų automobilių prekyba, išvengti automobilių gabenimui privalomų muitinės tranzito procedūrų, gauti turtinės naudos sau. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios turtinės naudos buvo siekiama gauti neteisėtai – nefiksuojant ūkinių operacijų, nepajamuojant už suteiktus įgaliojimus gautų pinigų, neišrašant įvykusių operacijų apskaitos dokumentų ir taip faktiškai nuslepiant iš tokios veiklos gaunamas pajamas. Vertinant minėtus D. M. veiksmus pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta, kad teikiant minėtas prekybos automobiliais tarpininkavimo paslaugas turėjo būti gauta licencija, verslo liudijimas ar kitokio pobūdžio leidimas. Byloje nustatyti faktai iš esmės reiškia, kad minėtos bendrovės, būdamos legaliais ūkio subjektais ir turėdamos pagrindą verstis prekyba automobiliais faktiškai buvo panaudotos ne vertimuisi neteisėta komercine, ūkine, finansine veikla BK 202 straipsnio 1 dalies prasme, o buvo panaudotos būtent D. R. ir D. M. neteisėtai veiklai (t. y. neteisėto atlygio gavimui už padėjimą užsienio valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungos bendrijai, piliečiams, užsiimantiems naudotų automobilių prekyba, išvengti automobiliams gabenti privalomų muitinės tranzito procedūrų) nuslėpti. Taigi, darytina išvada, kad teismai pripažindami D. M. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl baudžiamosios bylos dalis, pagal kurią D. M. pripažintas kaltu dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nutrauktina nesant BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių turinčios veikos.

416. Teismas kartu pažymi, kad nors nuteistosios D. R. kasacinis skundas nepaduotas, tačiau remiantis BPK 376 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar nuosprendis teisėtas ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Būtent, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tas pačias veikas kartu su D. M. yra nuteista ir D. R.. Todėl ir baudžiamosios bylos dalis, pagal kurią D. R. pripažinta kalta dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nutrauktina nesant BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių turinčios veikos.

427. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su D. M. veikos kvalifikavimu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį.

437.1. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti.

447.2. BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas objektyviai pasireiškia dviejų alternatyvių veikų padarymu: juridinio asmens naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti įsteigimu ar vadovavimu tokiam juridiniam asmeniui. Darant šį nusikaltimą juridinis asmuo iš esmės tampa neteisėtos veiklos vykdymo priedanga. Dažniausiai šiuo atveju toks juridinis asmuo pats nevykdo realios komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako arba asmuo, įsteigęs juridinį asmenį, kurį siekiama panaudoti neteisėtai veiklai nuslėpti, arba asmuo, vadovaujantis tokiam juridiniam asmeniui. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad jis įsteigia ar vadovauja juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, ir nori tai daryti. Tokio juridinio asmens steigėjas ir vadovas gali būti ir tie patys, ir skirtingi asmenys. Jeigu asmeniui kilo sumanymas panaudoti juridinį asmenį neteisėtai veiklai nuslėpti jau įsteigus šį asmenį, tai toks asmuo pagal B K 203 straipsnio 2 dalį atsakys tik tuo atveju, jeigu jis pradės vadovauti tokiam juridiniam asmeniui. Tokio juridinio asmens vadovas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako nepriklausomai nuo to, ar steigiant juridinį asmenį buvo ketinama jį panaudoti neteisėtai veiklai nuslėpti, ar ne. Šiuo atveju, sprendžiant dėl juridinio asmens vadovo baudžiamosios atsakomybės esminę reikšmę turi tai, ar jam vadovaujant juridiniam asmeniui šis juridinis asmuo buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 203 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „neteisėtai veiklai nuslėpti“ apima ne tik nusikalstamas veikas tačiau paprastai ir kitas neteisėtas veikas (pvz., veikas, susijusias su mokesčių vengimu, tačiau neužtraukiančias baudžiamosios atsakomybės ar kitas veikas, už kurių padarymą taikomos administracinio pobūdžio sankcijos). Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į šios neteisėtos veikos mastą, kuris turi būti pakankamas padaryti išvadą, kad juridinis asmuo buvo naudojamas kaip priedanga.

457.3. Teismai nustatė, kad tiek UAB „D.“, tiek UAB „ S.“ jokios kitos veiklos, išskyrus įgaliojimų išdavimą už atlygį, nevykdė, bendrovėse nebuvo vedama buhalterinė apskaita, fiksuojamos ūkinės operacijos, nebuvo pajamuojami už įgaliojimų išdavimą gauti pinigai. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes spręstina, kad tiek UAB „D.“, tiek UAB „ S.“ buvo įsteigtos tam, kad šių bendrovių vardais, jų registracijos duomenimis būtų naudojamasi neteisėtai veiklai (t. y. neteisėto atlygio gavimui už padėjimą užsienio valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungos bendrijai, piliečiams, užsiimantiems naudotų automobilių prekyba, išvengti automobilių gabenimui privalomų muitinės tranzito procedūrų) nuslėpti. Būtent D. M. vadovavo realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdančiai UAB „S.“, kuri, kaip minėta, buvo naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti. Taigi pagal teismų nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad D. M. veiką kvalifikavus pagal BK 203 straipsnio 2 dalį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

468. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad kasatoriaus veika nesukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių ir todėl kasatorius gali būti traukiamas tik administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1731 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, argumentuotai pasisakė dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių buvimo kasatoriaus veikoje.

478.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. tikrina, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis), ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Taigi minėti kasacinio skundo argumentai dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo, kurie iš esmės reiškia prašymą kasacinės instancijos teismui nustatyti kitokias faktines aplinkybes, negu nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko, todėl paliekami nenagrinėti.

48Dėl iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

499. Kasaciniame skunde iš BPK kylančių reikalavimų pažeidimas grindžiamas ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismas atsisakė atnaujinti įrodymų tyrimą.

509.1. Pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir baigiamųjų kalbų metu, ir priimant nuosprendį ar nutartį. Pagal susiformavusią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas dėl papildomo įrodymų tyrimo reikalingumo sprendžia atsižvelgdamas į tai, ar pirmosios instancijos teisme visi bylos įrodymai ištirti, ar jų tyrimas išsamus, siekdamas išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti prieštaravimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.

512K-539/2010).

529.2. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, būtų neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjęs surinktus įrodymus, dėl ko apeliacinės instancijos teisme reikėjo atnaujinti įrodymų tyrimą.

5310. Kasacinio skundo argumentai dėl BPK 6 straipsnio 2, 3 dalių, 7 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies pažeidimų, dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, yra deklaratyvūs ir faktiškai grindžiami ne konkrečiomis bylos aplinkybės, o kasatoriaus nesutikimu su teismų padarytomis išvadomis.

5411. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

55Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartį pakeisti.

56Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis:

57D. M. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti;

58D. R. nuteista pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti.

59Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis D. M. ir D. R. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsniu.

60Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, D. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams devyniems mėnesiams su nuosprendžiu nustatytais įpareigojimais ir 60 MGL (2259 Eur) dydžio baudą.

61Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, D. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti jai laisvės apribojimą vieneriems metams ir devyniems mėnesiams su nuosprendžiu nustatytais įpareigojimais ir 50 MGL (1882,50 Eur) dydžio baudą.

62Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 4. Iš D. M. konfiskuoti kratos metu rasti pinigai: 5765,80 Lt, 1470 Eur, 480 JAV... 5. Šiuo nuosprendžiu nuteista ir D. R. pagal BK BK 202 straipsnio 1 dalį... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 7. Dėl nuteistosios D. R. kasacine tvarka byla neskundžiama.... 8. Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 9. Teisėjų kolegija... 10. 1. D. M. nuteistas už tai, kad: veikdamas kartu su D. R., neteisėtai vertėsi... 11. D. R. 2011 m. spalio 4 d. įgijus 100 procentų realiai ūkinės komercinės... 12. Taip pat D. M. nuteistas už tai, kad vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam... 13. D. M. nuteistas ir už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą... 14. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti nuosprendį ir nutartį... 15. 2.1. Kasatorius teigia, kad teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, neatskleisti... 16. 2.2. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai... 17. 2.3. Kasatorius mano, kad jo veiksmuose nėra BK 202 straipsnio sudėties... 18. 2.4. Nors kasatorius buvo nuteistas ir pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, tačiau... 19. 2.5. Teismas dėl BK 223 straipsnio 2 dalies konstatavo, kad UAB „S.“... 20. 3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 21. 3.1. Prokurorė nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad jo veiksmuose nebuvo BK... 22. 3.2. Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m.... 23. 3.3. Prokurorė sutinka su teismų išvada, kad D. R. ir D. M. neteisėtai... 24. Prokurorė taip pat pritaria teismų išvadai, kad D. M. nusikalstami veiksmai,... 25. 3.4. D. M. nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį remiantis D. R., liudytojo... 26. Teismai konstatavo, kad UAB „D.“ ir UAB „S.“ buvo įsteigtos tam, kad... 27. 3.5. Prokurorė nesutinka ir su skundo argumentais dėl nepagrįsto nuteisimo... 28. 3.6. Prokurorė nesutinka ir su skunde nurodytais BPK pažeidimais, teigia, kad... 29. Pirmosios instancijos teisme prašymas išreikalauti dokumentus ir Valstybinės... 30. 3.7. Apibendrintai, prokurorės manymu, teismai įrodymo vertinimo taisyklių... 31. 4. Nuteistojo D. M. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 32. Dėl veikų kvalifikavimo... 33. 5. Kasaciniame skunde teigiama, kad pripažinus D. M. kaltu dėl nusikalstamos... 34. 5.1. Nagrinėjamoje byloje D. M. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už... 35. 5.2. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 36. 5.3. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose... 37. 5.4. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės... 38. 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009).... 39. 5.5. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vertimosi ūkine,... 40. 5.6. Būtent nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad minėtų oficialiai... 41. 6. Teismas kartu pažymi, kad nors nuteistosios D. R. kasacinis skundas... 42. 7. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su D. M. veikos kvalifikavimu pagal... 43. 7.1. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo... 44. 7.2. BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas objektyviai pasireiškia... 45. 7.3. Teismai nustatė, kad tiek UAB „D.“, tiek UAB „ S.“ jokios kitos... 46. 8. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad kasatoriaus veika nesukėlė BK... 47. 8.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus... 48. Dėl iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi... 49. 9. Kasaciniame skunde iš BPK kylančių reikalavimų pažeidimas grindžiamas... 50. 9.1. Pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės... 51. 2K-539/2010).... 52. 9.2. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas,... 53. 10. Kasacinio skundo argumentai dėl BPK 6 straipsnio 2, 3 dalių, 7... 54. 11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir... 55. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendį ir Vilniaus... 56. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis:... 57. D. M. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti;... 58. D. R. nuteista pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti.... 59. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis D. M. ir D. R. paskirtos... 60. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, D. M. Vilniaus miesto apylinkės... 61. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, D. R. Vilniaus miesto apylinkės... 62. Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžio ir...