Byla 2-1366/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. Š. (V. Š.) ir J. Š. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria pakeistas bankrutavusios viešosios įstaigos „Lauviluka“ devintojo kreditorių susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-53-280/2014, pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir bankrutavusios viešosios įstaigos „Lauviluka“ bankroto administratoriaus skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nuspręsta parduoti įmonės turtą (automobilį, kuris įmonės administratoriui nėra perduotas) ir reikalavimo teisę į buvusį įmonės vienintelį akcininką bei vadovą (kuris yra ir įmonės kreditorius, kartu su sutuoktine turintys lemiamą balsų skaičių kreditorių susirinkime), už konkrečią sumą, konkrečiam asmeniui, teisėtumo klausimas.

5Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartimi viešajai įstaigai „Lauviluka“ (toliau tekste – ir VšĮ „Lauviluka“, Įmonė) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Panevėžio bankrotų administravimo biuras“ (toliau tekste – ir administratorius). Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1627/2010, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

6Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus bei 2011 m. kovo 29 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.

7Administratorius ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau tekste – ir VSDFV Panevėžio skyrius) teismui pateikė skundus dėl devintajame BVšĮ „Lauviluka“ 2014 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu „Teisę į automobilį ,,Opel Vivaro“ bei iš V. Š. 7 491,71 Lt priteistą sumą parduoti S. P. už 500 Lt“, panaikinimo; administratorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - apriboti kreditoriams V. Š. ir J. Š. balsavimo teisę balsuojant BVšĮ „Lauviluka“ kreditorių susirinkimuose dėl jų turto pardavimo ir priteistų skolų išieškojimo. Skundą grindė aplinkybe, kad buvęs įmonės vadovas ir dalininkas, o šiuo metu ir įmonės kreditorius V. Š. iki šiol neperduoda administratoriui įmonės automobilio ,,Opel Vivaro“, slepia apie jį duomenis, inicijuoja teisių į jį pardavimą S. P., kuris tiesiogiai į administratorių nesikreipia. Suinteresuotų asmenų teigimu, V. Š. ir J. Š., siūlydami reikalavimo teises parduoti tik už 500 Lt sumą jų nurodomam asmeniui, kuris administratoriui nepateikė net prašymo, demonstruoja suinteresuotumą kuo greičiau ir pigiau perleisti V. Š. skolas įmonei. Siūlydamas priimamus nutarimus ir už juos balsuodamas V. Š. su sutuoktine J. Š. elgiasi nesąžiningai ir gina tik privačius interesus bei nesutinka skelbti viešo turto ir V. Š. skolų pardavimo tik dėl jiems žinomų priežasčių.

8BAB Ūkio banko atstovė prašė V. Š. ir J. Š. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkino pareiškėjų VSDFV Panevėžio skyriaus ir BVšĮ „Lauviluka“ administratoriaus skundus – pakeitė B0VšĮ „Lauviluka“ kreditorių susirinkimo Nr. 9 priimtą nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl teisės į automobilį ,,Opel Vivaro“ bei iš V. Š. įmonei priteistą 7 491,71 Lt sumą parduoti S. P. už 500 Lt“: įpareigojo įmonės administratorių V. Š. skolas B VšĮ „Lauviluka“ pardavinėti viešai, skelbiant spaudoje ir internete už didžiausią pasiūlytą kainą; BAB Ūkio bankui iš V. Š. priteisė 800 Lt atstovavimo išlaidų.

11Teismas nustatė, kad BVšĮ „Lauviluka“ bankroto byloje 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintas J. Š. 54 000 Lt kreditinis reikalavimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi šią nutartį palikus nepakeistą, V. Š. ir J. Š. kartu turi daugiau negu 53 procentus visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos ir savo balsais kreditorių susirinkimuose lemia nutarimų priėmimą. V. Š. buvo minėtos įstaigos vadovas, tačiau administratoriui neperdavė įstaigos turto - automobilio ,,Opel Vivaro“. Dėl šio automobilio paieškos administratorius kreipėsi į policiją. Tuo tarpu V. Š. tvirtinimu, jis turi teisę naudotis minėtu automobiliu pagal 2007 m. spalio 3 d. Panaudos sutartį, kurią jis pats ir pasirašė (1 t., 186 b. l.). Panevėžio apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu V. Š. įpareigojo perduoti 15 236 Lt vertės minėtą įstaigos automobilį, tačiau jis nepriima jokių raginimų, pranešimų ir šaukimų, nors ir iškeldintas iš buto, kuriame anksčiau gyveno, naujos buvimo vietos nei jis, nei J. Š. nenurodo. Be to, V. Š. įstaigai taip pat skolingas pagal vykdomuosius raštus 7 491,71 Lt ir 34 250 Lt. Teismo vertinimu, tarp BVšĮ „Lauviluka“ kreditorių ir skolininko V. Š. iškilo akivaizdus interesų konfliktas, kadangi kreditoriai V. Š. ir J. Š., balsuodami už priimamus nutarimus, pirmenybę suteikia ne savo, kaip įmonės kreditorių, tačiau kaip įmonės debitorių interesams, dėl ko nukenčia visų likusių kreditorių teisės, netenkama lėšų net administravimo išlaidoms padengti. Teismo vertinimu, V. Š. ir J. Š. atvirai nesuinteresuoti, kad V. Š. įmonei skolos būtų parduotos už didesnę kainą, jie pateikia prašymą pirkti reikalavimo teisę kitiems kreditoriams nežinomo piliečio, kuris pats tiesiogiai į kreditorius nesikreipia, suderina pirkimo kainą su juo, o vėliau balsuoja už atitinkamą nutarimą. Teismo vertinimu, tikėtina, kad tokiu būdu V. Š. siekia išvengti skolų sumokėjimo ir automobilio grąžinimo, nes siūlomas pilietis gali būti V. Š. statytinis. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, konstatavo, kad skundžiamas nutarimas neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1,2 punktų, 31 straipsnio 1-3 punktų ir 33 straipsnio, todėl yra naikinamas. Teismas taip pat pažymėjo, kad negrąžinus įmonei automobilio negali būti pardavinėjamos teisės į jį, nes tokia pirkimo-pardavimo sutartimi bus galima iš V. Š. reikalauti tik automobilio vertės atlyginimo. Tuo tarpu pirkėjas šio nutarimo pagrindu savo vardu negalės įregistruoti nuosavybės teisių be automobilio. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas naikintinas dar ir dėl to, kad jis nėra konkretus, nes skirtingi objektai parduodami už bendrą sumą, o tai apsunkina tinkamai vertinti parduodamas reikalavimo teises ir parduodamą teisę į automobilį. Teismas pažymėjo, kad reikalavimų teisės pagal kreditorių interesus turi būti pardavinėjamos viešai už didžiausią pasiūlytą kainą, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas šioje dalyje keičiamas, o automobilio pardavimo klausimu nutarimas tik naikinamas, nes turi būti įvykdomas reikalavimas perduoti automobilį administratoriui.

12Teismas atmetė BAB Ūkio banko reikalavimą V. Š. ir J. Š. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą, nurodydamas, jog jie naudojasi teisininkų pagalba ir gali būti klaidinami. V. Š. teismo posėdyje nedalyvauja, dalyvauja tik jo atstovas - advokatas, kuris V. Š. pasiūlymus kreditorių susirinkimui vertina ne pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.

13BAB „Ūkio bankas“ prašomas priteisti 3 500 Lt bylinėjimosi išlaidas teismas pripažino aiškiai per didelėmis, todėl jas sumažino iki 800 Lt.

14III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. Š. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti administratoriaus ir VSDFV Panevėžio skyriaus skundus dėl 2014 m. kovo 12 d. BVšĮ „Lauviluka“ kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

161. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra teisėtas, kadangi sušauktas tinkamai, nutarimai priimti 53 procentais kreditorių balsų dauguma, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

172. BVšĮ „Lauviluka“ bankroto byloje jau ne pirmą kartą susiklosto tokia padėtis, kai yra neužskaitomi V. Š. ir jo sutuoktinės balsai kreditorių susirinkime, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1995/2013, jau yra pasisakęs šiuo klausimu. Todėl ir šiuo atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo nušalinti V. Š. ir jo sutuoktinės nuo balsavimo kreditorių susirinkimuose.

183. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-587-212/2011, iš apelianto BVšĮ „Lauviluka“ priteisė 7 491,71 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas priteistos sumos negali sumokėti, nes yra tik iš dalies darbingas (45 proc. darbingumo); neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito vertingo turto. Tuo tarpu teismas, pasisakydamas dėl skolų neapmokėjimo, nevertino šių atsiliepime nurodytų argumentų, o kitą kreditorę J. Š. tapatino su V. Š. skolomis, nors pastaroji bankui buvo įkeitusi savo asmeninį turtą, butą, esantį ( - ) , ir ji teismo nutartimi yra pripažinta kreditore, o BAB Ūkio bankas už skolas minėtą turtą perėmė.

194. Pažymi, kad įmonės kreditoriai 2014 m. vasario 27 d. susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu nutarė nepardavinėti įmonės reikalavimo teisių į V. Š. atviro pardavimo būdu apie tai skelbiant viešai. Šis nutarimas galioja, jo apskundimo terminas yra pasibaigęs, todėl administratorius ir kiti kreditoriai, neskųsdami šio nutarimo, turėjo suprasti, kad įmonės reikalavimo teisės ateityje nebegalės būti pardavinėjamos viešai. Šiuos motyvus apeliantas buvo išdėstęs savo atsiliepime, tačiau teismas dėl jų nepasisakė.

205. Teismas negali daryti įtakos kreditorių valiai balsuojant tam tikrais kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais. Taigi pagal ĮBĮ 33 straipsnį, tik įmonės kreditoriai sprendžia turto pardavimo klausimus ( ĮBĮ 33 str.).

21Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo J. Š. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti administratoriaus ir VSDFV Panevėžio skyriaus skundus dėl 2014 m. kovo 12 d. BVšĮ „Lauviluka“ kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu. Atskirąjį skundą grindžia V. Š. atskirojo skundo argumentais, papildomai nurodydama, kad:

221. Asmuo, įsigijęs reikalavimo teisę į BVšĮ „Lauviluka“, realiai jos įgyvendinti negalės, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsirastų pirkėjas, kuris sutiktų mokėti didesnę sumą už parduodamą reikalavimo teisę, nei 2014 m. kovo 12 d. nusprendė kreditorių susirinkimas.

232. BVšĮ „Lauviluka“ reikalavimo teisė į V. Š. yra reikalavimo teisė į nemokų skolininką, todėl nesvarbu kam būtų perleista B VšĮ „Lauviluka“ reikalavimo teisė, iš V. Š. nebus galimybių išsiieškoti skolos. Šią aplinkybę pripažino ir administratorius, nurodydamas, jog nesikreipė į antstolį dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-587-212/2011 iš V. Š. priteistos 7 491,71 Lt skolos išieškojimo įmonei. Tuo tarpu teismas šios aplinkybės nevertino, o procesinį sprendimą dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo motyvavo taip, tarsi reikalavimo teisė į V. Š. galėtų būti įgyvendinta.

243. Teismas, grįsdamas savo išvadą apie tariamą ginčijamo nutarimo prieštaravimą įstatymui, rėmėsi ĮBĮ 14 str. 1 d., 1 p. ir 2 d., 31 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., bei 33 str., bet nepasisakė, kaip tas prieštaravimas pasireiškia.

254. Nutarties motyvai dėl V. Š. vengimo sumokėti įmonei skolą grįsti prielaidomis.

265. Nėra pagrindo tikėtis, kad pardavus įmonės automobilį ,,Opel Vivaro“ už jį būtų galima gauti didesnę pinigų sumą, nei nutarė 2014 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimas, kadangi šio automobilio vieta nėra žinoma; automobilis gali būti iškomplektuotas ir pan.

276. Aplinkybė, kad šio automobilio V. Š. neperdavė administratoriui, neužkerta kelio šį automobilį parduoti ĮBĮ nustatyta tvarka. Todėl skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas už 500 Lt parduoti 7 491,71 Lt dydžio reikalavimo teisę į nemokų skolininką ir į nežinia kur esantį automobilį atitinka įmonės ir jos kreditorių interesus.

287. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes peržengė administratoriaus skundo ribas. Administratorius ir VSDFV Panevėžio skyrius prašė teismo tik panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą pakeitė ir nustatė, kad V. Š. skolos BVšĮ „Lauviluka“ turi būti pardavinėjamos skelbiant apie pardavimą viešai. Be to, iš skundžiamos nutarties neaišku, kokias reikalavimo teises į V. Š. administratorius turės pardavinėti skelbdamas viešai, t. y. ar reikalavimo teisė pagal Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą, ar ir pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendį, ar kt.

298. Teismo nutartis pagrįsta teisinės reikšmės neturinčiais argumentais.

309. Administratorius, siekdamas reikalavimo teisę parduoti už didesnę kainą, vilkina bankroto procesą.

31Atsiliepime į atskiruosius skundus BVšĮ „Lauviluka“ bankroto administratorius prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

321. Skolos išieškojimo vykdymui iš fizinio asmens nėra senaties termino, todėl nėra pagrindo manyti, kad priteistos skolos išieškojimas neįgyvendinamas ir ateityje.

332. VšĮ „Lauviluka“ bankroto procedūra trunka ilgiau nei ketverius metus. Administratorius, įvertinęs esamą situaciją, suvokia, jog šiuo metu skolos išieškojimas tiesiogiai iš skolininko V. Š. yra neįmanomas, todėl nėra pagrindo toliau vilkinti bankroto procedūrų kreipiantis į antstolį dėl skolos išieškojimo. Efektyvu parduoti priteistą skolą už kuo didesnę sumą, kurią vėliau turės teisę išsiieškoti naujasis kreditorius, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog administratorius pripažįsta skolų išsiieškojimo iš V. Š. beviltiškumą.

343. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad administratorius, mėgindamas reikalavimo teisę parduoti už didesnę kainą, vilkina bankroto procesą, nes šiuo atveju yra priešingai - J. Š., skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, rodo, jog nėra suinteresuota įmonės skolų susigrąžinimu ir įmonės bankroto bylos pabaiga. Apeliantai savo skundais ir prieštaravimais vilkina VšĮ „Lauviluka“ bankroto procedūrą, kuri tęsiasi nuo 2010 m. birželio 19 d. Iki šiol administratorius negali parduoti įsiteisėjusiais sprendimais iš V. Š. priteistas 7 491,71 Lt ir 34 250,00 Lt skolas. Klausimas dėl turto pardavimo buvo svarstytas kreditorių susirinkimuose Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 9.

354. Apeliantė klaidina teismą nurodydama, kad kreditorių susirinkimas nutarė nepardavinėti įmonės reikalavimo teisių į V. Š. atviro pardavimo būdu apie tai skelbiant viešai, nes įmonės 2014 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu būtent svarstė šį klausimą, tačiau nutarimas nepriimtas dėl apeliantų balsų daugumos. Šio klausimo sprendimas atidėtas kitam kreditorių susirinkimui.

365. Apeliantė skunde teigia, kad ieškomas įmonės automobilis gali būti sugadintas ar iškomplektuotas, tačiau tai neužkerta kelio jį parduoti ĮBĮ nustatyta tvarka. Administratoriaus įsitikinimu, toks sandoris būtų negaliojantis bei prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). S. P. sutikimas mokėti už automobilį, kurio administratorius negali jam perduoti, akivaizdžiai rodo apeliantų ir S. P. suinteresuotumą svarstomu klausimu dėl automobilio ir priteistų skolų pardavimo.

37Atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą VSDFV Panevėžio skyrius prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

381. Nagrinėjamu atveju tarp apeliantų ir kitų bendrovės kreditorių susiklostė interesų konfliktas. Automobilio pardavimas, kurio apeliantas nėra perdavęs bankroto administratoriui ir priteistos iš apelianto 7 491,71 Lt sumos pardavimas už 500 Lt konkrečiam apelianto siūlomam pirkėjui nėra naudingas kreditoriams; skirtingi objektai parduodami už vieną bendrą kainą. Būtent apeliantų balsų dauguma (53 procentai nuo visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos) lemia sprendimų priėmimus kreditorių susirinkimuose, dėl to ne pirmą kartą vyksta ginčai esant kreditorių nesutarimui dėl klausimų, kurie yra susiję su apelianto bei jo sutuoktinės interesais. Kreditorius, įgyvendindamas savo teises, neturi piktnaudžiauti jomis, o vadovautis konstitucinėmis nuostatomis bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais įgyvendinti jas sąžiningai. Todėl apeliantai turėtų nedalyvauti balsuojant, kai sprendžiami klausimai susiję su jų interesais. Bankrutuojančios įmonės turto realizavimas turi vykti maksimaliai naudingomis sąlygomis, nes tik taip galima patenkinti kuo didesnę dalį įmonės kreditorių reikalavimų, dėl to įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina ir skaidriai.

392. Apelianto nemokumas šiuo metu negali būti kliūtimi ar turėti įtakos jo skolos pardavimo būdui, t. y. skelbiant apie pardavimą viešai.

403. Įmonės debitorinių skolų pardavimas laisvu pardavimu neužkerta kelio S. P. įsigyti įmonės reikalavimo teisių.

414. Kreditorių susirinkime priimti nutarimai neužkerta kelio ateityje iš naujo svarstyti vieną ir tą patį klausimą. Kreditoriai gali keisti jau priimtus nutarimus.

42Atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą VSDFV Panevėžio skyrius prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

431. Apelianto V. Š. elgesys yra neteisėtas inicijuojant kreditorių susirinkimus darbotvarkėje siūlomais svarstyti klausimais ir priimant atitinkamus sprendimus kreditorių susirinkimuose, skundžiant teismo priimtus procesinius sprendimus ir tuo pačiu sąmoningai nevykdant įsiteisėjusiais teismų sprendimais V. Š. nustatytos pareigos sumokėti įmonei priteistas skolas ir perduoti bankroto administratoriui ginčo automobilį. Toks V. Š., kaip BVšĮ „Lauviluka“ kreditoriaus, kuris tuo pačiu metu yra ir šios įmonės skolininkas, veikimas, kuomet formaliai teisėtomis priemonėmis yra siekiama iš esmės ydingo teisinio rezultato yra įstatymo požiūriu nepateisinamas ir negali būti teismo ginamas. Kreditorius ir buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas V. Š. piktybiškai nevykdo pareigos perduoti administratoriui įmonės turto, vengia priimti visus su bankroto procesu susijusius dokumentus. Šias aplinkybes įrodo ir tai, jog antstolis yra priverstas kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, kad viešo posėdžio metu skolininkui V. Š. per jo advokatą ir sutuoktinę oficialiai būtų įteiktas antstolio raginimas įvykdyti teisėtą nurodymą dėl ginčo automobilio ,,Opel Vivaro“ perdavimo bankroto administratoriui.

442. Teismas pagrįstai pripažino, kad tarp įmonės kreditorių ir apeliantų yra kilęs interesų konfliktas, dėl ko bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose niekaip nepavyksta priimti teisingų ir ĮBĮ nuostatomis pagrįstų sprendimų dėl įmonei priklausančio turto pardavimo ir taip užbaigti bankroto procedūras. Iki ginčo automobilis nebus perduotas administratoriui, dėl teisės į ginčo automobilį perleidimo, ar šios transporto priemonės pardavimo negali būti priimami jokie teisinę galią turintys nutarimai. Be to, iš skundžiamo nutarimo neaišku, kokį konkrečiai sandorį kreditoriai įpareigoja administratorių sudaryti – teisių perleidimo ar pirkimo-pardavimo; neapibūdintas yra ir šio sandorio dalykas.

453. Nepateikus VĮ Regitra transporto priemonės apžiūrai, nuosavybės perėjimo faktas viešajame registre neregistruojamas. Be to, nepanaikinus automobilio arešto ir paskelbtos tarptautinės transporto priemonės paieškos, automobilio pardavimas taip pat yra teisiškai neįmanomas. Viešajame registre įregistruotą transporto priemonę gali parduoti tik jos savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Ginčo transporto priemonė yra registruota BVšĮ „Lauviluka“ vardu, įmonės vardu veikia administratorius, ir V. Š. neturi teisės veikti bankrutuojančios įmonės vardu, sudaryti sandorius dėl šio turto ar teisių į jį perleidimo.

464. Teismas pagrįstai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškino, kad bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas – V. Š. skolos BVšĮ „Lauviluka“ turi būti pardavinėjamos viešai, skelbiant spaudoje, internete už didžiausią pasiūlytą kainą.

475. Teismas, panaikinęs neteisėtą kreditorių susirinkimo nutarimą ir nustatęs, kad tarp kreditorių yra kilęs interesų konfliktas, kad jiems net ir po pakartotinio svarstymo niekaip nepavyksta priimti pagrįstų ir teisėtų nutarimų dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo, turi teisę nuspręsti ne tik perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas pažeidimus, bet ir išaiškinti, kaip padarytas pažeidimas turi būti eliminuotas.

48Atsiliepime į atskiruosius skundus BAB Ūkio bankas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia iš esmės analogiškais kaip ir VSDFV Panevėžio skyriaus atsiliepimo argumentais.

49IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

50Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atliekama apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė teisės taikymo bei faktų nustatymo aspektais (CPK 320, 338 straipsniai).

51Bankroto proceso teisėtumo kontrolė pavesta teismui, ji inter alia apima ir kreditorių susirinkimo priimamų sprendimų atitikties imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) ir kitų teisės aktų nuostatoms patikrinimą (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Teismui įgyvendinant šiuos savo įgaliojimus, t. y. nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimta civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skundą suinteresuotiems asmenims UAB ,,Vevira“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kt., bylos Nr. 3K-3-286/2007). Nors nurodytų procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Talesta“ skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, bylos Nr. 3K-3-514/2012).

52Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo

53Šioje byloje paduotame skunde įmonės administratorius ir vienas iš kreditorių – VSDFV Panevėžio skyrius prašė pripažinti negaliojančiu bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta teisę į automobilį ,,Opel Vivaro“ bei iš V. Š. priteistą 7 491,71 Lt sumą parduoti S. P. už 500 Lt. Pirmosios instancijos teismas skundus pripažino pagrįstais, tačiau turto bei turtinių teisių realizavimo klausimo neperdavė iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, bet kreditorių susirinkimo nutarimą pakeitė, nurodydamas įmonės administratoriui V. Š. skolas BVšĮ „Lauviluka“ pardavinėti viešai, skelbiant spaudoje ir internete už didžiausią pasiūlytą kainą. Apeliantų atskiruosiuose skunduose keliamas tiek teismo išvadų dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nepagrįstumo, tiek teismo teisės iš esmės išspręsti klausimus, priskirtus kreditorių susirinkimo kompetencijai, klausimai.

54Remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 33 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bankrutuojančios įmonės turto, nepriskirto nurodytam pastarojo straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose, pardavimo tvarką nustato ir pradinę jo pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Taigi, turto realizavimo bankroto procese klausimai priskiriami kreditorių kompetencijai, kurią jie įgyvendina per savo organą – kreditorių susirinkimą. Tačiau šių klausimų priskyrimas kreditorių kompetencijai nereiškia absoliučios kreditorių diskrecijos priimant sprendimus dėl turto realizavimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, turi pareigą nustatyti tokią turto pardavimo tvarką bei kainą, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 25 d. nutartį, priimtą BUAB „Rambetos projektai“ bankroto byloje, bylos Nr. 2-2028/2011; 2013 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą R. P. BIĮ bankroto byloje, bylos Nr. 2A-1298/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą BUAB „Metavera“ bankroto byloje, bylos Nr. 2-2254/2013, kt.). Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, jog teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, turi įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą BUAB „Bendri projektai“ bankroto byloje, bylos Nr. 2-338/2012; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą BUAB „Natūralios sultys“ bankroto byloje, bylos Nr. 2-387/2012). Tai reiškia, kad teismas, atlikdamas konkretaus kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo kontrolę, turi nustatyti kreditorių daugumos, bankrutuojančios įmonės bei kreditorių mažumos interesų balansą ir pašalinti bet kurio iš šių subjektų (subjektų grupės) akivaizdų teisėtų interesų pažeidimą.

55Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir jame turi būti derinami visų, ne tik lemiamą balsą kreditorių susirinkime turinčių, kreditorių interesai. Esminis kreditorių interesas bankroto procese – savo reikalavimusįmonei patenkinti kuo didesne apimtimi. Šis interesas gali būti įgyvendintas tik tokiu atveju, kai įmonės materialusis ir nematerialusis turtas yra realizuojamas kaip galima greičiau už didžiausią kainą. Įmonės administratoriaus bei kreditoriaus ginčytu nutarimu materialus įmonės turtas (automobilis) įvardytas kaip turtinė teisė (teisė į automobilį) ir jį, kartu su 7 491,71 Lt dydžio V. Š. skola įmonei, nuspręsta parduoti konkrečiam asmeniui (S. P.) už 500 Lt.

56Byloje nustatyta, kad apeliantas V. Š. yra ne tik įmonės kreditorius, kurio bendra reikalavimų suma yra 98 314,41 Lt ir sudaro 34,41 procento patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, bet ir buvęs įmonės vadovas bei įmonės skolininkas (debitorius) – iš jo yra priteista 41 741,71 Lt (7 491,71 Lt teismo sprendimu bei 34 250 Lt nuosprendžiu). Apeliantė J. Š. yra įmonės kreditorė, bet kartu ji yra ir skolininko V. Š. sutuoktinė. Jos patvirtintų kreditinių reikalavimų suma yra 54 000 Lt ir sudaro 18,90 procento patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Bendra apeliantų patvirtintų kreditinių reikalavimų suma sudaro 53,31 procento nuo visų patvirtintų kreditinių reikalavimų sumos ir jie bendrai balsuodami kreditorių susirinkimuose, turi galimybę lemti nutarimų priėmimą. Byloje yra pakankamai duomenų, jog V. Š. ir J. Š. kreditorių susirinkimuose balsuoja vienodai, o tai liudija jų vienodą suinteresuotumą svarstomų klausimų rezultatu (kuris, remiantis bylos duomenimis, nesutampa su kitų kreditorių pozicija). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo vienodą apeliantų suinteresuotumą priimant nutarimus, susijusius su bankrutavusios įmonės turto realizavimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta ne dėl bet kokio įmonės turto realizavimo, o būtent dėl V. Š. skolos įmonei perleidimo bei teisės į automobilį perleidimo, kurio, nors yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, įpareigojantis V. Š. perduoti automobilį administratoriui, apeliantas nėra perdavęs. Taigi, V. Š. ir J. Š. balsų dauguma priėmė sprendimą, kuriuo už nedidelę sumą – 500 Lt – perleista 7 491,71 Lt skola bei teisė į automobilį, kurio balansinė vertė yra 15 236 Lt. Be to, kaip nurodė administratorius, įmonės turtą ginčijamu nutarimu nuspręsta perleisti asmeniui, kuris šiuo klausimu į administratorių nėra kreipęsis. Kadangi pasiūlymą kreditorių susirinkime svarstyti turto pardavimo S. P. klausimą pateikė V. Š., tai patvirtina administratoriaus, kitų įmonės kreditorių įtarimus, jog šis asmuo yra susijęs su apeliantu ir su jo pagalba siekiama išvengti automobilio perdavimo bei realaus skolos iš V. Š. išieškojimo ateityje. Aptartų aplinkybių visuma (apeliantų balsavimas už nutarimo, kuriuo sprendžiamas klausimas, tiesiogiai lemiantis vieno iš sutuoktinių prievolių įmonei pabaigą, įmonės turto bei turtinių teisų perleidimas už labai menką sumą konkrečiam asmeniui, kuris bendrauja su V. Š., o ne su bankrutuojančiuos įmonės teisėtu atstovu – administratoriumi), sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad apeliantai veikė interesų konflikto situacijoje, o jų balsų dauguma priimtas nutarimas pažeidžia įmonės bei kitų kreditorių (kreditorių mažumos) interesus.

57Konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju nėra reikšmingos apeliantų akcentuojamos aplinkybės dėl V. Š. nemokumo, t. y. negalimumo šiuo metu skolą išieškoti iš jo turto ar pajamų bei dėl tariamai nežinomos automobilio būklės. Dėl pastarosios aplinkybės teismas nurodo, jog tik įvykdžius tiek įstatyme (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), tiek įsiteisėjusiame teismo sprendime V. Š. nustatytą prievolę perduoti įmonės turtą (automobilį) administratoriui, bus galimybė nustatyti jo vertę ir atitinkamai spręsti šio turto realizavimo klausimą. Aplinkybė, jog šiuo metu V. Š. neturi turto ir / ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, nereiškia, jog skola apskritai yra beviltiška ir dėl to bevertė: reikalavimo teisę iš bankrutavusios įmonės įgijęs asmuo skolą turėtų galimybę išsiieškoti ne tik bankroto procedūros metu, bet ir ateityje, o tai reiškia, jog tik reikalavimo teisę įgyjantis asmuo galėtų spręsti dėl tokios turtinės teisės vertės ir tikslingumo ją įsigyti. Todėl tuo atveju, kai nusprendžiama reikalavimo teisę už konkrečią sumą perleisti konkrečiam, tikėtina, su apeliantais susijusiam, asmeniui, eliminuojama rungimosi dėl reikalavimo teisės įsigijimo galimybė ir prarandamas būdas reikalavimo teisę realizuoti kuo palankesne kaina, o tuo pačiu pažeidžiamos visų kreditorių (tame tarpe ir apeliantų, kiek jie veikia kaip kreditoriai, o ne kaip debitorius ar debitoriaus sutuoktinė) teisės, t. y. galimybė kuo didesne apimtimi patenkinti savo reikalavimus bankroto procese.

58V. Š. atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, esą teismas neturėjo teisinio pagrindo nušalinti V. Š. ir jo sutuoktinės nuo balsavimo kreditorių susirinkimuose, nes apeliacinės instancijos teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1995/2013 jau yra pasisakęs dėl apeliantų nušalinimo nuo balsavimo kreditorių susirinkime neteisėtumo. Šiuo atveju, skirtingai nuo nagrinėto apelianto nurodomoje byloje Nr. 2-1995/2013, apeliantai nebuvo nušalinti balsuojant kreditorių susirinkime: jie patys ar per atstovus dalyvavo kreditorių susirinkime, jų teisė balsuoti niekaip nebuvo apribota. Tačiau jau anksčiau šioje nutartyje aptarta, jog nutarimų priėmimas kreditorių susirinkime balsų dauguma savaime nereiškia priimtų nutarimų teisėtumo: teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių balsų dauguma priimtų nutarimų, turi teisę juos panaikinti ne tik dėl procedūrinių susirinkimo sušaukimo ar nutarimų priėmimo pažeidimų, bet ir tuo atveju, kai priimti nutarimai pažeidžia imperatyvias ĮBĮ ar kitų įstatymų nuostatas bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus. Šiuo atveju tokios aplinkybės ir buvo pagrindas panaikinti kreditorių balsų dauguma priimtą nutarimą – dėl jo prieštaravimo teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, kai priimtas nutarimas nepagrįstai iš esmės atleidžia vieną skolininką nuo prievolių bankrutavusiai įmonei vykdymo, o toks nutarimas priimtas paties skolininko, kreditorių susirinkime balsuojančio kaip kreditorius, ir jo sutuoktinės balsais. Taigi, apeliantų balsavimo teisė apribota nebuvo, tačiau jų balsų dauguma, kai balsuojama interesų konflikto situacijoje, priimtas nutarimas šiuo atveju teismo pagrįstai buvo panaikintas, tuo įgyvendinant realią, o ne formalią bankroto procedūros teisėtumo kontrolę.

59Dėl teismo teisės iš esmės išspręsti klausimą, priskirtą kreditorių susirinkimo kompetencijai

60Teismas, minėta, vykdo bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę, tačiau nėra institucija, kuri sprendžia su bankroto procedūromis susijusius ir kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, todėl remiantis formuojama praktika, jis turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Todėl teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą BUAB „Bendri projektai“ bankroto byloje, bylos Nr. 2-338/2012). Taigi, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutuojanti L.K. IĮ „Talka“ v UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011) ir teismai neturėtų tiesiogiai įsiterpti į tokių sprendimų priėmimą. Vis tik tam tikrais atvejais, kai tampa akivaizdu, jog kreditoriai dėl tam tikrų priežasčių (subjektyvių ar objektyvių) negali priimti teisėto sprendimo klausimu, kuris priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai, teismų praktikoje pripažįstama teismo teisė tokius klausimus išspręsti iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-250/2012, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą BUAB „Natūralios sultys“ bankroto byloje, bylos Nr. 2-387/2012). Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju susiklostė būtent tokia ekstraordinari situacija, kuomet balsų daugumą kreditorių susirinkime kartu su sutuoktine turi kreditorius, kuris turi ir neįvykdytų prievolių įmonei. Tai reiškia, jog kreditorių dauguma yra šališka, kai sprendžiami turto bei turtinių teisių, susijusių su šiomis neįvykdytomis prievolėmis (automobilio neperdavimu bei skolos negrąžinimu), realizavimo klausimai. Byloje esantys duomenys (ankstesnių kreditorių susirinkimo nutarimai) liudija, jog šio turto realizavimo klausimas ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu panašiu būdu buvo sprendžiamas nebe pirmą kartą, dėl tokių nutarimų teismui duodami skundai, turto realizavimo klausimas tokiu būdu nusikelia ir vilkinamas bankroto procesas. Dėl šių priežasčių pripažintina, jog teismas pagrįstai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pasisakė dėl turto realizavimo būdo, t. y. iš esmės išsprendė klausimą, kurio teisingas (t. y. atitinkantis kreditorių visumos, o ne aritmetinės balsų daugumos) išnagrinėjimas kreditorių susirinkime dėl kilusio interesų konflikto yra itin komplikuotas ar apskritai neįmanomas.

61Aplinkybė, jog anksčiau vykusiame kreditorių susirinkime buvo nuspręsta V. Š. skolų įmonei nepardavinėti skelbiant viešai ir, kaip nurodo apeliantas V. Š., šio nutarimo nei kiti kreditoriai, nei administratorius neskundė, nėra kliūtimi kreditorių susirinkimui iš naujo svarstyti atitinkamą klausimą ir – juo labiau – negali būti kliūtimi teismui, nagrinėjant kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimą, priimti sprendimą dėl tokio bankrutuojančios įmonės turto realizavimo būdo.

62Dėl apeliantės J. Š. argumento, jog teismas viršijo pareikštus reikalavimus, nes nei administratoriaus, nei kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus skunduose nebuvo prašoma išspręsti klausimą iš esmės, teismas nurodo, jog iš tiesų skunduose buvo pareikšti reikalavimai panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir nei viename iš skundų nebuvo suformuluotas prašymas grąžinti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo ar išspręsti turto realizavimo klausimą iš esmės. Tačiau toks skundų dalyko suformulavimas negali būti vertinamas kaip kliūtis teismui, patenkinus reikalavimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, parinkti situacijai adekvatų teisų gynimo būdą: grąžinti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo ar priimti sprendimą dėl ginčo esmės. Šiuo atveju, minėta, teismas pagrįstai nustatė turto realizavimo būdą, nes grąžinus klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, egzistuojantis interesų konfliktas neišnyktų, todėl iš esmės bet kokio turinio nutarimas šiuo klausimu tais pačiais argumentais galėtų būti naikinamas, dėl to užsitęstų viena iš esminių procedūrų kreditorių reikalavimų tenkinimo procese – turto realizavimas.

63Apeliantė atskirajame skunde taip pat remiasi argumentu, jog teismas nenurodė, kokias V. Š. skolas įmonei administratorius turi pardavinėti skelbdamas viešai. Kadangi ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo išspręstas tik 7 491,71 Lt skolos pardavimo klausimas, tai panaikinus šį nutarimą, būtent dėl šios skolos realizavimo teismas ir nusprendė.

64Konstatuojama, jog atskirųjų skundų argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

65Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

66Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje nagrinėjamas kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nuspręsta... 5. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartimi viešajai... 6. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtino... 7. Administratorius ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio... 8. BAB Ūkio banko atstovė prašė V. Š. ir J. Š. už piktnaudžiavimą... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkino... 11. Teismas nustatė, kad BVšĮ „Lauviluka“ bankroto byloje 2012 m. lapkričio... 12. Teismas atmetė BAB Ūkio banko reikalavimą V. Š. ir J. Š. už... 13. BAB „Ūkio bankas“ prašomas priteisti 3 500 Lt bylinėjimosi išlaidas... 14. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 15. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. Š. prašo panaikinti skundžiamą... 16. 1. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra teisėtas, kadangi... 17. 2. BVšĮ „Lauviluka“ bankroto byloje jau ne pirmą kartą susiklosto tokia... 18. 3. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu, priimtu... 19. 4. Pažymi, kad įmonės kreditoriai 2014 m. vasario 27 d. susirinkime antruoju... 20. 5. Teismas negali daryti įtakos kreditorių valiai balsuojant tam tikrais... 21. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo J. Š. prašo panaikinti skundžiamą... 22. 1. Asmuo, įsigijęs reikalavimo teisę į BVšĮ „Lauviluka“, realiai jos... 23. 2. BVšĮ „Lauviluka“ reikalavimo teisė į V. Š. yra reikalavimo teisė... 24. 3. Teismas, grįsdamas savo išvadą apie tariamą ginčijamo nutarimo... 25. 4. Nutarties motyvai dėl V. Š. vengimo sumokėti įmonei skolą grįsti... 26. 5. Nėra pagrindo tikėtis, kad pardavus įmonės automobilį ,,Opel Vivaro“... 27. 6. Aplinkybė, kad šio automobilio V. Š. neperdavė administratoriui,... 28. 7. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes peržengė... 29. 8. Teismo nutartis pagrįsta teisinės reikšmės neturinčiais argumentais.... 30. 9. Administratorius, siekdamas reikalavimo teisę parduoti už didesnę kainą,... 31. Atsiliepime į atskiruosius skundus BVšĮ „Lauviluka“ bankroto... 32. 1. Skolos išieškojimo vykdymui iš fizinio asmens nėra senaties termino,... 33. 2. VšĮ „Lauviluka“ bankroto procedūra trunka ilgiau nei ketverius metus.... 34. 3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad administratorius, mėgindamas... 35. 4. Apeliantė klaidina teismą nurodydama, kad kreditorių susirinkimas nutarė... 36. 5. Apeliantė skunde teigia, kad ieškomas įmonės automobilis gali būti... 37. Atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą VSDFV Panevėžio skyrius prašo... 38. 1. Nagrinėjamu atveju tarp apeliantų ir kitų bendrovės kreditorių... 39. 2. Apelianto nemokumas šiuo metu negali būti kliūtimi ar turėti įtakos jo... 40. 3. Įmonės debitorinių skolų pardavimas laisvu pardavimu neužkerta kelio S.... 41. 4. Kreditorių susirinkime priimti nutarimai neužkerta kelio ateityje iš... 42. Atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą VSDFV Panevėžio skyrius prašo... 43. 1. Apelianto V. Š. elgesys yra neteisėtas inicijuojant kreditorių... 44. 2. Teismas pagrįstai pripažino, kad tarp įmonės kreditorių ir apeliantų... 45. 3. Nepateikus VĮ Regitra transporto priemonės apžiūrai, nuosavybės... 46. 4. Teismas pagrįstai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškino,... 47. 5. Teismas, panaikinęs neteisėtą kreditorių susirinkimo nutarimą ir... 48. Atsiliepime į atskiruosius skundus BAB Ūkio bankas prašo skundžiamą... 49. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 50. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atliekama apskųstos pirmosios instancijos... 51. Bankroto proceso teisėtumo kontrolė pavesta teismui, ji inter alia apima ir... 52. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo... 53. Šioje byloje paduotame skunde įmonės administratorius ir vienas iš... 54. Remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 33 straipsnio 1 dalies 3... 55. Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir jame turi būti derinami visų,... 56. Byloje nustatyta, kad apeliantas V. Š. yra ne tik įmonės kreditorius, kurio... 57. Konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju nėra reikšmingos apeliantų... 58. V. Š. atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, esą teismas neturėjo... 59. Dėl teismo teisės iš esmės išspręsti klausimą, priskirtą kreditorių... 60. Teismas, minėta, vykdo bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę, tačiau... 61. Aplinkybė, jog anksčiau vykusiame kreditorių susirinkime buvo nuspręsta V.... 62. Dėl apeliantės J. Š. argumento, jog teismas viršijo pareikštus... 63. Apeliantė atskirajame skunde taip pat remiasi argumentu, jog teismas... 64. Konstatuojama, jog atskirųjų skundų argumentai nesuteikia pagrindo... 65. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 66. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti...