Byla 2-2185/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria sustabdytas UAB „Varūsta“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimas, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Armusta“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Varūsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria sustabdytas UAB „Varūsta“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimas, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Armusta“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Armusta“ (toliau – ir BUAB „Armusta“), bankroto administratoriumi paskirta UAB „SBS Legale“.

5BUAB „Armusta“ administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas netvirtinti UAB „Varūsta“ 12 019,42 Lt kreditorinio reikalavimo. Administratorius nurodė, kad gavo UAB „Varūsta“ raštą dėl BUAB „Armusta“ skolos, tačiau UAB „Varūsta“ pateikta sąskaita faktūra nėra įtraukta į BUAB „Armusta“ buhalterinę apskaitą ir, vadovaujantis jos buhalteriniais duomenimis, įmonė šiam pareiškėjui nėra skolinga, priešingai, pati UAB „Varūsta“ skolinga BUAB „Armusta“ 56 387,92 Lt. UAB „Varūsta“ pateikti dokumentai neįrodo 12 019,42 Lt reikalavimo pagrįstumo, be to, bendrovė aiškiai nenurodo aplinkybių, kuriomis vadovaujantis atsirado tariamas BUAB „Armusta“ įsiskolinimas, nenurodo, kokiomis tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatomis vadovaujasi, nepateikia pačios sutarties, kitų dokumentų, taip pat ir PVM sąskaitoje faktūroje VAR Nr. 0007335 minimų defektinių aktų.

6UAB „Varūsta“ atsiliepime į bankroto administratoriaus prašymą netvirtinti kreditorinio reikalavimo, paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovui BUAB „Armusta“ buvo išsiųstas pranešimas Nr. 12/31 „Dėl vienarūšių sumų įskaitymo“, kuriame buvo nurodyta, jog sąskaitoje VAR Nr. 0007335 nurodyta suma (71 556,29 Lt) bus dengiama (taikoma užskaita) su UAB „Varūsta“ skola atsakovui už iki tol neapmokėtus darbus. Po pritaikyto įskaitymo atsakovas vis dar yra skolingas UAB „Varūsta“ 12 019,42 Lt ir ši suma sudaro pareiškėjo kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje.

7Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 18 d. gautas BUAB „Armusta“ administratoriaus prašymas sustabdyti ginčo dėl UAB „Varūsta“ 12 019,42 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Armusta“ bankroto byloje nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-32069-391/2014 ir įsiteisės teismo sprendimas. Administratorius nurodė, kad minėtoje civilinėje byloje priimtas sprendimas turės prejudicinę ir įrodomąją reikšmę šioje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi sustabdė UAB „Varūsta“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-32069-391/2014.

10Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-32069-391/2014 pagal BUAB „Armusta“ ieškinį atsakovui UAB „Varūsta“ dėl 56 387,92 Lt skolos už darbus ir 12 570,05 Lt palūkanų priteisimo. Teismas, susipažinęs su UAB „Varūsta“ 2014 m. rugpjūčio 7 d. atsiliepimu, pateiktu Vilniaus miesto apylinkės teismui, nustatė, kad UAB „Varūsta“ 12 019,42 Lt kreditorinis reikalavimas pareikštas dėl tų pačių teisinių santykių, atsiradusių šalims vykdant 2011 m. balandžio 15 d. Statybos rangos sutartį Nr. 15/04/11, ir grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, argumentais ir įrodymais (faktinis reikalavimo pagrindas), kurie nagrinėjami minėtoje apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-32069-391/2014.

11Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-32069-391/2014 nustatytos aplinkybės neabejotinai bus svarbios šios bylos nagrinėjimo rezultatui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę sprendžiant bei priimant teismo nutartį šioje byloje, todėl būtina stabdyti pareiškėjo UAB „Varūsta“ finansinio reikalavimo tvirtinimą iki įsiteisės sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-32069-391/2014.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Pareiškėjas UAB „Varūsta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir, esant galimybei, prašymą stabdyti ginčo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą atmesti arba klausimą dėl bylos sustabdymo grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Ginčo dėl to, kad nagrinėjama byla dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-32069-391/2014 yra glaudžiai susijusios, tarp šalių nėra. Tačiau teismas turėjo ne stabdyti bylą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, o abi bylas sujungti ir nagrinėti klausimą iš esmės. Teismo pareiga rūpintis kuo greitesniu teisinės taikos tarp šalių atkūrimu įpareigoja teismą būti aktyviam ir spręsti, ar susiklosčiusioje situacijoje negali būti taikomas kitas, priimtinesnis nei bylos sustabdymas, civilinio proceso institutas. Greitesnis klausimo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo išsprendimas yra ypač aktualus ir todėl, kad nuo to priklauso, ar atitinkamas asmuo galės dalyvauti kreditorių susirinkimuose, balsuoti susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais, skųsti susirinkimo, administratoriaus sprendimus ir kitais būdais dalyvauti ir ginti savo interesus bankroto procese. Sustabdžius klausimo dėl kreditorinio reikalavimo nagrinėjimą, pati bankroto byla nėra stabdoma, todėl gali atsitikti taip, kad paaiškėjus, jog pareiškėjas turi galiojantį reikalavimą atsakovui, bankroto procedūros jau bus užbaigtos ir įmonė išregistruota. Taigi kreditorinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimas turi būti sprendžiamas operatyviai.
  2. Byla dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo buvo pradėta anksčiau nei byla pagal BUAB „Armusta“ ieškinį UAB „Varūsta“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo ieškinys kvalifikuotinas kaip priešieškinis pareiškėjui UAB „Varūsta“. Taigi atsakovas savo ieškinį pagal nustatytas teismingumą taisykles turėjo reikšti tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys, t. y. Vilniaus apygardos teismui. Konstatavus, kad civilinės bylos sustabdymo galima išvengti sujungus susijusias bylas, negalima pripažinti, jog bylai išnagrinėti egzistuoja objektyvios kliūtys, nepriklausančios nuo teismo valios – bylų sujungimas teismo procesinė teisė ir pareiga. Sujungus bylas būtų pasiekti tie patys tikslai, kaip ir vieną bylą sustabdžius, tačiau tai leistų greičiau išnagrinėti šalių ginčą.
  3. Teismas neinformavo UAB „Varūsta“ apie tai, kad yra pateiktas atsakovo prašymas sustabdyti kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimo klausimą ir nesudarė galimybės pateikti atsiliepimo, taigi neužtikrino šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir teisės būti išklausytam principų.

14IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas tenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17Nagrinėjamos bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimas, teisėtumas ir pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-32069-391/2014 yra glaudžiai susijusi su bankroto byloje nagrinėjamu kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimu, t. y. apeliantas sutinka, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę sprendžiant bei priimant teismo nutartį dėl kreditorinio reikalavimo (ne)patvirtinimo, o teisėjų kolegija, susipažinusi su civilinėje byloje Nr. 2-32069-391/2014 esančiais procesiniais dokumentais, prieinamais Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, ir įvertinusi ginčo aplinkybes, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą.

18CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

19CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, jeigu negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

20Kaip teisingai pastebėjo apeliantas atskirajame skunde, Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išaiškinęs bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą ir bylų sujungimo pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį institutų santykį. Pirma, vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas. Antra, civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šiam institutui taikyti įstatymas nustato griežtas sąlygas. Bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Trečia, teismo pareiga stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Ketvirta, teismo pareiga rūpintis kuo greitesniu teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu įpareigojo teismą būti aktyviam ir spręsti, ar grėsmės, kylančios atskirai nagrinėjant aptariamas bylas, negali būti pašalintos taikant kitus, priimtinesnius nei bylos sustabdymas, civilinio proceso teisės institutus. Penkta, bylų sujungimas leistų greičiau išnagrinėti ginčą, nes, skirtingai nei bylos sustabdymo atveju, nereikėtų laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas. Sujungus bylas būtų pasiekti tie patys tikslai, kaip ir vieną bylų sustabdžius. Šešta, konstatavus, kad civilinės bylos sustabdymo galima išvengti sujungus susijusias bylas, negalima pripažinti, kad bylos išnagrinėjimui egzistuoja objektyvios kliūtys, nepriklausančios nuo teismo valios – bylų sujungimas yra teismo procesinė teisė ir pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974/2010; 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2011; 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884/2011; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-687/2014). Vien tai, jog šalys neprašė bylų sujungti, neatėmė galimybės tai padaryti pačiam pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2011). Atsižvelgiant į tai, kad bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, prioritetas teikiamas ne vienos iš susijusių bylų sustabdymui, o sujungimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-767/2013).

21Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nagrinėjimas šalių atskirų reikalavimų, kurių vienas nulemia kitą, ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinamas su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2011).

22Pažymėtina, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013) Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Tačiau, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Taigi, atsižvelgiant į bankroto bylose esantį viešąjį interesą, bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalo teikti prioritetą būtent kreditorinio reikalavimo savalaikiam (ne)patvirtinimui ir imtis jam prieinamų priemonių, kad šio klausimo išsprendimas nebūtų be pagrindo (ar esant formaliam, bet teismo išsprendžiamam, pagrindui) vilkinamas.

23Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė bylų sujungimo galimybės, nors turėjo tą padaryti, taip pat ir tai, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-32069-391/2014 nusprendė kreiptis į Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl pirmiau minėtų bylų sujungimo ir šio klausimo sprendimas jau yra perduotas pirmininkui (bylos Nr. 2KT-149/2014), priėjo išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o UAB „Varūsta“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

24Papildomai pažymėtina, kad apeliantas teisingai nurodo, jog jis nebuvo informuotas apie prašymo sustabdyti klausimo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą ir negalėjo pateikti savo argumentų dėl nagrinėjamos bylos stabdymo ir / ar bylų sujungimo. Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto administratoriaus prašymas teisme gautas 2014 m. rugsėjo 18 d., tačiau byloje nėra duomenų apie minėto prašymo persiuntimą apeliantui, o 2014 m. rugsėjo 24 d. jau buvo priimta skundžiama nutartis. Tačiau CPK normose, reglamentuojančiose bylos sustabdymą, nėra nustatyta imperatyvaus įpareigojimo bylos sustabdymo klausimą spręsti iš anksto paskyrus šio klausimo nagrinėjimo laiką ar papildomai informavus kreditorių. Be to, pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė, remdamasis CPK 163 straipsniu, kuris įtvirtina privalomus bylos sustabdymo pagrindus, dėl kurių taikymo sprendžia teismas ir tai nepriklauso nuo bylos šalių pareikštų nuomonių. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad apeliantas savo procesines teises realizavo pateikdamas atskirąjį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti apelianto procesinių teisių ar lygiateisiškumo bei kitų principų pažeidimo.

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti.

27Perduoti klausimą dėl UAB „Varūsta“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi iškelta bankroto... 5. BUAB „Armusta“ administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas... 6. UAB „Varūsta“ atsiliepime į bankroto administratoriaus prašymą... 7. Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 18 d. gautas BUAB „Armusta“... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi sustabdė UAB... 10. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė... 11. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Vilniaus... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Pareiškėjas UAB „Varūsta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 14. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 15. Atskirasis skundas tenkintinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Nagrinėjamos bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 18. CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo... 19. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą,... 20. Kaip teisingai pastebėjo apeliantas atskirajame skunde, Lietuvos apeliacinis... 21. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nagrinėjimas šalių atskirų... 22. Pažymėtina, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį... 23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau... 24. Papildomai pažymėtina, kad apeliantas teisingai nurodo, jog jis nebuvo... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti.... 27. Perduoti klausimą dėl UAB „Varūsta“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo...